Civilinė byla Nr. 2A-223-450/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00501-2016-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.27; 3.2.4.4; 3.3.1.20
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 20 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus ekspedicija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus ekspedicija“ ieškinį atsakovei Puertas Padilla SL dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, OOO „DoorInvest“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vilniaus ekspedicija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Puertas Padilla SL, prašydama priteisti iš atsakovės 44 339,19 Eur skolą, 35 375,10 Eur delspinigius, 8,05 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinį grindė tuo, kad 2014 m. vasario 13 d. ieškovė su atsakove Puertas Padilla SL sudarė transporto ekspedicijos sutartį Nr. VE14-04, pagal kurią ieškovė įsipareigojo organizuoti krovinių vežimą ir ekspedicinį aptarnavimą, o atsakovė įsipareigojo pilnai apmokėti suteiktų paslaugų kainą bei patirtus nuostolius. Šalys susitarė dėl krovinių pervežimo pagal šias prekių pervežimo sutartis: 2014 m. spalio 15 d. prekių pervežimo sutartį Nr. 30557; 2014 m. lapkričio 19 d. – Nr. 31357; 2014 m. gruodžio 5 d. – Nr. 31737; 2014 m. gruodžio 9 d. – Nr. 31855; 2014 m. gruodžio 16 d. – Nr. 32130; 2015 m. vasario 23 d. – Nr. 33115; 2015 m. kovo 14 d. – Nr. 33507+33683; 2015 m. kovo 24 d. – Nr. 33743; 2015 m. balandžio 20 d. – Nr. 34427; 2015 m. rugpjūčio 7 d. – Nr. 37621+37805 (toliau – ir Sutartys). Sutartimis ieškovė UAB „Vilniaus ekspedicija“ (vežėja) įsipareigojo organizuoti krovinių pervežimą į paskirties vietą, o atsakovė Puertas Padilla SL (užsakovė) įsipareigojo sumokėti už suteiktas paslaugas. Ieškovė tinkamai įvykdė savo pareigas pagal Sutartis ir pateikė atsakovei sąskaitas už suteiktas paslaugas: 2014 m. lapkričio 7 d. sąskaitą Nr. VE 7115 (5 316,42 Eur), kurios apmokėjimo terminas – 2014 m. lapkričio 14 d. (2015 m. gruodžio 14 d. ieškovė gavo dalinį 3 861,93 Eur apmokėjimą, atsakovė liko skolinga 1 454,49 Eur); 2014 m. lapkričio 28 d. sąskaitą Nr. VE 7222 (4 961,03 Eur), kurios apmokėjimo terminas – 2014 m. gruodžio 5 d.; 2014 m. gruodžio 18 d. sąskaitą Nr. VE 7294 (5 921,71 Eur), kurios apmokėjimo terminas – 2014 m. gruodžio 25 d.; 2014 m. gruodžio 29 d. sąskaitą Nr. VE 7328 (5 406,68 Eur), apmokėjimo terminas – 2015 m. sausio 5 d.; 2015 m. vasario 12 d. sąskaitą Nr. VE 7541 (2 104,68 Eur), apmokėjimo terminas – 2015 m. vasario 19 d.; 2015 m. kovo 13 d. sąskaitą Nr. VE 7658 (5 819,50 Eur), apmokėjimo terminas – 2015 m. kovo 20 d.; 2015 m. kovo 25 d. sąskaitą Nr. VE 7716 (5 418,13 Eur), apmokėjimo terminas – 2015 m. balandžio 1 d.; 2015 m. balandžio 9 d. sąskaitą Nr. VE 7790 (2 406,14 Eur), apmokėjimo terminas – 2015 m. balandžio 16 d.; 2015 m. gegužės 5 d. sąskaitą Nr. VE 7926 (5 214,15 Eur), apmokėjimo terminas – 2015 m. gegužės 12 d.; 2015 m. rugpjūčio 21 d. sąskaitą Nr. VE 8458 (5 632,68 Eur), apmokėjimo terminas – 2015 m. rugpjūčio 24 d. Sutartimis atsakovė įsipareigojo mokėti 0,2 proc. delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.
3. Ginčas tarp šalių kilo dėl krovinių pervežimo sutarčių sudarymo; krovinių vežimo paslaugų užsakymo ir apmokėjimo pagal Sutartis už ieškovės atsakovei pateiktas sąskaitas. Atsakovės teigimu, ieškovės nurodomų Sutarčių ji nėra pasirašiusi ir krovinių vežimo pagal šias sutartis neužsakė. Be kita ko, atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės atsakovei 9 267,23 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas nustatė, kad 2014 m. vasario 13 d. UAB „Vilniaus ekspedicija“ su Puertas Padilla SL sudarė Krovinių ekspedijavimo sutartį Nr. VE14-04. 2014 m. spalio 27 d. A. O. K. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) elektroniniu laišku paprašė ieškovę atsiųsti lentelę su sąskaitų, kurios neapmokėtos, numeriais ir sumomis. 2015 m. spalio 2 d. UAB „Vilniaus ekspedicija“ reikalavimu įvykdyti piniginę prievolę Nr. VE15/10/02-01 pareikalavo atsakovę apmokėti 53 851,65 Eur skolą ir 24 943,12 Eur delspinigius. Reikalavimas atsakovei buvo išsiųstas 2015 m. spalio 5 d. el. paštu elektroninio pašto adresais: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir 2015 m. spalio 6 d. registruotu laišku. 2015 m. spalio 14 d. UAB „Vilniaus ekspedicija“ pateikė atsakovei Puertas Padilla SL pakartotinį reikalavimą įvykdyti piniginę prievolę. Šį reikalavimą ieškovė 2015 m. spalio 14 d. išsiuntė elektroniniu paštu. 2015 m. spalio 8 d. D. A. K. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) elektroninį laišką, kuriame nurodė, jog „Aš noriu vykdyti įsipareigojimus ir išspręsti einamąjį klausimą, išsaugodamas mūsų santykius ir savo savigarbą. <…> Mes telkiame visas įmanomas pastangas, siekdami padidinti pardavimus, kas leistų mums apmokėti Jūsų suteiktas paslaugas. <…> Prašau neįtraukti Puertas Padilla SL gamyklos darbuotojų į šį klausimą. <…>“. Atsakovė 2015 m. spalio 8 d. raštu informavo ieškovę, kad niekuomet prieš tai ji nėra gavusi pretenzijų iš ieškovės dėl nurodytų sąskaitų ir sumų, nurodė, jog sąskaitos atsakovei yra pateiktos klaidingai. Atsakovė paaiškino, kad už gabenimus atsakingo asmens parašas ir antspaudas yra suklastoti, paraiškas teikė įmonė DoorInvest LTD, neinformuodama apie tai atsakovės.
6. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad šalys buvo sudariusios krovinių ekspedijavimo sutartį, savaime nereiškia, jog atsakovei kyla pareiga apmokėti ieškovei už ginčo krovinių vežimus, kadangi reikia nustatyti ar ginčo pervežimus užsakė būtent atsakovė.
7. Vertindamas atsakovės nurodytas aplinkybes dėl ginčo sutartyse atsakovės antspaudo ir atstovo parašo suklastojimo, teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus nutarimu dėl Puertas Padilla SL atstovo skundo nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00215-17, kadangi nepadaryta nusikalstama veikla, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje. Nutarimuose nurodyta, kad specialistė, turinti dokumentų rekvizitų teismo eksperto kvalifikaciją, susipažino su ginčo prekių pervežimo sutartimis, lygino jose esančius rekvizitus su 2014 m. vasario 13 d. Krovinių ekspedijavimo sutartyje Nr. VE14-04, prie tiriamųjų sutarčių pridėtuose važtaraščiuose esančiais rekvizitais, ir nurodė, jog išvardintose sutartyse buvo naudojamas kitas antspaudas nei sutarčiai Nr. VE14-04 tvirtinti, taip pat iš prie sutarčių pridėtų važtaraščių matyti, kad jiems žymėti buvo naudojamas dar kitas antspaudas. Nustatyti, ar prekių pervežimo sutartyse ir CMR važtaraščiuose buvo suklastotas asmens parašas, negalima, nes parašų kopijų tikrumo teismo ekspertizių centras netiria. Neturint sutarčių originalų nebuvo ir nėra galimybės paskirti rašysenos ekspertizę. Teismas padarė išvadą, kad nors ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, tačiau jame nustatyta, jog ginčo sutartyse buvo panaudotas kitas antspaudas nei 2014 m. vasario 13 d. Krovinių ekspedijavimo sutartyje Nr. VE14-04, kurią su ieškove sudarė atsakovė. Aplinkybė, kad ginčo sutartys yra patvirtintos kitu antspaudu, nei naudoja atsakovė, leidžia spręsti, jog egzistuoja galimybė, kad ginčo sutartis pasirašė ir antspaudavo ne atsakovė, o kitas asmuo. Kas naudojasi antspaudu, kuriuo buvo antspauduotos ginčo sutartys, ir kas pasirašė ginčo sutartis, byloje nenustatyta.
8. Byloje tarp šalių kilo ginčas ir dėl to, ar asmenys A. K. ir D. K. gali būti laikomi atsakovės atstovais, ir ar tai, kad šie asmenys naudoja elektroninio pašto adresą, kurio galūnė yra „padilla.ru“, reiškia, jog jie veikia atsakovės vardu. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovė yra Ispanijoje registruota įmonė, naudojanti interneto adresą (domeną) „ppadilla.es“; visi atsakovės darbuotojai naudoja elektroninio pašto adresus, kurių domenas yra „ppadilla.es“. Asmenų, kurie užsakinėjo krovinių pervežimus iš ieškovės, susirašinėjo su ieškove dėl įsiskolinimo apmokėjimo naudojami elektroninio pašto adresai yra su galūne „padilla.ru“ – skiriasi pati internetinio adreso pagrindinė dalis (atsakovė naudoja pavadinimą su dviem p raidėmis „ppadilla“, o užsakymus atlikę asmenys – „padilla“) ir galūnė („es“ ir „ru“). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė ginčo užsakymus būtų derinusi su atsakovės darbuotojais, naudojančiais atsakovės elektroninio pašto adresą („ppadilla.es“). Kaip nurodė atsakovė, trečiasis asmuo DoorInvest LTD naudojosi elektroninio pašto adresu „padilla.ru“ ir prisistatinėjo kaip įmonė Padilla Russia, tai yra įvardijo save kaip juridinį asmenį, registruotą Rusijoje.
9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. K. ir D. K. pristatinėdami save Padilla Russia įmonės atstovais, naudodamiesi elektroninio pašto adresais, su galūne „padilla.ru“, savęs netapatino su atsakovės įmone. Šias aplinkybes, teismo vertinimu, patvirtina elektroninis laiškas, kuriuo A. K. prašė ieškovės atstovo atsiųsti lentelę su neapmokėtų sąskaitų numeriais ir sumomis, tai rodo, kad ji suprato, jog užsakinėjo ginčo krovinių vežimą ir yra atsakinga už sąskaitų apmokėjimą, o ne atsakovė; D. K. elektroninis laiškas ieškovei, kuriame jis nurodė, kad stengiasi apmokėti sąskaitas už ieškovės suteiktas paslaugas ir paprašė ieškovės neįtraukti atsakovės Puertas Padilla SL gamyklos darbuotojų į šį klausimą. Teismas vertino, kad šis asmuo nelaikė, jog krovinių pervežimo užsakymus atliko atsakovė, jis ieškovės prašė neįtraukti atsakovės sprendžiant klausimą dėl neapmokėtų sąskaitų.
10. Pagal bendrą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.133 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, atstovo veiksmai yra privalomi atstovaujamajam ir sukuria jam tokius pačius padarinius, kaip ir jo asmeniškai sudaryti sandoriai tik tuo atveju, jeigu yra nustatoma, kad sudarant sandorį per atstovą, pirma, buvo tinkamai atskleistas atstovavimo faktas, antra, atstovas neviršijo atstovaujamojo jam suteiktų teisių. Jeigu asmens atstovo įgaliojimus apribojo įstatymai ar sutartis ir atstovas šiuos apribojimus viršija, toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal atstovaujamojo ieškinį, jeigu atstovaujamasis sandorio nepatvirtino (CK 1.92 straipsnis). Šalys į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog Padilla Russia būtų atsakovės filialas. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad krovinių vežimą užsakę asmenys yra atsakovės darbuotojai, atstovai ar padalinys, už kurio veiksmus ir prisiimtas prievoles turėtų atsakyti atsakovė.
11. Ieškovė neneigia fakto, kad visi užsakymai buvo atlikti ne iš atsakovės darbuotojams priklausančių elektroninio pašto adresų, o iš, nors ir panašaus pagal pavadinimą, tačiau visai kito elektroninio pašto adreso. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog tarp ieškovės ir atsakovės buvo nusistovėjusi praktika dėl krovinių vežimo užsakymo ir apmokėjimo už suteiktas paslaugas. Ieškovė, gavusi užsakymą iš ne to paties asmens, kuris visada užsakinėdavo krovinių vežimo paslaugas, o iš kito asmens, naudojančio kitokį elektroninio pašto adresą, kurio pavadinimas („padilla.ru“, nors, minėta, ieškovės internetinio pašto adresas yra su dvejomis p raidėmis – „ppadilla.es“) ir galūnė (ne „es“, o „ru“) yra kitokie, turėjo būti atidi ir įsitikinti, kokia konkrečiai įmonė ar asmuo, atlieka krovinio vežimo užsakymą. Verslininkas privalo jam prieinamomis priemonėmis pasidomėti visomis su krovinio pervežimo užsakymu susijusiomis aplinkybėmis, vadovautis atidumo, rūpestingumo, protingumo principu ir verslo logika. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė kreipėsi į atsakovę su užklausimu, ar krovinius užsakę asmenys yra atsakovės atstovai. Ieškovė, atlikusi pirmą vežimą pagal ginčo sutartį, manydama, jog krovinio vežimą užsakė atsakovė, galėjo sąskaitą nusiųsti atsakovei, tačiau to nepadarė.
12. Teismo vertinimu, ieškovės neįsitikinimas, kas užsakė krovinio vežimą, negali būti pagrindu spręsti, kad už tokių paslaugų apmokėjimą turėtų būti atsakinga atsakovė. Nors ieškovė pateikė į bylą ginčo sutartis, kurios yra pasirašytos ir antspauduotos, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog šis antspaudas yra kitas, nei atsakovės naudotas sudarant ankstesnę sutartį su ieškove. Teismo vertinimu, antspaudų skirtumai yra lengvai pastebimi, sulyginus abu antspaudus matyti, kad tai nėra tas pats antspaudas, kadangi po L raidės nėra taško, nėra nurodyta skaičių 30330, šias aplinkybes ieškovė, būdama atidi, galėjo pastebėti.
13. Teismas nustatė, jog ginčo krovinius užsakė ir su ieškove dėl įsiskolinimo apmokėjimo bendravo A. K. ir D. K., kurie, šalių teigimu, yra trečiojo asmens atstovai. Atsižvelgiant į civilinio proceso teisėje galiojančius šalių autonomijos, o taip pat rungimosi principus, ieškovas, reikšdamas ieškinį, pats pasirenka asmenis, kuriems reiškia ieškinį (atsakovus), nurodo bylos nagrinėjimo ribas, įvardindamas ieškinio pagrindą ir dalyką. Byloje nesant duomenų, kad A. K. ir D. K. yra susiję su atsakove, dirbtų atsakovės įmonėje, jai atstovautų ar įmonė Padilla Russia veiktų kaip atsakovės padalinys ar kitaip su atsakove būtų susijusi įmonė, teismo vertinimu, atsakovei nesukelia pareigos apmokėti už šių asmenų užsakytus krovinių pervežimus. Ieškovė turi teisę reikalavimą dėl sąskaitų už krovinių vežimą apmokėjimo pareikšti tinkamam atsakovui – asmeniui, užsakiusiam ginčo krovinių vežimą.
14. Kadangi teismas nustatė, jog ieškovė neįrodė ieškinio reikalavimų atsakovei pagrįstumo ir ieškinio netenkino, teismas nepasisakė dėl ieškinio senaties termino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Apeliantė (ieškovė) UAB „Vilniaus ekspedicija“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Ieškovė ir atsakovė bendradarbiavo nuo 2012 metų. Prekių pervežimo sutarčių forma, asmenys, su kuriais ieškovė derindavo krovinių pervežimo klausimus (pasikrovimo datas, krovinių kiekius, pervežimų kainas), taip pat ir ginčo sutarčių, nuo 2012 metų bendradarbiavimo pradžios nesikeitė. 2014 metų vasario mėnesį šalys papildomai pasirašė Generalinę ekspedijavimo sutartį, taip išreikšdami ketinimą ir toliau bendradarbiauti krovimų pervežimo srityje. Šios sutarties 2.1 punkte nurodyta, kad ieškovė įsipareigoja atsakovės pavedimu organizuoti šioje sutartyje nustatyto transporto ekspedicinių paslaugų komplekso įgyvendinimą atsakovei arba jos nurodytam krovinio gavėjui. Remiantis minėta sutartimi, vežimo paslaugos turėjo būti teikiamos pačiai atsakovei arba jos nurodytam gavėjui, tai atitinka vežimo teisinio santykio turinį ir vežimo sutarties, kaip sutarties trečiojo asmens naudai, esmę. Generalinėje ekspedijavimo sutartyje nebuvo numatyta privaloma prekių pervežimo užsakymo forma, todėl šalys ir toliau naudojo vežimo sutarties formą, kurią buvo pasitvirtinę nuo 2012 metų. Po Generalinės ekspedijavimo sutarties pasirašymo šalių bendradarbiavimo principas nepasikeitė – ieškovė su tais pačiais asmenimis (atsakovės atstovais) derindavo krovinių pervežimo klausimus (pasikrovimo datas, krovinių kiekius, pervežimų kainas).
15.2. Generalinės ekspedijavimo sutarties pasirašymo faktas paneigia atsakovės teiginį, kad atsakovė ir prekių gavėja Rusijos bendrovė OOO „DoorInvest“ susitarė, jog už prekių pervežimo paslaugas nuo 2014 metų vasario mėnesio ieškovei turi mokėti bendrovė OOO „DoorInvest“. Už krovinių pervežimus toliau mokėjo atsakovė, tai patvirtina į bylą pateikti mokėjimo nurodymai. Atsakovė byloje nepateikė rašytinio susitarimo įrodymų, kad būtų susitariusi su trečiuoju asmeniu dėl mokėjimo ieškovei. Be to, jei toks susitarimas tarp atsakovės ir bendrovės OOO „DoorInvest“ buvo, tai yra dviejų juridinių asmenų sandoris, apie kurį ieškovė nebuvo informuota, ieškovei jis neturi galios. Pati ieškovė su OOO „DoorInvest“ sutarčių dėl ginčui aktualių krovinių pervežimo ar sutarčių, pagal kurias už atsakovės krovinių pervežimą iš Ispanijos į Rusiją, galėtų reikalauti atsiskaitymo iš OOO „Doorlnvest“, nesudarė.
15.3. Teismas neteisingai rėmėsi atsakovės teiginiais, kad ji ginčo sutarčių nesudarė, jog sutartyse atsakovės antspaudas ir atstovo parašas yra suklastoti. Atsakovė į bylą nepateikė įrodymų, kad vežimo sutartys yra suklastotos. Atsakovės iniciatyva pradėtoje ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 02-2-00215-17 prokurorai išsamiai ištyrė visas aplinkybes ir nustatė, kad nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje, nenustatyta ir ikiteisminį tyrimą nutraukė.
15.4. Į bylą pateiktame 2017 m. spalio 9 d. specialistės R. P. paaiškinimų protokole nurodoma, kad visi antspaudai CMR važtaraščiuose, 2014 m. vasario 13 d. krovinių ekspedijavimo sutartyje Nr. VE 14-04 ir vežimo sutartyse savo turiniu sutampa. Specialistė pažymėjo, jog antspaudai CMR važtaraščiuose, 2014 m. vasario 13 d. krovinių ekspedijavimo sutartyje ir vežimo sutartyse turi skirtumų. Teismas neįvertino aplinkybės, kad specialistė nustatė, jog yra skirtumų tarp antspaudų CMR važtaraščiuose ir antspaudo, panaudoto 2014 m. vasario 13 d. krovinių ekspedijavimo sutartyje Nr. VE 14-04. Teismas neteisingai vertino, kad antspaudai, panaudoti CMR važtaraščiuose, buvo ne atsakovės, o kito asmens. Tačiau atsakovė CMR važtaraščių neginčija; byloje nėra ginčo ir dėl to, kad atsakovė visais atvejais pagal atsakovės atstovės A. K. ieškovei atsiųstas pasirašytas vežimo sutartis šiose vežimo sutartyse nurodytomis sąlygomis ir laiku pagal CMR važtaraščius pateikė krovinius pervežimui.
15.5. Atsakovė prie 2017 m. lapkričio 22 d. rašytinių paaiškinimų pridėjo aštuonis CMR važtaraščius. Keturiuose CMR važtaraščiuose panaudotas antspaudas iš viso neįskaitomas, o likusiuose keturiuose CMR važtaraščiuose, kur atsakovės antspaudas įskaitomas, vizualiai galima nustatyti, jog jis sutampa su siuntėjo Puertas Padilla antspaudu, esančiu ant ieškovės byloje pateiktų CMR važtaraščių.
15.6. Teismo išvados, kad vežimo sutartis pasirašė ir antspaudavo ne atsakovė, o kitas asmuo, yra nepagrįstos. Vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais yra pagrindas daryti išvadą, jog atsakovė veikloje naudojo kelis skirtingus antspaudus. Atsakovės naudojamas antspaudas nėra apvalus „herbinis“ įmonės antspaudas, yra informacinio pobūdžio antspaudas su įmonės rekvizitais. Pažymėjo, jog antspaudai gali būti pagaminti prastos kokybės, su klaidomis, tačiau jie gali būti naudojami įmonės veikloje ir nevertintini kaip suklastoti. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė veikloje naudojo kelis skirtingus antspaudus.
15.7. Atsakovė nuo 2013 metų ne visas krovinių pervežimo sutartis pasirašinėjo, ne visose sutartyse uždėdavo antspaudą, atsakovės antspaudai net ir sutartyse, kurių ji neginčija (2013 metų sutartys), turi skirtumų. Atsakovės ginčijamos vežimo sutartys pagal susiklosčiusią šalių bendradarbiavimo praktiką niekuo nesiskyrė nuo ankstesnių sutarčių, kurių atsakovė neginčija, todėl atsakovės byloje ginčijamos sutartys pagrįstai negalėjo sukelti ieškovei jokių abejonių.
15.8. Prokuroras 2020 m. kovo 3 d. nutarime nurodė, kad tyrimo metu buvo išnagrinėti visi atsakovės prašymai ir imtasi priemonių išsiaiškinti ar ginčijamos sutartys nebuvo suklastotos. Iš tyrimo metu gautų duomenų nustatyta, kad pervežimai buvo vykdomi, aplinkybę, jog kroviniai pristatyti gavėjui, patvirtina CMR važtaraščiai. Apmokėjimo sąlygas už pervežimus patvirtina ir CMR važtaraščiai, pardavimo sąskaitos, eksporto deklaracijos. Ieškovė kartu su ieškiniu prie kiekvienos vežimo sutarties ir ieškovės sąskaitos už suteiktas pervežimo paslaugas pateikė CMR važtaraščius, kurių 15 skiltyje „Apmokėjimo sąlygos“ yra pažymėta CIP Moscow (CIP Maskva) apmokėjimo sąlygos. 2017 m. liepos 27 d. teismo posėdžio metu ieškovė papildomai pateikė atsakovės išrašytas prekių pardavimo sąskaitas ir eksporto deklaracijas prie kiekvienos vežimo sutarties. Kiekvienoje iš šių atsakovės prekių pardavimo sąskaitų bei eksporto deklaracijų yra nurodyta prekių pardavimo Incoterms sąlygos CIP Maskva. Tos pačios Incoterms pardavimo sąlygos CIP Maskva buvo nurodytos atsakovės ankstesniuose pardavimo dokumentuose už 2013 metus. Ieškovė, Lietuvos Respublikos muitinė bei Rusijos Federacijos muitinė vadovavosi atsakovės pateiktais prekių pardavimo dokumentais. Prekių pardavimo bei pervežimo sąlygos, nurodytos minėtuose dokumentuose, nėra paneigtos ir nuginčytos, jos galioja šalims ir yra privalomos.
15.9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. balandžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-166-421/2018 yra pažymėjęs, kad CMR važtaraščio duomenys yra reikšmingi, jie patvirtina vežimo sutarties sudarymą ir jos sąlygas. Taigi, prekių pardavimo sąskaitose, CMR važtaraščiuose ir eksporto deklaracijose nurodytos CIP Maskva Incoterms sąlygos reiškia, kad būtent atsakovė Puertos Padilla SL buvo įsipareigojusi savo sąskaita pristatyti prekes bendrovei OOO „DoorInvest“. Atsakovė į bylą pateikė 2013 m. sausio 3 d. prekių pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą su Rusijos bendrove OOO „DoorInvest“, kurioje yra nustatytos prekių pardavimo sąlygos pirkėjai CIP Maskva. Atsakovė nuo 2013 metų iki 2015 metų imtinai prekes, kurias vežė ieškovė, pardavinėjo pirkėjai OOO „DoorInvest“ CIP Maskva sąlygomis.
15.10. Incoterms sąlyga CIP su nuoroda į paskirties vietą (šiuo atveju – miestu) reiškia, kad už transportavimą ir draudimą apmokėta iki nurodytos krovinio paskirties vietos. Pagal minėtą sąlygą pardavėjo (šiuo atveju – atsakovės) įsipareigojimai yra tokie patys kaip ir pagal CPT pristatymo sąlygas (pardavėjas apmoka už prekių pristatymą į pirkėjo nurodytą paskirties vietą), tačiau jis papildomai privalo mažiausia pinigų suma apdrausti prekes nuo galimo jų sugadinimo ar praradimo transportuojant rizikos. Incoterms sąlygos tampa privalomos šalims, kai šalys jas aiškiai įtraukia į sutartį bei pardavimo dokumentus.
15.11. Teismas netyrė ir neįvertino ieškovės atliktos ir pateiktos į bylą atsakovės prekių kainos analizės, kuri paneigė atsakovės liudytojo F. S. parodymus ir patvirtino, kad prekių kaina nuo 2014 metų nesikeitė, o tai reiškia, jog prekės faktiškai buvo pardavinėjamos tomis pačiomis Incoterms CIP Maskva sąlygomis.
15.12. Iš pateikto susirašinėjimo matyti, kad bendravimas vyko tarp ieškovės atstovų T. S. ir V. N. bei atsakovės atstovų V. B., A. T. ir A. K. (A. K. ieškovės atstovai nuo pradžių identifikavo kaip vieną iš atsakovės atstovių). Liudytoju apklaustas T. S., betarpiškai dirbęs su atsakovės užsakymais, patvirtino, kad nuo pat ieškovės ir atsakovės bendradarbiavimo pradžios, jis bendravo su tais pačiais trimis asmenimis, tai nepasikeitė ir 2014 metų vasario mėnesį; krovinio duomenis vienas iš aukščiau nurodytų asmenų pasakydavo telefonu, vėliau šių duomenų pagrindu buvo parengiama vežimo sutartis.
15.13. Dokumentų apyvarta nuo bendradarbiavimo pradžios vyko elektroniniu paštu. Tarp šalių susiklostė praktika, kad asmenys elektroniniu paštu su domenu „padilla“ kaip atsakovės atstovai siųsdavo atsakovės prekių sąskaitas, prekių pakavimo lapus, pervežimo sutartis ieškovei ir atsakovė apmokėdavo už prekių transportavimą. Elektroninio pašto pavadinime „padilla.ru“ ir „ppadilla.es“ esminis žodis, kuris leidžia identifikuoti asmenį, yra žodis „padilla“. Ieškovė pasirašytas vežimo sutartis gavo iš atsakovės atstovės A. K., kuri naudojosi prekės ženklu „padilla“ ir susirašinėjo iš elektroninio pašto adreso padilla.ru. Atsakovės atstovė A. T. taip pat susirašinėjo su A. K.0 ir ieškovės atstovu T. S.. Ieškovės atstovai iš A. K. gaudavo ne tik krovinio pervežimo sutartis, bet ir kitus prekių dokumentus.
15.14. 2014–2015 metais atsakovės atstovai dalyvavę susirašinėjime su ieškovės atstovais matė, kad A. K. naudojasi prekės ženklu „padilla“, tačiau jokių priekaištų, įspėjimų, draudimų, pastabų nereiškė; neįspėjo ieškovės atstovų, jog A. K. galimai neteisėtai naudojasi atsakovės prekės ženklu „padilla“. Atsakovė tik 2016 m. rugsėjo 15 d., po ieškinio gavimo, parašė raštą, kuriuo uždraudė tretiesiems asmenims naudotis prekės ženklu „padilla“, tačiau nepateikė šio rašto siuntimo ar įteikimo įrodymų adresatui.
15.15. Atsakovė 2014 m. kovo 28 d. oficialiame puslapyje paskelbė „Puertas Padilla dalyvaus Maskvos „MosBuilt 2014“ parodoje“; „Puertas Padilla“ dalyvavo prestižinėje Maskvos „MosBuilt 2014“ mugėje“ ir kartu su skelbimu patalpino nuotrauką su stendu pavadinimu „Padilla Russia“. Liudytoju apklaustas T. S. patvirtino, kad D. K. ir A. K. buvo sutikęs parodoje oficialiame „padilla“ stende, kaip „padilla“ atstovus. Teismas formaliai vertino elektroninio pašto skirtumus – ,,pp“ raides ir galūnes „ru“, vietoje „es“.
16. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Puertas Padilla SL prašo ieškovės apeliacinio skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
16.1. Teismas teisingai konstatavo, kad byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovė užsakė pervežimo paslaugas (ar privalo už jas sumokėti); ar užsakymą pateikęs asmuo (A. K.) buvo atsakovės atstovė; ar atsakovė kaip nors suklaidino ieškovę ir privertė manyti, jog A. K. yra atsakovės atstovė.
16.2. Byloje nėra įrodymų, kad A. K. ar D. K. buvo atsakovės atstovai; jog atsakovė kaip nors būtų klaidinusi ieškovę dėl to, jog jie veikia atsakovės vardu. Ieškovė, gavusi užsakymus ne iš to asmens, iš kurio anksčiau atsakovės vardu gaudavo užsakymus (V. B.), ir iš kitokios galūnės el. pašto adresu (ne „es“, o „ru“), neatliko jokių veiksmų, kad patikrintų / įsitikintų, ar šie asmenys įgalioti veikti atsakovės vardu.
16.3. Ginčo užsakymai buvo teikiami apie metus ir visą šį laiką už juos nebuvo mokama, ieškovė dėl to jokių pretenzijų atsakovei neteikė. Gavusi pirmąją pretenziją, atsakovė iš karto nurodė, kad užsakymų neatliko ir paslaugos neužsakė. Taigi, atsakovė nepatvirtino neįgaliotų asmenų sudarytų sandorių.
16.4. Atsakovė supranta, kad šioje situacijoje nesąžiningas asmuo yra trečiasis asmuo OOO „DoorInvest“, kuris užsakė paslaugas pas ieškovę, tačiau už jas nesumokėjo.
16.5. Ieškovė, el. paštu gavusi užsakymą iš A. K., matydama, kad: užsakymą teikia kitas asmuo, nei iki tol (anksčiau užsakymus teikė V. B. iš el. pašto (duomenys neskelbtini)); užsakymas teikiamas iš el. pašto su galūne „ru“ (anksčiau visi užsakymai būdavo iš el. pašto su galūne „es“); neturėdama nei vieno dokumento ar patvirtinimo, kad užsakymą teikiantis asmuo yra atsakovės darbuotojas ar kitaip įgaliotas asmuo; neturėdama duomenų, jog atsakovė turėtų filialą ar atstovybę Rusijoje; nesikreipusi į atsakovę dėl patvirtinimo, kad A. K. turi yra įgaliota veikti atsakovės vardu, tokį užsakymą priskyrė atsakovei.
16.6. Nesulaukusi mokėjimų ilgą laiką, ieškovė nesikreipė į atsakovę ir neprašė jų apmokėti. Atsakovė mano, kad už kitus 11 užsakymų, atlikus per šį laikotarpį, trečiasis asmuo OOO „DoorInvest“ yra sumokėjęs ieškovei, kadangi byloje yra duomenys, jog laikotarpiu nuo 2014 m. vasario mėn. iki 2015 m. rugpjūčio mėn. ieškovė yra išsiuntusi 22 krovinius gavėjai OOO „DoorInvest“. Pradžioje ieškovė pripažino, kad už dalį užsakymų yra gavusi apmokėjimą (kadangi atsakovė mokėjimų neatliko, juos atliko OOO „DoorInvest“), vėliau ieškovė pakeitė poziciją ir ėmė teigti, jog ir ankstesni užsakymai yra neapmokėti, tačiau neprašo jų priteisti.
16.7. Jeigu ieškovė būtų kreipusis į atsakovę dėl užsakymo patvirtinimo bei informacijos, ar A. K. yra įgaliotas asmuo, išsiaiškinusi, ar atsakovė turi įsteigusi juridinį asmenį ar filialą Rusijoje – tai nebūtų nutikę.
16.8. Atsakovė apie pateiktus ginčo užsakymus nežinojo, kadangi ieškovė apie juos informavo maždaug po metų, kuomet susidarė skola ir ėmė reikalauti iš atsakovės ją sumokėti.
16.9. Trečiasis asmuo OOO „DoorInvest“ buvo eilinis atsakovės klientas, pirkęs produkciją. Atsakovė išsiųsdavo savo produkciją į Rusiją bendrovei OOO „DoorInvest“ kaip ir kitiems klientams ir negalėjo numatyti, kad ši pirkėja užsakė pervežimus nurodydama, jog juos užsako atsakovė.
16.10. Atsakovė yra užsakiusi pervežimus bendrovei OOO „DoorInvest“ pas ieškovę, tačiau užsakymus pateikdavo V. B. ir už juos buvo laiku atsiskaitoma. Todėl ieškovė, gavusi užsakymą iš kito asmens ir iš kitos šalies (Rusijos) privalėjo išsiaiškinti, ar gaunamas užsakymas iš atsakovės (jos įgalioto asmens).
16.11. Atsakovė niekaip nesuklaidino ieškovės, neprisidėjo prie OOO „DoorInvest“ nesąžiningo elgesio.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir apeliacijos objekto
17. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
18. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo teismas atmetė ieškovės ieškinį dėl skolos ir delspinigių už ginčo krovinių pervežimo paslaugas apmokėjimo. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl neapmokėtų prekių pervežimo sutarčių sudarymo. Ieškovė iš esmės kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą argumentuodama tuo, kad būtent atsakovė užsakė pervežimus ir turėjo pareigą apmokėti už ginčo krovinių pervežimo paslaugas pagal tarp šalių susiklosčiusią ilgą bendradarbiavimo praktiką. Atsakovės teigimu, atsakovė su ieškove neturėjo tarpusavio sutartinių santykių dėl ginčo krovinių pervežimo ir ieškovės nurodytas sąskaitas turėjo apmokėti trečiasis asmuo OOO „DoorInvest“, jos su trečiuoju asmeniu pasirašytos 2013 m. sausio 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 01/2013 pagrindu, pagal nuo 2014 m. vasario mėn. galiojusį tarpusavio susitarimą.
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
19. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Vilniaus ekspedicija“ ir atsakovė Puertas Padilla SL, įteigta Ispanijos Karalystėje, krovinių pervežimo klausimais bendradarbiavo nuo 2012 metų ir anksčiau tarp šalių nebuvo kilusių ginčų dėl prekių pervežimo ar atsiskaitymo už ieškovės įvykdytus krovinių pervežimus. Krovinių pervežimai ir užsakymai buvo derinami ir vykdomi susirašinėjant elektroniniai laiškais – užsakovė atsiųsdavo užsakymus pervežti krovinius ir pasirašytas sutartis. Laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 27 d. iki 2013 m. gruodžio 30 d. ieškovė įvykdė 33 krovinių pervežimus, iš kurių 32 kroviniai pervežti į Rusiją trečiajam asmeniui OOO „DoorInvest“ atsakovės užsakymų pagrindu (OOO „DoorInvest“ buvo krovinių gavėja), vienas – į Lenkiją kitam atsakovės užsakovui.
20. Atsakovė ir trečiasis asmuo OOO „DoorInvest“ 2013 m. sausio 3 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 01/2013, kurios pagrindu Rusijoje veikusi OOO „DoorInvest“ įsigydavo statybinių medžiagų asortimento prekes iš atsakovės; įsigytos prekės buvo gabenamos į Rusiją (2013 m. sausio 3 d. sutarties Nr. 01/2013 1.1, 5.2 punktai).
21. 2014 m. vasario 13 d. UAB „Vilniaus ekspedicija“ (ekspeditorė) ir Puertas Padilla SL (užsakovė) pasirašė naują ilgalaikę krovinių ekspedijavimo sutartį Nr. VE14-04, tačiau iš esmės bendradarbiavimo sąlygos tarp šalių liko tos pačios – numatyta, kad ekspeditorius paslaugas teikia remdamasis pateikiamais užsakymais (1.2 punktas); paslaugų kaina suderinama su užsakovu ir nurodoma pateikiamuose užsakymuose (6.1 punktas); užsakovas apmoka sąskaitas už suteiktas paslaugas per penkias dienas po krovinio iškrovimo, iki finansinių metų pabaigos užsakovas įsipareigoja apmokėti visas ekspeditoriaus pateiktas sąskaitas, įskaitant tas, kurių mokėjimo terminas dar nėra suėjęs (6.3 punktas); sąskaitos apmokėjimui užsakovui gali būti perduodamos asmeniškai, elektroniniu paštu arba faksu (6.7 punktas); užsakovas yra atsakingas už laiku neapmokėtas sąskaitas už ekspeditoriaus suteiktas pervežimo paslaugas bei ekspeditoriaus išlaidas, patirtas užsakovo interesais, ir privalo sumokėti sutarties netesybas, kurių dydis yra 0,1 proc. ekspeditoriaus paslaugų kainos ir netesybų dydis negali viršyti tam vežimui nustatytos paslaugų sutarties kainos (8.3 punktas).
22. Laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 19 d. iki 2015 m. rugpjūčio 7 d. ieškovė atliko 22 prekių pervežimus, iš kurių dėl dešimties, įvykusių laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 16 d. iki 2015 m. rugpjūčio 7 d. (2014 m. spalio 15 d. prekių pervežimo sutartis Nr. 30557, kuri 2015 m. gruodžio 14 d. iš dalies (3 861,93 Eur) apmokėta; 2014 m. lapkričio 19 d. prekių pervežimo sutartis Nr. 31357; 2014 m. gruodžio 5 d. prekių pervežimo sutartis Nr. 31737; 2014 m. gruodžio 9 d. prekių pervežimo sutartis Nr. 31855; 2014 m. gruodžio 16 d. prekių pervežimo sutartis Nr. 32130; 2015 m. vasario 23 d. prekių pervežimo sutartis Nr. 33115; 2015 m. kovo 14 d. prekių pervežimo sutartis Nr. 33507+33683; 2015 m. kovo 24 d. krovinių pervežimo sutartis Nr. 33743; 2015 m. balandžio 20 d. prekių pervežimo sutartis Nr. 34427; 2015 m. rugpjūčio 7 d. prekių pervežimo sutartis Nr. 37621+37805) ieškovė pateikė ieškinį dėl skolos ir delspinigių šioje byloje.
23. Ieškovė 2015 m. spalio 2 d. pateikė atsakovei pretenziją Nr. VE15/10/02-01 dėl skolos už vienuolika ieškovės pervežtų krovinių ir delspinigių sumokėjimo ir 2015 m. spalio 5 d. atsakovės prašymu pateikė atsakovei krovinių pervežimo sutartis, kurių pagrindu reikalavo apmokėti susidariusią skolą. Atsakydama į pretenziją, atsakovė 2015 m. spalio 8 d. rašte patvirtino, kad su ieškove neturi jokių teisinių santykių ir atsisakė apmokėti prašomą skolą bei delspinigius. Ieškovė 2015 m. spalio 14 d. teikė pakartotinį reikalavimą Nr. VE15/10/14-01 įvykdyti finansinius įsipareigojimus, kurį išsiuntė ne tik atsakovei Puertas Padilla SL, bet ir Padilla Russia direktoriui D. K.. Į pastarąją ieškovės pretenziją, ieškovė gavo atsakymą nuo Padilla Russia direktoriaus D. K., kuriame nurodyta, kad dėl kritusių „padilla“ pardavimų Rusijoje, susijusių su euro kursu, bendrovė telkia visas įmanomas pastangas, siekdama padidinti pardavimus, kas leistų apmokėti už ieškovės suteiktas pervežimo paslaugas; taip pat prašė neįtraukti Puertas Padilla SL darbuotojų į šį klausimą. Be kita ko, atsakymo kopija persiųsta ir elektroniniais pašto adresais: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); K. A. O. ir T..
24. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus 2020 m. sausio 24 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą ir nutarimu dėl Puertas Padilla SL atstovo skundo nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00215-17, kadangi nepadaryta nusikalstama veikla, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje, kuriame numatyta atsakomybė už netikro dokumento, suklastoto tikro dokumento pagaminimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Nurodyta, kad specialistė, turinti dokumentų rekvizitų teismo eksperto kvalifikaciją, susipažino su ginčo prekių pervežimo sutartimis, lygino jose esančius rekvizitus su 2014 m. vasario 13 d. krovinių ekspedijavimo sutartyje Nr. VE14-04, prie tiriamųjų sutarčių pridėtuose važtaraščiuose esančiais rekvizitais, ir nustatė, jog išvardintose sutartyse buvo naudojamas kitas antspaudas nei sutarčiai Nr. VE14-04 tvirtinti, taip pat iš prie sutarčių pridėtų važtaraščių matyti, kad jiems žymėti buvo naudojamas dar kitas antspaudas. Nustatyti, ar prekių pervežimo sutartyse ir CMR važtaraščiuose buvo suklastotas asmens parašas, negalima, nes parašų kopijų tikrumo teismo ekspertizių centras netiria. Neturint sutarčių originalų nebuvo ir nėra galimybės paskirti rašysenos ekspertizės. Be kita ko, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2017 m. spalio 9 d. specialisto paaiškinimų protokole, surašytame atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00215-17, specialistė R. P. nurodė, kad ginčo sutartyse naudojami atsakovės stačiakampio formos antspaudai su parašu jo srityje sutampa savo turiniu ir jo išdėstymu, o antspaudo srityje esantys parašai skiriasi savo sandara ir padėtimi antspaudo ženklų atžvilgiu.
25. Byloje nėra ginčo, kad pagal ginčo pervežimo sutartis prekės buvo pristatytos trečiajam asmeniui į Rusijos Federaciją. Į bylą pateikti pagal šias sutartis pervežimo paslaugų suteikimą ir įvykdymą patvirtinantys CMR važtaraščiai, kurių autentiškumo atsakovė neginčija.
Dėl krovinių pervežimo teisinio reglamentavimo
26. CK 6.807 straipsnis numato, kad kroviniai, keleiviai ir bagažas vežami pagal vežimo sutartis. Vežimo sąlygas nustato šis kodeksas, atskirų transporto šakų kodeksai ir kiti įstatymai, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys bei kiti transporto teisės aktai. Pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Vežimo sutarties sudarymas patvirtinamas važtaraščiu ar kitokiu dokumentu (CK 6.808 straipsnis).
27. CK 6.824 straipsnyje numatyta, kad krovinių ekspedijavimas – krovinių vežimo organizavimas ir su tuo susiję veiksmai, numatyti krovinių ekspedijavimo sutartyje. Ekspeditorius – juridinis asmuo (verslininkas), sudaręs krovinių ekspedijavimo sutartį su užsakovu ir įsipareigojęs užsakovo (užsakovo kliento) lėšomis, jo ar savo vardu gabenti jam priklausantį krovinį ir atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus. Krovinių ekspedicijos sutartimi viena šalis (ekspeditorius) įsipareigoja už atlyginimą kitos šalies – užsakovo (užsakovo kliento) – lėšomis teikti arba organizuoti sutartyje numatytas paslaugas, susijusias su krovinių vežimu. Krovinių ekspedicijos sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai ekspeditorius patvirtina gautą užsakymą. Krovinių ekspedicijos sutartyje gali būti numatytos ekspeditoriaus pareigos organizuoti krovinių vežimą ekspeditoriaus ar kliento pasirinktu transportu ir maršrutu, ekspeditoriaus pareiga savo arba kliento vardu sudaryti vežimo ir kitas sutartis, užtikrinti krovinių išsiuntimą, pakrovimą ar iškrovimą, taip pat kitos su krovinių vežimu susijusios pareigos. Krovinių ekspedicijos sutartyje gali būti numatyta, kad ekspeditorius teikia papildomas paslaugas: gauna iš atitinkamų įstaigų krovinio eksportui ar importui reikalingus dokumentus, atlieka muitinės ir kitus formalumus, tikrina krovinio kiekį ir būklę, iškrauna ir pakrauna krovinius, sumoka rinkliavas, mokesčius bei kitas sumas, kurias privalo mokėti užsakovas (užsakovo klientas), saugo, sandėliuoja krovinį, bei teikia kitas paslaugas.
28. CK 6.825 straipsnis numato, kad krovinių ekspedicijos sutartis sudaroma raštu arba pateikiant užsakymą tam tikromis ryšio priemonėmis. Krovinių ekspedijavimo sutartimi gali būti laikomas ir ekspeditoriaus užpildytas krovinio vežimo važtaraštis, pasirašytas užsakovo (užsakovo kliento). Klientas turi išduoti ekspeditoriui įgaliojimą, jeigu tai yra būtina ekspeditoriaus pareigoms atlikti.
29. Atsižvelgiant į numatytą teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius vertino kaip krovinių ekspedijavimo teisinius santykius.
Dėl atsakovės atstovų santykiuose su ieškove
30. Atsakovė nurodo, kad A. K., su kuria iš esmės vyko visas susirašinėjimas dėl ginčo krovinių pervežimo, nėra ir niekuomet nebuvo atsakovės darbuotoja ir neteikė užsakymų ieškovei dėl krovinių pervežimo paslaugų teikimo; atsakovė nebuvo davusi OOO „DoorInvest“ įgaliojimo veikti atsakovės vardu. Šią aplinkybę, atsakovės teigimu, patvirtina ir tai, kad visas susirašinėjimas buvo vykdomas iš rusiško el. pašto adreso „(duomenys neskelbtini)@padilla.ru“, tuo tarpu, oficialaus atsakovės ispaniško el. pašto adreso galūnė yra „@ppadilla.es“ ir iš atsakovės darbuotojų elektroninio pašto adreso ieškovei nebuvo pateikta nei viena pasirašyta ginčo krovinių pervežimo sutartis. Be to, atsakovė ne tik nevykdo veiklos Rusijos Federacijoje, bet ir pastarojoje neturi ir neturėjo registruoto savo filialo ar atstovybės, taip pat neturi atsakovės produkcijos distribucijos ar franšizės teisių.
31. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pagrindinė bendravimo forma tarp šalių buvo susirašinėjimas elektroniniais laiškais. Ieškovę santykiuose su atsakove atstovavo T. S. ir V. N., tuo tarpu, iš šalių susirašinėjimo ieškovė turėjo pagrindo vertinti, kad atsakovę atstovauja ne tik A. T. (A. T.), kuri ėjo Padilla eksporto skyriaus darbuotojos pareigas, ir V. B. (V. B.), bet ir A. K. (A. O. K.). Atsakovė neneigia, kad V. B. ir A. T. buvo atsakovės darbuotojai.
32. Pirmosios instancijos teismas itin formaliai įvertino, kad Ispanijoje registruota atsakovė Puertas Padilla SL ir atitinkamai visi jos darbuotojai naudoja interneto adresą (domeną) „ppadilla.es“ ir elektroninio pašto adresus, kurių domenas yra „ppadilla.es“; tuo tarpu, ginčo krovinių pervežimus iš ieškovės užsisakinėję asmenys, įskaitant D. K., naudojo elektroninio pašto adresus su galūne „padilla.ru“; atsakovė naudojo pavadinimą su dviem „p“ raidėmis „ppadilla“, o užsakymus atlikę asmenys viena – „padilla“. Teismas iš esmės pritarė atsakovės pozicijai, kad asmenų, kurie užsakinėjo krovinių pervežimus iš ieškovės, susirašinėjo su ieškove dėl įsiskolinimo apmokėjimo naudojami elektroninio pašto adresai yra su galūne „padilla.ru“ – t. y. skiriasi ir pati internetinio adreso pagrindinė dalis (atsakovė naudoja pavadinimą su dviem p raidėmis „ppadilla“, o užsakymus atlikę asmenys – „padilla“) ir galūnė („es“ ir „ru“), todėl vertino, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė ginčo užsakymus būtų derinusi su atsakovės darbuotojais, naudojančiais atsakovės elektroninio pašto adresą („ppadilla.es“).
33. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių susirašinėjimą, sutinka su ieškove, kad krovinių pervežimo teisiniuose santykiuose ieškovę atstovavo jos atstovai T. S. ir V. N., o atsakovę – A. K., A. T. ir V. B.. Daugumoje elektroninių laiškų, kuriais susirašinėjo ieškovės ir atsakovės atstovai, įskaitant ir susirašinėjimą su A. K., yra nuorodos, kad laiškai kaip nuorašai yra persiųsti ir kitiems atsakovės atstovams (A. T., V. B.), kurių atstovavimo atsakovės interesams atsakovė neneigia. A. K. naudojosi „padilla“ prekiniu ženklu ir atsakovei ši aplinkybė buvo žinoma, tačiau atsakovė jokio įspėjimo, kad A. K. galimai neteisėtai naudojasi „padilla“ prekiniu ženklu bei neturi teisės naudotis „padilla.ru“ elektroniniu paštu ieškovei neteikė. Todėl, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė turėjo pagrindo manyti, kad A. K. teisėtai atstovauja „ppadilla.es“ santykiuose su ieškove. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai vertino faktinę aplinkybę dėl elektroninio pašto adresų skirtumų, nes byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad atsakovė, jei ir nebuvo tiesiogiai susijusi su Padilla Russia, tačiau apskritai nedėjo jokių pastangų informuoti ieškovę apie galimai neteisėtą jos prekinio ženklo „padilla“ naudojimą, nors apie tai ir žinojo.
34. Visų pirma, teisėjų kolegija sutinka su ieškovės nurodytu argumentu, kad esminis pavadinimas, kuris leidžia identifikuoti asmenį, tiek naudojamo interneto adreso (domeno), tiek elektroninio pašto adresuose yra „padilla“; visų antra, iš elektroninių susirašinėjimų akivaizdu, jog jų nuorašai buvo nukreipiami ir tiems asmenims, kurių atsakovė neginčija buvus jos atstovais, todėl atsakovė turėjo visas galimybes ir net pareigą perspėti ieškovę, kad jos duomenimis neteisėtai naudojasi ne jos atstovai, o kiti asmenys, tačiau to nepadarė. Byloje pateiktas ieškovės atstovo T. S. 2015 m. rugpjūčio 5 d. elektroninis laiškas, adresuotas atsakovės pripažintai atstovei A. T., kuriame prašoma pasirašyti siunčiamas pervežimo paraiškas nurodant, kad A. K. šiuo metu yra nepasiekiama. Ši aplinkybė taip pat netiesiogiai patvirtina, jog ji buvo atsakovės atstovė ir apie tai atsakovės darbuotojams buvo žinoma.
35. Be to, kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodė ieškovė, tik nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. atsakovė trečiajam asmeniui galimai pateikė pranešimą, kuriuo uždraudė jam naudoti prekinį ženklą „padilla“ bet kurioje komercinėje veikloje Rusijos Federacijos teritorijoje ir už jos ribų, nors byloje nėra duomenų, kad šis raštas trečiajam asmeniui buvo išsiųstas ir įteiktas. Byloje taip pat pateikti duomenys (2017 m. gegužės 11 d. antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 177-17-11), patvirtinantys, kad atsakovė savo oficialioje interneto svetainėje skelbė apie jos surengtą „MosBuilt 2014“ parodą Maskvoje su stendu „Padilla Russia“; byloje apklaustas liudytoju T. S. patvirtino, jog D. K. ir A. K. yra sutikęs parodoje oficialiame „padilla“ stende kaip šios įmonės atstovus. Ši aplinkybė taip pat paneigia atsakovės argumentus, kad A. K. nebuvo atsakovės Puertas Padilla SL atstovė ir atsakovės sąsajas su „Padilla Russia“, nes, kaip matyti, pati atsakovė naudojosi „Padilla Russia“ prekės ženklu ir leido asmenims veikti „Puertas Padilla“ vardu naudojant „Padilla Russia“ ženklą. Kadangi ieškovė ilgą laiką faktiškai bendradarbiavo su atsakove elektroniniais laiškais su domenu „padilla“, ieškovei nebuvo jokio pagrindo abejoti, kad asmenys, kurie faktiškai siųsdavo ir priimdavo dokumentus iš „padilla“ domeno turi teisę veikti atsakovės vardu.
Dėl krovinių pervežimo sutarčių galimo suklastojimo
36. Atsakovė nurodė, kad krovinių pervežimo sutartys, kurias ieškovės teigimu pasirašė atsakovė, yra suklastotos – patvirtintos neoriginaliu antspaudu ir suklastotu parašu, todėl atsakovė kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, siekdama nustatyti dokumentų klastojimo faktą. Klastojimo faktą, atsakovės manymu, patvirtina: netikro šrifto naudojimas gaminant netikrą antspaudą; antspaude neteisingai nurodyta įmonės forma (originaliame antspaude nurodyta „PUERTAS PADILLA, S. L.“, tuo tarpu, suklastotame – po „L“ nėra taško „PUERTAS PADILLA S. L“; originalaus trečioje eilutėje nurodyta „30330 EL ALBUJON – CARTAGENA“, netikro – „EL ALBUJON – CARTAGENA“; be to, skiriasi 2014 m. vasario 13 d. ekspedijavimo sutarties ir krovinių pervežimų užsakymų parašai).
37. Atsikirsdama į atsakovės pateiktus argumentus dėl krovinių pervežimo sutarčių galimo suklastojimo, ieškovė kartu su 2017 m. lapkričio 22 d. rašytiniais paaiškinimais į bylą pateikė pavyzdžius, patvirtinančius praktikoje su atsakove buvusius atvejus, kai atsakovė pateikdavo CMR važtaraščius, kuriuose atsakovės antspaudas buvo neįskaitomas arba vizualiai galima buvo matyti, kad jis tik kažkiek panašus į atsakovės antspaudą, arba krovinio pervežimo sutartys apskritai buvo be antspaudo ar jose trūkdavo parašo.
38. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ekspedicijos sutartyje, CMR važtaraščiuose ir vežimo sutartyse esantys antspaudai nesutampa. Teismas vertino, kad ginčo sutartys yra pasirašytos ir antspauduotos kitu antspaudu ir tai patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiaga bei antspaudų skirtumus ieškovė galėjo lengvai pastebėti, todėl būdama atidi ir matydama skirtumus turėjo kreiptis į atsakovę dėl jos tinkamo atstovavimo patvirtinimo.
39. Teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino, jog ginčo sutartyse ir 2014 m. vasario 13 d. ekspedijavimo sutartyje bei CMR važtaraščiuose skiriasi antspaudas, nes, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra pateikta duomenų, kad minėtuose dokumentuose atsakovės antspaudas ar atsakovės atstovo parašai būtų suklastoti.
40. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus 2020 m. sausio 24 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad ginčo pervežimai buvo vykdomi ir kroviniai buvo pristatyti gavėjui – trečiajam asmeniui OOO „DoorInvest“; Puertas Padilla SL neneigia, jog perdavė krovinius pagal 10 vienkartinių krovinių pervežimo sutarčių ir CMR važtaraščius vežėjai UAB „Vilniaus ekspedicija“. Ikiteisminio tyrimo metu buvo gautas raštas, kuriame nurodoma, kad su atsakove buvo dirbama pagal skanuotus užsakymus – sutartis. Prekių pristatymą patvirtina CMR važtaraščiai, prekių pardavimo sąskaitos, eksporto deklaracijos. Šių faktinių aplinkybių neneigia ir ginčo šalys. Ikiteisminio tyrimo metu, be kita ko, nustatyta, kad ginčo prekių pervežimo sutartys yra tikros, jose esantys atsakovės antspaudai ir parašai nėra suklastoti. Nors atsakovė Puertas Padilla SL nurodo, kad nuo 2014 m. sausio mėn. pervežimai nebuvo užsakomi ir vykdomi, o vėliau su ieškove buvo susitarta, jog už paslaugas mokės prekių gavėjas OOO „DoorInvest“, šią jos versiją, kaip ir tai, kad ginčo sutartys yra suklastotos, paneigia ikiteisminio tyrimo medžiaga.
41. Kaip teisingai apeliaciniame skunde atsikirtinėja apeliantė ir kaip ikiteisminio tyrimo metu nustatė Lietuvos teismo ekspertizių centro ekspertė R. P., antspaudas savo turiniu yra vienodas ir byloje nėra ginčo, jog tai nebuvo herbinis antspaudas, kuris visais atvejais turi sutapti, o bendrovės veikloje naudojami darbiniai atspaudai gali skirtis, nes juos turi skirtingi skyriai ir / ar asmenys. Be kita ko, taip pat nustatyta, kad ir CMR važtaraščiuose panaudotas antspaudas skiriasi (skiriasi raidžių ir skaičių šriftai, ir dydžiai; atsiranda papildomi simboliai – brūkšnys, taškas ar tarpai) nuo antspaudo, panaudoto 2014 m. vasario 13 d. Generalinėje ekspedijavimo sutartyje, tačiau šių dokumentų autentiškumo atsakovė neginčija. Viena vertus, nustatyta, kad pats turinys iš esmės visuose antspauduose yra tapatus, nesiskiria, todėl nežymūs formos ar kiti neatitikimai negali būti vertinami kaip pagrindas teigti, jog atsakovės antspaudas buvo suklastotas. Kita vertus, net ir tose sutartyse, kurių atsakovė neginčija, jos antspaudai turi skirtumų. Tuo tarpu, ikiteisminio tyrimo metu parašų autentiškumas nebuvo tiriamas, vadinasi, atsakovė taip pat neįrodė, kad parašai ginčo sutartyse buvo suklastoti.
42. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė savo veikloje naudojo kelis skirtingus pagal turinį iš esmės sutampančius antspaudus, kurių suklastojimo faktas byloje nėra nustatytas, todėl nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovei turėjo kilti abejonių dėl tokių antspaudų naudojimo ginčo sutartyse.
Dėl ginčo krovinių pervežimo paslaugų užsakymo ir apmokėjimo
43. Apeliantė nurodo, kad su atsakove sudarius 2014 m. vasario 13 d. Generalinę krovinių ekspedijavimo sutartį Nr. VE14-04 niekas nesikeitė – už vykdomus pervežimus turėjo atsiskaityti atsakovė; vežimo sutarčių forma liko nepakitusi; bendravimo ir užsakymų priėmimo tvarka taip pat nesikeitė ir dėl šių aplinkybių tarp šalių ginčo nėra.
44. Tačiau, atsakovės teigimu, ji su trečiuoju asmeniu OOO „DoorInvest“ 2013 m. sausio 3 d. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 01/2013 susitarė, kad nuo 2014 m. vasario mėn. už prekių pervežimą ieškovei mokės OOO „DoorInvest“, todėl pati OOO „DoorInvest“ prisiėmė atsakomybę organizuoti krovinių pervežimą ir apmokėti už jį, o atsakovė su ieškove susitardavo tik dėl krovinių paėmimo datos ir laiko. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad trečiojo asmens OOO „DoorInvest“ direktorius 2015 m. spalio 14 d. elektroniniame laiške patvirtino, kad privalo įvykdyti savo įsipareigojimus ir telkia visas įmanomas pastangas, siekdamas padidinti pardavimus, leisiančius apmokėti už ieškovės suteiktas krovinių pervežimo paslaugas, be kita ko, prašė neįtraukti Puertas Padilla SL gamyklos darbuotojų į šį klausimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais atsakovės teiginiais, nes pačioje 2013 m. sausio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. 01/2013 nėra nurodyta tokio atsiskaitymo susitarimo.
45. Byloje nustatyta, kad tarp atsakovės ir trečiojo asmens 2013 m. sausio 3 d. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 01/2013, kuria šalys susitarė dėl statybinių medžiagų asortimento prekių, kurių sąrašas ir kainos kiekvienos siuntos atžvilgiu nurodomos pardavėjo išrašytose sąskaitose faktūrose, pirkimo–pardavimo (sutarties 1.1 punktas); be kita ko, 5.2 punkte susitarta, jog kainos nustatytos CIP Maskva / Sankt Peterburgas sąlygomis, įskaitant pakuotės ir žymėjimo išlaidas.
46. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 19 d. iki 2015 m. rugpjūčio 7 d. ieškovė vykdė ir kitus užsakymus – atliko 22 prekių pervežimus, tačiau ginčas byloje kilo tik dėl dešimties iš jų apmokėjimo. Atitinkamai, atsakovės teigimu, ji nėra apmokėjusi už kitas šio laikotarpio sutartis, todėl rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė reikalavo pateikti duomenis dėl apmokėjimo už kitas (ne ginčo) prekių pervežimo paslaugas. Ieškovė pateikė antstolės A. S. 2018 m. kovo 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 177-18-08, kuriame antstolė konstatavo, kad ieškovės atstovai T. S. ir V. N. elektroniniu paštu siuntė atsakovei ieškovės sąskaitas faktūras, išrašytas atsakovei Puertas Padilla SL, už suteiktas pervežimo paslaugas; apžiūrėjusi ieškovės buhalterinę apskaitos EuroSkaita programą, antstolė konstatavo, jog nenustatė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki protokolo surašymo dienos OOO „DoorInvest“ būtų atlikusi kokius nors mokėjimus ieškovei; atlikusi mokėjimų paiešką pagal asmenis už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. SEB banko ir akcinės bendrovės Swedbank sąskaitose antstolė nenustatė jokių mokėjimų iš Door, DoorInvest ir Invest.
47. Teisėjų kolegija pažymi, kad, viena vertus, apie tokią atsakovės ir trečiojo asmens OOO „DoorInvest“ 2013 m. sausio 3 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 01/2013 atsakovė ieškovės nėra informavusi ir nėra jos pateikusi. Nepaisant atsakovės nurodomo susitarimo, kartu su 2017 m. spalio 12 d. rašytiniais paaiškinimais ieškovė į bylą pateikė mokėjimų nurodymus (2012 m. gruodžio 19 d. atsakovės mokėjimo nurodymas ieškovei; 2012 m. gruodžio 27 d. atsakovės mokėjimo nurodymas ieškovei; 2013 m. sausio 25 d. atsakovės mokėjimo nurodymas ieškovei; 2013 m. kovo 6 d. atsakovės mokėjimo nurodymas ieškovei; 2013 m. gegužės 8 d. atsakovės mokėjimo nurodymas ieškovei; 2013 m. gegužės 22 d. atsakovės mokėjimo nurodymas ieškovei; 2013 m. birželio 19 d. atsakovės mokėjimo nurodymas ieškovei; 2013 m. liepos 30 d. atsakovės mokėjimo nurodymas ieškovei; 2013 m. rugpjūčio 7 d. atsakovės mokėjimo nurodymas ieškovei; 2013 m. rugsėjo 24 d. atsakovės mokėjimo nurodymas ieškovei; 2013 m. spalio 25 d. atsakovės mokėjimo nurodymas ieškovei; 2013 m. lapkričio 20 d. atsakovės mokėjimo nurodymas ieškovei; 2013 m. lapkričio 28 d. atsakovės mokėjimo nurodymas ieškovei; 2013 m. gruodžio 4 d.; 2013 m. gruodžio 17 d. atsakovės mokėjimo nurodymas ieškovei; 2013 m. gruodžio 20 d. atsakovės mokėjimo nurodymas ieškovei; 2014 m. sausio 6 d. atsakovės mokėjimo nurodymas ieškovei; 2014 m. sausio 30 d. atsakovės mokėjimo nurodymas ieškovei; 2014 m. vasario 17 d atsakovės mokėjimo nurodymas ieškovei; 2015 m. rugpjūčio 10 d atsakovės mokėjimo nurodymas ieškovei), patvirtinančius, kad atsakovė 2013–2015 metais faktiškai mokėjo ieškovei už prekių transportavimo paslaugas. Kita vertus, ieškovės reikalavimui neturi įtakos atsakovės galimi susitarimai su trečiuoju asmeniu. Be to, tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos 2014 m. vasario 13 d. Generalinės krovinių ekspedijavimo sutarties Nr. VE14-04 6.3 punkte aiškiai nurodyta, kad už atliktus pervežimus atsiskaito atsakovė, o 2013 m. sausio 3 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 01/2013 5.2 punkte įtvirtinta sąlyga, jog kainos nustatytos CIP Maskva / Sankt Peterburgas sąlygomis.
Dėl Incoterms CIP Maskva apmokėjimo sąlygos
48. Incoterms (angl. International Commerce Terms) – tarptautinės prekybos taisyklės, kurios buvo sukurtos siekiant palengvinti tarptautinių prekybos sutarčių sudarymą. Incoterms 1936 m. pirmą kartą sudarė Tarptautiniai prekybos rūmai (angl. International Chamber of Commerce, ICC), siekiant palengvinti sutarčių sudarymą. Verslininkai užuot išsamiai aptarę visas sąlygas, gali į prekių pirkimo – pardavimo sutartį tiesiog įrašyti atitinkamus Incoterms sąlygų trumpinius (pvz., CIP, EXW, DAP ar kt.). Be to, kartais verslininkai apskritai atsisako rašytinių sutarčių, o konkretų Incoterms trumpinį tiesiog įrašo į sąskaitą. Abiem atvejais pirkėjo ir pardavėjo teisės bei pareigos, susijusios su prekių pristatymu, draudimu, rizikos bei kaštų paskirstymu, bus tokios, kokias numato pasirinkta konkreti Incoterms sąlyga.
49. CIP (angl. Carriage and Insurance Paid to) sąlyga taikoma prekių transportavimui įvairiomis transporto priemonėmis. Ši sąlyga apima pardavėjo pareigą pristatyti prekes į nurodytą prekių pristatymo vietą. Prekių transportavimo kaštus apmoka pardavėjas. Jis taip pat turi pareigą savo kaštais apdrausti prekes pirkėjo naudai nuo prekių praradimo ar sugadinimo rizikos jų transportavimo metu. Pardavėjas taip pat sutvarko prekių eksporto muitinės formalumus ir sumoka eksporto mokesčius.
50. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nepaisant atsakovės paaiškinimų, jog ieškovės nurodytas ginčo sąskaitas turėjo apmokėti trečiasis asmuo OOO „DoorInvest“ pagal nuo 2014 m. vasario mėn. galiojusį susitarimą, atsakovė visuose trečiajam asmeniui OOO „DoorInvest“ parduodamų prekių sąskaitose įrašė pardavimo sąlygą Incoterms CIP Maskva, kuri reiškia, kad pardavėjas – atsakovė, apmoka visas prekių gabenimo į pirkėjo nurodytą paskirties vietą, krovos ir draudimo išlaidas. Išrašytus dokumentus su nurodyta CIP sąlyga atsakovė pateikė trečiosioms šalims: vežėjui, Europos Sąjungos bei Rusijos muitinėms, deklaruodama, kad būtent atsakovė apmokėjo visas prekių gabenimo į pirkėjo nurodytą paskirties vietą, krovos ir draudimo išlaidas. Taigi, pati atsakovė Puertas Padilla SL deklaravo, kad už ginčo prekių gabenimą privalo sumokėti prekių pardavėja Puertas Padilla SL, o ne trečiasis asmuo – OOO „DoorInvest“ kaip dabar nurodo procesiniuose dokumentuose.
51. Pagal 2008 m. sausio 25 d. Rusijos Federacijos, Baltarusijos Respublikos ir Kazachstano Respublikos susitarimo „Dėl prekių, gabenamų per muitų sąjungos sienas, muitinės vertės nustatymo“ 5 straipsnio 1 dalies 4 punktą transporto išlaidos iki atvykimo į Muitų sąjungos teritoriją yra pridedamos prie muitų ir PVM mokesčiais apmokestinamosios krovinio vertės. Kadangi Puertas Padilla SL krovinio sąskaitose nurodė Incoterms CIP Maskva sąlygas ir pagal CIP sąlygas prekės buvo eksportuotos į Rusiją, todėl į prekių kainą buvo įskaičiuotas vežimo mokestis ir Rusijos muitinė paskaičiavo muitų ir PVM mokesčius nuo prekių vertės, laikydama, kad atsakovė (pardavėja) sumokėjo ieškovei (vežėjai) už prekių gabenimą į trečiojo asmens (pirkėjo) nurodytą paskirties vietą ir transportavimo išlaidos įskaičiuotos į prekių kainą. Priešingu atveju, jeigu už prekių gabenimą prekių vežėjui turėtų mokėti pirkėjas, kaip šiuo atveju teigia atsakovė, tai transportavimo išlaidos būtų nurodytos atskirai ir turėtų būti pridėtos prie prekių vertės, atitinkamai nuo šios vertės paskaičiuojant ir sumokant muitų bei PVM mokesčius.
52. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė nurodo, kad pagal Incoterms CIP Maskva sąlygas apmokėjimas už krovinių pervežimus buvo vykdomas iki pasikeitusio susitarimo nuo 2014 m. vasario mėn. už pervežimus atsiskaityti pirkėjui, todėl per klaidą dokumentų šablonuose (CMR važtaraščiuose ir eksporto deklaracijose) ši sąlyga galėjo likti. Tačiau toks atsakovės pasiaiškinimas niekaip nepateisina šios sąlygos (Incoterms CIP Maskva) nurodymo visose ginčo sąskaitose ir negali atleisti atsakovės nuo šios sąlygos vykdymo, nes, viena vertus, kaip minėta šios sąlygos nurodymas aiškiai nustato, kad už ginčo prekių gabenimą privalo sumokėti prekių pardavėja Puertas Padilla SL, o ne jų pirkėjas. Kita vertus, prekių pardavimo ir pervežimo sąlygos, nurodytos minėtuose dokumentuose, nėra paneigtos ir nuginčytos, todėl šalims yra privalomos vykdyti.
53. Byloje liudytoju apklaustas atsakovės darbuotojas F. S. (F. S.) patvirtino, kad prekių kaina pasirašius 2014 m. vasario 13 d. Generalinę krovinių ekspedijavimo sutartį Nr. VE14-04 nesikeitė, nors pagal ieškovės pateiktus apskaičiavimus prekių pervežimo kaštai sudarė vidutiniškai apie 33,21 proc. prekių vertės. Vadinasi, ne tik ta aplinkybė, kad nurodžius Incoterms CIP Maskva sąlygą, muitų ir PVM mokesčiai sumokami nuo nurodytos sumos, patvirtina, jog už krovinių pervežimus turėjo apmokėti atsakovė, bet ir faktas, kad nuo 2014 m. vasario mėn. prekių, parduodamų trečiajam asmeniui, kaina nepakito, leidžia teigti, jog apmokėjimo už krovinių pervežimus subjektas šiuo atveju nesikeitė.
54. Nurodytina ir tai, kad atsakovė Puertas Padilla SL nepateikė į bylą įrodymų (sutarties), jog prievolė atsiskaityti su ieškove už ieškovės suteiktas ginčo krovinių pervežimo paslaugas perėjo trečiajam asmeniui OOO „DoorInvest“. Be kita ko, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad D. K. 2015 m. spalio 8 d. elektroniniu laišku, kurio gavėja yra ieškovė, kopijos gavėjas atsakovė, įsipareigoja apmokėti įsiskolinimus ir 2015 m. lapkričio 2 d. kopijoje, kuri įvardinta Priedu Nr. 2 nurodytos sutartys, pagal kurias įsipareigoja atsiskaityti OOO „DoorInvest“ direktorius D. K.. Vadinasi, trečiasis asmuo OOO „DoorInvest“ tik patvirtino, kad už ginčo pervežimus nėra atsiskaityta.
55. Teisėjų kolegija, apibendrindama aukščiau nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių buvo susiklosčiusi tokia praktika, kai asmenys naudojant elektroninius paštus su domenu „padilla“ faktiškai veikdavo atsakovės vardu, siųsdavo Puertas Padilla SL prekių sąskaitas, pervežimo sutartis ieškovei, atsakovė apmokėdavo už prekių transportavimą ir atsakovė savo veiksmais iki pat ieškovės ieškinio gavimo dienos jokių pretenzijų dėl tarp šalių susiklosčiusios bendradarbiavimo praktikos ar jos atstovavimo santykiuose su ieškove nereiškė.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
56. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau pateiktais išaiškinimais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė krovinių pervežimus, taip pat įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 330 ir 176 straipsniai), dėl to netinkamai vertino bylai reikšmingas aplinkybes, spręsdamas dėl šalių bendradarbiavimo per pasitelktus atstovus ir pareigos apmokėti už ieškovės suteiktas krovinių pervežimo paslaugas, tai lėmė neteisingą bylos išsprendimą. Nurodytos išvados sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovės ieškovei 44 339,19 Eur skolą, 35 375,10 Eur delspinigius, 8,05 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. birželio 8 d. dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
57. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Nagrinėjamu atveju įvertinus bylos procesinį rezultatą – atsakovė pralaimėjo šį ginčą, todėl teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme įgijo ieškovė. Trečiasis asmuo OOO „DoorInvest“ nors ir buvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą, tačiau jokių procesinių dokumentų neteikė ir neišreiškė pozicijos byloje nagrinėjamais klausimais.
58. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 1 883 (1 412+471) Eur žyminio mokesčio išlaidų, 4 200 (3 600+600) Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjos teisinę pagalbą, 735,27 (40,91+419,69+274,67) Eur vertimo išlaidų ir 169,40 Eur antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidų, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, iš viso: 6 987,67 Eur išlaidų. Kartu su 2017 m. lapkričio 29 d. ir 2018 m. kovo 1 d. prašymais dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikė patirtas išlaidas ir jų apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus.
59. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, ieškovės atstovei rengiant ieškinį, dubliką, įvairius prašymus, atstovaujant teisme, bendra prašoma priteisti suma už advokato padėjėjos teisines paslaugas neviršija maksimalaus rekomendacijose numatyto dydžio, todėl ieškovės prašymas tenkinamas ir jos naudai iš atsakovės priteistina 6 987,67 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
60. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apeliantė prašė jos naudai priteisti 2 431,24 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro sumokėtas 1 894 Eur žyminis mokestis (SEB banko 2021 m. birželio 4 d. mokėjimo nurodymas Nr. 17234) už apeliacinio skundo padavimą, 537,24 Eur vertimo išlaidos (2021 m. birželio 7 d. PVM sąskaita faktūra Serija ALT Nr. 7699; SEB banko 2021 m. birželio 7 d. mokėjimo nurodymas Nr. 17239), todėl patenkinus ieškovės apeliacinį skundą iš atsakovės ieškovei priteisiama 2 431,24 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus ekspedicija“ ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus ekspedicija“ (juridinio asmens kodas 122211015) iš atsakovės Puertas Padilla SL (juridinio asmens kodas B30668602) 44 339,19 Eur (keturiasdešimt keturis tūkstančius tris šimtus trisdešimt devynis eurus 19 centų) skolos, 35 375,10 Eur (trisdešimt penkis tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt penkis eurus 10 centų) delspinigių, 8,05 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. birželio 8 d. dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus ekspedicija“ (juridinio asmens kodas 122211015) iš atsakovės Puertas Padilla SL (juridinio asmens kodas B30668602) 6 987,67 Eur (šešis tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 67 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus ekspedicija“ (juridinio asmens kodas B30668602) iš atsakovės Puertas Padilla SL (juridinio asmens kodas B30668602) 2 431,24 Eur (du tūkstančius keturis šimtus trisdešimt vieną eurą 24 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Marius Bajoras
Rasa Gudžiūnienė
Asta Radzevičienė