Civilinė byla Nr. 2-4297-752/2014
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01079-2014-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
44.5.2; 44.2.4.1; 44.2.4.2; 116.1.
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. lapkričio 24 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Agurkienė, sekretoriaujant Monikai Kundrotaitei, dalyvaujant ieškovui J. B., jo bei ieškovės A. B. atstovei advokatei Agnei Paškevičiūtei, atsakovui J. L., jo atstovei Loretai Kraujutaitienei, viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. B. ir A. B. ieškinį atsakovui J. L. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,
n u s t a t ė:
ieškovai J. B. ir A. B. 2014-01-22 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovo J. L. 1986,97 Lt turtinės žalos, taip pat ieškovei A. B. priteisti 5000,00 Lt neturtinės žalos, taip pat priteisti ieškovams bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3-6).
Ieškovai nurodė ieškinyje, o taip pat ieškovas J. B. paaiškino teisme, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise jiems priklauso žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini). Atsakovas J. L. yra kaimyninio sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. 2012 metais atsakovas savavališkai pasistatė ūkinį pastatą ir gavo baudą, jam buvo nurodyta tą pastatą nugriauti. Atsakovas atėjo su dar vienu kaimynu ir prašė pasirašyti sutikimą dėl pastato statybos įteisinimo. Ieškovas pasirašė. Po mėnesio atsakovas atėjo vėl, sakė, kad tas sutikimas netinka, reikia parašyti, jog neturės pretenzijų ir ateityje. Naują sutikimą jis atsisakė rašyti. Tuomet atsakovas pasakė, kad užkimš jo drenažą ir vakare užkimšo. Tai buvo 2013-02-04. Pradėjo semti namo rūsį. Ieškovas tam nebuvo pasiruošęs, neturėjo siurblio vandeniui išpumpuoti. Dėl tokio atsakovo elgesio kreipėsi į seniūniją, į policiją. Atsakovas su sūnumi atkėlė betoninį šulinio dangtį ir ieškovas įlipo į šulinį ir matė, kad į tą šulinį pajungtas jo drenažo vamzdis užpurkštas makrofleksu. Seniūnė, jos pavaduotoja ir policijos darbuotojai matė, kaip jis išvalė makrofleksą ir drenažas vėl ėmė veikti. Iki to laiko, kol jis atkimšo drenažą, praėjo apie savaitė laiko. Visą tą laiką į rūsį nebuvo galima įeiti, nes vandens buvo iki kelių, negalėjo pakurti rūsyje esančio pečiaus, kambariuose buvo labai šalta ir drėgna.
Atsakovas gavo įspėjimą, tačiau po kurio laiko vėl užkimšo drenažo vamzdį. Ieškinyje nurodė, kad tai buvo 2013-04-10. Antrą kartą policijos nekvietė, susirado skelbimą laikraštyje ir išsikvietė santechnikus. Tą kartą drenažo vamzdis buvo užkimštas skudurais. Buvo ir daugiau kartų, bet jis policijos nekvietė ir į šulinį daugiau nelipo, o nusipirko siurbliuką ir išpumpuodavo vandenį.
Ieškovas taip pat paaiškino, kad namą jis pirko prieš 15 metų, name kanalizacijos ir vandentiekio nebuvo, tik iš namo buvo išvestas drenažas, kuris ėjo po rūsio grindim ir aplink namą, surinkdavo gruntinį vandenį. Nusipirkęs namą, jis įsivedė vandentiekį, pasistatė kriauklę. Kieme išsikasė šulinį ir visas nuotekas iš namo (iš kriauklės ir skalbyklės) pajungė į tą šulinį. Iš šulinio viskas nubėgdavo į drenažą, o kur toliau drenažas ėjo, nežinojo. Prieš 8 metus atsakovas kasinėjo savo sklypą ir atkasė drenažo vamzdį. Paaiškėjo, kad iš jo namo drenažas ėjo per atsakovo sklypą ir toliau per gatvę. Atsakovas pasakė, kad nenori, jog drenažas eitų per jo daržą. Pasakė, kad gali pasijungti į jo šulinį, kuris buvo ties atsakovo sklypu, šalia gatvės. Ieškovas taip ir padarė. Ties savo namu gatvėje išsikasė dar vieną drenažo šulinį, į kurį atvedė vamzdį iš kieme esančio šulinio, o iš jo nutiesė vamzdį į atsakovo šulinį. Ieškovo įsitikinimu, iš to šulinio viskas išbėgdavo į gatvėje esančią drenažo liniją, susijungiančia su drenažu laukuose. Kai kasė savo šulinį gatvėje, atsakovo šulinys gatvėje jau buvo. Seniūnas jam žodžiu buvo leidęs kasti šulinį gatvėje.
Kai įvyko konfliktas ir atsakovas užkimšo jo drenažo vamzdį, atvyko gamtos apsauga, jis gavo baudą. Savivaldybėje jam paaiškino, kad ir jo, ir atsakovo drenažo šuliniai, esantys gatvėje, yra valstybinėje žemėje ir yra valstybės nuosavybė ir negalima nieko daryti. Tačiau atsakovas pasistatė bačką kieme ir kitą dieną užgriovė gatvėje buvusį šulinį. Ieškovui teko statyti valymo įrenginį savo sklype. Šiuo metu jis yra sudaręs sutartį su Giraitės vandenimis, pagal pareikalavimą išveža nuotekas, kurios iš valymo įrenginio subėga į gatvėje esantį šulinį.
Dėl padarytos turtinės žalos ieškovas paaiškino, jog jų namas yra vieno aukšto, iš rūsio drėgmė per pamatą ir betono perdangą perėjo į kambarius, buvo labai drėgna, po kurio laiko nuo drėgmės kambarių kampuose pradėjo pelyti sienos. Prieš rūsio apsėmimo kambariuose nedrėkdavo, pelėsio nebuvo. Jis kūrena kietu kuru, žiemą būna apie 20 laipsnių šilumos. Kambariuose remontas buvo darytas prieš 10 metų iki užliejimo, virtuvę prieš porą metų remontavo. Virtuvėje sienos nesupelyjo, nereikia daryti remonto. UAB „Skena“ paskaičiavimu, dėl susidariusių pelėsių padaryta 1986,97 Lt žala, kurią turi atlyginti atsakovas, nes reikėjo išgramdyti, išpurkšti tas vietas, kur atsirado pelėsis. Reikalingas pilnas dviejų kambarių remontas, nes vien kampų nenudažysi.
Dėl tokių neteisėtų atsakovo veiksmų jo sutuoktinė A. B. patyrė neigiamus išgyvenimus. Ji ėjo užkurti pečių, rado apsemtą rūsį, verkė, negalėjo užmigti, buvo bemiegė naktis, panika. Jo žmona be sveikatos, turi psichikos sutrikimą, pastoviai lankosi pas gydytojus, ligų pas ją daug. Nuo šitų įvykių pablogėjo jos sveikata. Vertina, kad jai padaryta 5000 Lt neturtinė žala.
Ieškovų atstovė adv. A. P. palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad šalių ginčas kilo dėl to, kad 2013 vasario 3 d. ir 2013 balandžio 10 d. atsakovas tyčia užkimšo ieškovų drenažo vamzdį, dėl ko pradėjo semti ieškovų namo rūsį. Policijos nuovados tyrėjas 2013 vasario 14 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį, kuriame konstatuotos šiai bylai svarbios aplinkybės, nurodyti atsakovo L. paaiškinimai, analogiški jo paaiškinimai duoti ir administracinei komisijai prie Kauno rajono savivaldybės tarybos, atsakovui buvo skirta nuobauda - įspėjimas. Tai patvirtina, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, užkimšo drenažo vamzdį, dėl to kilo ieškovų nurodytos pasekmės. UAB „Skena“ parengtame žalos nustatymo akte, jo išvadose nurodoma, kad padidėjo drėgmė ir susidarė pelėsis. Minėtų patalpų suremontavimui reikia 1986,97 litų. Akte pakomentuota, kad svarbu, jog drenažas tinkamai veiktų. Tai, kad iš ieškovų sklypo išeinanti drenažo linija egzistuoja, matyti iš 2014 gegužės mėn. Česlevičiaus parengto situacijos plano - schemos su paaiškinimais. Taip pat UAB „Skena“ žalos nustatymo akte, paskutiniame lape 3 nuotraukoje pažymėta, kad yra drenažo prieduobė, iš kurios vanduo pasišalina į drenažo lauko trasą gatvėje.
2014 m. liepos 8 d. Kauno rajono savivaldybės atsakyme taip pat nurodyta, kad buvo paklotos drenažo linijos. Žemės ūkio skyrius 2014 gegužės 28 d. rašte nurodyta, kad nurašyti melioraciniai įrenginiai. Kad drenažo linija egzistuoja ir yra užkimšta, pagrindžia ir 2014 m. birželio mėn. UAB „Giraitės vandenys“, raštas kuriame pažymima, kad buvo atlikti drenažo valymo darbai ir valant juosta pralindo 19 metrų, toliau juostos nebuvo galimybės prakišti.
Atsakovas J. L. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad 1987 m. nusipirko namą, kuriame vandentiekis buvo įvestas. Pavasarį, per lietų visada semdavo jo namo rūsį. Todėl jis prie kelio išsikasė šulinį ir iš savo namo nuotekas pasijungė į tą šulinį, o iš šulinio nusitiesė vamzdyną į laukus. Laukuose, 200 metrų nuo kelio, rado melioracijos vamzdyną ir į jį pajungė. Niekas neleido kasti, savavališkai prasikasė. Kai kilus konfliktui su ieškovu gavo baudą, tuomet išsikasė prie namo 9 kubų rezervuarą, iš kurio nuotekas ištraukia savo transportu. 2014 m. pavasarį savo lėšomis išsiėmė šulinio žiedus ir tą šulinį užvertė žemėm.
Matė, kaip ieškovas ištraukė porą gabaliukų makroflekso. Tačiau jis nepurškė makroflekso į ieškovo drenažo vamzdį. Pripažįsta, kad su kaimynu buvo nuėjęs pas ieškovą prašyti sutikimo ūkinio pastato įteisinimui. Ieškovas pasirašė tą raštą. Tuo metu nebuvo jokių kalbų dėl naudojimosi drenažu. Tačiau architektei netiko sutikimas, todėl nuėjo pas kaimyną antrą kartą. Ieškovas nesutiko perrašyti sutikimą. Tačiau jis negrasino užkimšti drenažo ir jo neužkimšo. Neprisimena, kokias aplinkybes nurodė tyrėjui dėl užkimšimo. Gal vieną kartą ir užkimšo, neprisimena. Iš pradžių buvo geri santykiai su kaimynu. Buvo pas jį namuose, tačiau nematė, kad darytų kambariuose remontus. Nežino kokia pas jį šildymo sistema. Mano, kad jis taupydavo kurą, mažai šildydavo, nes retai kada užkurdavo. Atsakovą anksčiau irgi semdavo, tačiau pelėsis neatsirado, nes pas jį buvo maži vaikai, jis daug kūrendavo, 25 lapsniai šilumos būdavo.
Atsakovo atstovė advokatė L. Kraujutaitienė paaiškino, kad ieškinys nepagrįstas ir neįrodytas. Civilinei atsakomybei turi būti sąlygos - turi būti nevykdoma arba tinkamai vykdoma sutartinė prievolė, kurios šiuo atveju nebuvo, turi būti padaroma žala, tarp žalos ir prievolės turi būti priežastinis ryšys, asmens kaltė. Jos nėra preziumuojamos ir turi būti įrodytos. Neįrodyta nei viena sąlyga. Liudytojas Š. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) nėra drenažo, nėra nuotekų tinklų, kanalizacijos. Iš 2014-07-08 savivaldybės paaiškinimų matyti, kad 1966 metais buvo paklotos drenažo linijos. Dabar yra 2014 metai. Kaip paaiškino liudytojas Š., drenažo sistema jau nusidėvėjusi, užsikimšusi, sistemos nebėra, vyko statybos. Kad nėra drenažo sistemos (duomenys neskelbtini), patvirtina ir atsakovo pateikta topografinė nuotrauka, kuri yra suderinta. Liudytoja L., turinti aukštąjį išsilavinimą ir dirbanti su geodeziniais tinklais, patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) drenažo nėra. Tai patvirtino ir kiti liudytojai: S., S., P., L., N., kurie nurodė, kad kiekvienas su nuotekomis tvarkosi savo iniciatyva išsikasdami šulinius savo lėšomis.
Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad L. užkimšo šulinį, todėl pas jį rūsyje atsirado vanduo ir name atsirado pelėsis yra nepagrįsta, nes D. Š. nurodė, kad šulinys buvo iškastas neteisėtai, kasti šulinius galima tik savo teritorijoje, atsakovas buvo nubaustas už tai ir buvo įpareigotas panaikinti šulinį. Kadangi šulinys buvo neteisėtas, iš neteisės negali atsirasti teisė, negalima prie jo prisijungti. Ieškovas nurodė, kad UAB „Skena“ nustatyta, jog yra pelėsis. Bet tai nustatyta tik vizualiai, nėra pateikta jokių įrodymų kada, nuo ko galėjo jis atsirasti. Liudytoja P. nurodė, kad ir pas ją yra pelėsis, nes tokia vietovė, tai patvirtino ir kiti liudytojai.
Taip pat nepagrįstas ieškovų prašymas dėl neturtinės žalos ieškovei priteisimo, nes medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad B. gydosi visą gyvenimą ir serga nervinio pobūdžio liga, jai rekomenduojama tęsti gydymą, darbinga tik 35 proc., numatyti galimi paūmėjimai. Ieškovai nepateikė duomenų, kad B. buvo pasveikusi, kad dėl to pelėsio pablogėjo jos būsena.
Liudytoja L. S. paaiškino, kad yra šalių kaimynė. B. iš kanalizacijos šulinio pumpuoja vandenį į gatvę, bėga į jų daržą. Buvo prašiusi, kad B. nebeleistų vandens į daržą, tačiau taip ir nesusitvarkė. Niekada nematė, kad B. trauktų nuotekas. Matė kaip perpumpuoja vandenį iš vieno šulinio į kitą. Visi kaimynai siurbia nuotekas. Jų šeima taip pat turi du šulinius, atvažiuoja mašinos, išraukia. Dabar drenažo sistemos nėra. Kai buvo ūkis, tai gal ir buvo drenažas. Buvo pas B. namuose, jis rodė, kad pas jį semia rūsyje. Pas liudytoją irgi semia rūsį jeigu lyja, neša kibirais vandenį, nelaukia, kad atsirastų pelėsis. Visur vienoda problema.
Liudytojas A. S. paaiškino, kad yra šalių kaimynas. L. jam papasakojo, kad ūkinį pastatą ne taip pastatė, kad reikės griauti. Ėjo su L. pas B. prašyti sutikimo. B. pasirašė raštą, kad neturi pretenzijų dėl pastato, dar parašė, kad L. leis statyti malkinę ir sutaisys sulankstytą tvorą. Tas sutikimas netiko, nuėjo dar kartą, tačiau susitarti nepavyko. Nuo to prasidėjo ieškovo skundai dėl kanalizacijos, dėl tujų. L. gavo baudą. Jam yra žinoma, kad L. buvo išsikasęs šulinį už sklypo tvoros. Dabar tas šulinys užverstas, pavasarį atsakovas užvertė šulinį. Kiek jam yra žinoma, B. neturėjo kur leisti nuotekų, tai atsakovas leido prisijungti prie jo šulinio. Nežino, kur iš to šulinio nuotekos nubėga, turbūt išsiurbia. Negirdėjo, kad gatvėje būtų drenažas Apie tarybinių laikų drenažą nieko nežino. Tik žino, kad B. buvo prijungęs prie neteisėtai iškasto šulinio. Liudytojo namą taip pat kartais semia. Pavasarį, per lietų būna vandens rūsyje 10-15 cm. Vandens iš rūsio nesiurbia, nes grindys betonuotos, per porą dienų ir susigeria.
Liudytojas D. Š. paaiškino, kad yra Kauno rajono savivaldybės aplinkos skyriaus vedėjas. (duomenys neskelbtini) oficialiai įregistruotų lietaus nuotekų tinklų nėra. Laukia Europos sąjungos finansavimo tokiems tinklams įrengti. 1966 m. lyg ir buvo įrengti tinklai, tačiau apie jų būklę nieko negali pasakyti. Dėl vykdytų statybų sistemos gali būti sugriautos, tinklai nusidėvėję, užsikimšę. Savivaldybė prižiūri tik tas sistemas, kurias turi savo nuosavybėje. Negali atsakyti ar draudžiama prisijungti į buvusias drenažo sistemas, bet mano, kad nedraudžiama. Tačiau nieko negalima daryti ne savo teritorijoje, tai savivaliavimas.
Žino, kad L. buvo savavališkai įrengęs lietaus nuotekų šulinį ir neaišku kokiu būdu prisijungęs prie tinklų, nes įregistruotų savivaldybei priklausančių tinklų nėra. Taip pat ir B. buvo prisijungęs, o L. užkimšo lietaus nuotekas. Buvo sudaryta komisija, kuri tyrė tą įvykį, jis nebuvo įtrauktas į tą komisiją.
Jam nežinoma, kad (duomenys neskelbtini) būtų fekalinių nuotekų magistralinė trasa. Jei nėra centralizuotų nuotekų tinklų, tuomet privaloma įsirengti sandarias išgavimo duobes savo sklype. Yra nustatytos švaros, tvarkos taisyklės,
Liudytoja J. B. paaiškino, kad yra B. sūnaus sugyventinė, 15 metų pažįsta B.. Žino, kad prieš 10 metų jie keitė pečių, kambariuose remontą darė, prieš porą metų virtuvę remontavo. Buvo dedami plastikiniai langai, durys keičiamos. 2013 m. vasarį buvo tas įvykis, kai užpylė rūsį. B. pasakojo, kad buvo su kaimynais nesutarimai, užkimšo vandenį. Pati matė, kad rūsyje buvo daug vandens, negalėjo įeiti, nieko negalėjo pasiimti. Bulvės visos supuvusios buvo. Iki balandžio mėnesio vanduo laikėsi. Paskui balandį lyg tai praėjo, paskui vėl atsirado. Kai užsikimšo vanduo, kambariuose būdavo labai šalta, nes nepriėjo prie pečiaus, atsirado drėgmė, kovo mėnesį atsirado pelėsis. Pirmiausia atsirado miegamajame prie spintų, paskui virtuvėje, paskui koridoriuje. Kampuose atsirado pelėsis, paskui išplito. Kai vaikai nakvodavo pas senelius, grįždavo su pelėsių kvapu rūbuose. Ji pati rudenį gramdė pelėsius. Remontas nebaigtas, tik pelėsis nugramdytas. Iki to įvykio rūsyje nesikaupė vanduo, nebuvo, kad užpiltų rūsį. Anksčiau pas B. būdavo labai karšta. Mano, kad nuo vandens rūsyje pelėsis atsirado.
A. B. ligota moteris, bet viskas su ja normaliai buvo. Kai visa tai atsitiko, pablogėjo jos sveikata. Ji pastoviai verkdavo, vaistų reikėjo. B. seniai serga, infarktą turėjo, jai būna depresija. Bet po kivirčų su kaimynais depresija paūmėjo, verkdavo pastoviai. Ji pati kalbėdavo, kad sveikata pablogėjo per kivirčus su kaimynais.
Liudytoja K. L. paaiškino, kad ji yra atsakovo dukra, turi matininko kvalifikacijos pažymėjimą, baigusi žemėtvarkos magistrą. Žino, kad atliekant bet kokius projektavimo darbus, reikalinga topografinė nuotrauka, kurioje matytųsi esama situacija, požeminės komunikacijos, suderintos su atsakingomis institucijomis. Byloje esančioje atsakovo sklypo topografinėje nuotraukoje drenažas neparodytas, nes nėra sutartinio D ženklo, kuris pagal geodezijos ir kartografijos techninį reglamentą žymi drenažą. Kadangi topografinė nuotrauka suderinta su žemėtvarkos skyriumi, o D ženklo nėra, vadinasi, melioracijos nėra. Žino, kad drenažas nurašomas kai yra nenaudojamas, ar yra netinkamas naudoti, ar sugadintas. b.l. 62 drenažas nurodytas kaip faktas, bet be suderinimų.
Liudytoja taip pat paaiškino, jog ji gyvena su tėvais. Būna ir pas juos kartais rūsyje šlapia. Iš rūsio yra nubėgimas į šulinį kieme, iš kurio tėtis traukia vandenį, turi srutvežį.
Liudytojas L. N. paaiškino, kad yra šalių kaimynas, gyvena (duomenys neskelbtini). Žino, kad daugelis (duomenys neskelbtini) gyventojų rūsius užkasa, nes juos semia. Gatvėje kanalizacijos nėra. 1966-1967 buvo vestas drenažas. L. pravedė vamzdyną iki pagrindinio drenažo, išsikasė šulinį.
Liudytoja O. P. paaiškino, kad yra šalių kaimynė, žino, kad (duomenys neskelbtini) drenažo nėra. Jau 40 metų gyvena, niekada nebuvo drenažo, kiekvienas turi savo šulinį. Pas juos anksčiau semdavo rūsį, dabar susitvarkė, prieš 10 metų pasigilino šulinį, kad nubėgtų. Iš šulinio ištraukia vandenį. Pelėsis ir pas ją namie yra.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad ieškovai ir atsakovas yra gretimų namų valdų, esančių (duomenys neskelbtini) , savininkai. Jonas ir A. B. gyvenamąjį namą su pagalbiniais ūkio pastatais bei kiemo statiniais (šuliniu, lauko tualetu, tvora, kurių statybos pabaigos metai 1976), įsigijo 1995-12-06 pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu, o namų valdos žemės sklypas priklauso nuosavybės teise J. B. nuo 1997-04-07 dovanojimo sutarties pagrindu (b.l. 12- 13). Nekilnojamojo turto registro duomenys apie J. L. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą byloje nepateikti, tačiau iš atsakovo paaiškinimų nustatyta, jog gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), jis įsigijo 1987 metais, pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad kanalizacijos jų įsigytuose namuose nebuvo, tačiau tiek vienas, tiek kitas įsirengė vandentiekį ir juo naudojosi. Vadinasi, neišvengiamai turėjo spręsti ir nuotekų klausimą. Ieškovo paaiškinimu, nusipirkus namą, po rūsio grindimis ir aplink namą buvo išvedžiotas drenažas, iš rūsio padarytas nubėgimas. Savo sklype jis išsikasė nuotekų šulinį, į kurį leido nuotekas iš kriauklės ir skalbyklės, o iš šulinio nuotekas pajungė į drenažą. Ieškovas teigė, kad jo rūsys niekada nedrėkdavo ir buvo sausas iki 2013-02-03, kai atsakovas užkimšo jo drenažo vamzdį.
Atsakovas teigė, kad gatvėje jokios drenažo linijos nėra. Tačiau iš jo paaiškinimų matyti, kad savo nuotekas jis taip pat išleisdavo į už kelio esantį drenažą.
Tai, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo įrengta drenažo sistema, kuri ėjo per ieškovo ir atsakovo žemės sklypus, patvirtino Kauno rajono savivaldybės administracija, 2014-07-08 raštu Nr. SD-2019 atsakydama į teismo 2014-06-13 nutartyje pateiktus klausimus. Iš minėto atsakymo bei pridėtos 1966 m. melioracijos projekto schemos kopijos matyti, kad pagal 1966 m. melioracijos projektą Nr. 12, (duomenys neskelbtini) buvo paklotos drenažo linijos. Vėlesniais metais drenažo darbai valstybės lėšomis nebuvo atliekami. Projekte šuliniai nebuvo numatyti, kur ir kada jie buvo įrengti Kauno rajono savivaldybė duomenų neturi (b.l. 88-89, 94-95).
Kauno rajono savivaldybės administracija negalėjo atsakyti į klausimą, ar (duomenys neskelbtini) sklypuose (duomenys neskelbtini) melioracijos įrenginiai egzistuoja ir ar jie yra veikiantys, nes, kaip nurodyta atsakyme, apie melioracijos sistemų egzistavimą ir veikimą galima būtų spręsti tik atidengus (atkasus) melioracijos sistemas (įrenginius). Galimomis jų neveikimo priežastimis gali būti jų pažeidimas statant namus, klojant inžinerinius tinklus, užaugus medžių šaknims. Į klausimą, ar (duomenys neskelbtini), o taip pat visoje (duomenys neskelbtini) esantys melioracijos įrenginiai turėjo būti likviduoti (panaikinti), kas buvo įpareigotas juos likviduoti ir ar jie buvo likviduoti, Kauno rajono savivaldybės administracija atsakė, kad pagal Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo 3 str. 2 d., sklypuose esančios drenažo sistemos priklauso žemės sklypų savininkams, kadangi juose esančių drenažo vamzdelių skersmuo yra 5-4 cm., todėl apie drenažo sistemų likvidavimą ar sunaikinimą duomenų neturi (b.l. 94).
Pažymėtina, kad Kauno rajono savivaldybės administracija atsakyme teismui nenurodė, kad minėta drenažo sistema, apimanti ginčo šalių sklypus ir visą (duomenys neskelbtini), yra nurašyta. Tačiau iš Kauno rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio skyriaus 2014-05-28 atsakymo Nr. T5-361 atsakovui nustatyta, kad 2010 m. balandžio 21 LR vyriausybės nutarimu Nr. 442 „Dėl nekilnojamųjų daiktų Kauno rajono savivaldybėje nurašymo“, (duomenys neskelbtini) buvo nurašyti melioraciniai įrenginiai. Atsakyme nurodyta, kad į melioracinių įrenginių nurašymo plotą patenka ir (duomenys neskelbtini) (b.l. 68).
Tačiau pagal Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo (2004-02-05 red. Nr. IX-2009) 3 straipsnio 1 dalį, žemės sklype esantys melioracijos statiniai yra žemės sklypo priklausiniai ir nuosavybės teise priklauso žemės sklypo savininkui, jeigu sutartis nenustato kitaip, išskyrus valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos ir hidrotechnikos statinius, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje. Valstybei nuosavybės teise priklauso drenažo rinktuvai, jeigu jų skersmuo yra 12,5 cm ir didesnis ir jeigu jie yra pastatyti už valstybės lėšas, nepaisant to, kas yra žemės sklypo, kuriame yra šie melioracijos statiniai, savininkas (Melioracijos įstatymo 3 str. 1 d., 2 d. ).
Iš 1966 m. 12 drenažo projekto matyti, kad ieškovo ir atsakovo sklypuose drenažo vamzdelių skersmuo 5 cm. Vadinasi, Kauno rajono savivaldybės administracija pagrįstai 2014-07-08 atsakyme teismui nurodė, kad šalių žemės sklypuose esančios drenažo sistemos priklauso žemės sklypų savininkams. Taip pat pagrįstai nurodė, kad apie jų sklypuose esančių drenažo sistemų likvidavimą ar sunaikinimą duomenų neturi (b.l. 94). Tačiau neabejotina, kad Kauno rajono savivaldybės administracija, kuriai patikėjimo teise buvo perduota (duomenys neskelbtini) esanti drenažo sistema, iki tos sistemos nurašymo turėjo žinoti apie jos būklę, kadangi pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 3D-218 patvirtinto melioracijos techninio reglamento MTR 1.12.01:2008 4, 11.1, 11.2 punktus valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių techninę priežiūrą organizuoja savivaldybių administracijų, melioracijos specialistai, atsakingi už valstybinių (perduotų savivaldybėms) funkcijų melioracijos srityje vykdymą, jie atlieka melioracijos statinių nuolatines, sezonines ir neeilines apžiūras, organizuoja periodinį melioracijos statinių techninės būklės vertinimą, pastebėtų melioracijos statinių defektų ir deformacijų šalinimą, remonto ir rekonstravimo darbus. Pagal minėto reglamento 7 punktą melioracijos statiniai, užtikrinant perteklinio vandens nuleidimą, tarnauja dirvožemio gerinimui ir turi būti naudojami pagal paskirtį, prižiūrimi ir skubiai remontuojami, jei dėl jų gedimo gali būti padaryta žala kitų asmenų ar valstybės turtui, gamtinei aplinkai.
Aptarti įrodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) buvo įrengta ir Kauno rajono savivaldybės administracijos atsakingų specialistų turėjo būti prižiūrima drenažo sistema, kuri apėmė ir ieškovo bei atsakovo sklypus. Kaip nustatyta, drenažo sistema buvo nurašyta 2010 m. balandžio 21 d. LR vyriausybės nutarimu Nr. 442.
Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog tik nagrinėjant bylą teisme ginčo šalys sužinojo apie tai, kad drenažo sistema yra nurašyta. Atsakovas L. tai sužinojo 2014-05-28 gavęs atsakymą į savo užklausimą, o atsakovas 2014-06-04 teismo posėdyje (b.l. 68, 70-72).
Vadinasi, tiek ieškovai, tiek atsakovas, kurie įsigijo namus ir žemės sklypus su įrengtais drenažais, sujungtais su buvusiais tinklais, 2013 m. vasario mėnesį nieko nežinojo apie drenažo sistemos nurašymą, taip pat nežinojo, kad ji nuo jos nurašymo dienos yra neprižiūrima ir gali būti pažeista. Nustatyti faktiniai duomenys patvirtina, kad ir po jos nurašymo drenažo sistema veikė, nes tiek ieškovas, tiek atsakovas ja naudojosi ir į ją nubėgdavo tiek gruntinio vandens perteklius, tiek ir buitinės nuotekos. Tik po 2013 m. vasario mėnesį kilusio šalių konflikto ieškovas buvo nubaustas administracine tvarka už tai, kad iš jo namo nevalytos buitinės nuotekos per nuotekų surinkimo sistemos nesandarumus patenka į lietaus kanalizaciją ir su lietaus bei drenažiniu vandeniu per paviršinių nuotekų sistemą išleidžiamos į aplinką (b.l. 96). Atsakovas taip pat pripažino, jog ir jis buvo nubaustas už analogišką pažeidimą.
Tačiau tai, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas neužtikrino, jog jų nuotekos nepatektų į drenažo sistemą, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2013-02-05 Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Domeikavos policijos nuovadoje buvo užregistruotas J. B. pareiškimas dėl užkimšto drenažo vamzdžio, atliktas tyrimas, 2013-02-14 priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, neesant J. L. veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 294 str. požymių (savavaldžiavimo), tačiau pradėta administracinė teisena pagal ATPK 188 str. (savavaldžiavimas) ir byla perduota nagrinėti administracinei komisijai. Administracinė komisija prie Kauno rajono savivaldybės tarybos 2013-03-07 priėmė nutarimą skirti J. L. administracinę nuobaudą – įspėjimą. Nutarime nurodyta, kad 2013- 02-19 Domeikavos policijos nuovadoje buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad 2012-02-03 apie 17 val. (duomenys neskelbtini) J. L. savavališkai, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydamas savo tariamą teisę, užkimšo J. B. namo lietaus vandens drenažo vamzdį, ko pasekoje buvo apsemtas namo rūsys, tuo padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188 str. Išklausiusi J. L. bei J. B. paaiškinimų, Administracinė komisija nustatė, kad J. L. padarė minėtą administracinį teisės pažeidimą.
Iš 2013-02-14 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, matyti, kad gavus J. B. skundą dėl drenažo vamzdžio užkimšimo, J. L. buvo apklaustas Domeikavos policijos nuovadoje. Atsakovas paaiškino, kad jo sklypas ribojasi su kaimyno J. B. sklypu. 2008 metais pastebėjo, kad jo namo rūsį ėmė semti vanduo. Išsiaiškino, kad nuo senumo buvo užsikimšęs drenažo vamzdis. Kadangi 1987 metais nusipirkęs namą buvo išsikasęs drenažo šulinį ir drenažo vamzdį nutiesė į laukus, ėmus kimštis drenažo vamzdžiui, nuo savo namų į minėtą šulinį pratęsė naują vamzdį. Tiesiant naują vamzdį pamatė, kad kaimyno J. B. namo drenažo vamzdis eina per jo sklypą ir jungiasi į jo namo drenažo vamzdį. Tada jis atjungė J. B. namo drenažo vamzdį. Su J. B. susitarė, kad jis savo namo drenažo vamzdį paties gatvėje šalia tvoros ir pasijungs į jo pastatytą šulinį. Vandens nutekėjimas buvo atnaujintas. 2012 m. jis savo sklype pastatė ūkinį pastatą, tačiau neišlaikė reikalaujamo atstumo iki J. B. sklypo tvoros. J. B. parašė skundą Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui. Tuomet su B. susitarė, kad jis neturės pretenzijų dėl ūkinio pastato, o atsakovas leis naudotis drenažo šuliniu. Susitarimą patvirtino raštu. Tačiau statybos inspekcijai raštas netiko, reikėjo patikslinti. Tačiau J. B. naujo rašto nesirašė. 2013-01-17 Kauno apylinkės teismas jį nubaudė 3000 litų bauda. Kadangi J. B. nesilaikė savo pažado, kad neturės pretenzijų dėl ūkinio pastato, 2013-02-03 savo drenažo šulinyje užkimšo J. B. namo drenažo vamzdį. Po minėto atvejo jis su J. B. susitarė, kad notariškai patvirtins sutartį, jog ieškovas neturės pretenzijų dėl ūkinio pastato, o jis leis naudotis drenažo šuliniu, tačiau praėjus savaitei J. B. sutarties nepasirašė. Todėl jis vėl užkimšo drenažo vamzdį. J. L. manymu, jis yra teisus, nes J. B. prie šulinio statymo nebuvo prisidėjęs (b.l. 22-23).
Analogiški atsakovo paaiškinimai užfiksuoti ir minėtoje administracinėje byloje, kurią išnagrinėjo administracinė komisija prie Kauno rajono savivaldybės tarybos. Pažymėtina, kad administracinė komisijos priimto nutarimo, kuriuo nustatyta, jog J. L., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188 str. (savavaldžiavimą), J. L. neskundė (b.l. 24).
Iš šių J. L. paaiškinimų matyti, jog ikiteisminio tyrimo institucijai ir administracinei komisijai jis detaliai paaiškino drenažo vamzdžio užkimšimo aplinkybes, t.y. nurodė žinojęs apie jo ir ieškovo sklypuose buvusią drenažo sistemą ir ja naudojęsis, taip pat pripažino, kad savavališkai iškasė drenažo šulinį gatvėje ir į jį pajungė savo sklypo drenažą, o taip pat atjungė ieškovo drenažą, ėjusį per jo sklypą ir patarė bei leido jam drenažą pasijungti į jo iškastą šulinį gatvėje, o kilus ginčui dėl sutikimo ūkinio pastato įteisinimui, du kartus užkimšo ieškovo drenažo vamzdį.
Pažymėtina, jog ir teismo posėdyje atsakovas pripažino, jog yra užkimšęs ieškovo drenažo vamzdį, tačiau teigė, kad tai padarė tik vieną kartą.
Ieškovai nurodė ieškinyje ir paaiškino teismo posėdyje, kad antrą kartą atsakovas užkimšo drenažo vamzdį 2013-04-10, dėl ko vėl pradėjo semti namo rūsį ir teko kreiptis į Domeikavos policijos nuovadą ir seniūniją, 2013-04-11 buvo atvykusi Domeikavos seniūnė, jos pavaduotoja, taip pat policijos pareigūnai. Tačiau tai patvirtinančių rašytinių įrodymų nepateikė, o iš 2013-02-14 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, jog J. B. apie antrąjį drenažo užkimšimo atvejį nurodė, jog tai įvyko praėjus kelioms dienoms po pirmojo užkimšimo (b.l. 22). Kadangi atsakovas taip pat yra nurodęs ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kad antrą kartą vamzdį jis užkimšo praėjus savaitei, teismas sprendžia, kad ieškovai klysta dėl datos. Nepaisant šio netikslumo, teismas vertina, kad ieškovų nurodytos aplinkybės, jog atsakovas tyčia du kartus užkimšo ieškovų drenažo vamzdį, yra pilnai įrodytos.
Teismas taip pat laiko nustatyta, kad po kilusio konflikto, ieškovas sunaikino buvusią ieškovo drenažo sistemą, nes panaikino drenažo šulinį, kurį, kaip teigė, pats buvo įrengęs 1987 m. valstybinėje žemėje ir leidęs pajungti ieškovui jo drenažo vamzdį. Tai patvirtino ir liudytojas A. S.. Iš Kauno rajono savivaldybės administracijos aplinkos skyriaus 2014-06-05 atsakymo J. B. matyti, kad 2014-04-09 sudaryta komisija nustatė, jog prie (duomenys neskelbtini) namo valstybinėje žemėje buvo vykdomi kasinėjimo darbai. Nors komisija negalėjo nustatyti, ar drenažinio vandens nuvedimo linijos šulinys buvo sugadintas, nes jis buvo uždengtas gelžbetonine plokšte, tačiau J. L. paaiškino, kad buvusį drenažo šulinį jis panaikino iškasdamas drenažo šulinio žiedus ir uždengdamas gelžbetonine plokšte. Leidimo žemės kasimo darbams iš seniūnijos nebuvo gavęs (b.l. 79).
Melioracijos įstatymo 6 straipsnio 4 ir 5 punktuose nustatyta, kad melioruotos žemės savininkai ar kiti naudotojai privalo derinti žemės kasimo darbus su kitais, kurių turtui ar interesams gali būti padaryta žala, žemės savininkais ir institucijomis, patikėjimo teise valdančiomis valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius; atlyginti valstybei ar kitam savininkui nuosavybės teise priklausantiems melioracijos statiniams neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 3D-218 patvirtinto melioracijos techninio reglamento MTR 1.12.01:2008 52.1. punktu draudžiama be žemės savininko žinios ir derinimo su institucijomis, patikėjimo teise valdančiomis valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius, kasti melioruotą žemę giliau kaip 0,7 m.
Vertintina, kad atsakovas J. L., užkimšdamas valstybinėje žemėje buvusį drenažo vamzdį, kuriuo gruntinio vandens perteklius pasišalindavo iš ieškovų sklypo, o vėliau kasinėdamas ir atjungdamas jį nuo bendros drenažo sistemos, elgėsi neleistinai, savavaldžiavo, nes savo veiksmų nederino nei su Kauno rajono savivaldybe, nei su ieškovu, nors suprato, kad jo turtui ar interesams gali būti padaryta žala, nes gyvendamas kaimynystėje ir naudodamasis ta pačia drenažo sistema, atsakovas turėjo žinoti, kad užkimšus drenažo vamzdį gruntiniai vandenys negalės nubėgti ir ims kauptis žemiausioje vietoje, t.y. namo rūsyje. Pažymėtina, kad už šiuos neteisėtus veiksmus atsakovas ir buvo nubaustas administracine tvarka.
Po atsakovo įvykdytų savavališkų žemės kasimo darbų ieškovai ir toliau nebegalėjo naudotis jų sklype buvusia drenažo sistema. Tai matyti iš ieškovo paaiškinimų, taip pat iš 2014-06-10 UAB „Giraitės vandenys“ rašto, jog valant (duomenys neskelbtini) gyventojui drenažo liniją, juosta pralindo apie 19 metrų. Toliau prakišti juostos nebuvo galimybės (b.l. 76).
Taigi, byloje nustatyta, kad dėl atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų sutriko gruntinio vandens nutekėjimas ir dėl šios priežasties vanduo susikaupė ieškovų namo rūsyje.
Ieškovas tai laiko pelėsio atsiradimo priežastimi ir prašo priteisti iš atsakovo 1986,97 Lt turtinės žalos atlyginimo, motyvuodamas, jog tokia suma reikalinga pelėsio panaikinimui ir dviejų kambarių remontui.
Pažymėtina, kad tokia pat pelėsio susidarymo priežastis nurodyta ir UAB „Skena“, kad dėl rūsio apsėmimo padidėjo drėgmė visame pastate ir atsirado galimybė patalpų 1-3 ir 1-4 kampuose susidaryti pelėsiui (b.l. 26-30).
Tai, kad pelėsis atsirado ir pradėjo plisti 2013 m. kovo mėnesį, po to, kai 2013 m. vasario mėnesį ieškovų namo rūsys buvo užsemtas, nurodė ir liudytoja J. B.. Liudytoja taip pat patvirtino, kad iki drenažo vamzdžio užkimšimo ieškovų namo rūsys buvo sausas, name buvo šilta ir nedrėgdavo. Liudytoja L. S., kuri yra šalių kaimynė, patvirtino, jog buvo pas B. namuose ir matė, kad pas jį semia rūsyje. Pas liudytoją irgi semia rūsį jeigu lyja, neša kibirais vandenį, nelaukia, kad atsirastų pelėsis. Liudytoja P. nurodė, kad ir pas juos anksčiau semdavo rūsį ir yra atsiradęs pelėsis.
Nors atsakovas nesutiko su ieškovų nurodyta pelėsio atsiradimo priežastimi, tačiau iš byloje apklaustų (duomenys neskelbtini) gyventojų paaiškinimų matyti, jog jiems yra žinoma ir suprantama, kad nuo drėgmės gali atsirasti pelėsis, todėl kiekvienas iš jų sprendžia problemą dėl gruntinio vandens pertekliaus.
Atsakovas teigė, jog ieškovas pats yra kaltas dėl pelėsio atsiradimo, nes mažai šildė namą. Tačiau iš ieškovo bei liudytojos B. paaiškinimų nustatyta, jog prieš atsirandant pelėsiui, ieškovų namas ir nebuvo šildomas dėl to, jog rūsys buvo apsemtas ir ieškovai apie savaitę negalėjo pasikurti krosnies. Neabejotina, jog šaltoje ir drėgnoje patalpoje susidarė sąlygos pelėsiui atsirasti, nes kaip nurodė ir pats atsakovas savo atsiliepime, „pelėsis formuojasi dėl kondensacijos, nusėdančios ant sienų paviršių mažų lašelių pavidalu. Kondensatas paprastai gali atsirasti šaltuoju sezonu“. Nors atsakovas nurodė, jog galimos įvairios pelėsio atsiradimo priežastys - dėl nepakankamo sienų storio, temperatūrų skirtumo, lietaus, nehermetiškos pastatų siūlių, pratekėjimų nuo seno stogo, taip pat nuo senų šildymo, vandentiekio ir kanalizacijos sistemų ir kt., tačiau nepateikė jokių įrodymų, jog buvo ir kitos priežastys, sąlygojusios pelėsio atsiradimą. Todėl teismas, atsižvelgdamas į jau nustatytus faktus ir pelėsio atsiradimo laiką, sprendžia, jog labiau tikėtina pelėsio atsiradimo priežastis –namo rūsyje susikaupęs vanduo ir dėl to atsiradusi drėgmė kambariuose, nei kitos galimos, tačiau neįrodytos priežastys.
Nagrinėjamoje byloje keliamas deliktinės atsakomybės klausimas. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą.
CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį.
Teismas sprendžia, jog ieškovai įrodė tiek atsiradusios žalos faktą – kambariuose 1-3 ir 1-4 atsiradusį pelėsį ir sugadintą sienų dažymą, o taip pat ir atsakovo neteisėtus veiksmus dėl drenažo užkimšimo, sąlygojusio vandens susikaupimą rūsyje bei pelėsio atsiradimą, bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją.
Sprendžiant ieškovams priteistinos turtinės žalos (nuostolių) klausimą, teismas iš dalies vadovaujasi UAB „Skena“ atliktu žalos dydžio paskaičiavimu, kadangi skaičiavimas atliktas vadovaujantis teisės aktuose nustatyta metodika, 2013-03-01 kainų lygiu (b.l. 26-36). Tačiau taip pat atsižvelgia į tai, kad šis paskaičiavimas atliktas vertinant būsimas išlaidas, kai darbus atlieka rangovinė organizacija. Tačiau ieškovas paaiškino, jog jis neketina samdyti jokios įmonės ar organizacijos, darbus atliks pats. Todėl apskaičiuotos žalos dydis mažintinas nevertinant soc draudimo išlaidų (203,11 Lt), bei 21 proc. PVM už darbus (249,63 Lt), nes akivaizdu, kad tokių išlaidų ieškovai nepatirs (CK 6.249 str. 3 d.). Todėl iš atsakovo priteistina ieškovams 1534,23 Lt turtinei žalai atlyginti.
Dėl ieškovei A. B. priteistinos neturtinės žalos.
Ieškovai taip pat prašė priteisti iš atsakovo 5000 Lt neturtinę žalą A. B., nurodydami, kad atsakovui piktybiškai siekiant savo interesų patenkinimo, t.y. gauti sutikimą atsakovui priklausančio ūkinio pastato statybos įteisinimui ir ne kartą užkimšinėjant drenažo vamzdį, ko pasėkoje apsemdavo ieškovams priklausančio gyvenamojo namo rūsį, jie gyveno įtampoje, nežinioje, kad vėl bus apsemtas namo rūsys, juos kankino nemiga ir nerimas, teko kęsti name tvyrančią drėgmę, nemalonų kvapą. Ieškovei A. B. ši situacija buvo ypač nepakeliama, kadangi, būdama silpnos sveikatos (2009 m. vasario mėn. 20 d. buvo neterminuotai nustatytas 65 % netektas darbingumas, jai yra diagnozuotos šios ligos: kaklinės ir juosmeninės stuburo dalies osteochondrozė; galvos smegenų kraujotakos sutrikimas; išeminė širdies liga; hipertenzija; persirgtas miokardo infarktas, ji yra itin jautri emociškai, jai nustatytas centrinės nervų sistemos sudirginimas. Šilainių poliklinikos Psichikos sveikatos centre gydosi nuo 1998 metų, nuo to laiko 5 kartus buvo gydyta Respublikinės Kauno ligoninės (RKL) padalinio Psichiatrijos ligoninėje. Šiuo metu jai taip pat reikalingas gydymas. Ji ypatingai jautriai ir skausmingai išgyveno minėtą situaciją, buvo itin nerami, naktimis negalėdavo užmigti, miegas būdavo nekokybiškas, buvo nervinga, verksminga. Sutriko šeimos gyvenimo ritmas. Todėl laiko, kad priežastinis ryšys tarp patirtos žalos ir atsakovo veiksmų yra akivaizdus (b.l.3-7).
Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta sveikatai ( LR CK 6.250 straipsnis).
Neturtinės žalos atlyginimas yra civilinės atsakomybės forma, todėl neturtinei žalai priteisti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas. Nustatant neturtinės žalos faktą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų, formuojama teismų praktika, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. ( CK 250 str. 1 d. ). ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Įrodyti neturtinės žalos faktą, kaip ir kitas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas neturtinės žalos atlyginimui, kaip civilinių teisų gynybos būdui, taikyti yra ieškovo pareiga.
Ieškovų pateikti medicininiai duomenys apie A. B. sveikatos būklę patvirtina, kad ieškovei nuo 1998-12-08 yra nustatytas 35 procentų darbingumo lygis ( b.l..14). Jai neterminuotai nustatytas vidutinis specialiųjų poreikių lygis (b.l. 17). Iš pateiktų Šilainių poliklinikos, Sargėnų sveikatos centro medicininių pažymėjimų nustatyta, kad ieškovė serga centrinės nervų sistemos susirgimais, nustatyta kaklinė-juosmeninė stuburo dalies osteochondrozė, galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, išeminė širdies liga, pirminė hipertenzija. Šilainių PSC ji lankosi nuo 1998-05, 5 kartus gydyta Psichiatrijos ligoninėje (b.l. 18-20,83-86 ). Iš pateiktų epikrizių matyti, jog ieškovė nuo 2010-01-08 iki 2010-02-12 ir nuo 2011-10-12 iki 2011-11-04 buvo stacionarizuota VšĮ Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės skyriuose, aprašyta, jog iki stacionarizavimo ji blogai miegodavo naktimis, keldavosi, buvo liūdna, verksminga, uždara, nenorėjo kalbėtis, ką nors daryti, skyriuose akcentavo vidinę įtampą, nerimą, greitai graudinosi, kaltino namiškius. Išrašant prognozės pasveikimui nepalankios, galimi paūmėjimai (b.l. 84-86).
Minėti duomenys patvirtina, kad ieškovė dar iki nustatytų atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų turėjo sveikatos problemų. Be kitų susirgimų, jai buvo diagnozuoti ir centrinės nervų sistemos susirgimas, depresija.
2013-03-25 Kauno Šilainių poliklinikos pažyma patvirtina, kad po atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų ieškovei buvo nustatytas centrinės nervų sistemos sudirginimas. (b.l. 20). Sudirginimo priežastis nenurodyta. Tačiau kaip nustatyta, nervų sistemos sutrikimų ieškovė turėjo ir anksčiau, ją vargino nerimas, bloga nuotaika, miego sutrikimai, padidintas jautrumas ir dirglumas. Todėl tai, kad ieškovės sveikata vėl pablogėjo ir teko kreiptis medikų pagalbos, neįrodo, jog yra priežastinis ryšys tarp atsakovo atliktų veiksmų ir pablogėjusios sveikatos. Pažymėtina ir tai, jog iš medicininių dokumentų matyti, jog ir anksčiau, neesant objektyvios priežasties, ieškovė jausdavosi blogai, buvo verksminga, nemiegojo naktimis. Todėl teismas sprendžia, jog ieškovai neįrodė, jog atsakovo atlikti neteisėti veiksmai buvo pagrindinė ieškovės patirtų neigiamų išgyvenimų ir sveikatos pablogėjimo priežastis.
Todėl ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo A. B., atmestinas.
Šioje byloje ieškovai buvo pareiškę du savarankiškus reikalavimus, iš kurių vienas iš esmės tenkintas, tik neženkliai sumažintas prašomos priteisti turtinės žalos dydis. Todėl laikytina, kad patenkinta 50 procentų ieškinio (CPK 93 str. 2 d., 4 d.).
Iš dalies patenkinus ieškinį, ieškovų turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).
Šioje byloje ieškovai patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: sumokėjo 210,00 Lt žyminio mokesčio, 600,00 Lt UAB „Skena“ už padarytos žalos nustatymą ir 750,00 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų (b.l.9,25,110-112 ), viso 1560,00 Lt. Todėl iš atsakovo turėtų būti priteista ieškovams 780,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (50 proc. nuo šių sumų – 210,00+600,00+750,00 =1560 : 50 proc.).
Atsakovas patyrė 2000,00 Lt (b.l. 107-109) teisinės pagalbos išlaidų, todėl jam iš ieškovų turėtų būti priteista 1000,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (2000,00 : 50 proc.)
Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, atsakovui iš ieškovų turi būti priteista 220,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Šioje byloje valstybė patyrė 24,45 Lt procesinių dokumentų išlaidų, kurios lygiomis dalimis priteistinos iš ieškovų ir atsakovo, t.y. 12,22 Lt iš ieškovų ir 12,22 Lt iš atsakovo. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąsk. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank” bankas, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660 (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 str., 270 str., 279 str., teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo J. L., ieškovams J. B. ir A. B. 1534,23 Lt turtinei žalai atlyginti.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui J. L. iš ieškovų J. B. ir A. B. solidariai 220,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovo J. L. 12,22 Lt (dvylika litų 22 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisti valstybei iš ieškovų J. B. ir A. B. solidariai 12,22 Lt (dvylika litų 22 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.
Teisėja Vida Agurkienė