Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-373-383/2020

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01150-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11, 21.11.10

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal J. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 17 d. nutarimo J. S. administracinio nusižengimo byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 17 d. nutarimu J. S. pripažinta kalta, padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje ir nubausta 2 200 Eur bauda už tai, kad, būdama MB „B.“ (toliau – bendrovė) vadove, nuo 2017 m. gruodžio 6 d. iki 2020 m. kovo 17 d., žinodama apie bendrovės finansinę padėtį bei nevykdomus ir didėjančius įsipareigojimus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos (toliau – VMI), t. y., kad jos valdoma bendrovė yra nemoki, privalėjo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. Bendrovė jau 2019 m. balandžio 30 d. buvo nemoki, todėl jos vadovė nuo 2019 m. balandžio 30 d. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. Jei bendrovės vadovė būtų laiku pateikusi pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, įsipareigojimai mokesčių administratoriui būtų mažesni, todėl savo neveikimu bendrovės vadovė pažeidė kreditoriaus VMI interesus. J. S., turėdama pareigą kreiptis su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ir šio pareiškimo nepateikdama, neįvykdė Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo

2.       Kauno apylinkės teismas savo nutarime konstatavo, kad įrodymų visuma nustatyta, kad bendrovės vadovė J. S., žinodama apie bendrovės finansinę padėtį bei vis didėjančius įsipareigojimus valstybės biudžetui, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, tačiau jo nepateikė, tuo pažeidė kreditoriaus VMI interesus ir neįvykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

3.       Apeliaciniu skundu J. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 17 d. nutarimą. Netenkinus šio prašymo, taip pat prašo pripažinti skunde nurodytas aplinkybes atsakomybę lengvinančiomis ir paskirti mažesnę, nei minimali baudą – 200 Eur.

3.1.                      Skunde nurodo, kad stengėsi laikytis įsipareigojimų, nesiekė tyčia pažeisti kreditoriaus teisių, nevengė mokėti mokesčių valstybei ir atsiskaityti su kreditoriais, siekdama išsaugoti bendrovės veiklos tęstinumą. Bendrovės pajamos tikrinimo laikotarpiu nebuvo didelės ir jos nebuvo pastovios, tačiau 2019 m. įsiskolinimas neaugo ir keliomis dešimtimis eurų sumažėjo, palyginus su 2018 m. (2020 m. kovo 3 d. bendras įsiskolinimas – 19 490 Eur, 2019 m. balandžio 30 d. – 19 492,97 Eur, o 2019 m. gruodžio 30 d. – 19 321,55 Eur). Tai rodo, kad ji dėjo visas pastangas užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą ir, turėdama finansinių sunkumų, bendrovė siekė rasti būdų atsiskaityti su kreditoriais ir išlikti moki. Jos veiksmuose nėra tiesioginės tyčios pažeisti kokius nors elgesio standartus, kad būtų pažeidžiami VMI interesai. Apylinkės teismas neanalizavo, koks konkrečiu laikotarpiu buvo įsiskolinimas VMI.

3.2.                      Skunde pažymima, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis galėtų ir turėtų būti įvertinta tai, kad ji dėjo visas pastangas užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą ir iš to matyti, kad turėdama finansinių sunkumų įmonė siekia rasti būdų atsiskaityti su kreditoriais ir išlikti moki. Niekada neneigė savo atsakomybės už bendrovės rezultatus. Šiuo metu dirba UAB ,,G.“ ir gauna minimalų atlyginimą – 434 Eur į rankas. Apeliantei jau per 60 metų ir kuo toliau, tuo labiau yra sudėtinga konkuruoti darbo rinkoje ir užsitikrinti bent minimalias pajamas pragyvenimui.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

4.       J. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5.       Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė kelia kaltės klausimą ir nesutinka su paskirtos nuobaudos dydžiu.

6.       Kaip numatyta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ANK 569 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis to paties straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

7.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamu apylinkės teismo nutarimu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliaciniu skundu, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog J. S., būdama bendrovės vadove, žinodama apie bendrovės finansinę padėtį (nemokumas), turėdama pareigą kreiptis su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir šio pareiškimo nepateikdama, neįvykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

8.       ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Nusižengimo sudėtis yra formali. Objektyvieji administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį įstatyme išvardytą alternatyvų pažeidimą. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatytam pažeidimui – pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimui ar pavėluotam pateikimui teismui – konstatuoti būtina įrodyti visas pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo atsiradimo sąlygas: 1) įmonė tapo nemoki; 2) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti; 3) nė vienas kreditorius, iki sueinant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytiems terminams, kai įmonės vadovui (ar kitam asmeniui pagal kompetenciją) kilo pareiga kreiptis į teismą, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

9.       ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Taigi, pagal šias ĮBĮ nuostatas, pagrindas, nustatantis pareigą įmonės vadovui ar kitiems asmenims pagal kompetenciją kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra įmonės nemokumas, kuris pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pagal teismų praktiką įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams.

10.       Bankroto paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos, bet ir, konstatavus įmonės nemokumą, kuo greičiau apsaugoti nemokios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus. Dėl to ĮBĮ normos nustato įmonės vadovui pareigą nedelsiant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų kreditorių (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas) interesus. Kad joks delsimas negali būti pateisinamas, matyti ir iš ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies nuostatų, nurodančių, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020). Pažymėtina, kad kreditoriaus kreipimasis dėl bankroto bylos iškėlimo negali reikšti, kad bendrovės vadovas neturėjo pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo ir kad vadovas neturi atsakyti už tokio reikalavimo nevykdymą.

11.       ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusižengimas yra trunkamojo pobūdžio: tęsiasi tol, kol egzistuoja ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos ir jo nenutraukia pats asmuo ar kiti asmenys arba išnyksta pareiga įvykdyti veiksmus, kuriuos yra privaloma įvykdyti. Šiuo atveju kreditorės pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei buvo pateiktas 2019 m. gruodžio 30 d. ir tik tada J. S. išnyko pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos bendrovei inicijavimo. Kadangi bendrovės vadovė per šiuos terminus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, todėl ji pagrįstai patraukta atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.  

12.       Skunde apeliantė akcentuoja, kad jos veiksmuose nenustatytas būtinasis ANK 120 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymis – kaltė (suvokimas savo pareigą elgtis atitinkamu būdu, tačiau šios pareigos sąmoningas nevykdymas). Su šiuo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Bylos duomenimis nustatyta, kad VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui 2019 m. gruodžio 30 d. sudarė 19 321,55 Eur. Nepavykus mokestinės nepriemokos išieškoti pagal nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), VMI viršininko įgaliotas asmuo pasirašė 2019 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) išieškoti 5469,81 Eur mokestinę nepriemoką iš turto ir 2019 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) išieškoti 8192,43 Eur mokestinę nepriemoką iš turto. Sprendimai iki bankroto bylos iškėlimo liko neįvykdyti (b. l. 30, 35). Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1166-259/2020 iškėlė bendrovei bankroto bylą pagal VMI  pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nutartis įsiteisėjo 2020 m. kovo 3 d. VĮ ,,R.“ ir VĮ R. C. duomenimis, bendrovė savo vardu registruoto turto ir transporto priemonių neturi. Juridinių asmenų registrui bendrovė nuo pat jos įkūrimo – 2017 m. gruodžio 6 d. nėra pateikusi jokių finansinės atskaitomybės dokumentų. Byloje atsakovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių apeliacinio skundo teiginį, kad ji ėmėsi priemonių bendrovės mokumui atkurti. Tai, kad apeliantė keliomis dešimtimis eurų sumažino finansinį įsipareigojimą VMI, nėra pakankama ir nepatvirtina fakto, kad ji ėmėsi veiksmingų priemonių įmonės mokumui atkurti (pvz. veiksmai, siekiant išieškoti skolas iš debitorių, įstatinio kapitalo didinimas). 

13.       Iš aukščiau aptartų aplinkybių visumos akivaizdu, kad J. S., būnant bendrovės vadove, buvo žinomos aplinkybės dėl jos vadovaujamos įmonės finansinės padėties (žinojo apie bendrovės kreditorius, debitorius, įmonės turimą nekilnojamąjį ir kt. turtą) ir jos negalėjimo atsiskaityti su įmonės kreditoriais, įmonėje apskaityto turto vertės ir pradelstų įsipareigojimų kreditoriams santykio. Nagrinėjamoje byloje nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl to, ar J. S. buvo žinoma situacija dėl jos vadovaujamos įmonės nemokumo, juo labiau, kad apie minėtus VMI 2019 m. balandžio 5 d. 2019 m. liepos 8 d. sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką apeliantė buvo informuota, savo įstatyme imperatyviai įtvirtintos pareigos nevykdė – veikė sąmoningai (tyčia). Be to, byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina, kad bendrovė nebuvo pajėgi padengti mokestinių nepriemokų, kadangi mokestinė nepriemoka 2019 m. sausio 31 d. buvo 4 897,76 Eur, 2019 m. balandžio 30 d. – 19 492,97 Eur, o 2019 m. gruodžio 30 d. – 19 321,55 Eur (b. l. 1-41), t. y. įsiskolinimas VMI vis didėjo ir bendrovė neturi jokio turto, iš kurio būtų galima padengti turimus kreditorinius įsipareigojimus, o tai, vadovaujantis galiojusiomis ĮBĮ nuostatomis, reiškė, kad bendrovė nemoki. Šią išvadą pagrindžia ir Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-1166-259/2020, kuria bendrovei iškelta bankroto byla ir konstatuotas nemokumo faktas. Šių aplinkybių visumą apylinkės teismas įvertino tinkamai ir pagrįstai J. S. veikoje nustatė tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius jai inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties požymius.

14.       Apeliaciniu skundu apeliantė taip pat prašo už šio nusižengimo padarymą paskirti mažesnę, nei numatyta sankcijoje minimali, baudą – 200 Eur. Šis prašymas grindžiamas tuo, kad ji dėjo visas pastangas užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą, neneigė savo atsakomybės už bendrovės rezultatus, dirba UAB ,,G.“, gauna 434 Eur atlyginimą į rankas, yra virš (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, sunku susirasti pragyvenimo šaltinį. Argumentą, kad J. S. dėjo pastangas užtikrinti įmonės mokumą, paneigia šios nutarties motyvai, dėl jų teismas nesikartoja. Pažymėtina, kad galimybę skirti mažesnę, nei minimali straipsnio sankcijoje numatyta, įtvirtina ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Šis sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Minėto straipsnio taikymas laikomas išimtimi iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016). Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta jokių ypatingų, išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą J. S. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

15.       Vis dėlto, apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas nagrinėjamoje byloje ANK normas, reglamentuojančias administracinių nuobaudų skyrimą, aiškino teisingai, tačiau nepakankamai įsigilino ir atsižvelgė į faktines bylos aplinkybes ir skyrė J. S. per didelę administracinę nuobaudą už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Šio straipsnio sankcijoje nurodyta, kad už šio nusižengimo padarymą asmuo baudžiamas bauda nuo 1400 Eur iki 3000 Eur. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išrašas patvirtina, kad pajamos gaunamos iš UAB „G.“ ir UAB ,,A.“ yra vienintelis J. S. pragyvenimo šaltinis, šios pajamos yra nepastovios ir kintančios. Šios aplinkybės patvirtina, jog apeliantės finansinė padėtis iš tiesų yra bloga ir tai yra vienas pagrindų mažinti skundžiamu nutarimu jai paskirtos baudos dydį. Be to, J. S. praeityje nėra teista, nors ir turi galiojančių nuobaudų, bet nėra bausta už analogiško nusižengimo padarymą ar šiurkščius nusižengimus, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apygardos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą išvadai, jog net ir sumažinus J. S. paskirtos ir ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytos baudos dydį, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje nurodyti administracinės nuobaudos tikslai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 654 straipsniu,

n u t a r ė:

J. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 17 d. nutarimą pakeisti ir J. S. paskirtos baudos dydį sumažinti iki 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų).

Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 17 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                Valdas Vitunskas