Bylos Nr. II-9-1199/2024

        Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01131-2023-4

        Procesinio sprendimo kategorijos: 12.7.1; 19.9; 21.10.3; 21.10.4

(S)

VILNIAUS REGIONO apylinkės teismas

NUTARIMAS

2024 m. kovo 18 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova,

sekretoriaujant Jolantai Voleikienei,

dalyvaujant pareiškėjui D. Z. (D. Z.), jo atstovei advokatei Jurgitai Žiužnienei,

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija), priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, atstovams Aidui Jakimavičiui, Arvydui Bagdanskui,

transporto priemonės savininkui E. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. Z. (D. Z.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovės advokatės Jurgitos Žiužnienės skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutarimo Nr. AM-AAD-ANR_N-2410-2023. 

Teismas

nustatė: 

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu D. Z. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 247 straipsnio 13 dalį, 505 straipsnio 1 dalį. Nutarime nurodoma, kad 2023 m. balandžio 8 d., neplaninio patikrinimo metu (patikrinimo aktas Nr.PA-1232) Institucijos Aplinkos kokybės departamento Vilniaus aplinkos kokybės kontrolės skyriaus (toliau – AKD Vilniaus AKKS) vyriausioji specialistė Orinta Vaitkutė ir Atliekų tvarkymo kontrolės skyriaus (toliau – AKD ATKS) vyriausiasis specialistas Konstantinas Šumskas nustatė, jog apie 12.20 val.–12.35 val. D. Z. krovinine transporto priemone, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvežė nepavojingas (žaliąsias) atliekas ir jas iškrovė žemės sklype (koordinatės: (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)). Institucijos AKD aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai rulete atlikę iškrautų atliekų kaupo matavimus, nustatė, kad atsikratytų atliekų kaupo tūris – 57,7 m3. Nustatyta, kad tokiais veiksmais D. Z. užteršė aplinką didesniu negu 5 m3 nepavojingų atliekų kiekiu. Tuo D. Z. pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio ir Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. D1-831 redakcija) 65 punkto reikalavimus, už ką numatyta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio 13 dalį.

Taip pat skundžiamame nutarime nurodoma, kad atliekų atsikratymo metu (Patikrinimo aktas Nr.PA-1232) žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)), esant D. Z. prie autotransporto priemonės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Institucijos KAD ATKS  vyriausiasis specialistas K.  Šumskas parodė jam tarnybinį pažymėjimą ir žodžiu pareikalavo D. Z. pateikti jo asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus ir autotransporto priemonės dokumentus. D. Z. žodiniam uniformuoto aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno reikalavimui nepakluso ir, pradėjęs važiuoti ant pareigūno, taip sukeldamas grėsmę pareigūno gyvybei, iš įvykio vietos pasišalino. Tokiais savo veiksmais (veikimu, neveikimu) D. Z. kliudė pareigūnams įgyvendinti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 ir 13 punktuose jiems nustatytas teises ir atlikti jiems pavestas pareigas, už ką numatyta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalį.

D. Z. už administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 247 straipsnio 13 dalyje paskirta administracinė nuobauda – 2 600 (dviejų tūkstančių šešių šimtų) eurų bauda, ir administracinio poveikio priemonė – krovininio automobilio MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN:  (duomenys neskelbtini), raudonos spalvos su krautuvu, konfiskavimas. D. Z. už ANK 505  straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – 430 (keturių šimtų trisdešimties), eurų bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, D. Z. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 2 600 (dviejų tūkstančių šešių šimtų) eurų bauda, ir administracinio poveikio priemonė – krovininio automobilio MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), raudonos spalvos su krautuvu, konfiskavimas. 

D. Z.

Skunde pareiškėja nurodo, kad Institucija pažeidė įrodymų vertinimo, asmens nekaltumo prezumpciją bei absoliučiai nemotyvavo išvadų. D. Z. dėl aplinkos užteršimo nepavojingomis atliekomis paaiškino, kad patikrinimo sklype užfiksuotos šakos nėra atliekos. Šakas susmulkina buitiniu biokuro smulkintuvu, vėliau yra gaunamas biokuras, kurį naudoja savo sodybos bei tėčio namo šildymui. Paaiškino, kad jis išsivalė savo sklypus nuo brūzgynų ir šakas sudėjo jų valymo vietoje, kad viską vienoje vietoje galėtų susmulkinti ir paruošti kūrenimui šildant namą. Pažymėjo, kad niekas atskirai nematavo, koks kiekis šakų jau buvo patikrinimo sklype iki jam 2023 balandžio 8 d. atvežant šakas iš kito sklypo, kaip ir atskirai nematavo atvežto šakų kiekio. Buvo pamatuotas bendras šakų kiekis sudėjus šakas. Skunde nurodoma, kad D. Z. nesutinka su 2023 m. balandžio 8 d. patikrinimo akte užfiksuotu šakų kiekiu – 57,7 m3, nes tai bendras visų šakų kiekis, o ne 2023 m. balandžio 8 d. jo atvežtų šakų. Esant šakų konkrečiam panaudojimo tikslui, jos nėra laikomos atliekomis. D. Z. skunde pažymėjo, kad poėmio metu paimtas automobilis, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), nėra tas automobilis, su kuriuo buvo 2023 m. balandžio 8 d. atvežtos šakos į patikrinimo sklypą. Tai visai kitas automobilis, su kuriuo jis atvažiavo vėliau ir su kuriuo jokių šakų nevežė. Be to, automobilio savininkas yra E. Ž.. 

D. Z. taip pat skunde dėl kliudymo pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises nurodė, kad jis neturėjo valios nepaklusti pareigūnams ir kliudyti atlikti jiems pareigas. Jis bandė jiems paaiškinti, kad jokio pažeidimo nepadarė. Jis buvo labai susijaudinęs dėl transporto priemonės paėmimo, nes, kaip minėjo, ji jam nepriklauso nuosavybės teise. Akivaizdu, jog žmogus, apkaltintas nebūtu pažeidimu yra pasimetęs, susijaudinęs, be to suvokė, kad jo atžvilgiu, o ne priešingai, yra atliekami neteisėti veiksmai, nuo kurių jis gynėsi. Nebuvo atsižvelgta ir įvertinta pačio D. Z. būklė ir pasimetimas, kuris buvo sukeltas pareigūnų, kad jis aiškinosi, kodėl pareigūnai atlieka prieš jį veiksmus. Byloje nėra jokių įrodymų, kad D. Z. mėgino važiuoti ant pareigūno, tai yra netiesa. Jis nei tikslo, nei valios trukdyti neturėjo, o ketinimas buvo išsiaiškinti tiesą ir paaiškinti, kad yra vežamos šakos biokurui. Jo įmonė AB „(duomenys neskelbtini)“, pasiimdama medžiagas, ne teikia atliekų surinkimo paslaugą, o patenkina savo poreikį įsigyti medžiagų kelio remontui ir tik tada kai kelią reikia remontuoti (b. t. 3, b. l. 2–13).  

Atsiliepime į pareiškėjo skundą Institucija nurodo, kad dėl ANK 247 straipsnio 13 dalies padaryto nusižengimo iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas 2023 m. balandžio 8 d. į sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)), atvežė medžių šakas – nepavojingas (žaliąsias) ir, jas iškrovęs, jomis atsikratė. Atlikus iškrautų atliekų kaupo matavimus, nustatyta, kad atsikratytų atliekų kaupo tūris – 57,7 m3. Skunde nepagrįstai nurodyta, kad šakos, kurias iškrovė pareiškėjas, ketino panaudoto biokuro gamybai, jas susmulkinant, bet nėra atliekos, kuriomis atsikratė, ANK 247 straipsnio 13 dalies prasme. Iš bylos akivaizdžiai matyti, jog pareiškėjas atvežė į sklypą nepavojingas atliekas – šakas (žaliosios atliekos) ir jomis atsikratė. Toje vietoje nebuvo jokio įrenginio, kurio pagalba būtų galima šakas smulkinti. Žaliosios atliekos – sodų, parkų ir želdynų tvarkymo biologiškai skaidžios atliekos (šakos, lapai, žolė, daržo atliekos), miškininkystės atliekos (Atliekų tvarkymo taisyklių 5.13 punktas). Žaliųjų (sodų, parkų ir želdynų tvarkymo) atliekų turėtojai šias atliekas turi rūšiuoti jų susidarymo vietoje ir apdoroti kompostavimo įrenginiuose patys arba perduoti jas tokių atliekų apdorojimo įmonei. Iš byloje esančio 2023 m. balandžio 8 d. Patikrinimo akto (registruotas 2023-04-12 Nr. 1232) matyti, kad pareiškėjas atsirakino pakeliamą kelio užtvarą, kuris buvo užrakintas pakabinama spyna ir ribojo patekimą į sklypą ir atvežė 57,7 m3 nepavojingų atliekų (žaliųjų atliekų) bei jomis atsikratė. Taigi, nurodytos žaliosios atliekos sklype nesusidarė ir nėra jokių duomenų, kad jos minėtame sklype būtų susidariusios, todėl privalėjo būti perduotos tokių atliekų apdorojimo įmonei. Pareiškėjas nebendradarbiavo su pareigūnais ir paaiškinimų nepateikė. Institucijos nuomone, tai taip pat patvirtina jo veikos neteisėtą pobūdį. 2023 m. spalio 11 d. atlikta apžiūra (Apžiūros aktas registruotas 2023 m. spalio 13 d. Nr. TVR-8208), užfiksuota, kad sklype (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) jokių naujų (Departamentui nežinomų) neteisėtos atliekų apdorojimo veiklos požymių nustatyta nebuvo. Želdinių kirtimo ir (ar) genėjimo faktas nenustatytas. Teritorijoje (koordinatės (duomenys neskelbtini)) vis dar yra žaliosios atliekos (medžių šakos), kuriomis 2023 m. balandžio mėn. 8 d. atsikratė D. Z. ir dėl šio nusižengimo buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas ROIK 23203652120. Taip pat pateikiamos fotonuotraukos. Šiame akte užfiksuota ir tai, kad ir kituose nurodytuose žemės sklypuose faktų dėl želdinių kirtimo ir (ar) genėjimo nenustatyta. Dėl skunde ginčijamo nustatyto atliekų kiekio, pažymėtina tai, kad pareiškėjas ginčija tik tą faktą, kad būtent to vežimo metu, kai buvo užkluptas darant nusižengimą, iškrovė mažesnį kiekį, tačiau neginčija to fakto, kad visos šakos buvo sukrautos jo pačio. Institucijos nuomone, buvo paimtas būtent tas automobilis, su kuriuo ir buvo daromas nusižengimas. Nuotraukose matomas tas pats valstybinis numeris „(duomenys neskelbtini)“. O išvaizdos pakeitimas laikytinas, kaip siekis suklaidinti pareigūnus, atliekančius tyrimą ir išvengti automobilio paėmimo. Skunde nutylimas faktas, kad nuotraukose užfiksuotas vienas ir tas pats valstybinis numeris ir šis faktas nepaaiškinamas.

Institucija taip pat atsiliepime nurodo, kad pažeidimo fiksavimo metu pareiškėjas nebendradarbiavo su pareigūnais, grasino jiems fiziniu susidorojimu, jokių argumentų, kad sunkvežimis priklauso kitam asmeniui, neteikė. Tokia versija atsirado tik pateiktame skunde dėl automobilio poėmio patvirtinimo. Su skundu pateikta neva 2023 m. vasario 25 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis kelia pagrįstų abejonių, nes, remiantis VĮ „Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašu, pagal valstybinį Nr. (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonės identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonė nėra registruota, todėl eisme dalyvauti negalėjo. Pažymėtina, kad pareiškėjas siekia išvengti administracinės atsakomybės, taip pat siekia atgauti transporto priemonę, kurios pagalba vėl galimai būtų daromi nauji pažeidimai. Byloje nurodyti žemės sklypai eilę metu yra teršiami atliekomis. Institucija 2023 m. vasario 9 d. raštu Nr. AD5-2370 kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo D. Z. atžvilgiu dėl jo valdomuose sklypuose nustatytos taršos. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir šiuo metu yra atliekamas. Pažymėtina, kad Pareiškėjas anksčiau buvo baustas už aplinkosauginius pažeidimus. Svarbu paminėti tai, kad tas pats krovininis automobilis – MAN valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo naudojamas administracinio nusižengimo darymui.

Dėl ANK 505 straipsnio 1 dalies padaryto nusižengimo, iš byloje esančio vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kad prie pareiškėjo priėjus uniformuotam aplinkos apsaugos pareigūnui, prisistačius ir parodžius tarnybinį pažymėjimą, D. Z. nepakluso reikalavimui likti vietoje, įsėdo į krovininį automobilį MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino iš įvykio vietos. Be to, tai darydamas, akivaizdžiai tiesiogine tyčia savo vairuojamą autotransporto priemonę nukreipė į priešais šią autotransporto priemonę tuo metu stovėjusį uniformuotą aplinkos apsaugos pareigūną, kuris turėjo skubiai pasitraukti į saugią vietą. Tiek D. Z. paaiškinime, tiek skunde nurodytos aplinkybės – kad jis neturėjo valios nepaklusti pareigūnams ir kliudyti atlikti jiems pareigas, o tik bandė jiems paaiškinti, kad jokio pažeidimo nepadarė, kad jų fiksuojamos šakos nėra atliekos, kad jas naudos savo reikmėms biokurui ir kad buvo labai susijaudinęs dėl transporto priemonės paėmimo – akivaizdžiai neatitinka faktinių aplinkybių. Kaip matyti prie bylos pateiktame vaizdo įraše, Institucijos AKD ATKS vyr. specialistui K. Šumskui prisistačius ir parodžius tarnybinį pažymėjimą, pareiškėjas, nebendraudamas su pareigūnu, neteikdamas jokių paaiškinimų, net neišgirdęs kokiu tikslu pareigūnai nori su juo bendrauti, iš karto įlipo į krovininį automobilį MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tyčia savo vairuojamą krovininį automobilį nukreipė į priešais šią transporto priemonę tuo metu stovėjusį uniformuotą aplinkos apsaugos pareigūną, kuris tik skubiai pasitraukęs išvengė užvažiavimo ant jo. Atkreiptinas dėmesys į pateiktuose prie bylos vaizdo įrašuose neteisingai atvaizduojamą data ir laikas dėl vaizdo fiksavimo įrenginio išsikrovusio akumuliatoriaus ir po to nenustačius teisingai datos ir laiko. Institucijos vertinimu, byloje nėra išimtinių aplinkybių, kurioms esant galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, todėl paskyrus švelnesnę nei 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu skirta nuobauda ir panaikinus krovininio automobilio MAN valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), raudonos spalvos su krautuvu, konfiskavimą, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai ir užkirstas administracinių nusižengimų darymas ateityje. Institucijos nuomone, administracinio nusižengimo byloje surinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, kad D. Z. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 247 straipsnio 13 dalyje ir 505 straipsnio 1 dalyje. Paskirta nuobauda atitinka nuobaudų skyrimo taisykles, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo principus. Atsiliepime prašoma D. Z. skundą atmesti (b. t. 3, b. l. 32–37). 

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. Z. teismo posėdžio metu parodė, kad savo kaltės nepripažįsta. Savo atstovės pareikštą skundą palaiko. Konfiskuojamu automobiliu jokio nusižengimo nepadarė. Kai su šiuo automobiliu važiavo nuo pagrindinio kelio į savo sklypą, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnas važiavo pirmas, jis su konfiskuotu sunkvežimiu važiavo antras, ir trečias važiavo policijos pareigūnų automobilis. Jis, atvažiavęs į vietą, išskleidė kraną, jį tada pakvietė policijos pareigūnas ir pasakė, kad jo krovininis automobilis (kuriuo atvažiavo į sklypą) yra konfiskuojamas. Paskambinęs advokatui, jis priėjo prie Aplinkos apsaugos pareigūno pasakė, kad sutinka su konfiskavimu. Jis buvo atvažiavęs su kitu automobiliu ir krovė šakas. Iškrautų šakų kiekis yra padidintas. Jis ten atvežė iki 5 kubų šakų ir atvažiavo su kitu automobiliu, o konfiskuotas yra automobilis, su kuriuo nepadarė jokio nusižengimo. Abiejų mašinų valstybinis numeris yra tas pats, nes situacija tokia, kad tas automobilis, kuris yra konfiskuotas, yra silpnesnis, per lauką negali važiuoti, o tas kitas automobilis, kuris geriau pravažiuoja (yra galingesnis), yra be techninės apžiūros. Dėl to jis tiesiog perkėlė valstybinius numerius iš silpnesnio automobilio ant kito automobilio, kuris yra galingesnis, tam atvejui, jeigu važiuotų policija. Konfiskuotas automobilis galėjo dalyvauti eisme. Tas automobilis priklausė įmonei, kuriai jis vadovavo iki 2023 m. vasario pabaigos, vėliau buvo parduotas. Pardavimo dieną automobilis buvo sutvarkytas ir galėjo dalyvauti eisme. Tas kitas automobilis priklauso jam, ir yra pas jį. Dokumentai yra to automobilio. Iš atvežtų šakų planavo pasidaryti biokurą. Renka tas šakas į krūvą, tada link žiemos išsinuomoja techniką, sumala tas šakas ir kūrena namus. Apauga krūmais, tada jie apsitvarko ir panaudoja tuos krūmus biokurui. Įrangos, skirtos šakų malimui, nuomos dokumentus turi. Sklypas, į kurį atvežė šakas, jam priklauso nuosavybės teise. Atvežė jas iš kito sklypo, priklausančio jo tėvui, nes tas sklypas tuo metu buvo tvarkomas. Sklype, kuris nurodomas nutarime, dar prieš tai gulėjo šakos, sukrautos po jo sklypo tvarkymo, tai sukrovė į vieną krūvą. Tos šakos buvo iš to paties sklypo. Genėjimo požymių nenustatyta tame sklype, nes uždėti ribojimai sklypui, dėl to jis dabar nesitvarko tame sklype. Tos šakos ten guli ilgesnį laiko tarpą. Nesutinka su nurodytu kiekiu šakų, nes jis atvežė daugiausia iki 52 kubų. Nesutinka su kiekiu, kurį įrašė į pažeidimo protokolą. Kubai yra tūris, ir mediena taip neskaičiuojama. Sandėliuodavo tas šakas, kol susirinkdavo didesnė krūva, tada išsinuomodavo įrangą ir susismulkindavo. Jis, važiuodamas į sklypą, matė, kad stovi pareigūnai. Įvažinėjo į savo sklypą, tada pareigūnai pradėjo lėtai važiuoti jam iš paskos, jis atidarė užkardą ir savo sklype pradėjo iškraudinėti atvežtas šakas. Iškrovė šakas, susidėjo įrangą ir atsisukęs pamatė, kad stovi pareigūnas. Jis atsisėdo į mašiną ir pradėjo važiuoti. Pareigūnas stovėjo nuo jo apie 1,5 m atstumu, mašinos variklis veikė, jis negirdėjo, kad jam kažką sakytų pareigūnai. Pagal įstatymą, šakos yra biokuras, dėl to jis nejaučia jokios savo kaltės. Pareigūnas stovėjo šalia. Vėliau jis norėjo pasirašyti tą dokumentą, kad sutinka su automobilio konfiskavimu, bet jam policijos pareigūnas pasakė, kad dabar nieko pasirašyti nereikia, kad atvažiuos techninės pagalbos vežtuvas, tada pasirašys. Jam pareigūnas sakė, kad kol nėra techninės pagalbos vežtuvo, gali važiuoti namo. Namuose, laukdamas policijos skambučio, tiesiog užmigo. Ryte atsikėlęs, pamatė, kad jam kelis kartus skambinta iš kelių skirtingų telefono numerių. Miegojo ir gavosi taip, kad neatsiliepė telefonu. Nežino per kiek kartų tą krūvą šakų suvežė. Vežė mažomis krūvelėmis. Visas šakas jis sudėjo į vieną krūvą. Taip, šakos ir dabar guli toje pačioje vietoje. Krovininio automobilio, su kuriuo vežė šakas, kėbulas talpina 7 kubus. Vizualiai mašina nebuvo pakrauta pilna. Bandė iškleisti techniką, kad galėtų pakrauti šakas, pareigūnas jį sustabdė ir pasakė, kad jis nieko negali daryti, nes šitas automobilis yra konfiskuojamas. Jis policijai pasakė, kad būtent su šiuo automobiliu jis nieko nepadarė. Negirdėjo, kad Aplinkos apsaugos departamento pareigūnas jam prisistatytų, jis stovėjo nuo jo apie 2 m atstumu. Padarė savo darbą, susidėjo įrankius, variklis veikė, jis atsisėdo į mašiną ir nuvažiavo. Kai važiavo, Aplinkos apsaugos pareigūnas stovėjo prie automobilio iš vairuotojo pusės, važiuoti jam kliūties nebuvo. Automobilio, kurį išvežė, raktelių policijai nepateikė. Automobilio dokumentų policijos pareigūnai neprašė. Dėl vartų užrakinimo nieko nekomentuos. Tas automobilis, su kuriuo buvo atvažiavęs pirmą kartą, buvo apie 0,5 km nuo sklypo. Automobilis buvo jo teritorijoje. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad automobilis parduotas už 1 400 eurų. Nesutinka, kad atsikratė šakomis, jis jas planavo panaudoti biokurui. Jis juk niekur tų šakų neišmetė. Atsivežė į savo sklypą, tvarkingai susidėjo. Toje krūvoje, išskyrus šakas, nieko daugiau nebuvo. To sklypo plotas apie 1,7 ha. Šalia yra dar jo sklypas, kuris ribojasi su šiuo sklypu. Artimiausias sklypas, jam priklausantis nuosavybės teise, iki šio sklypo yra apie 0,5 km., kitas sklypas apie 1,5 km. Tikslo teršti ar padaryti žalą gamtai neturėjo. Pateiks įrangos nuomos sutartį granulėms gaminti. Visada nuomoja įrangą iš „(duomenys neskelbtini)“ įmonės. Šiuo įrenginiu pats naudojasi. Iki šiol nelietė sklype esančių šakų, nes vyksta teisminis procesas, galvojo, kad jų dar gali prireikti. Atsakydamas į teismo klausimus teisminio skundo nagrinėjimo metu, gavus byloje duomenų, kad abi transporto priemonės (tiek ta, su kuria, pasak D. Z., buvo atvežtos šakos, tiek konfiskuota transporto priemonė) buvo išregistruotos iš VĮ „Regitra“ tą pačią dieną (2024 m. kovo 8 d.), D. Z. negalėjo pakomentuoti valstybinių numerių keitimo priežasties (b. t. 3, b. l. 117–144; b. t. 4, b. l. 52). 

Baigiamosios kalbos metu D. Z. atstovė advokatė palaikė skundo argumentus, Papildomai pažymėjo, kad tam, jog jos atstovaujamasis galėtų būti nubaustas pagal ANK 247 straipsnio 13 dalį, jis turėjo atsikratyti atliekomis. Taip pat jų apimtis turėjo būti didesnė nei 5m3. Tačiau teismo posėdžio metu peržiūrėtame vaizdo įraše Nr. 4 užfiksuota tik tai, kad D. Z. iškrauna iš mašinos du griebtuvus šakų. Be to, šakos tai nėra atliekos, nes D. Z. galėjo ir dar tebegali jas perdirbti ir padaryti iš jų biokurą. Pasak advokatės, svarbu ir tai, kad jokia vizualinė žala šiuo atveju nėra padaryta, nes žemės sklypo iš niekur (iš kelio ar (ir) pan.) pašaliniams asmenims nesimato. Tas žemės sklypas priklauso D. Z. nuosavybės teise. Taigi šakas jis paliko ne bet kur. Svarbu ir tai, kad atlikus transporto priemonės, su kuria buvo atvežtos šakos, apžiūrą, byloje nustatyta, kad jos krovininės dalies tūris tesudaro 13m3. O tai ženkliai skiriasi nuo skundžiamame nutarime nurodomų skaičių (57,7m3). Be to, mediena matuojama ertmetriais. Remiantis tokiais paskaičiavimais, net jeigu D. Z. ir būtų pakrovęs visą krovininio kėbulo dalį, tai tesudarytų 5,08m3. Taigi tam, kad būtų pasiektas pareigūnų užfiksuotas skaičius, reikėtų atvežti dešimt tokių mašinų. Pasisakydama dėl D. Z. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, advokatė nurodė, kad jos atstovaujamasis, kaip ir patys pareigūnai, remiantis liudytojo parodymais, buvo įsiaudrinęs. Taip atsitiko dėl to, kad jis buvo užpultas pareigūnų. Pastariesiems turi būti taikomi aukštesni reikalavimai, tačiau šiuo atveju jie patys elgėsi neadekvačiai. Pareigūnai norėjo bet kokia kaina sulaikyti D. Z.. Pareigūnas K. Šumskas turėjo pats pasitraukti, tačiau jis savo kūnu nusprendė stabdyti D. Z.. Advokatė pažymėjo, kad teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas, policijos pareigūnas, nurodė, kad jos atstovaujamasis vėliau pakluso reikalavimams. Advokatė taip pat nurodė, kad, teismui nusprendus, jog D. Z. veiksmuose visgi yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 247 straipsnio 13 dalyje (2022 m. gegužės 1 d. redakcija) sudėtis, netaikyti jam administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo. Tai būtų neproporcinga priemonė už byloje nustatytą atvežtų šakų kiekį (du griebtuvus). Be to, iš karto, dar iki skundžiamo nutarimo priėmimo, buvo aišku, kad iš D. Z. buvo paimta, o vėliau ir konfiskuota, ne ta transporto priemonė. Tačiau Institucijos atstovų į tai visiškai nebuvo atsižvelgta.

Institucijos atstovas A. Jakimavičius teismo posėdžio metu parodė, kad šakos matuojamos ne kaip mediena, o kaip atliekos. Atsakomybė už gamtos teršimą atliekomis numatyta kubais. Šiuo atveju yra svarbi ir vizualinė tarša, jie matuoja tai, kas yra erdvėje. Matuoja, tai ką randa fiziškai, nepresuojant, nespaudžiant ir panašiai. Taip ir buvo pamatuota. Atliekos matuojamos tūriu. Taip, pasitaiko, kad baudžia asmenis už žalias atliekas. Dėl šio sklypo yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes ten nelegalus sąvartynas padarytas. T1. B.l.144 nurodytas unikalus kadastrinis numeris sklypo, žalių atliekų matavimai yra daryti šiame sklype. Vasario mėnesį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Krovininio automobilio pirkimo-pardavimo sutartis yra galimai fiktyvi. Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal BK 270 straipsnį. Terminų nėra nustatyta, per kiek laiko reikia sutvarkyti biokurą. Šiandien tos šakos dar ten tebeguli. Ekonominė nauda iš to biokuro, turint nuosavą medieną yra maža. Iš esmės, biokuras yra gaminamas iš šakų. Nepavojingų atliekų yra baigtinis sąrašas, tai yra žaliosios atliekos, statybinės medžiagos, baldai ir kt. Atsakomybė už aplinkos teršimą nepavojingomis atliekomis yra numatyta tame pačiame ANK straipsnyje, nepriklausomai nuo jų rūšies. Norėtų paminėti, kad šią dieną yra priimtas BK pakeitimas ir nuo naujų metų įsigalioja baudžiamoji atsakomybė už gamtos teršimą dideliu mastu. Negali paneigti, kad tai yra šakos. Šakomis galima užteršti aplinką. Kaip ir minėjo, šiuo atveju yra reikšminga vizualinė tarša. Priimdamas nutarimą, įvertinęs visą jam pateiktą medžiagą, nustatė, kad tai buvo šakų atsikratymas. Šiuo atveju, vertinama vizualinė tarša, nepriklausomai nuo to, kur ji yra. Paskaičiuotos finansine išraiška žalos gamtai medžiagoje nėra. Dėl automobilio, pažiūrėjus į nuotraukas matosi, kad automobiliai skirtingi, bet valstybinis numeris yra tas pats. Pareiškėjo tikslas buvo išvengti krovininio automobilio konfiskavimo. Iš pateiktos medžiagos, jo nuomone, užteko duomenų priimti nutarimą, nerenkant papildomų įrodymų. Papildomai aplinkybių dėl byloje paimto automobilio netikslino. Vertino automobilio numerį, spalvą, markę. Viskas sutapo. Negali atsakyti, ar automobilis galėjo būti pakeistas. Antrą kartą kėbulas buvo tuščias, D. Z. atvažiavo tuščiu kėbulu. Baigiamosios kalbos metu Institucijos atstovas pažymėjo, kad byloje yra nepagrįstai keliama versija dėl šakų panaudojimo biokurui. Jomis buvo tiesiog atsikratyta, jas paliekant. Tame sklype yra nelegalus sąvartynas. Dėl to yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Be to, toks šakų kiekis yra neracionalus. Biokuro išeitų labai mažai, toks veiksmas ekonomiškai nepasiteisintų, nes aparato nuoma ir kitos išlaidos viršytų gauto biokuro vertę. Šakos iki šiol yra tame pačiame žemės sklype, o laikui einant iš jų lieka tik dulkės. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis tokį kurą naudoja. Nėra duomenų, kad tos šakos susidarė pažeidėjui priklausančiame sklype. Jos atsirado kitur. Taigi jomis buvo atsikratyta. Dėl atliktų šakų matavimų, viską paaiškino byloje apklausti pareigūnai. Šakas galima priploti, prispausti, tuomet jų telpa daugiau, kad ir į 13m3 krovininę automobilio dalį. Vaizdo įrašuose iš tikrųjų yra užfiksuoti tik du griebtuvai, tačiau, kai atvažiavo pareigūnai, procesas jau buvo į pabaigą. Pareigūnai visko nuo pat pradžių neužfiksavo. Dėl ANK 505 straipsnio 1 dalies, D. Z. tiesiog važiavo ant pareigūno, kėlė grėsmę jo gyvybei. O dėl transporto priemonės poėmio, tokia situacija susidarė dėl sąmoningų pažeidėjo veiksmų. Jis sąmoningai keitė automobilių valstybinius numerius, vėliau trukdė pareigūnams (užrakino vartus, nepaliko raktų, manipuliatorių paliko išskleistą). D. Z. net neužsiminė, kad tai yra kitas automobilis. Taigi visaip trukdė pareigūnams atlikti jų pareigas. Turto konfiskavimas šiuo atveju yra būtinas, nes D. Z. jau buvo baustas 2020 m. Pažeidimui daryti buvo naudojama ta pati transporto priemonė. Teismui nutarus, kad transporto priemonė priklauso E. Ž., prašo pakeisti jų priimtą nutarimą ir išieškoti iš D. Z. transporto priemonės vertę, kuri, remiantis jo į teismą pateiktais duomenimis, sudaro 3 450 Eur (b. t. 3, b. l. 117–144).

Institucijos atstovas A. Bagdanskas palaikė kolegos išsakytus argumentus, papildomai parodė, kad šiuo atveju, apskaičiuojant tūrį, buvo taikoma skaičiavimo formulė pagal geometrinę figūrą, į kurią buvo sudėtos šakos, t. y. buvo matuojamas jos aukštis, ilgis ir plotis (b. t. 3, b. l. 117–144).

Suinteresuotas asmuo E. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad jis iš D. Z. įsigijo automobilį, tai buvo maždaug prieš metus. Turi individualią veiklą statybos darbams vykdyti, tą mašiną iš D. Z. pirko darbui. Kadangi mašiną reikėjo techniškai tvarkyti, buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, bet nebuvo registruota VĮ „Regitra“. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), nupirktos mašinos neturi kur pastatyti, todėl paprašė D. palikti ją pas jį, laikinai. Ir nuo įsigijimo jis tuo automobiliu nesinaudojo. Jo D. Z. paprašė pasinaudoti mašina, jis leido ir viskas. Kam D. Z. naudojo tą mašiną, jis nežino, tai buvo kaip ir vienkartinis atvejis. Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu mašinos dokumentai buvo tvarkingi. Vėliau sužinojo, kad buvo atliktas mašinos poėmis, pamatė apie tai „Delfi“ straipsnį, D. Z. jam pranešė vėliau. Posėdžiuose nedalyvavo. Kiek sumokėjo už mašiną neatsimena, mokėjo grynais pinigais, kitaip apmokėjimo neįformino. Pinigai buvo perduoti D. Z. pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dieną. Su D. Z. kažkada buvo susitikę darbo reikalais. Apie parduodamą mašiną sužinojo iš pažįstamų. C kategorijos vairuotojo pažymėjimo neturi, pasamdytų žmogų vairuoti tą automobilį. Paskui būtų sugalvojęs, kur automobilį laikyti. Patvirtina, kad automobilis, kurio poėmis buvo atliktas, priklauso jam. Apklausiamas papildomai, siekiant patikslinti į bylą pateiktus VĮ „Regitra“ duomenis (b. t. 4, b. l.  12–15), E. Ž. patvirtino, kad jam nuosavybės teise priklauso ir ta transporto priemonė, su kuria D. Z. buvo atvežęs šakas. Nurodė, kad tą pačią dieną pirko iš D. Z. dvi transporto priemones. Antra mašina buvo praėjusi techninę apžiūrą, tačiau kažkas buvo negerai su hidraulika. Leido D. Z. naudotis abiem transporto priemonėmis. Pats visą šį laiką nesinaudojo kita, nekonfiskuota, transporto priemone, nes turėjo daug darbo ir sprendė, ką su jomis daryti. Anksčiau nebuvo nurodęs šių aplinkybių, nes jo niekas neklausė (b. t. 3, b. l. 117–144; b. t. 4, b. l. 53–55). 

Liudytojas Konstantinas Šumskas teismo posėdžio metu parodė, kad 2023 metais dirbo Aplinkos apsaugos departamente, atliekų skyriuje. Dirbo (duomenys neskelbtini) kaimo apylinkėse, kur buvo pasiųsti išsiaiškinti dėl galimai neteisėto atliekų tvarkymo. Patruliuodami, pamatė, kad į jų prižiūrimą teritoriją įvažiuoja automobilis, kuris vežė žaliąsias atliekas. Jie prisistatė asmeniui, paprašė dokumentų, bet D. Z. bendradarbiauti atsisakė ir automobiliu važiavo ant jo. Iškvietė policijos pareigūnus, paskui pamatė, kad vėl tas sunkvežimis įvažiavo į sklypą, pasekė jį, sustojo prie tos atliekų krūvos. Su policijos pareigūnais D. Z. bendradarbiavo, su jais atsisakė bendradarbiauti. Jie paprašė, kad policijos pareigūnai pabūtų, kol jie atliks atliekų matavimus. D. Z. buvo išaiškintos visos kylančios pasekmės. Jie įspėjo, kad gali būti atliktas automobilio poėmis, to automobilio, kuris vežė atliekas. D. Z. kaip ir sutiko su tuo, kad bus atliktas automobilio poėmis, jie įspėjo, kad kviečia techninės pagalbos vežtuvą. D. Z. pasakė, kad tuo metu, kai atvažiuos techninės pagalbos vežtuvas, jis ateis ir sunkvežimį atrakins. Vėliau kažkas užtvarą uždarė, jie negalėjo išvažiuoti iš teritorijos, tada jie vėl kvietė policiją, atvažiavę pareigūnai spyną nukirpo, techninės pagalbos vežtuvas išvažiavo. D. Z. telefonu neatsiliepė, jie prie mašinos budėjo, kol surado įmonę, kuri pagamino raktą, kuriuo atrakino mašiną ir užvedė ją. Tada sunkvežimis buvo nuvairuotas į stovėjimo aikštelę. Visi šie veiksmai vyko per dvi dienas. Atvažiavo į tą vietą, nes ten yra ne vienas epizodas dėl teršimo, būtent tame sklype. D. Z. ir jo tėvo sklypuose yra laidojamos atliekos. Stebėjo sklypą ir pamatė vežantį atliekas automobilį. Pamatė krovininį automobilį, sekė jį. Kai atvažiavo į vietą, pamatė, kad atliekos jau iškraunamos. Jis priėjo prie D. Z., prisistatė ir parodė savo pažymėjimą. Tai nebuvo nauja atliekų krūva, ten jau buvo kraunamos atliekos. Žolės, šakos, šaknys. Stovėjo priešais sunkvežimį, tačiau D. Z. nekreipė dėmesio. Nors buvo uniformuotas, jis vis tiek važiavo ant liudytojo. D. Z. girdėjo, kai jis ir kolegė jam prisistatė. Tačiau staigiai pradėjo judėti, liudytojas pasitraukė, D. Z. išvyko ir jie iškvietė policiją. Policijos pareigūnas nežinojo kur yra tas sklypas, jie išvažiavo į pagrindinį kelią pasitikti pareigūno. Kol aiškino policijai, kokios pagalbos jiems reikia, pamatė vėl tą patį sunkvežimį, kuris važiavo į tą patį sklypą. Bendravimas su D. Z., vyko per policijos pareigūną, nes D. Z. į liudytoją nereagavo. Matavimai buvo atliekami matuojant ilgį, plotį ir aukštį, sudaugino ir gavo kubatūrą. Jie matavo naujai išverstas atliekas. Buvo sena krūva ir toliau tęsiama krauti naujas atliekas. Šiuo atveju matuota buvo kubatūra. Oro tarpai, esančioje krūvoje, yra svarbūs tada, kai yra skaičiuojama žala aplinkai. Šiuo atveju svarbi apimtis. Žalos apskaičiavimo metodų jis neatsimena, reikia žiūrėti. Automobilio paėmimo atveju į žalos dydį neatsižvelgiama, o atsižvelgiama į žalos apimtį, kubatūrą. Tai, kad abu kartus atvažiavo tas pats automobilis nusprendė pagal valstybinius numerius ir tai buvo raudonas MAN markės sunkvežimis. Kai jie prisistatė D. Z. ir paprašė pateikti dokumentus, šis su jais kalbėjo necenzūriniais žodžiais. Kitaip grasino pervažiuoti. Liudytojas stovėjo prieš D. Z. mašiną, manė, kad žmogus paims dokumentus iš kabinos ir tiek, nemanė, kad jis pradės važiuoti. Stovėjo prieš automobilį automobilio važiavimo kelyje. Po to atšoko. Sena žalių atliekų krūva sklype gulėjo apie pusmetį. Fiksavo tik tas atliekas, kurios buvo atvežtos ir iškrautos tą dieną. Matavo šviežiai atvežtas šakas, jo tikslas buvo fiksuoti iškrovimo procesą, kas iškraunama. Tą ką matavo, nurodė patikrinimo akte. Jeigu jam būtų suteiktos galimybės ir D. Z. bendradarbiautų su jais, tokiu atveju būtų išsiaiškintos pilnai visos aplinkybės. Matė iškrovimą, pirmo glėbio iš transporto priemonės iškraunamo nematė. Kai jis atvažiavo iš mašinos jau buvo iškraunamos atliekos. Kiek glėbių iškrovė D. Z. negali atsakyti. Pasikartos, kad tokias atliekas atskirti šviežias nuo senų yra paprasta. Kai pradėjo pokalbį su D. Z., jis stovėjo prieš sunkvežimį. Nurodymus jis davė, kai atliekos buvo iškrautos ir išjungtas manipuliatorius. D. Z. buvo prie manipuliatoriaus, tada jis priėjo prie D. Z. ir prisistatė, parodė darbo pažymėjimą, paprašė, kad pateiktų dokumentus savo ir mašinos, bet D. Z. nieko nepateikė. Jis atsisėdo į mašiną ir pradėjo judėti. Pareigūnai neturi pareigos įvertinti oro tarpų krūvoje. Neteisėtai iškraunant atliekas, jos visada daro žalą aplinkai. Tai smėlinga vietovė esanti šalia miškų. Vėliau nuotraukose matė raudoną MAN markės automobilį ir valstybinius numerius. Mašinos sulaikymo metu nematė, kad tai yra skirtingos transporto priemonės. Sudarinėjant foto lenteles jam nekilo įtarimo, kad tai skirtingos mašinos (b. t. 3, b. l. 117–144). 

Teismo posėdyje liudytoja Orinta Vaitkutė parodė, kad gavus informaciją, kad bus neteisėti atliekų išvežimai, jie nusprendė važiuoti į vietą ir stebėti situaciją vietoje. Atvykus į vietą, pamatė, kad nieko ten nevyksta. Pasivažinėjo aplinkui, matė D. Z. kieme stovinčius du automobilius, vėliau pastebėjo, kad dingo vienas raudonas MAN markės sunkvežimis, jie išsirinko patogią stebėjimui vietą ir laukė. Po kiek laiko pamatė, kad D. Z. važiuoja tuo sunkvežimiu ir veža žaliąsias atliekas, jie pasekė tą automobilį. D. Z. juos matė, bet jis toliau iškrovinėjo žaliąsias atliekas. Krovė šalia senų atliekų. Jos kolega prisistatė D. Z., matė, kad kolega kalba su D. Z.. Šis jam atsako kažką. Vėliau girdėjo, nes kolega pradėjo garsiau kalbėti. D. Z. buvo paprašyta, kad sustotų ir nevažiuotų, bet D. Z. pradėjo važiuoti ant jos kolegos, ji išsigando, pradėjo rėkti. D. Z. pasišalino iš sklypo ir jie iškvietė policijos pareigūnus, nes nesijautė saugiai. Pareigūnas atvyko po valandos. Jie jį pasitiko pagrindiniame kelyje. Pamatė vėl D. Z. su raudonu MAN markės automobiliu. Jie ir policijos pareigūnas nuvažiavo iš paskos. D. Z. su jais nebendravo, tik su policijos pareigūnu. Išmatavus atliekas, paaiškėjo, kad ten daugiau nei 5 kubai, tokiu atveju įstatymas juos įpareigoja atlikti automobilio poėmį. Apie tai informavo D. Z., jis pažadėjo, kad atvažiuos ir atrakins mašiną, kai atvažiuos techninės pagalbos vežtuvas. Jiems buvo kilusi mintis nuvažiuoti pas D. Z., jie pradėjo važiuoti ir pamatė, kad užtvaras užrakintas, vėl kvietė policiją, nes negalėjo išvažiuoti iš sklypo. Matė, kad prieš įvažiuodamas į teritoriją, D. Z. atrakino užtvaro spyną. Tame sklype buvo bandoma kasti karjerą, atliekos buvo kraunamos šalia jau ten buvusių atliekų. Matavo jie šviežiai iškrautas atliekas. D. Z. kol krovė tas atliekas, stovėjo labiau ties automobilio viduriu, kai iškrovė, jis pusiau atsisėdęs buvo į mašiną. O liudytojos kolega stovėjo mašinos priekyje. Kad buvo kontaktas tarp jos kolegos ir D. Z., tikrai matė. Kolega jos šaukė, kad jis sustotų ir nevažiuotų. D. Z. matė, kad K. Šumskas stovi mašinos priekyje ir mojuoja rankomis. Ji mano, kad jeigu kolega nebūtų atšokęs, D. Z. būtų jį pervažiavęs, nes jis nei stabdė, nei kažką darė. Įvykio metu ji filmavo viską su „Body“ kameromis ir tarnybiniais telefonais. Kadangi jai mašinos pasirodė identiškos, ji net nubūtų pastebėjusi, kad tai skirtingos mašinos. Jai net nešovė į galvą, kad bus sukeičiami sunkvežimių numeriai ar dar kažkas. Jie rėmėsi atliktais matavimais, kurie buvo atlikti dalyvaujant policijos pareigūnui. Svarbiausias yra tūris matuojant tokias atliekas, tūris gavosi gan didelis. Dronai nebuvo keliami, nes galėjo matavimus atlikti fiziškai. Sudarinėdama foto lentelę, ji nematė, kad tai yra du skirtingi automobiliai. Senos atliekos labai lengvai atskiriamos nuo naujų (b. t. 3, b. l. 117–144).

Teismo posėdžio metu liudytojas Aleksandras Trandafilovas (Aleksandr Trandafilov) parodė, kad yra reagavimo valdybos 7 skyriaus vyriausiasis patrulis. Šis įvykis buvo labai senai. Jie gavo iškvietimą iš Operatyvaus valdymo skyriaus tarnybos, dėl to, kad specialiosios tarnybos jaučiasi nesaugiai įvykio vietoje. Jiems atvažiavus, savininko nebuvo, kaip pasakė Aplinkos apsaugos tarnybos pareigūnai, D. Z. jiems grasino. Jis kai atvažiavo į vietą, Aplinkos apsaugos tarnybos darbuotojai jį pasitiko, tada atvažiavo mašinos durelių atidarymo meistrai. Jie atvažiavo į antrą iškvietimą, aplinkosaugininkai ten budėjo naktį. Jis savininko nematė. Kas važiavo į pirmą iškvietimą, nežino. Atvažiavęs meistras atidarė automobilį. Automobilis buvo krovininis, o strėlė buvo pakelta į viršų. Kai atidarė automobilį, nuleido strėlę, aplinkosaugos žmogus nuvairavo sunkvežimį į stovėjimo aikštelę, jie lydėjo automobilį iki Rudaminos. Aplinkosaugininkai prašė palydėti, nes bijojo, kad D. Z. juos sustabdys (b. t. 3, b. l. 117–144).

Teismo posėdžio metu liudytojas O. K. (O. K.) parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ padalinio vadovu. D. Z. pažįsta kaip klientą, jis pas juos daug metų nuomojasi įvairią techniką. D. Z. jų klientas yra apie 8–10 metų. D. Z. nuomojasi iš jų padalinio labai įvairią techniką. Šakų ir medienos smulkintuvą greičiausiai nuomavosi dažnai, pas juos su klientais dirba vadybininkai. Jenson A350 įrenginys tai yra galingiausias šakų ir medienos smulkintuvas, kurį jie turi, jis smulkina 15–18 cm diametro šakas. Šis smulkintuvas yra profesionalus įrankis. Naudojant šį smulkintuvą galima gaminti biokurą. Geriausia smulkinti yra senas šakas, kurios yra pagulėjusios ir sausos, nes šviežios šakos, drėgnos, jos apklijuoja smulkintuvą iš vidaus ir darbo metu smulkintuvą reikia valyti. Šlapios šakos gali būti smulkinamos, tačiau yra skirtumas, ar tai yra drėgnos šakos po žiemos, ar tai yra šviežios šakos. Jeigu yra gerai paruoštos šakos, smulkinimas vyksta greičiau. Negali pasakyti, jeigu šakos pagulėtų metus, koks būtų jų kaloringumas. Jis nežino biokuro rinkos kainos (b. t. 4, b. l. 42–55).   

Teismo posėdžio metu liudytojas Darjušas Skirtunas (Darjuš Skirtun) parodė, kad dirba Šalčininkų rajono reagavimo būryje, yra vyr. patrulis. Tą dieną dirbo su kolega I. Zaluckij. Gavo iškvietimą, kad reikia pagalbos vežant psichinį ligonį į Naujosios Vilnios ligoninę. Jis važiavo greitosios medicinos pagalbos automobilyje ir paskui jį važiavo kolega su tarnybine mašina. Tuo metu gavo pranešimą, kad reikalinga pagalba Aplinkos apsaugos departamento pareigūnams ir jis nuvyko su greitąja medicinos pagalba lydėti ligonio, o kolega nuvažiavo į pagalbą aplinkos apsaugos tarnybai. Kai jie grįžo iš Naujosios Vilnios, (duomenys neskelbtini) kaime jį pasitiko kolega su tarnybiniu automobiliu, ir jie vėl gavo iškvietimą į pagalbą aplinkos apsaugos pareigūnams, nuvažiavo į vietą. Buvo uždarytas užtvaras, jie spec. priemonėmis atidarė užtvarą, ten sklype buvo 2 sunkiasvoriai automobiliai. Kaip jam žinoma, viena mašina buvo Aplinkos apsaugos pareigūnų iškviestas automobilis ir kitas, kaip supranta, buvo pareiškėjo. Prie stovinčių mašinų nebuvo nei šiukšlių, nei kitų krovinių. Nuvažiavę iki pažeidėjo gyvenamosios vietos, jiems durų niekas neatidarė. Kai jiems durų niekas neatidarė, jie išvažiavo. Tai buvo pavasaris. Prie savo kolegos prisijungė po pietų, apie 15 val. Ar kolega bendravo su pažeidėju, jis nežino. Ten buvo Aplinkos apsaugos pareigūnai, daugiau policijos ten nebuvo, tik jie (b. t. 4, b. l. 42–55). 

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Igoris Zaluckis (Igor Zaluckij) paaiškino, kad jis yra policijos pareigūnas. Prisimena įvykio aplinkybes. Buvo nusiųstas budėtojo į (duomenys neskelbtini) kaimą Aplinkos apsaugos pareigūnams į pagalbą. Įvykio vietoje jį pasitiko Aplinkos apsaugos pareigūnai, papasakojo, kas įvyko. Pasakė, kad jiems nepakluso fizinis asmuo, ir kad jiems reikalinga fizinė pagalba. Paprašė sudalyvauti ir pabandyti surasti bendrą kalbą su pažeidėju. Važiavo į vietą, tuo metu atvažiavo sunkvežimis. Pasiaiškino, kokia asmeniui galėtų grėsti atsakomybė, suprato, kad gali būti konfiskuojama transporto priemonė. Bandė paaiškinti tai asmeniui. Diskusija vyko apie 15–20 min. Galimas pažeidėjas apsiramino, liudytojui girdint paskambino teisininkui, kuris jam paaiškino, kad įstatymas numato tokią galimybę. Galimas pažeidėjas sutiko atiduoti mašiną. Aplinkos apsaugos pareigūnai pasakė, kad liudytojo pagalbos daugiau nereikia, o galimas pažeidėjas išvažiavo su traktoriumi ir pasakė, kad sugrįš. Paliko savo telefono numerį, sakė, kad nesipriešins. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, liudytojas nurodė, kad ir Aplinkos apsaugos pareigūnai, ir galimas pažeidėjas buvo supykę. Jis bandė bendrauti su jais atskirai. Kaip suprato, viskas įvyko dėl sukrautų medienos šakų. Aplinkos apsaugos pareigūnai jam paaiškino, kad šių šakų kiekio užtenka, kad galėtų būti konfiskuojamas automobilis. Medienos šakų matavimo proceso liudytojas nematė, jame nedalyvavo. Nežino kiek šakų matavo Aplinkos apsaugos pareigūnai (ar visą krūvą, ar tik jos dalį). Neatsimena kiek krūvų šakų buvo. Viena buvo tikrai (b. t. 4, b. l. 67–72).

Teismo posėdžio metu peržiūrėti vaizdo ir garso įrašai: vaizdo ir garso įraše Nr. 2017_0223_033432_004 matoma raudona sunkiasvorė transporto priemonė MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios krautuvu asmuo (tyrimo metu nustatyta, kad tai D. Z.) iškrauna šakas (du griebtuvus). Baigus krauti šakas, pareigūnas prieina prie asmens, parodo pažymėjimą. Asmuo moja ranka ir lipa į transporto priemonę. Institucijos pareigūnas stovėjo priešais sunkiasvorę transporto priemonę, tačiau jis, atsisėdęs prie vairo, iškart pradėjo važiuoti į priešais transporto priemonę stovėjusį Institucijos pareigūną, Institucijos pareigūnas pasitraukė; vaizdo ir garso įraše Nr. 2017_0223_09330_004 matosi, kad užtvaras užrakintas ir Institucijos pareigūnai negali išvažiuoti; vaizdo įraše Nr. 20230408_155425 matosi sunkiasvorė raudona transporto priemonė MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su išskleistu krautuvu; vaizdo įraše Nr. 20230409_173757 matosi raudona sunkiasvorė transporto priemonė MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su atidarytomis durelėmis, krautuvas išskleistas, šalia stovi mikroautobusiukas, ant kurio matosi raktas, policijos pareigūnų automobilis. Sunkiasvorėje transporto priemonėje pritaikomas užvedimo raktas. 

Teisminio bylos nagrinėjimo, įvykdžius teismo pavedimą, byloje buvo gautas transporto priemonės – raudonos spalvos automobilio MAN 17.232, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros aktas. Šiame procesiniame dokumente užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad apžiūrimo automobilio priekyje, žemiau priekinio stiklo, baltos spalvos skaičiais yra užrašytas telefono numeris. Ant dešinės pusės automobilio durelių balta spalva yra užrašytas tas pats telefono numeris ir tekstas „Žvyras, skalda, betonas, juodžemis, malkos. Bobkato, račoko nuoma“. Ant kairės pusės durelių balta spalva yra užrašytas tas pats telefono numeris, apačioje tekstas „Žvyras, skalda“. Krovinio skyriaus ilgis 4,60 m, plotis 2,35 m, aukštis, su paaukštinimu, 1,20 m. Krovinio skyriaus tūris kubiniais metrais yra 12,972 m3 (b. t. 4, b. l. 21–28).

Skundas tenkintinas iš dalies. 

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Tai reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas nėra saistomas vien tik skunde išdėstytų argumentų spręsdamas klausimą ar Institucijos priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta visapusiškai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais; pagrįstu, jei išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Pabrėžtina, kad pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi keturi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-648/2019, 2AT-57-976/2020).

Administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-788/2020). Taigi priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-976/2020, 2AT-57-976/2020, 2AT-68-303/2022).

Dėl D. Z. patraukimo atsakomybėn pagal ANK 247 straipsnio 13 dalį (2022 m. gegužės 1 d. įstatymo redakcija)

ANK 247 straipsnio 13 dalis (2022 m. gegužės 1 d. įstatymo redakcija) nustato administracinę atsakomybę už aplinkos užteršimą penkių kubinių metrų ir didesniu nepavojingų atliekų kiekiu. Įstatymo leidėjas formuluodamas šiame straipsnyje numatytą veiką išskyrė du momentus, kurių visumos buvimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, tai yra baudą nuo dviejų tūkstančių trijų šimtų iki dviejų tūkstančių devynių šimtų eurų. Pirma tai, kad asmuo užteršė aplinką, antra sąlyga – nepavojingų atliekų kiekis (penkių kubinių metrų ir didesnis).

Nagrinėjamoje byloje D. Z. 2023 m. rugpjūčio 21 d. buvo nubaustas pagal ANK 247 straipsnio 13 dalį, už tai, kad 2023 m. balandžio 8 d. neplaninio patikrinimo metu (patikrinimo aktas Nr. PA-1232) AKD Vilniaus AKKS vyriausioji specialistė Orinta Vaitkutė ir KAD ATKS vyriausiasis specialistas Konstantinas Šumskas nustatė, kad apie 12.20 val.–12.35 val. D. Z. krovinine transporto priemone, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvežė nepavojingas (žaliąsias) atliekas ir jas iškrovė žemės sklype (koordinatės: (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)). Institucijos Aplinkos kokybės departamento aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai rulete atlikę iškrautų atliekų kaupo matavimus, nustatė, kad atsikratytų atliekų kaupo tūris – 57,7 m3. Skundžiamame nutarime nustatyta, kad tokiais veiksmais D. Z. užteršė aplinką didesniu negu 5 m3 nepavojingų atliekų kiekiu, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio ir Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. D1-831 redakcija) 65 punkto reikalavimus. Už šio administracinio nusižengimo padarymą pareiškėjas buvo nubaustas 2 600 Eur dydžio bauda, taip pat jam paskirta administracinio poveikio priemonė – krovininio automobilio MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), raudonos spalvos su krautuvu, konfiskavimas.

Nesutikdama su D. Z. nubaudimu, pareiškėja skunde, be kita ko pažymi, kad D. Z. iškrautos šakos nelaikytinos atliekomis, nes tai yra žaliava biokurui gaminti. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad šias šakas D. Z. atvežė į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, t. y. jis jomis ne atsikratė, ne išmetė, bet kaupė tam, kad galėtų jas panaudoti biokuro gamybai. Advokatė akcentavo ir tai, kad šiuo atveju, kaip nurodė pats Institucijos atstovas, žala gamtai pasireiškė vizualine tarša, tačiau D. Z. priklausantis žemės sklypas yra nuošalioje vietovėje. Byloje taip pat nėra tiksliai nustatytas D. Z. atvežtų šakų kiekis. Šiuos skundo argumentus teisminio bylos nagrinėjimo metu palaikė tiek pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tiek jo atstovė. Išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, įvertinęs Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, pateiktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu byloje gautus rašytinius įrodymus, liudytojų ir kitų proceso dalyvių paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad pirmiau nurodyti skundo argumentai yra pagrįsti. 

Pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 49 dalį, nepavojingos atliekos – visokios atliekos, nepriskiriamos pavojingoms atliekoms. Žaliosios atliekos yra apibrėžiamos kaip sodų, parkų ir želdynų tvarkymo biologiškai skaidžios atliekos (šakos, lapai, žolė, daržo atliekos), miškininkystės atliekos (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymas dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo Nr. 217). Taigi, vadovaujantis šiomis teisės aktų nuostatomis, D. Z. įvykio metu atvežtos šakos atitinka nepavojingų, žaliųjų, atliekų sąvoką.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, antrinės žaliavos – tiesiogiai perdirbti tinkamos atliekos ir perdirbti tinkamos iš atliekų gautos medžiagos. Pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 10 punktą atliekų laikymas, be kita ko, apibrėžiamas kaip naudoti skirtų nepavojingųjų atliekų laikymas iki apdorojimo ne ilgiau kaip trejus metus <...>. 

Nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai (D. Z., liudytojo O. K., paties Institucijos atstovo paaiškinimai) patvirtina, kad D. Z. atvežtos šakos yra tinkamos perdirbimui. Taigi laikytinos antrinėmis žaliavomis. Teisminio bylos nagrinėjimo metu, duodamas paaiškinimus, D. Z. nurodė, kad paprastai šakas iš jam ir jo tėvui nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų kaupia tam, kad vėliau galėtų pasigaminti iš jų biokurą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat nurodė, kad paprastai naudojasi UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugomis ‒ nuomojasi iš šios bendrovės biokuru gaminti skirtą įrenginį. Teismui pareikalavus, sekančio teismo posėdžio metu D. Z. pateikė 2022m. spalio 19 d. nuomos sutarties kopiją, kurioje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad D. Z. laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 19 d. iki 2022m. spalio 26 d. nuomavosi iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ šakų ir medienos smulkintuvą „Jensen A530“ (b. t. 3, b. l. 159). Šią sutartį pasirašęs, kaip liudytojas byloje apklaustas O. K., dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, patvirtino, kad D. Z. yra jų ilgametis klientas, nuomavosi iš jų bendrovės įvairią įrangą, tarp jų ir šakų bei medienos smulkintuvą. Sutartyje nurodytas „Jenson A350“ yra galingiausias šakų ir medienos smulkintuvas, kurį jie turi, jis smulkina 15‒18 cm diametro šakas, profesionalus įrankis. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, liudytojas taip pat nurodė, kad geriau smulkinti pagulėjusias šakas, nes šviežios šakos yra drėgnos. Jomis aplimpa įrenginys, tad jį prireikia dažnai valyti. Tačiau, anot liudytojo, reikia skirti pagulėjusių ir šviežių šakų drėgnumą, nes tai yra skirtingi dalykai. Pagulėjusios šakos taip pat yra tinkamos biokurui gaminti (b. t. 5, b. l. 42–55).

Šie byloje surinkti įrodymai iš esmės patvirtina pirmiau aptartą skundo argumentą ir teismo posėdžio metu D. Z. duotus paaiškinimus dėl siekio ateityje panaudoti jo atvežtas šakas biokuro gamybai. Pažymėtina, kad byloje nėra surinkta objektyvių duomenų, paneigiančių šį argumentą. 

Minėta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 10 punktu, naudoti skirtos nepavojingosios atliekos gali būti laikomos iki apdorojimo ne ilgiau kaip trejus metus. Byloje užfiksuotas šakų atvežimo faktas įvyko 2023 m. balandžio 8 d. Taigi ta aplinkybė, kad iki šios dienos, praėjus metų laikotarpiui, D. Z. nesiėmė jokių veiksmų tam, kad jo atvežtos šakos būtų perdirbtos, priešingai nei teigė Institucijos atstovas, pati savaime nepatvirtina jo kaltės pagal ANK 247 straipsnio 13 dalį (2022 m. gegužės 1 d. įstatymo redakcija). Kita vertus byloje nepaneigta ir D. Z. teismo posėdyje išsakyta versija, kad šakų iki šiol jis nesusmulkino dėl vykstančio teisminio proceso, t. y. nenorėdamas pakenkti tyrimui.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų. Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. D1-831 redakcija) 65 punkto reikalavimai nustato, kad žaliųjų (sodų, parkų ir želdynų tvarkymo) atliekų turėtojai šias atliekas turi rūšiuoti jų susidarymo vietoje ir apdoroti kompostavimo įrenginiuose patys arba perduoti jas tokių atliekų apdorojimo įmonei. Sutiktina, kad byloje nustatyta, jog D. Z. atsivežė šakas, t. y. jos susidarė ne tame žemės sklype, kur buvo rastos. Tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, įvertinus pirmiau aptartą byloje nustatytą aplinkybę dėl D. Z. nurodyto tikslo kaupti šias žaliąsias atliekas tam, kad paskui jos būtų panaudotos, būtina atsižvelgti į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atsivežė šias šakas į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Siekdamas jų atsikratyti, D. Z. galėtų jas tiesiog išmesti pakeliui. Tai, kad, pasak Institucijos atstovo, šiame žemės sklype D. Z. yra įkūręs nelegalų sąvartyną, dėl ko šiuo metu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, pastarųjų teismo išvadų nepaneigia. Atkreiptinas dėmesys, kad asmens kaltė, jo veiksmų atitikimas jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties požymius, turi būti nustatomas kiekvieną kartą, įvertinus konkrečioje byloje surinktus įrodymus. Taigi nei minėtas Institucijos atstovo argumentas, nei jo akcentuota aplinkybė, kad D. Z. jau buvo baustas už analogiško pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą, kuomet jis vežė atliekas ta pačia transporto priemone, D. Z. kaltės patys savaime nepatvirtina.

Svarbu pažymėti ir tai, kad asmens kaltę dėl administracinio nusižengimo padarymo turi įrodyti nutarimą surašiusi institucija. Esant šioms aplinkybėms, negalima sutikti su Institucijos atstovo teismo posėdžio metu išsakytu teiginiu, kad byloje yra įrodyta, jog D. Z. atsikratė žaliosiomis atliekomis, nes jis nepateikė teismui duomenų dėl naudojimosi biokuru. Analogiškai pasisakytina dėl Institucijos atstovo argumentų, susijusių su žaliųjų atliekų panaudojimo neekonomiškumu (pagulėjusių šakų yra žema energetinė vertė, šakų kiekis yra per mažas ir pan.), kurie savo esme laikytini tik prielaidomis.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja ir D. Z. nesutinka ir su Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, nustatytu iškrautų šakų kiekiu, nurodydami, kad D. Z. iškrovė mažiau nei penkis kubinius metrus šakų. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad šis skundo argumentas yra pagrįstas, byloje tikslus D. Z. atvežtų šakų kiekis nėra tinkamai nustatytas.

Institucijos nutarime nustatytas iškrautų nepavojingų atliekų – šakų, kiekis 57,7 m3. Liudytojas K. Šumskas ir liudytoja O. Vaitkutė, Institucijos pareigūnai dirbę objekte, apklausiami teisme nurodė, kad matavo tik šviežiai iškrautas atliekas, nes jas vizualiai galima lengvai atskirti nuo jau pagulėjusių šakų. Pažymėtina, kad liudytoja O. Vaitkutė nurodė, kad D. Z. iškrovinėjo šakas šalia senos krūvos, o K. Šumskas parodė, kad žemės sklype buvo sena krūva ir toliau buvo tęsiama krauti naujas atliekas. Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas I. Zaluckis parodė tiksliai prisimenantis, kad žemės sklype buvo viena šakų krūva. Į klausimą dėl antros krūvos buvimo atsakyti negalėjo. Apklausiamas teismo posėdyje pats D. Z. paaiškino, kad krovė šakas ant jau buvusios, senos krūvos. Teismo posėdžio metu Aplinkos apsaugos pareigūnų taip pat buvo minėta, kad visas šakų kiekio matavimas yra užfiksuotas byloje esančia vaizdine medžiaga, tačiau teismas negali sutikti su šiuo teiginiu. Antai, peržiūrėjus byloje esančius vaizdo įrašus, konstatuotina, kad juose šakų matavimas, jo atlikimas, nėra tinkamai ir aiškiai užfiksuotas. Taip pat jokioje vaizdo medžiagoje (nei vaizdo įrašuose, nei nuotraukose) nėra užfiksuota, kad žemės sklype būtų dvi šakų krūvos. Priešingai, nuotraukoje aiškiai matyti, kad žemės sklype yra viena šakų krūva. Šalia jos jokių kitų šakų, didesnio jų kiekio, nėra užfiksuota (b. t. 1, b. l. 13). Atliktas šakų matavimas taip pat yra fiksuotas tik nuotraukose (b. t. 1, b. l. 15‒17), tačiau atkreiptinas dėmesys, kad jos yra nepakankamai informatyvios. Ir, byloje surinktais įrodymais nustačius, kad naujai atvežtos šakos D. Z. buvo kraunamos ant jau buvusių šakų, priešingai nei nurodė pareigūnai, nepatvirtina jų nurodytų aplinkybių, kad buvo matuojamas tik naujai D. Z. atvežtų šakų kiekis. Priešingai, iš nuotraukų matyti, kad ruletė laikoma palei žeme (b. t. 1, b. l. 15‒16) (iš kairės matosi ant žemės gulinčios šakos), aukštis taip pat matuojamas nuo apačios. Taigi nuotraukos patvirtina, kad buvo matuojama visa krūva. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareigūnai išmatuotų tik ant senų šakų D. Z. naujai iškrautas šakas.

Vaizdo įrašuose taip pat yra užfiksuotas tik kelių griebtuvų iškrovimo faktas. Teismo posėdžio metu tiek Institucijos atstovas, tiek pareigūnai akcentavo, kad jų buvo atvažiuota jau tuomet, kai D. Z. baiginėjo iškrauti šakas, tad vaizdo įraše yra fiksuota tik šio veiksmo pabaiga. Vertinant šią aplinkybę, atsižvelgtina į tai, kad tiek liudytojas K. Šumskas, tiek liudytoja O. Vaitkutė paaiškino, jog, pamatę D. Z. vairuotą transporto priemonę, jie pradėjo sekti paskui jį. Taigi į įvykio vietą pareigūnai turėjo atvažiuoti netrukus po D. Z..

Nagrinėjamu atveju svarbia aplinkybe laikytina ir tai, kad, teismo pavedimu 2024 m. sausio 18 d. atlikus krovininės transporto priemonės MAN 17.232, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrą, nustatyta, jog krovininio skyriaus ilgis – 4,60 m, plotis – 2,35 m ir aukštis su tinkliniu paaukštinimu – 1,20 m. Taigi šios transporto priemonės minimalus krovinio tūris be kaupo ‒ 12,97 m3. Tačiau skundžiamame nutarime užfiksuotas šakų kiekis (57,7 m3) yra ženkliai, daugiau nei keturis kartus, didesnis nei kiekis, kuris galėjo tilpti į pirmiau nurodytą transporto priemonę.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad būtent šia transporto priemone vežė šakas. Palyginęs byloje esančias minėtos transporto priemonės apžiūros metu darytas nuotraukas (b. t. 4, b. l. 24‒28) ir įvykio metu užfiksuotos transporto priemonės nuotrauką (b. t. 1, b. l. 13), teismas neturi pagrindo abejoti šia D. Z. nurodyta aplinkybe. Transporto priemonės, vertinant vizualiai, yra identiškos. Pažymėtina, kad tai, jog konfiskuota transporto priemonė vizualiai skiriasi nuo transporto priemonės, kuria buvo atvežtos šakos, yra konstatuota ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 31 d. nutartyje (b. t. 2, b. l. 1‒6), tačiau po šios nutarties priėmimo, iki skundžiamo nutarimo priėmimo dienos, 2023 m. rugpjūčio 21 d., ši aplinkybė tinkamai nustatyta nebuvo, konfiskuojant iš D. Z. poėmio metu paimtą transporto priemonę. 

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-36-788/2019, 2AT-35-648/2021 ir kt.). Įrodinėjimas administracinių nusižengimų bylose turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios, o ne visos įmanomos bylos aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-35-693/2019, 2AT-38-976/2020 ir kt.).

Išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, atlikęs byloje įrodymų tyrimą, teismas sprendžia, kad išnaudojus visas galimybes, nepavyko pašalinti byloje iškilusių abejonių ir neaiškumų dėl D. Z. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 247 straipsnio 13 dalį (2022 m. gegužės 1 d. įstatymo redakcija), todėl jie visi aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Esant šioms aplinkybėms, D. Z. atstovės advokatės J. Žiužnienės skundo dalis dėl D. Z. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 247 straipsnio 13 dalį (2022 m. gegužės 1 d. įstatymo redakcija), tenkintina ‒ Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutarimo dalis administracinio nusižengimo byloje Nr. AD-AAD-ANR_N-2410-2023 dėl D. Z. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 247 straipsnio 13 dalį (2022 m. gegužės 1 d. įstatymo redakcija) naikintina, administracinio nusižengimo teisena, pradėta D. Z. pagal ANK 247 straipsnio 13 dalį (2022 m. gegužės 1 d. įstatymo redakcija), nutrauktina.

Kartu teismas pažymi, kad tiek teismų praktikoje, formuojamoje nagrinėjant analogiško pobūdžio bylas, tiek teisės aktuose pateikiama labai plati nepavojingų atliekų sąvoka, priskiriant jai visas atliekas, kurios nepriskiriamos pavojingosioms atliekoms (Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 dalies 49 punktas). Nepavojingomis atliekomis laikytinos statybinės medžiagos, gamybinės atliekos, buitinės atliekos, padangos, mišrios atliekos ir pan. (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamųjų bylų Nr. AN2-89-908/2022, AN2-456-908/2020, Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. AN2-230-651/2020). Pažymėtina, kad teismų praktika, kuomet asmenys būtų traukiami administracinėn atsakomybėn už aplinkos užteršimą būtent žaliosiomis atliekomis, yra itin negausi. Teismo posėdžio metu, Institucijos atstovas teismui nurodė, kad traukiant asmenis administracinėn atsakomybėn pagal ANK 247 straipsnio 13 dalį, į nepavojingų atliekų rūšį nėra atsižvelgiama, vertinamas tik atliekų kiekis, kuris turi būti nustatytas didesnis nei 5m3. Tačiau, teismo vertinimu, kiekvienu atveju, skiriant asmeniui administracinę nuobaudą ir (ar) administracinio poveikio priemonę turėtų būti įvertintas ne tik nustatytų faktinių aplinkybių atitikimas įstatymo nuostatą, tačiau ir realiai gamtai daroma žala, jos pobūdis ir mastas.

ANK 595 straipsnyje numatytos administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonės, kurias gali taikyti administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai, siekdami užkirsti kelią administraciniams nusižengimams, taip pat siekdami užtikrinti, kad būtų išsamiai tiriami administraciniai nusižengimai, nagrinėjamos administracinių nusižengimų bylos ir vykdomi administracinių nusižengimų bylose priimami sprendimai (ANK 595 straipsnio 1 dalis). Viena iš tokių prievartos priemonių – poėmis (ANK 595 straipsnio 1 dalies 6 punktas), kurio atlikimo tvarką reglamentuojama ANK 600 straipsnyje. ANK 600 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neatidėliotinais atvejais poėmis gali būti daromas administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno patvarkymu. Pareigūnams, atliekantiems administracinio nusižengimo tyrimą, pakanka tik įtarimo dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, su kuriuo yra siejama paimama transporto priemonė. Nagrinėjamu byloje teismų (b. t. 2, b. l. 1‒9) yra konstatuota, kad pareigūnai turėjo teisę padaryti raudonos spalvos sunkiasvorės transporto priemonės MAN, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su krautuvu, poėmį, kuria galimai buvo padarytas administracinis nusižengimas. Skundžiamu nutarimu ši transporto priemonė buvo konfiskuota. Teismui nustačius, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra neginčijamai nustatyti visi būtinieji ANK 247 straipsnio 13 dalyje įtvirtintos administracinio nusižengimo sudėties požymiai ir panaikinus skundžiamo nutarimo dalį dėl D. Z. nubaudimo pagal šį straipsnį, išnyksta teisinis pagrindas konfiskuoti skundžiamame nutarime nurodytą transporto priemonę, todėl krovininis automobilis MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), grąžintina jos savininkui E. Ž..

Dėl D. Z. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį

ANK 505 straipsnio 1 dalyje

ANK 505 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja padarinių – nusižengimas laikomas baigtu, kai kaltininkas atlieka bent vieną iš alternatyvių veiksmų, vadinasi, pats ginčijamo reikalavimo nevykdymo faktas yra neteisėtas ir užtraukia atsakomybę. Tačiau būtina nustatyti, kad asmuo sąmoningai savo veikimu ar neveikimu kliudė įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, nevykdė ar netinkamai vykdė šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 ir 13 punktuose nustatyta, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi šias teises ir pareigas: įstatymų nustatyta tvarka atlikti asmens apžiūrą ir daiktų patikrinimą, paimti daiktus ir dokumentus, taip pat apžiūrėti įvykio vietą; gauti iš juridinių ir fizinių asmenų informaciją, reikalingą užkirsti kelią aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimams, išaiškinti pažeidimus ir nustatyti pažeidėjus, patraukti juos atsakomybėn, taip pat gauti informaciją apie ūkinės veiklos poveikį aplinkai, informaciją, susijusią su mokesčiais už aplinkos teršimą bei gamtos išteklių naudojimą.

Nagrinėjamoj byloje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. Z. nubaustas 430 Eur bauda, už tai, kad jis 2023 m. balandžio 8 d. atliekų atsikratymo metu (Patikrinimo aktas Nr.PA-1232) žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)), būdamas prie autotransporto priemonės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Departamento AKD ATKS vyriausiajam specialistui Konstantinui Šumskui parodžius jam tarnybinį pažymėjimą ir žodžiu pareikalavus pateikti asmens dokumentus ir autotransporto priemonės dokumentus, žodiniam uniformuoto aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno reikalavimui nepakluso ir, pradėjęs važiuoti ant pareigūno taip sukeldamas grėsmę pareigūno gyvybei, iš įvykio vietos pasišalino. Tokiais savo veiksmais (veikimu, neveikimu) D. Z. kliudė pareigūnams įgyvendinti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 ir 13 punktuose jiems nustatytas teises ir atlikti jiems pavestas pareigas. 

Tiek pareiškėja skunde, tiek pats D. Z. savo paaiškinimuose teismo posėdžio metu nesutiko su šio nusižengimo padarymu. Tačiau jų argumentai nebuvo nuoseklūs. Antai skunde nurodyta, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad D. Z. būtų važiavęs ant pareigūno. Apklausiamas teismo posėdžio metu D. Z. paaiškino, kad įvykio dieną jis buvo atvažiavęs į savo žemės sklypą, iškrovė šakas, tuomet atsisėdo į mašiną ir išvažiavo. Tuo metu pareigūnas buvo nuo jo 1,5‒2 m atstumu, veikė automobilio variklis, tad jis nieko negirdėjo. Kai išvažinėjo, pareigūnas stovėjo mašinai iš kairės pusės, tad jokios kliūties jam važiuoti nebuvo (b. t. 1, b. l. 125‒129). Peržiūrėjus byloje esančią vaizdo medžiagą, baigiamųjų kalbų metu D. Z. atstovė nurodė, kad pats pareigūnas pasielgė neprofesionaliai, nes norėjo bet kokia kaina sustabdyti D. Z. ir pats užšoko ant automobilio vietoj to, kad pasitrauktų. Išnagrinėjus byloje surinktus įrodymus, teismas sprendžia, kad pirmiau nurodyti D. Z. ir jo atstovės teiginiai neatitinka kitų byloje surinktų objektyvių duomenų ir yra nepagrįsti. Byloje neginčijamai nustatyta, kad D. Z. sąmoningai savo veiksmais ‒ nepateikdamas asmens dokumentų ir autotransporto priemonės dokumentų, pradėjęs važiuoti ant pareigūno taip sukeldamas grėsmę jo gyvybei, kliudė įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ir atlikti jiems pavestas pareigas.

Priešingai nei teigia tiek pats D. Z., tiek jo atstovė, byloje esančiame vaizdo įraše aiškiai užfiksuota, kad D. Z., prie jo priėjus pareigūnui, pradėjus su juo pokalbį ir parodžius tarnybinį pažymėjimą, stabtelėjo prie pastarojo, tačiau net nesileido į kalbas ir, numojęs ranka, greitai įsėdęs į sunkiasvorę transporto priemonę, pradėjo važiuoti ant priešais jo transporto priemonę tuo metu stovėjusio Institucijos pareigūno, taip sukeldamas grėsmę pareigūno sveikatai ir gyvybei. Vaizdo medžiagoje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad pareigūnui buvo iškilusi reali grėsmė, jo kolegei buvo sukeltas stresas (vaizdo įraše užfiksuota, kad O. Vaitkutė, garsiai šaukdama, liepia K. Šumskui nedelsiant pasitraukti, nes jį tuoj pervažiuos). Taip pat D. Z. buvo aiškiai rodoma sustoti, tačiau jis į tai visiškai nereagavo ir, pasitraukus K. Šumskui, su sunkiasvore transporto priemone pasišalino iš įvykio vietos. Priešingai nei nurodė D. Z., byloje nustatyta, kad uniformuotas pareigūnas buvo prie jo priėjęs, pradėjo su juo pokalbį. Taigi jam buvo pateikti reikalavimai pateikti asmens tapatybę patvirtinančius ir automobilio dokumentus. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja O. Vaitkutė. Byloje taip pat nustatyta, kad pareigūnas transporto priemonės judėjimo pradžios metu stovėjo ne iš vairuotojo pusės, kaip kad teigė D. Z., tačiau priešais automobilį. Esant šioms aplinkybėms, byloje laikytina įrodytu, kad, atlikdamas skundžiamame nutarime nurodytus veiksmus, D. Z. veikė sąmoningai, t. y. tyčia.

Tai kad pareigūno sveikatai ir (ar) gyvybei buvo iškilusi reali grėsmė netiesiogiai patvirtina ir ta aplinkybė, kad, pasišalinus D. Z., Aplinkos apsaugos pareigūnai kreipėsi pagalbos į policijos pareigūnus. Apklausti kaip liudytojai teisminio bylos nagrinėjimo metu policijos pareigūnai A. Trandafilovas, I. Zaluckis nurodė, kad Aplinkos apsaugos pareigūnai prašė pagalbos, nes vienam iš pareigūnų buvo iškilusi grėsmė, galimas pažeidėjas jiems grasino, buvo reikalinga pagal dėl galbūt fizinės jėgos panaudojimo (b. t. 1, b. l. 185‒187; b. t. 2, b. l. 67‒72).

Netiesioginiais D. Z. tikslą kliudyti Aplinkos apsaugos pareigūnams atlikti jų pareigas patvirtinančiais duomenimis laikytinos ir kitos byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Antai vėliau tą pačią dieną D. Z., atvažiavęs su raudonos spalvos MAN sunkiasvore transporto priemone, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), žadėjo bendradarbiauti su pareigūnais, tačiau elgėsi priešingai ‒ užrakinęs transporto priemonę, paliko ją su strėle pakelta į viršų, pats išvažiavo namo, į pareigūnų telefono skambučius ir trumpuosius tekstinius pranešimus neatsakė (laikotarpiu nuo 18.09 val. iki 18.15 val. buvo bandyta susiekti 12 kartų), užrakino žemės sklypo, kuriame buvo palikta transporto priemonė, užtvarą (18.05 val. minėtas užtvaras buvo pakeltas, o 18.15 val. užrakintas), policijos pareigūnams nuvykus į jo namus, durų neatidarė, dėl ko teko kviestis raktų ir manipuliatoriaus meistrus, nes kitaip neįmanoma buvo atlikti transporto priemonės poėmio. Šias byloje nustatytas faktines aplinkybes patvirtino kaip liudytojai byloje apklausti policijos pareigūnai. Byloje taip pat nustatyta, kad D. Z. pakeitė transporto priemonių valstybinius numerius. Antrą kartą į žemės sklypą važiavo su vizualiai panašia (to paties modelio, tos pačios spalvos), tačiau ne ta pačia sunkiasvore transporto priemone, kuriai buvo uždėjęs kitos transporto priemonės valstybinį numerį. Pažymėtina, kad atsakydamas į teismo klausimus, D. Z. nurodė, kad konfiskuota transporto priemonė priklauso ne jam, o ta, kuria buvo atvežtos šakos, yra jo nuosavybė. Pasisakydamas dėl savo elgesio priežasties, D. Z. nurodė, kad taip pasielgė nes viena iš šių transporto priemonių (konfiskuota) negalėjo dalyvauti eisme, tačiau buvo galingesnė. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad įvykio dieną eisme negalėjo dalyvauti abi transporto priemonės, taip pat tą aplinkybę, kad abi jos tą pačią dieną buvo parduotos E. Ž., D. Z. aiškiai savo elgesio priežasčių paaiškinti negalėjo. Sutiktina, kad skundžiamo nutarimo priėmimo metu turto konfiskavimo taikymui reikšmingos aplinkybės Institucijos atstovų nebuvo tinkamai nustatytos, tačiau kartu teismas pažymi, kad susiklosčiusią situaciją nulėmė paties D. Z. savo esme neteisėti veiksmai, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad administracinės atsakomybėn patraukto asmens tikslas buvo suklaidinti pareigūnus, t. y. sukliudyti jiems atlikti jų pareigas.

D. Z. pateiktus paaiškinimus, kuomet jis nurodė, kad pareigūnų skambučių metu užmigo ir nebuvo atsikėlęs iki pat ryto, atsižvelgęs į pirmiau aptartas byloje nustatytas aplinkybes, teismas vertina kaip gynybinę versiją. Juo labiau, kad tuo pačiu, itin trumpu laikotarpiu, buvo užrakintas žemės sklypo užtvaras. Pažymėtina, kad į teismo klausimą dėl užtvaro užrakinimo aplinkybių D. Z. atsisakė atsakyti. Pirmiau nurodytų teismo išvadų taip pat nepaneigia D. Z. ir jo atstovės nurodyti argumentai dėl priešiškai nusiteikusių Aplinkos apsaugos pareigūnų ir jų reikalavimų neteisėtumo. Pažymėtina, kad duomenų, patvirtinančių, kad D. Z. adresuoti pareigūnų reikalavimai buvo aiškiai neteisėti, byloje nėra. Pareigūnai turėjo pagrindą manyti, kad yra įvykdomas galimas administracinis nusižengimas ir ėmėsi veiksmų jam nustatyti. Tai, kad D. Z. manymu, jis nedarė jokio nusižengimo, nesuponuoja jam galimybės elgtis neteisėtai ‒ ne tik nevykdyti jam adresuotų pareigūnų reikalavimų, tačiau savo veiksmais sukelti grėsmę vieno iš jų sveikatai ir gyvybei.

Patikrinęs skundžiamą Institucijos nutarimą, teismas daro išvadą, kad Institucija, išsamiai ir nešališkai ištyrusi visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, skundžiamu nutarimu pagrįstai pripažino D. Z. kaltu padarius ANK 505 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą ir, įvertinus jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pagrįstai paskyrė jam teisingą ir proporcingą nuobaudą – šio straipsnio sankcijoje nustatytą vidurkio dydžio baudą.

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo nutarimu nutrauktina D. Z. pradėta administracinio nusižengimo teisena, pradėta jam pagal ANK 247 straipsnio 13 dalį (2022 m. gegužės 1 d. įstatymo redakcija), tikslintinos jo įvykdyto administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybės, nurodant, kad skundžiamam nutarime nurodytus veiksmus jis atliko ne atliekų atsikratymo, bet galimo administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 247 straipsnio 13 dalyje (2022 m. gegužės 1 d. įstatymo redakcija), fiksavimo metu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 646 straipsniu,

nutaria:

D. Z. (D. Z.) atstovės advokatės Jurgitos Žiužnienės skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutarimo Nr. AD-AAD-ANR_N-2410-2023 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 23203652120) dalį dėl D. Z. (D. Z.) patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 247 straipsnio 13 dalį (2022 m. gegužės 1 d. įstatymo redakcija) ir administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą D. Z. (D. Z.) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 247 straipsnio 13 dalį (2022 m. gegužės 1 d. įstatymo redakcija), nutraukti.

Krovininį automobilį MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), grąžinti savininkui-valdytojui E. Ž..

Patikslinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą Nr. AD-AAD-ANR_N-2410-2023 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 23203652120), nurodant, kad administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 505 straipsnio 1 dalyje, D. Z. (D. Z.) padarė galimo administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 247 straipsnio 13 dalyje (2022 m. gegužės 1 d. įstatymo redakcija), fiksavimo metu.

Kitą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutarimo Nr. AD-AAD-ANR_N-2410-2023 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 23203652120) dalį palikti nepakeistą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja        Liudmila Larionova