Civilinė byla Nr. 2A-847-555/2014;

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-14622-2012-0;

Pirmosios instancijos teismo teisėja: Edita Šliumpienė;

(S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.1; 44.2.4.2; 44.5.2.5; 121.21

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 15 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-2271-775/2013 pagal ieškovo R. Z. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, Kauno miesto savivaldybės administracijai, dalyvaujant trečiajam asmeniui R. S. dėl žalos priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1996 m. vasario 25 d. gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipine sutartimi ieškovui neterminuotam naudojimui išnuomotas 20,86 kv. m. butas, esantis (duomenys neskelbtini). Į pastatą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. lapkričio 20 d. įsakymais buvo atkurtos piliečių V. M., A. M. ir S. M. nuosavybės teisės, grąžinant patalpas natūra ir nustatant savininkams prievolę jas išnuomoti Kauno miesto savivaldybei, kol valstybė įvykdys šio buto nuomininkams suteiktą garantiją. Visi nuomotų butų savininkai šiai dienai yra išsikėlę, išskyrus ieškovą. Kadangi savininkai perduotų patalpų nebuvo perėmę, Savivaldybės Sugrąžinto gyvenamojo namo, jo dalies, buto ir kitų patalpų perėmimo iš nuomininko ir perdavimo savininkui organizuoti komisija, sudaryta Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. A-1287 „Dėl komisijos sugrąžinto gyvenamojo namo, jo dalies, buto ir kitų patalpų perėmimui iš nuomininko ir perdavimui savininkui organizuoti sudarymo“ paženklino gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) laiptinės duris, žymoje pateikdama informaciją apie tesės aktais numatyta atsakomybę už neteisėtą patekimą į gyvenamąjį namą. Tokių priemonių, kad į gyvenamąjį namą nepatektų pašaliniai asmenys, atsakovės teigimu buvo imtasi todėl, kad Komisija turėjo duomenų, jog šiame bute deklaruoti asmenys jame negyvena, o R. Z. jame lankosi tik retkarčiais.

Ieškovas R. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų Kauno miesto savivaldybės, Kauno miesto savivaldybės administracijos solidariai 500 Lt turtinės žalos, 6 000 Lt neturtinės žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, jog 2013 m. spalio 28 d. išvyko lankyti kapines ir grįžęs 2009 m. lapkričio 3 d. rado užplombuotas lauko duris, su užrašu „Šio namo dalis užplombuota Komisijos. Atidaryti duris be Komisijos sutikimo draudžiama ir numatyta ATK atsakomybė, bauda 2000 Lt“, jokių kontaktinių duomenų nebuvo nurodyta. Ieškovas paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112, paaiškino, kad varžomos jo teisės. Buvo sujungtas su policijos komisariatu, iš ten gavo nurodymą kreiptis į savivaldybę. Tą dieną iš Vilniaus atvyko jo sūnaus D. Z. motina D. P.. Nepavykus įeiti į namą, ieškovas surado vairuotoją, kuriam sumokėjo 500 Lt, nes jis ieškovą su jo šeimos nariais visur vežiojo, t. y. į Kauno miesto savivaldybę, Kauno apygardos administracinį teismą, nakvynės namus Petrašiūnų mikrorajone, o sūnų ir jo motiną - į Vilnių, nes į nakvynės namus priėmė tik vyrus. Ieškovas pernakvojo nakvynės namuose, o kitos dienos ryte 9 val. buvo prie namo (duomenys neskelbtini) g. Plomba nuo durų jau buvo nuimta, name buvo pora policininkų, R. S. ir 3 moterys. Ieškovo teigimu byloje neįrodyta, kad plombos uždėtos teisėtai. Neturtinę žalą ieškovas vertina atsižvelgdamas į grasinimą skirti 2 000 Lt baudą už plombos pažeidimą. Kadangi į butą negalėjo patekti 3 asmenys, susidaro 6 000 Lt neturtinė žala. Tokia žala atsirado dėl to, kad ieškovas šaltu, tamsiu metų laiku negalėjo patekti į butą, pasiimti vaistų, priimti svečių, mažametis vaikas nepatekęs į namą pridirbo į kelnes, nebuvo kur jo nuprausti, ieškovas turėjo žemintis prašydamas vietos nakvynės namuose, patyrė psichologinį smurtą, baimę, kad bet kuriuo metu durys vėl gali būti užplombuotos, nes tik 2009 m. gruodžio 3 d. savivaldybė raštu informavo ieškovą, kad durys buvo užplombuotos ne dėl jo kaltės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškovui 4 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas priteisė iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos valstybei 1 084 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Teismas įvertino tai, kad ieškovas 2009 m. spalio-lapkričio mėn. buvo teisėtas buto valdytojas. Taip pat teismas vertino atsakovų atstovės paaiškinimus, jog durys buvo pažymėtos tam, kad į namą nepatektų pašaliniai asmenys, nes name visi butai, išskyrus, ieškovo, jau buvo tušti. Atsakovų atstovė neginčijo, kad visos lauko durys buvo užrakintos, todėl teismas pažymėjo, kad neaišku, kokiu tikslu jas reikėjo plombuoti. Remiantis šiomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas darė išvadą, jog komisija, esant galiojantiems nuomos (subnuomos) santykiams su ieškovu, neturėjo jokio teisėto pagrindo kažkaip žymėti ar plombuoti namo duris ir taip apriboti ieškovo teisę į būstą (Konstitucijos 23 ir 24 str.). Tuo labiau, kad jokie įstatymai, poįstatyminiai aktai ar savivaldybės vidaus aktai net nenumato tokios priemonės. Teismas atmetė atsakovų atstovės argumentą, jog minėta plomba buvo uždėta ne ieškovo, o pašalinių asmenų atžvilgiu, todėl ieškovas galėjo tą plombą nuimti ir įeiti į savo butą. Teismas konstatavo, jog iš plombos teksto matyti, jog ji skirta visiems asmenims, kurie savavališkai įeis į namą.

Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus ir įvertinęs faktines aplinkybes, darė išvadą, jog neteisėtus veiksmus, t. y. durų „užplombavimą“ atliko Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta Savivaldybės sugrąžinto gyvenamojo namo, jo dalies, buto ir kitų patalpų perėmimo iš nuomininko ir perdavimo savininkui organizuoti komisija, todėl solidarios atsakomybės šiuo atveju nėra pagrindo taikyti ir žala priteistina tik iš Kauno miesto savivaldybės administracijos.

Spręsdamas klausimą dėl ieškovo patirtos turtinės žalos, teismas nurodė, kad pareiga įrodyti turtinę žalą dėl tariamo pažeidimo tenka ieškovui. Šis privalo pateikti dokumentus, įrodančius patirtą žalą ir ją sudarančius elementus bei jos dydį. Nors aplinkybes dėl turtinės žalos teismo posėdyje be paties ieškovo patvirtino liudytoja D. P., tačiau jokių kitų įrodymų byloje nėra. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, teismas konstatavo, jog ieškovas patirtos turtinės žalos neįrodė.

Spręsdamas klausimą dėl ieškovo patirtos neturtinės žalos, teismas nurodė, kad atsakovės sudarytos komisijos atstovai atliko neteisėtus veiksmus – neturėdami jokio teisinio pagrindo užplombavo ieškovo gyvenamojo būsto lauko duris ir taip apribojo jo teisę visą 2009 m. lapkričio 3 dieną ir naktį iki 2009 m. lapkričio 4 d. ryto 9 val. naudotis butu. Kaip nurodė ieškovas, jis nepateko į būstą šaltu metų laiku, tuo metu siautė kiaulių gripo epidemija, ieškovas negalėjo pasiimti vaistų nuo kraujospūdžio ir prostatos. Tokie savivaldybės darbuotojų veiksmai sutrikdė jo įprastą gyvenimą, jis negalėjo į namus priimti iš Vilniaus atvažiavusio sūnaus su jo motina. Ieškovas buvo priverstas gaišti laiką, važinėdamas į įvairias institucijas ir prašydamas, kad jam būtų užtikrintas patekimas į būstą. Ieškovas turėjo žemintis, ieškoti nakvynės namų, kuriuose galėtų pernakvoti. Savivaldybė ieškovą tik 2009 m. gruodžio 3 d. raštu informavo, kad durys buvo užplombuotos ne jo, o pašalinių asmenų atžvilgiu. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, konstatavo, jog ieškovas patyrė didelį pažeminimą ir emocinius išgyvenimus, todėl sprendė, kad iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos priteistina 4 000 Lt neturtinė žala.

Ieškinį patenkinęs iš dalies, teismas iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos valstybei priteisė ir 1 084 Lt ieškovo patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kuria tenkintas ieškinys ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos sudarytos komisijos atstovai atliko neteisėtus veiksmus, nes vadovavosi tik ieškovo paaiškinimais ir neįvertino bei nepasisakė dėl kitų byloje surinktų įrodymų, todėl neteisingai išsprendė bylą. Byloje nebuvo nustatyta jokių teisės aktų reikalavimų pažeidimų, kuriuos padarė Komisija ar jos nariai. Apeliantės vertinimu ieškovas savo reikalavimus grindė tik deklaratyvaus pobūdžio, jokiais leistinais įrodymais nepagrįstais, teiginiais apie faktiškai patirtą turtinę ir neturtinę žalą, kuriuos iš dalies paneigia byloje pateikti ir tinkamai teismo neįvertinti kiti įrodymai (Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 20-2-0620-09 medžiaga), atsakovų ir trečiojo asmens paaiškinimai. Apeliantės manymu teismas netinkamai vertino ir paties ieškovo parodymus teisme, kurie atskleidė aplinkybes, kad R. Z. gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), buvo likęs vienintelis nuomininkas, o ginčo metu (iki 2009-11-03) adresu (duomenys neskelbtini), gyveno epizodiškai, dažnai išvykdavo, buvo išvykęs ir nuo 2009-10-28 iki 2009-11-03. Ieškovas bylą nagrinėjančiam teismui paaiškino, kad sąmoningai nesikreipė į Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovus (2013-12-04 teismo posėdžio protokolas), jis buvo informuotas, kad neteisėtai užrakino gyvenamojo namo lauko duris ir dėl šios priežasties Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovai bei gyvenamąjį namą administruojantys darbuotojai negali patekti į gyvenamąsias patalpas, todėl buvo reikalaujama 2009-11-04 9 val. suteikti sąlygas Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovams patekti į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Tačiau, nurodytu adresu ieškovas 2009-11-03 neatvyko ir telefonu su Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovais nesusisiekė. Įsiteisėjusia Kauno miesto apylinkės teismo 2011-08-25 nutartimi (bylos Nr. S-391-530/2011) yra nustatyta faktinė aplinkybė, kad, kai ieškovas 2009-11-03 kreipėsi į Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariatą su skundu, jog negali patekti į jo nuomojamas gyvenamąsias patalpas, jam buvo išaiškinta, kad jis „turi nuvykti prie buto, kur bus savivaldybės atstovai ir šis klausimas bus išspręstas“. Tačiau, po pokalbio su Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato pareigūnu, ieškovas prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), nenuvyko ir su Komisijos atstovu R. S., atvykusiu prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), nesusitiko. Šias aplinkybes teismui nurodė trečiasis asmuo R. S., jas taip pat patvirtino ir pats ieškovas R. Z., teismui paaiškinęs, kad į Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovus net neketino kreiptis. Taigi, apeliantės teigimu, pats ieškovas, tam tikram laikotarpiui išvykęs iš namų ir 2009-11-03 atvykęs prie namo (duomenys neskelbtini), lauko durų bei radęs ant jų užklijuotą įspėjamąjį raštą, kuriame buvo pateikta pašaliniams asmenims skirta informacija apie teisės aktais numatytą atsakomybę už neteisėtą patekimą į šį, didžiąja patalpų dalimi tuščią, gyvenamąjį namą, pasirinko jam priimtiną, tačiau objektyviai netinkamą elgesio variantą, nes nesikreipė į atsakovę Kauno miesto savivaldybės administraciją ir jos darbuotojus, kurių duomenis neabejotinai turėjo, be to, net ir po pokalbio su policijos pareigūnu nenuvyko nei 2009-10-28 rašte Nr. 10-2-1120 nurodytu adresu (į Kauno miesto savivaldybės administracijos Nuosavybės teisių atkūrimo skyrių, J. Gruodžio g. 9B, Kaune), nei prie namo (duomenys neskelbtini), kur jo laukė trečiasis asmuo R. S., ir abiems šalims labiausiai priimtinu ekonomiškiausiu būdu nesiekė išspręsti jam iškilusio klausimo dėl galimybės patekti į gyvenamąsias patalpas name (duomenys neskelbtini). Kokių nors papildomų įrodymų, kuriais remiantis būtų pagrindas pirmosios instancijos teismui spręsti kitaip, byloje nebuvo pateikta, todėl apeliantės manymu, kad tinkamai neįvertinęs visų byloje surinktų įrodymų, pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė bylą. Iš dalies patenkinęs ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisdamas iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 4 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, apeliantės vertinimu, teismas nenustatė visumos viešosios atsakomybės sąlygų, kurioms esant galėtų būti tenkinamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės).

Atsakovė Kauno miesto savivaldybė pareiškimu dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo nurodė, kad palaiko apeliacinio skundo reikalavimus ir prašo jį tenkinti.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Remiantis Vietos savivaldos įstatymu savivaldybės įgyvendina savarankiškas-savivaldybei nuosavybės teise priklausančios žemės ir kito turto valdymo, naudojimo ir disponavimo,  savivaldybės socialinio būsto fondo sudarymo ir jo remonto, socialinio būsto nuomos (Įstatymo 6 straipsnis) funkcijas bei valstybines (valstybės perduotos savivaldybėms) piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nagrinėjimo ir sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka, valstybės garantijų nuomininkams, išsikeliantiems iš savininkams grąžintų gyvenamųjų namų ar jų dalių ir butų, vykdymo funkcijas (Įstatymo 7 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje kilo viešosios civilinės atsakomybės taikymo klausimas, nes žalos atsiradimas grindžiamas savivaldybės, vykdant jos naudojamo turto priežiūros, socialinio būsto, nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, jo dalį, butą, atkūrimo, grąžinant piliečiams natūra gyvenamąjį namą, funkcijas, neteisėtais veiksmais.

Žalos, atsiradusios dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnio. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją), o terminas „aktas“ – bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), dėl kurio kyla tiesioginių teisinių padarinių asmenų teisėms, laisvėms, interesams (CK 6.271 straipsnio 2–4 dalys). Nurodytoje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės ir savivaldybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės: dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad valstybės, savivaldybės civilinei atsakomybei aptariamu pagrindu kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšys. Nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-480/2012).

Byloje nustatyta, kad 1996 m. vasario 25 d. gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipine sutartimi ieškovui R. Z. neterminuotam naudojimui išnuomotas 20,86 kv. m. butas, esantis (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 57-58). Į pastatą (duomenys neskelbtini) vadovaujantis 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu (toliau – Atkūrimo įstatymas) Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. lapkričio 20 d. įsakymais buvo atkurtos piliečių V. M., A. M. ir S. M. nuosavybės teisės, grąžinant patalpas natūra ir nustatant savininkams prievolę jas išnuomoti Kauno miesto savivaldybei, kol valstybė įvykdys šio buto nuomininkams suteiktą garantiją.

Pagal Atkūrimo įstatymo 20 straipsnį atkuriant nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, jo dalį, butą, savivaldybės vykdomoji institucija kartu su sprendimu grąžinti piliečiui natūra gyvenamąjį namą, jo dalį, butą privalo juose gyvenantiems nuomininkams išduoti valstybės garantinį dokumentą dėl nuomininkui suteiktos valstybės garantijos. Toks garantinis dokumentas išduodamas ir grąžinamo namo, jo dalies, buto savininkui. Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo (2003 m. spalio 14 d. įstatymo Nr. DC-1760 redakcija; toliau -Kompensacijų Įstatymas) 9 straipsnyje. Grąžintą natūra gyvenamąjį namą, jo dalį, butą, kuriame gyvena nuomininkai, savininkas privalo išnuomoti savivaldybei, kol valstybė įvykdys jiems suteiktas garantijas (Atkūrimo įstatymo 20 str. 2 d.). Tokiu būdu savininkams sugrąžintose gyvenamose patalpose gyvenantiems buvusio valstybinio (savivaldybės) ar visuomeninio butų fondo nuomininkams yra garantuojama teisė gyventi jose dar tam tikrą laiką, savivaldybei atliekant tarpininko vaidmenį nuomos santykiuose. Savivaldybė perima visas nuomininkų teises ir pareigas, subnuomoja patalpas jose gyvenantiems nuomininkams, kol valstybė įvykdys jiems suteiktas garantijas. Turto savininkui ir nuomininkui išduodamuose garantiniuose dokumentuose numatomi valstybės įsipareigojimai kiekvienu konkrečiu atveju ir tų įsipareigojimų įvykdymo terminas. Šių teisės normų pagrindu Savivaldybės su savininkams sugrąžintų gyvenamųjų patalpų nuomininkais sudarytos nuomos sutartys tampa terminuotomis, o šių nuomos sutarčių pabaiga yra siejama su nuomininkams išduotų valstybės garantijų įvykdymu. Valstybės garantijų įvykdymo tvarką, garantijų turėtojų teises ir pareigas detalizuoja Kompensacijų įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 5 d. nutarimas Nr. 793 „Dėl Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 9 straipsnio įgyvendinimo tvarkos”. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 20 straipsniu, Kompensacijų įstatymo 9 straipsniu ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-11-20 įsakymais Nr. A-4231, A-4232 ir A-4233, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008 m. gruodžio 17 d. priėmė įsakymą „Dėl valstybės garantinio dokumento išdavimo R. Z.” ir valstybės garantijos turėtojams R. Z., D. Z. bei T. S. išdavė jų pasirinktą 2008 m. gruodžio 17 d. valstybės garantiją Nr. 2696 - ne vėliau kaip iki 2009 m. sausio 1 d. perduoti neatlygintinai nuosavybėn kitas mažesnės vertės gyvenamąsias patalpas, o nuomotų ir perduotų nuosavybėn gyvenamųjų patalpų vertės skirtumą kompensuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais, nurodant nuomotų gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), rinkos vertę - 124 000 Lt. Vykdant šią valstybės garantiją, buvo priimtas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. A-4804 „Dėl valstybės garantijos R. Z. ir jo šeimos nariams įvykdymo”, pagal kurį R. Z. ir jo šeimos nariams - sūnui D. Z. ir dukrai T. S. (valstybės garantijos turėtojams) buvo skirta 124 000 Lt, atitinkantys nuomotų patalpų (duomenys neskelbtini), rinkos vertę, šią pinigų sumą pervedant į Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarės D. V. depozitinę sąskaitą.

Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 17 d. įsakymo Nr. A-4618, 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. A-4804 ir 2008 m. gruodžio 17 d. valstybės garantijos Nr. 2696 2 punkto, kuriame nurodytas nuomojamų patalpų rinkos vertės dydis, panaikinimo ieškovas R. Z. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 17 d. įsakymas Nr. A-4618 ir Kauno miesto savivaldybės administracijos išduota 2008 m. gruodžio 17 d. valstybės garantija Nr. 2696 buvo panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartimi (bylos Nr. A 5-969/2010), kuria buvo pakeistas Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 22 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Z. skundą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartyje nurodyta, kad teismui panaikinus Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymą bei valstybės garantiją, atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai kyla pareiga iš naujo organizuoti pareiškėjo nuomojamo buto įvertinimą rinkos kaina, taip pat iš naujo siūlyti pasirinkti valstybės garantijos rūšį.

Savalaikis valstybės garantinių dokumentų išdavimas savininkams ir nuomininkams, gyvenantiems savininkams natūra grąžintose gyvenamosiose ir kitose patalpose, yra tiesiogiai susijęs su savininkų pareiga jiems natūra grąžintas patalpas išnuomoti savivaldybei, kol valstybė įvykdys jiems suteiktas garantijas. Savalaikis valstybės garantijų įvykdymas nuomininkams suponuoja savalaikį valstybės garantijų įvykdymą jų savininkams, kuriems nedelsiant turi būti perduotos nuomininkų atlaisvintos patalpos, užbaigiant restitucijos procesą. Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), po to, kai savininkams buvo atkurtos nuosavybės teisės į šį namą, buvę nuomininkai patalpas atlaisvino ir pridavė Kauno miesto savivaldybei (išskyrus buto (duomenys neskelbtini) nuomininką R. Z.). Sudaryta sugrąžinto gyvenamojo namo, jo dalies, buto ir kitų patalpų perėmimo iš nuomininko ir perdavimo savininkui organizuoti komisija paženklino gyvenamojo namo laiptinės duris, užklijuotame lape pateikdama informaciją apie tesės aktais numatyta atsakomybę už neteisėtą patekimą į gyvenamąjį namą. Atkūrimo įstatymo 20 str. 2 d. ir Kompensacijų Įstatymo 9 str. 5 d. nustatyta nuomininko, kuriam įvykdoma valstybės garantija, prievolė per 4 mėnesius nuo valstybės garantijos įvykdymo patuštinti turėtas gyvenamąsias ir kitas patalpas ir priduoti jas tvarkingas Kauno miesto savivaldybei. Byloje yra namo savininkų skundai dėl patalpų niokojimo, netinkamo vienintelio likusio namo nuomininko – ieškovo elgesio (rakino laiptinės duris, neleido patekti savininkams), taip pat dėl to, kad nuomojamame bute ten registruoti asmenys negyvena, o pats ieškovas lankosi labai retai.

Ieškovas reiškia reikalavimus priteisti jo patirtą turtinę ir neturtinę žalą, kuri grindžiama tuo, kad dėl neteisėtų savivaldybės atstovų veiksmų jis negalėjo patekti į jo teisėtai valdomą būstą. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kauno miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde argumentuoja, kad jai nekyla civilinė atsakomybė, nes nenustatyta viena iš savivaldybės civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų, t. y. neteisėti veiksmai. Pažymėtina, kad neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, tačiau abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Bylą nagrinėjęs teismas, vertindamas Kauno miesto savivaldybės veiksmus, sprendė, kad nebuvo jokio teisėto pagrindo užplombuoti grąžintino namo duris, todėl ieškovo ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkino iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiomis išvadomis. Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnis numato valstybines (valstybės perduotas savivaldybėms) funkcijas, kurios apima piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nagrinėjimą ir sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimą įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka; taip pat valstybės garantijų nuomininkams, išsikeliantiems iš savininkams grąžintų gyvenamųjų namų ar jų dalių ir butų, vykdymą (7 straipsnio 11 ir 12 punktai). Ši nuostata sukonkretinta Atkūrimo įstatymo 20 straipsnyje.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009 m. spalio 15 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Nuosavybės teisių atkūrimo skyriaus aktas ir 2009 m. spalio 20 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Nuosavybės teisių atkūrimo skyriaus aktas patvirtina, kad Komisijos nariai ir Kauno miesto savivaldybės administracijos darbuotojai ne kartą buvo nuvykę adresu (duomenys neskelbtini), bet R. Z. ir jo šeimos narių D. Z. ir T. S. šiame bute nerasdavo. Vykdant Sugrąžinto gyvenamojo namo, jo dalies, buto ir kitų patalpų perėmimo iš nuomininko ir perdavimo savininkui tvarkos aprašą, patvirtintą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. A-1665 „Dėl Sugrąžinto gyvenamojo namo, jo dalies, buto ir kitų patalpų perėmimo iš nuomininko ir perdavimo savininkui tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatas (5 punktą), komisija vykdė turto apžiūrą. Minėtas aprašas nurodo, kad iš nuomininko perimamas ir savininkui perduodamas sugrąžinto gyvenamojo namo, jo dalies, buto ir kitas patalpas apžiūri Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta Komisija. Komisija savo veikloje vadovaujasi savininkų nuosavybės teisių atkūrimą ir valstybės garantijų sugrąžintų gyvenamųjų namų (jų dalių, butų ir kitų patalpų) nuomininkams ir savininkams vykdymą reglamentuojančiais teisės aktais: Atkūrimo Įstatymu, Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 5 d. nutarimu Nr. 793 „Dėl Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 9 straipsnio įgyvendinimo tvarkos“.

Iš byloje surinktų duomenų nustatyta, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), laiptinės durys buvo paženklintos ir apie tai R. Z. buvo informuotas Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Nuosavybės teisių atkūrimo skyriaus 2009 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. 10-2-1199. Iš paties ieškovo parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme matyti, kad jis 2009 m. lapkričio 3 d., negalėdamas patekti į patalpas, į savivaldybę nesikreipė (1 t. b. l. 110). Jis pats patvirtino aplinkybę, kad gyveno patalpose periodiškai, dėl darbo pobūdžio dažnai būdavo išvykęs į užsienį (2 t. b. l. 16, 120), kaip minėta, šią aplinkybę patvirtina ir aktai, surašyti Komisijos ir savivaldybės administracijos narių, kurie nuvykę į vietą, nieko nerasdavo. 2009 m. spalio 28 d. raštą apie tai, kad bus tikrinamos patalpos, ieškovas patvirtino gavęs 2009 m. lapkričio 3 d., taigi jis žinojo apie plombos tikslą ir paskirtį, tačiau teismui paaiškino, kad „rašte nurodytais telefonais nesikreipiau. Nenuvykau ten, kur man buvo nurodyta. <...> S. aš neskambinau“ (2 t. b. l. 121). Be to, pažymėtina, kad Kauno m. Žaliakalnio PK atliktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 20-2-0620-09 nenustatė atsakovės Kauno miesto savivaldybės (ar jos interesams atstovaujančių valstybės tarnautojų) galimai neteisėtų veiksmų ar nusikalstamos veikos požymių.

Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad buvo pažeista ieškovo konstitucinė teisė į būstą, tačiau pažymėtina, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio reglamentuota teisė į būsto neliečiamybės gerbimą bendriausia prasme neįtvirtina asmens teisės įgyti nuomos ar nuosavybės teisę į konkretų būstą (nesuteikia teisės būti aprūpintam būstu (namais) (žr., pvz., C. v. United Kingdom, no. 27238/95, 18 January 2001, § 99;  J. S. v. United Kingdom, no. 25154/94, 18 January 2001, § 106, ir kt.). Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos standartais, formuojamais „būsto“ netekimo bylose, pirmiausia būtina nustatyti, ar konkrečiu atveju asmuo apskritai turi teisę į būsto neliečiamybės gerbimą, ir tai, ar ši teisė ribojama. Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta autonominė būsto samprata, sietina su pakankamų ir tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimu (žr. Buckley v. United Kingdom, judgment of 25 September 1996, Reports of Judgments and Decisions 1996‑IV, § 52-54, and Commission’s report of 11 January 1995, § 63; G. v. United Kingdom, judgment of 24 November 1986, Series A no. 109, § 46; W. v. United Kingdom, no. 7456/76, Commission decision of 8 February 1978, Decisions and Reports (DR) 13, p. 40). Konstatavus, kad asmuo turi teisę į būsto neliečiamybės gerbimą (tai reiškia tik tai, kad Konvencijos 8 straipsnio garantijos –  skundžiamo ribojimo pateisinamumo vertinimo kriterijai – gali būti taikomos, bet ne įgyjama teisė į konkretų būstą) ir ši teisė yra ribojama (pvz., gresiantis iškeldinimas pripažįstamas rimčiausia šios teisės suvaržymo forma), toliau analizuotinos ribojimo pateisinamumo sąlygos – teisėtumas, teisėtas tikslas ir „būtinumas demokratinėje visuomenėje“. Analizuojant šį aspektą, reikšminga, kad taikomos priemonės motyvai būtų svarbūs ir pakankami. Konvencijoje įtvirtinta apribojimo būtinumo sąvoka reiškia primygtinę socialinę būtinybę, konkrečiai – pritaikyta priemonė turi būti proporcinga siekiamam teisėtam tikslui. Vertinant skundžiamos priemonės proporcingumo klausimą, gali būti svarbūs įvairūs aspektai – iškeldinamų asmenų pažeidžiamumo laipsnis (sveikatos būklė, amžius, nepilnamečiai vaikai), gyvenimo atitinkamame būste trukmė, kito būsto neturėjimas, nuomos mokesčio mokėjimas, tvarkingos kaimynystės užtikrinimas, kito reikšmingo intereso į būstą nebuvimas, iškeldinimu suinteresuoto subjekto pozicija iškeldinamojo atžvilgiu (kokį laikotarpį ignoruotas teisių pažeidimas), valstybės įsipareigojimų suteikti kitą būstą nesilaikymas ir (ar) pan. (žr., pvz., B. v. Croatia, no. 421050/09, judgment of 29 May 2012, S. v. Slovakia, no. 7205/02, judgment of 9 October 2007, P. and W. v. United Kingdom, no. 31673/11, judgment of 24 September 2013 ir kt.).

Apibendrinant išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas vertina, jog grąžintino namo durų užplombavimas esant duomenims, jog nuomininkas ir jo šeima suteiktu būstu nesinaudoja, laikytinas adekvačia priemone siekiant įgyvendinti savivaldybei priskirtas funkcijas ir naudojantis jai įstatymais suteiktomis teisėmis. Atsakovė tinkamai atliko jai priskirtas funkcijas, siekdama tinkamai valdyti, naudoti ir disponuoti jai priklausančiu turtu, užtikrindama savalaikį nuosavybės teisių atkūrimo procese grąžintų gyvenamųjų patalpų perdavimą jų savininkams. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų atsakovės atsakomybei kilti, ieškinys dėl žalos prieisimo pirmosios instancijos teismo buvo tenkintas nepagrįstai.

Dėl nurodytų argumentų Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas, ieškinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teismas

n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo R. Z. ieškinį atmesti.

Teisėjas                                                                      Egidijus Tamašauskas