Civilinė byla Nr. 2A-2088-945/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10680-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.14;

3.3.1.18.1

                                (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininko, pranešėjo), Nijolios Indreikienės ir Izoldos Nėnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P.-L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-18106-886/2019 pagal ieškovės R. P.-L. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Onrama“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir kompensacijos priteisimo.  

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė ieškiniu (b. l. 3–7) pašė pripažinti neteisėtu 2019 m. sausio 24 d. su atsakove sudarytos darbo sutarties nutraukimą, priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją. Ieškovė nurodė, kad atsakovė 2019 m. vasario 28 d. informavo ieškovę apie darbo sutarties, pagal kurią ieškovė dirbo pardavėja – konsultante, nutraukimą Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalies pagrindu, nors ieškovė nebuvo teikusi prašymo nutraukti darbo santykius. Tą pačią dieną ieškovei telefonu buvo pranešta, kad darbo sutarties nutraukimas DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu atšauktas, o, ieškovei atvykus į darbą 2019 m. kovo 1 d., jai pateikta pasirašytinai susipažinti 2019 m. vasario 25 d. bandomojo laikotarpio įvertinimo forma ir iš darbo ieškovė atleista 2019 m. kovo 5 d. vadovaujantis DK 36 straipsnio 3 dalimi. Ieškovė nurodo esanti diplomuota prekybos darbuotoja, turinti patirties prekybos įmonėse, nėra gavusi jokių drausminių nuobaudų, pretenzijų ar pastabų iš darbdavio, kitų darbuotojų ar klientų. Ieškovei nebuvo pateikti susipažinti ir pasirašyti pareiginiai nuostatai, bendrovės vidaus tvarkos taisyklės, darbų ir priešgaisrinės saugos taisyklės, darbo grafikas, kas leidžia spręsti, kad su ja buvo sudaryta laikino darbo sutartis, neketinant įdarbinti nuolatiniam darbui.

2.       Atsiliepimu į ieškinį (b. l. 66–72) atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei nurodė, kad pardavėja – kasininkė A. K. 2019 m. vasario 20 d. tarnybiniu pranešimu informavo darbdavį apie asmenis, parduotuvėje reikalaujančius skolų grąžinimo iš ieškovės, 2019 m. vasario 25 d. tarnybiniu pranešimu informavo, kad ieškovė nuolat kalba telefonu, nereaguoja į pastabas, nepalaiko tvarkos sandėlyje. Įvertinusi ieškovės darbo veiklą, 2019 m. vasario 25 d. tiesioginė ieškovės vadovė pateikė bandomojo laikotarpio įvertinimo formą, kurioje nurodyta, kad darbuotoja nėra tinkama darbui. Kandidatams į pardavėjo – konsultanto pareigas nėra keliami specialūs reikalavimai išsilavinimui. Ieškovė savo kompetenciją galėjo įrodyti tinkamai vykdydama darbines funkcijas. Klientų ir darbdavio rašytinių pretenzijų nebuvimas nereiškia, kad darbuotojas savo pareigas vykdė nepriekaištingai. Ruošiant darbo sutarties su ieškove nutraukimo dokumentus buvo padaryta techninė klaida, įvardijant netinkamą DK straipsnį. Pastebėjus klaidą, buvo nedelsiant imtasi veiksmų klaidai ištaisyti. Įmonė nevykdo praktikos formaliai supažindinti darbuotojus su vidaus teisės aktais, jiems pasirašant žurnaluose ar registruose. Ieškovė supažindinta su elektroninio formato dokumentais, tą ji patvirtino darbo ginčų komisijos posėdžio metu. Darbo grafikai įmonėje ruošiami prieš 7 dienas, ieškovė laikydavosi darbo laiko režimo, t. y. su darbo grafiku buvo supažindinama tinkamai. Darbdavys ieško nuolatinių, patikimų ir sąžiningų darbuotojų. Ieškovė yra pirmoji darbuotoja, atleista iš darbo dėl nepatenkinamų bandomojo laikotarpio rezultatų.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimu (b. l. 113–118) ieškinį atmetė, priteisė valstybei iš ieškovės 3,36 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

4.       Teismas nurodė, kad jeigu darbuotojas nesutinka su atleidimu iš darbo DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu ir kreipiasi į teismą, darbdavys privalo įrodyti, jog darbuotojas neišlaikė išbandymo, t. y. kad darbuotojas dėl savo dalykinių ir asmeninių savybių nesugeba ar negali dirbti darbo, dėl kurio atlikimo buvo sulygta sudarant sutartį. Neigiamą išbandymo rezultatą darbdavys gali įrodinėti visomis CPK 177 straipsnyje nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Teismo pareiga nagrinėjant tokias bylas – patikrinti, ar darbdavys tikrai turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, kad darbuotojas neišlaikė išbandymo.

5.       Teismas konstatavo, kad surinkti rašytiniai įrodymai, atsakovės atstovės ir liudytojų paaiškinimai patvirtina, jog ieškovė pažeidė kasininko – pardavėjo pareiginių nuostatų 53 punkto (darbo metu asmeniniai pokalbiai neturi trukdyti kolegoms dirbti ir (ar) bendrauti su klientais, taip pat neturi trukdyti darbuotojui atlikti darbo sutartimi sulygtų darbo funkcijų), 30 punkto (gavus prekes, ruošti jas pardavimui ir patikrinti), 7 punkto (vykdyti tiesioginio vadovo žodines užduotis ir pavedimus) reikalavimus. Teismas kaip nepagrįstus, nepatvirtinančius ieškovės reikalavimų pagrįstumo, atmetė ieškovės atstovų argumentus dėl atsakovės pateiktų įrodymų turinio skirtumų.

6.       Teismas nurodė, kad byloje nėra nustatyta, jog tarnybinių pranešimų turinys neatitinka tikrovės. Įmonės darbuotoja A. K. apklausiama liudytoja teismo posėdžio metu patvirtino pranešimus rašiusi savo nuožiūra.

7.       Teismas pažymėjo, kad ieškovės teiginiai, jog ji niekada nebuvo nušalinta nuo darbo, jai neskirta drausminių nuobaudų, neprašyta pasiaiškinti dėl netinkamai vykdomų pareigų, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovė savo pareigas atliko tinkamai. Liudytojų paaiškinimai ir rašytiniai įrodymai patvirtinta, kad žodinių pastabų dėl naudojimosi telefonu ir netinkamai atliekamų pareigų ieškovė buvo gavusi. Darbuotoją atleidžiant išbandymo laikotarpiu teisės aktai darbdaviui numato paprastesnę procedūrą, įstatyme nėra imperatyviai nurodytas reikalavimas prieš atleidžiant darbuotoją DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu jį nušalinti nuo darbo ar skirti drausmines nuobaudas.

8.       Teismas sprendė, kad klaida nurodant neteisingą DK straipsnį, kaip atleidimo iš darbo pagrindą, nebuvo esminė, ji buvo nedelsiant ištaisyta, jokių pasekmių nesukėlė. Darbdavio ketinimas atleisti darbuotoją iš užimamų pareigų yra akivaizdus, o atleidimo motyvas būtent ir yra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

9.       Teismas, remdamasis tuo, kad liudytoja J. Č., kuri buvo tiesioginė ieškovės vadovė, teismo posėdyje patvirtino atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytą aplinkybę, jog su kasininko – pardavėjo pareiginiais nuostatais ieškovė buvo supažindinta, šios aplinkybės ieškovės atstovai teismo posėdžio metu neginčijo, darė išvadą, kad vien supažindinimo su vidaus dokumentais patvirtinimo parašu nebuvimas nėra pagrindas spręsti, jog atsakovė siekė sudaryti laikinojo darbo sutartį.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10.        Apeliaciniu skundu (b. l. 121–122) ieškovė prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Visa eilė aplinkybių verčia pagrįstai abejoti tiek bandomojo laikotarpio įvertinimo formoje, tiek pranešime apie darbo sutarties nutraukimą, tiek tarnybiniuose pranešimuose išdėstytų pretenzijų ieškovės atžvilgiu realumu, objektyvumu ir pagrįstumu, rašytinių įrodymų teisėtumu.

1.2.                      Ieškovė yra diplomuota prekybos darbuotoja, yra dirbusi prekybos įmonėse, jokių pretenzijų iš darbdavio, bendradarbių, klientų ar drausminių nuobaudų dėl netinkamo darbo nėra gavusi.

1.3.                      Atsakovės atstovai ir liudytojai patvirtino, kad viena iš priežasčių nutraukti su ieškove darbo sutartį buvo vykdomi išieškojimai ieškovės atžvilgiu, kas yra atvira diskriminacija dėl turtinės padėties.

1.4.                      Darbdaviui laikantis pozicijos, kad ieškovė neišlaikė išbandymo, darbo sutartis turėjo būti nutraukta DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu, tačiau šis pagrindas buvo pasirinktas tik po to, kai ieškovė nesutiko su atsakovės įformintu darbo sutarties nutraukimu pagal DK 55 straipsnio 1 dalį. Darbdavys siekė nutraukti darbo sutartį su ieškove bet kokiu būdu ir bet kokiu pagrindu, realiai neįvertindamas ieškovės darbo kokybės išbandymo laikotarpiu. Kadangi darbdavys elgėsi akivaizdžiai nesąžiningai ir sąmoningai, tikslingais veiksmais siekė pažeisti ieškoves teises ir teisėtus interesus, jam turi tekti su tuo susijusios neigiamos pasekmės.

1.5.                      Faktą, kad atsakovė nesiekė sudaryti su ieškove nuolatinės darbo sutarties, patvirtina ir aplinkybės, jog ieškovei nebuvo pateikti susipažinti ir pasirašyti bendrovės vidaus darbo tvarkos taisyklės bei pareiginiai nuostatai, ieškovė nebuvo supažindinta su priešgaisrinės saugos taisyklėmis, taip pat nebuvo pasirašytinai supažindinta su darbo grafiku.

1.6.                      Teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi A. K. tarnybiniais pranešimais, tačiau visiškai ignoravo aplinkybę, kad šie tarnybiniai pranešimai buvo surašyti darbdavio nurodymu. Sprendime išdėstyta išvada, kad darbdavys nenurodė A. K., koks turi būti pranešimų turinys, tėra visiškai nepagrįsta teismo prielaida. Teismas taip pat niekaip nereagavo į ieškovės argumentus, kad pranešimai yra galimai suklastoti.

11.       Atsakovė atsiliepimu (b. l. 124–128) prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė nurodo, kad ieškovė nenurodė jokių konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu tiesiog pareiškė savo nuomonę. Teismas, vertindamas į bylą surinktus įrodymus, vadovavosi įstatyme įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad darbo santykiai buvo nutraukti dėl diskriminacijos, nenagrinėtina ir atmestina, nes yra nauja šioje byloje ir peržengia apeliacinio skundo ribas, kadangi ieškovė šios aplinkybės nebuvo išreiškusi nei prašyme, pateiktame darbo ginčų komisijai, nei ieškinyje, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pokalbis priėmimo į darbą metu neturi nieko bendro su atleidimo pagrindu. 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

12.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

13.       Vadovaujantis CPK 312 straipsniu, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Ši nuostata yra suderinta su darbo ginčų nagrinėjimo ypatumus reglamentuojančiomis CPK 414 straipsnio 3 dalies, 417–418 straipsnių normomis, pagal kurias viršyti ieškinio dalyką ir pagrindą, patenkinti daugiau darbuotojo reikalavimų ar darbuotojo teises apginti alternatyviu būdu gali tik pirmosios instancijos teismas ir tik atsižvelgdamas į tai, kokiu pagrindu savo reikalavimus darbuotojas grindžia. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad aktyvus teismo vaidmuo darbo bylose nereiškia, jog darbuotojui, kaip bylos šaliai, tenka pasyvaus proceso stebėtojo vaidmuo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019). Darbuotojo pareiga suformuluoti reiškiamo reikalavimo pagrindą bei jį įrodinėti yra įtvirtinta ne tik bendrosiose CPK normose (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–3 punktai, 178 straipsnis), bet ir procesinius klausimus reglamentuojančiose DK nuostatose. Pvz., DK 26 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad nagrinėjant nediskriminavimo bylas, susijusias su darbo santykiais, darbuotojas privalo įvardinti aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą, jog darbuotojas patyrė diskriminaciją, ir tik tada darbdaviui tenka pareiga įrodyti, kad diskriminacijos nebuvo. Kitaip tariant, jeigu darbuotojas neįrodinėja galimos diskriminacijos fakto ir tokio pobūdžio aplinkybe negrindžia savo byloje reiškiamo reikalavimo, jos vertinimas nepatenka į bylos nagrinėjimo ribas.

14.       Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, aplinkybes, susijusias su galima diskriminacija turtiniu pagrindu, ieškovė įvardijo tik apeliaciniame procese, jos nebuvo vertinamos bylą nagrinėjant iš esmės pirmosios instancijos teisme, todėl jas vertinti nagrinėjant apeliacinį skundą draudžia imperatyvios civilinio proceso normos (CPK 312, 320 straipsniai).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

15.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė prašanti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo yra nemotyvuotas, ieškovė nenurodė, kokie įrodymai negalės būti ištirti ar kokios aplinkybės negalės būti įvertintos bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka. Ieškovė tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ir teikdama apeliacinį skundą turėjo galimybę raštu išdėstyti visas bylai reikšmingas aplinkybes bei savo poziciją byloje nagrinėjamais klausimais, todėl spręsti, kad apeliacinis procesas negalimas papildomai neišklausius ieškovės paaiškinimų žodinio posėdžio metu, nėra pagrindo. Dėl nurodytos priežasties prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka atmetamas.

Dėl ieškovės atleidimo iš darbo teisėtumo

16.       Byloje nekilo ginčo dėl to, kad 2019 m. sausio 24 d. darbo sutarties (b. l. 16–20) pagrindu ieškovė dirbo pardavėja – konsultante, sudarydamos darbo sutartį šalys, besivadovaudamos DK 36 straipsnio 3 dalimi, susitarė dėl trijų mėnesių bandomojo laikotarpio. Darbo sutartis su ieškove nutraukta 2019 m. kovo 5 d. (b. l. 20, 35), prieš tai įteikus ieškovei 2019 m. kovo 1 d. pranešimą apie ketinimą nutraukti darbo sutartį (b. l. 22). Ieškovė neįrodinėja aplinkybės, kad darbdavys, inicijuodamas darbo sutarties nutraukimą, būtų nesilaikęs DK 36 straipsnio 4 dalyje nustatytų procedūrinių reikalavimų.

17.       Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, ieškovė jos teisių pažeidimą sieja su aplinkybe, kad prieš nutraukdamas darbo sutartį DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu darbdavys 2019 m. vasario 28 d. nutraukė darbo sutartį su ieškove taikydamas DK 55 straipsnio 1 dalį (b. l. 19), nors ieškovė nebuvo pateikusi prašymo nutraukti darbo sutartį darbuotojos iniciatyva. Įvertinusi šį argumentą teisėjų kolegija pažymi, kad, nevertinant aptariamo darbdavio veiksmo teisėtumo ir pagrįstumo, jis nesukūrė jokių teisinių pasekmių, kadangi darbdavys savo priimtą sprendimą atšaukė (b. l. 48–50), kaip matyti iš į bylą pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių (b. l. 37–39) ir apmokėjimo už darbą dokumentų (b. l. 40–42), ieškovės darbo santykiai su atsakove tęsėsi ir po 2019 m. vasario 28 d. Vien ši aplinkybė pati savaime leidžia spręsti, kad realias faktines pasekmes sukūrė 2019 m. kovo 1 d. inicijuotas ir 2019 m. kovo 5 d. įgyvendintas darbo sutarties nutraukimas DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame sprendime, jokių pasekmių nesukūrę ankstesni darbdavio veiksmai, kuriuos ieškovė vertina kaip neteisėtą darbdavio elgesį, o atsakovė – kaip techninę klaidą (b. l. 54), negali būti vertinami kaip turintys kokios nors įtakos savarankiško darbdavio veiksmo – darbo sutarties nutraukimo kitu pagrindu – teisėtumui ir pagrįstumui.

18.       Teisėjų kolegija taip pat sutinka su skundžiamame sprendime pateiktu aiškinimu, kad darbo sutarties nutraukimui DK 36 straipsnio pagrindu negali būti taikomi tokios pačios apimties įrodinėjimo standartai, kaip ir nutraukiant darbo sutartį DK 57–58 straipsniuose nurodytais pagrindais. Inicijuodamas darbo sutarties nutraukimą dėl darbuotojo padaryto darbo pareigų pažeidimo (DK 58 straipsnis) darbdavys turi įvykdyti griežtai reglamentuotą darbo sutarties nutraukimo procedūrą, kurios tikslas yra objektyviais įrodymais užfiksuoti netinkamo darbuotojo elgesio pavyzdžius. Inicijuodamas darbo sutarties nutraukimą savo iniciatyva dėl netenkinančių darbo rezultatų (DK 57 straipsnis) darbdavys turi įvardinti darbo rezultatams neigiamos įtakos turinčias darbuotojo gebėjimų ar darbo funkcijų vykdymo spragas, suteikti darbuotojui galimybę tokias spragas pašalinti, o, darbuotojui to nepadarius, nutraukdamas darbo sutartį išmokėti darbuotojui išeitinę išmoką.

19.       Kartu įstatyme yra numatyta aukščiau aptarto griežto darbo santykių nutraukimo teisinio reglamentavimo išimtis, suteikianti galimybę šalims darbo santykius nutraukti paprastesne tvarka. Vadovaujantis DK 36 straipsnio 1 dalimi, išbandymo terminas nustatomas tam, kad darbdavys galėtų įvertinti, ar darbuotojas tinka darbui, į kurį jis priimtas. Toks teisinis reglamentavimas lemia aptariamo darbo sutarties nutraukimo pagrindo taikymo specifiškumą. Pirma, darbdavys iki bandomojo termino pabaigos turi teisę darbo sutartį nutraukti pigiau (nemokėdamas išeitinės išmokos) ir paprastesne tvarka (įspėjęs darbuotoją prieš tris darbo dienas). Antra, darbo sutarties nutraukimo pagrindu yra įvardijamas darbdavio sprendimas, kad darbuotojas neišlaikė išbandymo, t. y. jog darbuotojas, darbdavio vertinimu, nėra tinkamas darbui, dėl kurio sudaryta darbo sutartis. Aiškindamas tokį teisinį reglamentavimą kasacinis teismas yra nurodęs, kad išbandymo rezultatų vertinimas yra darbdavio prerogatyva. Darbo sutartis sudaroma šalių valia ir tik šios sutarties šalys gali spręsti, ar darbas yra priimtinas (kai išbandymas nustatytas darbuotojo prašymu) arba ar darbuotojas sugeba tinkamai atlikti jam pavestą darbą (kai išbandymas nustatomas darbdavio iniciatyva). Jeigu darbuotojas nesutinka su atleidimu iš darbo nurodytu pagrindu ir kreipiasi į teismą, darbdavys privalo įrodyti, kad darbuotojas iš tiesų neišlaikė išbandymo, t. y. kad darbuotojas dėl savo dalykinių ir asmeninių savybių nesugeba ar negali dirbti darbo, dėl kurio atlikimo buvo sulygta sudarant sutartį. Nagrinėdamas tokias bylas teismas negali spręsti tų klausimų, kurie pagal įstatymą ir darbo teisinių santykių sutartinį pobūdį yra darbdavio prerogatyva, t. y. teismas negali pripažinti, kad darbuotojas tinka pavestam darbui. Teismo pareiga nagrinėjant tokias bylas – patikrinti, ar darbdavys tikrai turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, kad darbuotojas neišlaikė išbandymo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-632-611/2015, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-484-701/2016). Kitaip tariant, aptariamas darbo sutarties nutraukimo pagrindas yra lankstesnis tuo aspektu, kad įrodinėjant aplinkybę, jog darbuotojas netinka darbo sutartyje nurodytam darbui, netaikomas objektyvusis įrodinėjimo standartas, pagal kurį darbdavio nurodomas darbo sutarties nutraukimo priežastis kiekvienas asmuo turėtų objektyviai įvertinti kaip pakankamas pripažinti, kad darbuotojas neišlaikė išbandymo. Darbuotojui nesutinkant su darbo sutarties nutraukimo DK 36 straipsnio pagrindu teisėtumu, darbdaviui pakanka įrodyti, kad egzistavo sąlygos susiformuoti konkretaus darbdavio subjektyviai pozicijai, jog darbuotojas jam netinka.

20.       Nutarties 19 punkte pateiktas teisinio reglamentavimo aiškinimas paneigia apeliacinio skundo argumentų, kad ieškovė buvo baigusi mokslus, reikalingus darbo funkcijoms vykdyti (b. l. 23–26) ir turi panašaus darbo patirties (šiai aplinkybei pagrįsti į bylą nepateikta jokių įrodymų), reikšmę. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad šios ieškovės nurodytos aplinkybės buvo vertinamos sudarant su ieškove darbo sutartį ar darbdaviui priimant sprendimą darbo sutartį nutraukti. Susitaręs dėl išbandymo termino darbdavys turėjo teisę vertinti, ar darbo funkcijas ieškovė vykdo taip, kaip iš jos tikimasi.

21.       Nors ieškovė ir akcentavo skirtingai ieškovės bendradarbių tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 51–53) ir darbdavio ieškovei pateiktoje bandomojo laikotarpio įvertinimo formoje (b. l. 21) nurodytas išbandymo neišlaikymo priežastis, teisėjų kolegija tokį ieškovės argumentą vertina kaip formalų, nepaneigiantį darbdavio veiksmų teisėtumo. Įvertinimo formoje (b. l. 21) nurodyta, kad ieškovė nesupranta jai skiriamų užduočių, jas vykdo netiksliai, nuolat kalba ar kitaip naudojasi telefonu, nepaiso kolegų pastabų, netinkamai bendrauja su klientais. Šios aplinkybės atitinka nurodytąsias A. K. 2019 m. vasario 25 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 53). Nurodyta darbuotoja, dirbusi kartu su ieškove, 2019 m. vasario 20 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 52) taip pat buvo nurodžiusi, kad ieškovei dirbant pas ją ateidavo pašaliniai asmenys, kurie reikalaudavo grąžinti skolas, dėl ko A. K. nepasitikėdavo ieškove, bijodavo palikti ieškovę vieną prie kasos aparato. Nurodytas aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ne tik A. K. (2019 m. rugpjūčio 22 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 1 val. 39 min. 45 sek. iki 2 val. 13 min. 15 sek.), bet ir atsakovės direktoriaus pavaduotoja J. Č., nurodžiusi tiek faktą, kad ieškove skundėsi bendradarbiai, tiek ir aplinkybę, jog ieškovė nereaguodavo į žodines pastabas, nebuvo suinteresuota darbo funkcijas vykdyti tinkamai (2019 m. rugpjūčio 22 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 1 val. 7 min. 35 sek. iki 1 val. 38 min. 50 sek.). Tos pačios aplinkybės akcentuojamos ir ieškovei įteiktame pranešime apie darbo sutarties nutraukimą (b. l. 22). A. K. 2019 m. vasario 20 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 52) akcentuotas pasitikėjimo ieškove nebuvimas dėl pas ieškovę darbo vietoje besilankydavusių asmenų, reikalavusių grąžinti skolas, vertinant ją kartu su iš antstolių gautais duomenimis apie ieškovės atžvilgiu vykdomus priverstinius išieškojimus (b. l. 47), nors ir tiesiogiai nepaminėti įvertinimo formoje, įvertinus ieškovės pareigybės pobūdį (b. l. 97–103) galėjo turėti įtakos tiek ieškovės bendradarbiams, tiek ir darbdaviui subjektyviai vertinant ieškovės elgesį, jos tinkamumą užimamoms pareigoms. Pirmosios instancijos teismas nurodytų aplinkybių visumą pagrįstai įvertino kaip sukūrusią pagrindą atsakovės vadovui priimti sprendimą dėl to, kad  ieškovė neatitiko lūkesčių, siejamų su pardavėjos – konsultantės pareigas užimančiu darbuotoju.

22.       Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ieškovės pozicija dėl atsakovės į bylą pateiktų rašytinių įrodymų galimo suklastojimo yra vertintina kaip jokiais įrodymais nepagrįsta prielaidos forma pateikta gynybinė pozicija. Tarnybinių pranešimų surašymo aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino juos surašiusios liudytojos. Jokių priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikta. Tas pats pasakytina ir apie ieškovės poziciją, kad darbdavys siekė sudaryti su ieškove laikiną sutartį. Pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia darbdaviui sudaryti terminuoto pobūdžio sutartis su darbuotoju net ir neterminuoto pobūdžio darbui (DK 67 straipsnio 4 dalis), todėl, tuo atveju, jeigu būtų neketinęs sukurti su ieškove neterminuotų darbo santykių, darbdavys turėjo galimybę sudaryti terminuotą darbo sutartį. Vien aplinkybė, kad ieškovė nebuvo pasirašytinai supažindinta su vidiniais įmonės dokumentais, galėtų būti pagrindu, esant įstatyme įtvirtintoms sąlygoms, taikyti darbdaviui atsakomybę už netinkamą darbo santykių įforminimą, tačiau savaime nepaneigia darbdavio veiksmų nutraukiant darbo santykius teisėtumo. Nesupažindinimas raštu su darbo grafiku paneigtų darbdavio teisę taikyti atsakomybę už darbo laiko režimo nesilaikymą (nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad ieškovė laikėsi darbo laiko režimo, t. y. žinojo, kada turi būti darbe, nėra). Nesupažindinimas raštu su pareigybės aprašymu ar darbo tvarkos taisyklėmis galėtų tapti kliūtimi taikyti DK 58 straipsnio nuostatas už nurodytuose lokaliniuose teisės aktuose nurodytų taisyklių pažeidimą, tačiau nagrinėjamoje byloje toks klausimas ir nekeliamas. Darbdavys aiškiai nurodė priežastis, dėl kurių darbuotoja buvo įvertinta kaip netinkama užimamoms pareigoms, pateikė įrodymus, kurių visuma leido susiformuoti darbdavio sprendimui dėl sąlygų nutraukti darbo sutartį DK 36 straipsnio pagrindu egzistavimo.

23.       Apibendrindama nutarties 17–22 punktuose nurodytų aplinkybių visumą teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė įrodė darbo sutarties nutraukimo su ieškove teisėtumą, pirmosios instancijos teismas tarp šalių kilusį ginčą išsprendė tinkamai, skundžiamą sprendimą naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

24.       Apeliacinį skundą atmetus, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas. Teisėjų kolegija kartu pažymi, kad sisteminis CPK 83 straipsnio aiškinimas lemia, kad darbuotojai darbo bylose yra atleidžiami ne tik nuo žyminio mokesčio mokėjimo, bet ir nuo kitų išlaidų valstybei atlyginimo. Ši išvada lemia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai išnagrinėjęs bylą, be pagrindo priteisė iš ieškovės valstybei teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą, todėl sprendimo rezoliucinė dalis tikslinama, panaikinant dalį dėl išlaidų valstybei atlyginimo priteisimo.

25.       Būdama atleista nuo išlaidų valstybei atlyginimo, ieškovė nėra atleista nuo pareigos atlyginti kitos šalies turėtas išlaidas, todėl, apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovės atsakovei priteisiamas atsakovės išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu, atlyginimas – 800 Eur (b. l. 129–130) (CPK 93, 98 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimo rezoliucinę dalį, panaikinant jos dalį dėl 3,36 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo priteisimo iš ieškovės valstybei.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Onrama“, juridinio asmens kodas 135910150, iš ieškovės R. P. – L., gim. (duomenys neskelbtini), 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) atstovavimo išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Marius Bartninkas 

Nijolia Indreikienė

Izolda Nėnienė