Civilinė byla Nr. 2-754-798/2019
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01569-2009-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.3.1.17; 3.3.2.1; 3.4.3.5.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 16 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos (kreditorės) uždarosios akcinės bendrovės ,,EMSI“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 24 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,EMSI“ prašymas atstatydinti bankroto administratorę UAB „TOP CONSULT“ bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vakuolė“ bankroto byloje,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teismas 2009 m. lapkričio 2 d. nutartimi bendrovei UAB „Vakuolė“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“. Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartimi UAB „Vakuolė“ pripažinta bankrutavusia. Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartimi UAB „Vakuolė“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartimi bankrutavusios UAB „Vakuolė“ nemokumo administratore paskirta UAB „TOP CONSULT“.
2. Pareiškėja (kreditorė) UAB „EMSI“ kreipėsi į teismą, prašydama atstatydinti iš bankrutavusios UAB „Vakuolė“ nemokumo administratoriaus pareigų UAB „TOP CONSULT“ ir paskirti naują bankrutavusios UAB „Vakuolė“ nemokumo administratorių.
3. Bankrutavusios UAB „Vakuolė“ nemokumo administratorės UAB „TOP CONSULT“ įgaliotas asmuo E. S. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atmesti pareiškėjos prašymą dėl nemokumo administratorės atstatydinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 24 d. nutartimi pareiškėjos prašymo dėl bankroto administratorės atstatydinimo netenkino.
5. Teismas atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, sprendė, kad šioje bankroto proceso stadijoje, tenkinus vienos didžiausių bankrutavusios UAB „Vakuolė“ kreditorės UAB „EMSI“ vien tik jos pačios subjektyviomis prielaidomis ir deklaratyvaus pobūdžio argumentais paremtą prašymą dėl nemokumo administratorės atstatydinimo ir naujo nemokumo administratoriaus paskyrimo, būtų pažeistas viešasis interesas. Teismas vertino, kad pareiškėja nenurodė svarių ir objektyviais duomenimis pagrįstų argumentų dėl UAB „TOP CONSULT“ netinkamumo eiti bankrutavusios UAB „Vakuolė“ nemokumo administratorės pareigas, t. y. neįrodė, jog teismo paskirta nemokumo administratorė netinkamai atlieka savo funkcijas ir nevykdo nemokumo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų pareigų (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
6. Teismas nustatė, kad kreditorė prašymą dėl nemokumo administratorės UAB „TOP CONSULT“ atstatydinimo grindė netinkamai atliekamomis nemokumo administratorės pareigomis ir / ar jų nevykdymu, t. y. nešaukiant kreditorių susirinkimų ir neteikiant informacijos kreditoriams apie bankroto bylos eigą, susidariusias administravimo išlaidas, nevykdant UAB „Vakuolė“ bankroto procedūrų ir kreditorių susirinkimo metu priimtų nutarimų, susijusių su turto pardavimu.
7. Teismas pažymėjo, kad UAB „Vakuolė“ bankroto procedūros yra vykdomos nuo 2009 metų, kuomet UAB „Vakuolė“ buvo iškelta bankroto byla. Taigi UAB „Vakuolė“ bankroto procesas trunka daugiau kaip dešimt metų, iš kurių beveik šešis metus, t. y. nuo 2014 m. kovo 13 d., šią įmonę administravo ir paskirta nemokumo administratore buvo UAB „TOP CONSULT“. Per šį laikotarpį klausimas dėl paskirtos nemokumo administratorės UAB „TOP CONSULT“ atstatydinimo keliamas jau trečią kartą, išvien įmonės didžiausios kreditorės UAB „EMSI“ (ir prieš tai jai reikalavimą perleidusios kreditorės bankrutavusios AB „Ūkio bankas“) prašymais. Dėl UAB „TOP CONSULT“ tinkamumo eiti bankrutavusios UAB „Vakuolė“ nemokumo administratoriaus pareigas galutinėmis ir neskundžiamomis nutartimis yra pasisakęs tiek Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-650-823/2016, tiek Kauno apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1745-436/2018.
8. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos prašymas atstatydinti paskirtą nemokumo administratorę yra grindžiamas iš esmės analogiškais argumentais jau teiktiems prašymams, t. y. netinkamu administratorės pareigų atlikimu ir / ar jų nevykdymu, susijusių su kreditorių susirinkimo organizavimu, informacijos teikimu, administratorės veiklos ataskaitos tvirtinimu, nepasitikėjimu administratore (jos šališkumu) ir kt., dėl kurių, jau minėta, yra pasisakyta priimtais ir įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Iš kartu su nemokumo administratorės teismui 2020 m. vasario 24 d. pateiktų papildomų įrodymų, t. y. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 17 d. įsakymo Nr. V4-52, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. vasario 17 d. išvada Nr. D4-295, matyti, kad nemokumo administratorės UAB „TOP CONSULT“ atžvilgiu, pagal kreditorės UAB „EMSI“ tris skundus, kuriuose nurodyti iš esmės analogiški argumentai pateiktam teismui prašymui, buvo atliktas neplaninis patikrinimas, kurio metu buvo nustatyta, kad nemokumo administratorė UAB „TOP CONSULT“, administruodama UAB „Vakuolė“ bankroto procesą, nemokumo procesą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų nepažeidė.
9. Teismas akcentavo, kad, priešingai nei teigia pareiškėja UAB „EMSI“, nemokumo administratorė organizavo kreditorių susirinkimus, t. y. UAB „Vakuolė“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui yra pateikti kreditorių susirinkimo protokolai, kurių metu buvo priimami nutarimai, susiję su bankrutavusios įmonės nekilnojamojo turto vertinimu ir pardavimu. Be to, kaip pripažįsta ir pati pareiškėja, šiuo metu UAB „Vakuolė“ bankroto byloje jau yra priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas dėl įmonei priklausančio nekilnojamojo turo pardavimo iš varžytinių, atliktas ir turto vertinimas (nutarimas šiuo metu apskųstas kreditoriaus D. J.), t. y. šiuo metu iš esmės yra likę bankrutavusiai įmonei nuosavybės teise priklausančio turto realizavimo ir bankroto bylos užbaigimo – juridinio asmens pabaigos etapai. Tuo tarpu pateiktame teismui prašyme dėl nemokumo administratorės atstatydinimo ir naujo nemokumo administratoriaus paskyrimo taip akcentuojamas bankroto proceso efektyvumas ir operatyvumas, teismo vertinimu, iš dalies priklauso ir nuo pačios pareiškėjos valios ir veiksmų, kaip didžiausią balsų daugumą turinčios kreditorės, išimtinai vienu ar kitu būdu balsuojant kreditorių susirinkime ir, kaip kreditorių susirinkimo pirmininkei, nesprendžiant kilusios konfliktinės situacijos tarp jos pačios ir nemokumo administratorės, nesiimant kompromisinių veiksmų, pasirašant pavedimo sutartį, kaip tą imperatyviai numato įstatymas. Byloje nėra duomenų, kad pavedimo sutartis su nemokumo administratore iki šiol nėra sudaryta būtent dėl administratorės vengimo tokią sutartį sudaryti. Pareiškėja taip pat neteikė teismui ir jokių įrodymų, pagrindžiančių jos prašyme nurodytus argumentus. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad per visą nemokumo administratorės UAB „TOP CONSULT“ pareigų vykdymo laikotarpį nei vienas iš kitų bankrutavusios įmonės kreditorių nėra kreipęsis į teismą dėl nemokumo administratorės UAB „TOP CONSULT“ netinkamai atliekamų pareigų ir / ar jų nevykdymo, nėra reiškę nei prašymų, nei jokių kitų pastapų šios administratorės atžvilgiu.
10. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, bankroto bylos duomenis, BUAB „Vakuolė“ bankroto proceso eigą ir jos stadiją, sprendė, kad pareiškėja neįrodė prašymo argumentų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti bankrutavusios UAB „Vakuolė“ nemokumo administratorės netinkamą ĮBĮ įtvirtintų pareigų vykdymą, jos veiksmais ar neveikimu padarytus esminius bankroto proceso pažeidimus, todėl pareiškėjos prašymas netenkinamas. Priešingas byloje nustatytų aplinkybių vertinimas prieštarautų nemokumo procesą reglamentuojantiems teisės aktams, pažeistų viešąjį interesą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Pareiškėja (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl nemokumo administratorės atstatydinimo tenkinti ir paskirti kitą nemokumo administratorių. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Pareiškėjos prašymas atstatydinti administratorę grindžiamas ne „iš esmės analogiškais argumentais jau teiktiems prašymams“, o aplinkybėmis ir įrodymais dėl kurių nepasisakyta BUAB „Vakuolė“ 2019-10-28 kreditorių susirinkime (protokolas Nr. 22) priimtuose nutarimuose penktuoju klausimu „Dėl BUAB „Vakuolė“ bankroto administratoriaus veiklos ataskaitos tvirtinimo“. Šis nutarimas (nutarimas dėl 2019-10-17 ataskaitos) susideda iš 20 punktų su papunkčiais ir yra BUAB „Vakuolė“ 2019-10-28 kreditorių susirinkimo protokole Nr. 22. Administratorės 2019-10-17 pateikta veiklos ataskaita yra už laikotarpį nuo 2014-03-13 iki 201809-01 (Veiklos ataskaita/3), o pareiškėjos UAB „EMSI“ prašymas dėl administratorės atstatydinimo grindžiamas aplinkybėmis ir įrodymais dėl kurių nebuvo spręsta Apeliacinio teismo byloje Nr. 2-650-823/2016, nebuvo spręsta Kauno apygardos teismo byloje Nr. B2-1745-436/2018 ir dėl kurių Kauno apygardos teismas nespręs civilinėje byloje Nr. B2-947-555/2020. Veiklos ataskaita/3 yra pirmoji administratorės veiklos ataskaita ir joje nurodyta informacija ir informacijos neteikimo (atsisakymo ataskaitą paaiškinti) motyvai iki šiol teismų nebuvo vertinti.
11.2. Pažymėjo, kad skundžiama nutartis, priimta 2020-02-24, grindžiama tą pačią 2020-02-24 dieną administratorės pateikta Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir AATVNVT) direktoriaus 2020-02-17 įsakymu Nr. V4-52 ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020-02-17 išvada Nr. D4-295 (DOK-5919; Skundžiamos nutarties 16 punktas). Teismas pažeidė CPK 256 straipsnį, nes šią išvadą vertino neatnaujinęs bylos nagrinėjimo iš esmės ir nesudaręs galimybės dėl naujo įrodymo pasisakyti suinteresuotiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal teisingo bylos nagrinėjimo koncepciją, šalys turi teisę į rungtynišką procesą ir turėti galimybę ne tik pateikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, bet taip pat teisę žinoti ir komentuoti visus įrodymus ar pastabas, pateiktus siekiant paveikti teismo sprendimą.
11.3. Kauno apygardos teismas nepagrįstai neatsižvelgė, kad kreditorių susirinkimo pirmininkas UAB „EMSI“ negalėjo būti iniciatyvus, nes administratorė iki Veiklos ataskaitos/3 pateikimo apskritai neteikė jokios informacijos apie BUAB „Vakuolės“ reikalus.
11.4. Nei Kauno apygardos teismas, nei kiti teismai nėra sprendę dėl administratorės neveikimo, nesirūpinimo BUAB „Vakuolės“ ūkinei komercinei veiklai naudojamo išnuomoto BUAB „Vakuolės“ turto nuomos sutarčių vykdymu. Todėl skundžiamoje nutartyje turėjo būti konkrečiai motyvuotai pasisakyta dėl UAB „EMSI“ prašyme nuo 14 punkto nurodytų aplinkybių.
11.5. Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl administratorės pareigų rengti ir teikti BUAB „Vakuolės“ finansinę atskaitomybę už 2018 m. Juridinių asmenų registrui.
11.6. Pažymėjo, kad administratorė padarė bankroto proceso pažeidimus bei nevengia interesų konflikto, ko pasėkoje yra trukdoma bankroto proceso eiga, vilkinamas bankroto procesas ir tokių būdu yra pažeidžiami bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių teisės ir teisėti interesai, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas atstatydinti administratorę iš BUAB „Vakuolės“ administratorės pareigų ir tai nepažeis bankrutavusios įmonės kreditorių interesų ar viešojo intereso.
12. Bendrovės bankroto administratorė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo apeliacinį procesą nutraukti, o netenkinus prašymo nutraukti procesą, UAB „Emsi“ atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teismas
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
14. Apeliacijos dalyką sudaro skundžiamos nutarties, kuria netenkintas kreditorės prašymas dėl nemokumo administratorės atstatydinimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).
15. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – ir JANĮ), reguliuojantis juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus ir kuriam įsigaliojus neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomas ĮBĮ.
16. UAB „Vakuolė“ nemokumo procesas pradėtas galiojant ĮBĮ, tačiau sprendimas dėl nemokumo administratorės atstatydinimo priimamas galiojant JANĮ, t. y. teisė kelti klausimą dėl nemokumo administratorės atstatydinimo įgyvendinama jau galiojant JANĮ, todėl klausimas dėl nemokumo administratorės atstatydinimo iš bankrutavusios UAB „Vakuolė“ administratoriaus pareigų spręstinas vadovaujantis JANĮ nuostatomis.
17. JANĮ 31 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad teismo ir kitų nemokumo proceso dalyvių (juridinio asmens, kreditorių, nemokumo administratoriaus, kitų dalyvaujančių byloje ir procese asmenų) sprendimai ir (ar) veiksmai (neveikimas) nemokumo proceso metu gali būti skundžiami Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis.
18. Tiek prieš tai galiojęs ĮBĮ, tiek dabar galiojančio JANĮ 39 straipsnis bei kiti JANĮ straipsniai, nenustato išimties dėl apskundimo nutarties, kuria atmestas prašymas dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo. Taigi, jei tokio klausimo nereglamentuoja JANĮ normos, tai toks klausimas turi būti sprendžiamas pagal CPK taisykles (CPK 1 straipsnis).
19. CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu: 1) šio kodekso numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Tai reiškia, kad sprendžiant klausimą, ar pirmosios instancijos teismo, nagrinėjančio bankroto bylą, priimta nutartis gali būti apeliacijos objektu, iš pradžių tikrinama, ar JANĮ normos nustato tokios nutarties apskundimo galimybę, vėliau tikrinama, ar CPK normos nustato tokios nutarties apskundimo galimybę. Nustačius, kad įstatymo leidėjas šios nutarties apskundimo galimybės expressis verbis neįvardijo nei JANĮ, nei CPK, vertinama, ar tokia nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai. Nustačius, kad dėl šios nutarties priėmimo procesas byloje, nagrinėjamoje pirmosios instancijos teisme, nebegali prasidėti arba yra užbaigiamas bent vienam iš byloje dalyvaujančių asmenų, laikoma, kad ši nutartis užkerta kelią proceso eigai, dėl to ji gali būti apeliacijos objektas.
20. Teismo nutarties, kuria atmestas bendrovės kreditoriaus prašymas dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, apskundimo apeliacine tvarka galimybė nei JANĮ nei CPK nenustatyta. Tokiu atveju turi būti sprendžiama, ar tokia nutartimi užkertamas kelias tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalis 2 punktas).
21. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo nutartis, kuria atsisakyta atstatydinti bankroto administratorių, neužkerta kelio tolesnei bankroto bylos eigai, nes tokiu būdu neapribojama galimybė toliau vykti bankroto procesui, proceso dalyviams toliau dalyvauti bankroto bylos procese. Teismui atmetus prašymą (neatstatydinus administratoriaus), tokia teismo nutartis nei apeliacine, nei kasacine tvarka negali būti skundžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-432-313/2017). Šios teisinės pozicijos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas, kuris ne vienoje byloje yra išaiškinęs, kad teismo nutartis, kuria netenkintas prašymas (pareiškimas) dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, yra neskundžiama (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-412-330/2018; 2017 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-888-407/2017; 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1907-381/2017; 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-286-330/2017; 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1008-450/2019).
22. Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktą, jeigu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas, teismas turi atsisakyti priimti atskirąjį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Jeigu minėtas trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).
23. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartis, kuria atmestas apeliantės (kreditorės) prašymas atstatydinti bendrovės nemokumo administratorę, pagal įstatymą negali būti apeliacinio skundo objektu (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Paaiškėjus šiam trūkumui bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, apeliacinis procesas, pradėtas pagal atskirąjį skundą, nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
24. Apeliacinį procesą nutraukus, apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentų nevertina.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi ir 338 straipsniu,
n u t a r i a:
Apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjos (kreditorės) uždarosios akcinės bendrovės ,,EMSI“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 24 d. nutarties, nutraukti.
Teisėjas Antanas Rudzinskas