Civilinė byla Nr. e2-4898-892/2024
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00107-2024-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.2.6.1.
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. spalio 25 d.
Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė
sekretoriaujant Inai Jokst, Kristinai Tabakajevienei
dalyvaujant ieškovės atstovui advokato padėjėjui Vaidui Poplovuchinui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos Noreika ieškinį atsakovui R. U. dėl skolos priteisimo.
Teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 295 Eur avanso bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė, vykdydama statybos darbus (duomenys neskelbtini), bei siekdama įrengti vandentiekį, atliekamiems darbams turėjo gauti statybos leidimą. Tam buvo reikalingas vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų statybos techninis projektas. Architektas K. V., administruojantis visą projektą, minėtų darbų atlikimui rekomendavo atsakovą, dėl šių darbų (techninio projekto parengimo) atlikimo, ieškovė kreipėsi į atsakovą. Šalių sutarimu darbų kaina buvo 295 Eur, ieškovė 2023 m. gegužės mėn. 5 d. šią sumą atsakovui. 2023 m. gegužės 23 d. atsakovas pateikė vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų projektuojamam namui (duomenys neskelbtini) statybos techninio projekto techninį darbo projektą, kuris, kaip bendro projekto dalis buvo pateiktas VTPSĮ derinimui per infostatyba portalą. Pateiktas projektas neatitiko teisės aktų reikalavimų. VTPSĮ nurodė trūkumus, kurių 4, 5 punktus atsakovas turėjo ištaisyti, tačiau iki pat ieškinio padavimo teismui dienos tai nebuvo padaryta. Projekto pateikimo ieškovei metu atsakovas neturėjo galiojančio civilinės atsakomybės draudimo, kuris yra būtinas, norint gauti statybos leidimą. Prie projekto pridėtas statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas/polisas nr.: LT22-PRCA-00000365-8 galiojo tik iki 2023 m. gegužės 10 d. Ieškovė, siekdama spręsti ginčą taikiai, ne kartą ragino atsakovą įvykdyti savo įsipareigojimus - baigti rengti vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų statybos techninį projektą. Per keturis mėnesius negavusi reikiamo rezultato 2023 m. rugsėjo 15 dieną ieškovė informavo atsakovą apie sutarties nutraukimą. Statybos techninis projektas ieškovei tinkamas tik tuo atveju, kai jis atitinka teisės aktų reikalavimus ir jo pagrindu VTPSĮ išduodą statybos leidimą. Jokie tarpiniai projekto etapai ieškovei nėra reikalingi, nėra panaudojami ir negali būti vertinami, kaip tinkamas pilnas ar dalinis įsipareigojimo įvykdymas. Nutraukusi projekto rengimo sutartį su atsakovu, ieškovė pareikalavo grąžinti sumokėtą avansą, tačiau atsakovas atsisakė tai padaryti.
2. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad viską atliko, praėjus 2 mėnesiams gavo informaciją, kad užsakovas nori, jog būtų koreguoti sprendiniai. Užsakovas pakeitė pastatų koordinates, pasuko pastatus, todėl reikėjo projektą koreguoti, taip pat keisti atlygį už darbą. Tuo metu atsakovas turėjo 70 milijonų vertės užsakymą, mokėsi po darbo ir neturėjo galimybės daryti pakeitimų. Šalys taip pat nesutarė dėl atlygio už pakeitimus. Tam pačiam užsakovui perdarinėdavo projektą, nes jis nuolat neapsispręsdavo, kaip daryti.
3. 2024 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdyje ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai pažymėjo, kad projektas neatitiko teisės aktų reikalavimų, nes jo sprendiniai nebuvo suderinti su žemės ūkio skyriumi. Atsakovas neištaisė projekto trūkumų. Ieškovei ėmė strigti statybos darbai, todėl ji informavo atsakovą apie sutarties nutraukimą ir darbų atlikimui pasisamdė kitą rangovą. Ieškovui sudarant sutartį buvo reikalingas galutinis rezultatas – statybos leidimas. 2024 m. spalio 21 d. teismo posėdyje ieškovės atstovas paaiškino, kad už projektą kitam projektuotojui ieškovė sumokėjo 1 000 Eur, namas šiek tiek pasislinko į šoną, jo vieta kito.
4. 2024 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdyje atsakovas su ieškiniu nesutiko. Pažymėjo, kad kitas rangovas galėjo pasinaudoti jo pateikta medžiaga. Teigė, kad projekto ruošimui patyrė laiko ir finansinių sąnaudų. Atsakovas pripažino, kad jis neatliko korekcijų, nes ieškovė norėjo keisti projektą. Ieškovė daug kartų siuntė atsakovui siūlymus vykdyti sutartį, tačiau šalys nesusitarė dėl pakeitimų. Neginčijo, kad projektas nebuvo suderintas su melioracijos ūkiu, tačiau tai galėjo padaryti ir architektas.
5. Į 2024 m. spalio 21d. teismo posėdį atsakovas neatvyko, nors apie teismo posėdį jam buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka (šaukimas siųstas atsakovo atsiliepime nurodytos gyvenamosios vietos adresu, todėl laikytinas įteiktu remiantis CPK 121 straipsnio 2 dalimi bei CPK 133 straipsnio 1 dalimi, apie teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovas buvo informuotas papildomai elektroniniu paštu).
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Faktinės bylos aplinkybės
6. Remiantis šalių paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo parengti ieškovei vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų statybos techninis projektą (duomenys neskelbtini). (CK 6.700 straipsnis). Ieškovė 2023 m. gegužės 5 d. pervedė atsakovui 295 Eur.
7. Atsakovas 2023 m. gegužės 5 d. parengė Lauko vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų projektuojamam namui ir pirčiai (duomenys neskelbtini). Techninį darbo projektą. 2023 m. birželio 1 d. pateikus projektą su kitais dokumentais statybos leidimo išdavimui, jį buvo atsisakyta derinti, be kitų pastabų nurodyta, kad Projekto sprendiniai numatyti melioracinių statinių apsaugos zonoje, nesuderinta su žemės ūkio skyriumi iki pateikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, jei projekte suprojektuoti statiniai patenka į kitų statinių apsaugos zonas, privaloma gauti savininkų, valdytojų ar naudotojų rašytinius pritarimus. Atsakovas neginčijo, kad Projekto sprendiniai, numatyti melioracinių statinių apsaugos zonoje, nebuvo suderinti su žemės ūkio skyriumi. Be to, pastabose buvo nurodyta, kad pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 12 punkto reikalavimą būtina pateikti projektuotojo civilinės atsakomybės draudimo kopiją. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomą draudimą turėjo laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 11 d. iki 2023 m. gegužės 10 d. Taigi, projekto ruošimo metu atsakovas galiojančio draudimo neturėjo.
8. Projektavimo ir tyrinėjimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas, tyrinėtojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį tyrinėjimo ir projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą (CK 6.700 straipsnis). Rangovo, kaip projektavimo ir tyrinėjimo darbų sutarties šalies, pareigos yra atskleistos CK 6.702 straipsnyje. Vadovaujantis šios nuostatos 1 dalimi, rangovas, be kita ko, privalo atlikti projektavimo ir tyrinėjimo darbus pagal sutarties, užduoties ir kitų pradinių duomenų nustatytus reikalavimus; parengtus techninius dokumentus suderinti normatyvinių statybos dokumentų nustatyta tvarka su užsakovu, o įstatyme nustatytais atvejais – su atitinkamomis valstybės ar savivaldybių institucijomis, arba atlikti jų ekspertizę; atlikdamas darbus ir derindamas parengtus techninius dokumentus, bendradarbiauti su užsakovu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-611/2023). Projektuotojas, kaip profesionalas, turi žinoti šiai sričiai taikytinų imperatyviųjų teisės normų reikalavimus ir gebėti įvertinti, ar užsakovo pateikti projektavimui atlikti būtini duomenys yra tinkami ir pakankami tam, kad galėtų būti pasiektas projektavimo rangos sutartimi siekiamas tikslas. Projektavimo ir tyrinėjimo rangos sutarčiai taikytinas CK 6.659 straipsnis ir jame nustatyta bendroji rangovo pareiga nedelsiant įspėti užsakovą apie iš jo gautos medžiagos, kito turto ar dokumentų trūkumus, dėl kurių kyla grėsmė atliekamo darbo tinkamumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-823/2021, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-338-524/2024).
9. Projektuotoją saisto pareiga paisyti statybos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose ir normatyviniuose dokumentuose nustatytų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-611/2023). Sprendimo 7 punkte nurodyti duomenys patvirtina, kad atsakovo parengtas projektas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Byloje nekilo ginčo, kad ieškovė įsipareigojo mokėti ne už darbą, o už galutinį sutartyje numatytą rezultatą. Remiantis byloje esančiais elektroniniais laiškais, ieškovės atstovo ir atsakovo paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė ragino atsakovą įvykdyti sutartį, tačiau tai padaryta nebuvo. Atsakovas pripažino, kad tuo metu turėjo kitų darbų, mokėsi, dėl ko neturėjo laiko tinkamai įvykdyti projektą. Atsakovo argumentai, kad ieškovė norėjo keisti projektą nėra šioje byloje teisiškai reikšmingi, nes atsakovas neįrodė, kad tinkamai įvykdė užsakymą pagal pirminę užduotį. Atsakovas neįrodė, kad tam tikri jo parengti techninio projekto sprendiniai ar kiti veiksmai buvo tinkami panaudoti pagal paskirtį (CPK 178 straipsnis). Atsakovas, būdamas profesionalu, neįvertino visų užsakovės parengtos užduoties aplinkybių, tačiau ėmėsi vykdyti užduotį, jos tinkamai įvykdyti nepajėgė ir planuojamo projektavimo darbų rezultato (techninio projekto) tinkamo panaudojimo ieškovės siekiamiems tikslams (gauti statybą leidžiantį dokumentą) nepasiekė (žr. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-218-440/2024).
10. Atsakovui tinkamai nevykdant sutarties ieškovė beveik po keturių mėnesių, tai yra 2023 m. rugsėjo 15 d. informavo apie sutarties nutraukimą. Atsakovas sutarties nutraukimo pagrįstumo neginčijo (CPK 178 straipsnis). Bylos faktinės aplinkybės suponuoja CK 6.652 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą užsakovo teisę atsisakyti priimti ir atsiskaityti už rangovo atliktų darbų rezultatą, kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (žr. Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-42-555/2024). Atsakovui atsisakant tinkamai įvykdyti sutartį, ieškovė, vadovaudamasis CK 658 straipsnio 2 dalimi, CK 6.680 straipsniu, CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktu, turėjo teisę vienašališkai teisėtai ir pagrįstai nutraukti sutartį ir reikalauti grąžinti sumokėtą 295 Eur avansą (CK 6.670, 6.671 straipsniai, žr. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-338-524/2024). Todėl ieškinys tenkintinas, iš atsakovo ieškovei priteistina 295 Eur sumokėto avanso.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
11. Ieškovė 2023 m. gruodžio 13 d. sumokėjo 22 Eur žyminio mokesčio pateikdama ieškinį (2023 m. gruodžio 13 d. ir 2023 m. kovo 8 d. pavedimai). Ieškinį patenkinus visiškai, šios išlaidos priteisiamos iš atsakovės. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos teisinei pagalbai sudarė 3 822 Eur.
12. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
13. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
14. Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi: 1) pirmiausia nustatyti, ar šios išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2023).
15. Rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo spręstina pagal bendrą advokatui sumokėtą sumą (įskaitant pridėtinės vertės mokestį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-1075/2021 61 punktas).
16. Pažymėtina, kad nors teismui pateiktose PVM sąskaitose - faktūrose nurodytų ieškovei advokato padėjėjo suteiktų teisinių paslaugų įkainiai neviršija Rekomendacijose apibrėžtų (maksimalių) dydžių, tačiau juose nurodytas netikslus suteiktų paslaugų laikas. Rekomendacijų 9 punkte nustatyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. 2024 m. liepos 22 d. PVM sąskaitoje – faktūroje nurodytas atstovavimas 2024 m. gegužės 23 d. (iš tikrųjų teismo posėdis vyko 2024 m. gegužės 27 d.) teismo posėdyje 1,5 val., nors posėdžio pradžia – 13.00 val., posėdžio pabaiga – 13.34 val., t. y. posėdis truko vos ilgiau nei 30 min. Taip pat nurodyta, kad 2024 m. liepos 22 d. teismo posėdis vyko 2.00 val., nors iš tikrųjų truko tik 7 min.
17. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Kita vertus, ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai ir kitos patirtos išlaidos teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos išlaidų dalies nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017). Visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 1 d.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-533-555/2016).
18. Teismas, įvertinęs tai, kad nagrinėjamas ginčas buvo kilęs dėl nedidelės ginčo sumos, civilinėje byloje nebuvo keliami sudėtingi teisės klausimai, atsižvelgdamas į pateiktą teismų praktiką ir Rekomendacijose nustatytus kriterijus (bylos sudėtingumą, į suteiktų paslaugų apimtį, ieškovės teiktų procesinių dokumentų kiekį, atstovavimo teisme laiką ir kt.), įvertinęs bylos aplinkybes, mano, kad teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus atitiktų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidų sumos sumažinimas iki 2 022 Eur (žr. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-2388-603/2022 ir kt.).
19. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudarė 47,58 Eur. Ieškinį patenkinus visiškai jos priteistinos iš atsakovo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei mažajai bendrijai „Noreika“, įmonės kodas 305970631, iš atsakovo R. U., a. k. (duomenys neskelbtini) 295 Eur (du šimtai devyniasdešimt penki Eur) sumokėto avanso bei 2 022 Eur (du tūkstančiai dvidešimt du Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo R. U., a. k. (duomenys neskelbtini) 47,58 Eur (keturiasdešimt septyni Eur, 58 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (valstybei mokama suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.
Teisėja Ieva Pluirienė