Civilinė byla Nr. 2A-462-343/2014

(Proceso Nr. 2-69-3-00359-2013-3)

Procesinio sprendimo kategorijos: 42.9; 42.10; 60; 99.5; 121.21.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

sprendimas

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 10 d.

Kaunas

              Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Plungės skalva“ atstovo advokato Z. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2075-887/2013 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rinauta“ ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Plungės skalva“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Gineso servisas“,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu (t. 1, b. l. 44-47, t. 2, b. l. 20) prašė priteisti iš atsakovės 1 671,16 Lt skolą, 2 468,29 Lt delspinigius, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė 2011 m. liepos 22 d. pateikė ieškovei prašymą parvežti laminatą iš Vokietijos įmonės Kronoflooring Gmbh. Tvirtindamas atsakovės prašymą, tuometinis ieškovės direktorius P. S. ant prašymo pasirašė ir nurodė kainą 1 400 EUR bei  transporto priemonės, kuri planuoja atvykti į pakrovimą, numerius. Kadangi prašyme nebuvo nurodytos būtinosios vežimo sutarties sąlygos, ieškovė, pagal atsakovės pateiktą informaciją surašė Sutartį-užsakymą Nr. 00781/1 ir pateikė jį atsakovei. Atsakovės direktoriaus J. M. pasirašytą su atsakovės antspaudu Sutartį-užsakymą Nr. 00781/1 ieškovė gavo elektroniniu paštu. Kroviniui parvežti ieškovė samdė trečiąjį asmenį. Ieškovės nuomone, šalys sutarė, kad bus paimtas krovinys, kuris bus pakrautas, todėl tai, kad atsakovei buvo atvežta mažiau krovinio, t.y. 18 tonų vietoje 24 tonų, ieškovės kaltės nėra. Užsakyme parvežti krovinį apie jo kiekį nebuvo nurodyta. Nepriimti krovinio nebuvo prasmės, nes krovinio limitai nebuvo viršyti ir buvo galimybė pakrauti daugiau krovinio, todėl mano, kad visas krovinys nebuvo pakrautas dėl siuntėjo klaidos. Ieškovė pateikė atsakovei 2011 m. liepos 29 d. PVM sąskaitą faktūrą RIN Nr. 788, kurios atsakovė negrąžino ir sumokėjo dalį sąskaitoje nurodytos sumos, tik 2012 m. balandžio 12 d. priėmus teismui įsakymą, todėl likusi vežimo užmokesčio skola yra 1 671,16 Lt (5849,04-4177,88). Atsakovė turi sumokėti Sutarties-užsakymo Nr. 00781/1 1.5 punkte numatytus delspinigius - po 0,2 procentus nuo pervežimo kainos už kiekvieną uždelstą dieną – nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. kovo 29 d., iš viso už 211 dienų po 11,69 Lt už dieną.

Atsakovė prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad sutarties-užsakymo Nr. 00781/1 atsakovė nepasirašė, manoma, kad tai suklastotas dokumentas, todėl yra negaliojantis, dėl krovinio pervežimo buvo tartasi su trečiuoju asmeniu, o ne su ieškove. Pervežimas yra įvykęs ir atsakovė nėra skolinga. Atsakovė sumokėjo ieškovei, kadangi ji reikalavo sumokėti, o trečiasis asmuo nereikalavo. Visas krovinys nebuvo paimtas dėl vežėjo vairuotojo kaltės, kuris atsisakė paimti visą krovinį, su siuntėju buvo susitarta ir sumokėta už visą krovinį. Netesybos akivaizdžiai per didelės, netesybų reikalavimui prašė taikyti ieškinio senatį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 21 d. sprendimu (t. 2, b. l. 21-27) ieškinį patenkino iš dalies, iš atsakovės ieškovei priteisė 1 671,16 Lt skolą, 2 115,89 Lt delspinigius, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (3 787,05 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. balandžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 689,70 Lt bylinėjimosi išlaidoms apmokėti, kitoje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės atsakovei 186,25 Lt bylinėjimosi išlaidoms apmokėti; priteisė iš atsakovės valstybei 67,03 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidoms apmokėti

Teismas nustatė, kad 2011 m. liepos 22 d. atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl krovinio – laminato pervežimo iš Vokietijos įmonės Kronoflooring Gmbh į Lietuvą. Kadangi prašyme  krovinio kiekis, vežimo kaina, užmokesčio sumokėjimo terminai, krovinio pristatymo vieta – būtinosios vežimo sutarties sąlygos - nebuvo nurodytos, todėl ieškovė pagal atsakovės pateiktą informaciją 2011 m. liepos 29 m. surašė sutartį – užsakymą Nr. 00781/1, pagal kurią atsakovė (užsakovas) ir ieškovė (vežėjas) susitarė ir vežėjas įsipareigojo pagal CMR konvenciją bei pastarojoje sutartyje numatytas sąlygas iš Vokietijos į Lietuvą parvežti krovinį – grindis; bei numatė pervežimo kainą ir apmokėjimo sąlygas: 4 833,92 Lt + PVM pavedimu per 20 d. po CMR ir sąskaitos originalo gavimo. Užsakymą Nr. 00781/1 pasirašė atsakovės direktorius J. M.. Ieškovė krovinio pervežimui pasamdė trečiąjį asmenį. Teismas šalių iš tarptautinio krovinių pervežimo kilusiam ginčui taikė CMR konvencijos nuostatas. Nurodė, kad sutarties-užsakymo Nr. 00781/1 tikrumas abejonių nekelia, kadangi nenuginčytas jokiais objektyviais įrodymais, o važtaraštis yra pasirašytas abiejų šalių: krovinio siuntėjo ir vežėjo, todėl jis yra prima facie įrodymas CMR konvencijos 9 straipsnio 1 dalies prasme, todėl nereikia įrodinėti, kad tarp šalių buvo sudaryta vežimo sutartis. Krovinio siuntėju teismas laikė Vokietijos įmonę Kronoflooring Gmbh, gavėju – atsakovę, o vežėju – ieškovę. Teismas nustatė, kad buvo susitarta dėl krovinio pervežimo kainos, per kiek laiko turi būti atliktas mokėjimas už pervežimą, dėl transporto priemonės, krovinio svoris nebuvo paminėtas, todėl padarė išvadą, kad nei ieškovei, nei trečiajam asmeniui krovinio kiekis nebuvo nurodytas. Teismas nurodė, kad pagal CMR konvencijos 8 straipsnio 3 dalį, siuntėjas gali pareikalauti, kad vežėjas patikrintų  krovinio bruto svorį ir jo kiekį, tačiau įrodymų, jog tai reikalavo padaryti siuntėjas teismui nepateikta, todėl teismas padarė išvadą, kad siuntėjas žinojo, kiek jis turi pakrauti krovinio ir tai nurodė važtaraštyje. Vežėjas privalėjo patikrinti ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraštyje ir krovinio bei pakuotės išorinę būklę (CMR konvencijos 8 str. 1 d.). Teismas sutiko su trečiojo asmens atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis, kad vežėjo vairuotojas neturėjo pagrindo ir negalėjo atsisakyti priimti dalies krovinio. Jeigu vairuotojas būtų atsisakęs, apie tai siuntėjas turėjo pranešti atsakovei. Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog vežėjo vairuotojui buvo žinomas krovinio svoris bei neįrodė fakto, kad vairuotojas atsisakė priimti dalį krovinio, todėl vežėjas nėra atsakingas už atsakovės (užsakovo) ir siuntėjo nesusikalbėjimą bei už siuntėjo padarytas klaidas ir dėl to atsakomybės našta negali būti perkeliama vežėjui. Teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl 1 671,16 Lt skolos priteisimo. Nurodė, kad pagal 2012 m. balandžio 12 d. teismo įsakymą atsakovė sumokėjo ieškovei 4 177,88 Lt skolos. Ieškovė neginčijo savo prievolės atsiskaityti už atliktą darbą, tik tarp šalių kilo ginčas dėl pervežimo paslaugos kainos ir delspinigių. Teismas, atsižvelgęs į atsakovės prašymą, reikalavimui dėl delspinigių priteisimo taikė ieškinio senatį ir sutarties-užsakymo Nr. 00781/1  1.5 punkte numatytus 0,2 procento delspinigius priteisė už laikotarpį  nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. vasario 27 d. (už 181 d.), skaičiuojant po 11,69 Lt už dieną ir ieškovei priteisė 2 115,29 Lt delspinigių. Teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė proporcingai, atsižvelgęs į tai, kad ieškinio reikalavimai buvo patenkinti 95 procentais.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 36-45) atsakovės atstovas prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimo dalį, kurioje ieškinys tenkinamas ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas prašė priimti papildomus įrodymus: elektroninį laišką ir su juo siųstą priedą 2010 m. liepos 26 d. Sutartį - užsakymą Nr. 1649/1, įmonės Kronoflooring GmbH patvirtinimą dėl 2013 m. vasario 13 d. siųsto elektroninio laiško bei atsakovės ir trečiojo asmens verslo bendradarbiavimą įrodančius dokumentus. Nurodė, kad teismui nusprendus priešingai ir sprendimą priėmus remiantis ginčo sutartimi, atsakovei iškilo būtinybė sutarties netikrumą įrodinėti kitais įrodymais. Apelianto nuomone, teismas nesigilino į faktines aplinkybes, neatskleidė bylos esmės, netinkamai pritaikė materialines teisės normas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Apeliantas nurodė tokius motyvus:

1. Teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes. Apelianto nuomone, 2011 m. liepos 22 d. prašymas dėl eilinės laminato siuntos pervežimo iš Vokietijos įmonės Kronoflooring Gmbh į Lietuvą, buvo pateiktas ne ieškovei, o trečiajam asmeniui, su kuriuo atsakovė bendradarbiavo nuo 2009 m. . 2011 m. liepos 28 d. elektroniniu paštu atsakovė informavo trečiąjį asmenį apie pakrovimo laiką ir pakrovimo numerį;

2. Tarp ginčo šalių nebuvo krovinio pervežimo sutarties, atsakovė neigia bet kokių sutartinių santykių su ieškove buvimą, sutarties - užsakymo Nr. 0078/1 tikrumas kelia abejonių. Teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad byloje pateikta tik sutarties - užsakymo Nr. 0078/1 kopija, ieškovas negalėjo įvykdyti teismo įpareigojimo pateikti sutarties originalą, byloje nėra elektroninio laiško, kuriuo tariamai buvo gauta sutartis, duomenų iš serverio apie tokio elektroninio laiško egzistavimą, sutartis pasirašyta (2011 m. liepos 29 d., t. y. po krovinio pakrovimo 2011 m. liepos 28 d.), sutartis su trūkumais, nėra vežėjo (ieškovės) parašo, nėra nurodyta kas atstovauja užsakovą, nėra nurodyta visos eilės būtinų sutarties sąlygų: kiekio, svorio, iš kokios įmonės, kokiu adresu reikės paimti krovinį. Sutartis buvo gauta elektroniniu paštu, tačiau šalys Sutarties 3.2 punkte dėl tokio sutarties pasirašymo būdo nebuvo susitarę; 

3. Kiti bylos įrodymai paneigia sutarties kopijoje nurodytas aplinkybes. Atsakovė dėl laminuotų grindų pervežimo tarėsi su trečiuoju asmeniu, kuris ir vykdė užsakymą. Tai patvirtina bylos įrodymai CMR važtaraštis, kuriame vežėju nurodomas UAB „Gineso servisas“, elektroninis laiškas, kuriame trečiajam asmeniui yra siunčiamas pakrovimo numeris ir laikas. Byloje pateikti įrodymai, jog dėl tokio pobūdžio užsakymų atsakovė jau keleri metai bendravo su trečiuoju asmeniu. Teismui sprendime nurodžius, kad elektroniniai susirašinėjimai su trečiuoju asmeniu nesusiję su šios bylos dalyku, atsakovei su tuo nesutinkant, iškilo būtinybė papildomai pateikti įrodymus dėl atsakovo ir trečiojo asmens bendradarbiavimo egzistavimo ir nusistovėjusios tvarkos;

4. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė pasamdė trečiąjį asmenį krovinio pervežimui;

5. Ieškovė nurodė, kad 2011 m. liepos 22 d. prašymą dėl pervežimo gavo faksu, tačiau dokumento viršuje esantis fakso numeris nėra atsakovės įmonės;

6. Ginčijamoje sutartyje atsakovės parašas, spaudas ir prierašas buvo „perkeltas“ nuo nuskenuotos pateiktos teismui su apeliaciniu skundu sumažintos Sutarties-Užsakymo Nr. 01649/1. Ieškovei nepateikus sutarties originalo, atsakovei buvo užkirstas kelias prašyti teismo skirti parašo tikrumo ekspertizę, nes parašo tikrumas iš kopijos nenustatinėjamas;

7. Teismas nepagrįstai sprendė, kad CMR važtaraštis patvirtina, kad tarp ginčo šalių buvo sudaryta krovinio pervežimo sutartis, tačiau neįvertino aplinkybės, kad važtaraštyje šalimis buvo nurodytos atsakovė ir trečiasis asmuo. Važtaraštis nėra vežimo sutartis, o tik vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas, todėl šalys gali kitais būdais įrodinėti sąlygas, neįtrauktas į važtaraštį. Važtaraštis turi būti pasirašytas krovinio siuntėjo ir vežėjo;

8. Teismas padarė išvadą, jog nei ieškovei, nei trečiajam asmeniui krovinio kiekis nebuvo nurodytas, tačiau neatsižvelgė į tas aplinkybes, jog sutarties sąlygos buvo derinamos ir krovinys buvo pervežamas trečiojo asmens, su kuriuo ieškovas bendradarbiavo keletą metų ir visuomet svoris pervežamų prekių būdavo ne mažesnis 24 tonų. Teismas netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles, reglamentuotas CK 6.193-6.195 straipsniuose ir suformuluotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Byloje yra pakankamai įrodymų apie atsakovės ir trečiojo asmens verslo santykių egzistavimą ir tvarką, apie tai, jog trečiajam asmeniui buvo aiškios visos pervežimo sąlygos, įskaitant ir reikalingas parvežti prekių svoris;

9. Vežėjui nepristačius viso užsakyto krovinio atsakovei, pastarajam nekilo pareiga sumokėti vežėjui visos sutarties kainos;

10. Atsižvelgiant į tai, jog 2013 m. balandžio 16 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi atsakovei iškelta bankroto byla, priteistos procesinės palūkanos gali būti priteistos iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos t.y. iki 2013 m. balandžio 26 d. (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.);

11. Teismas be pagrindo nevertino atsakovės pateikto elektroninio laiško Kronoflooring GmbH įmonei. Atsakovei pakartotinai užklausus, atsakovė gavo patikslintą atsakymą, jog krovinys buvo paimtas ne visas dėl vežėjo vairuotojo kaltės. Teismas be pagrindo nevertino šio įrodymo, kaip tariamai siųsto atsakovo Vokiečių įmonei, o ne atvirkščiai. Po tekstu yra Kronoflooring GmbH įmonės spaudas, kuris patvirtina, jog šį raštą parašė būtent minėta įmonė. Iškilus reikalingumui, pakartotinai teikiami įrodymai, jog atsakovės kartu su atsiliepimu pateiktas 2013 m. vasario 13 d. raštas yra siųstas iš įmonės Kronoflooring GmbH;

12. Byloje esančios sąskaitos faktūros, nurodytos CMR važtaraštyje, patvirtina, kad už visą 24 tonų krovinį Vokietijos firmai buvo sumokėta. Tai rodo, kad atsakovė, užmokėjusi už visą 24 tonų krovinį, būtent jį ir užsakė parvežti. Nelogiška, kad atsakovė, kaip verslininkė, užsakiusi ir užmokėjusi už visą 24 tonų svorio krovinį, vežėjo paprašė parvežti tik jo dalį.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo šalių tarpusavio sutartinius santykius ir ar pagrįstai nusprendė priteisti ieškovei krovinio vežimo užmokestį bei delspinigius iš atsakovės - krovinio pervežimo užsakovo.

Dėl papildomų įrodymų prijungimo

Apeliaciniame skunde apeliantas pateikė prašymą prijungti prie bylos naujus įrodymus, kuriuos pateikti būtinybė atsirado po šio skundo padavimo. Šie įrodymai, jo manymu, įrodo sutarties-užsakymo Nr. 0078/1 netikrumą. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Tame pačiame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, t. y.: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paaiškėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardintas išimtis ir šį įrodymą priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005). Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus, todėl neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Apeliantas nurodo, kad atsakovė neigė sutarties-užsakymo Nr. 0078/1 pasirašymą, todėl prašė teismo įpareigoti ieškovę pateikti sutarties originalą. Ieškovei originalo nepateikus, atsakovė turėjo pagrindą manyti, kad pirmosios instancijos teismas nevertins sutarties-užsakymo Nr. 0078/1. Kadangi skundžiamame sprendime teismas padarė priešingai ir minėtos sutarties pagrindu konstatavo esant tarp šalių pervežimo santykius, todėl apeliantas prašo teismo priimti papildomus įrodymus sutarties-užsakymo Nr. 0078/1 netikrumui įrodyti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto pateiktus naujus įrodymus, sprendžia, kad nauji įrodymai gali turėti įtakos visų bylai reikšmingų aplinkybių ištyrimui bei teisingo byloje sprendimo priėmimui, naujų įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl juos prijungia prie bylos (CPK 314 str.).

Dėl tarptautinio vežimo santykių kvalifikavimo

Krovinio vežimo sutartis – tai krovinio siuntėjo ir krovinio vežėjo susitarimas, kuriuo vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti gavėjui, o siuntėjas įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį (CK 6.808 str.1 d.). Siuntėju krovinio vežimo sutartyje laikomas asmuo, savo vardu sudaręs sutartį su vežėju, toks asmuo nebūtinai turi būti krovinio savininkas; vežėju laikomas asmuo, kuris savo vardu įsipareigoja vežti krovinį, prisiimdamas atsakomybę už jį, nepriklausomai nuo to, ar faktiškai krovinį veža, ar dėl to paties vežimo sudaro sutartį su kitu (kitais) vežėju, kuris krovinį veža (faktinis vežėjas). Krovinio pervežimo tarptautiniais maršrutais sutartis yra konsensualinė, t. y. ji laikoma sudaryta sutarties šalims pasiekus susitarimą dėl visų esminių sutarties sąlygų. Tam, kad būtų konstatuota, jog pervežime dalyvaujantys asmenys yra vienos sutarties šalys, turi būti nustatyta, kad jie yra įsipareigoję vienas kito atžvilgiu ir tarpusavyje suderinę valią (pasiekę konsensusą), t. y. susitarę dėl esminių tarptautinio krovinių vežimo sutarties sąlygų (CK 6.162 str. 1, 2 d., 6.808 str.). Nacionalinė teisė tarptautinio pervežimo santykiuose taikoma subsidiariai – tik tiems su tarptautiniu krovinių pervežimu susijusiems santykiams, kurių Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR konvencija) tiesiogiai nereglamentuoja. CMR konvencija nereglamentuoja krovinio vežimo sutarties turinio ar formos, sutarties sudarymo, bendrųjų pareigų pagal sutartį pažeidimo, atlyginimo už vežimą, todėl šių klausimų išsprendimui turi būti taikoma nacionalinė teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2006; 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2006 ). Nei CMR konvencija, nei nacionalinė teisė nenustato krovinio vežimo sutarčiai privalomos rašytinės formos, o tik nurodo važtaraštį kaip vežimo sutartį ir jos sąlygas patvirtinantį dokumentą (CMR konvencijos 4, 9 str., CK 6.808 str. 2d.). Kadangi CMR konvencija nereglamentuoja vežimo sutarties turinio ar formos, ši sutartis gali būti sudaryta ne tik surašant šalių pasirašomą dokumentą, bet apsikeičiant raštais, pranešimais, ar telekomunikacijų įrenginiais perduodama informacija, taip pat žodžiu. Kilus šalių ginčui dėl neužfiksuotų sutarties sąlygų, taip pat kai duomenys važtaraštyje skiriasi nuo šalių sutarties sąlygų, teismas, remdamasis įrodymais (rašytinėmis sutartimis, vežimo užsakymais, dalykiniu šalių susirašinėjimu, kt.), turi nustatyti tikruosius sutarties šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-159/2013).

Dėl įrodymų vertinimo

Ieškovė reikalavimą priteisti iš atsakovės skolą, kildinamą iš tarptautinio krovinio pervežimo, bei delspinigius grindė  2011 m. liepos 22 d. prašymu, 2011 m. liepos 29 d. sutartimi - užsakymu Nr. 0078/1, 2011 m. liepos 28 d. CMR važtaraščiu ir 2011 m. liepos 29 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 788 (t. 1, 7-9, 50). Byloje nėra ginčo, kad faktinis krovinio vežėjas buvo trečiasis asmuo. Apeliantas nurodo, kad dėl krovinio pervežimo kreipėsi į trečiąjį asmenį ir neigia bet kokių sutartinių pervežimo santykių su ieškove buvimą. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus, todėl padarė neteisingą išvadą, kad sutarties-užsakymo Nr. 0078/1, kuriuo šalys susitarė dėl krovinio pervežimo, tikrumas abejonių nekelia, kadangi nėra nuginčytas jokiais objektyviais įrodymais. Byloje nėra pateiktos sutarties-užsakymo Nr. 0078/1 originalo. Pagal CPK 202 straipsnį, jeigu pateikiamos tik rašytinių įrodymų kopijos dėl to, kad jų originalai nėra išlikę, apie šių įrodymų įrodomąją galią sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Lietuvos Aukščiausias Teismas aiškindamas minėtą įstatymo nuostatą, nurodė, kad teismai, spręsdami dėl dokumentų kopijų įrodomosios vertės, turi šią diskreciją įgyvendinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymais (CPK 185 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-395/2012). Kai dokumento originalas neišlikęs, jo kopija teismo gali būti pripažįstama įrodymu, atsižvelgiant į tai, kaip šioje kopijoje esantys duomenys dera ir ar neprieštarauja kitoms bylos aplinkybėms bei kitiems įrodymų duomenims, ar kiti bylos įrodymai nepaneigia kopijoje išdėstytų duomenų. Jei teismo pripažįstama dokumento kopija tinkamu įrodymu, jis yra vertinamas kartu su kitais bylos įrodymais ir juose esančiais duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2013). 

Iš apelianto pateiktos sutarties-užsakymo Nr. 01649/1, sudaryto 2010 m. liepos 26 d. tarp atsakovės ir trečiojo asmens dėl grindų laminato parvežimo iš tos pačios Vokietijos įmonės matyti, kad šioje sutartyje atsakovės įmonės spaudas, direktoriaus parašas bei prierašas ranka „apmokamas per 30 dienų“ ir ginčijamos 2011 m. liepos 29 d. sutarties - užsakymo Nr. 0078/1 yra identiški. Šios aplinkybės rodo, jog sutarties - užsakymo Nr. 0078/1 kopijoje atsakovės spaudas, direktoriaus parašas bei prierašas kopijavimo būdu galėjo būti perkelti nuo vėliau pasirašytos sutarties-užsakymo Nr. 01649/1 (t. 2, b. l. 46). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ši nustatyta aplinkybė kelia pagrįstas abejones dėl sutarties - užsakymo Nr. 0078/1 tikrumo. Be to, sutarties - užsakymo Nr. 0078/1 kopijoje nėra nurodyta visų  būtinųjų sutarties sąlygų: krovinio kiekio, svorio, krovinio pakrovimo vietos adreso, krovinio siuntėjo. Sutarties - užsakymo Nr. 0078/1 sudarymo data (2011 m. liepos 29 d.) yra vėlesnė nei CMR važtaraščio surašymo data bei krovinio pakrovimo data (2011 m. liepos 28 d.). Ieškovė pripažino, kad ji pati surašė sutartį - užsakymą Nr. 0078/1. Sutartis-užsakymas Nr. 0078/1 buvo sudaryta jau po užsakymo priėmimo vykdyti, kuomet atsakovei nebuvo jokio reikalingumo tokią sutartį sudaryti. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, 2011 m. liepos 22 d. prašymas kelia pagrįstų abejonių, jog šiuo prašymu dėl pervežimo atsakovė kreipėsi į ieškovę. 2011 m. liepos 22 d. prašyme nėra nurodytas vežėjo pavadinimas. 2013m. kovo 28 d. teismo posėdyje ieškovės atstovė patvirtino, jog  2011 m. liepos 22 d. prašyme pervežimo kainą (1 400 EUR) ir transporto priemonės, kuri planuoja atvykti į pakrovimą, valstybinius numerius įrašė tuometinis ieškovės direktorius P. S. ( t. 1, b. l. 147). 2011 m. liepos 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 788 išrašė ieškovė, joje nėra atsakovės parašo, patvirtinančio, jog ji sąskaitą priėmė. Iš byloje pateikto 2011 m. rugsėjo 22 d. atsakovės pranešimo ieškovei matyti, kad atsakovė 2011 m. rugsėjo 26 d. registruotu laišku grąžino minėtą PVM sąskaitą faktūrą (t. 1, b. l. 124). Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog važtaraštyje vežimo sutarties šalimis buvo nurodyti atsakovė ir trečiasis asmuo. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių apie tai, kad ieškovė krovinio pervežimui pasamdė trečiąjį asmenį. Važtaraštis nėra vežimo sutartis, o tik vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas. Važtaraštis pasirašytas atsakovės ir trečiojo asmens darbuotojų, važtaraštyje ieškovė nėra nurodyta. Byloje pateiktas atsakovės trečiajam asmeniui 2011 m. liepos 28 d. siųstas elektroninis laiškas su pakrovimo numeriu bei laiku rodo, kad dėl krovinio pervežimo atsakovė tarėsi su trečiuoju asmeniu, o ne su ieškove. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis bei aukščiau nustatytas faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad labiau tikėtina, jog ginčo krovinio pervežimo sutartiniai santykiai susiklostė tarp atsakovės ir trečiojo asmens, o ieškovė neįrodė, jog  minėtuose sutartiniuose santykiuose ji dalyvavo kaip vežėjas (CPK 185 str.). Sutarties-užsakymo Nr. 0078/1 kopijoje nurodyti duomenys prieštarauja anksčiau nurodytoms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, todėl minėta kopija negali būti įrodymu, patvirtinančiu pervežimo sutartinių santykių tarp ieškovės ir atsakovės egzistavimą. Kadangi byloje neįrodyta, jog tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė ginčo krovinio pervežimo sutartiniai santykiai, todėl ieškovė neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti iš atsakovės krovinio pervežimo mokesčio bei netesybų (delspinigių) už prievolės sumokėti pervežimo mokestį nevykdymą.

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytą, apeliantės argumentai dėl atsakovės pareigos sumokėti tik dalį pervežimo užmokesčio priklausomai nuo realiai parvežto krovinio kiekio bei dėl procesinių palūkanų skaičiavimo termino, nagrinėjamu atveju neturi jokios teisinės reikšmės, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina ir dėl jų nepasisako. Aplinkybę apie atsakovės sumokėtą dalį 2012m. balandžio 12 d. teismo  įsakymu (t. 1, b. l. 18, 26) priteistos sumos ieškovei apeliacinės instancijos teismas vertina kaip atsakovės klaidą, o ne kaip sutartinių krovinio pervežimo santykių tarp šalių patvirtinimą.

             Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė krovinio pervežimo sutartiniai santykiai ir todėl nepagrįstai patenkino pareikštą ieškovės reikalavimą dėl pervežimo užmokesčio ir delspinigių priteisimo. Dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo bei įrodymų vertinimo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškinys patenkintas naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas (CPK 185 str., 329 str. 1 d., 326 str. 1 d. 2 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Ieškinį atmetus visiškai, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovė šioje byloje patyrė bylinėjimosi išlaidas: 100 Lt dėl žyminio mokesčio sumokėjimo (t. 1, b. l. 110), sumokėjo 1 500 Lt ir 2 420 Lt už advokato paslaugas (t. 1, b. l. 167, 168-170, 171-172), 105 Lt už dokumentų vertimus (t.1, 168, 173-174), iš viso 4 125 Lt. Atsakovę advokatas byloje atstovavo nuo 2013 m. vasario 14 d. (t. 1, b. l. 130). Atsakovės atstovas prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų prašė priteisti 3 525 Lt advokato pagalbai apmokėti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (t. 1, 168-169). Apeliaciniame skunde atsakovės atstovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodė, jog išlaidas patvirtinantys dokumentai bus pateikti vėliau, tačiau įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikė. Atstovaudamas atsakovę pirmosios instancijos teisme, advokatas parengė atsiliepimą į ieškinį (t 1., b. l. 115-122), dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 2 val. (t. 1, b. l. 146-149,  176-177, t. 2, 18-20). Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.2 ir 8.18 punktų nuostatas, maksimali atsakovei suteiktai advokato pagalbai apmokėti suma yra 3 300 Lt (3x1000+2x0,15x1000). Kadangi atsakovės prašoma priteisti advokato pagalbai apmokėti suma viršija Rekomendacijose nurodytą maksimalią sumą, iš ieškovės atsakovei priteistina 3 300 Lt advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p.,  98 str.  2 d.),  100 Lt žyminis mokestis bei 105Lt už dokumentų vertimus (CPK 88 str. 1 d. 8 p.), iš viso 3 505 Lt bylinėjimosi išlaidoms apmokėti. 

Kadangi apeliacinis skundas patenkintas ir ieškinys atmestas, o atsakovė CPK  83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo, todėl, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 2 dalimi, 113,61 Lt ((1671,16+2115,89)x3%) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 4 d.) už apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis bei 70,56 Lt (t.1, b. l. 2) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 184,17 Lt bylinėjimosi išlaidoms apmokėti iš ieškovės priteistini valstybei.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Apeliacinį skundą patenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rintauta“ ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Plungės skalva“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rintauta“ (į. k. 235799060) atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Plungės skalva“ (į. k. 169935534) 3 505 Lt (tris tūkstančius penkis šimtus penkis litus) bylinėjimosi išlaidoms apmokėti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rintauta“ (į. k. 235799060) valstybei 184,17 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt keturis litus 17 ct) bylinėjimosi išlaidoms apmokėti. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir žyminio mokesčio įmokos kodas 5660.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                                        Rūta Palubinskaitė