Civilinė byla Nr. 2S-1028-640/2015

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-43952-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija: 27.3.1.10.; 122.4

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gegužės 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovui 727-jai daugiabučio namo savininkų bendrijai dėl bendrijos susirinkimo nutarimu pripažinimo negaliojančiais nuo jų priėmimo momento.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,             

n u s t a t ė:

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiais nuo priėmimo nurodytus 727-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos 2014-11-20 d. susirinkimo protokolu Nr. 2014/11/20 priimtus sprendimus.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-03-10 nutartimi ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą ir priteisė iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad visi Bendrijos narių (tame skaičiuje ir ieškovo E. P.) ginčai pirmiausiai nagrinėjami bendrijos valdymo organe, bendrijos nariui nesutikus su bendrijos pirmininko atsakymu į skundą, ginčas toliau nagrinėjamas Ginčų nagrinėjimo komisijoje, o nesutikus ir su jos sprendimu, ginčas nagrinėjamas įstatymų nustatyta tvarka, t.y. teisme. Tokiu būdu, 727-osios DNSB narių ginčams, susijusiems su DNSB veikla ar priimtais sprendimais, nagrinėti yra nustatyta išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka ir ja dar galima pasinaudoti. Teismas taip pat nurodė, kad Įstatuose neišskirta, kad klausimus, susijusius su asmeniniais bendrijos nario teisėmis ir pareigomis, būtų galima nagrinėti teisme tiesiogiai (ieškovo nurodyti ieškinio reikalavimo 6 ir 7 p.p.), o nurodyta, kad visiems ginčams yra nustatyta analogiška nagrinėjimo tvarka, t.y. laikantis Įstatų 65-66, 71 p.p. nurodytos tvarkos. Teismas taip pat nurodė, kad Ieškovo nurodytą Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų 1995-02-21 įstatymo Nr. I-798 21 str. 4 d. 7 p. teisę apskųsti  bendrijos valdymo organų, visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) ir kitus  butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų spendimus CK 2.82 str. nustatyta tvarka įgyvendinama pasinaudojant numatyta 727-osios DNSB Įstatų 65-66, 71 p.p. išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka.

Ieškovas E. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-10 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-5032-545/2015 ir išspręsti klausimą iš esmės – pripažinti, kad visi patikslinto ieškinio reikalavimai nagrinėtini tiesiogiai teisme ir ieškinį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Įstatų 25.1 punkte nustatyta, jog aukščiausias Bendrijos organas yra Bendrijos narių visuotinis susirinkimas, kurio kompetencijai priskirtų priimtų sprendimų (Įstatų 31-32 punktai) Bendrijos pirmininkas ir/ar Ginčų nagrinėjimo komisija pagal jiems priskirtas kompetencijas (Įstatų 49-56 ir 69-70 punktai) nei pakeisti, nei juo labiau pripažinti negaliojančiais neturi jokios teisės (b.l. 115-122), nes Bendrijos narių visuotinio susirinkimo priimtus sprendimus pripažinti negaliojančiais turi teisę ir gali tik pats Bendrijos narių visuotinis susirinkimas. Taip pat nurodo, kad Bendrijos pirmininkas ir Ginčų nagrinėjimo komisija gali nagrinėti ne visus Bendrijos narių pareiškimus, prašymus ir skundus, o tik tuos kurie yra priskirti jų kompetencijai, o kadangi iš teismo nustatyto ieškovas ginčija būtent tik Bendrijos narių 2014 11 20 visuotinio susirinkimo metu priimtus sprendimus, kuriuos kaip nurodyta gali pripažinti negaliojančiais tik pats Bendrijos narių visuotinis susirinkimas, tai pripažintina, jog teismas neteisingai aiškino ir netinkamai taikė ir Įstatų tik atskirų punktų nuostatas, ir Įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 7 punkto nuostatas, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai turi teisę apskųsti bendrijos valdymo organų, visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) ir kitus butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų sprendimus Civilinio kodekso 2.82 straipsnyje nustatyta tvarka. Taip pat nurodo, kad atsakovas pats 2014 m. lapkričio 19 d. raštu yra patvirtinęs bendrijos narių sąrašą (b.l. 52), o ir elektroniniais laiškais atsakovas ieškovui dar ne kartą patvirtino, kad ieškovas nėra bendrijos narys (b.l. 149-152). Nurodo, kad teismo išvada, kad visiems ieškinio reikalavimams taikytina išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka neatitinka įstatymo ir įstatų nuostatų sisteminio vertinimo. Taip pat nurodo, kad atsakovas raštu nepripažindamas ieškovo bendrijos nariu, ir taip jį įtikindamas, suklaidino bei tokiais veiksmais ieškovą išprovokavo ir su ieškiniu nukreipė tiesiogiai į teismą, su kuo ieškovui pašalinus trūkumus sutiko ir teismas, ir patikslintą ieškinį priėmė.

Atsakovas 727-oji daugiabučio namo savininkų bendrija atsiliepimu į pateiktą skundą prašo skundą atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog Ieškovas nenurodo nurodyto teisės akto prieštaravimo LR Konstitucijai, pagrindų, galiojant minėtam įstatymui, Ieškovas, nepriklausomai nuo jo subjektyvaus vertinimo dėl šio instituto tikslingumo ir / ar pasinaudojimo procedūra galimų rezultatų, privalo pasinaudoti šia procedūra ir tik neišsprendus ginčo išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka įgyja teisę kreiptis į teismą. Nurodo, kad kaip ir numatyta DNSB patvirtintuose įstatuose, ginčas gali būti išspręstas išankstinei ginčų nagrinėjimo komisijai pripažįstant pareiškimą pagrįstu bei pateikiant pasiūlymą dėl ginčo išsprendimo. Tokiu siūlymu gali būti įvairus ginčo situacijos išsprendimas, be kita ko, ir siūlymas šaukti visuotinį DNSB narių susirinkimą bei priimtą sprendimą dėl anksčiau priimto narių susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir / ar naujo sprendimo nagrinėjamu klausimu priėmimo. DNSB jokiu teisines pasekmes sukeliančiu būdu nepatvirtino bei nepripažino, jog Ieškovas nelaikytinas DNSB nariu. DNSB atstovams paaiškėjus, jog DNSB priklausantis daugiabučio namo butas Nr. 19 bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklauso Ieškovui bei jo sutuoktinei, tiek Ieškovas, tiek bylą nagrinėjantis teismas buvo informuoti apie Ieškovo prievolę pasinaudoti išankstine ginčų nagrinėjimo DNSB tvarka. Nurodo, kad Ieškovo pareikšti reikalavimai, įskaitant reikalavimus Nr. 6 ir 7, buvo susiję su (i) Bendrijos priimtais sprendimais (jų ginčijimu), (ii) Bendrijos vykdoma veikla bei funkcijomis, (iii) Bendrijai priklausančių (jos kasoje ir / ar banko sąskaitoje esančių) lėšų panaudojimu, (iv) Bendrijos atstovavimu ir / ar veikimu Bendrijos vardu, atliekant tam tikrus teisines pasekmes Bendrijai sukuriančius veiksmus.

Atskirasis skundas atmestinas.    

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliantas ginčydamas savo priklausymą bendrijai argumentuoja tuo, kad atsakovas yra pats patvirtinęs bendrijos narių sąrašą 2014-11-19 raštu (CPK 182 str. 5 d.), o toks dokumentas yra didesnę įrodomąją galią turintis įrodymas kaip tai reglamentuoja CPK 197 str. Tačiau pažymėtina, kad CPK 197 str. reglamentuoja kaip didesnę įrodomąją galią turinčius dokumentus įvardina ne bet kokius dokumentus, o būtent dokumentus išduotus valstybės ir savivaldybių institucijų, ar patvirtintus kitų valstybės įgaliotų asmenų, tad šio atveju apelianto nurodyti dokumentai nelaikytini didesnę įrodomąją galia turinčiais dokumentais. Pažymėtina ir tai, kad CPK 187 str. 2 d. reglamentuojantis faktų pripažinimą, numato, kad teismas gali laikyti pripažintą faktą nustatytu, jeigu įsitikina, kad pripažinimas atitinka bylos aplinkybes ir nėra šalies pareikštas dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą. Kaip matyti iš nurodytos įstatymo formuluotės, teisė pripažinti faktą yra teismo prerogatyva, o ne apelianto, kita vertus, atsakovas savo teiginį, jog apeliantas nėra bendrijos narys paneigė, kadangi tokia išvada buvo padaryta dėl suklydimo.

Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada ieškinį dėl bendrijos sprendimų pripažinimo negaliojančiais palikti nenagrinėtu, kadangi ieškovas nesilaikė išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos, nurodo, kad Bendrijos pirmininkas ir Ginčų nagrinėjimo komisija gali nagrinėti ne visus Bendrijos narių pareiškimus, prašymus ir skundus, o tik tuos kurie yra priskirti jų kompetencijai, o kadangi iš teismo nustatyto ieškovas ginčija būtent tik Bendrijos narių 2014 11 20 visuotinio susirinkimo metu priimtus sprendimus, kuriuos kaip nurodyta gali pripažinti negaliojančiais tik pats Bendrijos narių visuotinis susirinkimas, ir dėl šios priežasties jis neprivalėjo laikytis išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos. Tačiau sutikti su tokiais apelianto teiginiais nėra pagrindo. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 str. reglamentuojantis ginčų nagrinėjimą, numato, kad bendrijos narių ir bendrijos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčai perduodami nagrinėti bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijai arba ginčus nagrinėjančiam asmeniui, kai tokia komisija sudaroma arba toks asmuo renkamas šiame įstatyme nustatyta tvarka. Šių ginčų nagrinėjimo ir ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo arba ginčus nagrinėjančio asmens skyrimo tvarka nustatoma bendrijos įstatuose. Bendrijos įstatų patvirtintų 2014-10-30 XIII. skyrius reglamentuoja visų bendrijos narių ginčų nagrinėjimo tvarką, kurio 65 p. numato, kad visus Bendrijos narių pareiškimus, prašymus, skundus Bendrijos valdymo organas išnagrinėja per 10 darbo dienų. Šis puntas nenumato išimčių. 66 p. numato, kad ginčai tarp bendrijos narių ir valdymo ar kitų Bendrijos organų (jų narių) perduodami ginčų nagrinėjimo komisijai. Šis punktas taip pat nenumato jokių išimčių, ar ribojimų spręsti apelianto, t.y. bendrijos nario skundo. Tai gi, šiuo atveju tiek įstatymas, tiek bendrijos įstatai aiškiai apibrėžia bendrijos narių ginčų nagrinėjimo tvarką, kurią, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, pažeidė apeliantas, dėl ko jo ieškinys pagrįstai buvo paliktas nenagrinėtu.

Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir savaime neįtakoja kitokio šio klausimo sprendimo būdo.

Darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.

Nors atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą buvo nurodęs prašymą priteisti jam bylinėjimosi išlaidas, iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje išlaidas patvirtinantys dokumentai nebuvo pateikti, todėl prašymas nespręstinas.

Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., teismas

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.  

Teisėja                                                         Rūta Veniulytė-Jankūnienė