Civilinė byla Nr. 2-1336/2013
Teismo proceso Nr. 2-55-3-02393-2012-7
Procesinio sprendimo kategorija:126.8.;(S)
Civilinė byla Nr.2-269/2011
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. gegužės 3 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Algirdo Gailiūno, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Kazio Kailūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės Draudimo kompanijos „PZU Lietuva“, uždarosios akcinės bendrovės „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ ir kitų (iš viso 291 likviduojamos akcinės bendrovės banko Snoras kreditorių (toliau tekste – pareiškėjai, apeliantai) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1653-611/2013, kuria atmestas pareiškėjų skundas dėl likviduojamos akcinės bendrovės banko Snoras 2012 m. rugsėjo 27 d. kreditorių komiteto nutarimo pripažinimo negaliojančiu.
Teisėja, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl bankrutavusios įmonės kreditorių komiteto priimtų nutarimų pagrįstumo.
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi atsakovui AB bankui Snoras (toliau tekste – Bankas) iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė Neil Cooper (toliau tekste – administratorius); 2012 m. kovo 22 d. ir vėlesnėmis to paties teismo nutartimis didžiąja dalimi patvirtino Banko kreditorių reikalavimus, o 2012 m. birželio 12 d. kreditorių susirinkimas išrinko Banko kreditorių komitetą.
2012 m. rugsėjo 27 d. Banko kreditorių komitetas antruoju darbotvarkės klausimu patvirtino 33 541 600 Lt (be PVM, jeigu toks taikomas) Banko administratoriaus 2012 m. kovo 8 d. – 2012 m. liepos 31 d. turėtas išlaidas konsultantams Z. C., Linklaters, Deloitte, Eversheds. Pareiškėjų nuomone, šis kreditorių komiteto nutarimas yra neteisėtas, nes neatitinka Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste – ĮBĮ) nuostatų, teismų suformuotos praktikos šiuo klausimu ir pažeidžia kreditorių interesus, nes patvirtintos išlaidos yra per didelės, neracionalios, neprotingos, nesant pakankamai duomenų apie jų pagrįstumą, neišvengiamumą ir būtinumą. Pareiškėjų žiniomis, ginčijamas nutarimas priimtas nesivadovaujant bankroto bylą nagrinėjančio teismo anksčiau suformuluotomis taisyklėmis (2012 m. kovo 22 d. nutartis). Tai, kad Banko administratoriumi paskirtas Europos sąjungos valstybės narės pilietis, nesuteikia jam teisės rinktis užsienio konsultantų, dirbančių Lietuvos rinkos sąlygų neatitinkančiais įkainiais ir taip nepagrįstai ir neracionaliai eikvoti Banko turto, kuris turi būti visų pirma išsaugomas ir gausinamas kreditorių naudai. Sprendimu patvirtintos administratoriaus konsultantų išlaidos neatitinka nei Lietuvos, nei kaimyninių valstybių rinkų sąlygų, o tokiam teiginiui patvirtinti pareiškėjai palyginimui pateikia kitų Lietuvoje bankrutuojančių įmonių, tokių kaip AB Vievio paukštynas, AB „Ekranas“, taip pat Latvijos Krajbanka, Estijos Ookean administravimo, įskaitant ir veiklos sąnaudas, išlaidų, administratoriaus atlyginimo patvirtintus dydžius.
Pareiškėjai (291 pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti likviduojamo Banko 2012 m. rugsėjo 27 d. kreditorių komiteto nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu „Dėl išlaidų konsultantams už praėjusį laikotarpį tvirtinimo“ ir pavesti Banko administratoriaus konsultantų 2012 m. kovo 8 d. – 2012 m. liepos 31 d. išlaidų dydžio ir jų apmokėjimo klausimą pakartotinai svarstyti Banko kreditorių komitetui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 15 d. nutartimi pareiškėjų skundą dėl 2012 m. rugsėjo 27 d. kreditorių komiteto nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu pripažinimo negaliojančiu, atmetė. Teismas nustatė, kad skundžiamas kreditorių komiteto posėdis buvo teisėtas, kvorumas jame buvo, už skundžiamą sprendimą balsavo 6 iš 7 komiteto narių. Balsavusieji „už“ atstovavo absoliučią patvirtintų kreditorinių reikalavimų vertine išraiška daugumą. Kreditoriai nenurodė kokias ĮBĮ nuostatas skundžiamas nutarimas pažeidžia, o teismas tokių nenustatė. Kreditorių komiteto posėdžių protokolai liudija, kad Banko administratorius buvo eilę kartų įpareigotas tikslinti ir teikti papildomus duomenis kreditorių komitetui, buvo deramasi, vyko 13 kreditorių komiteto posėdžių, kol kreditorių komitetas priėmė ginčijamą nutarimą. Bankas atsiliepime nurodė išsamias metodikas, kurios buvo naudojamos priimant skundžiamą nutarimą ir į kokias aplinkybes buvo atsižvelgiama nustatant ir tvirtinant šias išlaidas. Teismas nesutiko su kreditorių argumentais, kad greta konsultantų išlaidų buvo apmokamos jų kelionės, apgyvendinimo ir panašios išlaidos, nes kreditoriai nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, administratorius tai neigia, o byloje esantys duomenys nepatvirtina šių kreditorių teiginių. Aplinkybė, kad kreditorių komitetas nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. patvirtino administratoriaus konsultantams ne didesnes, kaip 5 mln. litų mėnesio išlaidas neįrodo, kad tokio dydžio išlaidos konsultantams buvo pakankamos ir ankstesniu laikotarpiu. Bankroto proceso pradžioje poreikis didesnėms konsultantų išlaidoms yra natūraliai paaiškinamas dėl didesnės darbų apimties, o liekant mažiau neišspręstų klausimų, problemų, mažėja ir poreikis tokioms išlaidoms. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad prie skundžiamo kreditorių komiteto protokolo, pateikto teismui, nėra pridėti dokumentai, kuriais buvo grindžiamas administratoriaus prašymas ir kreditorių komiteto nutarimas, nereiškia, jog tokie dokumentai nebuvo pateikti kreditorių komiteto nariams. Teismas pažymėjo, kad kreditorių komitetui svarstant klausimą dėl ginčijamų išlaidų tvirtinimo, Bankui buvo padaryta 20 procentų nuolaida konsultantų išlaidoms aptariamu laikotarpiu, be to, buvo taikomi mažesni jų įkainiai, nei konsultantų taikomi įprastai, todėl patvirtinta išlaidų suma mažesnė, nei realiai buvo patirta. Skundžiamo kreditorių komiteto posėdžio protokolas atspindi, kad kreditoriai vertino administratoriaus pateiktus duomenis ir pripažino juos pakankamais ir pagrindžiančiais prašomas patvirtinti konsultantų išlaidas nurodomu laikotarpiu. Byloje esantys duomenys nesudaro teismui pagrindo abejoti jų pagrįstumu ir protingumu, o kreditorių nurodomos abejonės nepaneigia šių duomenų. Teismo vertinimu, kreditorių pateikiami pavyzdžiai dėl administravimo išlaidų sąmatos yra netinkami nagrinėjamu atveju, nes kreditorių nurodomos bendrovės tiek pagal apyvartą, tiek pagal turimą turtą, tiek pagal veiklos mastą ar turimų kreditorių skaičių buvo žymiai mažesnės, jų veiklos specifika paprastesnė. Kreditoriai taip pat nepagrįstai Latvijos banko Krajbanka bankrotą vertina kaip itin panašų į atsakovo bankrotą, nes Latvijos banko vertė yra žymiai mažesnė nei AB banko Snoras, be to, nėra duomenų apie bankroto bylos sudėtingumą ir apimtis, kas neleidžia daryti išvados, kad administravimo išlaidos turėtų būti panašios. Kreditorių pateiktas palyginamasis dėl tarptautinių kompanijų patirtų administravimo sąnaudų labiau tinkamas nagrinėjamu atveju, nes Bankas lygina panašios vertės kompanijas, kurios veikė tarptautiniu mastu. Kadangi konsultantais buvo samdomos užsienio įmonės, teismo vertinimu, natūralu, kad jos veikia ne pagal Lietuvos rinkoje galiojančius įkainius, nes priešingu atveju būtų neįmanoma pakviesti juos dirbti Lietuvoje. Bankas vykdė veiklą tarptautiniu mastu, todėl yra pagrįstas poreikis administratoriui ir jo konsultantams veikti įvairiose užsienio jurisdikcijose. Tai geriau gali atlikti tarptautiniu mastu veikiantys užsienio konsultantai. Be to, kreditoriai nepateikė duomenų, kad kuri nors Lietuvos įmonė pajėgtų šias funkcijas atlikti tinkamai. Kita vertus, pareiškėjai neginčija kreditorių komiteto sprendimo dėl 5 mln. Lt išlaidų užsienio konsultantams nustatymo nuo 2012 m. rugpjūčio mėn., tuo iš esmės pripažindami poreikį samdyti užsienio konsultantus. Teismas taip pat pažymėjo, kad priešingai nei nurodo kreditoriai, teismas nėra pasisakęs, jog bankroto administratoriaus prašomos patvirtinti konsultantų išlaidos nuo 2012 m. kovo 8 d. nėra pagrįstos ar būtinos. Kreditoriai, cituodami teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartį ir ja grįsdami savo skundą, neteisingai ją aiškina. Teismo įgalinimai tvirtinti administravimo sąmatą iki pirmojo kreditorių susirinkimo yra siauresni nei kreditorių susirinkimo, kadangi tai susiję su kreditorių interesų užtikrinimu ir lėšų, skirtų kreditorių reikalavimų tenkinimui, naudojimu, tačiau patys kreditoriai yra mažiau varžomi nei teismas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 15 d. nutartį iš išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti likviduojamo AB banko Snoras 2012 m. rugsėjo 27 d. kreditorių komiteto nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu ir pavesti ginčo klausimą pakartotinai svarstyti Banko kreditorių komitetui; išreikalauti kreditorių komitetui skundžiamo nutarimo priėmimui pateiktus ir komitete svarstytus dokumentus (darbų ataskaitas, paslaugų suteikimo aktus, paslaugų sutartis, paslaugų atlikimą įrodančius dokumentus, išlaidų pagrįstumą, racionalumą bei būtinumą patvirtinančius dokumentus ir kt.); skirti žodinį bylos nagrinėjimą, į kurį kviesti šalių atstovus ir Banko kreditorių komiteto narius; priteisti bylinėjimosi išlaidas ir administratoriaus atlyginimui skirtų lėšų. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. 2012 m. birželio 6 d. teismas nutartimi atsisakė tvirtinti konsultantams skirtų išlaidų sumą dėl to, kad teisę tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą perėmė kreditorių komitetas. Taigi, išlaidų pagrįstumas taip ir nebuvo įrodytas. Administratorius pažymi ilgą skundžiamo nutarimo svarstymo procesą, tačiau realiai jo metu nebuvo aiškinamasi tvirtinamų išlaidų pagrįstumas, būtinumas ir racionalumas, o buvo deramasi tarp kreditorių komiteto ir administratoriaus, kiek lėšų skirti konsultantams už darbus. Skundžiamu nutarimu patvirtinta administratoriaus konsultantų darbo apmokėjimui skirta suma nėra patvirtinta jokiais dokumentais ir nėra pagrįsta, kaip būtina (neišvengiama), racionali bei protinga atitinkamoms funkcijoms atlikti. Byloje administratorius pateikė tik savo, o ne konsultantų ataskaitą. Svarstant klausimą kreditorių komitete buvo teikiamos tik konsultantų valandų ir valandinių įkainių suvestinės lentelės, tačiau nebuvo analizuojama ir nuspręsta, kad aprašyti darbai buvo atlikti, neišvengiami ir reikalingi, atlikti tinkamai ir laiku, jiems atlikti reikėjo tokio pobūdžio konsultacijų ir už tokį valandinį įkainį. Neatsakius į pastaruosius klausimus, negalima formaliais argumentais teigti, kad skundžiamas nutarimas teisėtas ir pagrįstas vien todėl, kad už jį pasisakė formali kreditorių komiteto dauguma. Pažymi, kad 5 iš 9 narių balsų komitete turi tas pats kreditorius, t. y. VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“.
2. Teismas 2013 m. vasario 15 d. nutartimi nepagrįstai atsisakė išreikalauti iš Banko kreditorių komiteto sprendimui antruoju darbotvarkės klausimu priimti pateiktus ir komitete svarstytus dokumentus (darbų ataskaitas, paslaugų suteikimo aktus, paslaugų sutartis, paslaugų atlikimą įrodančius dokumentus, išlaidų pagrįstumą, racionalumą bei būtinumą patvirtinančius dokumentus ir kt.).
3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad skundžiamas nutarimas priimtas remiantis dokumentais, kurie nepagrindžia administratoriaus konsultantams patvirtintos išlaidų sumos. Be to, kreditorių žiniomis, dokumentai, kuriais vadovaujantis buvo priimamas nutarimas neatitinka patvirtintos sumos. Iš atliktų darbų ataskaitos matyti, kad į faktiškai išdirbtas konsultantų valandas patenka kelionės laikas. Konsultantams skirtos išlaidos turi būti už realiai atliktą darbą, neįtraukiant kelionės laiko vien todėl, kad samdomi užsienio šalies konsultantai.
4. Lietuvoje atliekamoms su ĮBĮ įgyvendinimu susijusioms administravimo funkcijoms samdyti užsienio šalių brangiai apmokamus konsultantus yra neleistina prabanga ir kreditoriams priskirtino turto neteisėtas švaistymas. Pažymi, kad administratorius yra vienos iš konsultantų bendrovių Z. C. partneris, todėl ir dėl ši priežastis kelia abejonių dėl pastarojo konsultanto paslaugų apimčių, kainodaros ir pagrįstumo.
5. Sprendimu patvirtintos administratoriaus konsultantų išlaidos neatitinka nei Lietuvos, nei kaimyninių valstybių rinkų sąlygų.
6. Patvirtinta išlaidų administratoriaus konsultantams suma nustatyta neatsižvelgiant į tai, kad bankroto proceso pradžioje bylą nagrinėjantis teismas suteikė administratoriui net 66 mln. litų išlaidų limitą būtinoms administravimo funkcijoms vykdyti.
BAB banko Snoras administratorius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas; taip pat prašo įpareigoti kiekvieną užsienio kreditorių, kurie nurodyti atskirojo skundo priede Nr. P-2 eilutėse Nr. 1-19 ir Nr. 21-28 pateikti po 2 000 Lt užstatą bylinėjimosi išlaidų atlyginimui (CPK 795 str.). Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Atskirojo skundo turinys ir teisinis pagrindas rodo, kad kreditoriai siekia peržiūrėti ekonominius, verslo ir komercinius skundžiamo nutarimo aspektus. Atskirajame skunde pateikiami blanketiniai teiginiai dėl ĮBĮ bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų menamo pažeidimo, tačiau iš tiesų matyti, kad kreditorių argumentacija nėra paremta nei ĮBĮ, nei teisingumo, protingumo ar sąžiningumo principais. Be to, Lietuvos teismų praktika rodo, kad net tokie bendri principai, kaip teisingumas, protingumas ir sąžiningumas, nesuteikia pagrindo kištis į komercinių ir verslo reikalų sritį, išskyrus atvejus, kai konkrečios imperatyvios teisės normos tiesiogiai reguliuoja komercinius klausimus. Kreditoriai nenurodo jokių konkrečių teisės pažeidimų, atitinkamai skunde nepateikia jokių nuorodų į pažeistas imperatyvias teisės normas. Skundas apsiriboja bendrais subjektyviais pasvarstymais apie ginčijamo nutarimo ekonominę ir komercinę naudą.
2. Kreditorių komitetas patvirtino bankroto administravimo išlaidas remiantis ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktu ir 36 straipsnio 2 dalimi. Išlaidas, kurios buvo pateiktos tvirtinimui, sudaro administratoriaus pasamdytų svarbiausių profesionalių paslaugų teikėjų laiko sąnaudos. Į patvirtintas išlaidas neįeina jokia atlyginimo administratoriui dalis. Patvirtintos išlaidos taip pat neapima konsultantų patiriamų išlaidų paslaugoms teikti bei išlaidų, kurias patiria pagrindiniai paslaugų teikėjai samdydami kitus konsultantus. Skundžiamos išlaidos buvo patirtos per beveik penkių mėnesių laikotarpį (2012-03-08 2012-07-31). Didžioji išlaidų dalis yra patirta per laikotarpį iki kreditorių komiteto išrinkimo. Kreditorių komiteto patvirtintų išlaidų suma atitinka 20 procentų nuolaidą (t. y. sutaupyta 8 340 348 litų). Skundžiamas nutarimas priimtas teisėtai. Iš septynių posėdyje dalyvaujančių narių, šeši nariai balsavo už pasiūlytą sprendimą, o vienas narys susilaikė, nes to pageidavo jo atstovaujamas klientas. Peržiūrėdamas išlaidas kreditorių komitetas vadovavosi kreditorių interesais ir atsižvelgė į šias svarbias aplinkybes - bankroto bylos sudėtingumą ir didelę apimtį ir tarptautinį mastą. Komitetas peržiūrėjo su konsultantais sudarytų sutarčių sąlygas. Informacija apie galiojančius valandinius įkainius jau anksčiau buvo pateikta teismui. Komitetas atliko tiek sugaištų valandų analizę, tiek lyginamąjį vertinimą, ar konsultantų įmonių valandiniai įkainiai yra konkurencingi rinkoje. Komitetui buvo pateiktos ataskaitos, kuriose Banko klausimams sugaištas laikas buvo apskaitytas pagal kiekvieną dieną ir pagal dirbusį asmenį. Šias ataskaitas pateikė kiekviena konsultantų įmonė pagal komiteto ataskaitoms nustatytą formą. Ataskaitose yra aprašyta kiekvieno projekte dalyvaujančio asmens veikla. Komitetas taip pat nagrinėjo konsultantų komandos sudėtį. Išlaidų efektyvumą patvirtina tai, kad ėmusis įvairių veiksmų buvo pasiektas ženklus bendras išlaidų sumažėjimas aptariamu laikotarpiu. Komitetas svarstė, ar konsultantų taikomi valandiniai įkainiai atitinka sukuriamą vertę ir ar tai taikomi įkainiai atitinka rinkos sąlygas, atsižvelgiant į vykdomo projekto sudėtingumą ir mastą. Anksčiau komitetui buvo pateikti lyginamieji tarptautinių konsultantų įkainiai. Kreditoriai, skųsdami minėtą nutarimą visiškai ignoravo užduočių ir pavedimų, su kuriais susiduriama bankroto procese, apimtį. Kai kurie kreditorių lyginamieji pavyzdžiai dėl administratoriaus atlyginimo neturi jokio ryšio su išlaidomis, nurodytomis ginčijamame nutarime. Komitetas taip pat atsižvelgė į bendrą finansinį kontekstą ir konsultantų įkainių proporcingumą jų sukuriamai vertei bankroto procese. Aptariamuoju laikotarpiu veiklos išlaidos buvo sumažintos 40 procentų. Konsultantams išlaidos buvo sumažintos 61 procentu, lyginant su intensyviausiu laikotarpiu. Konsultantų sugaištamas laikas buvo sumažintas 21 procentu. Aplinkybė, kad administratorius yra vienos iš konsultantų bendrovių Z. C. partneris, negali būti pagrindu abejonėms dėl pastarojo konsultanto paslaugų apimčių, kainodaros ir pagrįstumo. Administratoriaus kvalifikacija buvo reikšminga aplinkybė Vilniaus apygardos teismui priimant 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimą paskirti p. Cooper bankroto administratoriumi. Priešingai kreditorių pozicijai, Z. C. LLP dalyvavimą laikinajame administravime teismas laikė aiškiu privalumu. Be to, sprendimą dėl išlaidų konsultacinėms įmonėms patvirtinimo priėmė kreditorių komitetas, todėl bet kokie galimi prieštaravimai dėl administratoriaus negali būti naudojami kaip argumentas ginčijant nutarimą, kurį priėmė kreditorių komitetas.
3. Apeliantai nepagrįstai prašo išreikalauti visus kreditorių komiteto svarstytus ir jam pateiktus dokumentus, nes šis prašymas nėra tinkamai pagrįstas, reikalaujami dokumentai nėra būtini teisminiam nagrinėjimui. Pagal CPK 199 straipsnį kreditoriai, prašydami išreikalauti dokumentus, turi nurodyti aplinkybes, kurias gali įrodyti prašomi dokumentai. Be to, kreditoriai nesikreipė tiesiogiai į Banką dėl teisme prašomų išreikalauti dokumentų pateikimo.
4. Kreditorių prašymas apklausti kreditorių komiteto narius yra neadekvatus ir nepagrįstas, nes komitetas yra kolegialus organas, kuris veikia, priima sprendimus ir vykdo kitas savo funkcijas in corpore. Pareiškėjai ginčija šio organo priimtą sprendimą, o ne pavienių komiteto narių elgesį.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal atskirojo skundo, kuriuo ginčijamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, argumentus, apeliacijos dalyką sudaro likviduojamo Banko kreditorių komiteto nutarimo, kuriuo patvirtinta Banko 2012 m. kovo 8 d. – 2012 m. liepos 31 d. laikotarpio konsultantams išlaidų suma, teisėtumas ir pagrįstumas. Šis klausimas sprendžiamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).
Pagal CPK 1 straipsnio 1 dalį įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Nurodyta, jog įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja ĮBĮ nuostatos.
ĮBĮ 25 straipsnio 2-4 dalyse nustatyta, kad bankrutuojančios įmonės kreditorių komitetas priimdamas nutarimus vykdo jam kreditorių susirinkimo pavestus klausimus. Komitetas gali kontroliuoti, kaip vyksta bankroto procesas, administratoriaus veiklą, gina kreditorių interesus laikotarpiais tarp kreditorių susirinkimų. Nutarimus komitetas priima neperžengdamas jam suteiktų teisių ir laikydamasis patvirtintos nutarimų priėmimo procedūros. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 33 ,,Dėl įstatymų taikymo įmonių bankroto bylose” 16 punkte išaiškinta, kad teismine tvarka nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo ar komiteto nutarimų būtina patikrinti, ar tie nutarimai priimti nepažeidžiant įstatymu nustatytos jų priėmimo tvarkos (ĮBĮ 24 str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl ginčijamo kreditorių komiteto nutarimo priėmimo tvarkos pažeidimo, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai taip pat tokių pažeidimų nenustatė, tačiau pareiškėjai nesutinka su likviduojamo Banko 2012 m. rugsėjo 27 d. kreditorių komiteto patvirtinta 33 541 600 Lt (be PVM, jeigu toks taikomas) 2012 m. kovo 8 d. – 2012 m. liepos 31 d. laikotarpio konsultantams turėta išlaidų suma ir minėtą kreditorių komiteto nutarimą bei pirmosios instancijos teismo nutartį iš esmės kvestionuoja vieninteliu argumentu, jog tokio dydžio suma yra nepagrįsta rašytiniais įrodymais, taip pat, kaip neišvengiama, racionali ir protinga atitinkamoms funkcijoms atlikti. Apeliantų nuomone, teismui 2012 m. birželio 6 d. nutartimi atsisakius tvirtinti konsultantams skirtų išlaidų sumą ir šį klausimą perdavus spręsti kreditorių komitetui, šių išlaidų pagrįstumas taip ir nebuvo įvertintas teismo, todėl skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu vien todėl, kad už jį pasisakė kreditorių komiteto dauguma, t. y. iš devynių narių, penkis balsus komitete turintis tas pats kreditorius VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant su bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidų tvirtinimu susijusių teisės normų aiškinimu ir taikymu susijusius klausimus, yra pažymėta, kad visų bankroto procedūrų vykdymas yra susijęs su tam tikromis išlaidomis. Kadangi su kreditorių teisėmis ir jų reikalavimo patenkinimo galimybėmis tiesiogiai susijęs klausimas, kokios išlaidos bus skiriamos bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms padengti, ĮBĮ 23 straipsnio, kuriame nustatyta kreditorių susirinkimo kompetencija, 5 punkte garantuota teisė tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką. Pagal ĮBĮ reglamentavimą kompetencija tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą priklauso kreditorių susirinkimui (komitetui), tačiau teismas, apskundus tokį kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimą, gali atlikti administravimo išlaidų sąmatos kontrolę. Tokiu atveju teismas turėtų įvertinti, ar patvirtintoje sąmatoje nurodytos išlaidos pagal teisinę prigimtį atitinka administravimo išlaidų sampratą ir ar išlaidų dydžiai atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo mėn. 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1064/2013).
ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalyje nustatytas išlaidų, kurios gali būti priskirtos prie administravimo išlaidų, sąrašas: bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, įmonės darbuotojų, kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, su darbo santykiais susijusios išlaidos, išlaidos įmonės auditui, turto vertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Šioje teisės normoje nustatytas administravimo išlaidų sąrašas nėra baigtinis, nes tokiomis išlaidomis pripažįstamos ir kitos kreditorių susirinkimo (komiteto) patvirtintos išlaidos, t. y. tokios, kurios atitinka administravimo išlaidų teisinę prigimtį ir paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2011 ir kt). Kadangi administravimo išlaidos apmokamos iš tų pačių bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės lėšų, iš kurių yra tenkinami ir kreditorių reikalavimai, todėl pinigų sumos, skiriamos bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms padengti, yra tiesiogiai susijusios su kreditorių teisėmis ir jų reikalavimo patenkinimo galimybėmis, nes kuo daugiau lėšų bus skirta įmonės administravimui, tuo mažiau jų liks kreditorių reikalavimams tenkinti. Tai lemia, kad kreditorių (susirinkimo ar komiteto) patvirtintoje administravimo išlaidų sąmatoje turėtų būti įtrauktos tik tokios išlaidos, kurios atitinka administravimo išlaidų teisinę prigimtį ir paskirtį, tai yra išlaidos, būtinos tinkamai atlikti bankroto procedūras.
Minėta, kad nagrinėjamu atveju byloje kilęs ginčas dėl dalies administravimo išlaidų pagrįstumo, t. y., dėl patvirtintos 33 541 600 Lt (be PVM, jeigu toks taikomas) 2012 m. kovo 8 d. – 2012 m. liepos 31 d. laikotarpio konsultantams išlaidų sumos. Administratorius tokio dydžio išlaidas grindžia teisinių ir finansinių konsultavimo paslaugų būtinumu dėl bankroto bylos sudėtingumo, didelės apimties ir tarptautinio masto. Savo ruožtu pareiškėjai, tiek pateikdami skundą dėl minėto kreditorių komiteto nutarimo, tiek atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo, remiasi bendraisiais CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir nepateikia jokių duomenų, kokio dydžio, jų manymu, konsultantams skirtinos išlaidos, atsižvelgiant į administravimo apimtį, atitiktų CK 1.5 straipsnio principus.
Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta (2012 kovo 22 d. nutartis ) (CPK 179 str. 3 d.), kad administratorius, teikdamas teismui prašymą dėl administravimo išlaidų patvirtinimo, t. y. konsultantams ketinamų turėti 2012 m. kovo 8 d. - 2012 m. birželio 7 d. laikotarpiu išlaidų, planavo turėti 422 000 Lt išlaidų strategijos vystymui, 8 423 000 Lt suinteresuotų šalių valdymui ir bankroto procesui, 5 228 000 Lt išlaidų dukterinėms įmonėms, 79 000 Lt infrastruktūrai, 1 696 000 Lt iždui, 8 429 000 Lt lėšų atkūrimui, 419 000 Lt žmogiškiesiems ištekliams, 207 000 Lt finansiniam vertinimui/ataskaitoms, 2 939 000 Lt paskoloms ir 2 106 000 Lt įsipareigojimams. Pagal administratoriaus pateiktą sąmatą, taip pat buvo planuojamos 13 588 636 Lt išlaidos personalui, 3 696 679 Lt turtui (įskaitant paskolų portfelį) ir kt. Tačiau teismas 2012 m. kovo 22 d. nutartimi netenkino administratoriaus prašymo dėl konsultacinių išlaidų patvirtinimo motyvuodamas tuo, kad jos nėra pagrįstos rašytiniais įrodymais.
Nagrinėjamu atveju, teismas, spręsdamas iš esmės dėl to paties laikotarpio konsultantų išlaidų pagrįstumo ir pripažindamas skundžiamą kreditorių komiteto nutarimą teisėtu, iš esmės rėmėsi kreditorių komiteto diskrecijos teise spręsti dėl tokių išlaidų poreikio ir dydžio pagrįstumo, konstatuodamas, kad aplinkybė, jog prie skundžiamo kreditorių komiteto posėdžio protokolo nėra pridėti dokumentai, kuriais buvo grindžiamas administratoriaus prašymas dėl patirtų konsultantams išlaidų patvirtinimo ir kreditorių komiteto nutarimas, nereiškia, jog tokie dokumentai nebuvo pateikti kreditorių komiteto nariams. Tačiau be kita ko konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog patvirtintos išlaidos yra per didelės, neprotingos ir patvirtintos be pakankamo jų pagrindimo. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1653-611/2013 (apeliantai nurodo 2013 m. vasario 15 d. nutartį), netenkino pareiškėjų prašymo išreikalauti administratoriaus kreditorių komitetui 2012 m. rugsėjo 27 d. antruoju darbotvarkės klausimui priimti pateiktus ir komitete svarstytus visus dokumentus, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjų prašymas pernelyg abstraktus, pareiškėjai nenurodė, kokie konkrečiai svarstyti dokumentai būtini bylai teisingai išspręsti ir kokią reikšmę jie gali turėti byloje.
Taigi, nagrinėjamu atveju, skundžiamas kreditorių komiteto nutarimas pripažintas pagrįstu, nesant byloje jokių rašytinių įrodymų apie konsultantams skirtinų išlaidų (33 541 600 Lt (be PVM, jeigu toks taikomas)) pobūdį ir pagrįstumą, nors bankroto bylose viešojo intereso apsauga lemia, kad teismas turi būti daug aktyvesnis, nei kitų kategorijų bylose ir jam suteiktos didesnės galimybės veikti nustatant bylos aplinkybes, juolab, kad ankstesne nutartimi tas pats teismas buvo konstatavęs tokių išlaidų nepagrįstumą rašytiniais įrodymais.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010, išaiškinta, kad administratoriui, teikiančiam kreditorių susirinkimui (komitetui) tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos yra būtinos ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti bankrutuojančios įmonės administravimą.
Nagrinėjamu atveju, administratorius, pateikdamas atsiliepimą į pareiškėjų skundą, ginčijamų išlaidų pagrįstumą patvirtinančių dokumentų nepateikė, o teismas jų neišreikalavo. Minėta, kad skundžiama nutartis priimta remiantis kreditorių komiteto diskrecijos teise spręsti dėl tokių išlaidų poreikio ir dydžio pagrįstumo, tačiau pagal formuojamą teismų praktiką, teismas, apskundus tokį kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimą, gali atlikti administravimo išlaidų sąmatos kontrolę ir įvertinti, ar patvirtintoje sąmatoje nurodytos išlaidos pagal teisinę prigimtį atitinka administravimo išlaidų sampratą ir ar išlaidų dydžiai atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo mėn. 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1064/2013).
Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas šios kontrolės neįvykdė, ir kaip teisingai pažymi apeliantai, skundžiamą nutartį priėmė remiantis formaliais pagrindais. Susiklosčius tokiai situacijai, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas turėtų dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio bylą nagrinėti visa apimtimi naujais aspektais. Tačiau byloms nagrinėti įtvirtinta instancinė teismų sistema lemia, kad kiekvienos instancijos teismas atlieka jam priskirtas funkcijas. Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga, aukštesnės instancijos teismai dėl nurodyto kompetencijos pasiskirstymo pirmosios instancijos teismo pakeisti negali. Priešingu atveju apeliacinės instancijos teismas pažeistų byloje dalyvaujančių asmenų teisę pasinaudoti viena (pirmąja) teismine instancija. Kadangi pirmosios instancijos teismas iš esmės neišsprendė byloje pareikštų reikalavimų, netyrė bylai svarbių įrodymų - neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje esančius duomenis apeliacinės instancijos teismas negali išnagrinėti bylos, todėl skundžiama nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 327 str. 2 d.).
Nagrinėjant bylą iš naujo, išreikalautini ir vertintini rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys aktualiu laikotarpiu turėtas 33 541 600 Lt (be PVM, jeigu toks taikomas) konsultavimo išlaidas.
Atkreiptinas dėmesys, kad ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies nuostatos lemia, jog pirmoje bankroto bylos nagrinėjimo stadijoje administratoriui tenka atlikti didžiausią apimtį bankroto proceso veiksmų - perimti įmonės turtą, jos valdymą, organizuoti įmonės veiklos bei turto, jos įsipareigojimų apskaitą, pranešti kreditoriams apie iškeltą bankroto bylą, atleisti įmonės darbuotojus ir esant poreikiui- priimti, spręsti įmonės sandorių tolesnio vykdymo klausimus, tikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, imtis priemonių įmonės skoloms išieškoti ir kt.
Iš administratoriaus 2012 m. lapkričio 15 d. veiklos ataskaitos matyti, kad pirminiu bankroto proceso etapu administratorius kreipėsi į teismą, prašydamas patvirtinti trijų mėnesių (nuo 2011 m. gruodžio 7 d. iki 2012 m. kovo 7 d.) administravimo išlaidų sąmatą; prašymas buvo patenkintas; į šią sąmatą buvo įtraukta 31 075 000 Lt konsultavimo išlaidų suma ir ši suma visiškai padengė konsultavimo išlaidas, patirtas vykdant ataskaitos 4–8 skyriuose nustatytą veiklą (ataskaitos 12.2.9 punktas). Ataskaitos 4-8 punktuose numatyta veiklą apėmė ĮBĮ 5 straipsnyje numatyta pirminė bankroto proceso veikla - pranešimai, informacijos paskelbimas spaudoje ir Oficialiajame leidinyje; administravimo išlaidų sąmatos sudarymas; turto perdavimas (perdavimo–priėmimo aktas); darbuotojų atleidimas; sutarčių nutraukimas ir vykdymas; reikalavimų pateikimas; kreditorių susirinkimo sušaukimas, kreditorių komiteto išrinkimas, kreditorių reikalavimų pateikimas teismui ir kt.
Iš administratoriaus 2012 m. lapkričio 15 d. veiklos ataskaitos taip pat matyti, kad pirminiu bankroto proceso etapu buvo sudarytos bankroto proceso projektų valdymo grupės – bendrųjų paslaugų grupė, kuri vykdė ir koordinavo bankroto procesą; turto darbo grupė, kuri užtikrino turto išsaugojimą, išieškojimą ir realizavimą; bei įsipareigojimų darbo grupė, kuri turėjo nustatyti Banko įsipareigojimus, įskaitant kreditorių reikalavimų nagrinėjimą ir informacijos IID teikimą. Šios ataskaitos duomenimis, iki 2012 m. kovo 31 d. Banke dirbo 888 darbuotojai (ataskaitos 7.3 p.), kurie taip pat padėjo vykdyti bankroto procedūrą. 2011 m. gruodžio mėn. Bankas pranešimais informavo apie 135 000 galimų Banko kreditorių. Iki 2012 m. sausio 27 d. buvo gauta didžioji dalis kreditorių reikalavimų. 2012 m. vasario 10 d. suėjus teismo nustatytam reikalavimų pateikimo terminui, administratorius iš viso buvo gavęs 28 500 reikalavimus iš 17 399 kreditorių. Visus reikalavimus peržiūrėjo Bankroto administratoriaus komanda ir Banko darbuotojai (ataskaitos 8 p.), o iki 2012 m. kovo 14 d. trys administratoriaus komandos nariai, apie 180 filialų ir pagrindinio Banko padalinio darbuotojai bei šeši „Deloitte“ (Vilnius) darbuotojai peržiūrėjo pateiktus kreditorių reikalavimus iš 53 šalių (ataskaitos 5.4.1. p., 8.3. p.) ir sudarė 18 571 kreditorių reikalavimų sąrašą. Po 2012 m. kovo 14 d. administratorius gavo tik apie 323 kreditorių reikalavimus (ataskaitos 8.4 p.). Ataskaitos duomenimis, administratorius nuo bankroto bylos iškėlimo, siekė parduoti Banko mažmeninę platformą, kaip veikiantį vienetą su Banko darbuotojais, tačiau 2012 m. kovo mėn. pabaigoje paaiškėjus, kad potencialūs mažmeninės platformos (verslo) pirkėjai atsisako toliau dalyvauti pirkimo procese, sumažino 888 darbuotojų skaičių iki 388.
Taigi, šie duomenys patvirtina didžiausią bankroto proceso veiksmų atlikimą pirminiame bankroto proceso etape ir pagal bankroto administratoriaus 2012 m. lapkričio 15 d. veiklos ataskaitos 12.2.9 punktą, iki 2012 m. kovo 7 d. konsultantų išlaidos padengtos. Taigi, sprendžiant konsultantų išlaidų pagrįstumą vertintini bankroto proceso veiksmai nuo 2012 m. kovo 8 d., o kadangi 33 541 600 Lt (be PVM, jeigu toks taikomas) skundžiamu kreditorių komiteto nutarimu patvirtinta būtent konsultacinių išlaidų suma, šių išlaidų pagrįstumas vertintinas būtent tokiu aspektu.
Atkreiptinas dėmesys į administratoriaus ankstesniu laikotarpiu teismui pateiktą 2012 m. kovo 8 d. - 2012 m. birželio 7 d. laikotarpio išlaidų sąmatą - administratorius 422 000 Lt išlaidas deklaruoja strategijos vystymui, o 8 423 000 Lt suinteresuotų šalių valdymui ir bankroto procesui. Tačiau pagal administratoriaus veiklos ataskaitos 5.1. punktą, šios funkcijos priskirtos Banko bendrosios grupės (į kurią įeina taip pat ir Banko darbuotojai) projektų valdymo padaliniui – padėti administratoriui vykdyti administracines funkcijas, vadovauti Bankui ir kontroliuoti visą bankroto procesą; esminė šio valdymo padalinio vaidmens dalis – komunikacijos koordinavimas, įskaitant pagalbą dalinantis informacija ir palaikant ryšius tarp skirtingų bankroto proceso darbo grupių, bendravimą su kreditoriais, klientais ir visuomene, taip pat bankroto administravimo komandos sąveikos su pagrindiniais suinteresuotais asmenimis koordinavimą. Pažymėtina, kad teismas, administratoriumi skirdamas Neilą Cooperį atsižvelgė į didžiausią jo patirtį, sprendžiant įvairius bankroto klausimus, taip pat, kad jis yra tarptautinio bankroto specialistas, kuris dalyvavo tarptautiniuose projektuose bei bankroto teisės aktų ir sistemų vystyme daugelyje besivystančių šalių. Be to, dirbo teismo ekspertu bankroto klausimais, konsultavo bankroto paslaugas teikiančias įmones, buvo Pasaulio banko konsultantas bankroto klausimais ir kt. Todėl atsižvelgiant į tarptautinio bankroto specialisto patirtį, tokios vertės bankroto strategijos ir proceso kontrolės konsultavimo paslaugų poreikis kelia pagrįstų abejonių, juolab, kad šios išlaidos patirtos ne pirminėje bankroto proceso stadijoje. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, strategijos vystymas ir bankroto proceso kontrolė (koordinavimas) būtent ir priskirta administratoriaus kompetencijai, už kurią administratoriui ir yra nustatytas atlyginimas.
Atkreiptinas dėmesys, kad ankstesniu prašymu deklaruotos 2012 m. kovo 8 d. - 2012 m. birželio 7 d. laikotarpio konsultavimo išlaidos - 5 228 000 Lt dukterinėms įmonėms, 79 000 Lt infrastruktūrai, 1 696 000 Lt iždui, 8 429 000 Lt lėšų atkūrimui, 419 000 Lt žmogiškiesiems ištekliams, 207 000 Lt finansiniam vertinimui/ataskaitoms, 2 939 000 Lt paskoloms ir 2 106 000 Lt įsipareigojimams. Teisėjų kolegijos nuomone, šios išlaidos taip pat dubliuojasi su Banko darbuotojų atliekama veikla ir dėl to vertintinos jų pagrįstumo aspektu.
Minėtos ataskaitos 5.3.3. punkte nustatyta, kad Banko dukterinių įmonių ir infrastruktūros darbo grupė siekia užtikrinti dukterinių įmonių ir Banko platformos veiklos išsaugojimą, nustatyti šio turto pardavimo galimybes ir inicijuoti bei vykdyti atitinkamus pardavimų procesus. Tačiau tos pačios ataskaitos 7.3 punkte nurodyta, kad jau 2012 m. kovo mėn. pabaigoje potencialūs Banko mažmeninės platformos pirkėjai buvo atsisakę toliau dalyvauti pirkimo procese, dėl to buvo sumažintas Banko darbuotojų skaičius nuo 888 iki 388. Taigi, sprendžiant dėl konsultacinių išlaidų dukterinėms įmonėms, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Banko platformos veiklos nepavyko išsaugoti ir dukterinių įmonių ir infrastruktūros darbo grupės konsultavimo poreikis bei atitinkamų išlaidų pagrįstumas bei dydis aktualiu laikotarpiu vertintinas atsižvelgiant į šias aplinkybes.
Administratorius taip pat deklaravo 419 000 Lt išlaidas konsultantams, sprendžiant žmogiškųjų išteklių klausimą. Tuo tarpu, žmogiškųjų išteklių sprendimas, pagal ataskaitos 5.2.3. punktą, priskirtas žmogiškųjų išteklių, teisės ir apsaugos darbo grupei, kurios pagrindinė veikla susijusi su darbo sutarčių nutraukimo ir pakartotinio priėmimo į darbą proceso valdymu. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio pobūdžio klausimai nėra sudėtingi teisės taikymo prasme, todėl konsultantams patirtos išlaidos dėl sprendžiamų žmogiškųjų išteklių klausimų taip pat turėtų būti analizuojamos jų faktinio pagrįstumo aspektu.
Vertinant konsultantams turėtų išlaidų dydį, kaip pažymi administratorius, turėtų būti atkreiptas dėmesys į bankroto bylos sudėtingumą, didelę apimtį ir tarptautinį mastą. Tačiau, kaip jau minėta sandorių ir kreditorių reikalavimų įvertinimas buvo atliktas pirminiame bankroto proceso etape. Iš administratoriaus veiklos ataskaitos matyti, kad iš esmės visi teisiniai ginčai sprendžiami Lietuvos teismuose, o užsienio teismuose nagrinėjamos tik kelios bylos - Anglijos apygardos teisme yra pareikšti reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo V. A. ir R. B.; Šveicarijos kompetentingai institucijai dėl Banko bankroto pripažinimo; Latvijoje dėl „Airbaltic“ aviakompanijos nacionalizavimo (Bankas byloje dalyvauja trečiuoju asmeniu) ir civilinis ieškinys Bankui Ukrainos teisme.
Teisinių/finansinių konsultacijų poreikis dėl užsienyje valdomo turto taip pat turi įtaką sprendžiant administratoriaus poreikį tokioms konsultacijoms, tačiau minėtos ataskaitos duomenimis, Bankas nuosavybės teise nekilnojamojo turto turėjo tik Nicoje (vilą) ir Latvijos Respublikoje (Banko būstinę ir komercinį pastatą). Jungtinėje Karalystėje parduotos 2 transporto priemonės, už kurių pardavimą, ataskaitos duomenimis buvo atsiskaityta atskirai, taip pat viena transporto priemonė realizuota Nyderlandų karalystėje. Todėl nagrinėjant konsultacinių išlaidų aktualiu laikotarpiu poreikį ir dydį, būtina įvertinti ir šias aplinkybes.
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad ankstesniu prašymu teismui pateikta konsultacinių išlaidų sąmata gali skirtis nuo skundžiamu kreditorių komiteto nutarimu patvirtintų išlaidų dydžio ir turinio, tačiau atsižvelgiant į teismui ankstesniu prašymu pateiktą sąmatos sumą ir skundžiamu kreditorių komiteto nutarimu patvirtintą konsultacinių išlaidų sumą, darytina prielaida, jog administratorius deklaruoja tą patį konsultacinių išlaidų pobūdį.
Apibendrinat tai kas išdėstyta, nagrinėjant bylą iš naujo vertintinas užsienio konsultantų poreikis, konsultacijų pobūdis, užsienio valstybėse turimo turto kiekis, taip pat užsienio valstybėse nagrinėjimų bylų kiekis, reikalavimų sudėtingumas ir kitų konsultacijų poreikis.
Nagrinėjamu atveju, ginčas kilęs bankroto byloje, tai lemia viešojo intereso apsaugą, todėl teisėjų kolegija atmeta administratoriaus atsiliepimo argumentus, jog bendrieji teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.5 str.) nesuteikia pagrindo kištis į komercinių ir verslo reikalų sritį, nes kaip jau minėta, pagal formuojamą teismų praktiką, teismas, apskundus tokį kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimą, gali atlikti administravimo išlaidų sąmatos kontrolę ir įvertinti, ar patvirtintoje sąmatoje nurodytos išlaidos pagal teisinę prigimtį atitinka administravimo išlaidų sampratą ir ar išlaidų dydžiai atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo mėn. 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1064/2013). Aplinkybė, kad pareiškėjų balsų suma vertine išraiška sudaro tik 2,6 procentų visų kreditorių reikalavimų sumos, nepaneigia teismo teisės vertinti administravimo išlaidų teisinės prigimties ir atitikties teisingumo ir protingumo kriterijams. Taip pat negali būti laikoma piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, nes kaip teisingai nurodo apeliantai, skundžiamas kreditorių komiteto nutarimas iš esmės priimtas antros eilės kreditoriaus VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ balsais.
Dėl procesinio pobūdžio klausimų
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymo apklausti kreditorių komiteto narius, nes kreditorių komitetas jau yra išreiškęs savo poziciją ginčo klausimu, be to, kreditorių komitetas yra kolegialus organas, kuris veikia, priima sprendimus ir vykdo kitas savo funkcijas in corpore. Pareiškėjai ginčija šio organo priimtą sprendimą, o ne pavienių komiteto narių elgesį, todėl ir dėl šios priežasties nėra pagrindo apklausti kreditorių komiteto narių.
Apeliantai taip pat prašė atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės (CPK 327 str. 1 d. 2 p.) ir pagal byloje esančius įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, skundžiama nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nebuvo teisinio pagrindo skirti žodinio bylos nagrinėjimo, juolab, kad CPK 336 straipsnio 1 dalis numato atskirųjų skundų nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 15 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjai Algirdas Gailiūnas
Rasa Gudžiūnienė
Kazys Kailiūnas