Civilinė byla Nr. e2A-507-407/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00695-2022-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.7; 2.6.10.5.2.18
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugpjūčio 31 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Dalios Kačinskienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Doleta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Doleta“ ieškinį atsakovui A. N. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. S., M. S. ir S. S..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Doleta“ prašė priteisti iš atsakovo A. N. 1 188 958,24 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. UAB „Doleta“ gamina langus ir jų gaminius, o UAB „Dirdena“, kurios buvęs pavadinimas UAB „DOLETA EXPORT“, (toliau – Įmonė) juos užsakinėjo iš ieškovės ir parduodavo galutiniams pirkėjams. Ieškovė ir Įmonė 2010 m. spalio 6 d. sudarė sutartį (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo pagaminti, o Įmonė įsipareigojo užsakyti (pateikti visus reikiamus gaminių matmenis), nupirkti ir sumokėti už gaminius sutartą kainą.
3. Vykdydama Sutartį, ieškovė laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 27 d. iki 2017 m. birželio 8 d. pagamino ir pardavė Įmonei prekių už 4 810 346,80 Eur. Įmonė liko skolinga ieškovei pagal Sutartį 1 188 958,24 Eur. Įmonės 1 188 958,24 Eur dydžio skola ieškovei susiformavo per 3 metus, t. y. nuo 2014 m. birželio mėnesio iki 2017 m. birželio mėnesio.
4. Per visą šį laiką Įmonės direktoriaus pareigas ėjo atsakovas A. N.
. Ieškovei teikdamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie didelius verslo planus ir jų būsimą naudą, apie gerą Įmonės turtinę padėtį bei atlikdamas dalinius mokėjimus ieškovei, atsakovas siekė įgyti ieškovės pasitikėjimą, kad ši ir toliau tiektų prekes, už kurias Įmonė pagal jos direktoriaus, t. y. atsakovo, sumanymą visiškai atsiskaityti su ieškove neketino.
5. Atsakovas, elgdamasis nesąžiningai, nuolat ir tendencingai ieškovei teikė melagingą informaciją apie daug žadančius ateities planus, vykdomą veiklą ir jos mastą bei nuslėpė nuo ieškovės tikrąją Įmonės finansinę padėtį, kuri tik blogėjo. Atsakovas ne tik teikė ieškovei tikrovės neatitinkančią informaciją, bet ir nerengė bei neteikė valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui Įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų.
6. Įmonei 2021 m. rugpjūčio 3 d. ne teismo tvarka buvo iškelta bankroto byla, 2022 m. sausio 10 d. buvo priimtas sprendimas dėl Įmonės veiklos pabaigos, o 2022 m. gegužės 2 d. Įmonė buvo išregistruota. Ieškovė Įmonės bankroto byloje buvo įtraukta į kreditorių sąrašą ir patvirtintas jos, kaip kreditorės, 1 188 958,24 Eur finansinis reikalavimas. Bendra visų patvirtintų Įmonės kreditorių finansinių reikalavimų suma 1 237 978,51 Eur.
7. Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jai žala padaryta laikotarpiu nuo 2014 m. birželio mėnesio iki 2017 m. birželio mėnesio, taigi nuo tariamos žalos padarymo momento iki ieškinio pateikimo teismui dienos yra praėję daugiau nei 3 metai, todėl yra pagrindas taikyti ieškinio senatį.
II. Pisprendimo esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės atsakovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
9. Teismas nusprendė, jog ieškovė praleido CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Ieškinio senaties termino pradžią teismas, vadovaudamasis CK 1.127 straipsnio 2 dalimi, skaičiavo nuo prievolės įvykdymo termino pabaigos, t. y. nuo 2017 m. birželio 14 d. Atitinkamai ieškinio senaties terminas suėjo 2020 m. birželio 14 d. Ieškovės atstovo teismo posėdyje pateikto prašymo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą teismas netenkino. Teismas pažymėjo, jog ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kodėl buvo praleista ieškinio senatis, be to, terminas praleistas apie 2 metus ir tai laikytina reikšminga aplinkybe. Ieškovė yra verslininkė, todėl jai taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai ir ji turi prisiimti žalos atsiradimo riziką, nes žinojo arba turėjo žinoti Įmonės finansinę padėtį, kadangi Įmonė buvo valdoma giminystės ryšiais susijusių asmenų.
10. Spręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimą, teismas pažymėjo, kad bankrutavusi Įmonė neteko galimybės atsiskaityti su ieškove dėl bendro skolininkės mokumo sumažėjimo ir, galiausiai, nemokumo, kuris vienodai paveikė tiek ieškinį pareiškusią kreditorę (ieškovę), tiek kitus šio juridinio asmens kreditorius. Nagrinėjamu atveju nebuvo pripažinta, kad Įmonės bankrotas buvo tyčinis ar kad atsakovas yra kaltas dėl tyčinio bankroto. Ieškovės įrodinėjami atsakovo atlikti veiksmai šiuo atveju per se (savaime) nesudaro pagrindo ieškovei reikšti tiesioginį ieškinį atsakovui, kadangi ieškovė, pareikšdama tiesioginį ieškinį, turėjo įrodyti, kad neteisėtas veiksmas buvo skirtas siekiant padaryti žalos konkrečiai jai, o ne visiems Įmonės kreditoriams, tiesiog sumažinant Įmonės turto masę. Ieškovės reikalaujama žala yra bankrutavusios Įmonės, už kurios prievoles atsakovas neatsako, skola ieškovei.
11. Teismas sprendime nurodė, jog ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir ieškovės prašomos atlyginti žalos. Nagrinėjamu atveju Įmonės įsiskolinimas ieškovei susidarė vykdant įprastinę ūkinę komercinę veiklą tarp šių įmonių. Atsakovas, teismo nuomone, neatliko jokių rūpestingumo ir apdairumo kriterijų neatitinkančių veiksmų, todėl jo kaltė neįrodyta.
12. Ieškovės ieškinyje pateiktą poziciją, jog atsakovas ieškovei teikė klaidingą informaciją apie Įmonės finansinę padėtį, ateities investicinę veiklą, teismas atmetė kaip nepagrįstą. Teismas savo poziciją grindė atsakovo pateiktais rašytiniais duomenimis apie Įmonės ir ieškovės valdymo organų struktūrą, kuri patvirtina, jog ieškovei ir Įmonei vadovavo tie patys susiję asmenys. Šie asmenys tiesiogiai ir netiesiogiai dalyvavo Įmonės valdyme, galėjo susipažinti su atliekamomis Įmonės bankinėmis operacijomis, finansine padėtimi, inicijavo Įmonės pavadinimo pakeitimą, dalyvavo bankroto procese, todėl ieškovei turėjo būti žinomos ir suprantamos Įmonės nemokumo priežastys.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Ieškovė UAB „Doleta“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškinio senaties pradžios datą ir taikė netinkamą teisės normą. Apie galimą teisių pažeidimą ieškovė sužinojo gavusi 2021 m. liepos 8 d. pranešimą dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo, todėl ieškinio senaties terminas, taikant sutrumpintą trejų metų terminą, baigsis 2024 m. liepos mėnesį. Kita vertus, administracijos vadovui kyla civilinė atsakomybė pagal bendrąsias CK nuostatas, reglamentuojančias įmonės administracijos vadovo fiduciarinių pareigų nevykdymo padarinius, todėl nagrinėjamam ginčo teisiniam santykiui turėtų būti taikomas bendrasis dešimties metų senaties terminas (CK 125 straipsnio 1 dalis).
13.2. Atmestinas teismo motyvas, jog teismo nustatyti giminystės ryšiai tarp ieškovės valdymo organų ir Įmonės akcininkų leido ieškovei sužinoti apie šios teisių pažeidimą ir atsakovo daromą žalą daug anksčiau, nei trečiasis asmuo S. S. apie tai sužinojo 2020 m. gruodžio 30 d. Įmonės akcininkų susirinkimo metu. Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovė neturėjo jokių objektyvių galimybių susipažinti su tikrąja Įmonės finansine padėtimi, nes atsakovas nerengė bei neteikė VĮ Registrų centrui Įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų.
13.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė atsakovo vadovaujamos įmonės nemokumo būsenos atsiradimo momento, kada atsakovui atsirado prievolė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Įmonei iškėlimo, ir to momento, nuo kurio Įmonė nebeatsiskaitinėjo su kreditoriais, nebeatliko iš anksto apmokėtų darbų, taip pat to, kokiems kreditoriams suteikė reikalavimų patenkinimo pirmenybę, tuo sukeliant žalą ieškovei ir t. t.
13.4. Atsakovas nesiėmė jokių priemonių Įmonės mokumui atkurti, todėl teismo argumentai, kad visų kreditorių teisės ginamos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nustatyta tvarka, taip pat ir kreditoriui reiškiant netiesioginį ieškinį akcininkui (-ams) bankrutuojančios įmonės vardu, negali pašalinti atsakovo atsakomybės už nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
13.5. Pritaikęs ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes byloje nebuvo ištirti visi įrodymai.
13.6. Atsakovas nevykdė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ) nustatytos pareigos Įmonės dokumentus ir duomenis pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir apie Įmonės nemokumą neinformavo kreditorių. Atsakovo veiksmai, nevykdant CK, ABĮ ir ĮBĮ vadovui nustatytų pareigų, pripažintini aplaidžiais ir tyčiniais, privedusiais Įmonę prie bankroto ir priežastiniu ryšiu susijusiais su ieškovei padarytos žalos dydžiu.
13.7. Nagrinėjamu laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2017 m. ir toliau atsakovas neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai, išimtinai Įmonės interesais, nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Įmonei iškėlimo ir pažeidė Įmonės bei jos kreditorių interesus. Iš byloje teismų nustatytų aplinkybių matyti, kad Įmonės bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų suma yra 1 188 958,24 Eur. Ši suma laikytina atsakovo padarytos žalos dydžiu.
13.8. Atsakovo tyčinis kenkimas kreditoriui lėmė žalos (nuostolių) atsiradimą ir atsakovo kaltė yra preziumuojama bei nepaneigta, todėl ieškovė neprivalo įrodinėti, kad Įmonės vadovas kaltas. Atsakovo padaryto akivaizdaus įstatymuose nustatytų pareigų pažeidimo faktas pripažintinas pakankamu priežastinio ryšio tarp ieškovei padarytos žalos ir jo neteisėtų veiksmų įrodymu. Nustačius visas atsakovo atsakomybės sąlygas, iš jo priteistinas žalos atlyginimas (CK 2.87, 6.263 straipsniai).
13.9. Net ir nesant ĮBĮ nustatytos specialiosios normos dėl žalos, atsiradusios administracijos vadovui nevykdant pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atlyginimo, už nurodytos pareigos nevykdymą įmonės administracijos vadovui kyla civilinė atsakomybė pagal bendrąsias CK nuostatas, reglamentuojančias įmonės administracijos vadovo fiduciarinių pareigų nevykdymo padarinius.
14. Atsakovas A. N. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
14.1. Atsakovas nemato jokios galimybės sutikti su ieškovės pateiktu teismų praktikos interpretavimu sprendžiant ieškinio senaties termino skaičiavimą. Apeliaciniame skunde minima praktika taikoma specifinio subjekto, t. y. nemokumo administratoriaus, reiškiamiems reikalavimams ir ieškinio senačiai skaičiuoti. Šioje byloje ieškovė savo pažeistas teises pasirinko ginti reikšdama tiesioginį ieškinį atsakovui, kaip Įmonės vadovui, teigdama, kad atsakovo veiksmai buvo nukreipti konkrečiai prieš ieškovę ir jai sukėlė konkrečią žalą.
14.2. Ieškovė apeliaciniame skunde įrodinėja jau kitus neteisėtus atsakovo veiksmus, nei buvo nurodžiusi ieškinyje ir pirmosios instancijos teismui. Apeliaciniame skunde ieškovė kalba, kad žalą ieškovei sukėlė pavėluotas Įmonės nemokumo proceso inicijavimas, nors žalos dydį sieja su ieškovei Įmonės neapmokėtų sąskaitų suma.
14.3. Ieškovė nė karto nesikreipė į teismą dėl skolos prisiteisimo iš Įmonės, taip pat pritarė Įmonės nemokumo proceso inicijavimui ne teismo tvarka bei nesidomėjo nemokumo proceso eiga ar finansinio reikalavimo patenkinimo galimybėmis, neinicijavo bankroto pripažinimo tyčiniu ir kt., o tai aiškiai rodo, kad ieškovei de facto (iš tikrųjų) ilgą laiką nebuvo aktualus skolos atgavimas, nors Įmonės finansinė padėtis ir veiklos perspektyvos jai buvo žinomos per susijusius asmenis, ir tai patvirtina į bylą atsakovo pateikti duomenys.
14.4. Ieškovė, mėgindama pagrįsti savo, kaip kreditorės, teisę reikšti tiesioginį ieškinį atsakovui, ignoruoja teismų praktikoje aiškiai suformuluotas sąlygas tokiam ieškiniui pareikšti, jog kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams dviem atvejais: 1) tuo atveju, kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų; 2) kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalis).
14.5. Ieškovė byloje neįrodė sąlygų tiesioginiam ieškiniui pareikšti, nepagrindė būtinųjų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį ir šiuo pagrindu. Ieškinyje ir apeliaciniame skunde ieškovė įrodinėja išvestinę žalą kreditoriams, kaip interesų grupei, dėl tariamai netinkamo atsakovo Įmonės valdymo ar dėl to, kad laiku Įmonei neiškėlė bankroto bylos, t. y. sutapatina individualią tiesioginę tariamai ieškovės patirtą žalą su Įmonei ir (ar) visiems kreditoriams padaryta žala. Ieškovė niekaip nepagrindė individualios žalos kaip pagrindo reikšti tiesioginį ieškinį atsakovui kaip Įmonės vadovui ir dalyviui.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, ex officio (pagal pareigas) nenustatė CPK 329 straipsnyje įtvirtintų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
16. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas procese bei nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių, be to, klaidingai aiškino ieškinio senaties terminų skaičiavimą ir bankrutavusios įmonės vadovo atsakomybės klausimą. Todėl šios apeliacijos objektas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Dėl byloje nustatytų esminių faktinių aplinkybių
17. Ieškovė UAB „Doleta“ gamina langus ir jų gaminius, o Įmonė juos užsakinėjo iš ieškovės ir parduodavo galutiniams pirkėjams. Ieškovė ir Įmonė 2010 m. spalio 6 d. sudarė Sutartį, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo pagaminti, o Įmonė įsipareigojo užsakyti (pateikti visus reikiamus gaminių matmenis), nupirkti ir sumokėti už gaminius sutartą kainą.
18. Vykdydama Sutartį, ieškovė laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 27 d. iki 2017 m. birželio 8 d. pagamino ir pardavė prekių Įmonei už 4 810 346,80 Eur. Įmonė liko skolinga ieškovei pagal Sutartį 1 188 958,24 Eur. Įmonės 1 188 958,24 Eur dydžio skola ieškovei susiformavo per 3 metus, t. y. nuo 2014 m. birželio mėnesio iki 2017 m. birželio mėnesio. Per visą šį laiką Įmonės direktoriaus pareigas ėjo atsakovas A. N..
19. Įmonei 2021 m. rugpjūčio 3 d. ne teismo tvarka buvo iškelta bankroto byla, 2022 m. sausio 10 d. buvo priimtas sprendimas dėl veiklos pabaigos, o 2022 m. gegužės 2 d. Įmonė buvo išregistruota. Ieškovė Įmonės bankroto byloje buvo įtraukta į kreditorių sąrašą ir patvirtintas jos, kaip kreditorės, 1 188 958,24 Eur finansinis reikalavimas. Bendra patvirtintų visų Įmonės kreditorių finansinių reikalavimų suma 1 237 978,51 Eur.
Dėl ieškovės pateikto apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų
20. Apeliacinis skundas, be CPK 111 straipsnyje nustatytų bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, taip pat turi atitikti specifinius apeliacinio skundo turiniui keliamus reikalavimus, įtvirtintus CPK 306 straipsnyje. CPK 306 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktuose nustatyta, kad apeliaciniame skunde, be kita ko, turi būti nurodyta: kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas), kokie motyvai pagrindžia naujų įrodymų pateikimo būtinybę (CPK 314 straipsnis), kai prašoma priimti naujus įrodymus; apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas). Apeliacinio skundo argumentai išdėstomi glausta forma ir turi atitikti apeliacinio skundo dalyką ir pagrindą (CPK 306 straipsnio 2 dalis).
21. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pvz., draudimo apeliacinį skundą grįsti naujomis aplinkybėmis, kelti naujus reikalavimus, teikti naujus įrodymus), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tai būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K- 3- 143- 1075/2021 28 punktas).
22. Nurodytas CPK įtvirtintas teisinis reglamentavimas ir teismų praktikos išaiškinimai suponuoja, kad apeliacinis procesas skirtas pirmosios instancijos teismo padarytoms teisės ir (ar) fakto klaidoms ištaisyti, o ne ginčo nagrinėjimui pakartoti. Atitinkamai, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias apeliacinio proceso taisykles, apeliacinio skundo turiniui, be bendrųjų, yra nustatyti taip pat tam tikri specialūs reikalavimai, be kita ko, nurodyti konkrečius argumentus, aplinkybes, kuriais grindžiamas pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas.
23. Pažymėtina tai, kad pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi apeliacinio skundo pagrindas gali būti tik tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl apskųsto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo sprendžiama vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas.
24. Ieškovė teismui pateiktame ieškinyje dėl patirtos žalos atlyginimo nurodė, jog neteisėti atsakovo, kaip buvusio Įmonės vadovo, veiksmai pasireiškė tikrovės neatitinkančios informacijos ieškovei teikimu, Įmonės tikrosios finansinės padėties slėpimu bei Įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų neteikimu VĮ Registrų centrui. Nurodytos faktinės aplinkybės laikomos ieškinio pagrindu ir pagal jas nustatytos pirmosios instancijos teismo civilinės bylos nagrinėjimo (įrodinėjimo) ribos. Teismas, vertindamas atsakovo atsakomybę, šias aplinkybes įvertino ir dėl jų pasisakė 2023 m. balandžio 6 d. priimtame sprendime. Ieškovė savo pateiktame apeliaciniame skunde nurodo kitas faktines aplinkybes, su kuriomis sieja atsakovo neteisėtus veiksmus t. y. nesiėmė veiksmų siekiant atkurti Įmonės mokumą, nepranešė kreditoriams apie Įmonės nemokumą, laiku neinicijavo Įmonės bankroto kreipdamasis į teismą, pažeidė įstatymuose (CK, ABĮ, ĮBĮ) vadovui nustatytas specialiąsias ar fiduciarines pareigas.
25. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo turinį, sprendžia, jog naujos apeliaciniame skunde ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovė grindžia atsakovo neteisėtus veiksmus, nepatenka į šio apeliacinio skundo ribas ir teisėjų kolegija jų nevertins bei dėl jų nepasisakys (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 141 straipsnio 1 dalies nuostatą pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą ieškovas turi teisę tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Šiuo atveju faktinių ieškinio aplinkybių keitimas apeliaciniame procese nėra galimas, be to, pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių nenagrinėjo, kadangi apeliantė tokių aplinkybių neįrodinėjo.
Dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės, kai įmonės kreditorius pareiškia tiesioginį ieškinį atlyginti žalą
26. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškinio motyvuodamas tuo, jog ieškovė neįrodė, kad jai padaryta individuali žala išskirtinai į ją nukreiptais nesąžiningais atsakovo A. N. veiksmais. Ieškovė, nesutikdama su teismo spendimu, apeliaciniame skunde teigė, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino byloje esančių įrodymų, nenustatė visų atsakovo atsakomybei atsirasti būtinųjų sąlygų, netinkamai taikė teisės normas.
27. Kasacinio teismo praktikoje įmonės kreditoriaus teisė reikšti tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo įmonės vadovams ir (ar) dalyviams yra pripažįstama, tačiau ji taikoma itin siaurai. Jeigu kreditorius pareiškia tiesioginį ieškinį, tačiau neįrodo specifinio jo pagrindo, tai yra pagrindas ieškinį atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017).
28. Kreditoriaus teisė į tiesioginį ieškinį įmonės vadovui ar dalyviui dėl likusios nepatenkintų kreditorių reikalavimų sumos siejama ne su įmonės nemokumo stadija, o su specifiniu ieškinio pagrindu – individualia žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017).
29. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams dviem atvejais: 1) tuo atveju, kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų; 2) kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-30-969/2021 48 punktas; 2020 m. sausio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020 23 punktas).
30. Nagrinėjamoje byloje aktualus pirmasis atvejis, nes UAB „Dirdena“ bankrotas nebuvo pripažintas tyčiniu.
31. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
32. Reiškiant tiesioginį kreditoriaus ieškinį juridinio asmens vadovui dėl individualiai kreditoriui padarytos žalos atlyginimo CK 6.263 straipsnio pagrindu turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais) ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-540-469/2018 25 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Tiesioginis ieškinys galimas išimtiniais atvejais, kai atsakovo neteisėti veiksmai nėra bendras pareigos bendrovei CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu pažeidimas, todėl tiesioginio ieškinio pareiškimo atveju bendrovės vadovo neteisėti veiksmai neturi pasireikšti fiduciarinių pareigų bendrovei pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-943/2021 43 punktas).
33. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindas įmonės vadovo civilinei atsakomybei pagal CK 6.263 straipsnį atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑19/2012; 2014 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014; 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-701/2020 38 punktas).
34. Kreditoriaus teisės reikšti tiesioginį ieškinį įmonės vadovui siaurasis taikymas grindžiamas tuo, kad ši teisė yra išimtis iš bendrųjų kreditoriaus teisių gynimo taisyklių įmonės nemokumo (bankroto) atveju. Jei įmonės vadovas padarė išvestinę žalą kreditoriams kaip interesų grupei, kreditorių interesai gali būti patenkinami įmonei reiškiant ieškinį įmonės vadovui dėl žalos atlyginimo arba patiems kreditoriams reiškiant netiesioginį ieškinį įmonės vadovui.
35. Atsižvelgiant į ieškinio pagrindą, ieškovei nagrinėjamoje byloje visų pirma reikėjo įrodyti, kad atsakovas atliko nesąžiningus veiksmus, konkrečiai nukreiptus į ieškovę (kreditorę).
36. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus išimtinai ieškovės atžvilgiu, nėra. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Įmonė tapo nemoki ir dėl to neatsiskaitė su ieškove bei kitais kreditoriais. Todėl nėra pagrindo dėl neatsiskaitymo su ieškove taikyti atsakomybę atsakovui, kaip bankrutavusios Įmonės vadovui, ir jį įpareigoti atlyginti ieškovei (kreditorei) žalą dėl šios nepatenkinto finansinio reikalavimo Įmonės bankroto byloje, neįrodžius, kad žala šiai kreditorei (kaip ir kitiems kreditoriams) atsirado ne dėl Įmonės ūkinės komercinės veiklos rizikos nulemto nemokumo, o dėl Įmonės vadovo nesąžiningų veiksmų, išskirtinai nukreiptų prieš ieškovę.
37. Ieškovė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme įrodinėjo, kad atsakovas ieškovei teikė klaidingą informaciją apie Įmonės finansinę padėtį, ateities investicinę veiklą ir pan. Pirmosios instancijos teismas šią poziciją atmetė vadovaudamasis atsakovo pateiktais rašytiniais įrodymais, susijusiais su Įmonės ir ieškovės valdymo organų struktūra ir tarpusavyje susijusiais asmenimis. Šie duomenys, pirmosios instancijos teismo nuomone, paneigia ieškovės įrodinėjamą aplinkybę, jog ieškovė nežinojo tikrosios Įmonės finansinės padėties.
38. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, jog pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, kad teismo nustatyti giminystės ryšiai tarp ieškovės valdymo organų ir Įmonės akcininkų leido ieškovei sužinoti apie šios teisių pažeidimą ir atsakovo daromą žalą daug anksčiau, nei trečiasis asmuo S. S. apie tai sužinojo 2020 m. gruodžio 30 d. Įmonės akcininkų susirinkimo metu. Ieškovė teigia, jog ji neturėjo jokių galimybių susipažinti su tikrąja Įmonės finansine padėtimi, nes atsakovas nerengė bei neteikė VĮ Registrų centrui Įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų.
39. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Individualaus kreditoriaus ieškinio tenkinimui taip pat turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014).
40. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje ieškovės ieškinys pareikštas iš esmės įrodinėjant faktinį ieškinio pagrindą – specifiškai į ieškovę nukreiptus atsakovo neteisėtus veiksmus (tiesioginė žala kreditorei CK 6.263 straipsnio pagrindu) nevykdžius prievolės atsiskaityti su ieškove už pagal 2010 m. spalio 6 d. sutartį, teikiant ieškovei klaidingą informaciją apie Įmonės verslo planus, finansinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus duomenis, nenustatė neteisėtų atsakovo veiksmų, kurie būtų tikslingai nukreipti į ieškovę, siekiant jai padaryti žalos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija dėl toliau išdėstytų motyvų.
41. Ieškovė, pateikdama teismui tiesioginį ieškinį atsakovui, kaip buvusiam Įmonės vadovui, turi šį reikalavimą pagrįsti patvirtinančiais duomenimis (įrodymais). CPK 178 straipsnyje nurodyta, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių šiame CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šiuo atveju ieškovė nepateikė į bylą jokių duomenų, kurie pagrįstų ieškovės nurodomas aplinkybes apie klaidingos informacijos teikimą ieškovei apie ateities planus ir finansinę padėtį, tikslingai siekiant ieškovei padaryti žalos. Teismas, siekdamas įvertinti ieškovės nurodomas aplinkybes dėl klaidingos informacijos teikimo, būtų privalėjęs jas įvertinti kartu su atsakovo pateiktais duomenimis ir dėl jų pasisakyti, tačiau, byloje nesant jokių ieškovės duomenų apie tokios informacijos teikimą, yra pagrindas ieškovės teiginius laikyti nepagrįstais.
42. Nėra pagrindo dėl neatsiskaitymo su ieškove taikyti atsakovui, kaip bankrutavusios Įmonės vadovui, atsakomybę ir jį įpareigoti atlyginti ieškovei (kreditorei) žalą dėl šios nepatenkinto finansinio reikalavimo Įmonės bankroto byloje, neįrodžius, kad žala šiai kreditorei (kaip ir kitiems kreditoriams) atsirado ne dėl Įmonės ūkinės komercinės veiklos rizikos nulemto nemokumo, o dėl Įmonės vadovo nesąžiningų veiksmų, išskirtinai nukreiptų prieš ieškovę. Ieškovė procesiniuose dokumentuose teismui nenurodė jokių konkrečių atsakovo veiksmų, kurie būtų nukreipti tik prieš ieškovę, siekiant jai padaryti žalos, lyginant su kitais kreditoriais, su kuriais neatsiskaityta (ar iš dalies neatsiskaityta). Teisėjų kolegijos vertinimu, toks veiksmų specifiškumas ne tik nėra ieškovės įrodytas (CPK 12, 178 straipsniai), bet ir pirmiau nurodytų bylos duomenų pagrindu paneigtas (CPK 185 straipsnis), todėl pareikštas ieškinys taip pat negalėjo būti tenkintas.
43. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovės procesiniuose dokumentuose pateikta pozicija dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovui nėra nuosekli. Pirmosios instancijos teismui pateiktuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu neteisėti veiksmai siejami su klaidingos informacijos teikimu, tikrosios finansinės padėties slėpimu, apeliaciniame skunde nurodomos naujos aplinkybės, su kuriomis siejami atsakovo neteisėti veiksmai. Kartu pažymėtina, jog ieškovė apeliaciniame skunde neįrodinėja atsakovo neteisėtų veiksmų ir neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų, jog ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų teikiant klaidingą informaciją apie Įmonės planus, finansinę padėtį.
44. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog atsakovas nerengė bei neteikė VĮ Registrų centrui Įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų, nėra susijusi tik su konkrečios kreditorės, šiuo atveju ieškovės, atžvilgiu atsakovo atliktais veiksmais, dėl kurių ieškovei galėjo atsirasti žala. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovo atsakomybės klausimą, šių aplinkybių nevertino, nes šie atsakovo veiksmai (neveikimas) nėra susiję su atsiradusia tiesiogine žala konkrečiai kreditorei.
45. Ieškovės nurodomos aplinkybės, susijusios su ieškovės galimybėmis gauti informaciją ir sužinoti apie Įmonės finansinę padėtį per ieškovės ir Įmonės susijusius asmenis, teismo nuomone, nėra svarbios sprendžiant dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo, nes, ieškovei nepateikus teismui duomenų apie neteisingos informacijos jai teikimą (klaidinimą), kiti būdai, kuriais ieškovė galėjo gauti tikrą informaciją apie Įmonę, neturi reikšmės.
46. Byloje nenustačius konkrečių atsakovo neteisėtų veiksmų, kuriais būtų buvę siekiama padaryti žalos ieškovei, dėl atsakovo, kaip Įmonės vadovo, civilinės atsakomybės sąlygų nepasisakoma. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nusprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti tiesioginės atsakovo, kaip Įmonės vadovo, atsakomybės.
47. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė nepriteisti žalos atlyginimo iš atsakovo, nes ieškovė neįrodė, kad jai buvo padaryta individuali žala išskirtinai į ją nukreiptais nesąžiningais atsakovo veiksmais.
Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ieškinio senaties taikymu
48. Nagrinėjamoje byloje konstatavus, kad ieškovė UAB „Doleta“ neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. nenustačius ieškovės teisių pažeidimo, ieškinio senaties termino ir jo pradžios nustatymas bei vertinimas, ar senaties terminas (ne)buvo praleistas, nebeturi reikšmės, nes, nesant pažeidimo, neprasideda ir senaties terminas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apeliantės skundo argumentai dėl netinkamai nustatyto ieškinio senaties termino pradžios momento ir netinkamai pritaikytos teisės normos, nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, neturi jokios įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
49. Apibendrinus išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino nagrinėjamam ginčui reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
50. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
51. Apeliantės apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovas A. N., pateikęs atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašė priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Byloje esanti 2023 m. gegužės 30 d. sąskaita už teisines paslaugas LT Nr.23/20 ir 2023 m. rugpjūčio 18 d. pinigų priėmimo kvitas LAT Nr.685234 patvirtina, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atsakovas A. N. patyrė 2 900 Eur išlaidų, susijusių su advokato pagalba.
52. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R‑85, (toliau – Rekomendacijos) 1 punkte įtvirtinta, kad šios Rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas).
53. Vadovaujantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2022 m. IV ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 1900,30 Eur. Rekomendacijų 8.11 papunktyje nustatyta, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikytinas 1,3 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 2 470,39 Eur (1,3 x 1900,30 Eur). Vertindama prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų dydį, teisėjų kolegija atsižvelgia į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes. Teismas daro išvadą, kad prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis mažinamas, nes jis viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį. Atsakovui A. N. iš apeliantės priteisiamos 2 470,39 Eur. bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Doleta“, juridinio asmens kodas 170679352, 2 470,39 Eur (du tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt eurų ir 39 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Rasa Gudžiūnienė
Dalia Kačinskienė
Vigintas Višinskis