(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Minsandra“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutarties, kuria atmestas atsakovės prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Minsandra“ (anksčiau buvęs pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „Grudita“), trečiasis asmuo - Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Minsandra“ bankroto administratorius Martynas Tilindė 2018 m. rugpjūčio 20 d. pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė panaikinti visų institucijų taikomus areštus ir apribojimus bankrutuojančios UAB „Minsandra“ turtui; įpareigoti Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (toliau – FNTT) Šiaulių apygardos valdybą, saugančią 14 701,50 Eur bendrovės lėšų, nedelsiant pervesti šias lėšas į specialią bankrutuojančios bendrovės banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), atidarytą Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nustatyta tvarka atsiskaityti su kreditoriais.

2.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi iš dalies tenkino BUAB „Minsandra“ bankroto administratoriaus Martyno Tilindės prašymą, nutarė panaikinti visus BUAB „Minsandra“ turto, įskaitant pinigines lėšas atsiskaitomosiose sąskaitose, areštus ir apribojimus, pritaikytus teismų ir kitų institucijų. Kitoje dalyje, t. y. dėl įpareigojimo FNTT Šiaulių apygardos valdybą, saugančią 14 701,50 Eur bendrovės lėšų, nedelsiant pervesti šias lėšas į specialią bendrovės banko sąskaitą, prašymą atmetė. Nutartis įsiteisėjo.

3.       BUAB „Minsandra“ bankroto administratorius Martynas Tilindė 2018 m. spalio 25 d. pateikė teismui pakartotinį prašymą panaikinti visų institucijų taikomus areštus ir apribojimus BUAB „Minsandra“ turtui; įpareigoti institucijas, saugančias bendrovės lėšas, įskaitant 14 701,50 Eur ir 150 000 Eur, nedelsiant pervesti šias lėšas į specialią bendrovės banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), atidarytą ĮBĮ nustatyta tvarka atsiskaityti su kreditoriais.

4.       Bankroto administratorius nurodė, kad, nors Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartis yra įsiteisėjusi, Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 4 d. bei 2018 m. spalio 19 d. nutartimis pratęsė laikiną nuosavybės teisių apribojimą bendrovės turtui, t.y. areštavo bendrovei priklausančias priekabas (puspriekabes), krovininius automobilius, žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), FNTT Šiaulių apygardos valdybos banko sąskaitoje esančias 14 701,50 Eur dydžio bendrovės lėšas bei kitas lėšas, esančias bendrovės kasoje ir visose bankų sąskaitose Lietuvoje ir užsienyje.

5.       Pažymėjo, kad Šiaulių apylinkės teismo pakartotinai bendrovės turtui taikyti apribojimai yra neteisėti bei pritaikyti akivaizdžiai ignoruojant įsiteisėjusią Vilniaus apygardos teismo nutartį ir Lietuvoje galiojantį teisinį reguliavimą.

6.       Akcentavo, kad bendrovės turto areštas, tame tarpe ir apribojimai, taikomi 14 701,50 Eur ir 150 000 Eur dydžio bendrovės lėšoms, esančioms FNTT Šiaulių apygardos valdybos banko sąskaitoje, pritaikytas siekiant užtikrinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) pareikštą civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, tokiu būdu suteikiant Valstybinei mokesčių inspekcijai kaip bendrovės kreditorei nepagrįstą ir neteisėtą pranašumą prieš kitus bendrovės kreditorius bei pažeidžiant kreditorių lygiateisiškumą.

7.       Taip pat nurodė, kad visas areštuotas turtas nuosavybės teise priklauso bendrovei, o bankroto administratorius 2018 m. rugsėjo 1 d. sudarė krovininių automobilių nuomos sutartį su UAB „Žemaičių ainiai“ ir planuoja sudaryti dar keletą analogiškų sutarčių su kitais ūkio subjektais, siekdamas gauti reguliarias pajamas, kurios yra reikalingos ne tik bankroto procedūrų vykdymui, bet ir kreditorių reikalavimų tenkinimui. Dėl taikomų suvaržymų šiam turtui, esami ir potencialūs vilkikų nuomininkai negali įsiregistruoti viešuosiuose registruose kaip šio turto valdytojai bei negali naudotis išsinuomotu bendrovės turtu, todėl kyla pavojus, kad nuomos sutartys gali būti nutrauktos ar nesudarytos.

8.       Šiaulių apygardos prokuratūros antrasis baudžiamojo persekiojimo skyrius pateikė atsiliepimą Vilniaus apygardos teismui į bankroto administratoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, su kuriuo nesutiko ir prašė jį atmesti.

9.       Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 05-6-00031-15 nustatytais duomenimis įtariama, kad atsakingų asmenų, veikusių UAB „Grudita“ (dabar – BUAB „Minsandra“) naudai, ir kitų bendrininkų nusikalstamais veiksmais buvo padaryta žala valstybės biudžetui, išvengiant sumokėti į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokestį. Baudžiamojoje byloje Valstybinė mokesčių inspekcija, kuri yra pareiškusi civilinį ieškinį 10 939 228 Eur sumai, yra pripažinta civiline ieškove. Atsiliepime taip pat nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. ir 2018 m. spalio 19 d. nutartimis laikinas nuosavybės teisių apribojimas pratęstas, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 116 straipsnį.

10.       Šiaulių apygardos prokuratūros antrasis baudžiamojo persekiojimo skyrius paaiškino, kad tyrimo metu 2016 m. gegužės 11 d. įtariamasis UAB „Grudita“ (dabar – BUAB „Minsandra“), vadovaujantis BPK 107 straipsniu, savanoriškai atlygino 150 000 Eur valstybei padarytą žalą, šią sumą pervesdama į FNTT Šiaulių apygardos valdybos banko sąskaitą. Pažymėjo, kad tolimesnio tyrimo metu nustatyta, kad 150 000 Eur gali priklausyti ne UAB „Grudita“ (dabar – BUAB „Minsandra“), o įtariamajam M.Ž., todėl šie pinigai kaip ir 14 701,50 Eur de facto gali būti konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos rezultatas. Nurodė, kad tik pabaigus ikiteisminį tyrimą ir priėmus galutinį sprendimą bus nustatytas galutinis apribojimo pagrindas. Paaiškino, kad tik pabaigus ikiteisminį tyrimą bus nuspręsta ir dėl kito areštuoto BUAB „Minsandra“ turto – transporto priemonių (30 vnt.), žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), 1883 vnt. paprastųjų vardinių akcijų bei nebaigtos statybos gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kad įtariamajam juridiniam asmeniui BUAB „Minsandra“ priklausantys 25 kg sidabro granulių, pagal BPK 91 straipsnį, pripažinti daiktu, turinčiu reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti ir saugomos ikiteisminio tyrimo byloje iki procesinio sprendimo priėmimo. Akcentavo, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas įtariamojo juridinio asmens BUAB „Minsandra“ turtui taikomas tiek civilinio ieškinio užtikrinimui, tiek ir siekiant užtikrinti turto konfiskavimą bei išplėstinį turto konfiskavimą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 8 d. nutartimi atmetė bankroto administratoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

12.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Šiaulių apygardos prokuratūros antrasis baudžiamojo persekiojimo skyrius aiškiai nurodė, kad laikinas nuosavybės apribojimas ikiteisminio tyrimo metu buvo taikytas tiek siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, tiek galimo turto konfiskavimo bei išplėstinio turto konfiskavimo pagrindais.

13.       Teismas nurodė, kad dalis turto, pavyzdžiui, BUAB „Minsandra“ priklausantys 25 kg sidabro granulių pagal BPK 91 straipsnį pripažintas daiktu, turinčiu reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Taip pat pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog bankroto administratoriaus minima 150 000 Eur suma, esanti FNTT Šiaulių apygardos valdybos sąskaitoje, galbūt net nepriklauso BUAB „Minsandra“, o yra įtariamojo M. Ž. piniginės lėšos, kurios de facto gali būti konfiskuojamos kaip nusikalstamos veikos rezultatas.

14.       Teismas vertino, kad ikiteisminiame tyrime taikyti turto suvaržymai yra atlikti turto konfiskavimo tikslu, todėl negali būti panaikinti bankroto bylą nagrinėjančio teismo.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15.       Atsakovė BUAB„ Minsandra“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti visų institucijų taikomus areštus ir apribojimus BUAB „Minsandra“ turtui ir įpareigoti instituciją (-as), saugančią (-ias) bendrovės lėšas, įskaitant 14 701,50 Eur ir 150 000 Eur, nedelsiant pervesti šias lėšas į specialią BUAB „Minsandra“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), atidarytą ĮBĮ nustatyta tvarka atsiskaityti su kreditoriais. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1.                      Turto apribojimai buvo pritaikyti išmintinai siekiant užtikrinti Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį, o ne taikyti turto konfiskavimą. Įrodymų ar kitų dokumentų, patvirtinančių, kad šis turtas priklausytų kitiems asmenims ar turėtų reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui, nepateikė ir prokuratūra.

15.2.                      Valstybinės mokesčių inspekcija laikytina bendrovės kreditore, todėl jos keliami reikalavimai, kaip ir kitų bendrovės kreditorių, turi būti sprendžiami bankroto bylą nagrinėjančiame teisme, vadovaujantis ĮBĮ nuostatomis ir laikantis ĮBĮ nustatyto reikalavimų tenkinimo eiliškumo, o ikiteisminio tyrimo institucijų dispozicijoje esantis bankrutuojančios bendrovės turtas turi būti grąžinamas į bendrą bankroto procese esamo bendrovės turto masę. Tik bankroto administratoriui suteikiama teisė valdyti bankrutuojančios bendrovės turtą.

15.3.                      Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi šioje byloje jau buvo kartą panaikinęs Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. ir 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutartimis pratęstus bankrutuojančios bendrovės turto nuosavybės teisių apribojimus. Šios Šiaulių apylinkės teismo priimtos nutartys buvo analogiškos vėlesnėms to paties teismo nutartims bei buvo priimtos esant analogiškoms faktinėms aplinkybėms. Šiaulių apylinkės teismas nutartimis tik pratęsė anksčiau taikytus bankrutuojančios bendrovės turto nuosavybės teisių apribojimus, o ne nustatė naujus, todėl teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, privalėjo į šias aplinkybes atsižvelgti ir turėjo pakartotinai panaikinti bankrutuojančios bendrovės turtui nustatytus apribojimus.

15.4.                      Skundžiamoje nutartyje nurodoma 150 000 Eur suma buvo pervesta iš bankrutuojančiai bendrovei priklausančios banko sąskaitos, o kitų įrodymų, galinčių patvirtinti, kad šios lėšos priklausė įtariamajam M. Ž. ir (ar) kitiems asmenims, byloje nėra, todėl, priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, ši suma priklausė ir priklauso bankrutuojančiai bendrovei bei buvo panaudota išimtinai siekiant užtikrinti Valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštą civilinį ieškinį, todėl šios lėšos turi būti grąžinamos bankrutuojančiai bendrovei.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

17.       Apeliacijos objektą nagrinėjamu atveju sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas bankrutuojančios bendrovės prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

18.       Nagrinėjamu atveju apeliantės BUAB „Minsandra“ bankroto administratorius prašo panaikinti visų institucijų taikomus areštus ir apribojimus BUAB „Minsandra“ turtui ir įpareigoti instituciją (-as), saugančią (-ias) bendrovės lėšas, nedelsiant pervesti šias lėšas į specialią BUAB „Minsandra“ banko sąskaitą. Taigi iš esmės šiuo prašymu bankroto administratorius siekia, kad bendrovės lėšos ir turtas, kurioms atliekant ikiteisminį tyrimą buvo taikytas areštas, būtų perduotas / įskaičiuotas į bendrą bankroto procese esamo bendrovės turto masę.

19.       ĮBĮ 18 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, turtas buvo areštuotas baudžiamojoje byloje, visi arešto dokumentai ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduodami bankroto bylą nagrinėjančiam teismui ir apie tai pranešama turto saugotojui. Apeliacinio teismo praktikoje pateikiama ĮBĮ 18 straipsnio 2 dalies ir kitų ĮBĮ normų sisteminė analizė suponuoja išvadą, kad kreditorių reikalavimai gali būti nukreipiami ir į tą turtą, kuriam baudžiamojoje byloje taikyti tam tikri suvaržymai, tačiau tik laikantis ĮBĮ 33 – 36 straipsniuose nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, t. y. šis turtas turi būti įskaičiuojamas į bendrą bankroto procese esamo įmonės turto masę. Todėl visas bankrutuojančiai įmonei nuosavybės teise priklausantis turtas – ne vien dokumentai, bet ir pats turtas, kuriam suvaržymai taikyti pagal baudžiamojo proceso įstatymą, turi būti perduodami bankrutuojančios įmonės bankroto administratoriui (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1577/2010).

20.       Akcentuotina, kad sprendžiant, ar yra pagrindas panaikinti baudžiamojo proceso tvarka pritaikytus laikinus nuosavybės teisės suvaržymus, būtina atkreipti dėmesį į CPK ir BPK nustatytas skirtingas sąlygas bei tvarką tiek taikant laikinąsias apsaugos priemones ir laikiną nuosavybės teisių apribojimą, tiek ir juos panaikinant. Pagal BPK 151 straipsnio 1 dalį civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui ar išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam arba pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 723 straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinasis nuosavybės teisės apribojimas. Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 1 dalies nuostatomis, laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymui pakanka to, kad turto konfiskavimas byloje yra galimas, t. y. tikėtinas. Faktas, kad teisme civilinio proceso tvarka nagrinėjama bankroto byla, savaime nereiškia, kad baudžiamojoje byloje turėtų būti panaikintas laikinas nuosavybės teisių apribojimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1125-330/2017). Tokias išvadas apeliacinės instancijos teismas padarė, be kita ko, atsižvelgęs ir į baudžiamojo proceso tvarka šiuo klausimu pateiktus išaiškinimus (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 1N-146/2014).

21.       Paminėtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 6 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1N-146/2014, pažymima, kad baudžiamojoje byloje esant ne tik pareikštam civiliniam ieškiniui, bet ir nepaneigtai galimybei taikyti turto konfiskavimą, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę, bet ne pareigą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduoti dokumentus, susijusius su laikinu nuosavybės teisės apribojimu, tuo pačiu ir panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą baudžiamojoje byloje. Todėl kiekvienu atveju būtina vertinti, kokiu tikslu įmonės turtui taikomas laikinas nuosavybės teisės ribojimas (civilinio ieškinio ar galimo turto konfiskavimo užtikrinimui).

22.       Naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, kurioje buvo sprendžiamas panašus procesinis klausimas, taip pat yra pabrėžiamas baudžiamojo proceso tvarka pritaikytų laikinų nuosavybės teisės suvaržymų tikslas ir jo svarba – turi būti nustatyta, ar suvaržymai pritaikyti išimtinai tik civiliniams ieškiniams, ar ir galimam turto konfiskavimui užtikrinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-291-823/2018).  

23.       Esant aptartam teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai nagrinėjamu klausimu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ĮBĮ 18 straipsnio 2 dalis taikytina tada, kai apribojimai baudžiamajame procese nustatyti turtui, kuris nuosavybės teise priklauso bankrutavusiai bendrovei, bet šie ribojimai buvo nustatyti tik baudžiamame procese pareikštam civiliniam ieškiniui užtikrinti ir jais nėra siekiama užtikrinti galimą jos turto konfiskavimą, taip pat išplėstinį turto konfioskavimą. 

24.       Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas vertino Šiaulių apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus nurodytas aplinkybes ir skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad Šiaulių apygardos prokuratūros antrasis baudžiamojo persekiojimo skyrius aiškiai nurodė, kad laikinas nuosavybės apribojimas ikiteisminio tyrimo metu buvo taikytas tiek siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, tiek galimo turto konfiskavimo bei išplėstinio turto konfiskavimo pagrindais. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad dalis turto, pavyzdžiui, UAB „Grudita“ (dabar – BUAB „Minsandra“) priklausantys 25 kg sidabro granulių pagal BPK 91 straipsnį pripažintas daiktu, turinčiu reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, o ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad bankroto administratoriaus minima 150 000 Eur suma, esanti FNTT sąskaitoje, galbūt net nepriklauso UAB „Grudita“ (dabar – BUAB „Minsandra“), o yra įtariamojo M. Ž. piniginės lėšos, kurios de facto gali būti konfiskuojamos kaip nusikalstamos veikos rezultatas. Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. ir spalio 19 d. nutartyse, kuriomis buvo pratęsti baudžiamajame procese taikyti laikini nuosavybės teisių apribojimai, taip pat nedviprasmiškai nurodoma, kad šie apribojimai taikomi (taip pat – ir pratęsiami) tiek siekiant užtikrinti pareikštą civilinį ieškinį, taip pat siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą bei išplėstinį turto konfiskavimą.

25.       Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantė, skundžiamoje nutartyje įvardijo argumentus ir motyvus, susijusius su areštuotų lėšų ir turto galimu konfiskavimu, jeigu bus įrodytas šių lėšų ir turto gavimas nusikalstamu būdu, todėl nepagrįstas apeliantės atskirojo skundo argumentas, kad turto apribojimai buvo pritaikyti išmintinai siekiant užtikrinti Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį, o ne galimą turto konfiskavimą.

26.       Iš Šiaulių apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės atsiliepimo į bankroto administratoriaus prašymą matyti, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 05-6-00031-15, kuriame taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas įtariamojo UAB ,,Grudita” (dabar – BUAB „Minsandra“) turtui ir piniginėms lėšoms, tyrimas atliekamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 203 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, 216 straipsnio požymius. Apeliacinis teismas pažymi, kad pagal BK 72 straipsnio 2 d. konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas; kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (to paties straipsnio 3 dalis); BK 723 straipsnyje numatytais atvejais gali būti taikomas išplėstinis turto konfiskavimas. Baudžiamajame procese siekiant nustatyti, ar bendrovei, kuriai pareikšti įtarimai, priklausantis turtas nėra nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, laikinas nuosavybės teisės į tokį turtą apribojimas vadovaujantis BPK 151 straipsnio 1 dalies nuostatomis, yra galimas, todėl šiuo atveju nėra teisinio pagrindo spręsti, kad skundžiama nutartimi pirmosiose instancijos teismas nepagrįstai šių apribojimų nepanaikino.

27.       Kiti atskirojo skundo argumentai nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimui, todėl apeliacinis teismas dėl jų nepasisako.

28.       Remdamasis tuo, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                Rasa Gudžiūnienė