Civilinė byla Nr. e2-2540-1116/2022
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11073-2021-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.4.2.9; 3.2.6.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. vasario 11 d.
Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Dalia Staugienė,
sekretoriaujant Eglei Valikonienei,
nuotoliniu būdu dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Neringai Žukauskienei,
atsakovo vadovei R. R.,
atsakovo atstovui advokatui Rokui Rudzinskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Oringas“ ieškinį atsakovui UAB „Tinkamiausi sprendimai“ dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų - Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovas UAB „Oringas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), naudojimosi tvarką pagal matininkės N. S. 2021 m. kovo 3 d. parengtą „Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą“ (toliau – ir Planas): 1.1. Indeksu A (323 m2) pažymėtą minėto žemės sklypo dalį priskirti patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkei UAB „Tinkamiausi sprendimai“, naudotis atskirai nuo patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkės UAB „Oringas“; 1.2. Indeksu B (810 m2) pažymėtą minėto žemės sklypo dalį priskirti patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkei UAB „Oringas“, naudotis atskirai nuo patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkės UAB „Tinkamiausi sprendimai“; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje paaiškino, kad ginčo Sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovui– 810/1133 idealioji dalis ir Lietuvos Respublikai – 323/1133 idealioji dalis. Lietuvos Respublikai tenkančią sklypo 323/1133 idealiąją dalį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT). Pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stovi Sklype, jame yra dvi patalpos, kurios nuosavybės teise priklauso ieškovui ir atsakovui. Atsakovas yra Lietuvos Respublikai tenkančios 323/1133 idealiosios Sklypo dalies nuomotojas. Ieškovas siekia nustatyti naudojimosi sklypu tvarką. Pažymėjo, kad šalys negali pilnavertiškai įgyvendinti savo teises į sklypą bei gauti iš jo maksimalią naudą. Nurodė, kad matininkė N. S. 2021 m. kovo 3 d. parengė „Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą“. Ieškovas 2021 m. gegužės 18 d. siūlymu kreipėsi į atsakovą, prašydamas per 14 dienų nuo siūlymo gavimo informuoti, ar ji sutinka nustatyti naudojimosi sklypu tvarką pagal parengtą planą, o nesutikimo atveju prašydamas aiškiai ir konkrečiai nurodyti tai lėmusius motyvus. Ieškovas keletą kartų bandė įvariais adresais ir būdais susisiekti su atsakovu, tačiau nepavyko. Mano, kad tokiu elgesiu atsakovas pažeidžia ieškovo teisę nustatyti naudojimosi sklypu tvarką, todėl ieškovas kreipėsi į teismą.
3. Atsakovas UAB „Tinkamiausi sprendimai“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3.1. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
3.1.1. Ieškovo teismui pateiktas Planas parengtas iš anksto atsakovui nepranešus apie jo rengimo darbus, eliminavus galimybę bendrauti su projektuotojais bei kompromiso tvarka derinti abiejų šalių poreikius.
3.1.2. Ieškovo pasiūlyta naudojimosi tvarka menkina atsakovo galimybę sėkmingai vystyti verslą, teikti paslaugas ir uždirbti, mažina jam priklausančio pastato dalies rinkos vertę.
3.1.3. Sklypas yra nedidelis, vos 11 arų, dalis Sklypo yra užstatyta pastatu, kuriame yra ieškovo ir atsakovo patalpos, dalis Sklypo yra laisva. Nedidėlė likusi laisva Sklypo dalis yra iš esmės naudojama automobilių parkavimui, prieigai prie pastato. Kadangi Sklypas ir infrastruktūra yra suformuoti tarnauti vienam pastatui, šio mažo žemės plotelio architektūros ar sprendinių keitimas ardo bendrą pastato ir kiemo kompoziciją, gadina vaizdą.
3.1.4. 2000 m. rugsėjo mėn. ieškovas savavališkai be suderinimo, be leidimo, įrengė tvorą, kuri atidalija šį mažą žemės sklypą į dvi dalis. Dėl tvoros išmontavimo atsakovas ieškovui 2020 m. rugsėjo 23 d. teikė pretenziją, tačiau praėjus metams tvora nėra nei įteisinta, nei išmontuota. Tvora gadina pastato vaizdą ir architektūrinę kiemo kompoziciją, mažina pastato ir kiemo komplekso patrauklumą. Atsakovui, patalpų savininkui tai sukuria nuostolius. Ieškovas teismo būdu siekdamas patvirtinti Sklypo naudojimo dalis, kartu siekia legitimizuoti neteisėtai sumontuotą tvorą.
3.1.5. Tvoros įrengimui nebuvo jokios objektyvios būtinybės, kadangi skersai kiemo yra įrengtas bortelis (linija pažymėta planuose), kuris dalinai atidalija kiemo dalis ir šis atidalijimas yra harmoningas su pastato fasado architektūrine kompozicija. Dėl bortelio buvimo kiekviena šalis naudojosi kiemo dalimis bortelio ribose (iki tvoros įrengimo) ir naudojosi bendrais įvažiavimais į kiemą ir išvažiavimais. Kiemo dalinis atidalijimas borteliu ir toks ribų nustatymas yra estetiškas, tačiau 47 m ilgio kiemo atidalijimas vieline tvora pažeidžia atsakovo interesus.
1.1.1. Ieškovo siūlomos Sklypo atidalijimo ribos yra nubrėžtos ne taisyklingo stačiakampio formos. Svarbių aplinkybių paaiškinimas dėl nukrypimo nėra pateikiamas. Atsakovo Sklypo dalis yra atidalijama netiesia linija, kuria yra sukuriama nefunkcionali (atsakovei tenkanti) erdvė prie pastato sienos, taip pat riba nuvesta prie pat atsakovo įėjimo į patalpas. Sklypą dalinanti riba turėtų būti tiesi ir labiau nutolusi nuo atsakovo įėjimo į patalpas. Tai yra reprezentatyvi ir vertingoji pastato fasado dalis. Pagal ieškovo siūlymą prie atsakovo įėjimo būtų sukurta nefunkcionali erdvė „kišenė“, o visai šalia atsakovo įėjimo (savo sklypo dalyje) ieškovas būtų laisvas įsirengti bet kokią infrastruktūrą pvz. rūkamąjį, šiukšlių konteinerius ar pan.
4. Ieškovė UAB “Oringas” pateikė dubliką, kuriame visiškai palaikė ieškinį. Papildomai paaiškino, kad:
4.1. Problemos su laiškų neatsiėmimu ir nebendradarbiavimu iš atsakovo buvo kilę dar Sklypo formavimo procedūrų metu.
4.2. Ieškovas nesutinka su atsakovo argumentu, kad tariamai ieškovas kreipėsi į teismą iš anksto atsakovui nepranešęs apie Plano rengimo darbus, eliminavus galimybę bendrauti su projektuotojais bei kompromiso tvarka derinti abiejų šalių poreikius. Ieškovas aktyviai, sąžiningai išnaudojo visas jam prieinamas galimybes informuoti atsakovą apie siekį nusistatyti naudojimosi Sklypu tvarką.
4.3. Atsakovas bandė prašyti mediacijos byloje, tariamai deklaruodamas norą susitarti, tačiau jokio taikaus pasiūlymo varianto iki šiol ieškovui nepateikė ir apskritai net nesikreipė, tas akivaizdžiai patvirtina tai, kad jokio realaus noro tartis ir derinti bendraturčių interesus atsakovas neturėjo ir neturi.
4.4. Byloje yra sprendžiamas ginčas dėl naudojimosi Sklypu tvarkos nustatymo, o ne dėl tvoros pašalinimo ar palikimo nepakeistos. Taigi atsakovo argumentai dėl tvoros yra už bylos nagrinėjimo ribų.
4.5. Pats atsakovas pripažįsta, kad tvora yra toje pačioje vietoje, kur dar iki tvoros buvo bortelis, skiriantis ieškovo ir atsakovo pagal nusistovėjusią faktinę naudojimosi tvarką atskirai vienas nuo kito naudojamas Sklypo dalis.
4.6. Atsakovo teiginiai, jog šalys naudojosi bendru įvažiavimu, negali įtakoti tokio sprendinio perkėlimo į naudojimosi tvarką, kadangi pagal ją abi Sklypo dalys turi tiesioginius patekimus į Sklypą ir esant galimybei šalims skirti visiškai atskiro naudojimo Sklypo dalis, nustatinėti bendro naudojimo įvažiavimų ar kitų plotų nėra jokio pagrindo. Tai būtų iš esmės neracionalu, nes būtų prarandamas kiekvienos iš šalių individualiai naudojamas plotas. Teismų praktikoje taip pat teikiamas prioritetas visiškam šalių naudojimo zonų atribojimui, o jei tai neįmanoma dėl specifinių faktinių aplinkybių – kuo mažesniam bendro naudojimo plotų nustatymui. Nagrinėjamu atveju yra galimas visiškas šalių naudojimo zonų atribojimas, todėl jokie bendro naudojimo plotų nustatymai neatitiktų racionalumo ir protingumo principų.
4.7. Ieškovas savo patalpose ir faktiškai naudojamoje Sklypo dalyje užsiima maitinimo (kavinės) veikla, o atsakovo patalpose ir atsakovo faktiškai naudojamoje Sklypo dalyje jo nuomininkas užsiima veterinarijos klinikos veikla. Pats atsakovas tiesiogiai patalpose jokios veiklos nevykdo. Kol nebuvo įrengtos tvoros veterinarijos klinikos klientai automobilius statydavo visame plote kur tik rasdavo laisvą vietą, t. y. naudodavosi ne tik atsakovo, bet ir ieškovo faktiškai valdoma Sklypo dalimi, kuri yra skirta ieškovo klientams. Tai yra atsakovo nuomininko klientai naudodavosi didesne Sklypo dalimi nei priklauso atsakovui ir taip pažeisdavo ieškovo teises ir teisėtus interesus. Į veterinarijos kliniką atvežti ar iš jos išvesti šunys čia pat kieme keldavo triukšmą, atlikinėdavo gamtinius reikalus ir trukdydavo kavinės klientams. Tokia situacija trukdė ieškovui tinkamai užsiimti savo vykdoma veikla, dėl ko atsirado poreikis įsirengti tvorą, ribojančią šalių valdomas ir naudojamas dalis. Tvora yra laikinas statinys, be pamatų, todėl jokie statybos leidimai jai nėra reikalingi. Taigi jokia savavališka statyba nėra atlikta. Pastačius tvorą buvo išspręstos Sklypo naudojimo problemos ir atriboti kavinės ir veterinarijos klinikos klientų srautai. Ieškovas ir atsakovo patalpų nuomininkas sutaria gerai, vienas kitam jokių pretenzijų neturi, įskaitant ir tai, kad nuomininkas neturi pretenzijų ieškovui dėl tvoros.
4.8. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad Plane jam numatyta tariamai per mažai automobilių stovėjimo vietų ir kad Plane siūloma Sklypo dalių riba eina netoli įėjimo į Atsakovo patalpas. Atsakovui tektų tiek automobilių stovėjimo vietų, kiek tai įmanoma atsižvelgiant į idealiąsias dalis. Ir siūloma Sklypo dalių riba yra būtent toje vietoje, kur ji turi būti atsižvelgiant į idealiųjų dalių dydžius. Atsakovas aptariamais argumentais iš esmės siekia, kad jam būtų priskirta naudotis didesne Sklypo dalimi nei jo nuomojama idealioji Sklypo dalis, o tai, kaip minėta, šiurkščiai pažeistų Ieškovo nuosavybės teises.
4.9. Žemės juosta (ties taškais 15 ir 16) yra skirta tam, kad atsakovas galėtų prieiti prie savo atskirai naudojamos Pastato dalies, rūpintis ja ir tvarkyti. Pati atsakovo direktorė yra išsakiusi ieškovui (kol dar buvo bendraujama tiesiogiai), kad pageidauja naudotis toje vietoje žemės juosta, kaip pati teigė – savo patalpos tinkamam eksploatavimui užtikrinti. Tokios juostos numatymas visiškai atitinka ir teismų praktiką aptariamu klausimu. Todėl atsakovo argumentai yra ne tik nepagrįsti, bet ir logiškai nenuoseklūs bei nesuprantami. Jeigu būtų formuojama lygi linija skirianti Sklypo dalis, atsakovo pastato dalis patektų į ieškovo valdomą dalį, o pagal teisės aktus turi būti palikta bent vienas metras apie pastatą priėjimui ir eksploatavimui. Plane siūloma Sklypo dalių ribos vieta yra nulemta ieškovo ir atsakovo nuosavybės teise turimų Pastato patalpų išsidėstymo Sklype bei Sklypo bendraturčiams priklausančių idealiųjų Sklypo dalių dydžio. Nėra kitų racionalių alternatyvų, kaip kitaip išskirti ieškovui ir atsakovui Sklypo dalis. Taigi Sklypo dalys yra, kiek įmanoma, tiesių linijų, taisyklingų formų, o priešingi atsakovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
4.10. Pagal Planą tiek ieškovas, tiek atsakovas turėtų po atskirą įvažiavimą iš Baltijos gatvės, kuriais pagal nusistovėjusią faktinę naudojimosi tvarką ir naudojosi atskirai vienas nuo kito. Pagal Planą ieškovas ir atsakovas iš esmės naudotųsi atskirai tomis Sklypo dalimis, kuriomis ir pagal ilgalaikę nusistovėjusią naudojimosi tvarką naudojo atskirai vienas nuo kito. O tai, kad atsakovas faktiškai naudojosi didesne Sklypo dalimi, nei jam priklausytų pagal idealiąsias Sklypo dalis, nepakeičia Sklypo idealiųjų dalių dydžių ir nesuteikia atsakovui teisės nustatant naudojimosi tvarką gauti didesnį atskiro naudojimo plotą nei jo nuomojama idealioji dalis.
4.11. Atsakovo teiginiai apie tai, ką ieškovas tariamai statys šiukšlių konteinerius ar įsirengs rūkomąjį prie Sklypo dalių ribos, yra niekuo nepagrįstos prielaidos ir spėlionės.
5. Atsakovas pateikė teismui tripliką, kuriame teigia, kad:
5.1. Priešingai nei teigia ieškovas, jis pats vengė tartis ir bendradarbiauti. Ieškovas nei žodžiu nei raštu neinformavo atsakovo, žemės sklypo bendrasavininko, apie savo iniciatyvą formuoti sklypą priešais pastatą (duomenys neskelbtini). Apie šį ieškovo sumanymą, atsakovas pirmą kartą išgirdo 2019 metų rudenį iš savo patalpų nuomininko. Nesitardamas, laiku neinformuodamas, savo nuožiūra, neskelbdamas nei konkurso, nei kainų apklausos, ieškovas vienasmeniškai sudarė sutartį dėl sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimo ir žemės sklypo ribų paženklinimo. Per savo patalpų nuomininką atsakovas sužinojo, kad ieškovas jau sudarė sutartį su NŽT ir išsinuomojo dalį bendros nuosavybės. Apie tokią sutartį nei žodžiu nei raštu neinformuodamas sklypo bendrasavininko ieškovas, nesuderinęs su atsakovu ir pažeisdamas atsakovo interesus, bendros nuosavybės teisėmis nuomojame sklype įsirengė tvorą. Po kurio laiko per tą patį nuomininką pasiekė žinia, kad ieškovas, išsipirko Sklypo dalį. Paskambinus telefonu ir paklausus ieškovo direktoriaus, kaip jam pavyko tai pasiekti be Sklypo naudojimosi tvarkos patvirtinimo bei bendrasavininko sutikimo, jis atsakė, kad paprašė NŽT ir gavo leidimą. Ieškovas, pažeisdamas CK 4.75 straipsnio 1 dalies principus, spręsdamas bendro žemės sklypo klausimus elgėsi vienašališkai, nepaisydamas atsakovo interesų, apie savo sprendimus atsakovo neinformavo ir šių sprendimų su atsakovu nederino.
5.2. Atsakovas siekė ginčą išspręsti taikiai, ginčo nagrinėjimą perduodant teisminei mediacijai, tačiau būtent ieškovas tam kategoriškai prieštaravo, tuo įtraukdamas šalis į procesiškai ilgesnį, brangesnį ir sudėtingesnį teisminį ginčo nagrinėjimą.
5.3. Ieškovo teiginys, dėl atsakovo siekių, kad jam būtų priskirta naudotis didesne Sklypo dalimi nei jo nuomojama idealioji Sklypo dalis, neatitinka tikrovės, kadangi atsakovas atsiliepime į ieškinį tokio argumento neišsakė.
5.4. Atsakovas pageidauja ir siūlo nustatant „Žemės sklypo naudojimosi tvarką“, pagrindu imti vienasmeniškai ieškovo inicijuotą, 2019 m. rugpjūčio mėn. UAB „Projektų vystymo grupės“ parengtą, ieškovo ir atsakovo tarpusavyje suderintą ir Kauno miesto savivaldybės patvirtintą „Žemes sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą/ 2019 08 Sprendinių brėžinį, nustatant tarp bendrasavininkų kompromiso tvarka ribas (automobilių stovėjimo vietas), išsaugant abiejų šalių galimybę teikti paslaugas su tikslu, kad naujo naudojimosi tvarkos rašytinio susitarimo pasekmėje nemažėtų pastato dalių rinkos vertė bei išliktų laisvi pravažiavimai ir praėjimai sklype, neatsirastų nesuderinti objektai.
5.5. Savavališkam tvoros įrengimui pagrįsti ieškovas nepateikia jokios teisinės argumentacijos. Iš pateikiamų fotonuotraukų matyti, kad dalis tvoros stulpelių yra įbetonuota į grindinį. Šis įbetonavimas yra tvoros pamatas. Neatsižvelgiant į tai, ar tokiam statiniui yra reikalingas statybos leidimas, tvoros įrengimo savavališkumas čia pasireiškė tuo, kad ieškovas tvorą įrengė bendrame sklype, be bendrasavininko pritarimo.
5.6. Faktiškai bortelis buvo įrengtas arčiau ieškovo pastato dalies, tvora tuo tarpu pastatyta arčiau atsakovo pastato dalies, t. y. ne toje pačioje vietoje kaip teigia ieškovas. Kas dėl „nusistovėjusios faktinės naudojimosi tvarkos“ atsakovas atsiliepime į ieškinį yra nurodęs, kad tvora ieškovo buvo įrengta praėjus 1 mėnesiui po žemės nuomos sutarties sudarymo, todėl jokia sklypo naudojimosi tvarka per 1 mėnesio laikotarpį tarp šalių nebuvo nusistovėjusi.
5.7. Ieškovo siūlomas žemės sklypo naudojimosi planas pažeidžia atsakovo interesus, iš esmės dėl to, kad Sklype yra įrengta tvora, o teritorija, kurioje ji stovi, pagal siūlomą planą patenka į ieškovo teritoriją. Patenkinus ieškovo ieškinį, atsakovė neturės galimybių reikšti reikalavimų dėl šios neteisėtai pastatytos tvoros demontavimo.
6. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus ieškinyje ir dublike išdėstytais motyvais.
7. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai ieškinį prašė atmesti atsiliepime ir triplike išdėstytais argumentais.
8. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepime į ieškinį nurodė, kad teismas turi įvertinti ar pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų konfliktinei situacijai šalinti.
9. Teismo posėdyje trečiojo asmens NŽT atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio data, laiką ir vietą pranešta tinkamai.
Teismas
konstatuoja:
10. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.75 straipsnio 1 dalį, kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios nuosavybės teise. Nustatoma naudojimosi tvarka kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2011; 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2012). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta bendraturčių interesų pusiauvyra, garantuojanti, kad nei vieno iš bendraturčio teisės, nustatant naudojimosi tvarką, nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006).
11. Rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad kad 0,1133 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Kaunas, (toliau – Sklypas) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendraturčiams: ieškovui UAB „ORINGAS“ 810/1133 dalis; Lietuvos Respublikai – 323/1133 dalis (2021 m. vasario 23 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo 4.1 ir 4.2 punktai, NŽT 2020 m. balandžio 7 d. įsakymas Nr. 8VĮ-443-(14.8.2.), 2021 m. vasario 18 d. Valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis, 2021 m. vasario 18 d. Valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktas Nr. 8SUI-4-14.8.48). Lietuvos Respublikai tenkančią Sklypo 323/1133 dalį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Atsakovas UAB „Tinkamiausi sprendimai“ yra Lietuvos Respublikai tenkančios 323/1133 Sklypo dalies nuomotojas 2020 m. rugpjūčio 21 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 8SŽN-262-(14.8.49.) pagrindu (2021 m. vasario 23 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo 7.1 punktas). Sklype stovi pastatas - parduotuvė 4E1p, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra dvi patalpos: patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausanti ieškovui, ir patalpa, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausanti atsakovui UAB „Tinkamiausi sprendimai“ (Nekilnojamojo turto registro 2021 m. gegužės 18 d. ir 2021 m. liepos 1 d.išrašai). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą Sklypui juridinis faktas apie nustatytą naudojimosi tvarką neįregistruotas, vadinasi naudojimosi tvarka Sklypu nėra nustatyta. Matininkė N. S. 2021 m. kovo 3 d. parengė „Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą“ (toliau – ir Planas), pagal kurį ieškovui tektų atskirai nuo valstybinės žemės nuomotojo UAB „Tinkamiausi sprendimai“ naudotis Sklypo dalimi, Plane pažymėta indeksu B (810 m2), o valstybinės žemės nuomotojui atsakovui UAB „Tinkamiausi sprendimai“ pagal Planą tektų atskirai nuo ieškovo naudotis Sklypo dalimi, Plane pažymėta indeksu A (323 m2). Ieškovas 2021 m. gegužės 18 d. siūlymą nustatyti naudojimosi tvarką kartu su matininkės N. S. 2021 m. kovo 3 d. parengtu Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planu išsiuntė tiek atsakovui UAB „Tinkamiausi sprendimai“, tiek trečiajam asmeniui NŽT. NŽT atsakė į siūlymą 2021 m. birželio 14 d. raštu Nr. 8SD-3174-(14.8.125 E.), kad naudojimosi žemės sklypu tvarkos tarp bendraturčių nustatymas nėra NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjui priskirta funkcija. Kauno miesto skyriaus vedėjas atstovauja Lietuvos Respublikai pasirašant notarinę sutartį ir tik žemės sklypo naudotojams (savininkams), nuomininkams sutikus (pasirašytinai) su žemės sklypo plane pažymėta naudojimosi tvarka.
12. Rašytiniai bylos įrodymai (2021 m. gegužės 18 d. siūlymo ir AB „Lietuvos paštas“ siuntos kvito nuorašai, ieškinio priedai Nr. 2, 1 ir 2 dalys) patvirtina, kad ieškovas registruotu paštu išsiuntė atsakovui adresu, Vilnius, 2021 m. gegužės 18 d. siūlymą dėl naudojimosi Sklypu tvarkos nustatymo. AB “Lietuvos pastas” siuntų sekimo išrašas (pateiktas kaip ieškinio priedas Nr. 3) patvirtina, kad nurodytu adresu siųsta siunta atsakovui nebuvo įteikta. Remiantis ieškovo rašytiniais paaiškinimais dublike nustatyta, kad ieškovas po pasiūlymo išsiuntimo pastebėjo, kad 2021 m. gegužės 24 d. Juridinių asmenų registre buvo įregistruotas pakeistas atsakovo buveinės adresas – V. N. g. 3, Vilnius. Rašytiniai bylos įrodymai (2021 m. gegužės 24 d. siūlymo ir AB „Lietuvos paštas“ siuntos kvito nuorašai, paieškos Juridinių asmenų registre duomenys, ieškinio priedai Nr. 4, 1 ir 2 dalys, Nr. 10, 1 ir 2 dalys) patvirtina ieškovo teiginius, kad ieškovas išsiuntė pasiūlymą dėl naudojimosi Sklypu tvarkos nustatymo atsakovui Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu V. N. g. 3, Vilnius. AB “Lietuvos paštas” siuntų sekimo išrašas (pateiktas kaip ieškinio priedas Nr. 5) patvirtina, kad nurodytu adresu siųsta siunta atsakovui taip pat nebuvo įteikta. Ieškovas 2021 m. gegužės 24 d. pasiūlymą išsiuntė atsakovui viešai interenetinėje svetainėje paskelbtu el. pašto adresu info@inforeklama.lt, tačiau elektronis laiškas nebuvo pristatytas (ieškinio priedai Nr. 6, 7 ir 9). Ieškovas 2021 m. gegužės 24 d. pasiūlymą 2021 m. birželio 9 d. išsiuntė atsakovui el. pašto adresu.
13. Atsakovas triplike (lapas Nr. 2, 17 punktas) patvirtino, kad ieškovo siūlymą naudojimosi Sklypu tvarkos nustatymui su konkrečiomis sklypų ribomis gavo 2021 m. kovo mėn. Atsakovo vadovė teismo posėdyje duodama paaiškinimus nurodė, kad ji apie ieškovo siūlomą naudojimosi Sklypu tvarką sužinojo tik teismo proceso metu. Taigi atsakovo pozicija vertintina kaip nenuosekli. Tuo tarpu ieškovo pateiktų teismui rašytinių įrodymų visuma patvirtina, kad ieškovas aktyviai, sąžiningai išnaudojo visas jam prieinamas galimybes informuoti atsakovą apie siūlomą naudojimosi Sklypu tvarką. Esant šioms aplinkybėms teismas vertina, kad atsakovo teisės į informaciją Plano rengimo procese pažeistos nebuvo.
14. Kiti atsakovo tripliko argumentai apie tai, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie ieškovo iniciatyvą formuoti Sklypą, apie ieškovo su NŽT sudarytą Sklypo nuomos sutartį, apie tai, kad atsakovas išsipirko Sklypo dalį, atmestini kaip nesusiję su nagrinėjama byla, kadangi šioje byloje nėra ginčijami jokie sprendimai, administraciniai aktai, sutartys, susiję su sklypų formavimo procesu ar valstybinės žemės nuomos (pirkimo-paradavimo) teisiniais santykiais.
15. Ieškovas būtinumą tarp šalių nustatyti naudojimo Sklypu tvarką grindžia tuo, kad ieškovas savo patalpose ir faktiškai naudojamoje Sklypo dalyje užsiima maitinimo (kavinės) veikla, o atsakovo patalpose ir atsakovo faktiškai naudojamoje Sklypo dalyje jo nuomininkas užsiima veterinarijos klinikos veikla. Pastarosios aplinkybės atsakovas procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje neginčijo. Ši aplinkybė laikytina nustatyta.
16. Ieškovo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad veterinarijos klinikos klientai automobilius statydavo visame plote kur tik rasdavo laisvą vietą. Į veterinarijos kliniką atvežti ar iš jos išvesti šunys kieme keldavo triukšmą, atlikinėdavo gamtinius reikalus ir trukdydavo kavinės klientams. Tokia situacija trukdo ieškovui tinkamai užsiimti savo vykdoma veikla. Atsakovo vadovė teismo posėdyje patvirtino, kad ji pati pastate veiklos nevykdo, pastatą nuomoja, ir ji negalėjo nei patvirtinti nei paneigti ieškovo nurodytų aplinkybių.
17. Ieškovo atstovės paaiškinimai teismo posėdyje yra viena iš įrodinėjimo priemonių numatyta CPK 177 straipsnio 2 dalyje. Šiuo atveju ieškovo atstovės paaiškinimai laikytini nuosekliais, detaliais, atitinkančiais bylos medžiagą. Teismo vertinimu, aplinkybę, kad ieškovui kilo būtinumas nustatyti naudojimo Sklypu tvarką patvirtina ir tai, kad Sklype ieškovas įrengė tvorą, dėl tvoros įrengimo atsakovas rašė pretenziją. Šios aplinkybės patvirtina, kad vienos iš šalių (ieškovo) netenkino faktinė naudojimosi sklypu tvarka ir ieškovas teikė siūlymą atsakovui dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Šalims nepavyko iki teismo susitarti dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Teikdamas teismui procesinius dokumentus, atsakovas nurodė, kad nesutinka su ieškovo siūloma Sklypo naudojimosi tvarka. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl Sklypo naudojimosi tvarkos. Taigi šioje byloje yra nustatyta būtina sąlyga Sklypo naudojimosi tvarkos nustatymui teisme.
18. Šioje byloje naudojimosi tvarkos variantą teismui pateikė ieškovas. Atsakovas triplike teigia, kad jis pageidauja ir siūlo nustatant „Žemės sklypo naudojimosi tvarką“, pagrindu imti 2019 m. rugpjūčio mėn. UAB „Projektų vystymo grupės“ parengtą, ieškovo ir atsakovo tarpusavyje suderintą ir Kauno miesto savivaldybės patvirtintą „Žemes sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą/ 2019 08 Sprendinių brėžinį, susitariant dėl automobilių stovėjimo vietų.
19. Susipažinus su atsakovo nurodytu dokumentu (šis dokumentas teismui yra į bylą pateiktas kartu su atsakovo atsiliepimu (kaip atsiliepimo priedas Nr. 3)) matyti, kad atsakovas siūlo nustatyti naudojimosi tvarką pagal žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Tačiau teismo vertinimu, šis dokumentas nėra skirtas naudojimosi Sklypu tvarkos nustatymui, jo tikslas yra suformuoti naudojamą žemės sklypą prie pastato (duomenys neskelbtini), Kaune. Kaip matyti iš projekto, jame yra pažymėtos formuojamo Sklypo išorinės ribos, gretimų sklypų ribos, tačiau šiame dokumente neapibrėžtos jokios bendrasavininkiams tenkančios naudotis bendrai ar atskirai turto dalys, nėra sprendinių dėl jų naudojimo tvarkos. Dėl šių priežasčių, šis dokumentas negali būti vertinamas kaip atsakovo siūloma alternatyvi naudojimosi Sklypu tvarka. Todėl laikytina, kad atsakovas jokio alternatyvaus naudojimosi Sklypu tvarkos nustatymo varianto šioje byloje nepateikė. Šią teismo išvadą patvirtina atsakovo vadovės paaiškinimai teismo posėdyje, kad racionalios tvarkos šiuo atveju nustatyti nėra įmanoma, todėl atsakovas jokios naudojimosi Sklypu tvarkos nesiūlo.
20. Teismas 2021 m. lapkričio 25 d. nutartimi buvo pasiūlęs ir sudaręs sąlygas (nustatęs terminą) bylos šalims siekti byloje taikaus susitarimo. Teismui nebuvo pateikta duomenų, kad šalys būtų pasiekusios taikų susitarimą byloje.
21. Vienu iš argumentų, dėl ko atsakovas nesutinka su ieškovo siūloma naudojimosi Sklypu tvarka, atsakovas nurodė tai, kad ieškovas ieškiniu siekia legitimizuoti Sklype neteisėtai įrengtą tvorą. Atsakovas paaiškino, kad ieškovas, nesuderinęs su atsakovu ir pažeisdamas atsakovo interesus, Sklype įsirengė tvorą. Aplinkybę, kad Sklype įrengta tvora atsakovas įrodinėja fotonuotraukomis (pateiktomis kartu su tripliku). Aplinkybės, kad Sklype yra įrengta tvora ieškovas neginčija. Atsakovo 2020 m. rugsėjo 23 d. pretenzija patvirtina, kad atsakovas kreipėsi į ieškovą reikalaudamas išmontuoti tvorą ir visus su ja susijusius įrenginius, atlaisvinti laisvą automobilių pravažiavimą bendros nuosavybės sklype, atkuriant ankstesnę sklypo naudojimojimosi tvarką arba naudotis UAB „Projektų vystymo grupė“ 2019 08 d. parengtu bei atsakingų miesto institucijų patvirtintu žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu. Įvertinus tai, aplinkybė, kad ieškovas Sklype įrengė tvorą, šioje byloje laikytina nustatyta.
22. Ieškovas procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje paaiškino, kad tvora buvo pastatyta dėl to, kad veterinarijos klinikos klientai automobilius statydavo visame plote, o į veterinarijos kliniką atvežti ar iš jos išvesti šunys kieme keldavo triukšmą, atlikinėdavo gamtinius reikalus ir trukdydavo kavinės klientams.
23. Šioje byloje atsakovas remdamasis tvoros įrengimo neteisėtumo argumentu, jokių reikalavimų teismui dėl tvoros nugriovimo, patraukimo nereiškia, bet prašo šiuo pagrindu atmesti ieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Teismo posėdyje atsakovo vadovė patvirtino, kad jokių reikalavimų dėl tvoros nugriovimo, patraukimo teismui nereiškia ir į atitinkamas institucijas dėl savavališkai pastatytos tvoros ji nesikreipė, kadangi nenori bylinėtis ir turėti papildomų išlaidų.
24. Šioje byloje nėra jokių įrodymų dėl sunkios atsakovo finansinės padėties, gresiančio bankroto ar pan. Be to, atsakovo argumentai dėl siekimo išvengti papildomų bylinėjimosi išlaidų, nepaaiškina, kodėl atsakovas nereiškė jokių reikalavimų dėl tvoros šioje, o ne naujoje byloje.
25. Kaip matyti iš ieškovo pateikto Plano, su tvora nėra siejami jokie naudojimosi tvarkos sprendiniai, naudojamų Sklypo dalių ribos ar pan.
26. Įvertinus visumą nurodytų aplinkybių, nesant atsakovo pareikštų reikalavimų dėl tvoros, teismas daro išvadą, kad savo iniciatyva nagrinėdamas ginčą dėl naudojimosi Sklypu tvarkos, negali vertinti tvoros įrengimo teisėtumo. Todėl atsakovo nurodyti argumentai dėl neteisėto tvoros įrengimo, jos estetinio vaizdo vertinini kaip nesusiję su nagrinėjama byla.
27. Atsakovas teigia, kad skersai kiemo yra įrengtas bortelis (linija pažymėta planuose), kuris dalinai atidalija kiemo dalis ir šis atidalijimas yra harmoningas su pastato fasado architektūrine kompozicija. Dėl bortelio buvimo kiekviena šalis naudojosi kiemo dalimis bortelio ribose (iki tvoros įrengimo) ir naudojosi bendrais įvažiavimais į kiemą ir išvažiavimais. Šių aplinkybių ieškovas neginčija. Iš byloje esančių duomenų (NT regstro išrašo, NŽT įsakymo) matyti, kad Sklypas suformuotas ir dalių dydžiai buvo nustatyti tik 2020 m. balandžio mėn. Atsakovas Sklypo dalį nuomoja nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. Ieškovas UAB “Oringas” sklypo dalį įsigijo tik 2021 m. vasario mėn. ir praėjus mažiau nei mėnesiui po įsigijimo kreipėsi dėl naudojimosi tvarkos planos sudarymo (palno sudarymo data 2021 m. kovo 3 d.). Taigi byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovo nurodytos naudojimosi Sklypu tvarkos negalima vertinti kaip tarp šalių nusistovėjusios, dėl praėjusio pernelyg trumpo laiko tarpo nuo šalių teisių į Sklypo dalis įgijimo iki Plano sudarymo. Todėl šie atsakovo argumentai nesudaro pagrindo atmesti ieškinį. Be to, kaip matyti iš ieškovo pateikto Plano, Sklypo dalis, tenkančias šalims, atskyrus borteliu, kuris pažymėtas plane tiesia linija, nebūtų užtikrintas naudojamų dalių atitikimas turimoms idealioms Sklypo dalims. O tolesnis naudojimasis bendru įvažiavimu esant galimybei naudotis atskirais įvažiavimais pagal sudarytą Planą, neprisidės prie teisinės taikos tarp šalių atkūrimo ir jos išlaikymo ateityje. Taigi vien tai, kad tarp šalių kurį laiką buvo kitokia faktinė naudojimosi tvarka, nei prašoma nustatyti ieškiniu, kurios negalima vertinti kaip nusistovėjusios, šioje byloje nesudaro pagrindo ieškinį atmesti.
28. Atsakovas teigia, kad Plane atsakovo Sklypo dalis yra atidalijama netiesia linija, kuria yra sukuriama nefunkcionali erdvė prie pastato sienos, taip pat riba nuvesta prie pat atsakovo įėjimo į patalpas. Sklypą dalinanti riba turėtų būti tiesi ir labiau nutolusi nuo atsakovo įėjimo į patalpas. Tai yra reprezentatyvi ir vertingoji pastato fasado dalis. Pagal ieškovo siūlymą prie atsakovo įėjimo būtų sukurta nefunkcionali erdvė „kišenė“, o visai šalia atsakovo įėjimo (savo sklypo dalyje) ieškovas būtų laisvas įsirengti bet kokią infrastruktūrą pvz. rūkamąjį, šiukšlių konteinerius ar pan. Be to, atsakovo manymu, naudojimosi tvarka negali būti nustatoma, kadangi mažas sklypas.
29. Kaip matyti iš matininkės N. S. 2021 m. kovo 3 d. parengto Žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano atsakovui tenkanti sklypo dalis yra netaisyklingo stačiakampio formos. Remiantis ieškovo dublike pateiktais rašytiniais paaiškinimais bei ieškovo atstovės žodiniais paaiškinimais teismo posėdyje, jeigu būtų formuojama lygi linija skirianti Sklypo dalis, atsakovo pastato dalis patektų į ieškovo valdomą dalį, o pagal teisės aktus turi būti paliktas bent vienas metras apie pastatą priėjimui ir eksploatavimui.
30. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 491.3.1 punkte nustatyta, kad formuojant ir (ar) pertvarkant žemės sklypą sklypas turi būti stačiakampio arba artimos jam keturkampės formos žemės sklypas turėtų bent dvi lygiagrečias kraštines arba bent vieną statų kampą, kiti kampai ne smailesni nei 60°). Tačiau teismų praktikoje yra išaiškinta, kad šis teisės aktas nėra taikomas nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką (žr. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-228-565/2022). Atsakovas teismui nenurodė, kokie konkretūs teisės aktų reikalavimai yra pažeidžiami, formuojant atsakovo naudojimui netaisyklingos formos Sklypo dalį. Todėl atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, teisinį reglamentavimą, šioje byloje nenustatyta, kad ieškovo pateiktame Plane nurodytos formos Sklypo dalies suformavimas naudojimui pažeistų teisės aktų reikalavimus.
31. Statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai vienbučių ir dvibučių namų statyboms nustatyti statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (reglamentas STR 2.02.09:2005) 8 priede. STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 8 priede, patvirtintame Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2010 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. D1-425, „Statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai“ 1 punkte įtvirtinta, kad statiniai turi būti išdėstomi sklype taip, kad nebūtų pažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų pagrįsti interesai. 1.1 punkte imperatyviai nustatomi mažiausi atstumai nuo statinių iki sklypo ribos ir gatvių raudonųjų linijų: kai pastatų aukštis siekia iki 8,5 m aukščio, nustatytas mažiausiais atstumas iki sklypo ribos ne mažesnis kaip 3 m, aukštesniems pastatams iš atstumas didinamas 0,5 m kiekvienam papildomam pastato aukščio metrui. Atstumas gali būti sumažintas, jei gautas gretimo sklypo savininko sutikimas raštu. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“ 7 priedo 4 punkte nustatyta, kad statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos.
32. Įvertinus nurodytas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad ieškovo paaiškinimai dėl privalomo palikti bent vieno metro apie pastatą priėjimui ir eksploatavimui, atitinka nurodytą teisinį reglamentavimą. Todėl šioje byloje vertintina, kad suformavus lygią liniją skiriančią Sklypo dalis, atsakovo pastato dalis patektų į ieškovo valdomą dalį, ir nebūtų paliktas reikalaujamas plotas apie pastatą priėjimui ir eksploatavimui. Įgyvendinus atsakovo reikalavimą patraukti Sklypą dalinančią ribą labiau nuo atsakovo įėjimo į patalpas, atsakovui tenkanti Sklypo dalis neatitiktų (viršytų) jam priskirto Sklypo idealiosios dalies dydį.
33. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovui ir atsakovui tenkančios Sklypo dalys yra nustatytos NŽT 2020 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 8VĮ-443-(14.8.2.). Šis įsakymas yra galiojantis, juo nustatytos tokios Sklypo dalys: ieškovui – 0,0810 ha, atsakovui – 0,0323 ha. Tokios dalys įregistruotos ir Nekilnojamojo turto registre. Atsakovo vadovė teismo posėdyje patvirtino, kad Sklypo dalių dydžių ji neginčija, bet nesutinka su Sklypo dalių paskirstymu Plane.
34. Plane atsakovui skirta naudotis 323 kv. m. ploto Sklypo dalis atitinka atsakovo dalį bendrojoje dalinėje Sklypo nuosavybėje. Ieškovo plane atsakovui skirta naudotis Sklypo dalis yra po pastatu, yra užtikrinama galimybė atsakovui naudotis ir eksploatuoti jam priklausančią pastato dalį.
35. Atsakovo argumentai, kad naudojimosi tvarka negali būti nustatoma, kadangi Sklypas yra mažas, suformuota “kišenė” atrodo neestetiškai, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi teisės aktuose nenumatyti apribojimai teismui nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, remiantis žemės sklypo dydžiu ar atsakovo nurodytais estetiniais argumentais.
36. Atsakovės argumentai, kad ieškovas statys šiukšlių konteinerius ar įsirengs rūkomąjį prie Sklypo dalių ribos, atmestini kaip įrodymais nepagrįstos prielaidos.
37. Esant šioms aplinkybėms teismas vertina, kad atsakovei tenkanti Sklypo dalies netaisyklinga forma Plane yra sufomuota dėl privalomųjų teisės aktų reikalavimų laikymosi, kadangi Sklypo dalių ribos vieta yra nulemta ieškovo ir atsakovo nuosavybės teise turimų Pastato patalpų išsidėstymo Sklype bei Sklypo bendraturčiams priklausančių idealiųjų Sklypo dalių dydžio, o Planas parengtas nepažeidžiant imperatyvių teisės aktų nuostatų.
38. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad pati atsakovo vadovė teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovas šioje byloje savo siūlymo dėl naudojimosi tvarkos nepateikė, nes nėra galimybės nustatyti racionalią tvarką.
39. Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad prašoma nustatyti naudojimo tvarka nemažina konfliktinės situacijos tarp šalių, kadangi atsakovas nepasiūlė jokios naudojimosi tvarkos, o tai, kad naudojimosi Sklypu tvarką būtina nustatyti patvirtina kilęs ginčas tarp šalių.
40. Matininkės N. S. 2021 m. kovo 3 d. parengtame Žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane siūlomos naudojimosi Sklypu dalys atitinka bendraturčiams tenkančių dalių dydžius. Šioje byloje ieškovas įrodė aplinkybes, kad pagal pateiktą Planą nustačius naudojimosi Sklypu tvarką, tiek ieškovas, tiek atsakovas turėtų priėjimą prie jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų pastate; abi Sklypo dalys turės privažiavimus iš gatvės bei vietas automobiliams statyti; nėra Sklypo bendro naudojimo dalių, yra visiškai atribotos šalių naudojimosi zonos; ieškovo ir atsakovo turimo pastato dalys patenka į jiems priskirtas Sklypo dalis pagal Planą; Sklypo dalys yra racionalaus dydžio ir formos.
41. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nepasiūlė alternatyvios naudojimosi sklypu tvarkos, šioje byloje nenustatyta, kad ieškovo siūloma naudojimosi tvarka pažeistų bendraturčio ar naudotojo teises arba teisėtus interesus, privalomuosius teisės aktų reikalavimus, sprendžia, kad ieškovo reikalavimas tenkintinas, naudojimosi Sklypu tvarka nustatytina pagal ieškovo pateiktą Planą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas dėl šalių atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, šalių atstovų galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį, turinį.
43. Ieškovas šioje byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 1089,00 Eur ir 1331,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, be to, už ieškinį sumokėjo 75,00 Eur žyminį mokestį, iš viso 2495,00 Eur bylinejimosi išlaidų. Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais (PVM sąskaitomis faktūromis, mokėjimo nurodymais, išlaidų detalizacija), jos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija).
44. Ieškinį tenkinus visiškai, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistina 2495,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
45. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovo valstybei nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nuo 2020 m. sausio 23 d. įsigaliojusi 2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 redakcija).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 – 270 straipsniais, teismas,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį patenkinti visiškai.
Nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal matininkės N. S. 2021 m. kovo 3 d. parengtą „Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą“: 1.1. Indeksu A (323 m2) pažymėtą žemės sklypo dalį priskirti patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkei UAB „Tinkamiausi sprendimai“, juridinio asmens kodas 235526720, naudotis atskirai nuo patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininko UAB „Oringas“, juridinio asmens kodas 302298185; 1.2. Indeksu B (810 m2) pažymėtą žemės sklypo dalį priskirti patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkei UAB „Oringas“, juridinio asmens kodas 302298185, naudotis atskirai nuo patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininko UAB „Tinkamiausi sprendimai“, juridinio asmens kodas 235526720.
Priteisti ieškovui UAB „Oringas“, juridinio asmens kodas 302298185, iš atsakovo UAB „Tinkamiausi sprendimai“, juridinio asmens kodas 235526720, 2495,00 Eur (du tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.
Teisėja Dalia Staugienė