Administracinė byla Nr. I-541-505/2014
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01224-2013-9
Procesinio sprendimo kategorija 4.5; 74.
(S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. rugsėjo 24 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Janinos Vitunskienės,
sekretoriaujant Ingai Šagamogienei,
dalyvaujant pareiškėjai O. L., jos atstovui advokatui J. Š.,
atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei D. Š.,
tretiesiems suinteresuotiems asmenims L. S. ir S. Č.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. L. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims L. S., S. Č., E. Š. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus
n u s t a t ė :
Pareiškėja skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus 2013-08-02 sprendimą Nr. 2SD-(14.104)-1843; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013-09-10 sprendimą Nr. 1SS-(10.5)-1921; 3) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Alytaus skyrių per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos organizuoti ir įgyvendinti Alytaus apskrities viršininko 2010-06-29 įsakymo Nr. Ž-2464(1.3) 1.1 p. patvirtintame Punios kadastro vietovės žemėtvarkos projekte J. L. patvirtinto 0,36 ha žemės sklypo, kurio Nr. 823, esančio (duomenys neskelbtini) ribų, formos ir ploto pakeitimus (korektūrą), žemės sklypo planu sujungiant visą likusią 0,3222 ha laisvos valstybinės žemės plotą, užtikrinant, kad sklypo ribos sutaptų su gretimo sklypo kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini) , priklausančiu P. Č., ribomis, taip pat su vietinės reikšmės viešuoju keliu, su kuriuo visi trys sklypai ribojasi, nepaliekant laisvos valstybinės žemės juostos tarp sklypų (1 t., b.l. 152-156).
Pareiškėja, kuri yra 2014-01-20 mirusio J. L. teisių ir pareigų perėmėja (1 t., b.l. 121, 137), ir jos atstovas advokatas skunde nurodė bei bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog esant patvirtintam Punios kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui, kurio priede buvo nurodyta, kad mirusiajam pareiškėjos sutuoktiniui J. L. yra patvirtintas 0,36 ha ploto sklypas Nr. 823, tikėjosi, kad bus teisingai tas projektas įgyvendinamas jų atžvilgiu. Rengiant žemėtvarkos projektą galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-04-01 nutarimu Nr. 385 patvirtintas Žemės reformos žemėtvarkos projektų renginio ir įgyvendinimo aprašas (toliau-Aprašas), taip pat Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Žemės ūkio ir miškų ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207, nauja redakcija, patvirtinta žemės ūkio ministro 2008-08-07 įsakymu Nr. 3D-438 ( toliau-Metodika ). Ši Metodika yra pakeista Žemės ūkio ministro 2011-12-16 įsakymu Nr. 3D-928. Šio įsakymo 2 p. nustatyta, kad iki šio įsakymo įsigaliojimo pradėtos, bet nebaigtos rengti Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir tvirtinimo procedūros užbaigiamos pagal iki šio įsakymo įsigaliojimo galiojusią Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodiką. Ginčo objektui taikytina Metodika. Metodikos 47 p. numatė, kad žemės sklypai turi būti formuojami taisyklingų ribų su privažiuojamaisiais keliais. Jų ribos projektuojamos sutapatinant su keliais ir gretimais sklypais. Tokia Metodikos nuostata reiškia, kad privažiuojamąjį kelią prie sklypo reikia projektuoti tik tada, jeigu sklypas su jokiu jau esamu keliu nesiriboja (nėra privažiavimo prie sklypo ribos, todėl reikia projektuoti privažiavimo kelią). Ginčo objektas šioje byloje yra likusi laisvos valstybinės žemės juosta, kurioje yra pareiškėjos šeimos įrengta ir naudojama įvaža iš viešojo kelio į jiems suprojektuotame žemės sklype esamą namų valdą. Žemėtvarkos projekto autorius A. J. darė numatomo J. L. sklypo matavimus ir šią įvažą taip pat matavo. Pareiškėja tikėjo, kad įvaža bus numatyta projektuojamo sklypo plane, tačiau atsitiko kitaip. Paaiškėjo, kad įvažos dalis yra palikta kaip laisvos valstybinės žemės juosta. Ši palikta laisva valstybinės žemės juosta skiria gretimus L. S. ir P. Č. priklausančius žemės sklypus ir sutampa su vietinės reikšmės viešuoju keliu (pagal Kelių įstatymo 3 str., 3 d., 1 p. sąvokas), einančiu per Žagarių kaimo gyvenvietę. Tai reiškia, kad situacija atitinka Metodikos 47 p. reikalavimą projektuojamo sklypo ribas sutapatinti su keliais, todėl nebuvo ir nėra teisinių kliūčių įjungti šią juostą į J. L. projektuotą žemės sklypą, kad sklypo riba sutaptų su jau esamu viešuoju keliu. Metodikos 52 p. numatė, kad projektuojamo žemės sklypo ribos turi sudaryti uždarą kontūrą. Žemės masyvus į atskirus sklypus gali suskaldyti valstybinės reikšmės keliai. Projektuojamo sklypo neskaido nesuformuotas kelias (t.y. natūraliai išvažinėta sklypo dalis be žemės sankasos, važiuojamosios dalies, kelkraščių) kaip atskiras nekilojamojo turto objektas ir šiuo keliu užimta žemė gali būti privatizuojama. Tokia pat nuostata yra ir šiuo metu galiojančios Žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 49 p. Tai vėl patvirtina, kad yra teisiniai pagrindai tenkinti prašymą dėl sklypo ribų formavimo. Pagal Metodikos VII skirsnio reikalavimus tiesiogiai teritorinis Žemėtvarkos skyrius privalėjo organizuoti žemės sklypų paženklinimą vietovėje ir sklypo kadastrinių matavimų bylos sudarymą, tačiau J. L. gyvam esant neturėjo ir dabar neturi duomenų, kad tokius veiksmus Skyrius yra atlikęs ginčo sklypui. Kadastrinius matavimus atliko UAB „ROGEKOS geodezija". Atliekant šiuos matavimus buvo įvertinta, kad su pareiškėjai projektuotu sklypu ribojasi P. Č. atkūrus nuosavybės teises suformuotas žemės sklypas, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) , ir L. S. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) . Šių sklypų geodeziniai planai patvirtinti, todėl dabar formuoti sklypą galima tik tose ribose, kiek yra likusios laisvos valstybinės žemės tarp šių dviejų žemės sklypų. J. L. užsakymu UAB „ROGEKOS geodezija“ atliko kadastrinius matavimus plote tarp minėtų jau patvirtintų žemės sklypų ir parengė rastos laisvos valstybinės žemės sklypo geodezinį planą. Kadastriniais matavimais nustatyta, kad iš J. L. patvirtinto 0,36 ha žemės sklypo ploto laisvoje valstybinėje žemėje likęs 3222 kv.m. (0.3222 ha) sklypas. Į tokio ploto sklypą patenka šio ginčo objektu esanti visa įvaža nuo viešojo kelio, su kuriuo ribotųsi pareiškėjos sklypas bei minėti jau patvirtinti sklypai. Plotų skirtumas sudaro 0.0378 ha (0.3600 ha - 0.3222 ha = 0.0378 ha). Laisvos valstybinės žemės dalis, kurioje yra įvaža, einanti nuo viešojo kelio link sodybos, tarp sklypo matavimų plane pažymėtų taškų 1, 2, 3 sudaro 36,8 m. ilgio, o juostos plotis 7.78 m. Bendras šios juostos plotas sudaro 286 kv. m ( 0.0286 ha). Tik dėl šios įvažos dalies ir vyksta ginčas su atsakove. Atėmus šią dalį iš bendro rastos laisvos valstybinės žemės ploto, skirtumas tarp pareiškėjai patvirtinto ir atsakovės požiūriu jai turinčio likti sklypo ploto sudarytų 0.0664 ha ( 0.0378 ha + 0,0286 ha = 0.0664 ha). Pagal Metodikos reikalavimus tokia paklaida labai viršija leistiną ribą tarp žemėtvarkos projekte patvirtinto sklypo 0.36 ha ploto ir rasto atliekant kadastrinius matavimus sklypo 0.3222 ha ploto. Vien dėl šios neleistinai didelės paklaidos yra pagrindas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriui (toliau- Skyrius) netvirtinti pagal kadastrinių matavimų duomenis daryto sklypo plano. Atsiliepime į skundą atsakovė nurodo, kad 0,36 ha sklypo ploto paklaida gali būti ne didesnė kaip 0.0030 ha. Dabar susidariusioje situacijoje paklaida yra 1378 ha įskaitant ginčijamą įvažą, o jeigu įvaža neįeitų į sklypo plotą, paklaida būtų 0,0664 ha. Šie rodikliai akivaizdžiai įrodo, kad būtina atlikti esamame žemėtvarkos projekte patvirtinto 0,36 ha sklypo plano korektūrą. Šiuo metu jau neįmanoma realiai rasti ir įteisinti žemėtvarkos projekte patvirtinto 0.36 ha ploto žemės sklypą, nes likusios laisvos žemės yra tik 0.3222 ha ploto. Paklaida viršija leistiną ribą keliasdešimt kartų ir dėl šios priežasties atsakovė neturi teisės tvirtinti kadastrinių matavimų metu sudarytą sklypo planą, jeigu nebus padaryti žemėtvarkos projekte patvirtinto sklypo ribų, formos ir ploto pakeitimai. UAB „ROGEKOS geodezija" sudaryta kadastrinių matavimų byla buvo pateikta Skyriui išnagrinėti ir tvirtinti. Skyrius Žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai 2011-06-08 aktu Nr. 02 KAM-32485 kadastro duomenis atmetė. Atmetimo priežastį nurodė, jog keičiama konfigūracija, neatitinka Punios kadastro vietovės projekto. Ši atmetimo priežastis dabartinėje situacijoje yra teisiškai pagrįsta. Teisingai nurodyta, kad neatitinka Punios kadastro vietovės projekto, nes keliasdešimt kartų viršija Metodikos leistiną paklaidą tarp projekte patvirtinto 0,36 ha ir kadastrinių matavimų metu rasto 0,3222 ha sklypo ploto. Iki nebus atliktas žemėtvarkos projekte patvirtinto 0,36 ha sklypo ribų, formos ir ploto pakeitimas Skyrius ir neturės teisės tvirtinti randamo laisvos valstybinės žemės sklypo kadastrinius matavimus. Atlikti ginčo sklypo kadastriniai matavimai konkrečiai įrodo, kad ne dėl buvusio pareiškėjo J. L. kaltės yra susidariusi faktinė padėtis, jog jam patvirtinto 0,36 ha žemės sklypo duomenys neatitinka dabar likusios 0,3222 ha laisvos valstybinės žemės sklypo duomenų. Ginčyti Tikrinimo kameraliai aktą teisme nėra prasmės, kadangi teoriškai jis nėra teisiškai nepagrįstas, nes kadastriniai duomenys neleistinai skiriasi nuo patvirtinto žemėtvarkos projekte sklypo duomenų. Dėl susidariusių skirtumų atsakingas ir juos gali panaikinti tik Skyrius, organizuodamas projekto atitinkamą pakeitimą. Neatlikus tokio pakeitimo, Skyrius niekada neturės teisės patvirtinti likusios laisvos valstybinės žemės sklypo kadastrinius matavimus. Pagal Metodiką žemėtvarkos projektų rengimą, tvirtinimą ir įgyvendinimą (apima ir kadastrinius matavimus) organizuoja ir vykdo tiesiogiai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai skyriai. Iš parengto kadastrinių matavimų metu rastos laisvos valstybinės žemės sklypo plano matyti, kad šioje vietoje neįmanoma surasti 0.36 ha laisvos žemės plotą, kuris sutaptų su patvirtintu žemėtvarkos projekte sklypo plotu, ir to pareiškėja nereikalauja, tačiau nori, kad būtų sudarytos sąlygos suprojektuoti visą likusią laisvą valstybinės žemės dalį. Atsakovės motyvai, kad ginčijama valstybinės žemės juosta turi būti bendro naudojimo kelias, yra nepagrįsti pagal Kelių įstatymo ir Metodikos reikalavimus. P. Č. ir L. S. žemės sklypai ribojasi su viešuoju keliu, t. y. privažiavimo prie sklypų kelias jau yra, abu savininkai turi jau esamus įvažiavimus į savo namų valdas, todėl valstybė neturi pareigos projektuoti jiems jokių papildomų vietinės reikšmės kelių. E. Š. sklypas visai nesiriboja su vieta, dėl kurios vyksta ginčas. Iš esamo prie visų šių sklypų ribos viešojo kelio į nuosavus sklypus sklypų savininkai gali pasidaryti įvažų tiek, kiek jiems reikia, bet ne valstybės sąskaita, kaip kad teigiama atsakovės atsiliepime. Ginčo objektu esamą žemės juostą laikyti vietinės reikšmės keliu negalima. Ji skiria tik du žemės sklypus, kurie tiesiogiai ribojasi su jau esamu viešuoju keliu. Įvaža teisiškai pagrįstai reikalinga tik į pareiškėjos namų valdą. Esama įvaža nuo viešojo kelio veda niekur daugiau, tik į pareiškėjo namų valdos kiemą.
Atsakovas atsiliepimu į skundą prašė teismo skundą atmesti kaip nepagrįstą ( 1 t., b.l. 37-43, 181,182).
Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė bei bylos nagrinėjimo metu atstovė paaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 19 str. 5 d., bendro naudojimo privažiavimo keliai, žemės servitutai projektuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose. Pagal Žemės reformos įstatymo 13 str. nuostatas žemė neprivatizuojama, jeigu ji užimta valstybės ir savivaldybės kelių. Žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami vadovaujantis Žemės reformos įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-04-01 nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje", taip pat Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 (toliau - Metodika). Pagal Metodikos 47 p. (redakcija, galiojusi nuo 2008-08-15 iki 2011-12-31) žemės sklypai turėjo būti projektuojami taisyklingų ribų, su privažiuojamaisiais keliais. Jų ribos turėjo būti projektuojamos sutapatinant su keliais, melioracijos kanalais, upeliais, kitais situacijos kontūrais. Žemės sklypų ribos turėjo sutapti su stabilių kraštovaizdžio kompleksų ir objektų ribomis, upių ir ežerų, kitų vandens telkinių krantais, miškų, valstybinės reikšmės kelių ir geležinkelių žemės ribomis, eiti upelių ar griovių viduriu, senomis ežiomis. Lygumose dirbamų laukų žemės sklypai turėjo būti projektuojami tiesiomis linijomis. Punios kadastro vietovės žemėtvarkos projekte pareiškėjui nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti buvo suprojektuotas žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) ). Jis sutiko su projekto autoriaus A. J. parengtame Punios kadastro vietovės žemėtvarkos projekte nurodytu žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) ) išdėstymu ir ribomis. Pareiškėjo sutikimas su projektuojamu žemės sklypu įformintas parašu 2009-04-27 Alytaus apskrities Alytaus rajono Punios seniūnijos Punios kadastro vietovės teritorijoje 2009 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su XVI eilės pretendentais gauti žemės žiniaraštyje (Metodikos 5 priedas). Metodikos 86-87 punktuose (redakcija, galiojusi nuo 2008-08-15 iki 2011-12-31) buvo nurodyta, kad žemėtvarkos projektas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo paskutinio žemės sklypų projektavimo darbų įvykdymo akto patvirtinimo dienos pateikiamas viešai svarstyti visuomenei. Apie žemėtvarkos projekto svarstymo datą ir laiką apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento teritorinis žemėtvarkos skyrius (toliau - žemėtvarkos skyrius) (nuo 2010-07-01 - Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis skyrius) paskelbia vietinėje spaudoje ne vėliau kaip prieš savaitę iki žemėtvarkos projekto svarstymo. Žemėtvarkos projekto viešo svarstymo laikotarpis - 2 savaitės. Projekto autorius nustatytomis dienomis dalyvauja eksponuojant žemėtvarkos projektą, paaiškina suinteresuotiems asmenims žemės sklypų projektavimo, žemėtvarkos projekto svarstymo, derinimo, tvirtinimo bei ženklinimo tvarką, žemės sklypų bei daiktinių teisių įjuos registravimo tvarką, disponavimo žeme ir naudojimosi ja tvarką bei sąlygas. Suinteresuotieji asmenys, susipažinę su žemėtvarkos projektu, gali per projekto svarstymo laikotarpį reikšti savo pastabas, pasiūlymus ir pretenzijas raštu, pateikdami žemėtvarkos skyriui. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos neturi duomenų, kad pareiškėjas per Punios kadastro vietovės žemėtvarkos projekto svarstymo laikotarpį būtų išreiškęs savo pastabas, pasiūlymus ir pretenzijas raštu ir būtų jas pateikęs Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Alytaus rajono žemėtvarkos skyriui (nuo 2010-07-01 - Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus žemėtvarkos skyrius; nuo 2012-04-02 - Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyrius; toliau -Skyrius). Ginčo kelias (privažiavimas) skirtas privažiuoti prie žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) ), nėra sutartiniais ženklais pažymėtas Alytaus rajono Punios kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planinėje dalyje, patvirtintoje Alytaus apskrities viršininko 1998-08-24 įsakymu Nr. 33-498 bei patikslintoje Punios kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planinėje dalyje, patvirtintoje Alytaus apskrities viršininko 2007-02-09 įsakymu Nr. 33-Ž-253. Pažymėjo kad nagrinėjant Punios kadastro vietovės žemėtvarkos projekto sprendinius, t. y. Punios kadastro vietovės žemėtvarkos projekto planinę dalį, kurioje pažymėtos suprojektuoto žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) ) ribos, nustatė, kad ginčo kelias (privažiavimas) prie šio žemės sklypo nebuvo suprojektuotas (nėra pažymėtas Punios kadastro vietovės žemėtvarkos projekto planinėje dalyje). Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas teisės aktų nuostatas bei į nustatytą aplinkybę, kad prie Punios kadastro vietoves žemėtvarkos projekte suprojektuoto žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) ) nebuvo suprojektuotas privažiavimo kelias, darė išvadą, kad rengiant Punios kadastro vietovės žemėtvarkos projektą buvo netinkamai suprojektuotas bendro naudojimo privažiavimo kelių tinklas. Ginčo kelias (privažiavimas) taip pat nebuvo suprojektuotas ir Punios kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Alytaus apskrities viršininko 1999-12-24 įsakymu Nr. 33-1325 (toliau - 1999 m. Punios kadastro vietovės žemėtvarkos projektas), kuriame buvo suprojektuotos gretimo žemės sklypo (projektinis Nr. 524) ribos. Įgyvendinant 1999 m. Punios kadastro vietovės žemėtvarkos projekto sprendinius, R. T. individualios įmonės darbuotojo A. J. parengtame žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ) lauko brėžinyje (abrise) bei žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) 2003-03-20 žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo akte nurodyta, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) gretimybėje, pažymėtoje ribos posūkio taškais Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7 ir Nr. 8, ribojasi su nepaskirta valstybine žeme. Pirmiau minėtame žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) lauko brėžinyje (abrise) taip pat nėra nurodytas (suprojektuotas) privažiavimas prie žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ). Duomenų apie žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) nustatytą kelio servitutą (tarnaujantį daiktą) neturi. Pabrėžė, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, Nacionalinės žemės tarnybos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 200-061-14 įsakymu Nr. 194 bei kitus teisės aktus Nacionalinės žemės tarnybos kompetencijai nepriskirta teisė ir (ar) pareiga tirti buvusių apskrities viršininkų administracijų, tarp jų ir Alytaus apskrities viršininko administracijos pareigūnų veiksmus ar neveikimą. A. T. firmos „Altida" 2009 m. vasario mėnesį parengtame žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) plane M 1:2000, atlikus kadastrinius matavimus nurodyta, kad žemės sklypas pietvakarinėje dalyje, pažymėtoje ribos posūkio taškais Nr. 16, Nr. 17, Nr. 18 ir 19, ribojasi su laisva valstybine žeme (joje esančiu linijiniu situacijos elementu - keliu). Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) plane M 1:2000 sutartiniais ženklais išbraižyta, kad pietvakarinėje dalyje, pažymėtoje ribos posūkio taškais Nr. 16, Nr. 17, Nr. 18 ir Nr. 19, laisvoje valstybinėje žemėje esantis kelias ir jo tęsinys, esantis žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), yra naudojamas privažiuoti prie žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ). Atkreipė dėmesį, kad ginčo kelias (privažiavimas), kaip 4 m pločio žvyro kelias, buvo pažymėtas vadovaujantis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260, nustatyta tvarka parengtame ir 2001-05-14 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P33/2001-4013 neatskiriama dalimi esančiame žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) plane M 1:500 bei šio žemės sklypo plane, parengtame UAB „Geoturtas" plane, atlikus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) kadastrinius matavimus. Vadovaujantis A. A. T. firmos „Altida" ir UAB „Geoturtas" parengtomis žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) kadastro duomenų bylomis, šių žemės sklypų ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos tarp šių žemės sklypų pažymint valstybinės žemės juostą (privažiavimą). Įvertinus pareiškėjui suteikto individualaus gyvenamojo namo statybai 0,15 ha ploto žemės sklypo planą, sudarytą 1973 m. Alytaus rajono Architekto gamybinio personalo, nustatyta, kad ginčo kelias (privažiavimas) nėra įskaitytas į pareiškėjui suteikto žemės sklypo plotą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo įpareigojimas atsakovui atmestinas, kadangi tam nėra teisinio pagrindo. Remiantis Žemės reformos įstatymo 9 str., kuriame nustatyta, kad kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Akcentavo, kad kelias į namų valdos sąvoką nepatenka. Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 str. 3 d., keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ekonominę jų reikšmę, skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius. Vietinės reikšmės keliai naudojami vietiniam susisiekimui skirstomi į viešuosius kelius (tai keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, bei gatvės gyvenamosiose vietovėse ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikšmės keliams) ir vidaus kelius (tai juridinių ir (ar) fizinių asmenų reikmėms naudojami keliai). Šio įstatymo 4 str. 3 d. nustatyta, kad vietinės reikšmės viešieji keliai nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai - valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims. Metodikos 27.4.1 p. (redakcija, aktuali nuo 2012-01-01) nurodyta, kad patvirtinus teritoriją žemėtvarkos projektui rengti, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis skyrius nurodo projekto autoriui prieš pretendentų susirinkimą laisvos žemės fondo žemėje suprojektuoti vietinės reikšmės kelius ar servitutinius kelius, reikalingus privažiuoti prie suprojektuotų žemės sklypų. Remdamiesi Žemės reformos įstatymo 19 str. 5 d. ir 13 str. nuostatomis, Metodikos 27.4.1 p. (redakcija, aktuali nuo 2012-01-01), ir atsižvelgdami į pareiškėjos skundo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes dėl Punios kadastro vietovės žemėtvarkos projekte ir 1999 m. Punios kadastro vietovės žemėtvarkos projekte nesuprojektuoto bendro naudojimo privažiavimo kelio prie žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) ) bei žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojas 2013-09-12 pavedimu Nr. lPAV-(1.8.)-584 Skyriaus vedėjui pavedė spręsti klausimą dėl galimybės suprojektuoti bendro naudojimo privažiavimo kelią tarp žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) esančioje valstybinės žemės juostoje (privažiavime). Pareiškėjui suprojektuoto žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) ) kadastriniai matavimai turi būti atliekami vadovaujantis Punios kadastro vietovės žemėtvarkos projekte pažymėtomis žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) ) ribomis. Tik pagal teisės aktų reikalavimus parengta žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) ) kadastro duomenų byla (patikrinus ją ir nenustačius aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą) galėtų būti derinama Skyriuje bei galėtų būti sprendžiamas minėtojo žemės sklypo pardavimo klausimas. Pažymėjo, kad žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 (toliau - Nuostatai) bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 (toliau -Taisyklės). Taisyklių 11 p. nurodyta, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius, specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą. Nuostatų 21 p. nustatyta, kad žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribine) ploto paklaida, nurodyta Nuostatų 1 priede. Žemės sklypo (projektinis Nr. 823) plotas apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus Punios kadastro vietovės žemėtvarkos projekte suprojektuotomis ribomis, gali skirtis nuo teritorijų planavimo dokumente (Punios kadastro vietovės žemėtvarkos projekte) suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto, ne daugiau kaip 0,36 ha žemės sklypo ploto paklaida. Konkrečiu atveju maksimali leistina (ribinė) 0,36 ha ploto paklaida gali būti iki ± 0,0030 ha, tačiau nagrinėjamu atveju faktinė situacija yra kitokia. Dėl minėtų argumentų prašė skundą atmesti.
Tretysis suinteresuotas asmuo E. Š. atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b.l. 140).
Tretysis suinteresuotas asmuo L. S. atsiliepimu į skundą prašė teismo skundą atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b.l.106).
Bylos nagrinėjimo metu ji paaiškino, jog prašomas privatizuoti bendro naudojimo kelias būtinas trims namų valdoms. Leidus tik pareiškėjai privatizuoti šį kelią būtų pažeistos kitų dviejų namų valdų savininkų teisės bei teisėti interesai.
Tretysis suinteresuotas asmuo S. Č. atsiliepimu į skundą prašė teismo skundą atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b.l.172-175).
Tretysis suinteresuotas asmuo S. Č. bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog bendro naudojimo kelias negali būti atiduotas pareiškėjai, todėl kad kelias niekada nepriklausė Laukaičiams, jis yra P. Č. istorinėje žemėje ir visada tarnavo P. Č. namų valdai. O. L. teiginys skunde, kad P. Č. turi kitą įvažiavimą į namų valdą, neatitinka tikrovės. Jis visada buvo ir yra vienintelis įvažiavimas į P. Č. namų valdą. Bendro naudojimo kelias suformuotas 2003 m. P. Č. nuosavybės teise grąžintoje žemėje ir, jeigu jo, kaip bendro naudojimo kelio statusas būtų panaikintas, ši žemė turėtų būti grąžinta buvusiam teisėtam savininkui P. Č.. O. L. reikalavimas privatizuoti bendro naudojimo kelią, kuris būtinas P. Č. namų valdai egzistuoti, pažeistų P. Č. žemės sklypo ir namų valdos paveldėtojos interesus.
Skundas netenkintinas.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog pagal planą, sudarytą 1973 m. Alytaus rajono Architekto gamybinio personalo pareiškėjui individualaus gyvenamojo namo statybai buvo suteiktas 0,15 ha ploto žemės sklypas (1 t., b.l.55). Alytaus apskrities viršininkas 2009-03-12 įsakymo Nr.Ž-753-(1.3) 1 punktu patvirtino pretendentų, pageidaujančių įsigyti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti ar nuomoti žemę, mišką ir vandens telikinius Punios kadastro vietovėje, sąrašą, kurio XVI skyriaus eil. Nr.1 J. L. pagal 2008-04-16 prašymą įtrauktas į minėtą sąrašą pirkti 0,36 ha ploto žemės sklypą (1t., b.l.159,160). Alytaus apskrities viršininkas 2010-06-29 įsakymo Nr.Ž-2464-(1.3) 1.2 punktu patvirtino asmenų, kuriems rengiant Punios kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą suformuoti žemės, miško sklypai, sąrašą, kurio XVI skyriaus (parduodami žemės sklypai, išskyrus žemės ūkio paskirties žemės sklypus, fiziniams asmenims, gyvenantiems toje kadastrinėje vietovėje, arba asmenims, kurie toje kadastrinėje vietovėje įsigijo nuosavybėn gamybinius pastatus, parduodami šiems pastatams eksploatuoti reikalingi žemės sklypai) sąrašo eil. Nr.1 J. L. buvo suformuotas sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) , plotas 0,36 ha, o pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis- kitos paskirties, gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba (1 t., b.l.58-69). UAB „ROGEKOS geodezija“ 2010 m. atlikusi J. L. 3222 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) ) kadastrinius matavimus, parengė žemės sklypo geodezinį planą, tačiau Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Alytaus žemėtvarkos skyrius 2011-06-08 žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai aktu Nr.02KAM-32485 patikrinęs (duomenys neskelbtini) ., sklypo plotas 3222 kv. m. (3600) kv. m., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) : (duomenys neskelbtini) . kadastro duomenų nustatymą, juos atmetė, nes keičiama konfigūracija neatitiko Punios kad. vietovės projekto (1 t., b.l.157-166). 2013-06-19 J. L. su prašymu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyrių, kuriame prašė pakeisti Alytaus apskrities viršininko 2010-06-29 įsakymu Nr. Ž-2464-(1.3) patvirtintame Punios kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte jam suprojektuoto namų valdos žemės sklypo 823 plotą, formą, ribas, kad būtų įjungta visa likusi laisva valstybinė žemė, pakeisti jam suprojektuoto sklypo ribas ir sutapatinti su gretimų sklypų ribomis bei viešuoju keliu nepaliekant bendro naudojimo valstybinės žemės dalies (1 t., b.l. 12-15). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyrius, išnagrinėjęs J. L. 2013-06-19 prašymą dėl žemės sklypo koregavimo, 2013-08-02 sprendimu Nr. 2SD-(14.2.104.)-1845 nurodė, jog pareiškėjo namų valdos žemės sklypas Nr. 823 suprojektuotas Punios kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Alytaus apskrities viršininko 2010-06-29 įsakymu Nr. Ž-2464-(1.3), ir atitinka namų valdos eksploatavimui keliamus reikalavimus, tad patikslinti suprojektuoto žemės sklypo ribas nėra tikslinga. Taip pat nurodė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 3 str. 3 d., piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1 str. 2 d. 2 p. neprivatizuojama žemė nepriskirtina laisvos žemės fondui, t. y. nesuformuotas valstybinės žemės plotas, užimtas kelio, nelaikytinas laisvu valstybinės žemės plotu (1 t., b.l. 16-17). J. L. su skundu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, kuri 2013-09-10 sprendimu Nr. 1SS-(10.5)-1921 skundą atmetė kaip nepagrįstą, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 19 str. 5 d. bendro naudojimo privažiavimo keliai, žemės servitutai projektuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose, o pagal šio Įstatymo 13 str. nuostatas žemė neprivatizuojama, jeigu ji užimta valstybės ir savivaldybės kelių ( 1 t., b.l. 18-28).
Iš bylos aplinkybių ir įrodymų matyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyrius 2013-08-02 priėmė sprendimą Nr. 2SD-(14.104)-1843 „Dėl žemės“, o Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2013-09-10 priėmė sprendimą Nr. 1SS-(10.5)-1921 „Dėl skundo nagrinėjimo“, taigi pareiškėjas 2013-09-30 pateikdamas teismui skundą atsakovams dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir 2014-06-25 pateikdamas teismui papildomą skundą atsakovams dėl minėtų atsakovų sprendimų panaikinimo Administrcinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nustatyto vieno mėnesio termino skundui paduoti nepraleido (1 t., b.l.5-9, 152-156).
Ginčo objektas šioje byloje yra žemės sklypo, kurio projektinis Nr.823, suprojektuoto J. L. nuosavybės teise priklausiusiems pastatams, esantiems (duomenys neskelbtini) ., eksploatuoti, ribos.
Pareiškėja teigia, jog likusi laisvos valstybinės žemės juosta, kurioje yra pareiškėjos šeimos įrengta ir naudojama įvaža iš viešojo kelio į jiems suprojektuotame žemės sklype esamą namų valdą. Žemėtvarkos projekto autorius A. J. darė numatomo J. L. sklypo matavimus ir šią įvažą taip pat matavo. Pareiškėja tikėjo, kad įvaža bus numatyta projektuojamo sklypo plane, tačiau atsitiko kitaip. Paaiškėjo, kad įvažos dalis yra palikta kaip laisvos valstybinės žemės juosta. Ši palikta laisva valstybinės žemės juosta skiria gretimus L. S. ir P. Č. priklausančius žemės sklypus ir sutampa su vietinės reikšmės viešuoju keliu (pagal Kelių įstatymo 3 str., 3 d., 1 p. sąvokas), einančiu per Žagarių kaimo gyvenvietę. Tai reiškia, kad situacija atitinka Metodikos 47 p. reikalavimą projektuojamo sklypo ribas sutapatinti su keliais, todėl nebuvo ir nėra teisinių kliūčių įjungti šią juostą į J. L. projektuotą žemės sklypą, kad sklypo riba sutaptų su jau esamu viešuoju keliu. Pareiškėjo manymu, šiuo keliu užimta žemė gali būti privatizuojama (1 t., b.l. 30, 80, 81, 2 t., b.l.5).
Žemės reformos žemėtvarkos projektai (toliau - žemėtvarkos projektai) rengiami vadovaujantis Žemės reformos įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-04-01 nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje", taip pat Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika (toliau - Metodika).
Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2011-12-16 įsakymu Nr. 3D-928 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2008-08-07 įsakymo Nr. 3D-438 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitimo 2 p. buvo nustatyta, kad iki šio įsakymo įsigaliojimo pradėtos (Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (Žin., 1998, Nr. 43-1189; 2008, Nr. 93-3690), nustatyta tvarka įvykęs pirmas pretendentų susirinkimas), bet nebaigtos rengti žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir tvirtinimo procedūros užbaigiamos pagal iki šio įsakymo įsigaliojimo galiojusią Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodiką.
Pagal Metodikos 47 p. (redakcija, galiojusi nuo 2008-08-15 iki 2011-12-31) žemės sklypai turėjo būti projektuojami taisyklingų ribų, su privažiuojamaisiais keliais. Jų ribos turėjo būti projektuojamos sutapatinant su keliais, melioracijos kanalais, upeliais, kitais situacijos kontūrais. Žemės sklypų ribos turėjo sutapti su stabilių kraštovaizdžio kompleksų ir objektų ribomis, upių ir ežerų, kitų vandens telkinių krantais, miškų, valstybinės reikšmės kelių ir geležinkelių žemės ribomis, eiti upelių ar griovių viduriu, senomis ežiomis. Lygumose dirbamų laukų žemės sklypai turėjo būti projektuojami tiesiomis linijomis.
Teisėjų kolegija išnagrinėjusi atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus (toliau –NŽT Alytaus skyrius) pateiktus dokumentus, nustatė, kad Punios kadastro vietovės žemėtvarkos projekte J. L. nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti buvo suprojektuotas žemės sklypas (projektinis Nr. 823). J. L. sutiko su projekto autoriaus A. J. parengtame Punios kadastro vietovės žemėtvarkos projekte nurodytu žemės sklypo (projektinis Nr. 823) išdėstymu ir ribomis ir J. L. sutikimas su projektuojamu žemės sklypu įformintas parašu Alytaus apskrities Alytaus rajono Punios seniūnijos Punios kadastro vietovės teritorijoje 2009 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su XVI eilės pretendentais gauti žemės 2009-04-27 žiniaraštyje (Metodikos 5 priedas)(Metodikos 35-38 punktai)(1 t., b.l.62-65).
Metodikos 86-87 punktuose (redakcija, galiojusi nuo 2008-08-15 iki 2011-12-31) buvo nurodyta, kad žemėtvarkos projektas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo paskutinio žemės sklypų projektavimo darbų jvykdymo akto patvirtinimo dienos pateikiamas viešai svarstyti visuomenei. Apie žemėtvarkos projekto svarstymo datą ir laiką apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento teritorinis žemėtvarkos skyrius (toliau - žemėtvarkos skyrius) (nuo 2010-07-01 - Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis skyrius) paskelbia vietinėje spaudoje ne vėliau kaip prieš savaitę iki žemėtvarkos projekto svarstymo. Žemėtvarkos projekto viešo svarstymo laikotarpis - 2 savaitės. Projekto autorius nustatytomis dienomis dalyvauja eksponuojant žemėtvarkos projektą, paaiškina suinteresuotiems asmenims žemės sklypų projektavimo, žemėtvarkos projekto svarstymo, derinimo, tvirtinimo bei ženklinimo tvarką, žemės sklypų bei daiktinių teisių į juos registravimo tvarką, disponavimo žeme ir naudojimosi ja tvarką bei sąlygas. Suinteresuotieji asmenys, susipažinę su žemėtvarkos projektu, gali per projekto svarstymo laikotarpį reikšti savo pastabas, pasiūlymus ir pretenzijas raštu, pateikdami jas žemėtvarkos skyriui, tačiau J. L. Punios kadastro vietovės žemėtvarkos projekto svarstymo laikotarpiu nepareiškė pastabų, pasiūlymų ir pretenzijų raštu Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Alytaus rajono žemėtvarkos skyriui, NŽT Alytaus skyriui, nes kitokių įrodymų bylos šalys teismui nepateikė (1 t., b.l. 30, 45-48) (ABTĮ 57 str.).
Iš byloje nustatytų aplinkybių ir įrodymų taip pat matyti, kad ginčo kelias (privažiavimas) (2 t., b.l.5) yra skirtas privažiuoti prie žemės sklypo (projektinis Nr. 823), ir nėra sutartiniais ženklais pažymėtas Alytaus rajono Punios kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planinėje dalyje, patvirtintoje Alytaus apskrities viršininko 1998-08-24 įsakymu Nr. 33-498, bei patikslintoje Punios kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planinėje dalyje, patvirtintoje Alytaus apskrities viršininko 2007-02-09 įsakymu Nr. 33-Ž-253, o nagrinėjant Punios kadastro vietovės žemėtvarkos projekto sprendinius, t. y. Punios kadastro vietovės žemėtvarkos projekto planinę dalj, kurioje pažymėtos suprojektuoto žemės sklypo (projektinis Nr. 823) ribos, nustatyta, kad ginčo kelias (privažiavimas) prie šio žemės sklypo nebuvo suprojektuotas (nėra pažymėtas Punios kadastro vietovės žemėtvarkos projekto planinėje dalyje), tokiu būdu pripažintina, kad prie Punios kadastro vietovės žemėtvarkos projekte suprojektuoto žemės sklypo (projektinis Nr. 823) nebuvo suprojektuotas privažiavimo kelias, taigi rengiant Punios kadastro vietovės žemėtvarkos projektą buvo netinkamai suprojektuotas bendro naudojimo privažiavimo kelių tinklas.
Ginčo kelias (privažiavimas) taip pat nebuvo suprojektuotas ir Punios kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Alytaus apskrities viršininko 1999-12-24 įsakymu Nr. 33-1325 (toliau - 1999 m. Punios kadastro vietovės žemėtvarkos projektas), kuriame buvo suprojektuotos gretimo žemės sklypo (projektinis Nr. 524) ribos. Įgyvendinant 1999 m. Punios kadastro vietovės žemėtvarkos projekto sprendinius, R. T. individualios įmonės darbuotojo A. J. parengtame žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ) lauko brėžinyje (abrise) bei žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) 2003-03-20 žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo akte nurodyta, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) gretimybėje, pažymėtoje ribos posūkio taškais Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7 ir Nr. 8, ribojasi su nepaskirta valstybine žeme. Pirmiau minėtame žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) lauko brėžinyje (abrise) taip pat nėra nurodytas (suprojektuotas) privažiavimas prie žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ).
A. A. T. firmos „Altida" 2009 m. vasario mėnesį parengtame žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) (P. Č., kurio teisių ir pareigų perėmėja yra tretysis suinteresuotas asmuo S. Č.) plane atlikus kadastrinius matavimus nurodyta, kad žemės sklypas pietvakarinėje dalyje, pažymėtoje ribos posūkio taškais Nr. 16, Nr. 17, Nr. 18 ir Nr. 19, ribojasi su laisva valstybine žeme (joje esančiu linijiniu situacijos elementu - keliu). Žemės sklypo (kadastro (duomenys neskelbtini) ) plane sutartiniais ženklais išbraižyta, kad pietvakarinėje dalyje, pažymėtoje ribos posūkio taškais Nr. 16, Nr. 17, Nr. 18 ir Nr. 19, laisvoje valstybinėje žemėje esantis kelias ir jo tęsinys, esantis žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), yra naudojamas privažiuoti prie žemės sklypo (kadastro Nr, (duomenys neskelbtini) ) (P. Č.)(1 t. b.l.184-192). Taip pat ginčo kelias (privažiavimas), kaip 4 m pločio žvyro kelias, buvo pažymėtas nustatyta tvarka parengtame ir 2001-05-14 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P33/2001-4013 neatskiriama dalimi esančiame žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) plane bei šio žemės sklypo plane, parengtame UAB „Geoturtas" plane, atlikus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) (tretysis suinteresuotas asmuo L. S.) kadastrinius matavimus (1 t., b. l.193-197). Tokiu būdu, vadovaujantis A. A. T. firmos „Altida" ir UAB „Geoturtas" parengtomis žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) kadastro duomenų bylomis, šių žemės sklypų ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos tarp šių žemės sklypų pažymint valstybinės žemės juostą (privažiavimą).
Pagal Metodikos 37 p. kiekvieno žemės sklypo išdėstymas ir ribos aptariamos su pretendentu į žemę. Pretendentų sutikimas su projektuojamu žemės sklypu įforminamas parašu šios Metodikos 5 priede nustatytos formos žiniaraštyje. Pretendentas šiame žiniaraštyje turi pasirašyti iki kitos eilės pretendentų susirinkimo. Pretendentui nesutikus su projektuojamu žemės sklypu, projekto autorius surašo aktą, nurodydamas nesutikimo priežastis bei pateikdamas savo išvadas. Aktas įforminamas Dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklių nustatyta tvarka. Su šiuo aktu, kuris yra neatskiriama pretendentų susirinkimo protokolo dalis, pasirašytinai supažindinamas pretendentas.
Taigi esant šiam teisiniam reglamentavimui ir J. L. sutikus su projekto autoriaus A. J. parengtame Punios kadastro vietovės žemėtvarkos projekte nurodytu žemės sklypo (projektinis Nr. 823) išdėstymu ir ribomis, ir J. L. sutikimą su projektuojamu žemės sklypu išreiškus parašu Alytaus apskrities Alytaus rajono Punios seniūnijos Punios kadastro vietovės teritorijoje 2009 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su XVI eilės pretendentais gauti žemės 2009-04-27 žiniaraštyje (Metodikos 5 priedas), jam atsirado teisė įgyvendinti Alytaus apskrities viršininko 2010-06-29 įsakymo Nr.Ž-2464-(1.3) 1.2 punktu patvirtino asmenų, kuriems rengiant Punios kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą suformuoti žemės, miško sklypai, sąrašo, kurio XVI skyriaus eil. Nr.1 J. L. buvo suformuotas sklypas Nr.823, plotas 0,36 ha (1 t., b.l.58-69) Metodikos 102-124 punktuose nustatyta tvarka, t. y. parengti žemės sklypo planą ir kadastro duomenų bylą, reikalingus paženklintiems žemės sklypams įteisinti nuosavybėn ar naudotis (Metodikos 118 p.). Tai, kad J. L. suprojektuoto žemės sklypo (projektinis Nr. 823) kadastriniai matavimai turi būti atliekami vadovaujantis Punios kadastro vietovės žemėtvarkos projekte pažymėtomis žemės sklypo (projektinis Nr. 823) ribomis patvirtina ir NŽT Alytaus skyriaus 2011-06-08 žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai aktas Nr.02KAM-32485, kuriuo patikrinus (duomenys neskelbtini) . sklypo plotas 3222 kv. m. (3600) kv. m., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) : (duomenys neskelbtini) . kadastro duomenų nustatymą, jų nustatymas buvo atmestas, nes keičiama konfigūracija neatitiko Punios kad. vietovės projekto (1 t., b.l.157-166). Tik pagal teisės aktų reikalavimus parengta žemės sklypo (projektinis Nr. 823) kadastro duomenų byla (patikrinus ją ir nenustačius aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą) galėtų būti derinama NŽT Alytaus skyriuje bei galėtų būti sprendžiamas minėtojo žemės sklypo pardavimo klausimas.
Žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 (toliau - Nuostatai), bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-20 įsakymu Nr. 522 (toliau -Taisyklės). Taisyklių 11 p. nurodyta, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius, specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą. Nuostatų 21 p. nustatyta, kad žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribine) ploto paklaida, nurodyta Nuostatų 1 priede.
Žemės sklypo (projektinis Nr. 823) plotas apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus Punios kadastro vietovės žemėtvarkos projekte suprojektuotomis ribomis, gali skirtis nuo teritorijų planavimo dokumente (Punios kadastro vietovės žemėtvarkos projekte) suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto, ne daugiau kaip 0,36 ha žemės sklypo ploto paklaida, t. y. nagrinėjamu atveju maksimali leistina (ribinė) 0,36 ha ploto paklaida gali būti iki ± 0,0030 ha, taigi tai patvirtina pareiškėjos skundo argumentus dėl žemės sklypo (projektinis Nr. 823) neatitikimo Punios kadastro vietovės žemėtvarkos projektui.
Teisę kreiptis į administracinį teismą nustato Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ABTĮ) 5 straipsnis, pagal kurio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Tais atvejais, kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-09-25 nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-07-10 nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-04-06. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-10-22 nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2011-12-02. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-727/2011).
Pažymėtina, jog ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos, o būtent, pirma, besikreipiančio asmens suinteresuotumas ir antra, jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas (administracinė byla Nr. A438-1661/2008). Teismų praktikoje, asmens suinteresuotumas suprantamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (administracinė byla Nr. A3-170/2004).
Kaip jau minėta pareiškėja teigia, jog likusi laisvos valstybinės žemės juosta, kurioje yra pareiškėjos šeimos įrengta ir naudojama įvaža iš viešojo kelio į jiems suprojektuotame žemės sklype esamą namų valdą ir žemėtvarkos projekto autorius A. J. darė numatomo J. L. sklypo matavimus ir šią įvažą taip pat matavo, taigi pareiškėja tikėjo, kad įvaža bus numatyta projektuojamo sklypo plane, tačiau įvažos dalis yra palikta kaip laisvos valstybinės žemės juosta. Ši palikta laisva valstybinės žemės juosta skiria gretimus L. S. ir P. Č. priklausančius žemės sklypus ir sutampa su vietinės reikšmės viešuoju keliu (pagal Kelių įstatymo 3 str., 3 d., 1 p. sąvokas), einančiu per (duomenys neskelbtini) gyvenvietę. Tai reiškia, kad situacija atitinka Metodikos 47 p. reikalavimą projektuojamo sklypo ribas sutapatinti su keliais, todėl nebuvo ir nėra teisinių kliūčių įjungti šią juostą į J. L. projektuotą žemės sklypą, kad sklypo riba sutaptų su jau esamu viešuoju keliu. Be to, pareiškėja teigia, jog Alytaus apskrities viršininko 2010-06-29 įsakymo Nr.Ž-2464-(1.3) 1.2 punktu patvirtinus asmenų, kuriems rengiant Punios kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą suformuoti žemės, miško sklypai, sąrašą, kurio XVI skyriaus eil. Nr.1 J. L. buvo suformuotas sklypas Nr.823, kurio plotas 0,36 ha, ir J. L. užsakymu UAB „ROGEKOS geodezija“ atlikus kadastrinius matavimus plote tarp minėtų (L. S. ir P. Č.) jau patvirtintų žemės sklypų ir parengus rastos laisvos valstybinės žemės sklypo geodezinį planą kadastriniais matavimais nustatyta, kad iš J. L. patvirtinto 0,36 ha žemės sklypo ploto laisvoje valstybinėje žemėje likęs 3222 kv.m. (0.3222 ha) sklypas. Į suprojektuotą sklypą patenktų šio ginčo objektu esanti visa įvaža nuo viešojo kelio, su kuriuo ribotųsi pareiškėjos sklypas bei minėti jau patvirtinti sklypai.
Kaip matyti iš bylos aplinkybių ir įrodymų pareiškėjos teises pažeidžia Alytaus apskrities viršininko 2010-06-29 įsakymo Nr.Ž-2464-(1.3) 1.2 punktu patvirtinto asmenų, kuriems rengiant Punios kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą suformuoti žemės, miško sklypai, sąrašo, kurio XVI skyriaus eil. Nr.1 J. L. buvo suformuotas sklypas Nr.823, plotas 0,36 ha, o pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis- kitos paskirties, gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba) bei Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Alytaus žemėtvarkos skyriaus 2011-06-08 žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai aktas Nr.02KAM-32485, kuriame nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) . sklypo plotas 3222 kv. m. (3600) kv. m., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) : (duomenys neskelbtini) ., kadastro duomenys neatitinka Punios kad. vietovės projekto, nes keičiama konfigūracija.
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 10 str. 2013-12-17, 2014-06-10 teismo posėdžių metu išaiškino pareiškėjai (1 t., b.l.88-90, 148,149) teisę reikšti skundo reikalavimus pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais Alytaus apskrities viršininko 2010-06-29 įsakymo Nr.Ž-2464-(1.3) dalį bei Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Alytaus žemėtvarkos skyriaus 2011-06-08 žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai aktą Nr.02KAM-32485, tačiau pareiškėja šia procesine teise nepasinaudojo, todėl pareiškėjos skundo reikalavimai panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus 2013-08-02 sprendimą Nr. 2SD-(14.104)-1843 ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013-09-10 sprendimą Nr. 1SS-(10.5)-1921 netenkintini, nes šie sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, o skundo reikalavimas įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Alytaus skyrių per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos organizuoti ir įgyvendinti Alytaus apskrities viršininko 2010-06-29 įsakymo Nr. Ž-2464(1.3) 1.1 p. patvirtintame Punios kadastro vietovės žemėtvarkos projekte J. L. patvirtinto 0,36 ha žemės sklypo, kurio Nr. 823, esančio (duomenys neskelbtini) . ribų, formos ir ploto pakeitimus (korektūrą), žemės sklypo planu sujungiant visą likusią 0,3222 ha laisvos valstybinės žemės plotą, užtikrinant, kad sklypo ribos sutaptų su gretimo sklypo kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini) , priklausančiu P. Č., ribomis, taip pat su vietinės reikšmės viešuoju keliu, su kuriuo visi trys sklypai ribojasi, nepaliekant laisvos valstybinės žemės juostos tarp sklypų taip pat netenkintinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos O. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Rimantas Giedraitis
Daina Kukalienė
Janina Vitunskienė