Bylos Nr.II-166-271/2014

Proceso Nr. 4-68-3-01601-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.2.

Vilniaus miesto apylinkės teismas

NUTARIMAS

Vilnius, 2014 m. kovo 17 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski, sekretoriaujant A.Nikitinai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir skundo pareiškėjui G. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo G. M. skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimo, kuriuo

G. M., a.k (duomenys neskelbtini),

buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124(1) str. 2 d. ir nubaustas 100 Lt bauda,

                                                              n u s t a t ė :

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus įgalioto pareigūno A.Grigo 2014 m. sausio 2 d. nutarimu  Nr.10N-5543277-14 G. M. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2013 m. lapkričio 7 d. apie 12.40 val. vairuodamas automobilį naudojosi mobiliojo ryšio priemone (telefonu) rankų pagalba. Pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau tekste-KET) 21 p. reikalavimus, atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos ATPK  124(1) str.2d. Minėtu nutarimu jam paskirta 100 Lt bauda.

G. M. pateikė teismui skundą dėl 2014 m. sausio 2 d. nutarimo, kuriame nurodė, kad 2013-11-07 12:40 val. vairavo automobulį Škoda, v/n (duomenys neskelbtini) L.Asanavičiūtės gatvėje, Vilniuje. Pastebėjęs iš paskos važiuojančią policijos mašiną su įjungtais švyturėliais sustojo prie kelkraščio, ketindamas ją praleisti. Tačiau sustoję policijos pareigūnai, priėjo prie jo mašinos ir pareiškė, kad jis pažeidęs KET reikalavimus, nes vairuodamas naudojosi mobiliojo ryšio priemone. Paaiškino pareigūnams, kad gal ir naudojosi, tačiau tik su laisvųjų rankų įranga, parodė ausyje įstatytą įrenginį, pasiūlė pareigūnams patikrinti, kad šis veikia. Tačiau jie atsisakė, nešiojamame kompiuteryje rodydami  nufilmuotą jo vairuojamą automobilį, vaizdo įraše tebuvo matyti, kad vairuotojas pakėlęs kairę ranką prie galvos, nes filmuota buvo iš kokių 10 metrų atstumo. Pareiškėjui nepagrįstai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir paskirta 100 Lt bauda, nors LR ATPK 124(1) str.  2 d. numatyto pažeidimo jis nepadarė, kadangi rankų pagalba mobiliojo ryšio priemone jis vairuodamas nesinaudojo.

Atsiliepime į pareiškėjo G. M. skundą Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos  Administracinės veiklos skyrius  prašo skundo netenkinti, nes G. M. administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 124(1) str. 2 d. patrauktas teisėtai, jo padarytas administracinis teisės pažeidimas užfiksuotas vaizdo registratoriumi, policijos pareigūnų parodymai objektyvūs, jie nėra suinteresuoti bylos baigtimi, o pažeidėjui paskirta nuobauda neprieštarauja teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams bei administracinės nuobaudos skyrimo taisyklėms.

G. M. skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Lietuvos Respublikos ATPK 124(1) str. 2 d. nustato  administracinę atsakomybę asmeniui   už draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą.

Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu konstatuoja, kad  skundo pareiškėjo G. M. veiksmuose nebuvo pažeidimo, numatyto  Lietuvos Respublikos ATPK 124(1) str.2 d., sudėties ir tai teismas konstatuoja iš šių įrodymų viseto:

G. M. teismo proceso metu patvirtino savo skundo argumentus ir paaiškino, kad jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams jis neneigė, kad kalbėjo mobilaus ryšio telefonu, tačiau darė tai naudodamasis specialia ausine, kurią rodė pareigūnams, siūlė įsitikinti, kad ji yra įjungta ir veikianti. Nėra logikos kalbėtis telefonu, kai veikia laisvų rankų įrangos speciali ausinė. Jie tai daryti atsisakė ir tiesiog surašė protokolą. Neneigia, kad vairuodamas kalbėjo telefonu, tačiau tuo metu jis iš viso gulėjo ant sėdynės. Tik sustabdymo metu laikė jį rankoje, neatsimena jau, kaip ten buvo. Gal žiūrėjo, kas skambino, gal automatiškai paėmė, bet juo tikrai nekalbėjo. Kalbėjo jis naudodamasis bliutufiniu ryšiu. Ranką galėjo būti pakėlęs persibraukti plaukus ar pasikasyti ausį. Visą laiką vairuodamas kalba su ausine, ypač po to, kai kartą jau buvo nepagrįstai apkaltintas, kad vairuodamas naudojasi telefonu rankomis.

Liudytojas  D. Č., policijos pareigūnas, parodė, kad įvykio dieną dirbo su porininku A.Sosnovskiu Asanavičiūtės gatvėje. Matė, kaip pro tarnybinį automobilį pravažiuoja automobilis Škoda, kurio vairuotojas  kairėje rankoje laiko mobilaus ryšio telefoną, pridėjęs jį prie ausies. Sustabdė minėtą automobilį. Kai priėjo prie automobilio ir vairuotojo paklausė, kodėl jis pažeidžia KET reikalavimus, šis teigė, kad jam nesuveikė bliutufinė ausinė, todėl buvo priverstas paimti telefoną ir pasižiūrėti. Bliutufinė įranga buvo vairuotojo dešinėje ausyje, o telefonas kairėje rankoje. Kaip jam buvo pasakyta, kad jis bus baudžiamas, tada pradėjo išsisukinėti, ėmė sakyti, kad neprisimena, ką veikė su telefonu, nors prieš tai neneigė, kad kalbėjo vairuodamas telefonu ir aiškino, kad ausinė sugedo.

Prie bylos yra pridėtas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad  policijos pareigūnų automobilis stovi statmenai stebimai gatvei, stebima gatve važiuoja automobiliai, pravažiavus automobiliui Škoda, pareigūnų automobilis suka į kairę ir nuvažiuoja paskui jį. Vairuotojo siluetas automobilyje Škoda dėl atstumo itin neryškus.

Byloje nėra ginčo, kad vairuodamas automobilį G. M. kalbėjo mobiliojo ryšio telefonu, tačiau jis kategoriškai neigė, kad tai darė telefoną laikydamas rankoje, kadangi tuo metu jo ausyje buvo įstatyta ir veikė bliutufinė ausinė. Pastarąją aplinkybę patvirtino ir teismo posėdyje apklaustas policijos pareigūnas D. Č., kuris teigė, kad jam sukėlė nuostabą aplinkybė, kad vairuotojas vairuodamas kalbėjo telefonu laikydamas šį rankoje, nors jo ausyje yra ausinė. Teismo posėdžio metu peržiūrėtas policijos pareigūnų vaizdo registratoriaus įrašas nei patvirtina, nei paneigia proceso dalyvių nurodomų aplinkybių, kadangi jis itin neryškus ir identifikuoti vairuotojo veiksmų, ar jis vairuodamas rankoje laiko mobilaus ryšio telefoną, neįmanoma. Todėl teismas vaizdo įrašo nevertina kaip įrodymo byloje. Nors liudytojas D. Č. teismo posėdyje aiškino, kad sustabdytas vairuotojas iš pradžių sutiko su pažeidimu, neneigė, kad kalbėjo telefonu, laikomu rankoje, teisinosi, kad sugedo ausinė, tačiau šių jo parodymų nepatvirtina įvykio dieną surašytas tarnybinis pranešimas, kuriam nurodoma „sustabdžius automobilį paaiškėjo, kad jį vairuoja G. M., gim. 1959-07-27, kuris su pažeidimu nesutiko, motyvuodamas, kad pas jį dešinėje ausyje buvo ausinė“. Priešingos aplinkybės buvo pirmą kartą nurodytos tik 2013-12-06 (po mėnesio nuo įvykio) surašytame tarnybiniame pranešime. Aplinkybes, kad sustabdytas būtų pripažinęs pažeidimą ir aiškinęs apie sugedusią ausinę policijos pareigūnui,  pareiškėjas kategoriškai neigė. Pažymėtina, kad liudytojas nepaneigė pareiškėjo teismo posėdyje nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjas jam siūlė pačiam pažiūrėti ausinę ir įsitikinti, kad ji įjungta ir veikia.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Teismas, išklausęs pareiškėją, liudytoją policijos pareigūną D. Č., išanalizavęs kitus  administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus duomenis - tarnybinius pranešimus, vaizdo įrašą, daro išvadą, kad   administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo surinkta pakankamai neginčytinų įrodymų, kad vairuotojas G. M. 2013-11-07 12.40 val., vairuodamas automobilį Skoda Octavia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Vilniuje, L.Asanavičiūtės gatvėje, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio telefonu,  todėl pareiškėjo skundas tenkintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla G. M. nepadarius jam pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124(1) str. 2d., nutrauktina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 3 p., 4 d., 6 d., 3022 str., 3024 sr., teismas

                                                                            n u t a r ė :

G. M. skundą tenkinti.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014 m. sausio 2 d. nutarimą Nr.10N-5543277-14 panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą G. M. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                Pavel Borkovski