KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Kaunas

             Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Ramunei Beržinskienei, viešame teismo posėdyje dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei S. V., atsakovo atstovei advokatei K. M., trečiojo asmens A. B. atstovei advokatei S. S., trečiojo asmens K. D. atstovei advokatei J. B., nedalyvaujant ieškovui V. M., atsakovui L. D., trečiųjų asmenų AB SEB banko, AB DNB banko, AB Lietuvos dujos atstovams, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovui L. D., tretieji asmenys A. B., K. D., AB SEB bankas, AB DNB bankas, AB „Lietuvos dujos“, dėl priverstinės hipotekos nustatymo ir

n u s t a t ė:

              ieškovas V. M. 2013 m. kovo 20 d. ieškiniu prašo nustatyti priverstinę hipoteką skolininkui L. D. priklausančioms 41/100 dalims gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), hipotekos kreditoriumi nustatant V. M. iki visiško 2009-11-10 Kauno apygardos teismo nutartimi patvirtintos Taikos sutarties įvykdymo. Ieškinyje nurodyta, kad pagal Teismo patvirtintą Taikos sutartį skolininkas L. D. privalėjo iki 2011-04-01 sumokėti kreditoriui V. M. 110.000,00 Lt skolos. Skolininkas L. D. Taikos sutartyje nustatytų skolinių įsipareigojimų nevykdė, todėl suėjus skolos grąžinimo terminui, kreditorius V. M. kreipėsi į antstolių kontorą su prašymu pradėti vykdymą pagal pasirašytą Taikos sutartį. Antstolis Raimundas Stanislauskas užvedęs vykdomąją bylą pranešė kreditoriui, jog skolos išieškoti iš skolininko L. D. nepavyks, nes šis asmuo neturi jokio turto iš kurio būtų galima išieškoti skolą. Skolininko L. D. turimas turtas įkeistas bankui, todėl išieškojimas iš jo negalimas. Ieškovas Kauno miesto apylinkės teisme ginčijo: 1) 2008 m. gruodžio mėn. 30 d. Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-8104 (toliau -ir Pastato pirkimo-pardavimo sutartis), pagal kurią skolininkas L. D. pardavė A. B. 41/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 2) 2008-12-30 Sutartį dėl nekilnojamojo turto priėmimo-perdavimo nuosavybėn Nr. 1-8105; 3) 2010-04-21 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-1929 (toliau - ir Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis); 4) 2010-04-21 Valstybinės žemės priėmimo-perdavimo aktą Nr. 9. 2012-07-26 Kauno miesto apylinkės teismas (civ.bylos Nr. 2-625-329/2012) kreditoriaus ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais tenkino ir ginčytinų sandorių objektus grąžino skolininko L. D. nuosavybėn. Kauno apygardos teismas paliko galioti Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą, jis yra įsiteisėjęs. Priverstinei hipotekai pagal teismo sprendimą patenkintiems turtiniams reikalavimams užtikrinti atsirasti reikalingos sąlygos - priverstine hipoteką užtikrinamas reikalavimas turi būti priteistas teismo sprendimu, priverstinę hipoteką nustatyti turi reikalauti kreditorius, kurio naudai patenkinamas turtinis reikalavimas. Šios sąlygos egzistuoja, todėl kreditorius prašo nustatyti priverstinę hipoteką teismo sprendimu patenkintiems turtiniams reikalavimams užtikrinti. Be to, kreditorius prašantis taikyti priverstinę hipoteką turi nurodyti aplinkybes, kuriomis negali remtis bet kuris iš kreditorių, patvirtinančias jo išskirtinumą prieš kitus skolininko kreditorius, jog yra pakankamas pagrindas suteikti prioritetą pareiškėjui kaip vienam iš kreditorių. Skolininko L. D. turto vertė yra ribota, nes jo visas turtas yra įkeistas arba areštuotas, kaip, kad tapo žinoma kreditoriui V. M., kreditoriaus AB SEB banko Kreditorius V. M. ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas patenkinti reikalavimo teisę, t.y, teisme pasiekė, jog būtų nuginčytas sandoris, ko pasėkoje skolininkas L. D. restitucijos tvarka įgijo neteisėtai perleistą turtą tretiesiems asmenims. Iš visų skolininko L. D. kreditorių vienintelis kreditorius V. M. ėmėsi veiksmų, jog pas skolininką atsirastų papildomo turto, kurį galėtų nukreipti išieškojimą. Kreditorius V. M. dėl to patyrė bylinėjimosi išlaidų, laii sąnaudų, be to - bylinėdamasis, turėjo teisėtų lūkesčių patenkinti savo kreditorinį reikalavimą, todėl jai turėtų būti suteiktas prioritetas prieš kitus skolininko L. D. kreditorius taikant priverstu hipoteką. Ši priverstinė hipoteką skolininko L. D. interesų nesuvaržys labiau nei būtina.

              Ieškovo atstovė advokatė S. V. palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ieškovas ginčijo L. D. turto perleidimo sutartis ir jo pastangomis ginčo namo dalis buvo grąžinta atsakovui. Nustačius priverstinę hipoteką, ieškovui būtų suteiktas prioritetas kitų kreditorių atžvilgiu ir tokiu būdu ieškovas pasieks, kad atsakovas su juo bent iš dalies atsiskaitytų, nes šiuo metu antstolis išieško tik iš darbo užmokesčio kas mėnesį po 48,39 Lt, jei ir toliau būtų išieškoma tokiomis sumomis, su ieškovu būtų atsiskaityta tik po 187 metų. Visas kitas atsakovo nekilnojamasis turtas parduotas, transporto priemonių vertė 600 Lt ir 1200 Lt, kitų galimybių išieškoti skolą nėra. Ieškovui pareiškus actio Pauliana, kiti kreditoriai elgėsi pasyviai. Mano, kad A. B. ir L. D. interesai neturėtų būti ginami, nes jie buvo nesąžiningi, o vaikų interesai neturėtų būti suabsoliutinami.

              Atsakovas L. D. 2013 m. birželio 5 d. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, priteisti valstybei bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad ieškovo reikalavimas neturi išskirtinumo prieš kitus kreditorius.

              Atsakovo L. D. atstovė advokatė K. M. palaikė atsiliepime išdėstytus atsikirtimus į ieškinį, prašė jį atmesti ir įvertinti, kad prioritetą vykdymo procese turi tik reikalavimai dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams išieškojimo. Pažymėjo, kad ir spręsdamas ginčą byloje dėl actio Pauliana, teismas neįžvelgė V. M. reikalavimo išskirtinumo, restituciją taikė tik tarp L. D. ir A. B..

              Trečiasis asmuo A. B. 2013 m. lapkričio 4 d. atsiliepimu (I t. 121 b.l.) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad jis taip pat yra L. d. kreditorius, 70000 Lt skola jam priteista Kauno apylinkės teismo 2012-07-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-625-329/2012. Jokio išskirtinumo V. M. prieš kitus kreditorius neturi, o interesas kuo greičiau realiai atgauti priteistas sumas niekuo neišsiskiria iš kitų kreditorių interesų. Patenkinus ieškinį, būtų iš esmės pažeistos trečiojo asmens teisės, nes būtent jo reikalavimas L. D. yra tiesiogiai susijęs su ginčo turtu.

              Trečiojo asmens A. B. atstovė advokatė S. S. palaikė atsiliepime išdėstytus atsikirtimus, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad A. B. reikalavimo teisė yra ne mažesnė už ieškovo, kadangi dėl jo investuotų 169000 Lt lėšų į ginčo objektą jo rinkos vertė žymiai padidėjo. Teigia, kad ieškovas neįrodė būtinumo pirmumo eile susigrąžinti savo įsiskolinimą. Nepaisant to, kad inicijavo actio Pauliana, tačiau reikalavimo prasme yra lygiai toks pat kreditorius kaip ir tretieji asmenys. Nesant išskirtiniam reikalavimui, priverstinė hipoteka vieninteliam likvidžiam atsakovo turtui pažeistų kitų tokių pačių ir tos pačios eilės kreditorių interesus.

              Trečiasis asmuo K. D. 2014 m. sausio 28 d. pareiškimu prašė ją įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu ir ieškovo ieškinį atmesti ( I t. 161-162 b.l.). Nurodė, kad Kauno apylinkės teismas priteisė nepilnamečiams E. D. ir E. D. išlaikymą iš atsakovo L. D. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt iki vaikų pilnametystės bei 18000 Lt išlaikymo įsiskolinimą, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta K. D.. Išlaikymo įsiskolinimas 2014-01-07 sudaro 29618,02 Lt. Patenkinus ieškovo ieškinį, būtų pažeisti nepilnamečių E. D. ir E. D. interesai.

              Trečiojo asmens K. D. atstovė advokatė J. B. prašė ieškinį atmesti šiame pareiškime nurodytais motyvais, pabrėžė, kad nepilnamečiai šiuo metu yra aukštesnės eilės išieškotojai nei ieškovas, todėl nustačius priverstinę hipoteką, neabejotinai bus pažeistos jų teisės, nes hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės.

              Trečiasis asmuo AB SEB bankas 2014 m. sausio 27 d. patikslintu atsiliepimu (I t. 153-154 b.l.) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2013 m. balandžio 23 d. atsiliepime į V. M. ieškinį akcinė bendrovė SEB bankas nurodė, kad L. D. prievolių įvykdymas kreditoriui AB SEB bankui yra užtikrintas nekilnojamojo turto įkeitimu (hipotekos identifikavimo kodas 02/1/2006/0017388), todėl bankas neprieštarauja, kad prievolių įvykdymas kreditoriui V. M. būtų užtikrintas pastarojo prašyme nurodyto turto priverstine hipoteka. Aukščiau nurodytos pozicijos bankas laikėsi dėl tos priežasties, jog tikėjosi kad bankui įkeisto turto vertės pakaks banko reikalavimų patenkinimui. Tačiau pardavus įkeistą turtą ir iš gautų lėšų atskaičius vykdymo išlaidas, L. D. skolos bankui likutis liko nepadengtas 36.077,32 Lt sumai. Be to, L. D. yra laidavęs bankui už UAB „D. s.“ prievoles 600.000 Lt sumai bei už UAB „R.“ prievoles bankui 2.599.999,46 Lt sumai. Todėl tuo atveju, jeigu V. M. reikalavimas būtų užtikrintas hipoteka, jis įgytų pirmumo teisę prieš kitus kreditorius,  gaudamas savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto vertės, dėl ko ženkliai sumažėtų galimybė bankui gauti savo reikalavimo patenkinimą.

Trečiasis asmuo AB DNB bankas 2014-01-27 prašymu prašė jį įtraukti trečiuoju asmeniu ir pareiškė, kad su V. M. reikalavimu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (II t. 3-5 b.l.). Nurodė, kad L. D. yra laidavęs Bankui už UAB „D. s.“, į.k. (duomenys neskelbtini), įsipareigojimų pagal 2006-10-04 Kreditavimo sutartį Nr. 11112 tinkamą įvykdymą, o skola iš L. D. yra priteista Kauno miesto apylinkės teismo 2009-10-21 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-20388-435/2009. Įsiskolinimas iki šiol nėra padengtas - skolos suma 2014-01-03 sudarė 57'538,00 Lt. Ieškovas byloje nėra įrodęs, kad būtinumą nustatyti priverstinę hipoteką į skolininkui L. D. priklausantį nekilnojamąjį turtą sąlygoja socialiai reikšmingo teisinio gėrio apsauga. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas būtinumą taikyti priverstinę hipoteką grindžia tuo, kad atsakovas nevykdo skolinių įsipareigojimų pareiškėjui ir pareiškėjui laimėjus bylą dėl atsakovo sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais atsakovas turi turto į kurį galima nukreipti išieškojimą. teismas, tenkindamas reikalavimą nustatyti priverstinę hipoteką, turi nustatyti, kad tokios apsaugos taikymu nebus suvaržyti turto savininko interesai labiau nei tai yra būtina, taip pat ar nebus pažeisti kitų kreditorių interesai. Pagrįstai manome, kad priverstinės hipotekos nustatymas atsakovui L. D. priklausančiam turtui pažeidžia Banko ir kitų atsakovo kreditorių turtinius interesus. Papildoma kreditoriaus, pareiškusio actio Pauliana ieškinį, interesų apsauga yra užtikrinama suteikiant jam pirmenybės teisę patenkinti savo reikalavimus iš skolininkui grąžinto turto (CK 6.66 str. 4 d.), todėl papildomas reikalavimas nustatyti priverstinę hipoteką šiam skolininko turtui yra perteklinis. Byloje nėra nustatyta konkrečių aplinkybių, kurioms esant butų galima konstatuoti priverstinės hipotekos atsakovui L. D. priklausančio turto (41/100 dalių gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)) atžvilgiu nustatymo reikalingumą, o formalus CK 4.178 str. taikymas nėra pakankamas teisiniu pagrindu priverstinei hipotekai į nurodytą turtą įregistruoti.

Trečiasis asmuo AB „Lietuvos dujos“ 2013-04-15 atsiliepimu (I t. 50-51 b.l.) nurodė, kad jai iš L. D. yra priteistos skolos, kurias išieško antstolis. Ieškinį nurodo spręsti teismo nuožiūra.

              Ieškinys atmestinas

              Byloje nustatyta, kad atsakovui L. D. asmeninės nuosavybės teise priklauso 41/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (I t. 8-10 b.l.). Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. liepos 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-625-329/2012 pripažino negaliojančiomis atsakovų L. D. ir A. B. 2008 12 30 sudarytą pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 41/100 dalių pirkimo-pardavimo sutartį Nr.1-8104 ir 2008 12 30 sudarytą Sutartį Nr.1-8105 dėl nekilnojamojo turto priėmimo-perdavimo nuosavybėn bei pripažino atitinkamai negaliojančiomis šių sandorių teisines registracijas; taikė restituciją natūra ir nusprendė grąžinti atsakovui L. D. 2008 12 30 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr.1-8104 ir atitinkamai 2008 12 30 Sutartimi Nr.1-8105 dėl nekilnojamojo turto priėmimo-perdavimo nuosavybėn perleistą turtą - 41/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), o atsakovui A. B. priteisti iš L. D. 70 000 Lt jo sumokėtus pinigus (I t. 11-25 b.l.). Kauno apygardos teismas 2012 m. gruodžio 21 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą (I t. 26-34 b.l.). Antstolis Raimundas Stanislauskas vykdo Kauno apygardos teismo 2011-04-06 vykdomąjį raštą Nr. L2-1543-527/2009 dėl 110000 Lt skolos išieškojimo iš skolininko L. D. kreditoriui V. M.; antstolis nustatė, kad L. D. sąskaitose, esančiose kredito įstaigose, piniginių lėšų nėra; antstolis areštavo L. D. turtą- automašinų remonto dirbtuves (duomenys neskelbtini), du automobilius, žemės sklypą ir gyvenamojo namo dalis (II t. 26-29 b.l.).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2013-10-31 pažymos Nr. 10.36-5894 nustatyta, kad pagal vykdomąjį dokumentą nr. 0070/11/00458 likusi neišieškota iš L. D. suma 2013-09-30 yra 109576,85 Lt (I t. 142-144 b.l.). Iš antstolės N. B. 2013-10-14 patvarkymo Nr.S-6373 nustatyta, kad pagal Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. L2-14080-451/2013 dėl išlaikymo išieškojimo iš L. D. pirmos eilės išieškotojui K. D. išlaikymo įsiskolinimas iki 2013-10-01 yra 27000 Lt (I t. 165 b.l.); antstolės 2014-01-07 pažymoje nurodyta, kad 2014-01-07 išlaikymo įsiskolinimas sudaro 29618,02 Lt (166 b.l.). 2009-10-21 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu už akių iš L. D. AB DNB bankui priteista 32000 Lt skola, 639,63 Lt palūkanų, 10,42 Lt delspinigių, 17,25 proc. metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 980 Lt bylinėjimosi išlaidos, šio sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas (II t. 7-8, 9 b.l.). L. D. yra skolingas AB DNB bankui solidariai su UAB „D. s.“ pagal 2006-10-04 laidavimo sutartį Nr. 2056 (II t. 10 b.l.). Iš antstolių vykdomųjų bylų sąrašo matyti, kad iš L. D. vykdomas išieškojimas ne tik dėl jau aptartų skolų, bet ir kreditoriui AB SEB bankui dėl 1278533,43 Lt, 97760,57 Lt, kreditoriui AB „Lietuvos dujos“ dėl 616,31 Lt bei 559,44 Lt, 576,54 Lt (II t. 30-37 b.l.).

              Ieškovas, siekdamas užsitikrinti Kauno apygardos teismo civilinėje  byloje Nr. L2-1543-527/2009 2009-11-10 priteistos 110000 Lt sumos išieškojimą, prašo atsakovo nekilnojamajam turtui nustatyti priverstinę hipoteką.

Hipoteka – tai daiktinė teisė, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo – įvykdymas įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Šis užtikrinimo būdas pasižymi greitomis, supaprastintomis kreditoriaus reikalavimo patenkinimo procedūromis, kuriose hipotekos kreditoriui suteikiama privilegijuota padėtis prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Priverstinė hipoteka atsiranda įstatymo arba teismo sprendimo pagrindu (CK 4.175 straipsnio 2 dalies 3 punktas), formaliai ši sąlyga egzistuoja, nes atsakovo skola ieškovui yra nustatyta, teismui nutartimi patvirtinus šalių taikos sutartį. Kasacinio teismo praktikoje, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, yra išaiškinta, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas galimybę nustatyti hipoteką pagal teismo sprendimą patenkintiems reikalavimams užtikrinti, visų pirma tokią teisę susiejo su socialiai reikšmingų teisinių gėrių apsauga (pvz., prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, įtvirtintas CK 3.3 straipsnio 1 dalyje ir pan.). Kadangi hipotekos kreditorius išieškojimo procese turi pirmumo teisę prieš kitus kreditorius (CK 4.192 straipsnio 1 dalis), asmuo, prašydamas, kad teismo sprendimu būtų nustatyta hipoteka jo patenkintiems reikalavimams užtikrinti, turi įrodyti tokios apsaugos taikymo būtinumą, o teismas – įvertinti, ar tokios apsaugos taikymu nebus suvaržyti skolininko interesai labiau nei tai yra būtina, taip pat ar nebus pažeisti kitų kreditorių interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2010).

Priverstinės hipotekos būtinumas turi būti grindžiamas svarbiu ir išskirtiniu konkretaus kreditoriaus interesu, o ne interesu, kuris gali būti būdingas kiekvienam kreditoriui. Prašantis nustatyti priverstinę hipoteką kreditorius būtinumą ją nustatyti turi grįsti aplinkybėmis, kuriomis negali remtis bet kuris iš kreditorių, nes teismas naudojasi priverstinės hipotekos nustatymo teise siekdamas apginti ypatingus ir individualius kreditoriaus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2012). Ieškovas būtinybę nustatyti priverstinę hipoteką grindė faktine aplinkybe, kad jo reikalavimas sudaro didelę sumą, jis vienintelis iš visų kreditorių kreipėsi į teismą dėl atsakovo sudarytų sandorių nuginčijimo, t.y. aktyviais veiksmais siekė kad turtas būtų sugrąžintas atsakovui; kitos galimybės išsiieškoti teismo sprendimu priteistą skolą, apart išieškojimo iš ginčo buto, ieškovas neturi, kadangi visas kitas atsakovo turtas yra areštuotas, automobiliai menkaverčiai. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nėra pagrindas ieškovo interesus laikyti prioritetiniais kitų kreditorių reikalavimų atžvilgiu.

VĮ Registrų centras duomenimis, gyvenamojo namo dalis, kuriam ieškovas siekia nustatyti priverstinę hipoteką, areštuotas (I t. 9 b.l.). Be ieškovo, atsakovas turi ir kitus aukščiau nurodytus kreditorius. Tenkinus ieškovo prašymą, ieškovas įgytų privilegijuotą padėtį visų kitų kreditorių atžvilgiu. Užtikrinęs savo reikalavimą priverstine hipoteka, jis iš karto taptų kreditoriumi, kurio reikalavimai iš įkeisto turto pagal Civilinio proceso kodekso 754 straipsnio 1 dalį būtų patenkinami be eilės prieš visus kitus tiek vykdymo procese, tiek atsakovo bankroto atveju, kas dar labiau sumažintų kitų kreditorių galimybę patenkinti savo reikalavimus. Hipotekos kreditorius privilegijuotas ir tuo, kad be jo sutikimo negali būti nukreiptas išieškojimas į įkeistą turtą (CPK 746 straipsnio 3 dalis). Tokiu būdu būtų pažeistas kreditorių lygiateisiškumo principas bei iškreipiama CPK ir kituose teisės aktuose reglamentuota kreditorių reikalavimų tenkinimo sistema. CPK normos aiškiai reglamentuoja išieškojimo iš skolininko turto eilę (CPK 664 straipsnis), taip pat turto realizavimo eigą. Nustatant reikalavimų patenkinimo eilę, pagal CPK 754 straipsnį hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės; pirmąja eile patenkinami reikalavimai išieškoti išlaikymą ir reikalavimai atlyginti žalą, padarytą suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat atsiradusią dėl maitintojo netekimo; antrąja eile patenkinami darbuotojų reikalavimai, atsirandantys iš darbo teisinių santykių; trečiąja eile patenkinami visi kiti reikalavimai. Nustačius priverstinę hipoteką ieškovo reikalavimui užtikrinti, jis automatiškai atsidurs pirmesnėje reikalavimų patenkinimo eilėje nei socialiai pažeidžiami nepilnamečiai vaikai (jau ir dabar yra susidaręs didelis priteisto išlaikymo vaikams įsiskolinimas) bei visi kiti atsakovo L. D. kreditoriai. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad nustačius priverstinę hipoteką ieškovo naudai, šis kreditorius taptų privilegijuotas kitų kreditorių atžvilgiu, o tokiam privilegijavimui nėra išskirtinių ieškovo specifiškumą kitų kreditorių atžvilgiu pagrindžiančių aplinkybių. Nurodytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas ieškovo ieškinį atmesti.

              Ieškinį atmetus, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos.

                            CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą). Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais atsakovui L. D. (I t. 132 b.l.) ir trečiajam asmeniui K. D. (I t. 163 b.l.) buvo suteikta 100 procentų apmokama valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl ieškinį atmetus valstybės turėtos 946,80 Lt išlaidos (II t. 62,63 b.l.) valstybei priteistinos iš ieškovo (CPK 88 str. 1 d. 6 p.; 96 str.; 99 str. 2 d.).

                            Nagrinėjant bylą susidarė 66 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis (CPK 88 str. 1 d. 3 p.; 92 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, šios išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovo (CPK 88 str. 1 d. 3 p.; 92 str. 2 d.; 96 str. 2 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-271 str., teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu- 66 Lt (šešiasdešimt šešis litus). Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti valstybei iš V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas - 946,80 Lt (devynis šimtus keturiasdešimt šešis litus 80 ct). Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630, nurodant mokėjimo paskirtį-įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.