Civilinė byla Nr. e2A-318-516/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00062-2019-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 3.3.1.14; 3.3.1.20
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 9 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aldonos Tilindienės ir Vytauto Zeliankos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrosfera“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendimo ir atsakovo A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 13 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2513-258/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrosfera“ ieškinį atsakovui ūkininkui A. Š. dėl 119 033,30 Eur netesybų ir procesinių palūkanų išieškojimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų A. K.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Agrosfera“ (toliau – UAB) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo ūkininko A. Š. 119 033,30 Eur baudą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2018 m. gegužės 3 d. UAB „Agrosfera“ ir ūkininkas A. Š. pasirašė Grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo pristatyti 2000 tonų kviečių ir 500 tonų žirnių, tačiau to nepadarė. 2018 m. lapkričio 6 d. ieškovei paruošus sutarties priedą, dėl vėlesnio grūdų pristatymo, atsakovas ir toliau nevykdė sutarties. 2018 m. gruodžio 12 d. atsakovui išsiųsta pretenzija. 2018 m. gruodžio 14 d. el. paštu išsiųstas prašymas suvežti grūdus visam kiekiui. 2018 m. gruodžio 21 d atsakovas pateikė atsakymą į pretenziją, kuriame nurodė, kad dėl sausros negali įvykdyti savo įsipareigojimų. Atsakovas iki šiol nepristatė 2000 tonų kviečių bei 367,18 tonų žirnių, todėl pagal sutartį turi pareigą ieškovei sumokėti 119 033,30 EUR baudą. Ieškovė atsakovui suteikė visas galimybes įvykdyti sutartį, bendradarbiavo, pratęsė grūdų pristatymo terminą, siūlė kitus sutarties nutraukimo variantus, atsakovas nebendradarbiavo, elgėsi nesąžiningai. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas apie pasunkėjimą vykdyti savo įsipareigojimus pranešė tik 2018 m. spalio mėnesį, konstatuotina, kad atsakovas ne tik žinojo apie galimas sausros pasekmes prieš daugiau nei 100 dienų, bet ir (galimai) galėjo būti nukūlęs kviečius, žirnius ir juos pardavęs didesne kaina. Atsakovas nebuvo pateikęs jokių įrodymų dėl nenugalimos jėgos aplinkybių.
2. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2018 m. liepos 4 d. buvo priimtas Lietuvos respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ Nr. 633, kuriuo paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija visoje šalyje dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje. Atsakovas dėl šios stichinės sausros patyrė derliaus nuostolių – neprikūlė tokio kiekio grūdų, kurio pagrįstai tikėjosi. Atsakovas negavo kredito, kas užkirto galimybę jam įsigyti grūdus iš trečiųjų asmenų. Atsakovas sutarties neįvykdė dėl force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybių. Sutarties sudarymo momentu nebuvo galima numatyti, kad 2018 m. vasarą kils tokia smarki sausra, dėl ko grūdų derlius bus itin menkas. Nors atsakovas ir gavo derlių, bet jis buvo nepakankamas įvykdyti visus prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, įskaitant ir įsipareigojimus ieškovei pagal sutartį. Ieškovė nepagrįstai tvirtina, kad ji apie susiklosčiusią situaciją buvo informuota tik 2018 m. spalio mėn., taip pat, kad atsakovas nedėjo jokių pastangų susitarti. Atsakovas ne kartą skambino ieškovės atsakingiems asmenims bei siekė susiderinti grūdų atvežimo laiką, kiekius, taip pat informavo apie ūkyje susiklosčiusią situaciją dėl sausros. Atsakovas mano, kad jis taip pat turėtų būti atleistas nuo civilinės atsakomybės, nes sutarties neįvykdė ir dėl trečiojo asmens (A. K.) veiksmų. Trečiasis asmuo kitoje Plungės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2633-474/2018 pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o teismui šį prašymą tenkinus, bankas dėl areštuoto turto nesuteikė kredito. Atsakovas prievolę pagal sutartį įvykdė iš dalies, 2018 m. spalio mėn. pristatė sutarties pagrindu ieškovei 132,82 tonų žirnių, be to, prašomos priteisti netesybos yra neprotingai didelės, atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes.
3. Trečiasis asmuo A. K. nesutiko su atsakovo pozicija, kad su ieškove sudarytos sutarties neįvykdymą sąlygojo neteisėti trečiojo asmens veiksmai. Kadangi pats atsakovas atskirajame skunde dėl 2018 m. birželio 6 d. Plungės apylinkės teismo nutarties, kuria taikytas areštas atsakovo ir jo sutuoktinės turtui, nurodė, kad jo finansinė padėtis yra itin gera, akivaizdu, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės objektyviai negalėjo sukelti A. Š. jokių nuostolių ir (ar) apriboti jo galimybės gauti kreditą iš banko.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės 3 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui ir 5,00 Eur į valstybės biudžetą.
9. Pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad viešai valstybės lygiu paskelbus ekstremalią situaciją dėl gamtos padarinių žemės ūkyje, ši aplinkybė nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovas pažeidė pareigą informuoti ieškovę apie nenugalimos jėgos – force majeure aplinkybes. Pažymėjo, kad būtent visos valstybės mastu Žemės ūkio rūmai, priimdami Rezoliuciją, konstatavo, jog ūkininkai negalės įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų kreditoriams – produkcijos supirkėjams, ir prašė kreditorių – žemės ūkio produkcijos supirkėjų, pagal galimybes perkelti įsipareigojimų vykdymą kitiems metams ir nereikalauti delspinigių bei netesybų.
10. Teismas konstatavo, kad objektyviai egzistuojant nenugalimos jėgos aplinkybėms, atsakovas ūkininkas A. Š. dėl susiklosčiusių nepalankių gamtinių sąlygų žemės ūkyje, negalėjo išauginti reikiamo kiekio grūdinės kilmės produktų, įvykdyti 2018 m. gegužės 3 d. su ieškove UAB „Agrosfera“ sudarytos Grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutarties. Šalims pasirašant sutartį alinančios sausros sąlygų nebuvo, nebuvo galima protingai numatyti, jų kontroliuoti ar užkirsti kelią. Atsakovas nebuvo prisiėmęs tokių aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos, priešingai, sutartyje buvo numatyta galimybė atleisti nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą dėl force majeure sąlygų. Tai sudarė pagrindą atsakovo atžvilgiu taikyti CK 6.212 straipsnio bei šalių sutarties 5.6 punkto nuostatas ir atleisti atsakovą nuo atsakomybės, t. y. nepriteisti ieškovės prašomos baudos.
11. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, priteisė atsakovui iš ieškovės 3200 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą.
12. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 13 d. papildomu sprendimu priteisė iš atsakovo A.Š. trečiajam asmeniui A. K. 847 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi atsakovas prašė įtraukti trečiąjį asmenį į bylos nagrinėjimą, o išnagrinėjus bylą nebuvo nustatyta, kad šio asmens veiksmai sąlygojo atsakovo sutartinių įsipareigojimų ieškovei nevykdymą, todėl bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovo.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
13. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai sprendė esant nustatytoms force majeure aplinkybėms, dėl kurių egzistavimo atsakovas atleistinas nuo sutartinės atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovas yra verslininkas, neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus, jog verslininkui, veikiančiam žemės ūkio srityje, yra keliami aukštesni sutarties vykdymo, pasekmių suvokimo reikalavimai. Atsakovas neįrodinėjo aplinkybių, kad jis siekė sutartį sudaryti kitomis nei sutartyje nurodytos sąlygos, dėl to jis numatė ir prisiėmė neigiamų aplinkybių (nepalankių gamtinių sąlygų) ir jų padarinių atsiradimo riziką. Be to, atsakovas buvo apdraudęs pasėlius, taip pasirūpindamas būsimo derliaus saugumu ir taip įrodydamas, kad numatė nenugalimos jėgos atsiradimo galimybę ir jos poveikį sutarties vykdymui. Taip pat, byloje nėra jokių įrodymų pagrindžiančių tai, kad atsakovas dėjo pastangas siekiant minimizuoti nepalankių gamtinių sąlygų poveikį.
13.2. Byloje nėra jokių įrodymų, kad dėl nepalankių gamtinių sąlygų atsakovas negalėjo užauginti viso sutartyje nurodyto kiekio grūdų ar jo dalies. Priešingai, byloje paties atsakovo paaiškinimais bei 2019 m. gegužės 15 d. pateiktais jo rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas pristatė kitiems supirkėjams 3020,05 tonų grūdų, iš kurių 1800 tonų 2018 m. spalio 18 d. pranešimu įsipareigojo pristatyti ieškovei, tačiau to nepadarė. Šios aplinkybės rodo nebuvus force majeure aplinkybių.
13.3. Atsakovas, siekdamas išvengti atsakomybės, privalėjo įrodyti, kad force majeure aplinkybės galiojo atitinkamai nuo rugsėjo ir balandžio mėnesių (sėjos metu) iki rugpjūčio mėnesio (kūlimo metu) arba sutartyje nurodyto grūdų perdavimo ieškovei termino pabaigos. Atsakovas sąmoningai nutylėjo faktą, kad apie 248 ha kviečių derliaus jam iššalo (t. 2, b. l. 123-125).
13.4. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2018 m. liepos 4 d. paskelbus valstybės lygio ekstremalią situaciją dėl sausros (2018 m. liepos 4 d. nutarimu „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ Nr. 633), ieškovei turėjo būti savaime žinoma, jog atsakovas neįvykdys sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Nesant įrodymų, patvirtinančių, kad ekstremali situacija – sausra, nustatyta ir teritorijoje, kurioje yra atsakovo pasėliai, ieškovė neturėjo pagrindo manyti, jog ši ekstremali situacija gali turėti įtakos sutarties vykdymui. Šioje byloje duomenų, kad atsakovas būtų kreipęsis į valstybės įgaliotas institucijas dėl sausros patirtos žalos atlyginimo, nėra.
13.5. Priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja formuojamai teismų praktikai nagrinėjamu klausimu, todėl teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Šios bylos aplinkybės sutampa tiek su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. c. b. Nr. e2-2641-595/2017, 2017 m. kovo 29 d. c. b. Nr. 22623-871/2017, tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 4 d. c. b. Nr. 2A-1027/2014, tiek ir su Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m vasario 5 d. c. .b. Nr. 3K-3-2/2014 nustatytomis aplinkybėmis, t. y. minėtose bylose buvo priteistos netesybos. Minėtų civilinių bylų aplinkybės yra tapačios, be to, nagrinėjamos bylos ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija) sutampa, todėl apeliacinės instancijos teismui nagrinėjant šią bylą būtina atsižvelgti į teismų pateiktą išaiškinimą analogiškose bylose.
14. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
14.1. Ieškovė nepagrįstai tvirtina, kad atsakovas numatė ir prisiėmė neigiamų aplinkybių (nepalankių gamtinių sąlygų) ir jų padarinių atsiradimo riziką. Tokie apeliacinio skundo motyvai prieštarauja pasirašytos sutarties 5.6.1 punktui, kuriame aiškiai nurodyta, kad atsakovas neprisiima rizikos dėl ekstremalių įvykių. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad atsakovas numatė nenugalimos jėgos atsiradimo galimybę, nes apdraudė kviečius. Kviečiai buvo apdrausti nuo 4 rizikų: kruša, audra, liūtis, iššalimas. Stichinės sausros rizika į draudimo objektą nepateko.
14.2. Ieškovė taip pat nepagrįstai tvirtina, kad atsakovas turėjo ar galėjo dėti pastangas siekiant minimalizuoti nepalankių gamtinių sąlygų poveikį, taip pat, kad kviečių iššalimas galimai turėjo įtakos derliaus nuostoliui. Ieškovė, laikydamasi tokios pozicijos, nepaaiškina, kokių veiksmų atsakovas turėjo imtis. Laistyti tokius didelius plotus kviečių yra objektyviai neįmanoma. Kviečiai buvo atsėti, todėl jų iššalimas jokios įtakos derliaus nuostoliui ir sutarties su ieškovu vykdymui neturėjo.
14.3. Ieškovė nepagrįstai tvirtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog dėl nepalankių gamtinių sąlygų atsakovas objektyviai negalėjo įvykdyti sutarties. Ieškovė pati savo veiksmais sukūrė situaciją, kuomet atsakovas turėjo pasirinkti vykdyti kitas jau pasirašytas sutartis. Atsakovui nebuvo suteikta galimybė suvežti bent dalį grūdų pagal sutartį, nes ieškovė instrukciją dėl grūdų suvežimo pateikė likus vos kelioms dienoms iki sutartyje numatyto termino pabaigos, todėl buvo neįmanoma suvežti visų grūdų sutartyje numatytu terminu. Ieškovė nepagrįstai tvirtina, kad atsakovas visiškai neįvykdė sutarties. Atsakovas, gavęs ieškovės instrukciją dėl žirnių pristatymo, pristatė ieškovei visą prikultą žirnių kiekį – 132,387 tonas.
14.4. Ieškovė nepagrįstai tvirtina, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog sutartį bandė įvykdyti kitais būdais, t. y. superkant grūdus iš kitų pardavėjų ir juos pristatant ieškovei. Atsakovas pateikė į bylą dokumentus, patvirtinančius, kad jis kreipėsi į banką dėl kredito apyvartinėms lėšoms gavimo, tačiau jam buvo atsisakyta suteikti kreditą, motyvuojant tuo, jog yra taikytas areštas atsakovo turtui. Trečiojo asmens neteisėta veikla (A. K. ieškinys, tiek prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo nepagrįsti) lėmė, kad atsakovas negalėjo įvykdyti sutarties ir kitu būdu – įsigydamas trūkstamą kiekį grūdų iš kitų ūkininkų.
14.5. Ieškovė nepagrįstai tvirtina, kad atsakovas neįrodė, jog nepalankios gamtinės sąlygos, kaip force majeure aplinkybės, galiojo visą prievolės vykdymo laikotarpį. Pažymėtina, kad stichinė sausra buvo konstatuota aktyviosios augalų vegetacijos metu. Akivaizdu, kad didžiausią įtaką derliui turi būtent šis laikotarpis, tuo tarpu meteorologinių sąlygų pasikeitimas grūdų kūlimo metu ar grūdus nukūlus neturi jokios įtakos derliaus kiekiui. Tai, kad force majeure aplinkybės netruko visą sutarties vykdymo laikotarpį, o prasidėjo birželio pabaigoje, nesudaro pagrindo teigti, jog nėra pagrindo atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės šiuo pagrindu.
14.6. Priešingai nei tvirtina ieškovė, jai buvo žinoma apie nenugalimos jėgos aplinkybes, kurios lėmė sutarties neįvykdymą. Viešai valstybės lygiu paskelbus ekstremalią situaciją dėl gamtos padarinių žemės ūkyje, taip pat priėmus Rezoliuciją, kurioje nurodoma, kad ūkininkai negalės įgyvendinti savo sutartinių įsipareigojimų žemės ūkio produkcijos supirkėjams, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovei nebuvo žinoma apie force majeure aplinkybių egzistavimą.
14.7. Apeliantė klaidina teismą, nurodydama, kad sprendime yra nuklysta nuo bendrosios kompetencijos teismų praktikos. Ieškovės nurodytų bylų ir šios bylos ratio decidendi visiškai nesutampa. Nei vienoje iš ieškovės nurodytų bylų nebuvo nagrinėjama situacija, kuomet sutarties nebuvo galima įvykdyti dėl ekstremalios situacijos - stichinės sausros.
15. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 13 d. papildomo sprendimo, kuriuo prašo minėtą papildomą sprendimą panaikinti ir A. K. prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo atmesti bei priteisti iš trečiojo asmens visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
15.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas papildomą sprendimą pažeidė procesines teises normas. Atsakovo procesinis elgesys buvo tinkamas, todėl neegzistavo pagrindas taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatytą išimtį ir priteisti trečiajam asmeniui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo, laimėjusio bylą. Neįtraukus į bylą trečiojo asmens, būtų iškilusi grėsmė dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindo. Tai, kad teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas sutarties neįvykdė dėl kitos atsakovo nurodytos – force majeure aplinkybės, o ne dėl trečiojo asmens veiksmų, nesudaro pagrindo tvirtinti, kad atsakovo prašymas įtraukti į bylą trečiąjį asmenį buvo nepagrįstas ar pareikštas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis.
15.2. Pirmosios instancijos teismas, papildomu sprendimu paskirstydamas trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas, visiškai nevertino trečiojo asmens procesinės pozicijos. Trečiasis asmuo palaikė ieškovės pusę.
15.3. Trečiasis asmuo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas grindė tik mokėjimo pavedimu (t. 4, b. l. 154). Pateikto mokėjimo pavedimo mokėjimo paskirtyje nurodoma, kad mokama „Už teisines paslaugas“. Į bylą nebuvo pateikta sąskaita ir (ar) suteiktų teisinių paslaugų aktas, todėl neaišku, už kokias teisines paslaugas, kokioje byloje trečiasis asmuo mokėjo. Trečiojo asmens prašymas neatitinka CPK 98 straipsnio 1 dalies.
15.4. Papildome sprendime yra nurodyti tam tikri jo priėmimo motyvai, tačiau iš jų neaišku, kokiais teisės aktais teismas vadovavosi, kokiais motyvais remiantis teismas nukrypo nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisyklės.
15.5. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. birželio 5 d. sprendime nenurodė, kad trečiojo asmens veiksmai nesąlygojo atsakovo sutartinių įsipareigojimų ieškovei neįvykdymo ir pasisakė tik dėl force majeure aplinkybių taikymo. Taigi, papildomu sprendimu buvo išspręstas ne tik klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų apskirstymo, bet sprendimas papildytas naujais motyvais.
16. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 13 d. papildomo sprendimo trečiasis asmuo prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai:
16.1. Vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovo prašymą dėl trečiojo asmens įtraukimo į bylą, nereiškia, jog A. K. iš tiesų buvo suinteresuotas bylos baigtimi ir jo dalyvavimas byloje buvo pagrįstas. Ieškovės ieškinys buvo atmestas dėl priežasčių, kurios niekaip nesusijusios su trečiojo asmens veiksmais ar neveikimu. Atsižvelgiant į tai, A. K. neprivalėjo būti traukiamas trečiuoju asmeniu nagrinėjamoje byloje. Trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos tik dėl atsakovo netinkamo procesinio elgesio.
16.2. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad trečiasis asmuo palaikė ieškovės poziciją. Trečiasis asmuo tik išdėstė savo nuomonę dėl byloje nagrinėjamų aplinkybių, tačiau nereikalavo nei ieškinio tenkinti, nei atmesti.
16.3. Trečiasis asmuo nesutinka su atsakovo motyvu, kad byloje nebuvo pateikti įrodymai apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje buvo pateikti įrodymai, kad trečiasis asmuo yra atstovaujamas advokato, kad jam buvo suteiktos teisinės paslaugos, už kurias trečiasis asmuo sumokėjo. Mokėjimo nurodymą pateikė advokatas, patvirtindamas, kad mokėjimas buvo atliktas šioje byloje. Nors ir nėra pateiktas atliktų darbų aktas, tačiau sumokėta suma neviršija rekomenduojamos sumos už atsiliepimo į ieškinį parengimą.
16.4. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas papildomame sprendime nepažymėjo konkrečios teisės normos, nesudaro teisinio pagrindo tokį sprendimą naikinti, nes atsakovui buvo aišku, kokiu teisiniu pagrindu rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priimdamas papildomą sprendimą.
17. 2020 m. kovo 24 d. gautas atsakovo prašymas iš ieškovo UAB „Agrosfera“ priteisti 2949,57 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
19. Byloje nustatyta, kad šalys 2018 m. gegužės 3 d. pasirašė Grūdų ir (arba) rapsų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 03052018-66NB (toliau – sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo pristatyti 2000 tonų (+(-) 10 proc. pirkėjo nuožiūra) kviečių ir 500 tonų žirnių. Sutartyje buvo numatyta, kad žirnių pristatymo terminas: rugsėjis – spalis, kviečių – rugpjūtis, rugsėjis. Pardavėjas, laiku neperdavęs ar sutartyje numatytomis sąlygomis nepristatęs tinkamos kokybės grūdų, pirkėjui privalo per 10 dienų nuo reikalavimo gavimo dienos sumokėti pirkėjui 30 proc. dydžio baudą, skaičiuojamą nuo laiku neperduotų (nepristatytų) grūdų kiekio vertės, bei atlyginti pirkėjui visus jo dėl to patirtus nuostolius (sutarties 5.2 punktas).
20. Atsakovui neįvykdžius sutarties, ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo baudą, dėl kurios šalys susitarė pasirašydamos sutartį, bei procesines palūkanas.
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendimo pagrįstumo
21. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė esant force majeure aplinkybėms, dėl kurių egzistavimo atsakovas atleistinas nuo sutartinės atsakomybės.
22. Atleidimo nuo atsakomybės, esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840, „Dėl atleidimo nuo atsakomybės, esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių patvirtinimo“, 1 punkte paaiškinta „Force majeure“ sąvoka – tai nepaprastos aplinkybės, kurių negalima nei numatyti arba išvengti, nei kuriomis nors priemonėmis pašalinti. Taip pat šių taisyklių 2 punkte nurodyta, kad šalis nėra finansiškai atsakinga už kokių nors įsipareigojimų nevykdymą, jeigu ji sugeba įrodyti, jog: nesugebėjo įvykdyti įsipareigojimų dėl nepriklausančios nuo jos kliūties (2.1 punktas); negalima tikėtis, jog sutarties sudarymo metu ji galėjo numatyti tą kliūtį ir jos poveikį gebėjimui vykdyti įsipareigojimus (2.2 punktas); ji negalėjo išvengti ar nugalėti kliūties ar bent jos poveikio (2.3 punktas). Kliūtis, nurodytas šių taisyklių 2 punkte, gali sukelti stichinės nelaimės: smarkios audros, ciklonai, žemės drebėjimai, jūrų ar upių potvyniai, žaibai (3.2 punktas); kitos nenugalimos jėgos (3.6 punktas).
23. Pagal civilinio kodekso (toliau – CK) 6.212 straipsnio 1 dalį šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų padarinių atsiradimui, t. y. kad sutartis neįvykdyta dėl nenugalimos jėgos (force majeure). Nenugalimos jėgos atveju šalies atleidimas nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą reiškia, kad sutartinių prievolių nevykdymas yra pateisinamas ir negali sutartį pažeidusiai šaliai sukelti įprastinių sutarties nevykdymo padarinių, nustatytų CK 6.205 – 6.216 straipsniuose, jam negali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė (CK šeštosios knygos XXII skyrius), atitinkamai apribojama kreditoriaus (nukentėjusiosios sutarties šalies) teisė į sutarties nevykdymu pažeistų teisių gynimą.
24. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tam, jog pagal CK 6.212 straipsnį būtų pripažintos force majeure aplinkybės, būtina šių sąlygų visuma (kumuliatyvios sąlygos): 1) tokių aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių sąlygų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-931/2003; 2010 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012; 2014 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014). Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad CK 6.212 straipsnyje įtvirtintos nenugalimos jėgos sąlygos turi būti nustatomos kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, o force majeure aplinkybe besiremianti sutarties šalis privalo įrodyti, kad nenugalimos jėgos sąlygos egzistuoja būtent dėl jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012; 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014).
25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje, kurioje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutartinę atsakomybę už žemės ūkio produkcijos pirkimo pardavimo sutarties nevykdymą, aiškinimo ir taikymo, yra išaiškinęs, kad sutarties šalys, veikiančios žemės ūkio srityje, yra tiesiogiai priklausomos nuo gamtinių sąlygų, duodančių didesnį ar mažesnį derlių ir nepalankias gamtines sąlygas visada būtų galima vertinti kaip aplinkybes, kurių žemės ūkio produkcijos augintojas negalėjo kontroliuoti ir užkirsti joms kelio. Dėl nurodyto, sprendžiant, ar aplinkybės atitinka force majeure sąlygas, svarbiausias įrodinėjimo dalykas yra nustatyti, ar sudarydamos sutartį šalys galėjo numatyti tokias aplinkybes ir ar pagrįstai prisiėmė jų padarinių atsiradimo riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2014).
26. Nagrinėjamu atveju atsakovas force majeure aplinkybės egzistavimą įrodinėja dokumentais, kurie atspindi hidrometeorologines sąlygas ginčo laikotarpiu šalyje, konkrečiai Kretingos rajone, t. y. LR Vyriausybės 2018 m. liepos 4 d. nutarimu „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ Nr. 633, kuriuo paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija visoje šalyje dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje bei Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. A1 – 569 (t. 3, b. l. 6), kuriuo paskelbta savivaldybės lygio ekstremali situacija Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje nuo 2018 m. birželio 28 d. Byloje taip pat nustatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai, atsižvelgdami į LR Vyriausybės nutarimą, 2019 m. rugsėjo 5 d. priėmė Tarybos rezoliuciją, kurioje atsižvelgiant į tai, kad dėl sudėtingos meteorologinės situacijos ūkininkai negalės įgyvendinti savo sutartinių įsipareigojimų žemės ūkio produkcijos supirkėjams, valstybės institucijoms, bankams bei kredito įstaigoms, prašo derliaus supirkėjų ir kitų kreditorių vertinant žemės ūkio subjektus, neįvykdžiusius šių metų sutartinių įsipareigojimų, atsižvelgti į nepalankias šių metų meteorologines sąlygas, pagal galimybes perkelti įsipareigojimų vykdymą kitiems metams ir nereikalauti delspinigių bei netesybų.
27. Iš byloje esančių duomenų yra žinoma, kad atsakovas veiklą vykdo ir produkciją augina Kretingos rajone, todėl dokumentai, kuriais remiantis jis įrodinėja force majeure aplinkybės egzistavimą Kretingos rajono savivaldybėje, yra tinkami, aktualūs ir atspindintys buvusias hidrometeorologines sąlygas ginčo laikotarpiu jo prižiūrimame ūkyje.
28. Apeliantė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog atsakovas yra verslininkas, neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus, kad verslininkui, veikiančiam žemės ūkio srityje, yra keliami aukštesni sutarties vykdymo, pasekmių suvokimo reikalavimai. Apeliantės vertinimu, atsakovas, sudarydamas sutartį, numatė ir prisiėmė neigiamų aplinkybių (nepalankių gamtinių sąlygų) ir jų padarinių atsiradimo riziką, be to, nedėjo pastangų siekiant minimalizuoti nepalankių gamtinių sąlygų poveikį. Su tokiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija nesutinka ir pažymi, kad atsakovas sutartį sudarė pagal ieškovės iš anksto nurodytas sutarčių sąlygas. Šalių sudarytų sutarčių 5.6 punktu šalys susitarė, kad „Šalis gali būti visiškai ar iš dalies atleidžiama nuo atsakomybės už Sutarties neįvykdymą, jeigu įrodo, jog Sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti ir numatyti Sutarties sudarymo metu ir, kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui (force majeure). Nenugalimos jėgos aplinkybėmis laikomos aplinkybės, nurodytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.212 straipsnyje ir Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840, „Dėl atleidimo nuo atsakomybės, esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių patvirtinimo“.
29. Sutarčių 5.6.1 papunktyje šalys taip pat susitarė, kad „šalis, siekianti įrodyti nenugalimos jėgos aplinkybes, privalo pateikti kitai šaliai visus su tuo susijusius bei įrodančius dokumentus. Šalis negalinti vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, privalo ne vėliau kaip per 5 dienas pranešti kitai šaliai apie susidariusias aplinkybes ir jų įtaką sutarties įvykdymui. Jeigu šalis per nurodytą terminą pranešimo neišsiunčia, ji privalo kompensuoti kitai šaliai žalą, kurią šį faktiškai patyrė dėl laiku nepateikto pranešimo. Lokalūs nepalankūs hidrometeorologiniai reiškiniai, kurie neatitinka Ekstremaliųjų įvykių kriterijų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 241 „Dėl ekstremaliųjų įvykių kriterijų sąrašo tvirtinimo“, nelaikomi nenugalimos jėgos (force majeure) reiškiniai“.
30. Iš to darytina išvada, kad šalys aiškiai bei išsamiai aptarė aplinkybes, susijusias su nenugalimos jėgos taikymu, tais atvejais, kai viena iš sutarties šalių atleidžiama nuo atsakomybės dėl sutartimis prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymo ar netinkamo vykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad buvo paskelbta ekstremali situacija dėl sausros visoje šalyje, kurios metu sunyko auginamas derlius, nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog atsakovas turi prisiimti neigiamus padarinius, nes jis yra verslininkas.
31. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad atsakovui kaip verslininkui taikomi aukštesni rūpestingumo standartai, niekaip nekeičia force majeure aplinkybių egzistavimo fakto nustatymo ar jo vertinimo kriterijų. Pažymėtina, kad byloje tikrinama, ar egzistavo nenugalimos jėgos aplinkybės ir ar jų egzistavimo faktas ir mastas atleidžia atsakovą nuo prievolės įvykdymo, kaip tai numatyta CK 6.212 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840 patvirtintose Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklėse ir šalių sudarytų Sutarčių 5.6 punkte.
32. Ūkininkui, užsiimančiam žemės ūkio produkcijos auginimo verslu (t.y. verslininkui, veikiančiam žemės ūkio srityje), neabejotinai yra ir turi būti žinoma, kad Lietuvos teritorijoje gali susiklostyti nepalankios gamtinės sąlygos, nes jos (nepalankios gamtinės sąlygos) vienokia ar kitokia forma yra gana dažnai pasikartojantis reiškinys, tačiau stichinis, t.y. išskirtinis, ekstremaliai nepalankus gamtos sąlygų pobūdis nėra tiek dažnas ir įprastas, kad asmuo, netgi būdamas atitinkamos srities verslininkas, galėtų ir privalėtų jį numatyti. Būtent tais atvejais, kai tam tikras gamtos reiškinys yra išskirtinio pobūdžio, yra skelbiama ekstremalioji padėtis. Todėl šiuo atveju taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad atsakovas numatė ir prisiėmė neigiamų aplinkybių ir jų padarinių atsiradimo riziką. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju, atsakovas, sudarydamas su ieškove sutartį, iš anksto negalėjo numatyti tokio mąsto blogų gamtinių sąlygų, o, be to, kontroliuoti gamtines sąlygas ar joms užkirsti kelią atsakovas taip pat neturi galimybių. Priešingai, teismas nustatė, kad sutartyje buvo numatyta galimybė atleisti atsakovą nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą dėl šių sąlygų.
33. Dėl to, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas, esant susiklosčiusioms aplinkybėms, neturėjo jokių objektyvių galimybių išvengti auginamos produkcijos sunykimo ar kaip nors sumažinti sausros padarinių.
34. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2018 m. liepos 4 d. paskelbus valstybės lygio ekstremalią situaciją dėl sausros (2018 m. liepos 4 d. nutarimu „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ Nr. 633), ieškovei turėjo būti savaime žinoma, jog atsakovas neįvykdys sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Sutiktina su ieškovės pozicija, kad atsakovas pažeidė sutartyje numatytą pareigą per 5 dienas pranešti kitai šaliai apie susidariusias nenugalimos jėgos aplinkybes (Sutarties 5.6.2. papunktis), tačiau tai niekaip nepaneigia atsakovo negalėjimo įvykdyti sutartinių įsipareigojimų ir galimybės taikyti force majeure institutą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė ieškinyje nesiekė žalos atlyginimo dėl netinkamo pranešimo, neįrodinėjo žalos šiuo aspektu, todėl plačiau pasisakyti apie tai nėra teisinio pagrindo, kadangi ieškovė nenurodė, kokių materialių pasekmių siekia nurodydama argumentus dėl netinkamo informavimo.
35. Apeliantė taip pat teigia, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog dėl nepalankių gamtinių sąlygų atsakovas negalėjo užauginti viso sutartyje nurodyto kiekio grūdų ar jo dalies. Su šiuo apeliantės argumentu teisėjų kolegija taip pat nesutinka. Byloje yra pateiktas Kretingos rajono savivaldybės administracijos raštas dėl derliaus nuostolių (t 1, b. l. 44), kuriame nurodyta, kad atsakovas dėl stichinės sausros patyrė derliaus nuostolių ir neprikūlė planuoto javų ir žirnių derliaus. Ir nors šiame nėra detalizuota, kokio mąsto derliaus nuostolius atsakovas patyrė, kiti byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad atsakovas pagal iš anksto sudarytas sutartis buvo įsipareigojęs užauginti ir parduoti 6 400 tonų kviečių ir 500 tonų žirnių (t. 3, 11-16 b.l.), o faktiškai užaugino 2 450 tonų kviečių ir 135 tonų žirnių (t. 4, 184 b.l.), taigi, akivaizdu, kad atsakovas galėjo įvykdyti savo prievoles tik 38,28 procento apimtimi dėl grūdų 27 procentais – dėl žirnių.
36. Taip pat apeliantė nurodo, kad atsakovas pristatė kitiems supirkėjams 3020,05 tonų grūdų, iš kurių 1800 tonų 2018 m. spalio 18 d. pranešimu įsipareigojo pristatyti ieškovei, taip iš dalies įvykdant sutartinius įsipareigojimus, tačiau to nepadarė. Kaip jau buvo minėta, dėl derliaus nuostolio, nulemto stichinės sausros, atsakovas negalėjo išauginti viso planuojamo derliaus, todėl negalėjo įvykdyti visų dar 2018 m. žiemą – pavasarį pasirašytų sutarčių, ne tik sutarties, sudarytos su ieškove. Atsakovas ieškovei pateikė 2018 m. spalio 18 d. prašymą (t. 1, b. l. 19) suvežti grūdus su 10 procentų minusine tolerancija, t. y. iš viso 450 tonų žirnių ir 1800 tonų kviečių, tačiau jokio atsakymo negavo. 2018 m. spalio 25 d. atsakovas gavo iš ieškovės elektroninį laišką, kuriuo buvo informuotas, kad yra sustabdomas kviečių vežimas į uostą iki atskiro pranešimo. Kadangi atsakovas neturėjo ieškovės instrukcijos dėl kviečių vežimo ir kviečių vežimas ieškovės nurodymu buvo sustabdytas, atsakovas vykdė kitas grūdų pirkimo–pardavimo sutartis, kurių pirkėjai buvo nurodę pristatyti grūdus ir buvo pasiruošę juos priimti. Kadangi ieškovė yra tik viena iš atsakovo kreditorių, kuri neturi prioriteto kitų kreditorių atžvilgiu, atsakovas pagrįstai prikultą kviečių kiekį pristatė kitiems pirkėjams, taip iš dalies įvykdydamas su jais pasirašytas sutartis. Įrodymų, kad atsakovas būtų prikultą derlių realizavęs brangiau, ne pagal iš anksto pasirašytas sutartis su pirkėjais, byloje nėra.
37. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių duomenų visumą, konstatuoja, kad sutarties pasirašymo dieną neegzistavo stichinės sausros sąlygos, taip pat sutinka su tuo, jog atsakovas negalėjo numatyti, kad derliaus augimo metu regione, kuriame yra jo ūkis, susiklostys ekstremalioji situacija – stichinė sausra, dėl kurios jis neteks didžiosios dalies savo derliaus ir dėl kurios nebegalės įvykdyti sutartinių prievolių. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad atsakovas negalėjo kontroliuoti gamtinių sąlygų ar joms užkirsti kelią, jis realiai nebuvo prisiėmęs stichinės sausros aplinkybių ir jos padarinių atsiradimo rizikos. Sutartyse yra numatyta atleidimo nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą sąlyga, kuri, teisėjų kolegijos vertinimu, egzistuoja šiuo konkrečiu atveju ir sudaro pagrindą atleisti atsakovą nuo prievolės įvykdymo pagal CK 6.212 straipsnio 1 dalį ir sutarties 5.6 ir 5.6.1 punktų nuostatas.
38. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad nagrinėjant šią bylą turi būti atsižvelgiama į kitose civilinėse bylose, kuriose analogiškomis aplinkybėmis buvo priteistos netesybos, pateiktus išaiškinimus. Teisėjų kolegija, vertindama ieškovės argumentus, atsižvelgia į jos nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2014. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje nutartyje kasacinis teismas konstatavo, jog žieminių grūdų sunykimas dėl nepalankių klimato sąlygų nebuvo priežastis, dėl kurios atsakovas nevykdė sutarties ir negali būti laikoma force majeure aplinkybe, atleidžiančia atsakovą nuo sutarčių vykdymo. Buvo nustatyta, kad atsakovas išaugintą derlių pardavė tretiesiems asmenims už didesnę kainą, nei buvo sulygta su ieškovu. Atitinkamai, kasacinis teismas, įvertinęs byloje buvusių duomenų ir įrodymų visetą, nenustatė force majeure aplinkybės egzistavimo.
39. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nėra analogiškos. Šioje byloje surinkti įrodymai suponuoja nenugalimos jėgos egzistavimą kaip pagrindinę priežastį, dėl ko atsakovas nebegalėjo įgyvendinti sutartinės prievolės. Minėta, kad duomenų, jog atsakovas nuimtą derlių perleido tretiesiems asmenims (su kuriais nebuvo sudaręs išankstinių sutarčių) už didesnę kainą, byloje nėra.
40. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1027/2014 buvo konstatuota, kad pasėlių iššalimas nėra neįprastas Lietuvoje ir netikėtas reiškinys, kurio nebūtų galima numatyti ir nelaikė jo nenugalima jėga.
41. Minėta byla nėra analogiška nagrinėjamai bylai, nes, nors ieškovė ir tvirtina, kad atsakovas sąmoningai nutylėjo faktą, jog apie 248 ha kviečių derliaus jam iššalo, tačiau byloje yra pateikti įrodymai, kad iššalę žieminiai kviečiai buvo atsėti (t. 2, b. l. 125), ir jų iššalimas jokios įtakos derliaus nuostoliui ir sutarties su ieškove vykdymui neturėjo.
42. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 13 d. papildomo sprendimo pagrįstumo
43. Atsakovas apeliaciniame skunde dėl priimto papildomo sprendimo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teises normas, nes atsakovo procesinis elgesys buvo tinkamas, todėl neegzistavo pagrindas taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatytą išimtį ir priteisti trečiajam asmeniui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo, laimėjusio bylą.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal šio straipsnio 4 dalį teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tokį teisinį reguliavimą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovo. Trečiojo asmens įtraukimas į bylą buvo sąlygotas išskirtinai atsakovo prašymo. Atsakovas savo poziciją grindė, pasak jo, neteisėtas trečiojo asmens veiksmais, todėl šio asmens bylinėjimosi išlaidos susidarė būtent dėl to, kad tenkinus atsakovo prašymą trečiasis asmuo teikė atsiliepimą byloje. Be to, nepagrįsti atsakovo argumentai, kad trečiasis asmuo palaikė ieškovo poziciją. Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo pabrėžė, kad nėra suinteresuotas bylos baigtimi ir prašė bylą spręsti teismo nuožiūra išdėstydamas tik argumentu, kodėl jis nelaikytinas susijusiu su atsakovo prievolės neįvykdymu (t. 4, b. l. 153). Pagal bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastį, pagrįstai trečiojo asmens patirtos išlaidos priteistos iš atsakovo.
Atsakovas taip pat nurodo, kad papildomu sprendimu buvo išspręstas ne tik klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, bet sprendimas papildytas naujais motyvais dėl trečiojo asmens veiksmų teisėtumo. Su šiuo atsakovo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Skundžiamame Vilniaus apygardos teismo sprendime teismas konstatavo esant force majeure aplinkybes, todėl trečiojo asmens veiksmai nebuvo vertinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismas papildomame sprendime nurodė, kad nebuvo nustatyta, jog trečiojo asmens veiksmai sąlygojo atsakovo sutartinių įsipareigojimų ieškovui nevykdymą. Todėl nėra pagrindo teigti, kad skundžiamame papildomame sprendime teismas nustatė trečiojo asmens veiksmų teisėtumą ar neteisėtumą.
Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad trečiajam asmeniui priteista 847 Eur bylinėjimosi išlaidų, nesant byloje bylinėjimosi išlaidų pagrindžiančių dokumentų. Nagrinėjamoje byloje esantis mokėjimo pavedimas, kuriuo trečiasis asmuo 2019 m. balandžio 26 d. advokatui už suteiktą teisinę pagalbą sumokėjo 847,00 Eur advokato atstovavimo išlaidų, pagrindžia patirtų bylinėjimosi išlaidų faktą ir dydį. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad šios išlaidos patirtos galbūt teikiant paslaugas kitose bylose, nepagrįsti įrodymais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad trečiajam asmeniui atstovavo advokatas, buvo pateikta teisinių paslaugų sutartis (t. 4, b. l. 149). Trečiajam asmeniui pateikus atsiliepimą byloje, jis įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Dėl procesinės bylos baigties
44. Apibendrindama tai, kas nurodyta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinių skundų argumentai nesudaro pakankamo pagrindo naikinti ar keisti pagrįstus bei teisėtus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir papildomą sprendimą, todėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendimas ir 2019 m. birželio 13 d. papildomas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
45. Atmetus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendimo, ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos.
46. Atsakovas, prašydamas priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant apeliaciniame teisme, pateikė sąskaitos išrašą, 2019 m. liepos 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 35931, PVM sąskaitą faktūrą Nr. 36132 ir atliktų darbų pagal minėtas sąskaitas faktūras išklotines (t. 5, b. l. 76–78), iš kurių matyti, kad patyrė 2949,57 Eur bylinėjimosi išlaidų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Iš PVM sąskaitos faktūros Nr. 35931 ir kartu pateiktos darbų išklotinės matyti, kad susipažinimas su ieškovės apeliaciniu skundu sudarė 108,90 Eur, iš 2019 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 36132 ir kartu pateiktos darbų išklotinės matyti, kad atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą rengimas užtruko 7 val., o apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 13 d. papildomo sprendimo – 6 val., taip pat nurodoma, kad buvo patirtos 9,27 Eur išlaidos gaunat duomenis iš registro, iš viso patirtos 2840,67 Eur.
47. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad suteiktos teisinės paslaugos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių priteisia atsakovui iš ieškovės jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusias su atsiliepimo į minėtą apeliacinį skundą rengimu, t. y. 1633,50 Eur ((2840,67 Eur – 9,27 Eur)/13 val. x 7 val. + 108,90 Eur) (CPK 93, 98 straipsniai; Rekomendacijų 8.11, 8.19 papunkčiai). Kadangi 9,27 Eur išlaidos už duomenų gavimą iš registro nėra detalizuotos, ar susijusios su atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimu, ar su apeliacinio skundo dėl papildomo sprendimo rengimu, todėl nepriteisiamos.
48. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 13 d. papildomo sprendimo, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su skundo ruošimu, nepriteisiamos.
49. Trečiasis asmuo atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą dėl minėto Vilniaus apygardos teismo papildomo sprendimo prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 363 Eur (2019 m. liepos 23 d. Pinigų priėmimo kvitas t. 5, b. l. 72). Kadangi suteiktos teisinės paslaugos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, trečiajam asmeniui iš atsakovo priteisiama 363 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo (CPK 93, 98 straipsniai; Rekomendacijų 8.11 papunktis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendimą ir 2019 m. birželio 13 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.
Priteisti atsakovui A. Š. (asmens kodas duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrosfera“ (juridinio asmens kodas 302348275) 1633,50 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus trisdešimt tris eurus ir 50 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliaciniame teisme.
Priteisti trečiajam asmeniui A. K. (asmens kodas duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. Š. (asmens kodas duomenys neskelbtini) 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliaciniame teisme, atlyginimą.
Teisėjai Rasa Gudžiūnienė
Aldona Tilindienė
Vytautas Zelianka