Civilinė byla Nr. e2-10911-1094/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06413-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4.; 2.6.1.5.; 2.6.10.5.1; 3.2.6.

 (S)

dalyvaujant ieškovo E. N. (E. N.) atstovui advokato padėjėjui Artūrui Vitkui, 

atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atstovui Kasparui Žostauskui, 

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Grinda“ atstovui teisininkui Dariui Kasinskui,

mišriame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. N. (E. N.) ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė ,,Kamitra“ ir Ko, uždaroji akcinė bendrovė ,,Grinda“, akcinė bendrovė ,,Šiaulių bankas“.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       ieškovas E. N. (E. N.) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo iš Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – atsakovė) trečiojo asmens naudai AB ,,Šiaulių bankas“ priteisti 1871 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškinyje nurodo, kad 2023 m. sausio 29 d. apie 17 val. įvyko eismo įvykis, kurio metu lengvasis automobilis BMW 330, (duomenys neskelbtini), vairuojamas ieškovo, Vilniuje, Kalvarijų g. ties 263 namu įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę. Ieškovas apie eismo įvykį pranešė policijai. Įvykio metu buvo apgadinti: automobilio priekinės kairės pusės amortizatorius, priekinė kairės pusės stebulė/guolis, priekinės kairės pusės lietas ratlankis, priekinė kairės pusės padanga, vairo traukė, galinės kairės pusės rato guolis, galinės kairės pusės lietas ratlankis, galinė dešinė padanga. Automobilis eismo įvykio metu buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ADB Gjensidige, tačiau nebuvo draustas KASKO draudimu. Ieškovo pateiktoje pažymoje matyti, kad automobilis priklauso AB ,,Šiaulių bankui“. Tarp ieškovo ir banko 2020 m vasario 17 d. sudaryta lizingo sutartis Nr. DV-201-13804, kurios pagrindu bankas perdavė ieškovui valdyti ir naudoti bankui nuosavybės teise priklausantį automobilį, o ieškovas automobilį įgijo išperkamąja nuoma asmeniniams poreikiams tenkinti ir įsipareigojo naudodamasis automobiliu, mokėti nustatyto dydžio įmokas ir vykdyti kitas lizingo sutartyje numatytas prievoles. Dėl padarytos žalos atlyginimo ieškovas 2023 m. sausio 31 d. kreipėsi į atsakovę, tačiau ji informavo, kad 2020 m. rugpjūčio 6 d. pasirašė sutartį su UAB ,,Kamitra“ ir Ko dėl Šiaurinės Vilniaus miesto dalies, gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbų. Todėl UAB ,,Kamitra“ ir Ko yra laikoma kelio valdytoja bei žalą turėtų atlyginti ji. Ieškovas 2023 m. kovo 6 d. kreipėsi į UAB ,,Kamitra“ ir Ko dėl žalos atlyginimo, kuri 2023 m. kovo 7 d. raštu informavo, kad nėra atsakinga už nuostolių atlyginimą, nes pagal sutartį, kelio valdymo teisė nebuvo perduota bendrovei. Ieškovui pakartotinai pasikreipus į atsakovę, buvo informuotas, kad neįrodytos civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovė jau nebeginčijo aplinkybių, kad yra kelio ruožo, kuriame buvo kelio dangos defektas ir įvyko eismo įvykis, savininkė ir valdytoja.

3.       Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybė neginčija fakto, kad ji yra kelio savininkė, tačiau ji negali būti atsakinga už dėl kelio trūkumų kilusią žalą. Atsiliepimą grindžia esminiais argumentais:

3.1.        Atsakovė su UAB ,,Kamitra“ ir Ko 2020 metais sudarė sutartį Nr. A62-115/20 dėl Vilniaus miesto šiaurinės dalies (Žirmūnų, Verkių, Antakalnio seniūnijos) gatvių ir kiemų dangos remonto ir priežiūros darbų. Sutarties 25.18 punkte rangovas įsipareigoja nuolat, be atskiro reikalavimo, vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną bei priežiūrą. Rangovas nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Šiaurinės dalies (Žirmūnų, Verkių, Antakalnio seniūnijos) dalies valdytoju pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnį bei CK 6.270 straipsnio 2 dalį.

3.2.        Užsakovas (savivaldybė) sudarydamas minėtą sutartį su UAB ,,Kamitra“ ir Ko, turėjo tikslą perduoti gatvių valdymą savo srities profesionalams, įgalinant juos turėti savo žinioje minėtų miesto dalių gatvių ir kiemų dangos valdymą ir suteikiant teisę tose gatvėse elgtis savo nuožiūra bei daryti ūkinį bei fizinį poveikį savo iniciatyva esant keliančioms grėsmę situacijoms. Minėtų gatvių valdymas buvo perduotas būtent  UAB ,,Kamitra“ ir Ko.

3.3.        Sutartimi UAB ,,Kamitra“ ir Ko prisiėmė nuolatinės gatvių stebėsenos pareigą, gatvių valdytojo pagal CK 6.266 straipsnį statusą bei atsakomybę dėl netinkamos gatvių būklės.

3.4.        Nebuvo gauta žalos ekspertizė ir nebuvo nustatyta tikroji gedimų priežastis. Ieškovo pateiktoje vertinimo ataskaitoje nustatyta tik automobilio vertė ir defektai, kurie buvo remontuojami jau po eismo įvykio. Byloje nėra duomenų apie automobilio techninę būklę iki eismo įvykio, todėl teigia, kad automobilio gedimai nebuvo sąlygoti eismo įvykio.

4.       Trečiasis asmuo AB ,,Šiaulių bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad tarp ieškovo ir banko 2020 m. vasario 17 d. sudaryta Lizingo sutartis Nr. DV-201-13804, kurios pagrindu ieškovui valdyti ir naudoti perduotas automobilis BMW 330, ieškovas įsipareigojo mokėti nustatyto dydžio įmokas ir vykdyti kitas lizingo sutartyje numatytas prievoles. Lizingo sutartyje numatyta kliento pareiga rūpintis turto būkle. Trečiasis asmuo dėl ieškinio esmės nepasisako ir palieka spręsti teismo nuožiūra.

5.       Trečiasis asmuo UAB ,,Kamitra“ ir Ko pateikė atsiliepimą, kuriuo palaiko poziciją, kad žalą ieškovui turi atlyginti atsakovė. Nurodo, kad sutarties pagrindu atsakovė nėra perleidusi rangovui Kalvarijų gatvės, Vilniuje, valdymo, kadangi: 1) kelių valdymo teisės perleidimo faktas nėra registruotas viešame registre; 2) Vilniaus miesto savivaldybės taryba nėra priėmusi sprendimo dėl kelių valdymo teisės perleidimo rangovei; 3) teismų praktikoje formuojami aiškinimai, kad atsakovė, sudarydama sutartis su kitomis įmonėmis (rangovais) neperleidžia joms kelių valdymo teisės išimtinai tik sutarties pagrindu. Nurodo, kad atsiliepimo pareiškimo dieną yra net penki teismų sprendimai, kuriuose buvo išanalizuota tarp rangovo ir atsakovės sudaryta sutartis, t. y. ta pati sutartis, kuria remdamasi šioje byloje atsakovė teigia, kad neva perleido kelių valdymą rangovui. Visuose sprendimuose teismai priėmė vieną ir tą pačią išvadą, kad sutarties pagrindu atsakovė neperleido kelių valdymo rangovui ir už padarytą žalą privalo atsakyti atsakovė.

6.       Trečiasis asmuo UAB ,,Grinda“ pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad su ieškovo nurodytu žalos dydžiu nesutinka. Teigė, kad vairuotojas nesilaikė pareigos stebėti kelio dangą ir neįsitikino, ar kelyje nėra kliūčių.

7.       Ieškovo atstovas advokato padėjėjas Artūras Vitkus teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir argumentus. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra tinkama atsakovė šioje byloje, nes yra kelio savininkė.

8.       Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad savivaldybė atliko užsakovės pareigas, buvo sudaryta sutartis Nr. A62-115/20, pagal kurios 25.18 punktą UAB ,,Kamitra“ ir Ko atsakinga už gatvių priežiūrą. Atstovo manymu, Vilniaus miesto savivaldybė nėra tinkama atsakovė ir nurodė Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje 2A-954-653/2016. Pabrėžė, kad kelyje, kuriame įvyko eismo įvykis, būna nuolatinis intensyvūs automobilių srautas, tačiau ne visiems vairuotojams atsiranda žala. Šiuo atveju ieškovas nebuvo atsargus. Pateikta ataskaita nepatvirtina tikrojo žalos dydžio, nėra žinoma automobilio būklė iki eismo įvykio. Prašoma sumažinti bylinėjimosi išlaidas.

9.       Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB ,,Grinda“ atstovas nurodė, kad UAB ,,Grinda“ yra tik rangovė, kelio savininkė yra Vilniaus miesto savivaldybė, kuri nėra perdavusi kelio valdymo. Dėl žalos atlyginimo nurodė, kad 50 proc. kaltės yra vairuotojo ir 50 proc. savivaldybės.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nustatytos faktinės aplinkybės

10.       2023 m. sausio 29 d. apie 17 val. įvyko eismo įvykis, kurio metu lengvasis automobilis BMW 330, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas ieškovo, Vilniuje, Kalvarijų g. ties 263 namu įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę. Ieškovas apie eismo įvykį pranešė policijai. Šio įvykio metu buvo apgadinti: automobilio priekinės kairės pusės amortizatorius, priekinė kairės pusės stebulė/guolis, priekinės kairės pusės lietas ratlankis, priekinė kairės pusės padanga, vairo traukė, galinės kairės pusės rato guolis, galinės kairės pusės lietas ratlankis, galinė dešinė padanga. Turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad patirta žala 1871 Eur.

11.       Automobilis eismo įvykio metu buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ADB Gjensidige, tačiau nebuvo draustas KASKO draudimu. Ieškovo pateiktoje pažymoje matyti, kad automobilis priklauso AB ,,Šiaulių bankui“. Tarp ieškovo ir banko 2020 m vasario 17 d. sudaryta lizingo sutartis Nr. DV-201-13804, kurios pagrindu bankas perdavė ieškovui valdyti ir naudoti bankui nuosavybės teise priklausantį automobilį, o ieškovas automobilį įgijo išperkamąja nuoma asmeniniams poreikiams tenkinti ir įsipareigojo naudodamasis automobiliu, mokėti nustatyto dydžio įmokas ir vykdyti kitas lizingo sutartyje numatytas prievoles.

12.       Dėl padarytos žalos atlyginimo ieškovas 2023 m. sausio 31 d. kreipėsi į atsakovę, tačiau ji informavo, kad 2020 m. rugpjūčio 6 d. pasirašė sutartį su UAB ,,Kamitra“ ir Ko dėl Šiaurinės Vilniaus miesto dalies, gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbų. Todėl UAB ,,Kamitra“ ir Ko yra laikoma kelio valdytoja bei žalą turėtų atlyginti ji.

13.       Ieškovas 2023 m. kovo 6 d. kreipėsi į UAB ,,Kamitra“ ir Ko dėl žalos atlyginimo, kuri 2023 m. kovo 7 d. raštu informavo, kad nėra atsakinga už nuostolių atlyginimą, nes pagal sutartį, kelio valdymo teisė nebuvo perduota bendrovei. 

14.       Ieškovui pakartotinai pasikreipus į atsakovę, buvo informuotas, kad neįrodytos civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovė jau nebeginčijo aplinkybių, kad yra kelio ruožo, kuriame buvo kelio dangos defektas ir įvyko eismo įvykis, savininkė ir valdytoja.

Dėl atsakovo (ne)tinkamumo

15.       Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad kelio ruožas, esantis Vilniuje, Kalvarijų g. ties 263 namu, kuriame įvyko eismo įvykis, priklauso Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise. Atsakovės teigimu, tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens UAB „Kamitra“ ir Ko 2020 m. rugpjūčio 6 d. sudaryta pirkimo sutartimi Nr. A62-115/20 (toliau – ir Sutartis) atsakovė yra perleidusi trečiajam asmeniui Šiaurinės Vilniaus miesto dalies gatvių ir kiemų valdymą, dėl to ji negali būti laikoma tinkama atsakove pagal pareikštą ieškinį. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu atsakovės teigimu.

16.       CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas.) Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui. Nekilnojamojo turto savininkas laikomas savarankiškai įgyvendinančiu valdymo teisę, nebent jis įrodo, kad ją savarankiškai įgyvendina kitas asmuo. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ši prezumpcija gali būti paneigta. Tai reiškia, kad, esant registracijos duomenims viešame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, jog atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011). Teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).

17.       Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, viešajame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-105-687/2016; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017; ir kt.). CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas kelio valdymas turi būti suprantamas kaip objekto (nagrinėjamu atveju – kelio) turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis byloje Nr. e3K-7-105-687/2016).

18.       Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad teismų formuojamoje praktikoje aiškinama, jog savivaldybė sudarydama sutartis su kitomis įmonėmis (rangovais) neperleidžia joms kelių valdymo teisės išimtinai tik sutarties pagrindu. 

19.       2021 m. lapkričio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą analogiškoje faktinėmis aplinkybėmis civilinėje byloje Nr. e2-15646-1019/2021 (ieškovas A. J., atsakovas UAB „Kamitra ir Ko“ (šioje byloje – Rangovas), tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – Vilniaus miesto savivaldybės administracija (šioje byloje – Atsakovas) ir UAB „Grinda“). Šiame sprendime Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, kad: „<..> nagrinėjamu atveju Sutarties nuostatos patvirtina, kad Sutarties pagrindu Vilniaus miesto šiaurinės dalies gatvių, tarp jų Nemenčinės plento, valdymas atsakovei neperėjo, todėl UAB „Kamitra ir Ko“ nėra minėtos gatvės valdytoja ir dėl šios gatvės konstrukcinių trūkumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu neatsako. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju atsakovė neturi pareigos atlyginti ieškovui jo tariamai patirtą žalą. Kadangi ieškovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl ieškinys atmestinas (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis, 6.266 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai).

20.       Kitoje, analogiškoje faktinėmis aplinkybėmis įsiteisėjusioje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-5569-608/2022 (ieškovas – R. V., atsakovas – Vilniaus miesto savivaldybė (šioje byloje – Atsakovas), tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – UAB „Kamitra ir Ko“ (šioje byloje – Rangovas) ir UAB „Grinda“), 2022 m. birželio 3 d. buvo priimtas sprendimas tenkinti ieškovo R. V. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei. Šiame sprendime Vilniaus miesto apylinkės teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016 priimta nutartimi, kurioje, kaip nurodė pats Vilniaus miesto apylinkės teismas, „<...> buvo tirta kita sutartis tarp rangovo ir Vilniaus miesto savivaldybės (2011 m. sausio 25 d. darbų atlikimo sutartis), tačiau sutarties pobūdžio nustatymo kriterijai, dėl kurių pasisakyta minėtoje nutartyje, yra aktualūs ir šioje civilinėje byloje, sprendžiant dėl valdymo teisės perdavimo“.

21.       Dar vienoje analogiškoje faktinėmis aplinkybėmis byloje Nr. e2-16709-1154/2022, kurioje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. priimtas sprendimas įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 3 d. (ieškovas - akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“, atsakovas – Vilniaus miesto savivaldybė (šioje byloje – Atsakovas), tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – UAB „Kamitra ir Ko“ (šioje byloje – Rangovas) ir UAB „Grinda“) pažymėtina, kad : „ <...> gatvių priežiūra yra savarankiškoji savivaldybės funkcija, kuri pagal savo funkcinį veiklos pobūdį laikytina viešosios paslaugos teikimu. Organizuodama šios viešosios paslaugos (gatvių taisymo bei priežiūros) teikimą savivaldybė turi teisę jos įgyvendinimą pavesti viešųjų paslaugų teikėjams, tačiau viešosios teisės aktai nenumato galimybės viešųjų paslaugų įgyvendinimą organizuoti taip, jog civilinės sutarties pagrindu, nesilaikant specialių procedūrų, numatytų viešosios teisės aktuose, būtų perduota kelių (gatvių) valdymo teisė privačiam juridiniam asmeniui. Taigi, viešosios nuosavybės teisinis reguliavimas nenumato galimybės savivaldybei civilinės sutarties pagrindu perduoti savarankiškų kelio (gatvės) valdymo funkcijų privatiems juridiniams asmenims.“ 

22.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Atsakovė laikosi pozicijos, kad minėtu Sutarties 16.11 punktu, perdavė valdymo teisę trečiajam asmeniui. Šalių sudarytos Sutarties tikslas buvo rangovui suteikti Vilniaus miesto pietinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto ir priežiūros paslaugas. Kartu vertinant sutarties tekstą, tikslą bei 16.11. punkto nuostatą, kuria buvo susitarta dėl valdymo perdavimo, konstatuotina, kad nėra pagrindo spręsti, jog Vilniaus miesto pietinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos valdymas buvo perduotas trečiajam asmeniui. Vien tik nuostatos dėl valdymo perdavimo įrašymas tokio fakto nepatvirtina, nes visas sutarties tekstas, t. y. visi šalių įsipareigojimai, atliekami darbai, atsakomybė ir kt., patvirtina, kad faktiškai šalių buvo susitarta dėl gatvių ir kiemų dangos techninės priežiūros atlikimo darbų (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1327-864/2021).

23.       Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką ir nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad trečiasis asmuo pagal Sutartį neįgijo teisės savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo keliui, o tik įsipareigojo atlikti techninės priežiūros darbus, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus. Taigi šioje byloje Vilniaus miesto savivaldybė yra tinkama atsakovė ir remiantis CK 6.266 straipsnio 1 dalimi yra atsakinga už žalą padarytą dėl šio kelio trūkumų.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

24.       CK 6.266 straipsnyje yra įtvirtintas griežtosios civilinės atsakomybės (be kaltės) institutas, reiškiantis, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, savininkas ar jo valdytojas atsako be kaltės visais atvejais, nebent įrodytų žalos atsiradimą dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nutartyse nurodydamas tai, kad CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos ne keturios deliktinės atsakomybės sąlygos, o trys: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris turėjo trūkumų, nulėmusių žalos atsiradimą, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005, 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009). Byloje yra nustatytas gatvės trūkumo (duobės jos važiuojamoje dalyje) faktas, taip pat faktas, kad gatvę eismo įvykio metu nuosavybės teise valdė atsakovė, todėl spręstina dėl likusių civilinės atsakomybės sąlygų – žalos fakto ir priežastinio ryšio.

25.       Ieškovas nurodo, kad dėl automobilio remonto, patyrė 1871 Eur nuostolių. Atsakovė byloje teigia, kad ieškovas neįrodė, kad būtent dėl ginčo eismo įvykio buvo padarytas automobilio sugadinimas; ieškovas nenurodė, kaip konkrečiai pasireiškė atsakovės darbuotojų nerūpestingumas ir neatidumas organizuojant Vilniaus miesto gatvių priežiūrą; ieškovas neįrodė, kad atsakovė būtų nesilaikiusi ar pažeidusi teisės norminius aktus; ieškovo pateikti įrodymai nepatvirtina fakto, jog buvo įvažiuota į kelio pirmosios eismo juostoje esančią duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais įspėjamaisiais ženklais.

26.       Su tokiais atsakovės argumentais teismas neturi pagrindo sutikti. Nagrinėjamu atveju ieškovas į bylą pateikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažymą apie eismo įvykį, kurioje nurodytos eismo įvykio aplinkybės (eismo įvykio data – 2023 m. sausio 29 d.; laikas – apie 17  val.; vieta – Kalvarijų g. ties 263 namu, Vilnius;) aplinkybės – važiuodamas automobiliu BMW 330, (duomenys neskelbtini), įvažiavo į kelio važiuojamoje dalyje esančią duobę; apgadino automobilio priekinės kairės pusės amortizatorių, priekinės kairės pusės stebulę/guolį, priekinės kairės pusės lietą ratlankį, priekinę kairės pusės padangą, vairo traukę, galinės kairės pusės rato guolį, galinės kairės pusės lietą ratlankį, galinę dešinės pusės padangą. Į bylą taip pat pateikta turto vertinimo ataskaita, iš kurios matyti, kad automobilio remonto darbų kaina – 1871 Eur. Ieškovas taip pat pateikė automobilio nuotraukas, iš kurių matyti automobilio apgadinimai. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovo ir AB „Šiaulių bankas“ 2020 m vasario 17 d. sudaryta lizingo sutartis Nr. DV-201-13804, kurios pagrindu bankas perdavė ieškovui valdyti ir naudoti bankui nuosavybės teise priklausantį automobilį, o ieškovas automobilį įgijo išperkamąja nuoma asmeniniams poreikiams tenkinti ir įsipareigojo naudodamasis automobiliu, mokėti nustatyto dydžio įmokas ir vykdyti kitas lizingo sutartyje numatytas prievoles. Trečiajam asmeniui AB ,,Šiaulių bankas“ priteistas žalos atlyginimas bus skirtas automobilio remontui.

27.       Teismas pažymi, kad atsakovė byloje nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie teiktų pagrindą abejoti byloje esančiais rašytinais įrodymais (remonto sąmata ir transporto priemonės techninės apžiūros aktu) bei juose nurodytos remonto kainos pagrįstumu, todėl atsakovės argumentai dėl netinkamai apskaičiuoto žalos dydžio atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178, 185 straipsniai). Policijos pažymoje apie eismo įvykį užfiksuojamos tik svarbiausios eismo įvykio aplinkybės, įskaitant akivaizdžiausius ir matomiausius transporto priemonės pažeidimus, tuo tarpu detalūs transporto priemonei padaryti sugadinimai fiksuojami kituose dokumentuose (šiuo atveju – transporto priemonės techninės apžiūros akte), atlikus išsamią transporto priemonės apžiūrą.

28.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, įvertinęs įrodymų ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad automobilio sugadinimus lėmė būtent įvažiavimas į kelio duobę, esančią Kalvarijų g. ties 263 namu, Vilniuje, todėl darytina išvada, kad ieškovas įrodė prašomos priteisti žalos faktą ir dydį (1871 Eur) bei priežastinį ryšį (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178, 185 straipsniai, CK 6.247, 6.249, 6.1015 straipsniai).

29.       Atsakovė taip pat deklaratyviai teigia, kad byloje nėra duomenų, jog transporto priemonės vairuotojas, veikdamas tiek rūpestingai ir apdairiai, kiek yra būtina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, negalėjo pastebėti ir sustoti ar kitaip išvengti kliūties, todėl vairuotojas, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, privalo prisiimti atsakomybę dėl kilusios žalos. Akcentuotina, kad atsakovė šiems savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų (CPK 178, 185 straipsniai). Byloje nėra duomenų, kad įvykio metu automobilio valdytojas būtų važiavęs neleistinu greičiu, veikęs nerūpestingai ir neapdairiai (CPK 178 straipsnis). Teismui nepateikta įrodymų, patvirtinančių vairuotojo kaltę dėl eismo įvykio (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo mažinti žalos dydį.

30.       Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 1871 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

31.       Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

32.       Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė pagrindo mažinti bylinėjimosi išlaidų vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi.

33.       Ieškovas ir jo atstovas advokato padėjėjas tinkamai naudojosi procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiavo. Patirtos išlaidos būtinos ir pagrįstos bei neviršijančios nustatytų Rekomendacijose. Ieškovui iš atsakovės priteistinas 48 Eur žyminis mokestis ir 2000 Eur už advokato pagalbą, iš viso 2048 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas taip pat patyrė 250 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, t. y. automobilio vertimas nuostolių dydžiui nustatyti. Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 10 punktu, ieškovo naudai iš atsakovės priteisiama 250 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

34.       Vadovaujantis CPK 92 straipsniu ir 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 26,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Patenkinti ieškinį visiškai.

Priteisti trečiajam asmeniui akcinei bendrovei ,,Šiaulių bankas“ (j. a. k. 112025254) iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (j. a. k. 188710061) 1871 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus septyniasdešimt vieną) Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1871 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 

Priteisti ieškovui E. N. (E. N.) (a. k. (duomenys neskelbtini) viso 2298 (dviejų tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimt aštuonių) Eur  bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės  administracijos (j. a. k. 188710061) valstybės naudai 26,56 Eur (dvidešimt šešis ir 56 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (raštinei).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą. 

Teisėja                                                       Irena Bielskytė