Civilinė byla Nr. e3K-3-240-421/2024
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05082-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8; 3.2.4.12
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gruodžio 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Donato Šerno (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrolitpa“ kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. Š., J. J. ir J. Š. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrolitpa“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, įtvirtinančių teismo pareigą tinkamai motyvuoti teismo sprendimą, įrodymų vertinimą, įrodinėjimą ir sutarčių aiškinimo taisykles, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovai prašė: 1) priteisti iš atsakovės UAB „Agrolitpa“ ieškovės J. J. naudai 7940 Eur plius pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM), t. y. iš viso 9607,40 Eur skolos, 8 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 2) priteisti iš atsakovės UAB „Agrolitpa“ ieškovės J. Š. naudai 1879,75 Eur skolos, 8 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 3) priteisti iš atsakovės UAB „Agrolitpa“ ieškovo J. Š. naudai 830,45 Eur skolos, 8 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 4) priteisti iš atsakovės ieškovų naudai žyminį mokestį ir išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atlyginimą.
3. Ieškovai nurodė, kad skola susidarė pagal baltųjų garstyčių ‘Sirene’ ekologinių sėklų (toliau – ir Sėklos) auginimo ir supirkimo sutartis (toliau – ir Sutartys, Sutartis), kurias pasirašė šalys, t. y. ieškovai ir atsakovė UAB „Agrolitpa“. Ieškovai pristatė atsakovei Sėklas, šias atsakovė priėmė, per protingą terminą jokių pretenzijų neišreiškė, tačiau su ieškovais sutartyje nustatyta tvarka ir terminais neatsiskaitė.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Panevėžio apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės: ieškovės J. J. naudai 9607,40 Eur skolos, 8 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2022 m. gruodžio 5 d. (bylos iškėlimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 92,67 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 2420 Eur dydžio išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo; ieškovės J. Š. naudai 1879,75 Eur skolos, 8 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 92,67 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 1815 Eur dydžio išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo; ieškovo J. Š. naudai 830,45 Eur skolos, 8 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2022 m. gruodžio 5 d. (bylos iškėlimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 92,67 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 2420 Eur dydžio išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo. Iš atsakovės UAB „Agrolitpa“ valstybės naudai taip pat priteisė 46,48 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo.
5. Teismas nustatė, kad 2020 m. vasario 18 d. ieškovė J. J. ir atsakovė sudarė Ekologinių sėklų auginimo ir supirkimo sutartį Nr. D/03/101/20, pagal kurią ieškovė įsipareigojo užauginti ir parduoti atsakovei baltųjų garstyčių ‘Sirene’ sėklas, o atsakovė įsipareigojo nupirkti ieškovės išaugintas Sėklas Sutartyje nustatytomis sąlygomis. Prieš pristatant Sėklas atsakovei, buvo atliktas jų kokybės tyrimas ir 2020 m. spalio 20 d. nustatyta, kad Sėklų daigumas – 80 proc. Pagal Sutartį užaugintas Sėklas ieškovė pristatė 2020 m. lapkričio 26 d., pristatytas kiekis – 7940 kg. Pristatytą krovinį atsakovė priėmė.
6. 2020 m. balandžio 20 d. ieškovė J. Š. ir atsakovė sudarė Ekologinių sėklų auginimo ir supirkimo sutartį Nr. D/03/361/20, pagal kurią ieškovė įsipareigojo užauginti ir parduoti atsakovei raudonųjų dobilų ‘Bonus’ sėklas, o atsakovė įsipareigojo nupirkti ieškovės išaugintas sėklas Sutartyje nustatytomis sąlygomis. 2020 m. vasario 20 d. šalys sudarė dar vieną sutartį prie PVM sąskaitos faktūros Nr. AGR0042498, pagal kurią atsakovė pardavė ieškovei prekes – 50 kg sėklų, už jas tą pačią dieną išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. AGR0042498, kurios suma 369,05 Eur (pirminis šios sąskaitos apmokėjimo terminas – 2020 m. spalio 5 d., kurį vėliau ieškovės prašymu atsakovė sutiko pratęsti iki pagal Sutartį užaugintų sėklų pristatymo ir perdavimo jai dienos). Prieš pristatant atsakovei sėklas pagal Sutartį, buvo atliktas jų kokybės tyrimas ir 2020 m. spalio 20 d. nustatyta, kad sėklų daigumas – 93,70 proc. 2020 m. lapkričio 26 d. ieškovė atsakovei pristatė 800 kg baltųjų garstyčių sėklų ir atsakovė jas priėmė.
7. 2020 m. vasario 18 d. ieškovas J. Š. ir atsakovė sudarė Ekologinių sėklų auginimo ir supirkimo sutartį Nr. D/03/098/20, pagal kurią ieškovas įsipareigojo užauginti ir parduoti atsakovei baltųjų garstyčių ‘Sirene’ sėklų, o atsakovė įsipareigojo nupirkti ieškovo išaugintas Sėklas Sutartyje nustatytomis sąlygomis. 2020 m. vasario 20 d. šalys sudarė dar vieną sutartį prie PVM sąskaitos faktūros Nr. AGR0042499, pagal kurią atsakovė pardavė ieškovui prekes – 400 kg baltųjų garstyčių ‘Sirene’ sėklų ir vieną medinį padėklą, už jas tą pačią dieną išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. AGR0042499, kurios suma 2957,85 Eur (pirminis šios sąskaitos apmokėjimo terminas – 2020 m. spalio 5 d., vėliau šį terminą ieškovo prašymu atsakovė sutiko pratęsti iki pagal Sutartį užaugintų sėklų pristatymo ir perdavimo jai dienos). Prieš pristatant atsakovei Sėklas pagal Sutartį, buvo atliktas jų kokybės tyrimas ir 2020 m. spalio 20 d. nustatyta, kad sėklų daigumas – 88,10 proc. Pagal Sutartį užaugintas Sėklas ieškovas atsakovei pristatė 2020 m. lapkričio 26 d., pristatytas kiekis – 3435 kg.
8. Teismas nusprendė, kad atsakovė, neinformavusi ieškovų, atliko priimtų Sėklų valymą Valstybinėje augalininkystės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir VAT). Po papildomai atlikto valymo ieškovų pristatytų Sėklų išvalytos medžiagos priemaišų kiekis visiškai neatitiko ankstesnių tyrimų metu nustatyto Sėklų švarumo lygio. Apie planuojamus Sėklų valymo darbus ieškovai informuoti nebuvo, Sėklų valymo procese nedalyvavo. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad toks didelis kiekis priemaišų susidarė išvalius būtent ieškovų pristatytas Sėklas. Šis veiksmas buvo atliktas po sėklų pristatymo (priėmimo) ir jau suėjus atsiskaitymo su ieškovais terminui, todėl, esant tokioms aplinkybėms, teismas nesivadovavo VAT sėklų valymo rezultatais, o rėmėsi pirminiais sėklų valymo rezultatais ir nusprendė, kad yra pagrindas daryti išvadą, jog atsakovė nepagrįstai neatsiskaitė su ieškovais, pažeidė prievolės sąlygas ir todėl turi ne tik atsiskaityti su ieškovais, bet ir mokėti procesines palūkanas bei atlyginti ieškovams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
9. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės UAB „Agrolitpa“ apeliacinį skundą, 2024 m. balandžio 24 d. nutartimi Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimo dalį dėl ieškovės J. Š. ieškinio tenkinimo panaikino ir perdavė šią bylos dalį nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; kitą Panevėžio apylinkės teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą; priteisė iš atsakovės ieškovės J. J. ir ieškovo J. Š. naudai po 1210 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.
10. Kolegija nustatė, kad ištirta iš J. J. ūkio pristatyta baltųjų garstyčių Sėkla nebuvo švari, todėl atsakovė atliko Sėklos valymą, nustatytas kiekis po valymo – 4120 kg išvalytos žaliavos, 3820 kg priemaišų. Po šių veiksmų atsakovė pateikė prašymą VAT dėl Sėklos sertifikavimo išvalytam žaliavos svoriui, t. y. 4120 kg. Gautoje dauginamosios medžiagos mėginio kokybės rodiklių pažymoje nurodyta, jog mėginio daigumo tyrimo rodiklis neatitinka privalomųjų kokybės reikalavimų. Nustatytas daigumas – 66 proc. Atlikus mechaninį Sėklos valymą, atsakovė tą pačią dieną, t. y. 2021 m. vasario 4 d., el. paštu pateikė paklausimą dėl likusio po sėklų valymo kiekio – atvalų (priemaišų) – išvežimo. Taip pat apie tyrimų rezultatus tiek prieš priimant Sėklą, tiek atlikus Sėklos kokybės tyrimus buvo informuotas Ą. J. telefonu bei el. paštu, t. y. tais kontaktais, kurie yra nurodyti ieškovų sudarytose sutartyse. Atsakovė 2021 m. liepos 5 d. pateikė J. J. pretenziją dėl sutartinių įsipareigojimų pagal šalių sudarytą sutartį neįvykdymo ir, remdamasi Sėklos kokybės neatitikimu bei šalių sudarytos sutarties sąlygomis, pateikė prašymą Sėklos kiekį po valymo, t. y. 4120 kg išvalytos žaliavos ir 3820 kg priemaišų, atsiimti per 10 dienų nuo pretenzijos gavimo dienos, planuojamą laiką suderinus iš anksto su atsakove.
11. Kolegija nustatė ir tai, kad ištirta iš J. Š. ūkio pristatyta baltųjų garstyčių Sėkla nebuvo švari, todėl atsakovė atliko Sėklos valymą, nustatytas kiekis po valymo – 1800 kg išvalytos žaliavos, 1640 kg priemaišų. Po šių veiksmų atsakovė pateikė prašymą VAT dėl Sėklos sertifikavimo išvalytam žaliavos svoriui, t. y. 1800 kg. Gautoje dauginamosios medžiagos mėginio kokybės rodiklių pažymoje nurodyta, jog mėginio daigumo tyrimo rodiklis neatitinka privalomųjų kokybės reikalavimų. Nustatytas daigumas – 77 proc. Atlikus mechaninį Sėklos valymą, atsakovė tą pačią dieną, t. y. 2021 m. vasario 4 d., el. paštu pateikė paklausimą dėl likusio po Sėklų valymo kiekio – atvalų (priemaišų) – išvežimo. Taip pat apie tyrimų rezultatus tiek prieš priimant Sėklą, tiek atlikus Sėklos kokybės tyrimus buvo informuotas Ą. J. telefonu bei el. paštu, t. y. tais kontaktais, kurie yra nurodyti ieškovų sudarytose sutartyse. Atsakovė 2021 m. liepos 5 d. pateikė J. Š. pretenziją dėl sutartinių įsipareigojimų pagal šalių sudarytą sutartį neįvykdymo ir, remdamasi Sėklos kokybės neatitikimu bei šalių sudarytos sutarties sąlygomis, pateikė prašymą Sėklos kiekį po valymo, t. y. 1800 kg išvalytos žaliavos ir 1640 kg priemaišų, atsiimti per 10 dienų nuo pretenzijos gavimo dienos, planuojamą laiką suderinus iš anksto su atsakove.
12. Kolegija nustatė ir tai, kad 2021 m. vasario 24 d. VAT Panevėžio skyrius pateikė pažymas, kuriose, be kitų duomenų, nurodoma, jog Sėklų daigumas yra atitinkamai 66 proc., 77 proc. bei 62 proc. Iš VAT Augalininkystės produktų kokybės tyrimų laboratorijos (skyriaus) 2021 m. kovo 3 d. bei 12 d. dauginamosios medžiagos mėginio kokybės rodiklių pažymų matyti, kad J. J., J. Š. ir J. Š. Sėklų daigumas atitinkamai yra 66 proc., 61 proc. bei 64 proc.
13. Kolegija pažymėjo, kad atsakovė 2020 m. lapkričio 23 d. siuntė ieškovų nurodytam kontaktiniam asmeniui kokybės ataskaitą, nurodė kreiptis į savo agronomą, taip pat 2021 m. vasario 4 d. siuntė el. laišką, klausdama, ar atvežti priemaišas, o 2021 m. vasario 25 d . atsakovė informavo Ą. J. el. paštu, jog Sėklos neperėjo sertifikavimo dėl per žemo daigumo, kuris turi būti ne mažiau nei 80 proc.
14. Kolegija nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog ieškovų pristatyta produkcija atsakovei neatitiko sudarytų Sutarčių reikalavimų dėl produkcijos kokybės, ginčas kilo dėl to, ar atsakovei kyla pareiga atsiskaityti su ieškovais už jų 2020 m. lapkričio 26 d. pristatytą žemės ūkio produkciją (Sėklas), kurios kokybė neatitiko sudarytų Sutarčių bei susitarimų reikalavimų.
15. Kolegija nusprendė, kad ieškovų J. J. ir J. Š. reikalavimas atlyginti jiems už pristatytą produkciją yra pagrįstas. Šią išvadą kolegija padarė įvertinusi Sutarčių nuostatas (6.2 punktas), kuriose buvo nurodyta, jog atsakovė su ieškovais atsiskaito po sėklų sertifikavimo, tačiau tame pačiame Sutarčių punkte pati atsakovė įtvirtino konkretų terminą, iki kurio atlieka banko pavedimą už pristatytas augalų Sėklas, t. y. iki 2020 m. gruodžio 30 d. Šiuo atveju byloje taip pat nekyla ginčas, jog atsakovė iki šio termino su ieškovais už jų pristatytą produkciją neatsiskaitė ir sertifikavimo neatliko, o ieškovai atsakovei augalų sėklas pristatė 2020 m. lapkričio 26 d., todėl kolegija nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą dėl atsakovei kilusios pareigos atsiskaityti.
16. Kolegija pažymėjo, kad atsakovės nurodomas 1 metų pretenzijų pareiškimo terminas nėra niekaip susijęs su Sutarties 6.2 punkto nuostata, įtvirtinančia konkretų atsiskaitymo laiką. Kolegijos vertinimu, 1 metų terminas pretenzijoms pateikti yra atsakovės garantija dėl reikalavimų, susijusių su nekokybiškos produkcijos pateikimu, pareiškimu, tačiau tai nėra susiję su konkrečiai įtvirtinta atsiskaitymo tvarka. Tą papildomai pagrindžia ir Sutarčių 7 punkto nuostatos, įtvirtinančios atsakovės teisę reikalauti grąžinti atitinkamas pinigų sumas už pristatytą nekokybišką produkciją, o tai papildomai pagrindžia išvadą, jog reikalavimai dėl nekokybiškos produkcijos, suėjus apmokėjimo terminui, yra sprendžiami savarankiška pretenzijų reiškimo dėl lėšų grąžinimo tvarka. Papildomai pažymėtina ir tai, kad Sutarčių 5.4 punkte konkrečiai įtvirtinta, jog nuosavybės teisė į sėklas atsakovei pereina nuo žymos „Žaliavos priėmimo–perdavimo aktas“ pasirašymo momento. Tai papildomai leidžia vertinti, jog atsiskaitymas už perdavimo momentu įgytą nuosavybę turi būti apibrėžiamas aiškiai ir konkrečiai.
17. Kolegija nusprendė, kad atsakovė savo veiksmais faktiškai sutiko pirkti ieškovų pateikiamą netinkamos kokybės produkciją sudarytų Sutarčių bei susitarimų sąlygomis, įskaitant ir nustatytą kainą. Tokią išvadą kolegija padarė įvertinusi tai, kad Sutarčių 4.3 punktu šalys susitarė, jog pirminę ekologinių Sėklų kokybę nustato UAB „Agrolitpa“ laboratorija, gavusi ekologiškos Sėklos pavyzdį iš daugintojo ar jį pristačius „Agrolitpa“ agronomams. Nustačius ekologiškos Sėklos kokybę, UAB „Agrolitpa“ priima sprendimą dėl Sėklos priėmimo ar pirkimo. Taigi, iš išdėstytų nuostatų galima spręsti, jog atsakovė pirmiausia pati atlieka pirminį Sėklų kokybės patikrinimą ir tuo pagrindu priima sprendimą pirkti ar ne atitinkamą produkciją, kuris iš esmės turi būti priimamas iki Sutartyse nustatytos atsiskaitymo datos. Kolegija svarbiomis aplinkybėmis pripažino ir tai, kad kai 2020 m. lapkričio 26 d. buvo pristatytos augalų Sėklos, atsakovė paėmė jų bandinius ir tą pačią dieną surašė kokybės pažymas Nr. 402, 403 ir 404, kuriose konkrečiai įvardijo, jog iš ieškovų pristatytų augalų Sėklų kokybė yra netinkama, t. y. Sėklų bandinių rodikliai neatitinka privalomųjų reikalavimų. Tačiau atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, jog iki 2020 m. gruodžio 30 d. ji kreipėsi į ieškovus ir juos informavo, kad pristatytų augalų Sėklų pirkti neketina ar kad už pristatytas augalų Sėklas ji sutinka mokėti kitokią kainą.
18. Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškovei J. J. 2020 m. lapkričio 26 d. pristačius 7940 kg, o 2021 m. kovo 12 d. Sėklų kokybės tyrimų protokole esant nustatytoms išvadoms, jog J. J. pristatytos Sėklos švarumas sudarė 80 proc., yra pagrįsta iš atsakovės ieškovei mokėtiną sumą skaičiuoti nuo 6352 kg. Atitinkamai įvertinus tai, jog ieškovas J. Š. pristatė 3440 kg, o pristatytos produkcijos švarumas sudarė 88,10 proc., todėl atsakovei kilo pareiga atsiskaityti už 3030,64 kg švarių Sėklų.
19. Kolegija padarė išvadą, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir kaip liudytojo neapklausus Ą. J., nebuvo padaryti esminiai proceso pažeidimai ar dėl to netinkamai išnagrinėta civilinė byla. Pažymėtina, kad atsakovė pirmosios instancijos teismui nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kurios nebūtų užfiksuotos į bylą pateiktuose rašytiniuose įrodymuose, susijusiuose su J. J. bei J. Š. sudarytų sutarčių vykdymu, ir kurias galėtų atskleisti šis liudytojas. Kolegija nusprendė, kad atsakovė nenurodė, kokias bylai reikšmingas aplinkybes galėtų paliudyti nurodytas asmuo.
20. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad tarp ieškovės J. Š. ir atsakovės buvo sudaryta rašytinė raudonųjų dobilų produkcijos sutartis. Tačiau byloje esantys duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovė J. Š. atsakovei pristatė baltųjų garstyčių, o ne raudonųjų dobilų produkciją. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, esant atsakovės tvirtinimui, jog jokia rašytinė sutartis su šia ieškove dėl baltųjų garstyčių pirkimo sudaryta nebuvo, turėjo pareigą analizuoti ir vertinti faktinę sutarties ar susitarimo sudarymo situaciją bei atitinkamai motyvuoti daromas išvadas dėl konkrečių sutarties dėl raudonųjų dobilų produkcijos nuostatų taikymo, ieškovei iš tikrųjų pristačius baltųjų garstyčių sėklas. Kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl ieškovės J. Š., nusprendė, jog teismas dėl šios bylos dalies neatskleidė bylos esmės, t. y. nevertino ir nenustatė bylai teisingai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių, dėl to šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
21. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. gegužės 27 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir nutraukė bylos dalį, kuri buvo perduota nagrinėti iš naujo.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
22. Kasaciniu skundu atsakovė UAB „Agrolitpa“ prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimo dalį, kuria ieškovų J. J. ir J. Š. ieškinys tenkintas, ir panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 24 d. nutartį, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis palikta nepakeista, ir priimti naują sprendimą arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, priteisti atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame procese, atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Teismai padarė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimo taisykles bei pareigą motyvuoti savo priimamus sprendimus, pažeidimą. Atsakovės vertinimu, teismai netinkamai nustatė faktines aplinkybes, neteisingai atliko įrodymų tyrimą. Pirmosios instancijos teismo motyvai yra pateikti vienoje trumpoje pastraipoje ir neatitinka tiesos. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje taip pat yra klaidų: apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, nurodo visiškai kitus teiginius, nei nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime (pvz., pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad teismas nesivadovauja VAT Sėklų valymo rezultatais, o remiasi pirminiais Sėklų valymo rezultatais, o apeliacinės instancijos teismas nurodo priešingai – kad pirmosios instancijos teismas Sėklų kiekį, už kurį, atmetus priemaišas, privalėjo atsiskaityti atsakovė, apskaičiavo remdamasis VAT atliktų tyrimų rezultatais, taip pat apeliacinės instancijos teismas nurodo priešingai ir tai, kad pirmosios instancijos teismas remiasi protokolu, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendime niekur nėra minimas minėtas protokolas). Taip pat apeliacinės instancijos teismas išvis nepasisakė dėl ekologiškos produkcijos (žaliavos) kokybės neatitikties nustatytiems reikalavimams, nors tai vienas esminių šios bylos nagrinėjimo klausimų.
22.2. Teismai absoliučiai nevertino itin reikšmingų aplinkybių – šalių valios ir bendradarbiavimo, jau suėjus sutartyse nurodytam atsiskaitymo terminui, ir tai pagrindžiančių įrodymų. Kai atsakovė 2021 m. liepos 2–5 d. pateikė pretenzijas ieškovams dėl jų pačių neįvykdytų įsipareigojimų, ieškovai 2021 m. liepos 22 d. pateikė atsakovei pasiūlymą ir atsakovė sutiko įvykdyti ieškovų atsiliepime į pretenziją nurodytą sąlygą – grąžinti ieškovams išvalytą Sėklą ir priemaišas, be to, padaryti tai atsakovės lėšomis ir panaudojant jos transportą. Taigi, ieškovams pasiūlius, o atsakovei sutikus, tęsiantis šalių sutartiniams santykiams, šalys sudarė naują susitarimą dėl ginčo sprendimo, tačiau teismai šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė.
22.3. Atsakovė pirmosios instancijos teismo prašė apklausti liudytoją, tačiau teismas netenkino šio prašymo, nes byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių esamas aplinkybes, o ieškovai tam neprieštarauja. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad atsakovė nepateikė teismui jokių konkrečių aplinkybių, kurios nebūtų užfiksuotos į bylą pateiktuose rašytiniuose įrodymuose. Ieškovams nuolat akcentuojant, kad jie nebuvo informuoti apie Sėklos valymo būtinybę, tyrimo rezultatus ir kitus klausimus, apklausti liudytoją, atsakovės vertinimu, buvo būtina siekiant pašalinti prieštaravimus tarp ieškovų teiginių ir tikrovės.
22.4. Teismai padarė materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutarčių aiškinimo taisykles, pažeidimą. Teismai nevertino sutarčių sąlygų, taikė ieškovų absoliučiai neteisingai taikytą, niekaip sutartyse neaptartą kainos apskaičiavimo būdą ir juo remdamiesi priteisė skolą atsakovei. Atsakovės vertinimu, sutarties kaina ir atsiskaitymo tvarka apibrėžta sutartyse, šalys susitarė dėl fiksuotos sertifikuotų ekologinių Sėklų supirkimo kainos ir nėra nustatyta kainos mažinimo formulė ar jos apskaičiavimo būdas, jei Sėkla neatitinka daigumo.
23. Ieškovai J. Š. ir J. J. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimą bei Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistus, priteisti ieškovų kasaciniame procese patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
23.1. Įrodymų, kad atsakovė Sėklas iš ieškovų būtų priėmusi su tam tikromis išlygomis ar kad šalys būtų kalbėjusios apie tai, jog atsakovė sprendimą dėl tokių Sėklų priėmimo priims vėliau ar tik atlikus jų valymą, byloje pateikta nebuvo. Priešingai, kaip matyti iš byloje pateiktų perdavimo–priėmimo aktų, visas ieškovų atsakovei pristatytų Sėklų kiekis buvo priimtas be jokių pastabų, komentarų ar išlygų.
23.2. Teismai pagrįstai nusprendė, kad atsakovė iki atsiskaitymų termino pabaigos, t. y. 2020 m. gruodžio 30 d., nepranešė ieškovams, jog pristatytos augalų Sėklos nėra perkamos, nors žinojo, jog pristatyta produkcija turi trūkumų ir neatitinka nustatytų kokybės reikalavimų, todėl atsakovei kyla pareiga atsiskaityti su ieškovais už jų pristatytas augalų Sėklas pagal sutarčių ir susitarimų nuostatas, juo labiau kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.59 straipsnis įtvirtina draudimą vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus.
23.3. Teismai teisingai identifikavo, kad byloje ginčas yra ne dėl Sėklų valymo darbų atlikimo, o dėl to, ar atsakovė privalo atsiskaityti su ieškovais už pagal Sutartis pristatytas ir priimtas Sėklas. Be to, įrodymų, patvirtinančių, kad šalys būtų kalbėjusios ir (ar) susitarusios dėl to, jog sprendimą dėl pristatytų Sėklų priėmimo atsakovė priims tik po to, kai atliks jų valymą, byloje nebuvo ir negalėjo būti pateikta, nes šalys dėl to nesitarė.
23.4. Atsakovė nei savo atsiliepime į ieškinį, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu klausimo dėl ieškovų reikalaujamų priteisti sumų dydžio apskritai nekėlė. Ieškovų vertinimu, teismai, nustatydami atsakovės ieškovams mokėtinas sumas, pagrįstai rėmėsi byloje pateiktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais – VAT atliktų tyrimų rezultatais, gautais ištyrus Sėklos priėmimo metu paimtus bandinių mėginius, ir vertino ne Sėklos daigumo, o būtent Sėklos švarumo kokybinį parametrą. Kaip teisingai pabrėžė apeliacinės instancijos teismas, atsakovė iš esmės neginčijo Sėklų kokybės tyrimo protokolų išvadų bei rezultatų, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo šiais institucijos pateiktais duomenimis nesivadovauti.
23.5. Be to, tai, kad šalys reiškė viena kitai pretenzijas, siūlė kiekvienai jų priimtiną ginčo sprendimo būdą, teikė savo situacijos vertinimą ir pasiūlymus, jokiais būdais nereiškia, kad šalys susitarė dėl kitokio sudarytų sutarčių vykdymo. Pažymėtina, kad jokio susitarimo (konsensuso) šalys nepasiekė ir galiausiai jas tenkinančio ginčo sprendimo būdo nerado.
23.6. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė kviesti ir apklausti byloje atsakovės nurodytą liudytoją, pagrįstai nusprendė, kad atsakovės prašymas šaukti ir apklausti byloje liudytoją neatitiko įstatymo reikalavimų, todėl buvo netenkintas pagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, taip pat įvertinęs pirmosios instancijos teismo posėdžio metu šalių nurodytas aplinkybes, pagrįstai nusprendė, jog, šiuo atveju nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir liudytojo neapklausus, nebuvo padaryti esminiai proceso pažeidimai ar dėl to netinkamai išnagrinėta civilinė byla. Pažymėtina, kad atsakovė pirmosios instancijos teismui nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kurios nebūtų užfiksuotos į bylą pateiktuose rašytiniuose įrodymuose, susijusiuose su ieškovų sudarytų sutarčių vykdymu, ir kurias galėtų atskleisti šis liudytojas. Apeliacinės instancijos teismas teisingai ir pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad, kaip pagrįstai nurodė ieškovai, atsakovė nenurodė, kokias bylai reikšmingas aplinkybes galėtų paliudyti nurodytas asmuo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos kasaciniame teisme nagrinėjimo ribų
24. CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-969/2022, 14 punktas).
25. Nagrinėjamu atveju atsakovė kasaciniu skundu skundžia apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuriomis paliktos nepakeistos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys dėl skolos iš atsakovės priteisimo ieškovės J. J. ir ieškovo J. Š. naudai. Kasaciniame skunde keliami teisės taikymo klausimai, susiję su proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimo taisykles, pareigą motyvuoti savo priimtus sprendimus, taip pat materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutarčių aiškinimo taisykles, (ne)pažeidimu.
26. Teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindų peržengti kasacinio skundo ribas (CPK 353 straipsnio 2 dalis), pažymi, kad kasaciniu skundu neskundžiama apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl ieškovės J. Š. ieškinio tenkinimo panaikintas ir byla dėl šios dalies perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, todėl šia apimtimi teisėjų kolegija nepasisakys.
Dėl šalių susitarimo ir jo vykdymo tvarkos, šalių sutartinių įsipareigojimų apimties aiškinimo
27. Atsakovė kasaciniame skunde nurodo, kad bylą nagrinėję teismai šalių sudarytas Sutarčių nuostatas aiškino ir taikė selektyviai, todėl pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimo taisykles. Atsakovės vertinimu, pagal šalių sudarytų Sutarčių esmę ir tikslą atsakovė Sutartimis įsipareigojo iš ieškovų nupirkti kokybės rodiklius atitinkančią Sėklą, o siekiant nustatyti Sėklos kokybės tinkamumą, būtina įvykdyti Sutartyse nurodytus Sėklos paruošimo sertifikuoti etapus. Vien Sėklų priėmimas iš ieškovų tam, kad jos būtų paruoštos sertifikuoti, nereiškia, kad atsakovė sutiko Sėklas nupirkti. Be to, bylą nagrinėję teismai, tenkindami ieškovų ieškinį, taikė Sutartyse neaptartą kainos apskaičiavimo būdą ir juo remdamiesi priteisė ieškovams skolą.
28. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovai ir atsakovė 2020 m. vasario 18 d. sudarė Sutartis, kuriomis ieškovai įsipareigojo užauginti ir parduoti atsakovei Sėklas, o atsakovė įsipareigojo jas nupirkti Sutartyse nustatytomis sąlygomis. 2020 m. lapkričio 26 d. ieškovai pristatė atsakovei Sėklas, atsakovė jas priėmė, tačiau už Sėklas Sutartyse nustatytu terminu neatsiskaitė. Byloje nustatyta ir ginčas dėl to nekyla, kad ieškovų pristatytos Sėklos neatitiko Sutartyse nustatytų Sėkloms keliamų kokybės reikalavimų.
29. Spręsdamas dėl pagrindo priteisti ieškovams atlygį už pristatytas Sėklas, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovė iki atsiskaitymo termino pabaigos, nurodytos Sutarties 6.2 punkte, t. y. iki 2020 m. gruodžio 30 d., sertifikavimo neatliko, su ieškovais neatsiskaitė ir nepranešė jiems, jog pristatytos Sėklos nėra perkamos, nors žinojo, kad pristatytos Sėklos turi trūkumų ir neatitinka nustatytų kokybės reikalavimų. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad atsakovė faktiškai sutiko pirkti ieškovų pateikiamą netinkamos kokybės produkciją ir turi sumokėti Sutarties 6.1 punkte nustatytą kainą.
30. Taigi, kasaciniame skunde iš esmės yra keliamas teisės aiškinimo ir taikymo klausimas, ar bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė ir aiškino šalių sudarytas ekologinių Sėklų auginimo ir supirkimo sutartis, susijusias su Sutarčių sąlygomis dėl Sėklų sertifikavimo ir nustatyta kainos nustatymo bei atsiskaitymo tvarka.
31. Teisėjų kolegija pažymi, kad konkrečios sutarties turinio ir jos sąlygų išaiškinimas, sutartimi sulygtų šalių pareigų bei teisių nustatymas yra fakto klausimas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 353 straipsnio 1 dalį, kasacinis teismas fakto klausimų nenagrinėja, tačiau, atsižvelgdamas į kasacinio skundo argumentus, patikrina, kaip bylą nagrinėję teismai laikėsi sutarčių aiškinimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-684/2018, 40 punktas; 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-398-687/2019, 39 punktas).
32. Sutarties laisvės principas suteikia šalims galimybę laisva valia susitarti dėl sutarties turinio, sutartimi prisiimamų įsipareigojimų, jų vykdymo tvarkos ir kt. (CK 6.156 straipsnis). Todėl tuo atveju, kai sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, sutarties šalys yra saistomos sutartinių įsipareigojimų vykdymo tokiu būdu, kokiu jos pačios susitarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-295-219/2020, 35 punktas).
33. Kasacinio teismo praktika sutarčių aiškinimo klausimu yra nuosekli ir išplėtota. Sutarčių aiškinimo instituto paskirtis – nustatyti sutarties turinį, iš sutarties kylančių šalių tarpusavio teisių ir pareigų apimtį tais atvejais, kai kyla šalių ginčas dėl sudarytos sutarties galiojimo ir (ar) vykdymo. Sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiškinimo taisykles, reglamentuotas CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Sutarties turinio ir sąlygų, dėl kurių tarp jos šalių kyla ginčas, išaiškinimas pagal sutarčių aiškinimo taisykles, taip identifikuojant tikrąjį šalių susitarimą, pasiektą joms disponuojant laisve savanoriškai nustatyti sutarties turinį ir suderinus jų valią, koreliuoja su sutarties laisvės principu ir nereiškia šio principo pažeidimo.
34. Pagal nuoseklią kasacinio teismo praktiką, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tačiau toks sutarties aiškinimo būdas ne visada leidžia tiksliai įvertinti sutarties turinį ir nustatyti bendrą subjektyvią kontrahentų valią sukurti atitinkamus įsipareigojimus. Sutarties šalių ketinimus lemia kiekvienos iš šalių individualios savybės ir poreikiai, taigi šalių ketinimai gali nesutapti. Be to, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018, 23 punktas; 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019, 30, 31 punktai; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020, 29 punktas).
35. CK 6.193 straipsnio, reglamentuojančio sutarčių aiškinimo taisykles, 2 dalis pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką aiškinama plačiai, pažymint, kad sutartis turi būti aiškinama sistemiškai, nepaliekant neaptarto nė vieno reikšmingo sutarties punkto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2005), be to, negali būti neaptarta ir neįvertinta nė viena sutarties dalis, priedas ar kita sudedamoji dalis. Šiuo atveju galioja prezumpcija, kad kiekvienas žodis, frazė turi tam tikrą prasmę ir reikšmę, nes šalys be reikalo jų paprastai nevartoja. Šis aiškinimas atkartoja UNIDROIT Tarptautinių komercinių sutarčių principų 4.5 straipsnio nuostatas; toks aiškinimas taikomas ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2009; 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-181/2013). Taigi, sutarties turinio ir jos sąlygų tinkamas išaiškinimas, sutartimi sulygtų šalių pareigų bei teisių nustatymas galimas tik sistemiškai aiškinant ir taikant Sutarčių nuostatas.
36. Iš Sutarčių nuostatų matyti, kad ieškovai turėjo pateikti tokias sėklas, kurios atitiktų Sutartyse aptartus kokybinius parametrus ir, be kita ko, sėklų švarumas po valymo turėjo atitikti pagal auginamo augalo rūšį privalomuosius pašarinių augalų ar javų, grikių, aliejinių ir pluoštinių, gėlių, kai kurių daržovių bei prieskoninių ir vaistinių augalų sėklos kokybės reikalavimus (Sutarčių 4.1 punktas). Šalys susitarė ir tai, jog pirminę ekologinių sėklų kokybę nustato atsakovės laboratorija, gavusi ekologiškos sėklos pavyzdį iš ieškovų ar jį pristačius atsakovės agronomams. Nustačiusi ekologiškos sėklos kokybę, atsakovė priima sprendimą dėl sėklos priėmimo ir pirkimo (Sutarčių 4.3 punktas). Šalys taip pat susitarė dėl sėklų valymo ir už valymą patirtų išlaidų atlyginimo (Sutarčių 5.5, 5.6 punktai). Sutartyse nustatyta ir tai, kad pagal valymo akte nustatytą užskaitomą išvalytą sėklų svorį atsakovė per 5 kalendorines dienas pateiks prašymą Valstybinei augalininkystės tarnybai dėl sėklos sertifikavimo (Sutarčių 5.5 punktas). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos Sutarčių nuostatos leidžia daryti išvadą, kad Sutartyse aiškiai ir nedviprasmiškai išskirti tam tikri Sėklų kokybės tikrinimo ir jų paruošimo sertifikuoti etapai.
37. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog atsakovė jau nuo pat pradžių, dar prieš ieškovams pristatant produkciją, informavo ieškovus apie Sėklų faktinius kokybinius parametrus ir jų neatitiktį Sutarčių sąlygoms, o kai ieškovai pristatė augalų Sėklas atsakovei, ji paėmė augalų Sėklų bandinius ir tą pačią dieną surašė kokybės pažymas, kuriose konkrečiai įvardijo, jog iš ieškovų pristatytų augalų Sėklų kokybė yra netinkama, t. y. Sėklų bandinių rodikliai neatitinka privalomųjų reikalavimų. Taigi, viena vertus, bylą nagrinėję teismai nustatė, jog atsakovė atliko pareigą informuoti ieškovus apie pateiktų Sėklų neatitiktį Sutartyse nustatytiems rodikliams ir Sėklų kokybės parametrai skirtinguose Sėklų kokybės tikrinimo etapuose keitėsi, tačiau, kita vertus, padarė išvadą, jog atsakovė nereiškė pretenzijų per Sutartyje nustatytą terminą, todėl laikė, jog atsakovė faktiškai sutiko nupirkti ieškovų pristatytą produkciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios teismų išvados padarytos neištyrus šios nutarties 33 punkte aptartų Sutarčių sąlygų visumos ir neįvertinus atsakovės argumentų, susijusių su viso bylos nagrinėjimo metu buvusia jos nuoseklia pozicija, jog Sėklų priėmimas tam, kad jos būtų paruoštos sertifikuoti, nereiškia, kad atsakovė sutiko pirkti ieškovų pristatytas nekokybiškas Sėklas, nes sėklų kokybės patikrinimas yra ilgas procesas, nustatytas ir aptartas Sutartimis. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių bylą nagrinėjusių teismų argumentus, kad atsakovė savo veiksmais faktiškai sutiko su netinkamos kokybės produkcija, todėl jai kyla pareiga atsiskaityti su ieškovais, teisėjų kolegija vertina kaip dviprasmiškus ir nepagrindžiančius tokios išvados.
38. Iš apeliacinės instancijos teismo skundžiamos nutarties matyti ir tai, kad, viena vertus, apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog pagal Sutarčių 6.2 punktą atsakovės pareiga atsiskaityti su ieškovais už pristatytą produkciją kyla tik po Sėklų sertifikavimo, tačiau, kita vertus, nustatęs, jog iki šiame Sutarčių punkte nustatyto termino atsakovė sertifikavimo neatliko, remdamasis tuo pačiu Sutarčių punktu, konstatavo, kad atsakovė faktiškai sutiko pirkti ieškovų pateiktą netinkamos kokybės produkciją. Šią savo išvadą apeliacinės instancijos teismas pagrindė minėtame Sutarčių punkte įtvirtintu terminu, kaip atskaitos tašku, vertindamas tai, jog iki šio termino atsakovė pretenzijų dėl kokybės ieškovams nepareiškė ir už pristatytą produkciją neatsiskaitė. Tačiau nustatęs faktines aplinkybes, jog ieškovai Sėklas atsakovei pristatė 2020 m. lapkričio 26 d., Sėklų valymą atsakovė atliko tik 2021 m. vasario 4 d., o atsakymas iš VAT dėl Sėklų nesertifikavimo gautas tik 2021 m. vasario 24 d., apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nevertino aplinkybių, ar Sutarčių 6.2 punkte nustatytas terminas, kuris taikomas atsiskaitymui su ieškovais po Sėklų sertifikavimo, gali būti taikomas ir tuo atveju, kai sertifikavimas neatliekamas iki šio Sutartyse nustatyto termino. Kitaip tariant, bylą nagrinėję teismai neįvertino, kokią reikšmę pagal Sutarčių nuostatas šalys suteikė Sėklų sertifikavimui ir dėl kokių priežasčių sertifikavimo procesas užtruko bei kokios pasekmės ir atsakomybė pagal Sutarčių nuostatas kyla tuo atveju, kai Sėklos nėra sertifikuojamos.
39. Teisėjų kolegija pagrįstais pripažįsta ir atsakovės kasacinio skundo argumentus, kad bylą nagrinėję teismai neteisingai taikė Sutartyse neaptartą kainos apskaičiavimo būdą ir juo remdamiesi priteisė skolą ieškovams.
40. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas, spręsdamas dėl ieškovei mokėtinos sumos dydžio, atsižvelgė į tai, jog ieškovai nebuvo informuoti apie planuojamus Sėklų valymo darbus, todėl nusprendė remtis pirmesniais tyrimo rezultatais. Pirmosios instancijos teismas atmetė galimą priemaišų dydį (20 proc.) ir taikė Sutarčių 6.1 punkte įtvirtintą kainos apskaičiavimo formulę bei, remdamasis ja, priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 7940 Eur plius PVM, o ieškovui, atmetęs galimą priemaišų dydį (11,80 proc.) ir atliktą vienašalį įskaitymą bei remdamasis ta pačia Sutarčių 6.1 punkte įtvirtinta kainos apskaičiavimo formule, priteisė 830,45 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada ir apskaičiavimais dėl priteistinų sumų ieškovams dydžio. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokioms teismų padarytoms išvadoms.
41. Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad sisteminis Sutarčių aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog Sėklų valymas aiškiai ir nedviprasmiškai buvo aptartas Sutarčių nuostatose. Sutarčių sąlygose dėl Sutarčių dalyko aptarta, kad ieškovai turi pateikti Sėklas, kurių švarumas po valymo turės atitikti atitinkamai pagal auginamo augalo rūšį privalomuosius pašarinių augalų ar javų, grikių, aliejinių ir pluoštinių, gėlių, kai kurių daržovių bei prieskoninių ir vaistinių augalų sėklos kokybės reikalavimus, bet ne mažiau nei 98,85 proc. (Sutarčių 4.1 punktas). Šios nutarties 36 punkte konstatuota, kad Sutartyse išskirti Sėklų kokybės tikrinimo etapai, kuriuose atitinkamai aptartas ir Sėklų valymo procesas bei valymo darbų išlaidos (Sutarčių 5.5 ir 5.6 punktai). Sutarčių 5.5 punkte, be kita ko, nurodyta ir tai, jog pagal valymo akte nustatytą užskaitomą išvalytą Sėklų svorį atsakovė per 5 kalendorines dienas pateikia prašymą VAT dėl Sėklos sertifikavimo. Taigi, vien formalus pirmosios instancijos teismo konstatavimas, kad ieškovai nebuvo informuoti apie planuojamus Sėklų valymo darbus, nepateikiant išsamių argumentų ir Sutarčių nuostatų sisteminio aiškinimo, nėra pakankamas išvadai, kuria remdamasis pirmosios instancijos teismas apskaičiavo priteistinos sumos dydį. Ar šalys turi būti atskirai informuojamos apie planuojamus atlikti veiksmus, nepriklausomai nuo to, kad tokie veiksmai yra aptarti ir suderinti Sutarčių nuostatose, yra fakto klausimas, kurio kasacinis teismas nenagrinėja (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
42. Antra, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nusprendęs taikyti Sutarčių 6.1 punkte įtvirtintą kainos apskaičiavimo formulę, ja vadovavosi klaidingai. Iš Sutarčių 6.1 punkto nuostatos matyti, kad šalys pasirinko fiksuotą 1.1 punkte auginamų augalų sertifikuotų ekologinių Sėklų supirkimo kainą sutarties pasirašymo metu: 1250 Eur/t plius PVM už sertifikuotas Sėklas, tačiau bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ieškovams priteisė skolos dydį įvertinęs pirminius tyrimo rezultatus ir atėmęs priemaišų dalį, kurios apskaičiavimas ir įvertinimas Sutarčių nuostatose nebuvo aptartas. Dėl šios priežasties yra pagrindas pritarti atsakovės kasacinio skundo argumentams, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė Sutartyse nenurodytą kainos apskaičiavimo būdą, nes Sutartyse nėra įtvirtinta nei kainos mažinimo formulė, nei jos apskaičiavimo būdas, jei Sėkla neatitinka daigumo.
43. Galiausiai iš Sutarčių nuostatų matyti tai, kad Sutarčių 6.1 punkte, kuriuo rėmėsi teismai, priteisdami ieškovams mokėtinas sumas, yra nustatyta fiksuota ir konkreti Sėklų supirkimo kaina už sertifikuotas sėklas, o Sutarčių 7.6 punkte įtvirtinta atsiskaitymo tvarka tuo atveju, kai Sėklos yra nesertifikuojamos, nes neatitinka privalomųjų reikalavimų ir kitų Sutartyse apibrėžtų kokybės reikalavimų. Taigi, sisteminis Sutarčių sąlygų aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad atsiskaitymo tvarka už sertifikuotas ir nesertifikuotas Sėklas skiriasi, tačiau bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose šios Sutarčių nuostatos nebuvo detalizuotos ir aptartos, neįvertintas Sutarčių 6.1 ir 7.6 punktuose įtvirtintų skirtingų atsiskaitymo tvarkų santykis, jų reikšmė šalių prisiimtų įsipareigojimų apimčiai. Sutarčių 7.6 punktu šalys aiškiai susitarė, jog tuo atveju, kai Sėklos nesertifikuojamos, jos gali būti nuperkamos kaip ekologinės ar chemizuotos žaliavos, atsižvelgiant į užaugintos Sėklos lauko statusą ir kokybę. Šalys taip pat susitarė, kad tokiu atveju pirmenybė priimti sprendimą dėl žaliavos nupirkimo priklauso atsakovei, o kaina suderinama atskiru šalių susitarimu. Tuo atveju, jei atsakovė atsisakytų pirkti žaliavas, Sėklos lieka ieškovų atsakomybė. Sutarčių 7.1 punkte taip pat nustatyta, kad neatitinkančios privalomųjų reikalavimų ir kitų Sutartyse apibrėžtų kokybės reikalavimų Sėklos grąžinamos ieškovams, o visos dėl netinkamos Sėklų kokybės atsakovės patirtos išlaidos, apibrėžtos Sutarties 7.1 punkte, kompensuojamos ieškovų. Taigi, taikant Sutarčių 7.6 punkto nuostatas, svarbu įvertinti, ar šalis, kuriai suteikiama pirmenybės teisė rinktis pirkti nesertifikuotas Sėklas, tokį ketinimą yra išreiškusi. Tačiau bylą nagrinėję teismai tokių aplinkybių netyrė ir nevertino. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo sprendimui priteisti ieškovams mokėtiną sumą, nepagrįstai ir pernelyg formaliai rėmėsi Sutarčių 6.1 punkte įtvirtinta konkrečia Sėklų supirkimo kaina, netinkamai aiškino ir taikė Sutarčių nuostatas, įtvirtinančias šalių atsakomybę ir atsiskaitymo už pristatytą produkciją tvarką, todėl tokia apeliacinės instancijos teismo nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta.
44. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad, bylą nagrinėjusiems teismams nepagrįstai nusprendus tenkinti ieškovų ieškinį, skolos dydį apskaičiuojant pagal Sutarčių 6.1 punkte nustatytą formulę, kuri, kaip konstatuota pirmiau, yra taikytina tik sumokėti už sertifikuotas Sėklas, byloje liko neatskleistos ir neįvertintos reikšmingos aplinkybės, susijusios su nesertifikuotų sėklų grąžinimu ir (ar) apmokėjimu pagal Sutarčių 7 punktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors byloje teismų nustatytos, tačiau taip ir likusios tinkamai neištirtos ir neįvertintos aplinkybės dėl šalių bendradarbiavimo ir atsakovės pateiktų pretenzijų dėl sėklų grąžinimo, kurios reikšmingos įvertinant Sutarčių 7.1 ir 7.6 punktų nuostatas, suponuoja išvadą, kad nebuvo atkleista bylos esmė.
45. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, aiškindami Sutarties nuostatas, susijusias su sertifikavimo procesu, atsiskaitymo tvarka ir terminais bei šalių atsakomybe, netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles, t. y. pažeidė pareigą Sutartį aiškinti sistemiškai, nepaliekant neaptarto nė vieno reikšmingo Sutarties punkto, neatsižvelgė į Sutartyse nustatytus ypatumus, nepagrįstai suteikė vienodą teisinę reikšmę sertifikuotoms ir nesertifikuotoms Sėkloms ir taikė netinkamą Sutartyse neaptartą kainos apskaičiavimo būdą, dėl šios priežasties nepagrįstai priteisė ieškovams skolą. Bylą nagrinėję teismai visapusiškai neįvertino ir neištyrė, kokią reikšmę šalys Sutartimis suteikė Sėklų kokybės tikrinimo etapams, ar Sutartyse nustatytas konkretus terminas taikomas nepriklausomai nuo to, ar Sėklos yra sertifikuotos. Byloje taip pat liko neišsiaiškinta, kokie teisiniai padariniai iš Sutarčių nuostatų kyla tuo atveju, kai Sėklos nėra sertifikuojamos, ir ar įmanomas Sėklų grąžinimas ir (ar) atsiskaitymas už jas.
Dėl teismo procesiniam sprendimui keliamų reikalavimų, teismo pareigos tinkamai motyvuoti procesinį sprendimą ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo
46. Atsakovė kasaciniame skunde teigia, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė įstatyme nustatytas įrodymų vertinimo taisykles ir pareigą motyvuoti savo priimtus procesinius sprendimus. Atsakovės vertinimu, egzistuoja šiurkščios teismų padarytos klaidos nustatant faktines bylos aplinkybes, buvo atliktas neteisingas įrodymų tyrimas ir vertinimas, teismų procesinių sprendimuose yra prieštaravimų. Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus taip pat pripažįsta pagrįstais.
47. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Šių reikalavimų turinys detalizuotas kitose CPK nuostatose. CPK 265 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, priimdamas sprendimą, teismas turi įvertinti įrodymus, konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas. CPK 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti reikalavimai teismo sprendimo motyvuojamajai daliai – joje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. CPK 331 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-469/2024, 47 punktas).
48. Taigi, CPK 263 straipsnio 1 dalyje, 265 straipsnio 1 dalyje, 270 straipsnio 4 dalyje, 331 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas reiškia, kad sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje teismas turi pagrįsti išvadas, išdėstytas sprendimo rezoliucinėje dalyje, t. y. jis turi įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus įrodymus ir nustatyti ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, pritaikyti ginčui aktualias teisės aktų nuostatas, nurodyti argumentus, kodėl jis nelaiko patikimais konkrečių įrodymų ir jais nesiremia, atmeta kaip nepagrįstus šalių nurodytus argumentus ir pan. Tik išsamiai ištyręs visas bylai teisingai išspręsti reikšmės galinčias turėti aplinkybes ir sprendime (nutartyje) išdėstęs argumentus dėl šių aplinkybių nustatymo bei vertinimo, teismas gali priimti byloje teisingą ir teisėtą sprendimą, taip, be kita ko, įgyvendindamas ir dalyvaujančių byloje asmenų teisę būti išklausytiems (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-701/2024, 73 punktas).
49. Tinkamo teismo sprendimo motyvavimo, kaip vieno iš teisės į teisingą teismą elementų, svarba yra pabrėžiama ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje. EŽTT šiuo aspektu yra išaiškinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nacionalinius teismus įpareigoja išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. EŽTT savo jurisprudencijoje taip pat yra nurodęs, kad teismų ir tribunolų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti; sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (pvz., EŽTT 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje H. prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99). Nacionalinių teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami, kad atsakytų į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (pvz., EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91).
50. Teismo pareiga tinkamai motyvuoti ir pagrįsti priimtą procesinį sprendimą yra neatsiejamai susijusi su pareiga tinkamai įvertinti byloje pateiktus įrodymus. Teismo funkcija yra tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018, 42 punktas). Civiliniame procese galiojančios bendrosios taisyklės įpareigoja teismą, vertinantį įrodymus, patikrinti kiekvieno jų sąsajumą, leistinumą, ryšį su kitais įrodymais, taip pat tai, ar nėra tarp jų prieštaravimų; teismas privalo įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai patikimi. Teismai turi vertinti įrodymus, vadovaudamiesi nurodytomis įrodinėjimo taisyklėmis ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2022, 52 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismo atliktas įrodymų vertinimas turi atsispindėti jo priimtame procesiniame sprendime, kuriame teismas turi motyvuotai pagrįsti, kokiais įrodymais rėmėsi priimdamas sprendimą, kokius įrodymus laikė nepatikimais ir dėl kokių priežasčių, kokie yra prieštaravimai tarp byloje pateiktų įrodymų ir kaip jie pašalinti, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-701/2023, 28 punktas).
51. Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas).
52. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 29 punktas)
53. Taigi, teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019, 40 punktas).
54. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio proceso metu gali būti tikrinamas tiek pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas, tiek ir jo pagrįstumas (teismo sprendimas gali būti peržiūrimas tiek teisiniu, tiek faktiniu aspektu), kasacinio teismo praktikoje akcentuojama apeliacinės instancijos teismo teisė, o kai apeliacinis skundas grindžiamas pirmosios instancijos teismo padaryta fakto klaida, – ir pareiga iš naujo tirti ir vertinti byloje esančius įrodymus, analizuoti faktines bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2007; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2009). Įvertinęs įrodymus, apeliacinės instancijos teismas gali tam tikras aplinkybes pripažinti nustatytomis, nors pirmosios instancijos teismas jas laikė nenustatytomis arba dėl jų buvimo ar nebuvimo iš viso nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo ribas, privalo pats įvertinti, ar faktinės bylos aplinkybės, kurios tirtos pirmosios instancijos teisme, nustatytos nepažeidžiant įrodinėjimo taisyklių (CPK 320 straipsnis), o apeliacinio skundo argumentais keliant bylai išnagrinėti esminę reikšmę turinčių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo klausimą – juo, kaip patenkančiu į bylos nagrinėjimo dalyką, atskleidžiančiu ginčo esmę ir turinčiu reikšmės bylos teisiniam rezultatui, pasisakyti.
55. Teisėjų kolegija nurodo, kad CPK 270 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimus teismo sprendimo turiniui, 4 dalyje nustatyta, jog motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, jame nėra motyvuotai pagrindžiama, kuo remdamasis teismas padarė išvadą, jog Sėklų priemaišų dalis yra atitinkamai 20 proc. ir 11,80 proc., kokiais įrodymais remdamasis teismas konstatuoja, jog ieškovai nebuvo informuoti apie sėklų valymo procesą. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš teismo sprendimo tik galima numanyti, kad teismas įvertino Sėklų priemaišų kiekį procentais pagal 2020 m. spalio 20 d. atsakovės atliktą Sėklų kokybės tyrimą, kuriuo ieškovės pateiktų Sėklų daigumas buvo 80 proc., o ieškovo – 88,10 proc., tačiau, atlikus ieškovams mokėtinos sumos dydžio apskaičiavimą, tokios išvados pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nėra atskleidžiamos, priešingai – nurodoma, jog įvertinamas Sėklų švarumas, tačiau šis vertinimas neatsispindi pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismas tik nurodė, jog remiasi pirminiais tyrimų rezultatais, tačiau jų nekonkretizavo, neįvardijo teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, nenurodė, kaip konkrečiai apskaičiuoja priemaišų dalis. Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuose nėra paaiškinimų, iš kurių būtų galima suprasti, kaip ir kokiais įrodymais remiantis buvo apskaičiuota ieškovams priteistina suma, teismas neanalizavo įrodymų visumos ir nenurodė, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta, padarydamas atitinkamas išvadas. Be kita ko, teismo išvada ir dėl to, jog ieškovai nebuvo informuoti apie sėklų valymo procesą, yra deklaratyvaus pobūdžio, teismas nepagrindė šios išvados jokiais argumentais, visapusiškai atliktu pateiktų įrodymų visumos įvertinimu.
56. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, skundžiamos nutarties 45 punkte ir pripažino, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino du sėklos kokybės rodiklius – daigumą ir švarumą, tačiau dėl tokios pirmosios instancijos teismo padarytos fakto klaidos ir neišsamiai ištirtų įrodymų vertinimo neįgyvendino apeliacinės instancijos teismui įtvirtintos pareigos iš naujo tirti ir vertinti byloje esančius įrodymus, analizuoti faktines bylos aplinkybes, pašalinti pirmosios instancijos teismo sprendime esančius prieštaravimus.
57. CPK 331 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) turiniui. Sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje teismas turi pagrįsti išvadas, išdėstytas sprendimo (nutarties) rezoliucinėje dalyje, t. y. CPK įtvirtinta pareiga teismui motyvuoti sprendimą (nutartį). Motyvuojamosios teismo sprendimo (nutarties) dalies paskirtis – pagrįsti teismo išvadas, išdėstytas rezoliucinėje teismo sprendimo (nutarties) dalyje. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvai dėl pirmosios instancijos teisme atlikto įrodymų vertinimo yra prieštaringi. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog „teismas nesivadovauja Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sėklų valymo rezultatais, o remiasi pirminiais sėklų valymo rezultatais“, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog „pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu sėklų kiekį, už kurį, atmetus priemaišas, privalėjo atsiskaityti atsakovė, apskaičiavo remiantis Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atliktų tyrimų rezultatais ir atliekant šiuos skaičiavimus vertino ne sėklos daigumo, o būtent sėklos švarumo kokybinį parametrą“. Negana to, apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadai dėl skaičiuotinų priemaišų dalies nagrinėjamu atveju, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog, ieškovei pristačius 7940 kg, o 2021 m. kovo 12 d. Sėklų kokybės tyrimų protokole Nr. ATL3-1447 esant nustatytoms išvadoms, jog ieškovei pristatytos Sėklos švarumas sudarė 80 proc., yra pagrįsta iš atsakovės ieškovei mokėtiną sumą skaičiuoti nuo 6352 kg. Atitinkamai įvertinus tai, jog ieškovas pristatė 3440 kg, o pristatytos produkcijos švarumas sudarė 88,10 proc., atsakovei kilo pareiga atsiskaityti už 3030,64 kg švarių Sėklų. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendime apskritai nėra minimas 2021 m. kovo 12 d. Sėklų kokybės tyrimų protokolas. Be kita ko, iš paties pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas nagrinėjamu atveju atsisakė vertinti VAT Sėklų valymo rezultatus dėl to, kad jie atlikti vėliau nei Sutartimis nustatytas atsiskaitymo terminas (2020 m. gruodžio 30 d.), o apeliacinės instancijos teismo minimas sėklų kokybės tyrimų protokolas surašytas 2021 m. kovo 12 d., todėl nėra aišku, kodėl pirmiau minimu protokolu, kaip įrodymu byloje, apeliacinės instancijos teismas rėmėsi pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams.
58. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes ir skundžiamus procesinius sprendimus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, formaliai pritardamas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir padarytoms išvadoms, klaidingai rėmėsi įrodymais, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamos nutarties 45 ir 46 punktuose remiasi įrodymais (ne Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Sėklų valymo rezultatais, o pirminiais Sėklų valymo rezultatais ir 2021 m. kovo 12 d. Sėklų kokybės tyrimų protokolu Nr. ATL3-1447), kurie nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo nebuvo vertinti, todėl teisėjų kolegija turi pagrindo pripažinti, kad iš pateiktų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų motyvų akivaizdu, jog jie prieštarauja vieni kitiems.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
59. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju bylą nagrinėję teismai pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą (CPK 177, 185 straipsniai), ir tinkamai, vadovaudamiesi įstatyme nustatytais reikalavimais, nemotyvavo savo priimtų procesinių sprendimų, tokiu būdu teismai pažeidė CPK 270 ir 331 straipsniuose keliamus reikalavimus bei netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 straipsnis), neatsižvelgė į Sutartyse nustatytus, skirtingai taikytinus ypatumus dėl atsiskaitymo tvarkos ir šalių atsakomybės už sertifikuotas ir nesertifikuotas Sėklas, nepagrįstai taikė netinkamą Sutartyse neaptartą kainos apskaičiavimo būdą. Bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl ieškovams mokėtinų sumų, neišsiaiškino visų reikšmingų ginčui tinkamai išspręsti aplinkybių ir neatliko sisteminio Sutarčių taikymo ir aiškinimo, prieštaringai vertino byloje esančius įrodymus, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, teismų padarytos išvados dėl ieškovams mokėtinų sumų ir jų dydžio negali būti pripažintos pagrįstomis. Tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamus teismų procesinius sprendimus, kuriais buvo išspręsti (patenkinti) ieškovų J. J. ir J. Š. reikalavimai atsakovei dėl skolos priteisimo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 360 straipsnis).
60. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, kai dėl tirtinų aplinkybių ir įrodymų apimties ir pobūdžio yra pagrindas padaryti išvadą, kad byla turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą kaip pagrindą grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jei tokio proceso teisės pažeidimo negali pašalinti apeliacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 31 punktas).
61. Remdamasi tuo, kas nurodyta pirmiau, teisėjų kolegija vertina, kad dėl tirtinų aplinkybių masto bei pobūdžio byla turės būti nagrinėjama plačia apimtimi iš naujo, įvertinant ir šiame procesiniame sprendime nurodytus aspektus, susijusius su šalių sudarytų Sutarčių aiškinimu ir taikymu bei tirtinomis faktinėmis aplinkybėmis, tai sudaro pagrindą konstatuoti bylos esmės neatskleidimą, kurio negali pašalinti apeliacinės instancijos teismas. Dėl to, panaikinus nurodytas skundžiamų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalis, byla dėl nurodytų reikalavimų dalies grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).
62. Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui atsižvelgiant į galutinį bylos išnagrinėjimo rezultatą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 360, 362 straipsniais,
n u t a r i a :
Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrolitpa“ (j. a. k. 168598128) ieškovės J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 9607,40 Eur (devynis tūkstančius šešis šimtus septynis Eur 40 ct) skolos, 8 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2022 m. gruodžio 5 d. (bylos iškėlimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 92,67 Eur (devyniasdešimt du Eur 67 ct) sumokėto žyminio mokesčio ir 2420 (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt) Eur dydžio išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo ir panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 24 d. nutarties dalį, kuria ši Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimo dalis palikta nepakeista ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti Panevėžio apylinkės teismui.
Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrolitpa“ (j. a. k. 168598128) ieškovo J. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 830,45 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt Eur 45 ct) skolos, 8 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2022 m. gruodžio 5 d. (bylos iškėlimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 92,67 Eur (devyniasdešimt du Eur 67 ct) sumokėto žyminio mokesčio ir 2420 (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt) Eur dydžio išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, ir panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 24 d. nutarties dalį, kuria ši Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimo dalis palikta nepakeista ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti Panevėžio apylinkės teismui.
Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 24 d. nutarties dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Artūras Driukas
Andžej Maciejevski
Donatas Šernas