Civilinė byla Nr. e2S-379-852/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11017-2024-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.12.12.2.2; 3.3.2.6.1; 3.3.4.2.9

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 6 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Dolsa“ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 3 d. nutarties ir 2024 m. gruodžio 5 d. papildomos nutarties, priimtų civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Dolsa“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. D. ieškinį atsakovei UAB „Dolsa“ dėl darbo ginčo.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja (atsakovė pagal išnagrinėtą bylą) UAB „Dolsa“ pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-17047-996/2024, remdamasi CPK  366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-17047-996/2024 ieškovės G. D. (šioje byloje esančios suinteresuotu asmeniu) ieškinį tenkino visiškai. Apie minėtą teismo sprendimą pareiškėja sužinojo tik po jo įsiteisėjimo, gavusi įsiteisėjusio sprendimo pagrindu 2024 m. spalio 23 d. išduotą vykdomąjį raštą vykdančios antstolės siųstus dokumentus. Pareiškėja nurodė, kad teismas jai skirtus procesinius dokumentus siuntė tik juridinių asmenų registre nurodytais registruotos buveinės bei juridinio asmens vadovo gyvenamosios vietos adresais, o dokumentams faktiškai neįsiteikus – formaliai, nesiimdamas jokių realių pastangų tinkamai informuoti atsakovę apie teisme iškeltą bylą, pripažino, juos įteiktais pagal CPK 123 straipsnio 4 dalies nuostatas, t. y. suėjus 10 dienų nuo procesinių dokumentų pakartotinio išsiuntimo registruotu atsakovės buveinės adresu. Pareiškėjos teigimu, teismas neišmėgino procesinių dokumentų siųsti pagal faktinę darbdavio veiklos vykdymo vietą, t. y. esančią restorane M. R., adresu Vilniaus g. 18, Vilnius. Šis pareiškėjos adresas buvo nurodytas ir ieškovės teiktuose procesiniuose dokumentuose. Taip pat teismas nebandė procesinių dokumentų siųsti ir elektroninio pašto adresu uabdolsa@com, kuriuo komunikacija su pareiškėja vyko nagrinėjant ginčą darbo ginčų komisijoje. Pareiškėjos teigimu, teismas be jos informavimo apie teisminį procesą, pažeidė procesinių dokumentų įteikimo atsakovei tvarką ir tai sudaro CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintą pagrindą atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-17047-996/2024 procesą.

2.       Suinteresuotas asmuo G. D. pateiktu atsiliepimu prašė pareiškėjos prašymą atmesti. Nurodė, kad remiantis CPK 122 straipsnio 2 dalimi, juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Pažymėjo, kad juridinių asmenų registro duomenų bazėje skelbiamas atsakovės registruotas buveinės adresas yra Architektų g. 56-101, Vilnius. Viešoje erdvėje skelbiant informaciją apie atsakovės adresą, taip pat nurodomas aukščiau minimas adresas. Suinteresuoto asmens teigimu, vienas iš pagrindinių juridinių asmenų registro veiklos principų – duomenų atskleidimo principas. Jis reikalauja, jog juridiniai asmenys pateiktų registrui visus esminius su jų veikla susijusius duomenimis ir dokumentus bei informuotų apie pasikeitimus. Registrui neatskleisti juridinio asmens duomenys ir dokumentai negali būti panaudoti prieš trečiuosius asmenis. Pažymėjo, kad jei juridinis asmuo juridinių asmenų registre skelbia neaktualų savo buveinės adresą, jis pats privalo prisiimti iš tokio neveikimo kylančias teisines pasekmes. Teismas 2024 m. liepos 10 d. pranešimą dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo, 2024 m. liepos 10 d. bei 2024 m. rugpjūčio 16 d. šaukimus į parengiamuosius teismo posėdžius siuntė būtent atsakovės registruotu buveinės adresu. 2024 m. liepos 25 d. šaukimas į parengiamąjį teismo posėdį teismo buvo adresuotas atsakovės direktoriui jo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu. Tad teismo veiksmai siunčiant informaciją apie atsakovės atžvilgiu iškeltą bylą, registruotu atsakovės buveinės adresu, bei juridinio asmens vadovui jo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu laikytini tinkamais. Pažymėjo, kad teismas neturėjo pareigos procesinius dokumentus atsakovei siųsti viešai skelbiamu el. pašto adresu. Taip pat nurodė, kad ta aplinkybė, jog ieškovė dirbo (darbo funkcijas vykdė) restorane, esančiame adresu Vilniaus g. 18, Vilnius, savaime niekaip neindikuoja, kad būtent ten yra atsakovės valdymo organo/direktoriaus buvimo vieta, jeigu pati atsakovė to neišviešina. Todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas pažeidė procesinių dokumentų įteikimo atsakovei tvarką.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 3 d. nutartimi pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-17047-996/2024 atmetė. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Pasisakydamas dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovei teismas pažymėjo, jog procesinius dokumentus atsakovei bandė įteikti juos siųsdamas juridinių asmenų registre nurodytu registruotos buveinės adresu (CPK 122 straipsnio 2 dalis) bei juridinio asmens vadovo gyvenamosios vietos adresu (CPK 123 straipsnio 2 dalis). Nepavykus įteikti procesinių dokumentų CPK nustatytais būdais, teismas procesinius dokumentus pakartotinai išsiuntė įmonės registruotos buveinės adresu ir laikė įteiktais praėjus 10 dienų nuo išsiuntimo (CPK 123 straipsnio 4 dalis). Teismo vertinimu, jeigu juridinis asmuo juridinių asmenų registre skelbia neaktualų savo buveinės adresą, jis pats privalo prisiimti iš tokio neveikimo kylančias teisines pasekmes. Juo labiau, teismas neturi pareigos procesinius dokumentus siusti pagal faktinę darbdavio veiklos vykdymo vietą, t. y. esančią restorane M. R., adresu Vilniaus g. 18, Vilnius, nes iš esmės aplinkybė, jog ieškovė darbo funkcijas vykdė restorane, esančiame adresu Vilniaus g. 18, Vilnius, nesudaro pagrindo teigti, kad juridinio asmens valdymo organo/direktoriaus buvimo vieta yra minėtu adresu, o ir pati atsakovė šio adreso nėra nurodžiusi juridinių asmenų registre. Teismas pabrėžė, jog CPK nėra įtvirtinta teismo pareiga siųsti procesinius dokumentus juridinio asmens el. pašto adresu, juo labiau kuris nėra nurodytas registre.

4.       Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad juridinių asmenų registro išraše atsakovės el. pašto adresas yra nurodytas kitas, negu, pareiškėjos teigimu, teismas turėjo bandyti siųsti jai procesinius dokumentus. Darbuotoja ieškinyje buvo nurodžiusi savo faktinę darbo vietą, kurią laikyti faktine darbdavio buveinės vieta teismas pagrindo neturėjo, nes negalėjo to numatyti. Aptartų aplinkybių kontekste teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog šiuo atveju buvo padaryta aiški CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos proceso teisės normos taikymo klaida. Priešingai, pats juridinis asmuo neužtikrino savo pasiekiamumo ne tik buveinės adresu, bet ir juridinio asmens vadovo gyvenamosios vietos adresu. Juridiniam asmeniui keliami didesni profesinio atidumo ir rūpestingumo reikalavimai.

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 5 d. priėmė papildomą nutartį, kuria išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, tenkino ieškovės G. D. prašymą ir priteisė iš atsakovės ieškovei 750 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.       Apeliantė (pareiškėja) UAB „Dolsa“ atskiruoju skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 3 d. nutarties ir 2024 m. gruodžio 5 d. papildomos nutarties prašo teismo panaikinti skundžiamas nutartis ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-17047-996/2024 procesą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirajame skunde nurodoma, jog:

6.1.                      Pirmosios instancijos teismas itin formaliai vertino susiklosčiusią situaciją, neatsižvelgdamas į savo paties nurodomą teismų praktiką ir teisės normų taikymo kriterijus. Apeliantė, remdamasi kasacinio teismo išaiškinimu, pažymi, jog nepavykus faktiškai įteikti procesinio dokumento juridinio asmens registruotos buveinės adresu, teismas turi išnaudoti kitas jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus kitų byloje dalyvaujančių asmenų nurodytais, juridinio asmens vadovo gyvenamosios vietos adresais, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis ir kt. Tik išnaudojus šias galimybes procesiniai dokumentai gali būti pripažinti įteiktais praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo į juridinio asmens registruotą buveinę. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismui buvo žinomi net du el. pašto adresai, t. y. uabdolsa@gmail.com ir zlabysuk@gmail.com, kuriais siunčiami procesiniai dokumentai galėjo tinkamai pasiekti adresatą. Be to, teismui buvo žinomi ne mažiau kaip trys papildomi fiziniai/elektroniniai adresai, kuriais buvo galima protingai ir be didelių pastangų informuoti pareiškėją apie vykusį procesą.

6.2.                      Apeliantės vertinimu, nagrinėjamu atveju susiklostė ydinga situacija, kuomet apeliantė apie bylos nagrinėjimą darbo ginčų komisijoje buvo informuota tinkamai, taip pat gavo informaciją iš antstolės dėl teismo išduoto vykdomojo rašto ir pradėto vykdymo proceso apeliantės atžvilgiu, tačiau teismas apeliantės apie vykstantį teisminį procesą tinkamai neinformavo. Pažymi, jog pats pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje atkreipė dėmesį į tai, kad proceso atnaujinimo tikslas – tai siekis išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Tad būtent šio tikslo ir siekė apeliantė, prašydama atnaujinti procesą. Tą patį darbo ginčą nagrinėjusi, tačiau ne tik su suinteresuoto asmens, bet ir su pareiškėjos argumentais bei pateiktais įrodymais susipažinusi darbo ginčų komisija darbuotojos reikalavimus dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, kompensacijos už priverstinę pravaikštą ir neturtinės žalos atlyginimo išieškojimo atmetė visa apimtimi. Pastaroji aplinkybė tik dar kartą patvirtina apeliantės, kaip ginčo šalies, pozicijos byloje svarbą. Apeliantės nuomone, faktinis jos nubaudimas priteisiant suinteresuoto asmens (darbuotojos) naudai beveik 20 000 Eur iš pareiškėjos yra nesuderinamas su teisingumo, protingumo ir proporcingumo tikslais.

6.3.                      Apeliantė pažymi, jog procesinių dokumentų įteikimo jai tvarkos pažeidimas turėtų būti pripažintinas esminiu ir kvalifikuotinas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą kaip pagrindas atnaujinti procesą dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos.

7.       Suinteresuotas asmuo G. D. atsiliepimu prašo teismo atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 3 d. nutartį ir 2024 m. gruodžio 5 d. papildomą nutartį palikti nepakeistas ir priteisti iš apeliantės suinteresuoto asmens naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, jog:

7.1.                      Apeliantė bet kokiais veiksmais siekia pakeisti įsiteisėjusį teismo sprendimą, kadangi priteista suinteresuoto asmens naudai suma yra reikšminga apeliantei. Suinteresuoto asmens vertinimu, taikydamas CPK 123 str. 4 d. nuostatą, bylą nagrinėjantis teismas turi būti išnaudojęs ne visas ar bet kokias, o jam prieinamas ir protingas priemones informuoti bylos šalį apie teismo procesą. Tad pareiškėjos argumentai, kad teismas galėjo procesinius dokumentus ir kitą informaciją apie bylą siųsti suinteresuoto asmens darbo funkcijų atlikimo adresu ar viešai skelbiamu elektroniniu paštu sudarytų ydingą situaciją ir sukurtų netinkamą precedentą, įpareigojantį teismus įvairiausiais komunikacijos būdais ieškoti bet kokių proceso šalies kontaktinių duomenų ir bandyti su ja susisiekti. Toks CPK 123 straipsnio 4 dalies aiškinimas leistų vilkinti teismo procesus ir būtų priešingas operatyvumo ir efektyvaus ginčų sprendimo principams. Todėl ir šiuo atveju teismo veiksmai informuojant pareiškėją buvo ne formalūs, o atitinkantys rūpestingumo kriterijus.

7.2.                      Apeliantė pažymi, jog duomuo apie juridinio asmens buveinę (jo adresas) yra vienas esminių Juridinių asmenų registro duomenų ir itin reikšminga informacija apie jį patį, nes būtent ši informacija yra vienas iš duomenų, užtikrinančių galimybę susisiekti su juridiniu asmeniu, taip pat ir nuspėjamumą bei teisinį tikrumą teisinių santykių dalyviams. Atskirojo skundo nagrinėjimo kontekste nėra reikšminga pareiškėjos minima aplinkybė, kad DGK pavyko pareiškėją informuoti apie darbo ginčo nagrinėjimą DGK bei kad su pareiškėja pavyko susisiekti civilinėje byloje Nr. e2-17047-996/2024 priimtą teismo sprendimą vykdžiusiai antstolei, kadangi teismai, antstoliai ir DGK savo veikloje vadovaujasi skirtingomis taisyklėmis, taip pat patys procesai nėra tapatūs. Be to, deklaratyviais laikytini argumentai, jog DGK priėmus iš esmės apeliantei palankų sprendimą, pirmosios instancijos teismas neva būtų priėmęs analogišką sprendimą. Priešingai, pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių dėl suinteresuoto asmens (darbuotojos) pozicijos ir reikalavimų pagrįstumo. Tad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pagrįstai taikė procesines normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų šaliai įteikimą ir atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartis.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
 teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).

9.       Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja atskirąjį skundą neperžengdamas jo ribų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

10.       Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

11.       CPK 366 straipsnio 1 dalyje 9 dalyje numatyta, kad procesas gali būti atnaujintas, jei yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą) ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

12.       Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, akcentuoja teisinio apibrėžtumo principą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (EŽTT 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brumarescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28342/95).

13.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išskirtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (žr., pvz., 2022 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-943/2022 26 punktą).

14.       Tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011).

15.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, t. y. kad teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, grindžiamas tuo, jog teismas netinkamai pritaikė CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisinę fikciją, neišnaudojęs visų prieinamų komunikacijos priemonių informuoti pareiškėją apie vykstantį teisminį procesą, ir dėl šios priežasties pareiškėja negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisės į teisminę gynybą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių dokumentų įteikimo pareiškėjui tvarkos pažeidimas pripažintinas esminiu ir kvalifikuotinas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą kaip pagrindas atnaujinti procesą, t. y. kaip aiški teisės normos taikymo klaida (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2014). Taigi, nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, ar aukštesnės instancijos teismo neperžiūrėtame procesiniame sprendime byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą.

16.       CPK 123 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui. Šio straipsnio 4 dalis numato, jog kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo

17.       EŽTT nurodė, kad tais atvejais, kai civilinės bylos išnagrinėjamos nedalyvaujant vienai iš proceso šalių, reikia įvertinti šias aplinkybes: 1) ar teismas buvo pakankamai rūpestingas informuodamas šalis apie teisminį procesą ir ar šalys gali būti laikomos atsisakiusiomis savo teisės stoti prieš teismą ir gintis; 2) ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieš juos priimtą teismo sprendimą, reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principą (žr. EŽTT 2015 m. spalio 15 d. sprendimą byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 53).

18.       Šis bendrasis EŽTT jurisprudencijoje suformuluotas principas dėl nacionalinio teismo rūpestingumo pareigos informavimo apie procesą kontekste atspindi teismų pareigą patikrinti, ar pareiškėjas galėjo faktiškai žinoti (žinojo) apie procesą, ar visgi jis nedalyvavo procese dėl savo paties rūpestingumo stokos (žr., pvz., EŽTT 2017 m. balandžio 27 d. sprendimas byloje Schmidt prieš Latviją, Nr. 22493/05). Šiame sprendime be kita ko pažymėta, kad jeigu šalys elgėsi nepakankamai rūpestingai, vidaus teismų jų elgesiui priskiriamos pasekmės turi būti proporcingos jų padarytų pažeidimų sunkumui ir turi būti atsižvelgiama į svarbiausią teisingo bylos nagrinėjimo principą.

19.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nagrinėjamo ginčo kontekste, siekiant objektyviai įvertinti ar teismas tinkamai atliko informavimo pareigą, būtina atsižvelgti į aplinkybę, kad subjektas, kurį siekė informuoti pirmosios instancijos teismas, yra juridinis asmuo.

20.       Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymo 1 straipsnio 1 dalį juridinių asmenų registras yra pagrindinis valstybės registras. Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 15 straipsnio 5 dalis nustato, kad registro duomenys ir registro informacija laikomi teisingais tol, kol jie nenuginčyti Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Europos Sąjungos teisės aktuose nustatyta tvarka. Pagal CK 2.71 straipsnio 3 dalį juridinių asmenų registro tvarkytojo išduodami registro duomenų ir informacijos išrašai, dokumentų kopijos turi prima facie (lot. didesnė įrodomoji galia) galią.

21.       Vienas iš esminių JAR duomenų yra duomuo apie juridinio asmens buveinę (jo adresas) (CK 2.66 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Juridinio asmens buveine laikoma ta vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas. Juridinio asmens buveinė apibūdinama nurodant patalpų, kurioje yra buveinė, adresą (CK 2.49 straipsnio 1 dalis). Taigi toks reguliavimas suponuoja, jog apskritai nėra įmanoma tokia situacija, kad juridinis asmuo egzistuotų be savo buveinės ir kad ta buveinė nebūtų nurodyta juridinių asmenų registre. Pagal CK 2.66 straipsnio 5 dalį šio duomens pakeitimai įsigalioja tik nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre.

22.       Kadangi juridinis asmuo neegzistuoja fiziškai, juridinio asmens buveinė yra itin reikšminga informacija apie jį patį, nes būtent ši informacija yra vienas iš duomenų, užtikrinančių galimybę susisiekti su juridiniu asmeniu, taip pat ir nuspėjamumą bei teisinį tikrumą teisinių santykių dalyviams. Ši informacija turi reikšmės ir užtikrinant kreditoriaus interesus. Pareiga atskleisti duomenis juridinių asmenų registrui taikoma juridiniam asmeniui (jo valdymo organams, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip). Be to, juridinis asmuo turėtų ne tik atskleisti duomenis juridinių asmenų registrui, bet ir pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją. Juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės reiškia, jog pats juridinis asmuo, žinodamas jam tenkančią įstatymo nustatytą atskleidimo pareigą ir jos teisines pasekmes, sąmoningai pasirenka tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisako savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių. Taigi, juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės suponuoja ir tai, kad juridinis asmuo sąmoningai atsisako prisiima riziką būti neinformuotam apie vykstantį teismo procesą ir nerealizuoti savo teisės būti išklausytam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018, 24 punktas).

23.       Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl teismų rūpestingumo pareigos, informuojant pareiškėją apie procesą atitikties Konvencijos reikalavimams ir dėl juridinio asmens pareigos, užtikrinant aktualių duomenų juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikimą, vykdymo, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas dėjo visas įmanomas ir nacionalinėje teisėje leistinas teismams taikyti pastangas informuoti pareiškėją apie vykstantį teismo procesą, t. y. siunčiant registruotu juridinio asmens buveinės adresu procesinius dokumentus kelis kartus, taip pat siunčiant dokumentus deklaruotu bendrovės vadovo vietos adresu. Pirmosios instancijos teismas išnaudojo visas įstatymų leistinas priemones informuoti pareiškėją apie vykstantį procesą, tačiau dėl pareiškėjos nerūpestingumo siųsti procesiniai dokumentai įteikti nebuvo. Apeliantė turėdama įstatyminę pareigą pateikti juridinių asmenų tvarkytojui aktualų juridinio asmens buveinės adresą šios pareigos nevykdė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad deklaruotas apeliantės UAB „Dolsa“ adresas yra tikrasis buveinės, kuriame veikia juridinio asmens valdymo organai, adresas, ir dėl šios priežasties procesiniai dokumentai pagrįstai buvo siunčiami būtent šiuo adresu. 

24.       Apeliantės cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, išaiškinta, kad nepavykus faktiškai įteikti procesinio dokumento juridinio asmens registruotos buveinės adresu, teismas turi išnaudoti kitas jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus kitų byloje dalyvaujančių asmenų nurodytais, juridinio asmens vadovo gyvenamosios vietos adresais, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis ir kt. Tik išnaudojus šias galimybes procesiniai dokumentai gali būti pripažinti įteiktais praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo į juridinio asmens registruotą buveinę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, 29 - 30 punktai). Nagrinėjamo ginčo kontekste apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog teismui nei įstatymais, nei teismų praktika nenustatyta pareiga siųsti procesinių dokumentų elektroniniu paštu, t. y. elektroninių ryšių priemonėmis siunčiami dokumentai negali būti tapatinami su dokumentų siuntimu elektroniniu paštu. Be kita ko, juridiniam asmeniui dėl savo statuso yra taikytini aukštesni atsargumo ir rūpestingumo kriterijai, o jų nesilaikydamas juridinis asmuo turi prisiimti iš to kylančias teisines pasekmes. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog apeliantė atskiruoju skundu nurodo, kad pirmosios instancijos teismui buvo žinomi bet keli fiziniai/elektroniniai apeliantės adresai, kuriais galėjo būti siunčiama korespondencija. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs į bylą pateiktus kitų proceso dalyvių procesinius dokumentus, nenustatė, kad bent viename procesiniame dokumente būtų nurodyta, kad juridinio asmens organų veiklos faktinė vieta yra adresu Vilniaus g. 18, o ne Architektų g. 56-101. Todėl byloje neįrodyta, jog pirmosios instancijos teismas padarė aiškią procesinių teisės normų taikymo klaidą.

25.       Kaip minėta, proceso atnaujinimo galimybė yra siejama su konkrečiu įstatyme numatytu pagrindu. Nagrinėjamos bylos aplinkybės suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė CPK 123 straipsnio 4 dalyje numatytą procesinių dokumentų įteikimo fikciją, aiškios teisės normos taikymo klaidos nėra, tad neegzistuoja pareiškėjos nurodytas pagrindas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

26.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atskirajame skunde pareiškėjos nurodytos aplinkybės iš esmės gali būti suprantamos ir kaip išskirtinės, svarbios aplinkybės, pateisinančios pasyvų pareiškėjos elgesį procese, nesidomėjimą juridinio asmens veiklos teisiniais pagrindais. Tačiau įstatyme nenumatyta, kad tokios aplinkybės, kurios didžiąja dalimi yra susijusios su pačios pareiškėjos ir jos valdymo organų nerūpestingu elgesiu, yra svarbios sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą ir kad vien dėl tokių aplinkybių procesas išnagrinėtoje byloje galėtų būti atnaujintas. Prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo ribas apibrėžia pareiškėjos suformuluotas proceso atnaujinimo pagrindas. Nagrinėjamu atveju pati pareiškėja pasirinko savo teisių gynimo būdą, t. y. teikė prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu, ir nesinaudojo galimybe pateikti apeliacinį skundą kartu su prašymu dėl praleisto apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo.

27.       Apeliantė prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. papildomą nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dėl to, kad ji yra sudėtinė skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 3 d. nutarties dalis. Tačiau atmetus atskirąjį skundą dėl proceso atnaujinimo esmės, nėra pagrindo keisti ar naikinti papildomą nutartį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir bylos procesinės baigties

28.       Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstas ir teisėtas nutartis, kurias pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutartys paliekamos nepakeistos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

30.       Suinteresuotas asmuo G. D. 2024 m. gruodžio 17 d. pateikė prašymą priteisti iš apeliantės UAB „Dolsa“ 900 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliantė 2025 m. vasario 4 d. pateikė prašymą priteisti 907,50 Eur bylinėjimosi išlaidų iš suinteresuoto asmens.

31.       Teismas, spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistų išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos) bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008).

32.       Atsižvelgiant į tai, jog atskirasis skundas atmetamas, suinteresuotas asmuo įgyja teisę į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš apeliantės. Įvertinęs ginčo pobūdį, bylos apimtį, rengtų procesinių dokumentų skaičių, galimas darbo sąnaudas procesiniams dokumentams parengti bei vadovaujantis Rekomendacijomis, teismas sprendžia, jog suinteresuoto asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomendacinių dydžių, todėl iš apeliantės UAB „Dolsa“ suinteresuotam asmeniui G. D. priteisiama 900 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu

nutaria:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Dolsa“ atskirąjį atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 3 d. nutartį ir 2024 m. gruodžio 5 d. papildomą nutartį palikti nepakeistas.

Priteisti iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Dolsa“, juridinio asmens kodas 305560493, suinteresuotam asmeniui G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 900 Eur (devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                Andrius Verikas