Civilinė byla Nr. 2S-1746-560/2012
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01705-2012-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1., 122.3.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. spalio 4 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Dainius Rinkevičius,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. S. (A. S.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 11 d. nutarties, kuria buvo patenkintas ieškovų T. T. ir I. T. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovai T. T. ir I. T. pateikė teismui ieškinį atsakovui A. S. (A. S.) dėl skolos priteisimo, kuriuo prašo iš atsakovo priteisti 45 000 Lt skolą ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo A. S. turto atžvilgiu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012-07-11 nutartimi ieškovų T. T. ir I. T. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir areštavo atsakovo A. S. turtą 45 000 Lt sumai. Nurodė, kad ieškovų reikalavimas yra turtinio pobūdžio, reikalavimo suma yra ženkli, todėl, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba tapti negalimas teismo sprendimo įvykdymas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas A. S. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-07-11 nutartį ir panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė CPK nuostatas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo klausimus, neįvertino visų reikšmingų tokiam sprendimui priimti aplinkybių. Pasak atsakovo, ieškovų ieškinio reikalavimas nėra tikėtinai pagrįstas. Ieškovai ieškinyje nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų reikalavimų pagrįstumą. Pažymi, kad iš šalių susirašinėjimo matyti, kad ieškovų duktė L. S. pripažįsta, kad iš ieškovų gauti pinigai yra šeimos skola ir ši skola turi būti grąžinta bendrai. Pažymi, kad ieškovai 2012-06-18 rašte nurodė, kad atsakovas skolą turi grąžinti iki rugpjūčio mėn. 1 d., tačiau ieškinį teismui pareiškė nesuėjus šiam terminui. LR CK 6.34 str. 2 d. numato, kad negalima išreikalauti to, kam atlikti nustatytas terminas, iki šio termino pabaigos. Tai, pasak atsakovo, rodo ieškinio nepagrįstumą, o ieškovai, pareiškę ieškinį nesuėjus jų nustatytam terminui, elgėsi nesąžiningai. Atsakovas nurodo, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovas patyrė ženklių nuostolių, nes negalėjo įvykdyti automobilio pirkimo-pardavimo sutarties, dėl ko privalo grąžinti pirkėjui gautą avansą ir sumokėti 30 000 Lt baudą, t.y. dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas patyrė 30 000 Lt žalą. Taip pat atskirajame skunde pažymima, kad teismui nebuvo pateikta ir nebuvo žinoma jokia informacija apie atsakovo turtinį pajėgumą, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo teigti, kad ieškinio reikalavimo suma yra pakankamai didelė atsakovui. Priešingai, vien tai, kad automobilio pirkimo-pardavimo sandoris (kurios vertė – 38 000 Lt) nutrūko dėl ieškovų kaltės, rodo, kad atsakovas yra pajėgus vykdyti teismo sprendimo, o pareikšto ieškinio reikalavimo suma jam nėra didelė, todėl nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Ieškovai T. T. ir I. T. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad pats atsakovas pripažįsta ir raštu patvirtina, jog skola ieškovams ieškinio padavimo dieną sudaro 45 000 Lt, todėl atsakovo išvedžiojimai dėl ieškinio nepagrįstumo neatitinka tikrovės. Pažymi, kad ieškovai niekada neskolino ginčo pinigų atsakovo šeimos poreikių tenkinimui, dėl pinigų skolinimo niekada nesitarė su dukra L. S.. Pinigus skolino pačiam atsakovui prašant ir jam asmeniškai. Nurodo, kad pokalbio metu atsakovas aiškiai išdėstė poziciją, jog paskolintų pinigų negrąžins, todėl ieškovai su ieškiniu kreipėsi į teismą. Ieškovai nesutinka su atsakovo nurodomomis aplinkybėmis, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis patyrė 30 000 Lt nuostolių. Pasak ieškovų, atsakovo nurodoma sutartis buvo sudaryta tik dėl akių arba siekiant išvengti skolos grąžinimo. Ta aplinkybė, jog atsakovas ketino perleisti turtą tretiesiems asmenims tik patvirtina, jog atsakovo siekį atsikratyti savo neįkeisto ir įsipareigojimais neapsunkinto turto, kad išvengtų skolos grąžinimo ieškovams.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktą bylos medžiagą, šalių paaiškinimus ir atsikirtimus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.
Pagal LR CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas teismui suteikia teisę spręsti, ar būtina imtis civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tokios, kurios užkirstų galimybę išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, bylos nagrinėjimo metu būtų užtikrinta ta pati atsakovo bei ieškovo turtinė padėtis, kuri buvo iki ieškovo kreipimosi į teismą. Įvertinęs pateiktus duomenis bei nustatęs, kad ieškiniu reikalaujama iš atsakovo priteisti suma yra gan didelė privačiam asmeniui – 45 000 Lt, kad atsakovas ilgą laiką skolos negrąžina ieškovams, galimai savo nesąžiningais veiksmais siekia išvengti prievolių ieškovams įvykdymą, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad yra pagrindas taikyti ieškovų prašomas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo A. S. turto areštą, nes jo netaikius galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįmanomu. Atsakovas A. S. atskirajame skunde nepateikė nei faktinių, nei teisinių argumentų, paneigiančių šią pagrįstą apylinkės teismo išvadą.
Kaip minėta pagal CPK 144 str. 1 d. asmenys, teikiantys prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi tikėtinai pagrįsti savo ieškinio reikalavimą. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Ieškinio pagrįstumo preliminarus (prima facie) įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio nusprendžia, jog ieškinys yra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės bei atitinkamai teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo mėn. 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2383/2011, 2011 m. rugsėjo mėn. 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2010/2011). Nesant akivaizdžių duomenų apie priimto ieškinio nepagrįstumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į ieškovų prašyme nurodytas aplinkybes, leidusias daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas būsimo teismo sprendimo įvykdymas. Nors atsakovas nurodo, kad ieškovai ieškinį pareiškė nesuėjus jų nustatytam prievolės įvykdymo terminui, tačiau tai nesudaro pagrindo šioje bylos stadijoje konstatuoti ieškinio nepagrįstumą. Pažymėtina ir tai, kad šios apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo metu atsakovas nepateikė jokių įrodymų dėl skolos sumokėjimo ar šalių susitarimo dėl piniginės prievolės atidėjimo ar išdėstymo, nors atsakovo minimas terminas jau yra suėjęs.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas. Pagal susiformavusią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2011 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658/2011, 2011 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152/2011 ir t.t.). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas, atsižvelgdamas į turimų įrodymų visetą, sprendžia, ar ieškinio suma konkretaus atsakovo (atsakovų) atžvilgiu pripažintina didele. Kitaip tariant, kiekvienu atveju teismas turi vertinti, ar pareikšto ieškinio suma yra didelė konkrečiam atsakovui ar ne. Teismas konkrečiam asmeniui pareikštą turtinio reikalavimo sumą turi vertinti pagal jo turimo turto vertę, pajamas, įsipareigojimus.
Apeliantas, skųsdamas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-07-11 nutartį, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nepateikė jokių duomenų, kad jo finansinė padėtis yra gera, kad nėra jokio pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių bei kad nėra grėsmės ieškovams galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Pažymėtina, kad apeliantas nėra nuoseklus dėl jo turtinės padėties, nes, teigdamas, kad jo finansinė padėtis yra gera, pareikšto ieškinio suma nėra didelė, atskirajame skunde jis taip pat cituoja anksčiau rašytų raštų ištraukas, iš kurių seka, kad jo šeimos finansinė padėtis yra sunki, dėl ko negali būti iškarto grąžinta skola. Atsakovas jokiais objektyviais įrodymais neįrodė, kad ieškinio suma (45 000 Lt) jam nėra didelė ir kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės, todėl darytina išvada, kad ieškovų pareikštas reikalavimas atsakovui yra gan didelis. Kadangi atsakovas nepateikė teismui jo tikrąją finansinę padėtį patvirtinančių duomenų, teismas negali daryti išvados, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės ar jį bus galima įvykdyti, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepagrįstai.
Teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų skolininko teisių daugiau, nei būtina ieškiniui užtikrinti. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, t. y. teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka galimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Teismo vertinimu, skundžiama nutartimi atsakovo turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir užtikrina asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bei asmens, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą. Apelianto nurodymas, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių negalėjo užbaigti pirkimo-pardavimo sandorio, dėl ko patyrė 30 000 Lt nuostolių, nesudaro pagrindo panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Priešingai, šios atsakovo nurodomos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas siekia perleisti jam priklausantį turtą tretiesiems asmenims ir taip galimai sumažinti savo turimo turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, vertę bei išvengti prievolės ieškovams vykdymą. Vertinant šią aplinkybę kartu su tuo, jog byloje nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų apie atsakovo finansinę padėtį, jo galimybes įvykdyti teismo sprendimą, darytina išvada, kad, siekiant užtikrinti galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymą, apylinkės teismas šioje byloje pagrįstai pritaikė skundžiamas laikinąsias apsaugos priemones.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nėra pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo nutartį nepagrįsta ir neteisėta, todėl skundas netenkintinas.
Pažymėtina, kad įstatymas suteikia teisę atsakovui motyvuotu prašymu kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita (CPK 148 str. 1 d.), įmokėti reikalaujamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą, pateikti laidavimo raštą arba įkeisti turtą (CPK 148 str. 2 d.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337, 338 str.,
n u t a r i a:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Dainius Rinkevičius