(S)

         Civilinė byla Nr. 3K-3-127/2008 

         Procesinio sprendimo kategorijos:

         130.3; 113.6.1.10

        

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2008 m. gegužės 29 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš  teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės ir Algio Norkūno (pranešėjas),  

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Britų Virginijos salų įmonės Westintorg Corp. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. rugsėjo 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo Baltarusijos Respublikos valstybinės gamybos ir prekybos unitarinės įmonės „Belaja Rus“ prašymą pripažinti ir Lietuvos Respublikoje leisti vykdyti Baltarusijos Respublikos Aukštojo Ūkinio Teismo sprendimus.

 

Teisėjų kolegija       

 

n u s t a t ė :                                          I. Pareiškimo esmė

 

Pareiškėjas prašo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje įsiteisėjusius Baltarusijos Respublikos Aukštojo Ūkinio Teismo sprendimus, kuriais jam iš atsakovo Britų Virginijos salų įmonės Westintorg Corp. priteistos baudinės netesybos ir palūkanos už prievolių pagal kontraktus netinkamą vykdymą (Baltarusijos Respublikos Aukštojo Ūkinio Teismo 2006 m. spalio 3 d. sprendimas byloje Nr. 59-11/06, 2006 m. lapkričio 29 d. sprendimas byloje Nr. 80-5/2006, 2006 m. lapkričio 29 d. sprendimas byloje Nr. 79-5/2006, 2006 m. gruodžio 14 d. sprendimas byloje Nr. 84-5/2006).

  Atsakovas prašo netenkinti pareiškėjo prašymo, nes, jo nuomone, Aukštasis Ūkinis Teismas neturėjo jurisdikcijos nagrinėti šalių ginčo (šalių sutartyse nustatyta arbitražinė išlyga, pagal kurią šalys susitarė kilusius ginčus spręsti Tarptautiniame arbitražo teisme); Aukštojo Ūkinio Teismo sprendimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai, nes jais iš atsakovo priteistos neprotingai didelės baudinės netesybos, viršijančios pagrindinę skolą.

Atsakovas taip pat prašo CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinės civilinę bylą Nr. 2T-67/2007 dėl Tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos prekybos-pramonės rūmų teismo sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje. Jis nurodo, kad Tarptautinio arbitražo teismo ir Aukštojo Ūkinio Teismo  sprendimai priimti dėl skolos ir baudinių netesybų priteisimo iš atsakovo pagal tuos pačius kontraktus (tiekimo sutartis). Aukštasis Ūkinis Teismas, priteisdamas iš atsakovo baudines netesybas už papildomą laikotarpį, vadovavosi Tarptautinio arbitražo teismo sprendimuose nustatytomis aplinkybėmis. Civilinėje byloje Nr. 2T-67/2007 atsakovas prieštarauja tam, kad Tarptautinio arbitražo teismo sprendimai būtų pripažinti ir leisti vykdyti, nes dėl nepagrįstai didelių baudinių netesybų priteisimo ir atsisakymo taikyti šalių tarpusavio įsiskolinimo įskaitymus jie prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. Taip pat byloje sprendžiamas klausimas dėl šalių sutartyse nustatytos arbitražinės išlygos galiojimo. Taigi, civilinėje byloje Nr. 2T-67/2007 nustatyti faktai turės prejudicinę galią nagrinėjamai civilinei bylai, o joje priimtas sprendimas gali būti nesuderinamas su nagrinėjamoje byloje priimtu sprendimu, todėl būtina sustabdyti bylos nagrinėjimą.

 

 

                                                  II. Teismo nutarties esmė

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartimi pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje pareiškėjo nurodytus Baltarusijos Respublikos Aukštojo Ūkinio Teismo sprendimus; atsakovo prašymą dėl bylos sustabdymo atmetė.

Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą bylos nagrinėjimas sustabdomas, jeigu bylos negalima nagrinėti tol, kol bus išspręsta kita byla. Šioje normoje nustatytas privalomas civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymas, jeigu tarp nagrinėjamos bylos ir kitos bylos yra prejudicinis ryšys. Ta aplinkybė, kad neišspręstas klausimas dėl Tarptautinio arbitražo teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo, nėra pagrindas stabdyti Aukštojo Ūkinio Teismo sprendimų pripažinimo Lietuvoje procesą. Lietuvos Respublika yra Konvencijos dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau – 1958 m. Niujorko konvencija) dalyvė, todėl Lietuvos teismai šią Konvenciją aiškina ir taiko savarankiškai. Be to, Konvencija įtvirtina vertybinius kriterijus („viešoji tvarka“ ir pan.), kuriuos įvairių valstybių teismai gali vertinti skirtingai. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatavo, kad nėra pagrindo stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą.

Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija nenustatė 1992 m. spalio 20 d. Baltarusijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – Tarptautinė teisinės pagalbos sutartis) 59 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti teismo sprendimus arba leisti juos vykdyti. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog Aukštojo Ūkinio Teismo sprendimų vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. Bylų šalys yra privataus kapitalo įmonės, teismo sprendimais išspręstas dviejų privačių asmenų ginčas dėl atsiskaitymo už patiektą produkciją. Atsakovo teiginiai, kad teismo sprendimai pažeidžia viešąją tvarką, neturi pagrindo. Teisėjų kolegija atmetė atsakovo argumentus, susijusius su priteistų baudinių netesybų dydžiu, bylų neteismingumo Aukštajam Ūkiniam Teismui bei tarpusavio įskaitymo netaikymo, nes pagal CPK 810 straipsnio 4 dalį, sprendžiant klausimą dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo, negali būti tikrinamas šio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Nurodyti klausimai išnagrinėti prašomuose pripažinti ir leisti vykdyti teismo sprendimuose.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį ir perduoti bylą Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Lietuvos apeliacinis teismas nepagrįstai nesustabdė bylos nagrinėjimo iki bus išnagrinėta kita civilinė byla Nr. 2T-67/2007, taip pažeidė CPK 163 straipsnio 3 punktą bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, suformuotos civilinėse bylose Nr. 3K-3-620/2004, Nr. 3K-7-552/2004.

 Nagrinėjama byla neturėjo būti sprendžiama iki to laiko, kol Lietuvos apeliaciniam teisme nebus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2T-67/2007 dėl Tarptautinio arbitražo teismo sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti. Tarp bylų yra akivaizdus prejudicinis ryšys. Civilinėje byloje Nr. 2T-67/2007 nagrinėjamas arbitražinės išlygos galiojimo klausimas. Tuo atveju, jei arbitražinė išlyga bus pripažinta galiojančia, tai, vadovaujantis 1958 m. Niujorko konvencijos II straipsnio 1 dalimi, nebus galima nagrinėti klausimo dėl Aukštojo Ūkinio Teismo sprendimų pripažinimo, nes išimtinę jurisdikciją spręsti šalių ginčą turės Tarptautinis arbitražo teismas. Šioje byloje atsakovas prieštarauja dėl Tarptautinio arbitražo teismo sprendimų pripažinimo tuo pačiu pagrindu, kaip ir dėl Aukštojo Ūkinio Teismo sprendimų, t. y. dėl jų prieštaravimo viešajai tvarkai. Tuo atveju, jei Tarptautinio arbitražo teismo sprendimai bus pripažinti prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos  viešajai tvarkai dėl to, kad jais priteistos neprotingai didelės netesybos ir kad nebuvo leista vykdyti įskaitymo, tai nebus galima pripažinti ir leisti vykdyti Aukštojo Ūkinio Teismo sprendimų, nes įvykdžius prievolių įskaitymą atsakovo prievolė išnyks ir atitinkamai neliks sumos, nuo kurios skaičiuojamos netesybos.  

Ta aplinkybė, kad 1958 m. Niujorko konvencijoje įtvirtintus vertybinius kriterijus, tokius kaip „viešoji tvarka“, Lietuvos teismai taiko ir aiškina savarankiškai, nereiškia, kad tarp sprendimų, kurie pripažįstami vadovaujantis Konvencija ir kitomis tarptautinėmis ir nacionalinėmis teisės normomis, negali būti prejudicinio ryšio. Nėra jokių pagrįstų priežasčių laikyti, kad sąvoka „Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta viešoji tvarka“ šioje byloje turėtų būti aiškinama skirtingai (siauriau ar plačiau), negu analogiška kategorija, kuria vadovaujantis galima atsisakyti pripažinti Tarptautinio arbitražo teismo sprendimus, remiantis 1958 m. Niujorko konvencijos nuostatomis. Kadangi faktinės nagrinėjamos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai yra iš esmės identiški, tai Lietuvos apeliacinio teismo išvados dėl Tarptautinio arbitražo teismo sprendimų pripažinimo prieštaraujančiais viešajai tvarkai turės tiesioginę prejudicinę reikšmę sprendžiant dėl Aukštojo Ūkinio Teismo sprendimų pripažinimo.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. gruodžio 16 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-552/2004, esant panašioms aplinkybėms sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą.

 

2. Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai taikė CPK 810 straipsnio 1 dalį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, suformuotos civilinėse bylose Nr. 3K-3-67/1998, Nr. 3K-3-513/2006, Nr. 3K-3-218/2003 ir kt. 

    Lietuvos apeliacinis teismas, tikrindamas Tarptautinėje teisinės pagalbos sutartyje įtvirtintus teismo sprendimų nepripažinimo pagrindus, tinkamai nepatikrino sprendimų prieštaravimo Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Konstitucijoje įtvirtinta tvarka turi būti tikrinama teismo ex officio, nepaisant to, kad tokio pagrindo nepripažinti sprendimo nėra Tarptautinėje teisinės pagalbos sutartyje. Tai, kad Aukštojo Ūkinio Teismo sprendimuose pasisakyta dėl aplinkybių, kuriomis atsakovas grindžia savo prieštaravimus, nepašalina teismo pareigos patikrinti viešosios tvarkos pažeidimo egzistavimą.

Šiuo atveju Aukštojo Ūkinio Teismo sprendimai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą viešąją tvarką, nes jais priteistos neprotingai didelės, lupikavimą įteisinančios baudinės netesybos. Lietuvos, kaip ir daugelio kitų šalių, teisė neleidžia priteisti baudinių netesybų (CK 6.71-6.75 straipsniai, 6.258 straipsnis). Aukštojo Ūkinio Teismo sprendimai neturėtų būti pripažinti ir vykdomi Lietuvos Respublikoje.

  

3. Lietuvos apeliacinis teismas turėjo vadovautis ne tik Tarptautinės teisinės pagalbos sutarties nuostatomis, bet ir 1958 m. Niujorko konvencijos II straipsnio 1 dalies norma, reglamentuojančia šalių teisę susitarti dėl ginčų sprendimo Tarptautiniame arbitražo teisme. Šalių sudarytose sutartyse įtvirtinta arbitražinė išlyga, kuri užkerta kelią vienai iš šalių kreiptis dėl kilusio ginčo išsprendimo į Aukštąjį Ūkinį Teismą. Aplinkybė, ar arbitražinė išlyga galioja, dar nenustatyta, nes nepriimtas teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2T-67/2007, kurioje nagrinėjamas jos galiojimo klausimas. Taigi Aukštojo Ūkinio Teismo sprendimų pripažinimas ir leidimas vykdyti gali neatitikti Lietuvos Respublikos įsipareigojimų pagal 1958 m. Niujorko konvenciją.

 

Atsiliepimu į kasacinį skundą pareiškėjas prašo Lietuvos apeliacinio teismo nutartį palikti nepakeistą, kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad užsienio teismo sprendimo pripažinimo procedūra reiškia patikrinimą, ar nėra Tarptautinėje teisinės pagalbos sutartyje nustatytų teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų. Sprendžiant užsienio teismo sprendimo pripažinimo klausimą, negalima iš naujo nagrinėti bylos faktų ir aiškintis dėl teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Nagrinėjamoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas nenustatė Tarptautinės teisinės pagalbos sutartyje nustatytų sprendimo nepripažinimo pagrindų, todėl pagrįstai pripažino ir leido vykdyti teismo sprendimus. Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad tarp šios civilinės bylos ir kitos civilinės bylos Nr. 2T-67/2007 nėra prejudicinio ryšio, todėl pagrįstai netenkino atsakovo prašymo dėl bylos sustabdymo. Pažymėtina, kad abiejose bylose Lietuvos apeliacinis teismas nenagrinėja ginčo iš esmės ir netikrina sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo, o sprendžia iš esmės procesinį klausimą – ar nėra pagrindų nepripažinti užsienio teismo sprendimų Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pasisakęs dėl viešosios tvarkos sąvokos tarptautiniame kontekste, t. y. kad ši sąvoka apima fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias materialiosios teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus. Iš bylos aplinkybių matyti, kad šiuo atveju netaikytinas nė vienas iš minėtų viešosios tvarkos pažeidimų atvejų. Kasaciniame skunde nepagrįstai remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 16 d. nutartimi, priimta civilinėje bylioje Nr. 3K-7-5520/2004, nes nesutampa šios ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

                     IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Šioje byloje kasacinio nagrinėjimo dalykas – nacionalinės ir tarptautinės teisės normų, reglamentuojančių užsienio teismo sprendimo pripažinimą ir leidimą vykdyti Lietuvos Respublikoje bei civilinės bylos privalomą sustabdymą, aiškinimas ir taikymas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl užsienio teismo – Baltarusijos Respublikos Aukštojo Ūkinio Teismo sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje, todėl šiam ginčui taikytini Lietuvos Respublikos CPK 809-814 straipsniai ir 1992 m. spalio 20 d. Baltarusijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose nuostatos. Atitinkamai kasacinio teismo teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstus kasacinio skundo argumentus dėl 1958 m. Niujorko konvencijos nuostatų taikymo, nes ginčas kilęs ne dėl užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir vykdymo, todėl šios Konvencijos nuostatos nagrinėjamam ginčui netaikytinos.

1. Užsienio teismų sprendimai yra pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu ir pagal šiose sutartyse nustatytas sąlygas (CPK 810 straipsnio 1, 5 dalys).

Lietuvos Respublikos teismas pripažįsta ir leidžia vykdyti Baltarusijos Respublikos teismo sprendimus, jeigu konstatuoja, kad nėra Tarptautinės teisinės pagalbos sutarties 59 straipsnyje nurodytų pagrindų, kuriais gali būti atsisakyta juos pripažinti ar leisti vykdyti (CPK 810 straipsnio 1 dalis, 813 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad Tarptautinės teisinės pagalbos sutarties 59 straipsnyje nenustatyta pagrindo atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti teismo sprendimą, kai šalis kitoje byloje ginčija arbitražinės išlygos galiojimo ar negaliojimo klausimą.

Tarptautinės teisinės pagalbos sutarties 19 straipsnyje nurodyti pagrindai, kai iš viso atsisakoma teikti teisinę pagalbą. Tai yra bendroji norma. Joje nustatyta, kad teisinė pagalba neteikiama, jeigu jos teikimas gali pakenkti Susitariančiosios šalies, kuriai pateikiamas prašymas, suverenitetui ar saugumui, piliečių teisėms ir teisėtiems interesams, arba prieštarauja pagrindiniams jos įstatymų principams. Taigi ne vien Tarptautinės teisinės pagalbos sutarties 59 straipsnyje, bet ir 19 straipsnyje nurodytais pagrindais gali būti atsisakoma pripažinti ir leisti vykdyti užsienio teismo sprendimą, nes teisinė pagalba apima ir užsienio teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti sąlygas bei tvarką.

Prašomais pripažinti ir leisti vykdyti Baltarusijos Respublikos Aukštojo Ūkinio Teismo sprendimais iš atsakovo pareiškėjui priteistos baudinės netesybos ir palūkanos. Atsakovas, prieštaraudamas dėl šių teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, nurodo, kad jais priteistos nepagrįstai didelės baudinės netesybos, tai prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. Pagal Lietuvoje suformuotą teismų praktiką neprotingai didelės palūkanos gali būti vertinamos kaip viešosios tvarkos pažeidimas, jeigu jos reikštų lupikavimo įteisinimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2006 ir kt.).

Teismas, spręsdamas dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti klausimą, privalo išanalizuoti visus atsakovo faktinius ir teisinius argumentus, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra Tarptautinės teisinės pagalbos sutarties 59 ir 19 straipsnyje nustatytų pagrindų, kuriems esant galima atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti užsienio teismo sprendimą. Teismo nutartis, kuria išsprendžiama dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti, turi būti motyvuota. Motyvuota nutartimi galima pripažinti tik tokią nutartį, kurioje argumentuotai įvertinti visi, t. y. tiek faktiniai, tiek teisiniai, atsakovo argumentai bei teismo ex officio atlikto patikrinimo aspektai.

Nagrinėjamoje byloje teismas neanalizavo užsienio teismo sprendimais priteistų netesybų (baudų) dydžio jų atitikties viešajai tvarkai aspektu, nors privalėjo tai padaryti tiek fakto, tiek teisės aspektais. Tai leidžia daryti išvadą, kad teismas tinkamai neįvykdė savo pareigos ex officio patikrinti Tarptautinės teisinės pagalbos sutarties 19 straipsnyje nustatyto pagrindo, kuriam esant užsienio teismo sprendimus gali būti atsisakoma pripažinti ir leisti vykdyti, buvimo.

Nurodyti pažeidimai yra pagrindas panaikinti apskųstą teismo nutartį ir bylą perduoti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis).

 

2. Kasatorius teigia, kad teismas nepagrįstai nesustabdė bylos nagrinėjimo iki bus išnagrinėta kita civilinė byla, taip pažeidė CPK 163 straipsnio 3 punktą ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktikos. Kasacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka su šiais kasacinio skundo argumentais.

CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Nors civilinė byla dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti nagrinėjama pagal CPK 812, 814 straipsniuose nustatytą tvarka, tačiau šios tvarkos laikymasis nepaneigia galimybės teismui esant būtinumui taikyti CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintą privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 163 straipsnio 3 punktas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2004; 2006 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006, kt.).

Kasatorius, prašydamas sustabdyti bylos nagrinėjimą, nurodė, kad kitoje civilinėje byloje Nr. 2T-67/2007 nagrinėjamas arbitražinės išlygos galiojimo klausimas, jo nuomone, šio fakto nustatymas turės prejudicinę galią nagrinėjamai bylai, nes, pripažinus arbitražinę išlygą galiojančia, vadovaujantis 1958 m. Niujorko konvencijos II straipsnio 1 dalimi, nebus galima nagrinėti klausimo dėl Aukštojo Ūkinio Teismo sprendimų pripažinimo, nes išimtinę jurisdikciją spręsti šalių ginčą turės Tarptautinis arbitražo teismas. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bylos sustabdymo, turėjo nustatyti, kad tarp nagrinėjamos bylos ir bylos Nr. 2T-67/2007 yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kad joje nagrinėjamos aplinkybės yra tiesiogiai susijusios su užsienio teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti sąlygomis ir pagrindais.

Civilinėje byloje Nr. 2T-67/2007 buvo sprendžiamas klausimas dėl Tarptautinio arbitražo teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, o nagrinėjamoje byloje – dėl užsienio teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje. Kasatoriaus prašymas dėl bylos sustabdymo buvo grindžiamas arbitražinės išlygos galiojimo klausimu, t. y. galimybe taikyti byloje 1958 m. Niujorko konvencijos II straipsnio 1 dalies nuostatas. Minėta, kad nagrinėjant bylą dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo ir vykdymo netaikytinos 1958 m. Niujorko konvencijos nuostatos. Taigi jos netaikytinos ir sprendžiant klausimą dėl tokios bylos sustabdymo CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu. Be to, minėtoje byloje nebuvo ginčijama arbitražinė išlyga.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas teisingai nustatė, jog tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir kitos civilinės bylos nėra prejudicinio ryšio, todėl pagrįstai netenkino atsakovo prašymo dėl bylos sustabdymo ir nepažeidė CPK 163 straipsnio 3 punkto. Pažymėtina, kad civilinė byla Nr. 2T-67/2007 buvo išnagrinėta 2007 m. spalio 22 d. ir joje priimta nutartis pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio arbitražo teismo sprendimus, kuriais iš atsakovo priteista skola ir netesybos. Kasaciniame skunde nepagrįstai remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 16 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-552, nes šios bylos ratio decidendi skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Joje arbitražinės išlygos galiojimo klausimas buvo ginčijamas pareiškus ieškinį teisme. Kasaciniame skunde nurodytoje byloje arbitražinės išlygos galiojimo klausimas neginčijamas ir joje toks ieškinys nepareikštas.

Dėl nutartyje konstatuotų materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimo kasacinis skundas tenkintinas iš dalies, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti iš naujo tam pačiam teismui.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

                     

n u t a r i a :

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                        Juozas Šerkšnas

 

 

 

                                                                                                        Janina Januškienė

 

 

 

           Algis Norkūnas