Baudžiamoji byla Nr. 2K-76/2014 nuasmeninta

                                                                           Teisminio proceso Nr. 1-53-1-00529-2010-9

                                                                           Procesinio sprendimo kategorija

                                                                           1.2.26.2.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 25 d.

Vilnius

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Vytauto Greičiaus, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. L. ir L. M. kasacinius skundus dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 26 d. nuosprendžių.

              Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu G. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį vienerių metų laisvės apribojimu. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 6 dalies 1, 5 punktais, G. L. įpareigotas be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti savo namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, bei per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlikti trisdešimt valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose. L. M. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį vienerių metų laisvės apribojimu. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 10 d. nuosprendis, kuriuo L. M. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, panaikintas ir jam pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirtas laivės apribojimas vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir L. M. paskirta galutinė subendrinta laisvės apribojimo vieneriems metams ir trims mėnesiams bausmė. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 6 dalies 1, 5 punktais, L. M. įpareigotas be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti savo namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, bei per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlikti 30 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose nevalstybinėse įstaigose.

              Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir L. R. bei nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti A. L. ir V. Ch., tačiau dėl jų kasacine tvarka nesiskundžiama.

              Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 26 d. nuosprendžiu Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. nuosprendžio dalis, kuria L. R. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį panaikinta ir baudžiamoji byla jam nutraukta, atleidžiant L. R. nuo baudžiamosios atsakomybės nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius. Iš L. M. kratų metu paimti sportiniai batai ir kompaktiniai diskai jam grąžinti. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

              Teisėjų kolegija

nustatė:

G. L. ir L. M. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe su A. L., L. R. ir V. Ch., 2010 m. gruodžio 27d., tarp 2.00 ir 4.00 val., viešoje vietoje – VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ teritorijoje Anykščiuose, Valaukio g. 11, įžūliu, vandališku elgesiu tyčia aerozoliniais dažais išpurškė keturių VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ priklausančių vagonų korpusus, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, sutrukdė normalų įmonės darbą ir padarė VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ 20 844,04 Lt turtinės žalos.

Kasaciniais skundais, pateikdami tapačius argumentus, nuteistieji G. L. ir L. M. prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 26 d. nuosprendžius ir bylą nutraukti.

Kasaciniuose skunduose teigiama, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai kvalifikavo nusikalstamą veiką, nenustatė visų būtinų BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamos veikos sudėties požymių. Pasak kasatorių, teismų išvada, kad jų veika pasireiškė įžūliu ir vandališku elgesiu, nėra išsamiai motyvuota, neatitinka teismų praktikos. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės aspektu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka, įžūlūs veiksmai asmeniui inkriminuojami tada, kai jie susiję su akivaizdžiu, demonstratyviu agresyvumu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-412/2009, 2K-122/2008, 2K-587/2007). Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-429/2012). Kasatorių nuomone, traukinio vagonų išpurškimas nakties metu aerozoliniais dažais neatitinka kasacinio teismo praktikoje suformuoto įžūlaus elgesio išaiškinimo, byloje nėra jokių duomenų apie agresyvų veikimą, aplinkinius šokiruojantį elgesį, dėl kurio būtų sutrukdytas kitų žmonių darbas, poilsis ar pan., todėl minėtas elgesys negali būti laikomas įžūliu, akiplėšišku, agresyviu, kuriuo galėjo būti sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Taip pat žemesnės instancijos teismai padarė klaidingą išvadą, pripažindami kasatorių elgesį vandališku. Vandalizmas – tai betikslis, beprasmis, nemotyvuotas kultūros, meno vertybių, kitokio turto niokojimas parkuose, skveruose, kapinių, kultūros ir kulto pastatų, namų fasadų, vitrinų, kitokių objektų dergimas, niokojimas bei naikinimas. Bet kokio turto, neatsižvelgiant į jo vietą, paskirtį, kultūrinę, inžinerinę ir socialinę vertę, gadinimas negali būti vertinamas kaip vandalizmas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-513/2010, 2K-429/2012). Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas kasatorių elgesį vandališku, neįsigilino į šios sąvokos prasmę, nemotyvavo, kodėl vagonų, iš kurių du buvo visiškai surūdiję ir nenaudojami, išpurškimas aerozoliniais dažais laikomas vandališku elgesiu, todėl neturėdamas tam pagrindo pripažino šį reiškinį viešosios tvarkos pažeidimo objektyviuoju požymiu. Teismas taip pat nemotyvavo, kodėl vagonų išpurškimą aerozoliniais dažais laiko turto sugadinimu. Teismų praktikoje laikoma, kad turto sugadinimas – tai toks jo savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamu naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Vadinasi, aerozoliniais dažais išpurkšti vagonai neprarado savo savybių, kad jų negalima būtų naudoti pagal jų tikslinę paskirtį, dėl to jų vertė nė kiek nesumažėjo, todėl šiuo konkrečiu atveju negalima laikyti, jog turtas buvo sugadintas. Liudytojas R. P. teisme parodė, kad traukinių vagonai buvo naudojami pagal jų tikslinę paskirtį, taigi VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ turtas nebuvo sugadintas, todėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad viešosios tvarkos sutrikdymas pasireiškė įžūliu kitiems priklausančio turto sugadinimu, o įmonei padaryta 20 844,04 Lt turtinės žalos, yra nepagrįstos. Taip pat kasatoriai pažymi, kad jokių objektyvių įrodymų apie įmonei padarytos žalos realumą byloje nėra: nei apie traukinio vagonų vertę iki jų išdažymo, nei kiek šių vagonų vertė dėl išpurškimo dažais sumažėjo, jei apskritai sumažėjo. Anot kasatorių, jokių tiesioginių nuostolių VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ nepatyrė, į bylą pateiktas atkuriamųjų darbų aktas paremtas prielaidomis. Taip pat kasatoriai nurodo, kad esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai veikos padarymo metu turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Teismų praktikoje išaiškinta, kad visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Apie visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Tai vertinamieji požymiai, todėl teismas, kvalifikuodamas veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, turi aiškiai iš išsamiai motyvuoti, kuo konkrečiai pasireiškė visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-429/2012, 2K-513/2010, 2K-563/2009 ir kt.). Kasatoriai pabrėžia, kad veika buvo padaryta naktį, tarp antros ir ketvirtos valandos, byloje nenustatyta, jog įvykį būtų matę kokie nors pašaliniai žmonės, būtų nutrauktas poilsis ar darbas, kilusi sumaištis. Všį „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ naktį nedirba, todėl įvykio metu šios įmonės darbas niekaip negalėjo būti sutrikdytas, įvykio niekas nematė, veikos darymo metu nebuvo sutrikdyta pašalinių asmenų rimtis ar įprasta gyvensena. Veikos darymo metu nesant realaus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo veika negali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-563/2009). Pasak kasatorių, pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai nenustatė subjektyviojo veikos požymio – visiškai neargumentavo, kuo remdamasis darė išvadą, kad veika padaryta tiesiogine tyčia; apeliacinės instancijos teismas esminių argumentų, susijusių su viešosios tvarkos pažeidimo būdais, materialinės žalos padarymo pagrįstumu, viešosios tvarkos pažeidimo realumu, kaltės, neišnagrinėjo.

Atsiliepimu į nuteistųjų L. M. ir G. L. kasacinius skundus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arūnas Meška prašo nuteistųjų skundus atmesti.

Atsiliepime nurodoma, kad byloje pagrįstai nustatyta, kad veika buvo padaryta viešoje vietoje. Skunduose išdėstyti teiginiai, kad atliekamų veiksmų niekas nematė, veikos kvalifikavimui jokios reikšmės neturi, nes tai nėra BK 284 straipsnyje numatytos veikos būtinasis požymis (teismų praktikoje veika laikoma padaryta viešoje vietoje, nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo ar ne; svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų). Pasak prokuroro, kasatoriai savo veiksmų įžūlumą suvokė vien dėl to, kad savo veiksmams atlikti pasirinko nakties metą, siekdami išvengti neigiamos aplinkinių reakcijos ir galimo sulaikymo. Kasatorių pasirinktas objektas – VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ vagonai yra skirti supažindinti asmenis su senuoju Lietuvos geležinkeliu, t. y. turi tiek istorinę, tiek edukologinę, tiek ir kultūrinę vertę, taigi tokio turto ištepimas aerozoliniais dažais pagrįstai pripažintas vandalizmu. Taip pat atsiliepime nurodoma, kad buvo realiai sutrikdyta įmonės veikla, nes vagonai negalėjo būti naudojami keleivių pramoginiam gabenimui. Kasatoriai nepagrįstai įmonės negalėjimą naudotis savo turtu sieja tik su vagonų techninėmis savybėmis, tačiau ignoruoja šių vagonų estetinės išvaizdos pasikeitimą dėl jų padarytų veiksmų, nors šiuo atveju būtent tai nulėmė įmonės negalėjimą naudoti vagonų. Tai, kad nusikalstami padariniai atsirado ne iš karto, o praėjus kelioms valandoms nuo nusikalstamų veikų padarymo – prasidėjus įmonės darbo valandoms, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Taip pat prokuroras pažymi, kad L. M. buvo teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už panašaus nusikaltimo padarymą, taigi jis labai gerai suvokė savo veikos nusikalstamą pobūdį. Apeliacinės instancijos teismas atsakė į visus esminius apeliacinių skundų argumentus, kasaciniuose skunduose minimi argumentai dėl civilinio ieškinio nepagrįsti, nes VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ savo civilinio ieškinio atsisakė iki nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme.

Nuteistųjų G. L. ir L. M. kasaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Kasatoriai pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šiame straipsnyje numatytos nusikaltimo sudėties objektas yra viešoji tvarka, o objektyvieji požymiai yra veika, jos padariniai, priežastinis ryšys, veikos padarymo būdas ir vieta. Viešosios tvarkos pažeidimas gali būti padaromas vienu ar keliais alternatyviais BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytais veiksmais, įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais. Teismas nuosprendyje privalo nurodyti, kokius konkrečius kaltininko veiksmus pripažįsta ir laiko įžūliais, kokius – grasinimais, kokius – patyčiomis arba vandališkais (BPK 305 straipsnis, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-122/2008). Abiejų instancijų teismai savo sprendimuose aprašydami kasatorių padarytų nusikalstamų veiksmų aplinkybes nurodė, kad jie kartu veikdami su kitais bendrininkais, įžūliu, vandališku elgesiu aerozoliniais dažais išpurškė siaurojo geležinkelio keturių vagonų išorę. Pirmosios instancijos teismas, aptardamas padarytų veikų kvalifikavimo klausimą, tik iš dalies nurodė, kokius kasatorių veiksmus laikė įžūliais, kad viešosios tvarkos sutrikdymas šiuo atveju pasireiškė įžūliu kitiems priklausančio turto sugadinimu, ir iš viso nenurodė, kokius kasatorių veiksmus pripažino ir laikė vandališkais. Apeliacinės instancijos teismas savo sprendime aptarė vandališko ir įžūlaus elgesio sąvokas, tačiau iš viso nenurodė, kokius konkrečius kasatorių veiksmus pripažįsta įžūliais. Iš sprendimo turinio galima spręsti, kad aerozolinių dažų išpurškimą ant vagonų išorės pripažino ir laikė vandališkais veiksmais. Pažymėtina, kad įžūlus elgesys ir vandališki veiksmai nėra tapatūs veiksmai BK 284 straipsnio prasme. Pagal BK 284 straipsnio prasmę bei kasacinio teismo praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-563/2009) įžūliu elgesiu, kaip viešosios tvarkos pažeidimo objektyviuoju požymiu, laikomas agresyvus, moralės aspektu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, neteisėtas žmogaus laisvės ribojimas, gyvūno kankinimas kitų žmonių akivaizdoje, trukdymas kitiems asmenims dirbti, mokytis ir pan. O vandališkais veiksmais, kaip viešosios tvarkos objektyviuoju požymiu, laikomi veiksmai, kai tyčia daužomas, ardomas, padegamas, apipilamas dažais ar kitaip niokojamas svetimas turtas. Byloje nustatyta, kad kasatoriai kartu veikdami su kitais bendrininkais aerozoliniais dažais tyčia apipurškė VŠĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ keturių keleivinių vagonų išorę, dalį šių vagonų langų ir taip subjaurojo vagonus, kurie turi istorinę, kultūrinę vertę ir yra skirti visuomenės narių supažindinimui su senuoju siauruoju Lietuvos geležinkeliu, Aukštaitijos gamtovaizdžiu. Tokie kasatorių tyčiniai veiksmai pagrįstai teismo pripažinti vandališkais. Kasatorių argumentai, kad jų veiksmai nesant tam pagrindo įvertinti kaip įžūlus elgesys, yra pagrįsti. Teismai iš esmės sutapatino įžūlų elgesį su vandališkais veiksmais. Byloje nenustatyti veiksmai, kurie galėtų būti įvertinti kaip įžūlus elgesys BK 284 straipsnio prasme. Dėl to pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai keistini ir iš jų aprašomųjų dalių šalintinos nuorodos, kad kasatoriai viešąją tvarką pažeidė įžūliu elgesiu.

Kasatorių argumentai, kad keturių vagonų apipurškimą aerozoliniais dažais negalima laikyti vandališkais veiksmais, nes turtas nebuvęs sugadintas, du vagonai buvę surūdiję ir nenaudojami, apipurškus dažais vagonai nepraradę savo savybių, jog nebūtų galima jų naudoti pagal paskirtį, nesą įrodymų, kad įmonei būtų buvusi padaryta žala, yra nepagrįsti. Priešingai nei teigia kasatoriai, byloje nustatyta, kad keleivinius vagonus apipurškus aerozoliniais dažais buvo pakeista jų estetinė išvaizda, apipurkšti vagonų langai ir tokia jų išvaizda aiškiai neatitiko pagal paskirtį naudojamų keleivinių vagonų išvaizdos, dėl to vagonus buvo būtina remontuoti. Vagonai kelis mėnesius buvo remontuojami, tą laiką nebuvo naudojami pagal paskirtį. Taip pat byloje nustatyta, kad kasatorių ir jų bendrininkų nusikalstamais veiksmais VšĮ ,,Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ buvo padaryta reali 20 844,04 Lt žala.

Taip pat nepagrįsti kasatorių argumentai, kad jų šiais veiksmais nebuvo pažeista viešoji tvarka, nebuvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ar aplinkai, nebuvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Byloje pagrįstai nustatyta ir tinkamai įvertinta, kad kasatoriai padarė tyčinius vandališkus veiksmus ir šiais veiksmais VšĮ ,,Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ padarė žymią materialinę žalą, buvo sutrikdyta keliems mėnesiams įmonės normali veikla, nes subjauroti keleiviniai vagonai kelis mėnesius negalėjo būti ir nebuvo naudojami pagal paskirtį. Nors nusikalstamos veikos padarymo metu įvykio vietoje kitų asmenų nebuvo, tačiau teismas padarė pagrįstą išvadą, kad vandališki veiksmai buvo padaryti viešoje vietoje, nes keleiviniai vagonai stovėjo viešoje vietoje, vietoje, į kurią bet kada be jokių ribojimų galėjo patekti ir kiti asmenys. Šios aplinkybės rodo, kad kasatoriai vandališkus veiksmus padarė viešoje vietoje bei jais sukėlė padarinius, numatytus BK 284 straipsnio 1 dalyje. Kasatorių padaryti nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a:

              Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 26 d. nuosprendį pakeisti. Pašalinti iš šių nuosprendžių aprašomųjų dalių nuorodas, kad G. L. ir L. M. padarė viešosios tvarkos pažeidimą įžūliu elgesiu. Kitas šių nuosprendžių dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai                                                                                                            Dalia Bajerčiūtė

                                                                                                                        Viktoras Aidukas

                                                                                                                        Vytautas Greičius