Civilinė byla Nr. e2-640-585/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00518-2019-1
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 18 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „ATEA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. nutarties, kuria netenkintas uždarosios akcinės bendrovės „ATEA“ pareiškimas dėl uždarosios akcinės bendrovės „Apsaugos spektras“ bankroto pripažinimo tyčiniu, teisės eiti juridinio asmens vadovo ir (ar) kolegialaus organo nario pareigas apribojimo, suinteresuotieji asmenys – BUAB „Apsaugos spektras“, S. V., uždaroji akcinė bendrovė „Lugera“ ir A. P..
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „ATEA“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama pripažinti UAB „Apsaugos spektras“ bankrotą tyčiniu, apriboti bendrovės buvusiam direktoriui S. V. 5 metams teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ir (ar) būti kolegialaus valdymo organo nariu.
2. Pareiškėja nurodė, kad buvęs bendrovės vadovas S. V. ir akcininkas bei komercijos vadovas A. P., bendrovei esant nemokiai, sąmoningai nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, sąmoningai ir tikslingai mažino bendrovės turtą, didino bendrovės įsiskolinimus, taip sudarydami sąlygas išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, nesilaikė įstatyme įtvirtintos pareigos dėl įstatinio kapitalo pakankamumo, bendrovės veiklą perkėlė į kitą S. V. ir A. P. priklausančią įmonę UAB „Lugera“, taip UAB „Apsaugos spektras“ palikdami tik skolas, kas sudaro pagrindą konstatuoti, jog UAB „Apsaugos spektras“ prie bankroto privesta tyčia. Pareiškėja, susipažinusi su bendrovės dokumentais, nustatė, kad pagal UAB „Apsaugos spektras“ finansinės atskaitomybės dokumentus, bendrovė jau 2016-2017 metais buvo faktiškai nemoki, tačiau bendrovės vadovas S. V. dėl bankroto bylos į teismą kreipėsi tik 2019 m. viduryje, tokiu būdu pažeisdamas įstatyme nustatytą pareigą.
3. Pareiškėjos teigimu, nuo 2016 m. kiekvienais metais UAB „Apsaugos spektras“ įsiskolinimų dydis vis didėjo, o turto bendrovėje mažėjo, tačiau bendrovės vadovas S. V. ne tik pažeidė savo pareigą laiku inicijuoti bendrovės bankroto bylą, bet, priešingai, visą laiką didino bendrovės įsiskolinimus, nesiėmė priemonių bendrovės mokumui atkurti, didino įsiskolinimą pareiškėjui (kreditoriui) ir kitiems kreditoriams, žinodamas, kad bendrovė nebus pajėgi atsiskaityti už atliktus darbus.
4. Pareiškėja nurodė, kad UAB „Apsaugos spektras“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai, siekiant nuslėpti pajamų perkėlimą į UAB „Lugera“, nes UAB „Apsaugos spektras“ finansiniuose dokumentuose nėra įtraukti duomenys apie UAB „Lugera“ skolą bendrovei. Dėl to, bendrovės vadovas S. V. sąmoningai vengė perduoti visus bendrovės dokumentus nemokumo administratoriui, kad būtų sunku nustatyti pinigų srautų judėjimą tarp UAB „Apsaugos spektras“ ir UAB „Lugera“.
5. Pareiškėja taip pat prašė apriboti bendrovės buvusiam direktoriui S. V. 5 metams teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, nes jis, kaip UAB „Apsaugos spektras“ buvęs vadovas, aplaidžiai vykdė savo pareigas, apie itin sunkią bendrovės finansinę situaciją žinojo ilgą laiką, tačiau jokių veiksmų, susijusių su bendrovės bankroto proceso inicijavimu, nesiėmė net kelis metus. S. V. tikslingai ir sąmoningai didino bendrovės įsipareigojimus ir skolas, žinodamas, kad bendrovė nėra pajėgi atsiskaityti su savo kreditoriais, taip veikdamas priešingai bendrovės interesams. Be to, bendrovės veiklą S. V. toliau tęsia naudodamas kitą savo įmonę UAB „Lugera“. Dalį UAB „Apsaugos spektras“ dokumentų S. V. perdavė tik 2019 m. lapkričio 12 d., t. y. tada, kai pareiškėjas kreipėsi į nemokumo administratorių, prašydamas pateikti informaciją ir administratorius šių dokumentų atskirai jo paprašė, kas leidžia daryti išvadą, kad S. V. darė neleistinus pakeitimus bendrovės finansiniuose dokumentuose.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 30 d. nutartimi atmetė pareiškėjos UAB „ATEA“ prašymą dėl UAB „Apsaugos spektras“ bankroto pripažinimo tyčiniu, teisės eiti juridinio asmens vadovo ir (ar) kolegialaus organo nario pareigas apribojimo bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
7. Teismas sprendė, kad nėra pakankamo ir pagrįsto pagrindo teigti, jog BUAB „Apsaugos spektras“ buvo sąmoningai blogai valdoma, taip pat nebuvo sudaryti jokie sandoriai, kuriuos sudarant buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia BUAB „Apsaugos spektras“ kreditorių teises ar teisėtus interesus. Priešingai, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo nurodytu laikotarpiu bendrovės skola buvo ženkliai sumažinta, buvo dedamos pastangos gerinti bendrovės padėtį, sustiprinti jos mokumą ir atsiskaityti su kreditoriais.
8. Pareiškėja tvirtina, kad UAB „Apsaugos spektras“ buhalterinė apskaita buvo vedama netinkamai, slepiamas bendrovės faktinis nemokumas, nes jau 2016-2017 metais bendrovė buvo faktiškai nemoki, o buhalteriniuose dokumentuose tai neatsispindėjo. Teismas pažymėjo, kad pagal teismų praktiką netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju pareiškėja neįrodinėja ir teismas nekonstatuoja. Teismas pripažino, kad vien aplinkybė, jog buhalterinėje apskaitoje buvo atvaizduotos beviltiškos debitorių skolos, pati savaime nereiškia, kad UAB „Apsaugos spektras“ buhalterinė apskaita buvo vedama netinkamai ir/ar buvo slepiami atitinkami duomenys.
9. Teismas atkreipė dėmesį, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-41-1011/2020 yra konstatuota, jog UAB „Apsaugos spektras“ tapo nemokia ne vėliau, kaip 2018 m. viduryje. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad finansinė atskaitomybė už 2018 m. yra ruošiama ir tvirtinama tik 2019 m. pradžioje, teigti, kad buhalterinėje apskaitoje buvo slepiami kokie tai duomenys, nėra pagrindo.
10. Teismas pažymėjo, kad nors nemokumo administratorius ir nurodo, kad iš perduotų įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų nėra galimybės tiksliai nustatyti pradelstus atsakovo įsipareigojimus kreditoriams 2013-2017 metų laikotarpiu (administratoriui kompiuterinė įmonės apskaita nėra perduota), tačiau nemokumo administratorius nesikreipė į teismą dėl procesinių sankcijų buvusiam vadovui už dokumentų neperdavimą taikymo, taigi, laikytina, kad buhalterinės apskaitos dokumentai administratoriui vis dėlto buvo perduoti, o nemokumo administratorius neturi kliūčių dėl dokumentų trūkumo nustatyti įmonės veiklą, jos įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Vadinasi, šios aplinkybės nesuteikia pagrindo pripažinti BUAB „Apsaugos spektras“ bankrotą buvus tyčinį remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, kadangi teismų praktikoje tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas įmonės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas), o tokios aplinkybės nagrinėjamu atveju nekonstatuotinos.
11. Teismas nesutiko su pareiškėja, kad UAB „Apsaugos spektras“ vadovas bankroto procesą privalėjo inicijuoti dar 2016-2017 metais. Bylos duomenys patvirtina, kad tiek nurodytu laikotarpiu, tiek ir 2018 metais, UAB „Apsaugos spektras“ vykdė savo tiesioginę veiklą, gaudavo bei sėkmingai įvykdydavo darbų užsakovų užsakymus, generavo pajamas bei mažino susidariusias skolas kreditoriams, ką patvirtina duomenys apie bendrovės įplaukas (pajamos buvo gaunamos iki 2019 m. kovo mėn.) bei aplinkybė, kad ir pareiškėjo nurodoma mokėtina pradinė 124 774,47 Eur suma sumažėjo iki 73 836,18 Eur, o per su pareiškėju sudarytos sutarties vykdymo laikotarpį (įvertinant naujai pareiškėjo išrašytas sąskaitas), pareiškėjui buvo sumokėta viso 109 976,94 Eur suma. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pačios bendrovės ir jos vadovo elgesys laikotarpiu nuo 2016 m. iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nebuvo nukreiptas į kreditorių teisių pažeidimą (skolos didėjimą) sąmoningai blogai valdant bendrovę ar sudarant jai nenaudingus sandorius (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis).
12. Teismas pažymėjo, kad įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-41-1011/2020 taip pat buvo nustatyta, kad pačiai pareiškėjai UAB „ATEA“ jau 2017 m. gruodžio 31 d. buvo aiškiai žinoma, kad UAB „Apsaugos spektras“ savo veikloje turi finansinių sunkumų, galimai yra nemoki, tačiau pati UAB „ATEA“ siekė, jog UAB „Apsaugos spektras“, net ir turėdama sunkumų, toliau vystytų savo veiklą, jos nenutrauktų, nesiekė, jog bendrovei būtų iškelta bankroto byla, nes tikėjosi, jog taip efektyviau bus grąžinama skola, o savo teises gynė kitais būdais – derindama bei fiksuodama skolos sumas, teikdama ieškinį teismui dėl skolos priteisimo, vėliau sudarydama taikos sutartį, kurioje numatytas skolos mokėjimas dalimis.
13. Teismas sprendė, kad UAB „Apsaugos spektras“ nuo 2016 m. iki pat vadovo kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo vykdė savo tiesioginę veiklą, generavo pajamas ir mažino įsiskolinimus kreditoriams, todėl UAB „Apsaugos spektras“ faktiškai nemoki nebuvo, juo labiau, kad bendrovės vadovas ir akcininkas A. P. taip pat ėmėsi įvairių aktyvių veiksmų, siekiant atkurti bendrovės mokumą. Tokiu būdu, atitinkamai, buvusio vadovo S. V. pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo neatsirado, poreikio imtis ultima ratio priemonių ir pašalinti iš civilinės apyvartos UAB „Apsaugos spektras“ nebuvo, dėl ko ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatos nebuvo pažeistos. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju neegzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus.
14. Teismas nurodė, kad UAB „Apsaugos spektras“ ir toliau vykdant veiklą bei tuo pačiu generuojant pajamas, tikėtina, jog darbų atlikimui buvo būtinas reikalingų medžiagų įsigijimas. Dėl to ir buvo atliekami einamieji pirkimai bei apmokėjimai tiekėjams, įskaitant UAB „Lugera“. Taigi, pareiškėjos nurodytus mokėjimus UAB „Lugera“ ir/ar kitiems kreditoriams nėra pagrindo vertinti kaip nukreiptus į nesąžiningą siekį išvengti atsiskaitymo su bendrovės kreditoriais ir (ar) sąmoningai pabloginti bendrovės turtinę padėtį, priešingai, tai sudaro pagrindą vertinti tai kaip bendrovės vadovo ir dalyvių pastangas bei priemones atstatyti bendrovės mokumą, užtikrinti turimų darbų užsakymų įvykdymą ir atsiskaitymą su turimais kreditoriais, kas atitinka teismų praktikoje nurodytą kriterijų – protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais, įskaitant pareiškėją, kuriai 2018 m. spalio 1 d. atliktas mokėjimas 35 000 Eur sumai.
15. Teismas padarė išvadą, kad BUAB „Apsaugos spektras“ buvusio vadovo S. V. priimti sprendimai dėl 2018-2019 metais vykdytų atsiskaitymų bei dėl lėšų pervedimo kitiems kreditoriams, įskaitant UAB „Lugera“, buvo sąlygoti įmonės sutartinių įsipareigojimų atsiskaityti tik su tam tikrais įmonės kreditoriais. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad bendrovės vadovas neveikė rūpestingai, sąžiningai, atidžiai ar kad savo veiksmais pakenkė įmonės ar jos kreditorių interesams. Vadinasi, nagrinėjamu atveju neegzistuoja ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus.
16. Pasisakydamas dėl ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktų sąlygų taikyti prezumpciją dėl tyčinio bankroto teismas nurodė, kad pareiškėja nepagrindė savo teiginio jog UAB „Apsaugos spektras“ finansinė padėtis blogėjo proporcingai UAB „Lugera“ apyvartos didėjimui. Iš byloje esančių įrodymų (UAB „Lugera“ sąskaitos) teismas nustatė, jog UAB „Lugera“ nuo 2014 metų UAB „Apsaugos spektras“ mokėjimo pavedimais sumokėjo 271 890,31 Eur, o tuo pačiu laikotarpiu UAB „Apsaugos spektras“ sumokėjo UAB „Lugera“ tik 19 178,25 Eur. Teismas sprendė, kad jau vien ši aplinkybė rodo, kad pareiškėjos teiginiai apie verslo perkėlimą į UAB „Lugera“ yra nepagrįsti. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėja nenurodė ir neįrodė, kad UAB „Lugera“ perėmė kokias nors nebaigtas vykdyti sutartis ar reikalavimo teises iš UAB „Apsaugos spektras“. Todėl lieka nepaneigtas suinteresuotų asmenų teiginys, kad tokių įrodymų objektyviai nėra, nes UAB „Lugera“ iš UAB „Apsaugos spektras“ nieko neperėmė. Teismas nurodė, kad dalis UAB „Apsaugos spektras“ darbuotojų į UAB „Lugera“ perėjo dirbti tik tuomet, kai UAB „Apsaugos spektras“ jau buvo keliama bankroto byla. Pati pareiškėja pripažįsta, kad beveik visi darbuotojai priimti dirbti 2019 m. kovo mėn., t. y. likus 1 mėn. iki UAB „Apsaugos spektras“ bankroto bylos iškėlimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
17. Pareiškėja UAB „ATEA“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti UAB „Apsaugos spektras“ bankrotą tyčiniu; apriboti bendrovės buvusiam direktoriui S. V. 5 metams teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ir (ar) būti kolegialaus valdymo organo nariu; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
17.1. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nenustatė bendrovės nemokumo momento, nepasisakė, kada bendrovės vadovui ir / ar akcininkui kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nenustatęs faktinio bendrovės nemokumo momento, teismas negalėjo pagrįstai ir tinkamai vertinti bendrovės vadovo ir / ar akcininko veiksmų / neveikimo bei šių įtakos kreditoriams, tinkamai kvalifikuoti šio tyčinio bankroto požymio. Teismas negalėjo apsiriboti tik bendro pobūdžio pasvarstymais apie bendrovės veiklos vykdymą ir turėjo nustatyti nemokumo momentą, kuris yra reikšmingas vertinant atsakingų asmenų veiksmų nepagrįstumą ir neteisėtumą.
17.2. Bendrovės 2017-2019 metų finansinės ataskaitos sudarytos aplaidžiai ir klaidingai, nepagrįstai didinant bendrovės turto masę 30 150,29 Eur suma nurodant UAB „Docilis“, UAB „Displėjaus sistemos“, IĮ „Autofaktas“, UAB „Underhill Baltic“ debitorinius įsipareigojimus.
17.3. Nuo 2018 m. vasario 18 d. bendrovė negalėjo vykdyti pradelstų įsipareigojimų ir jų nevykdė pareiškėjai, taip pat kreditorei UAB „Elektros įranga“. Bendrovė nuo 2018 m. vasario 11 d. buvo nemoki, o bendrovės vadovas ir / ar akcininkai ne vėliau kaip 2018 m. balandžio 1 d. privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau tai nebuvo padaryta. UAB „Apsaugos spektras“ vadovas ir akcininkai neabejotinai suprato ir žinojo, kad bendrovės finansinė padėtis yra labai sunki, suprato ir žinojo, kad bendrovė neturi reikiamų lėšų, kad padengtų susidariusią skolą pareiškėjai ir kreditorei UAB „Elektros įranga“, tačiau sąmoningai nusprendė nesikreipti į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir toliau vykdė veiklą bendrovei esant nemokiai.
17.4. Nuo 2018 m. balandžio 1 d., kai buvo kilusi pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymo eiliškumą kreditoriams buvo sumokėta 79 041 Eur suma.
17.5. Nenustatęs tikslaus bendrovės nemokumo momento, teismas netyrė, kokio turto bendrovė turėjo ir kaip turto sudėtis pasikeitė bendrovei tapus nemokiai, teismas taip pat nevertino kaip pasikeitė bendrovės kreditoriniai įsipareigojimai, jai tapus nemokiai iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo dienos. UAB „Apsaugos spektras“ turtinė padėtis nuo 2018 m. balandžio 1 d., kai kilo pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, iki pareiškimo pateikimo 2019 m. balandžio 2 d., ženkliai suprastėjo, o pareiškėjai ir UAB „Elektros įranga“ nebeliko galimybės patenkinti bent dalį savo reikalavimų. Bendra skola kreditoriams UAB „ATEA“ ir UAB „Elektros įranga“ sumažėjo tik 8 456,26 Eur, tuo tarpu bendrovė neteko net 150 671 Eur turto.
17.6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-648/2020 konstatuota, kad bendrovės vadovas S. V. nesiėmė priemonių mokumui atkurti arba tos priemonės nedavė jokios naudos.
18. Atsakovės BUAB „Apsaugos spektras“ nemokumo administratorė prašo dėl atskirojo skundo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime į atskirąjį nurodomi tokie argumentai:
18.1. Pačiai pareiškėjai 2018 metai buvo atlikti mokėjimai, pažeidžiant atsiskaitymų eiliškumą. Kadangi įsipareigojimai pirmos ir antros eilės kreditoriams pradėjo formuotis tik 2019 metais, nėra pagrindo teigti, kad visi tiekėjams, pardavėjams, subrangovams buvo atliekami išskirtinai, siekiant pažeisti mokėjimų eiliškumą.
18.2. Pareiškėja atskirajame skunde pagrįstai nurodo, kad teismas nenustatė atsakovės nemokumo momento. Bylos duomenys patvirtina, kad jau 2017 metų pabaigoje bendrovė buvo nemoki. Tačiau administratorė neturi pagrindo nesutikti su teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje iš esmės nenustatyta BUAB „Apsaugos spektras“ valdymo organų (buvusio vadovo) veiksmų iki bankroto bylos iškėlimo visuma, kuri būtų pakankama bankrotą kvalifikuoti tyčiniu.
19. Suinteresuotas asmuo UAB „Lugera“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
19.1. Pareiškėja yra nenuosekli, kadangi pareiškime laikėsi pozicijos, kad bendrovė nemoki tapo 2017 m. gruodžio, tačiau atskirajame skunde nurodo, kad bendrovė nemoki tapo 2018 m. vasario 11 d.
19.2. Net ir pripažinus, kad bendrovė nemoki tapo 2018 m. vasario 11 d., finansinės atskaitomybė už 2018 m. yra ruošiama ir tvirtinama tik 2019 m. pradžioje, todėl tik 2019 metų pradžioje bendrovės vadovui galėjo tapti žinoma aplinkybė apie bendrovės de jure nemokumą.
19.3. Lietuvos tesimų praktikoje yra išaiškinta, kad vien prievolės suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimo konstatavimas negali būti pakankamas bendrovės tyčiniam bankrotui pripažinti, taigi šiuo atveju nenustačius kitų pažeidimų, susijusių su bendrovės valdymu, nebuvo pagrindo bankrotą pripažinti tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Visa bylos medžiaga patvirtina, kad suinteresuotas asmuo S. V. dėjo maksimalias pastangas išsaugoti bendrovę ir užtikrinti veiklos tęstinumą, t. y. 2018 metais įmonė ir toliau aktyviai vykdė veiklą, turėjo eilę projektų, sudarinėjo sandorius, atsiskaitinėjo su kreditoriais.
19.4. Pareiškėja 2018 m. spalio mėn. patenkino dalį savo reikalavimo, kadangi bendrovė mokėjimo pavedimu jai sumokėjo 35 000 Eur. Todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėja, kad bendrovės turtinė padėtis nuo 2018 m. balandžio 1 d., kai kilo pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, iki pareiškimo pateikimo 2019 m. balandžio 2 d. ženkliai suprastėjo, o kreditorėms UAB „ATEA“ ir UAB „Elektros įranga“ nebeliko galimybės patenkinti bent dalį savo reikalavimų.
20. Suinteresuotas asmuo A. P. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
20.1. Skundžiamoje nutartyje teismas, priešingai nei teigia pareiškėja, pasisakė dėl UAB „Apsaugos spektras“ nemokumo pradžios, tačiau visiškai teisingai ir pagrįstai UAB „Apsaugos spektras“ nemokumo faktą vertino ne atsietai, o visų ginčui aktualių faktinių aplinkybių kontekste, dėl ko nustatė, jog buvęs UAB „Apsaugos spektras“ vadovas S. V. ar akcininkas A. P. neatliko tyčinį bedrovės bankrotą lėmusių neteisėtų veiksmų.
20.2. Pats faktas, kad buvęs bendrovės vadovas ir/ar akcininkas bendrovei tapus nemokiai iki 2018 m. rudens pradžios nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo savaime nelemia bendrovės bankroto kvalifikavimo tyčiniu.
20.3. Nustačius, kad nors UAB „Apsaugos spektras“ formaliai atitiko nemokumo sąlygas, o UAB „Apsaugos spektras“ vadovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau ėmėsi veiksmų bendrovės mokumui atkurti (nepaisant to, kad jie galų gale ir nepasiteisino), nėra jokio pagrindo kvalifikuoti UAB „Apsaugos spektras“ bankrotą tyčiniu.
20.4. Tai, kad Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-648/2020 sprendė, jog buvusio bendrovės vadovo S. V. inicijuotos priemonės nebuvo pakankamos bendrovės mokumui atkurti, buvo reikšminga tik S. V. atsakomybei pagal Administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį nustatyti, bet ne bendrovės bankrotui pripažinti tyčiniu.
20.5. ĮBĮ nuostatos tyčinį bankrotą sieja ne vien su formaliu CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymų eiliškumo pažeidimu, bet ir su sąmoninga bendrovės valdymo organų veikla, siekiant išvengti atsiskaitymo su visais ar dalimi bendrovės kreditorių. Byloje nustatyta, kad bendrovei ir 2018-2019 metais ir toliau vykdant veiklą bei tuo pačiu generuojant pajamas, darbų užsakymui buvo būtinas reikalingų medžiagų įsigijimas, kurių atitinkamu laikotarpiu bendrovė neturėjo galimybių įsigyti.
20.6. Vien aplinkybė, kad buhalterinėje apskaitoje buvo atvaizduotos neegzistuojančios ar beviltiškos debitorių skolos, pati savaime nereiškia, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo vedama netinkamai ir/ar buvo slepiami atitinkami duomenys. Pareiškėja taip pat neįrodė, kad šie neatitikimai bendrovės buhalterinėje apskaitoje buvo padaryti sąmoningai siekiant sukelti bankrotą ir pažeisti bendrovės kreditorių teises ir teisėtus interesus.
21. Suinteresuotas asmuo S. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
21.1. Suinteresuotas asmuo S. V. jokių neteisėtų ir / ar į UAB „Apsaugos spektras“ padėties pabloginimą nukreiptų veiksmų neatliko bei prie nemokumo ir / ar reikšmingo bendrovės padėties pabloginimo neprivedė, tačiau priešingai – visais įmanomais būdais siekė atstatyti bendrovės mokumą, atsiskaityti su kreditoriais ir užtikrinti sėkmingą tolimesnę bendrovės veiklą.
21.2. Savanaudiškų suinteresuoto asmens S. V. tikslų ar sąmoningų ir kryptingų į bendrovės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų nebuvimą patvirtina įsiteisėjusių Vilniaus miesto aplinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutarčių turinys administracinio nusižengimo byloje, kuriose konstatuota, kad S. V. aktyviais veiksmais siekė užtikrinti bendrovės veiklos nenutrūkstamumą, taip pat atsiskaityti su UAB „ATEA“, kuriai apie bendrovės sunkią finansinę padėtį buvo žinoma.
21.3. Priešingai, nei teigia pareiškėja, teismas pasisakė dėl UAB „Apsaugos spektras“ nemokumo ir jo pradžios momento. Atsižvelgiant tai, jog UAB „Apsaugos spektras“ nemokumo pradžia jau nustatyta administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismo, Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šių teismų jau nustatytomis aplinkybėmis ir priimtoje nutartyje atitinkamai nurodė, jog UAB „Apsaugos spektras“ nemokia tapo ne vėliau kaip 2018 m. viduryje.
21.4. UAB „Apsaugos spektras“ iki pat jos vadovo kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo aktyviai vykdė savo tiesioginę veiklą, gaudavo bei sėkmingai įvykdydavo darbų užsakovų užsakymus, generavo pajamas bei mažino susidariusias skolas kreditoriams, ką vienareikšmiškai patvirtina duomenys apie UAB „Apsaugos spektras“ įplaukas bei aplinkybė, jog pačios pareiškėjos nurodoma mokėtina pradinė 124 774,47 Eur suma buvo sumažinta iki 73 836,18 Eur.
21.5. Tiek UAB „Apsaugos spektras“ akcininkai, tiek vadovas vos tik paaiškėjus, kad UAB „Apsaugos spektras“ susidūrė su sunkumais atsiskaitant su kreditoriais, nedelsiant ėmėsi įvairių aktyvių veiksmų, siekiant atstatyti įmonės mokumą ir užtikrinti atsiskaitymą su kreditoriais ir tik išnaudojus visas pagrįstas priemones ir nustačius, jog tolimesnis veiklos vykdymas nebetikslingas ir gali didinti įsiskolinimų dydį, buvo nedelsiant kreiptasi dėl bankroto bylos UAB „Apsaugos spektras“ atžvilgiu iškėlimo.
21.6. Pareiškėjos nurodomi formalūs neatitikimai bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentuose (beviltiškos skolos savalaikis nenurašymas, nežymūs skolų neatitikimai) yra susiję su duomenų tikslinimu buhalterinėje apskaitoje, kas yra atliekama, gavus atitinkamą informaciją bei dokumentus iš atsakingų asmenų. Bendrovei laikus negavus atitinkamos dokumentacijos, minėti duomenys laiku nebuvo patikslinti, tačiau akivaizdu, jog nurodomi formalūs neatitikimai nėra ir nelaikytini ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintais pagrindais, nesusiję su minėtoje normoje nurodomomis pasekmėmis.
21.7. Mokėjimai kitiems kreditoriams buvo vykdomi siekiant atstatyti bendrovės mokumą, užtikrinti turimų darbų užsakymų įvykdymą ir atsiskaitymą su turimais kreditoriais, kas atitinka teismų praktikoje nurodytą kriterijų – protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais, įskaitant pareiškėją.
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
23. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi UAB „Apsaugos spektras“ iškėlė bankroto bylą, nemokumo (bankroto) administratore paskyrė mažąją bendriją (toliau – MB) „Falitas“. Atsakovės BUAB „Apsaugos spektras“ kreditorė UAB „ATEA“ (apeliantė) pateikė teismui prašymą pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu ir apriboti bendrovės buvusiam direktoriui S. V. 5 metams teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ir (ar) būti kolegialaus valdymo organo nariu. Apeliantė prašymą grindė šiomis aplinkybėmis: 1) UAB „Apsaugos spektras“ vadovas netinkamai vykdė savo, kaip vadovo pareigas – daugiau nei metus laiko nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nors bendrovė jau 2016 – 2017 metais faktiškai buvo nemoki (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas); 2) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių, kurių kreditoriniai reikalavimai buvo susiformavę seniausiai, buvo nevykdomi (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalis 4 punktas); 3) UAB „Apsaugos spektras“ buhalterinė apskaita buvo vedama netinkamai ir dėl to buvo slepiamas bendrovės faktinis nemokumas, dalis bendrovės dokumentų, kompiuterinė apskaitos programa neperduoti nemokumo administratoriui (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas); 4) egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkto sąlyga taikyti prezumpciją dėl tyčinio bankroto – bendrovės veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę – UAB „Lugera“.
24. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos duomenis, apeliantės prašymo netenkino. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.
Dėl ginčui taikytino teisinio reglamentavimo
25. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas.
26. Nagrinėjamu atveju atsakovei bankroto byla iškelta galiojant ĮBĮ nuostatoms, pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu byloje ir apribojimo teisės buvusiam direktoriui 5 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ir (ar) būti kolegialaus valdymo organo nariu taip pat gautas iki JANĮ įsigaliojimo, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo klausimas sprendžiamas pagal pareiškimo pateikimo metu galiojusias ĮBĮ nuostatas.
Dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu
27. ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis).
28. Kasacinio teismo praktikoje, analizuojant tyčinio bankroto institutą, išaiškinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 28 punktas; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018, 18 punktas, 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-219/2018, 18 punktas).
29. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 29 punktas, 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018, 19 punktas, 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-219/2018, 18 punktas).
30. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 31 punktas, 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018, 20 punktas).
31. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikšmingas teisines pasekmes asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotą (ĮBĮ 20 straipsnio 6-8 dalys), todėl bankrotas turėtų būti pripažįstamas tyčiniu tik tuo atveju, jei teismui nelieka pagrįstų abejonių, kad bendrovės bankrotą lėmė tyčiniai jos valdymo organų veiksmai, kuriais buvo sukeltas įmonės nemokumas ar iš esmės pabloginta nemokios bendrovės turtinė padėtis (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-984-823/2018, 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1636-553/2018 ir kt.).
Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo
32. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte vienu iš tyčinio bankroto požymių nurodoma tai, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. Pareiškėja tokiu požymiu nurodo ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo nevykdymą.
33. Atsižvelgdama į tai, kad įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas yra savarankiškas deliktas, galintis lemti pareigos atlyginti žalą įmonei ir kreditoriams atsiradimą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), kasacinio teismo teisėjų kolegija išaiškino, kad šios pareigos pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (bendrovės vadovui aiškiai suvokiant, kad bendrovė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat kartu laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).
34. Taigi, ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas tyčinio bankroto požymis neturi būti aiškinamas taip, kad bet koks įmonės valdymo organo (organų) įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose numatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu, nevykdymas arba netinkamas vykdymas gali patvirtinti tyčinį įmonės privedimą prie bankroto. Įmonės valdymo organo (organų) netinkamas jiems priskirtų pareigų vykdymas gali būti pripažintas tik tada, jei galima neabejotinai daryti išvadą, jog tokiais veiksmais valdymo organas (organai) sąmoningai siekė įmonės nemokumo, siekė išvengti kreditorinių reikalavimų tenkinimo, kad tokiu būdu buvo iš esmės pabloginama bendrovės finansinė padėtis ir kad tarp tokių pareigų netinkamo vykdymo bei įmonės nemokumo arba nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo yra priežastinis ryšys.
35. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad UAB „Apsaugos spektras“ nuo 2016 m. iki pat vadovo kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo vykdė savo tiesioginę veiklą, generavo pajamas ir mažino įsiskolinimus kreditoriams, todėl UAB „Apsaugos spektras“ faktiškai nemoki nebuvo, juo labiau, kad bendrovės vadovas ir akcininkas A. P. taip pat ėmėsi įvairių aktyvių veiksmų, siekiant atkurti bendrovės mokumą. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė bendrovės nemokumo atsiradimo momento, t. y. bendrovės valdymo organų pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo atsiradimo.
36. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-41-1011/2020 yra konstatuota, jog UAB „Apsaugos spektras“ tapo nemokia ne vėliau, kaip 2018 m. viduryje. Tačiau minėtoje byloje nustatyta aplinkybė, kad bendrovė tapo nemokia ne vėliau, kaip 2018 m. viduryje, patvirtina, kad bendrovė 2018 m. viduryje jau buvo nemoki, tačiau nepatvirtina, kad bendrovė iki šio nustatyto laiko buvo moki ir dėl to bendrovės vadovui nekilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
37. Pažymėtina, kad pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 punktą įmonės nemokumas yra nustatomas išanalizavus visus bendrovės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra bendrovės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su turimo turto verte, taip pat reikšmingi yra ir ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys bendrovės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nevertino bendrovės turimo turto, pradelstų įsipareigojimų, netyrė bankroto byloje pareikštų finansinių reikalavimų kilmės ir atsiradimo momento, atsiskaitymo terminų, jų įvykdymo datos. Tik nustačius minėtas aplinkybes galima spręsti dėl bendrovės faktinio nemokumo momento (kuo tikslesnio).
38. Iš BUAB „Apsaugos spektras“ bankroto bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartyje, kurioje UAB „Apsaugos spektras“ iškelta bankroto byla, be kita ko, konstatuota, kad nutarties priėmimo dieną UAB „Apsaugos spektras“ yra nemoki, neatsiskaito su turimais kreditoriais, pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) galimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, įmonė nebegali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Šioje nutartyje taip pat nurodyta, kad Iš VĮ Registrų centrui pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų už 2017 metus matyti, kad įmonė turi turto už 180 821 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra 183 964 Eur. Iš įmonės pateiktos pelno – nuostolių ataskaitos matyti, kad įmonė 2017 metais patyrė 44 852 Eur nuostolio. Iš preliminaraus balanso, sudaryto 2019 m. kovo 27 d. už 2018 mokestinius metus, matyti, kad, nors įmonės finansinė padėtis, lyginant su 2017 mokestiniais metais, kiek pagėrėjo, tačiau įmonės mokumas atstatytas nebuvo, kadangi per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 131 299 Eur, o turto iš viso įmonė turi už 67 436 Eur. Taigi, iš bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad bendrovė jau 2017 metais galėjo būti nemoki, tačiau teismas šių duomenų nevertino.
39. Pažymėtina, kad pareiškėja byloje taip pat įrodinėjo, jog į bendrovės balansą buvo įtrauktos debitorių skolos, kurių bendrovė neturėjo galimybės atgauti. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien aplinkybė, jog buhalterinėje apskaitoje buvo atvaizduotos beviltiškos debitorių skolos, pati savaime nereiškia, kad UAB „Apsaugos spektras“ buhalterinė apskaita buvo vedama netinkamai ir / ar buvo slepiami atitinkami duomenys. Bendrovės vadovas privalo užtikrinti, jog bendrovės finansinės ataskaitos atspindėtų realią bendrovės turtinę padėtį, o akivaizdžiai beviltiškų debitorinių skolų įtraukimas į įmonės turto apimtį galimai patvirtina vadovo veikimą turint tikslą klaidinti trečiuosius asmenis apie įmonės mokumo padėtį ir tikrąją padėtį nuslėpti.
40. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepritaria pirmosios instancijos teismo ir suinteresuoto asmens UAB „Lugera“ argumentams, kad tik 2019 metų pradžioje bendrovės vadovui galėjo tapti žinoma aplinkybė apie bendrovės nemokumą, kadangi finansinės atskaitomybės dokumentai už 2018 m. yra ruošiami ir tvirtinami tik 2019 m. pradžioje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybės, susijusios su vadovo sužinojimo apie konkretaus laikotarpio bendrovės finansinę padėtį, negali būti siejamos išimtinai su metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymo, parengimo ir pateikimo Juridinių asmenų registrui datomis, kadangi įmonės vadovas vykdydamas savo pareigas turi visą informaciją apie einamąją įmonės veiklos ir finansinę padėtį. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki. Taigi, įstatymas įmonės vadovą įpareigoja kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsiant (ne vėliau kaip per 5 dienas, jeigu įmonės dalyviai per 40 dienų nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti), kai įmonė nebegali ar tampa aišku, kad nebegalės atsiskaityti su kreditoriais (tampa nemoki), o ne tada, kai patvirtinamas (sudaromas) eilinis įmonės metinis balansas.
41. Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 2 ir 4 punktai nustato, kad bendrovės vadovas atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą; taip pat už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui (Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 28 straipsnis). Taigi, vadovas turi pareigą sudaryti bendrovės metinės finansinės atskaitomybės dokumentus ir pateikti juos VĮ Registrų centrui, tačiau tai nereiškia, kad jis neturi pareigos žinoti esamos bendrovės padėties.
42. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad administracijos vadovas geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, jis privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Todėl bendrovės finansinė situacija ir aplinkybės apie bendrovės turimo turto / lėšų ir pradelstų įsipareigojimų kreditoriams santykį bendrovės vadovui turi būti žinomos kiekvieną dieną, vykdant bendrovės vadovo funkcijas, ne finansinės atskaitomybės dokumentų, kurie skirti išviešinti bendrovės finansinę padėtį tretiesiems asmenims, sudarymo dieną.
43. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs bendrovės nemokumo momento, nesiaiškinęs turimo turto vertės ir skolinių įsipareigojimų dydžio (pradelstų įsipareigojimų ir jų santykio su turimo turto verte), taip pat netyręs bendrovės vadovo veiksmų (neveikimo), kas leistų tinkamai įvertinti apeliantės argumentus dėl sąmoningo ir kryptingo bendrovės nemokumo siekimo ir / ar nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo, neatskleidė bylos esmės dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto tyčinio bankroto požymio (ne)taikymo.
Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyto požymio
44. Pareiškėja prašyme dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, taip pat nurodė, kad buvęs bendrovės vadovas suinteresuotas asmuo S. V. pažeidinėjo atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą, o paskutines likusias pinigines lėšas iš kasos prieš pat bankroto bylos iškėlimą išsimokėjo sau, taip pažeisdamas CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymo eiliškumą.
45. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu tuomet, kai įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto.
46. Kasacinio teismo išaiškinta, jog tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Įmonei iki tyčinių veiksmų atlikimo jau esant nemokiai, tokios įmonės padėties pabloginimas gali pasireikšti kaip vengimas atsiskaityti su bendrovės kreditoriais ĮBĮ numatyta tvarka ir schemų, kurios užtikrina, kad dar likęs nemokios įmonės turtas bus paskirstytas apeinant bankroto procedūroje numatytą tvarką, įgyvendinimas. Kadangi pagal kasacinio teismo išaiškinimą tyčiniu bankrotu pripažintini tik veiksmai, kuriais iš esmės pabloginama įmonės padėtis, nemokios įmonės atveju šis esminis pabloginimas reiškia reikšmingos turto dalies iš įmonės išėmimą, kai dėl tokių veiksmų žymiai pasikeičia daugumos kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).
47. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto taikymo pagrįstumo nagrinėjamu atveju, neanalizavo UAB „Apsaugos spektras“ buvusio vadovo veiksmų, nevertino, ar jais buvo siekiama privesti įmonę prie bankroto, ar jie blogino jau nemokios įmonės finansinę padėtį, taip pat ar šių veiksmų pakanka tyčiniam bankrotui konstatuoti. Teismas formaliai nurodė, kad tikėtina, jog darbų atlikimui buvo būtinas reikalingų medžiagų įsigijimas, todėl atsakovė atliko einamuosius pirkimus ir apmokėjimus tiekėjams, įskaitant UAB „Lugera“. Tačiau teismas nenagrinėjo, ar šie mokėjimai buvo būti bendrovės veiklai vykdyti, kokia buvo jų paskirtis, kas patvirtina nurodomus atsikirtimus. Kadangi nenustatytas tikslus nemokumo momentas, neaiški buvusio turto apimtis, nenustatytas pradelstų įsipareigojimų kiekis ir jų santykis su turimo turto verte, negalima spręsti ar buvo pažeidžiamas atsiskaitymų eiliškumas, ir jei buvo, tai kokiu mastu jis pažeistas.
Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymo
48. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas PVM arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.
49. Bendrovės vadovo neteisėti veiksmai gali pasireikšti ne tik neteisėtu veikimu, bet ir aplaidžiu neveikimu. Viena iš įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas (toliau – BAĮ) 21 straipsnio 1 dalis). Vedama buhalterinė apskaita yra pagrindinis šaltinis, kuriuo remiantis galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal Lietuvos BAĮ 19 straipsnio 1 dalį apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. BAĮ 21 straipsnio 1, 2 dalys nustato, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, jų teikimą atsako ūkio subjekto vadovas.
50. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą, netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1–2 punktai). Pareigą pagrįsti priežastis, lėmusias apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-710-370/2017).
51. Pareiškėja nurodė, kad atsakovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai, įtraukiant beviltiškas skolas, taip pat siekiant nuslėpti pajamų perkėlimą į UAB „Lugera“, nes UAB „Apsaugos spektras“ finansiniuose dokumentuose nėra įtraukti duomenys apie UAB „Lugera“ skolą bendrovei. Dėl to, pasak pareiškėjos, bendrovės vadovas S. V. sąmoningai vengė perduoti visus bendrovės dokumentus nemokumo administratoriui. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nemokumo administratorė nesikreipė į teismą dėl procesinių sankcijų buvusiam vadovui už dokumentų neperdavimą taikymo, todėl laikė, kad buhalterinės apskaitos dokumentai administratoriui vis dėlto buvo perduoti, o nemokumo administratorius neturi kliūčių dėl dokumentų trūkumo nustatyti įmonės veiklą, jos įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
52. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu, ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos, nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).
53. Pirmosios instancijos teismas, kaip minėta, rėmėsi aplinkybe, kad nemokumo administratorė nesikreipė į teismą dėl procesinių sankcijų buvusiam vadovui už dokumentų neperdavimą taikymo, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti, kad visi bendrovės dokumentai ir turtas buvo perduoti administratorei, juolab kad administratorė nurodė, jog iš perduotų įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų nėra galimybės tiksliai nustatyti pradelstus atsakovo įsipareigojimus kreditoriams 2013-2017 metų laikotarpiu (administratoriui kompiuterinė įmonės apskaita nėra perduota). Pagal bendrąją įrodymų pareigos paskirstymo taisyklę, įrodinėja tas, kuris remiasi tam tikromis aplinkybėmis (CPK 178 straipsnis). Kai teisės aktai tam tikram asmeniui numato pareigą atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau tie veiksmai nėra atlikti (tinkamai įforminti), įrodinėjimo pareiga, kad veiksmai buvo atlikti, persikelia tam asmeniui, kuris turėjo pareigą atlikti veiksmus, o ne tam, kuris teigia, jog tokie veiksmai nebuvo atlikti. Todėl nagrinėjamoje situacijoje būtent buvusiam bendrovės vadovui S. V., o ne pareiškėjai, tenka įrodinėjimo pareiga pagrįsti aplinkybę, kad jis yra perdavęs nemokumo administratorei visus turimus bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus ir šiuo atveju yra galimybė tiksliai nustatyti pradelstus atsakovo įsipareigojimus kreditoriams 2013-2017 metų laikotarpiu.
54. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nenustačius, kokia neperduotų administratorei buhalterinių dokumentų reikšmė vertinant įmonės mokumą, nustatant bendrovės įsipareigojimus, neįvertinus bendrovės vadovo veiksmų, įtraukiant į bendrovės buhalterinę apskaitą beviltiškas skolas, neištyrus, ar be trūkstamų buhalterinės apskaitos dokumentų visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, nėra pagrindo daryti išvadą dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymio nebuvimo, o prašymas šiuo pagrindu pripažinti bankrotą tyčiniu pirmosios instancijos teismo išnagrinėtas neištyrus esminių reikšmingų šio tyčinio bankroto pagrindo taikymui aplinkybių.
Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkto taikymo
55. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktą preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys.
56. Sprendžiant dėl nurodytos tyčinio bankroto prezumpcijos, nepakanka nustatyti vien tai, kad į kitą, veikiančią ar naujai įsteigtą, bendrovę perėjo dirbti bendrovės darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys. Šios prezumpcijos taikymui turi egzistuoti ir kita būtina sąlyga – kita bendrovė turi perimti bendrovės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-340-553/2020).
57. Pareiškėja, prašydama UAB „Apsaugos spektras“ bankrotą pripažinti tyčiniu, nurodė, kad šios bendrovės veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę – UAB „Lugera“. Pareiškėjos teigimu, abi įmonės susijusios per vadovą S. V. ir akcininką A. P., vykdo analogišką veiklą, į UAB „Lugera“ perėjo dirbti UAB „Apsaugos spektras“ darbuotojai.
58. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad IBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytos tyčinio bankroto prezumpcijos sąlygos nenustatytos, nes nėra duomenų apie tai, kad UAB „Lugera“ būtų perėmusi UAB „Apsaugos spektras“ nebaigtas vykdyti sutartis arba reikalavimo teises. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad apeliantės teiginiai, jog UAB „Lugera“ buvo UAB „Apsaugos spektras“ klientė ir tiekėja, kas sudarė palankias sąlygas selektyviai paskirstyti pinigų srautus tarp įmonių, UAB „Apsaugos spektras“ prie bankroto privedant tyčia, UAB „Apsaugos spektras“ faktiškai vykdė darbus ir patyrė išlaidas, o gaunamas pelnas už atliktus darbus būdavo priskiriamas UAB „Lugera“ yra tik deklaratyvūs ir paremti pačios apeliantės samprotavimais. Pažymėtina, kad apeliantė, prašydama panaikinti visą skundžiamą pirmosios instancijos nutartį, jokių argumentų ir motyvų dėl šių pirmosios instancijos teismo išvadų nepateikė.
59. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad į UAB „Lugera“ perėjo dirbti dalis BUAB „Apsaugos spektras“ darbuotojų tik tuomet, kai UAB „Apsaugos spektras“ jau buvo keliama bankroto byla. Todėl vien apeliantės akcentuotas darbuotojų perėjimas dirbti į UAB „Lugera“, vadovų sutapimas, veiklos pobūdžio panašumas yra nepakankami požymiai veiklos perkėlimui konstatuoti.
60. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas neįrodė įstatyme numatytos prezumpcijos egzistavimo dėl UAB „Apsaugos spektras“ bankroto pripažinimo tyčiniu (ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
Dėl teisės eiti juridinio asmens vadovo ir (ar) kolegialaus organo nario pareigas apribojimo.
61. ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje numatyta, kad teismas savo iniciatyva, administratoriaus arba įmonės kreditoriaus (kreditorių), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotu prašymu gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu šis asmuo, privalėdamas pagal įstatymą: nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo arba pavėlavo jį pateikti per šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus, po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją ar kitaip trukdė procedūroms.
62. Kasacinis teismas, formuodamas teisminę praktiką, aiškinant ĮBĮ normas, yra nurodęs, kad ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta teisės norma yra prevencinio pobūdžio, ja siekiama dvejopo tikslo: pirma, įspėti įmonės vadovą, kad jis tinkamai vykdytų ĮBĮ jam nustatytas pareigas dėl bankroto bylos iškėlimo laiku ir bankroto proceso metu; antra, pašalinti iš verslo rinkos asmenis, kurie, vadovaudami verslo subjektams, nevykdo įstatymo nustatytų pareigų, nesilaiko sąžiningo verslo ir dėl to viešieji, privatūs juridiniai ir fiziniai asmenys patiria normalios verslo rizikos neatitinkančių turtinių praradimų, t. y. šia norma siekiama apsaugoti viešuosius ir privačius asmenis nuo nesąžiningų vadovų, nevykdančių imperatyviųjų įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-219/2016; 2016 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-415-219/2016).
63. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja, prašydama apriboti BUAB „Apsaugos spektras“ buvusiam direktoriui S. V. 5 metams teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, iš esmės nurodė tuos pačius argumentus ir motyvus, kuriais prašė pripažinti ir bankrotą tyčiniu, netenkinęs pareiškėjos prašymo dėl BUAB „Apsaugos spektras“ bankroto pripažinimo tyčiniu, iš esmės tais pačiais argumentais ir motyvais netenkino ir prašymo dėl teisės apribojimo buvusiam įmonės vadovui, todėl plačiau šiuo klausimu nepasisakė.
64. Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų reikšmingų aplinkybių klausimui dėl bankroto pripažinimo tyčiniu tinkamai išspręsti ir neatskleidė bylos esmės, nenustatė bendrovės nemokumo momento ir atitinkamai nesiaiškino, ar bendrovės vadovas pažeidė pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė pareiškėjos prašymą dėl apribojimo atsakovės vadovui teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
65. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacines instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir, kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmes išnagrinėti apeliacines instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtu pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2009).
66. Atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės, t. y. iš esmės neišanalizavo ir nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, būtinų ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 4 ir 5 punktuose numatytiems tyčinio bankroto požymiams nustatyti ir klausimui dėl apribojimo bendrovės buvusiam vadovui teisę 5 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ir (ar) būti kolegialaus valdymo organo nariu išnagrinėti. Tokiu būdu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis naikinama ir klausimas dėl tyčinio bankroto pripažinimo ir apribojimo bendrovės buvusiam vadovui teisę 5 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ir (ar) būti kolegialaus valdymo organo nariu grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
67. Klausimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo (paskirstymo) klausimas nespręstinas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Apsaugos spektras“ bankroto pripažinimo tyčiniu bei apribojimo bendrovės buvusiam vadovui teisę 5 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ir (ar) būti kolegialaus valdymo organo nariu perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjas Vytautas Zelianka