Civilinė byla Nr. e2-47-790/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01708-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.1.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovų G. G. ir V. M. (V. M.) atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutarties, kuria atsakovams nustatytas terminas primokėti trūkstamą žyminį mokestį, civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams G. G. ir V. M. dėl statinių nuosavybės teisės ir jų registravimo nekilnojamojo turto registre panaikinimo ir jų nugriovimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė: 1) pripažinti, kad sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėto indeksu 4I1/g (toliau – sandėlis), ir jo priklausinio, plane pažymėto indeksu lil/g (toliau – priklausinys), rekonstrukcijos (statybos) darbai atlikti savavališkai; 2) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2009 m. gegužės 8 d. sandėlio su priklausiniu pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (duomenys neskelbtini); 3) pripažinti, kad atsakovas G. G. 2009 m. gegužės 8 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu neįgijo nuosavybės teisės į rekonstruotus sandėlį ir priklausinį; 4) pripažinti negaliojančia 2009 m. spalio 21 d. pirkimo–pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį dėl sandėlio ir priklausinio perleidimo atsakovui V. M.; 5) taikyti restituciją, įpareigojant atsakovą G. G. grąžinti atsakovui V. M. 66 740 Lt (19 329 Eur), gautus pagal 2009 m. spalio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartį už sandėlį ir jo priklausinį; 6) įpareigoti atsakovus G. G. (statytoją) ir V. M. (statinio naudotoją) per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nugriauti sandėlį ir priklausinį; 7) atsakovams per teismo nustatytą terminą nenugriovus sandėlio ir priklausinio, įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos nugriauti šiuos statinius.

2.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 18 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento 2009 m. gegužės 8 d. sandėlio su priklausiniu pripažinimo tinkamu naudoti aktą; įpareigojo atsakovą V. M. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti priklausinį ir nustatė, kad tuo atveju, jei V. M. per teismo nustatytą terminą nenugriaus priklausinio ir nesutvarkys statybvietės, jis turės sumokėti po 100 Eur baudą už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo neįvykdymo dieną, skaičiuojamą nuo termino, per kurį turi būti pašalinti savavališkos rekonstrukcijos padariniai, pasibaigimo.

3.       Atsakovai G. G. ir V. M. pateikė apeliacinius skundus, kuriuose prašė pakeisti Vilniaus apygardos teismo sprendimą ir ieškinį atmesti. Vilniaus apygardos teismo teisėjos 2019 m. rugpjūčio 26 d. rezoliucija atsakovo G. G. apeliacinis skundas buvo priimtas. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi atsakovui V. M. nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad už apeliacinį skundą buvo sumokėtas žyminis mokestis. 2019 m. rugsėjo 4 d. atsakovas V. M. pateikė duomenis apie žyminio mokesčio sumokėjimą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartimi įpareigojo atsakovus G. G. ir V. M. per 10 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos papildomai sumokėti po 205 Eur žyminio mokesčio už apeliacinius skundus.

5.       Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas yra turtinio pobūdžio, nes įvykdžius teismo sprendimą atsakovai neteks dalies savo turto. Sandėlio, kurio plotas yra 410 kv. m, kaina sudaro 61 110 Eur, o proporcingai apskaičiuota griautinos jo dalies (167 kv. m) kaina sudaro 24 891,15 Eur. Nuo šios sumos atsakovai turi sumokėti 560 Eur žyminį mokestį (kiekvienas po 280 Eur). Atsakovai sumokėjo po 75 Eur žyminio mokesčio.

III.                      Atskirųjų skundų argumentai

6.       Atsakovas G. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Dėl teisėto bylą išnagrinėjusio teisėjo nebuvimo darbe Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi apeliacinių skundų priėmimo klausimas buvo perduotas spręsti kitai teisėjai, kuri 2019 m. rugpjūčio 16 d. rezoliucija priėmė atsakovo G. G. apeliacinį skundą ir nustatė terminą atsiliepimams į jį pateikti. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 290 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjo rezoliucija neskundžiama. Ši taisyklė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui. Kadangi atsakovo apeliacinio skundo priėmimo klausimas jau buvo išspręstas, pasikeitus teisėjui nebuvo jokio pagrindo iš naujo svarstyti šį klausimą.

6.2.                      Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tuo atveju, jeigu ieškovas reiškia reikalavimą, kurį patenkinus jam tiesiogiai priteisiamas turtas (lėšos, akcijos, daiktas, kt.), toks ieškinys kvalifikuotinas kaip turtinis. Jeigu ieškovas neprašo priteisti jam lėšų ar kito turto, ieškinys yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu (turtu) ir jo patenkinimo atveju ieškovui nepriteisiama turto, toks ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis. Šiuo atveju ieškovas neprašė, o teismas sprendimu nepriteisė ieškovui jokio turto. Ieškovas taip pat neprašė, o teismas netaikė restitucijos tarp atsakovų G. G. ir V. M.. Taigi, šalių ginčas nėra tiesiogiai susijęs su turtu, jis kilo dėl viešojo intereso gynimo, pripažįstant administracinį aktą negaliojančiu ir pašalinant juo sukurtas pasekmes. Tik tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas paliks nepakeistą ginčijamą sprendimą ir atsakovas V. M. nugriaus sandėlio priklausinį, tarp atsakovų iškils turtinio pobūdžio ginčas – V. M. galės reikšti G. G. ieškinį dėl sumokėtos už nekilnojamąjį daiktą kainos sumažinimo ir nugriovimo išlaidų atlyginimo.

7.       Atsakovas V. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir perduoti klausimą iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Teismo rezoliucija kito atsakovo (atsakovo G. G.) apeliacinis skundas buvo priimtas. CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas pats gali panaikinti priimtą nutartį tenkindamas atskirąjį skundą, tačiau dėl teismo rezoliucijos priimti G. G. apeliacinį skundą nebuvo pateiktas joks atskirasis skundas. Nuo G. G. apeliacinio skundo priėmimo iki skundžiamos nutarties priėmimo nepasikeitė jokios aplinkybės, todėl teismas neturėjo teisės toje pačioje byloje skundžiama nutartimi priešingai išspręsti klausimą, kuris jau buvo išspręstas. Teismas net nepanaikino rezoliucija įformintos nutarties dėl G. G. apeliacinio skundo priėmimo, todėl šiuo metu byloje yra dvi priešingos nutartys dėl žyminio mokesčio.

7.2.                      Byloje yra kilęs neturtinis ginčas. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokio tipo bylose net ir ieškinio reikalavimas nugriauti statinius yra laikomas išvestiniu reikalavimu, kuris negali būti vertinamas kaip turtinis. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, neteisėtai sukurtas statinys nesukuria ekonominės vertės, juo negalima disponuoti, dėl to reikalavimui taikyti neteisėtos statybos padarinius – nugriauti statinį – negalima taikyti CPK išdėstytų kriterijų dėl ieškinio sumos. Toks ieškinio reikalavimas savo esme yra neįkainotinas, jis negali būti išreikštas pinigų suma ir kvalifikuotinas neturtiniu.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas nustatė atsakovams terminą sumokėti trūkstamą žyminį mokestį, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirųjų skundų faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirųjų skundų ribų.

9.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad byloje yra kilęs turtinio pobūdžio ginčas, kadangi įvykdę skundžiamą teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, atsakovai neteks dalies savo turto. Teismas vertino, kad atsakovų mokėtinas žyminis mokestis turi būti apskaičiuotas atsižvelgiant į šio galimo prarasti turto vertę ir laikė, kad atsakovų sumokėta žyminio mokesčio suma yra nepakankama. 

10.       Atsakovai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskiruosiuose skunduose nurodo, kad teismas neturėjo pagrindo pakartotinai spręsti atsakovo G. G. apeliacinio skundo priėmimo klausimo (spręsti dėl mokėtino žyminio mokesčio dydžio), kadangi šis klausimas jau buvo išnagrinėtas – teisėjos rezoliucija apeliacinis skundas buvo priimtas ir dalyvaujantiems byloje asmenims buvo nustatytas terminas atsiliepimams į jį pateikti. Atsakovai taip pat nurodo, kad nagrinėjamoje byloje yra kilęs neturtinio pobūdžio ginčas, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad už apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis turi būti nustatomas atsižvelgiant į skundžiamo reikalavimo vertę.

Dėl teismo teisės nustatyti terminą pašalinti apeliacinio skundo trūkumus

11.       Teismui teikiami dokumentai turi atitikti CPK nustatytus jų formai ir turiniui keliamus reikalavimus. Jau spręsdamas procesinio dokumento priėmimo klausimą, teismas turi įvertinti, ar pateiktas dokumentas atitinka tokio pobūdžio dokumentui keliamus reikalavimus, o tuo atveju, jei už priimamą procesinį dokumentą mokamas žyminis mokestis – taip pat nustatyti, ar ši pareiga yra tinkamai įvykdyta. Teismas, nustatęs, kad pateikto procesinio dokumento forma ir turinys atitinka keliamus reikalavimus, procesinio dokumento priėmimo klausimą (išskyrus CPK numatytus atvejus) gali išspręsti rezoliucija (CPK 115 straipsnio 1 dalis).

12.       Vadovaujantis CPK 115 straipsnio 2 dalimi, tuo atveju, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

13.       Iš esmės analogiškas reglamentavimas yra įtvirtintas CPK 316 straipsnyje, kuriame nustatyta apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą ir pareiškimo dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo trūkumų šalinimo tvarka. Kartu CPK 316 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šių procesinių dokumentų trūkumai gali būti šalinami vėlesnėje stadijoje, jau po to, kai teismas juos priima. Pagal aptariamą nuostatą, apeliacinės instancijos teismas turi teisę priimti nutartį ir nustatyti dalyvaujančiam byloje asmeniui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą ar pareiškimo dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo priėmimo klausimą, privalėjo dalyvaujančiam byloje asmeniui nustatyti terminą procesinių dokumentų trūkumams pašalinti, tačiau tokio termino nenustatė.

14.       Taigi, iš pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad, viena vertus, jau priimdamas byloje pateiktą procesinį dokumentą teismas turi įvertinti, ar jis atitinka CPK nustatytus jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, ar už teikiamą procesinį dokumentą yra sumokėtas reikiamo dydžio žyminis mokestis. Tuo atveju, jei procesinis dokumentas yra pateiktas su trūkumais, teismas nustato terminą jiems pašalinti, o jei nustatyti trūkumai nėra pašalinami – laiko dokumentą nepaduotu ir grąžina ji padavusiam asmeniui. Kita vertus, CPK nėra įtvirtinta, kad procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tik procesinio dokumento priėmimo stadijoje. Aplinkybė, kad procesinis dokumentas neatitinka jam keliamų reikalavimų, kad už procesinį dokumentą nėra sumokėtas žyminis mokestis ar kad sumokėta žyminio mokesčio suma nėra pakankama (žyminis mokestis apskaičiuotas netinkamai, sumokėtas ne už visus reiškiamus reikalavimus ir pan.), gali paaiškėti vėliau, teismui išsprendus šio dokumento priėmimo klausimą. Tokiu atveju teismas taip pat turi imtis priemonių procesinio dokumento trūkumams pašalinti.

15.       Nagrinėjamu atveju atsakovas G. G., nesutikdamas su pirmosios instancijos sprendimo dalimi, kuria ieškinys buvo patenkintas iš dalies, 2019 m. rugpjūčio 19 d. pateikė apeliacinį skundą dėl šios Vilniaus apygardos teismo sprendimo dalies panaikinimo. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas pateikė teismui 2019 m. rugpjūčio 19 d. mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio. Atsakovas V. M. taip pat pateikė apeliacinį skundą dėl minėtos Vilniaus apygardos teismo sprendimo dalies pakeitimo. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, kad pagal skundžiamą sprendimą ieškinio suma sudaro 24 891,15 Eur, o nuo jos mokėtinas žyminis mokestis – 560 Eur. Atsakovas nurodė kartu su apeliaciniu skundu teikiantis dokumentą, pagrindžiantį žyminio mokesčio sumokėjimą, tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, tokio dokumento nepateikė.

16.       Dėl civilinę bylą išnagrinėjusio teisėjo teisėto nebuvimo darbe Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi atsakovų apeliacinių skundų priėmimo klausimas perduotas išnagrinėti kitai teisėjai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad teisėjos 2019 m. rugpjūčio 26 d. rezoliucija atsakovo G. G. atskirasis skundas buvo priimtas, savo ruožtu atsakovui V. M. teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi nustatytas terminas pašalinti apeliacinio skundo trūkumus – atsakovas įpareigotas pateikti teismui dokumentus, patvirtinančius, kad jis sumokėjo už apeliacinį skundą mokėtiną žyminį mokestį. Šalindamas teismo nutartyje nurodytus apeliacinio skundo trūkumus, atsakovas 2019 m. rugsėjo 4 d. pateikė 2019 m. rugpjūčio 29 d. mokėjimo nurodymą, pagrindžiantį, kad atsakovas sumokėjo 75 Eur sumą. Atsakovui pateikus dokumentus, kuriais jis šalino nustatytus apeliacinio skundo trūkumus, bylą išnagrinėjęs teismas turėjo išspręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą.

17.       Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas vertino, kad byloje buvo iškilęs turtinio pobūdžio ginčas, todėl žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas atsižvelgiant į ginčijamų reikalavimų sumą. Atitinkamai, nustatęs, kad ne tik atsakovas V. M., kurio apeliacinis skundas nebuvo priimtas, nes atsakovas nebuvo pateikęs teismui jokių įrodymų apie žyminio mokesčio sumokėjimą, bet ir atsakovas G. G., kurio apeliacinis skundas buvo priimtas teisėjos rezoliucija, pateikė apeliacinius skundus nesilaikydamas CPK nustatyto reglamentavimo, teismas vertino, kad abu pateikti apeliaciniai skundai yra su trūkumais. Siekdamas, kad šie trūkumai būtų pašalinti, teismas nustatė abiems atsakovams terminą trūkstamai žyminio mokesčio daliai sumokėti.

18.       Teismo vertinimu, aplinkybė, kad G. G. paduotas apeliacinis skundas buvo priimtas teisėjos rezoliucija, pati savaime nereiškia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis šiuo aspektu yra neteisėta. Kaip minėta, CPK nėra draudžiama nustatyti terminą trūkumams šalinti vėliau, po procesinio dokumento priėmimo. Priešingai, CPK nuostatose, reglamentuojančiose apeliacinio skundo priėmimą, net yra tiesiogiai įtvirtinta apeliacinės instancijos teismo teisė nustatyti terminą pašalinti apeliacinio skundo, kurio priėmimo klausimą jau išsprendė pirmosios instancijos teismas, trūkumus. Taigi, atsakovų argumentas, kad po G. G. atskirojo skundo priėmimo pirmosios instancijos teismas negalėjo nustatyti jam termino ištaisyti apeliacinio skundo trūkumą – sumokėti trūkstamą žyminį mokestį – yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. 

Dėl ginčo kvalifikavimo (ne)turtiniu ir mokėtino žyminio mokesčio dydžio

19.       Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalimi, turtiniai ginčai apmokestinami proporciniu žyminiu mokesčiu, kurio dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio sumos, o neturtinio pobūdžio ieškiniai – žyminiu mokesčiu, kuris išreiškiamas tikslia pinigų suma. CPK 80 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Turtiniuose ginčuose už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos.

20.       Kasacinio teismo praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip reiškianti ginčą dėl turto arba ginčą, tiesiogiai susijusį su turtu. Savo ruožtu neturtiniai ieškiniai aiškinami kaip ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas tam tikra pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2008). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014).

21.       Nagrinėjamu atveju ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, inicijavo civilinę bylą dėl statinių nuosavybės teisės ir jų registravimo Nekilnojamojo turto registre panaikinimo, statinių nugriovimo. Ieškovas, be kita ko, prašė teismo pripažinti, kad sandėlis ir priklausinys buvo pastatyti (rekonstruoti) savavališkai, pripažinti negaliojančiu sandėlio su priklausiniu pripažinimo tinkamu naudoti aktą, kurio pagrindu buvo įregistruota atsakovo G. G. nuosavybės teisė į šį turtą, ir pirkimo–pardavimo sutarties dalį, kuria turtas perleistas atsakovui V. M., įpareigoti atsakovą G. G. grąžinti atsakovui V. M. už sandėlį ir priklausinį sumokėtus pinigus, taip pat įpareigoti atsakovus pašalinti statybos padarinius (nugriauti sandėlį su priklausiniu).

22.       Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovo inicijuotą civilinę bylą, jo reikalavimus tenkino iš dalies. Teismas pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą; įpareigojo atsakovą V. M. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti priklausinį, kartu nustatęs, kad atsakovui per teismo nustatytą terminą nenugriovus priklausinio ir nesutvarkius statybvietės, jis turės sumokėti po 100 Eur baudą už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turi būti pašalinti savavališkos statybos (rekonstrukcijos) padariniai, pasibaigimo.

23.       Taigi atsakovų skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo patenkinti tie ieškovo, ginančio viešąjį interesą reikalavimai, kurie yra susiję su galbūt neteisėtai pastatyto statinio įteisinimu (statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pripažinimo negaliojančiu) ir neteisėtos statybos padarinių pašalinimu (įpareigojimu statinį nugriauti). Nors, kaip pagrįstai nurodo pirmosios instancijos teismas, įvykdęs teismo sprendimą, kuriuo ieškovo reikalavimai buvo patenkinti iš dalies, atsakovas neteks dalies savo turto, kuris galbūt buvo pastatytas neteisėtai, ši aplinkybė nesudaro pagrindo kvalifikuoti, kad aptariama ginčo dalis yra turtinio pobūdžio. Visų pirma, reikalavimas dėl statybos padarinių pašalinimo (statinio nugriovimo) yra išvestinis, jis kildinamas iš pagrindinio neturtinio pobūdžio reikalavimo dėl administracinio akto, kuriuo statinys pripažintas tinkamu naudoti, pripažinimo negaliojančiu. Antra, teismų praktikoje analogiško pobūdžio bylose yra išaiškinta (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-834/2014), kad neteisėtai sukurtas statinys nesukuria ekonominės vertės, juo negalima disponuoti, dėl to reikalavimui taikyti neteisėtos statybos padarinius – nugriauti statinį – negalima taikyti CPK 85 straipsnio kriterijus dėl ieškinio sumos. Toks ieškinio reikalavimas savo esme yra neįkainotinas, jis negali būti išreikštas pinigų suma, dėl to kvalifikuotinas neturtiniu.

24.       Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamoje byloje ieškovo pareikšti reikalavimai dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pripažinimo negaliojančiu ir įpareigojimo atsakovą V. M. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti statinį, kurie buvo patenkinti atsakovų skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, yra turtinio pobūdžio. Teismo vertinimu, šie ieškovo reikalavimai yra neturtinio pobūdžio, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai už atsakovų apeliacinius skundus mokėtiną žyminį mokestį skaičiavo atsižvelgdamas į ginčijamų reikalavimų vertę.

25.       Šioje nutartyje jau minėta, kad pagal CPK 80 straipsnio 4 dalį, už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Iš ieškovo pareikštų reikalavimų matyti, kad ieškovo inicijuotas ginčas nėra kilęs iš CPK 80 straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nurodytų teisinių santykių, todėl šiuo atveju taikytinas CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, kuriame reglamentuota, kad kituose, minėtuose punktuose neišvardintuose ginčuose, taikomas 100 Eur žyminis mokestis. Kadangi apeliaciniai skundai pateikti elektroninėmis ryšių priemonėmis, atsakovams kilo pareiga sumokėti 75 procentus už apeliacinį skundą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, t. y. po 75 Eur (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Byloje pateikti 2019 m. rugpjūčio 19 d. ir 2019 m. rugpjūčio 29 d. mokėjimo nurodymai patvirtina, kad atsakovai sumokėjo šias sumas. Taigi, atsakovai tinkamai įvykdė reikalavimą sumokėti už apeliacinį skundą mokėtiną žyminį mokestį.

26.       Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas patenkinti atsakovų atskiruosius skundus ir panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Panaikinus skundžiamą nutartį, atsakovo G. G. apeliacinis skundas laikomas priimtu (šis skundas buvo priimtas teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. rezoliucija). Atsakovo V. M. apeliacinio skundo priėmimo klausimas nebuvo išspręstas, todėl perduodamas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl atsakovo V. M. (V. M.) apeliacinio skundo priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas                      Marius Bajoras