VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. vasario 19 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Ramunė Mikonienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei mažajai bendrijai Fc technologies.

Teismas 

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų (toliau – ieškovė arba VMI) pareiškimu prašo iškelti bankroto bylą atsakovei mažajai bendrijai (toliau – MB) Fc technologies (toliau – ir atsakovė arba bendrija). Paaiškina, kad VMI yra atsakovės kreditorė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. gruodžio 15 d. duomenimis, bendrijos mokestinė nepriemoka buvo 10 075,16 Eur, iš jos pridėtinės vertės mokestis (PVM) – 9 100,14 Eur, delspinigiai – 975,02 Eur. Nurodo, kad mokestinė nepriemoka susidarė pagal atsakovės pateiktas PVM deklaracijas už 2022 m. rugpjūčio mėn., 2023 m. sausio mėn.; paaiškina, kad mokestinės nepriemokos išieškoti iš atsakovės banko sąskaitų ir turto nepavyko. Nurodo, kad atsakovė valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui nėra pateikusi finansinės atskaitomybės už 2022 metus. Nesant pateiktai finansinei atskaitomybei, nėra galimybės įvertinti atsakovės turimo turto ir įsipareigojimų santykio. Pateiktoje atsakovės finansinėje atskaitomybėje už 2021 m. matyti, kad turto iš viso 15 314 Eur, o įsipareigojimai – 15 280 Eur. Pažymi, kad įmonėje yra vienas dirbantis darbuotojas (vadovas), įmonė neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių.

2.       Atsakovė MB Fc technologies pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atsisakyti iškelti bankroto bylą. Akcentuoja, kad šio atsiliepimo pateikimo metu yra iš esmės įvykdžiusi savo įsipareigojimus VMI. Kaip nurodyta antstolio Rimanto Vižanskio 2023 m. gruodžio 28 d. raginime Nr. S-23-128-29208, atsakovė raginama įvykdyti savo įsipareigojimą ir sumokėti 10 473,53 Eur skolą VMI. Nurodo, kad atsakovė didžiąją dalį šio įsipareigojimo (8 194,53 Eur) jau yra įvykdžiusi. Tai patvirtina antstolio teisininkės pateikta informacija – išrašas iš vykdomosios bylos elektroninės sistemos. Likusią dalį savo įsipareigojimų VMI (2 279 Eur) atsakovė įvykdys iki 2024 m. sausio 19 d.; atsižvelgiant į tai, teismo posėdžio, kuriame bus sprendžiama dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei, ji nebeturės skolų valstybės biudžetui nebeturės. Teigia, kad atsakovė yra gyvybinga ir moki. Pažymi, kad su atsiliepimu teikia finansines ataskaitas už 2022 m., kurios buvo pateiktos Juridinių asmenų registrui. Taip pat šiuo metu rengiamos ir aktualios finansinės ataskaitos už 2023 m.; atsakovė nurodo, kad šiuo metu neturi jokių pradelstų įsipareigojimų kreditoriams ir nėra gavusi jokių reikalavimų dėl tokių reikalavimų nevykdymo ir (ar) pavėluoto vykdymo. Nagrinėjamos bylos faktinė situacija taip pat rodo, kad atsakovės skolos VMI susidarymas buvo laikinas jos patirtas sunkumas, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė sistemingai nevykdytų savo įsipareigojimų valstybės biudžetui ar kitiems kreditoriams. Priešingai, VMI prašyme nurodytos aplinkybės, susijusios iš esmės su vienu PVM įsipareigojimu, atsiradusiu pagal 2023 m. rugpjūčio mėnesio PVM deklaracijos duomenis. Papildomai nurodo, kad atsakovė 2023 m. aktyviai investavo į savo veiklos plėtrą ir šiuo metu žengia į aktyvios prekybos etapą, kurio metu turėtų uždirbti lėšų savo veiklai vykdyti, t. y.: 1) įmonė šiuo metu gamina elektroniką žaidimų (gaming) rinkai. Per 2023 m. įmonė produktų gamybai įsigijo detaliu ir įrangos už beveik 120 000 Eur; 2) nors kaip nurodo VMI, įmonėje yra tik 1 darbuotojas (vadovas), įmonė perka paslaugas, reikalingas savo veiklai iš kitų asmenų (pvz., įrangos diegimo, priežiūros ir pan.); 3) pagal kūrybos sutartis įmonėje taip pat dirba 1 inžinierius (mokslų daktaras); 4) įmonė, plėsdama savo veiklos apimtis per 2024 m., planuoja priimti dar 6 darbuotojus, kurių išsilavinimas būtų universitetinis ir 2 inžinierius, turinčius mokslų daktaro mokslinį laipsnį; 5) įmonė nuo 2024 m. sausio 5 d. įmonė pradėjo prekybą. Pagrindines prekybos rinkos šiame veiklos etape yra Jungtinės Amerikos Valstijos ir Didžioji Britanija.

3.       Teisme 2024 m. sausio 22 d. gauti atsakovės rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad atsakovė yra visiškai įvykdžiusi savo prievolės VMI. Tai patvirtina antstolio patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo 2024 m. sausio 17 d. Nr. S-24-128-1372. Jame pažymima, kad vykdomoji byla užbaigta visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą.

4.       Teisme 2024 m. vasario 1 d. gautas ieškovės VMI atsiliepimas, kuriame prašoma iškelti bendrijai bankroto bylą. Teigia, kad atsakovės nurodytos aplinkybės yra klaidinančios ir nepatvirtintos rašytiniais įrodymais. Nurodo, kad Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (MAIS) 2024 m. vasario 1 d. duomenimis, bendrijos mokestinės nepriemokos dengimas buvo atliktas pervedant 447,98 Eur sumą PLAIS nurodymu tik 2023 m. gruodžio 19 d, (nuo pareiškimo teismui išsiuntimo dienos). Paaiškina, kad MAIS 2024 m. vasario 1 d. duomenimis, bendrijos mokestinė nepriemoka 17 572,67 Eur, iš jos: pelno mokestis – 547 Eur, jo delspinigiai – 36,80 Eur, pridėtinės vertės mokestis – 15 576,16 Eur, jo delspinigiai – 1 412,71 Eur. VMI teigimu, mokestinė nepriemoka susidarė pagal bendrijos pateiktas pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (patikslintos) už 2022 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėn., 2023 m. sausio, birželio (dvi patikslintos deklaracijos), liepos, rugpjūčio mėn., pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją už 2023 m. gruodžio mėn. (pirminė deklaracija), pelno mokesčio deklaraciją už 2022 metus (patikslinta deklaracija). Teigia, kad atsakovė nepateikė duomenų, jog bendrija yra gyvybinga ir investavo į bendrijos plėtrą lėšas. Finansinės atskaitomybės už 2022 m. pateikimas teismui nepatvirtina bendrijos gyvybingumo. Anot VMI, nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, kad bendrija atsiskaitė su valstybe ir nebeturi skolos, jog yra gyvybinga.

5.       Teisme 2024 m. vasario 19 d. gauti atsakovės rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad bendrijos skaičiavimais, ji neturi VMI nurodomo įsiskolinimo valstybės biudžetui. Paaiškina, kad bendrijos įsipareigojimai valstybės biudžetui 2024 m. vasario 14 d. siekė 9 160 Eur. Ši suma žodžiu buvo suderinta su VMI atstove, tačiau VMI nepateikė šių duomenų patvirtinimo raštu. Iš nurodytos sumos, bendrija yra sumokėjusi 6 200 Eur, tačiau 2024 m. vasario 14 d. į VMI administruojamą sąskaitą dar galėjo būti neįskaitytas 1 400 Eur mokėjimas. Bendrija tiesiogiai antstoliui Rimantui Vižainiskiui yra sumokėjusi 2 279 Eur be antstolio bylos administravimo išlaidų. Šią sumą antstolis į VMI administruojamą sąskaitą pervedė 2024 m. sausio 17 d. tačiau šių papildomų paaiškinimų rengimo dieną ji dar nebuvo įskaityta į VMI administruojamą sąskaitą. Nurodo, kad 2024 m. vasario 14 d. duomenimis, bendrijos sąskaitoje mokėjimo įstaigoje (Paysera LT, UAB) sulaikyta 5 638,90 Eur. Išraše aiškiai nurodoma, kad mokėjimo įstaiga lėšų apribojimą atliko VMI naudai. Bendrijos vertinimu, dėl minėtų mokėjimų yra susidariusi 157 Eur atsakovės permoka į dėl VMI administruojamų mokesčių, kurių pagrindu buvo kreiptasi su pareiškimu (9 160 – 1 400 – 2 279 – 5 638 = -157). Atsakovė akcentuoja, kad įsipareigojimai valstybės biudžetui yra nuolat kintantis dalykas, kadangi bendrija vykdo aktyvią veiklą, todėl kiekvieną mėnesį atsiranda PVM mokesčio įsipareigojimų. Be to, gali atsirasti ir kitų mokestinių prievolių, pavyzdžiui, pelno mokestis už 2023 m. Todėl ir VMI nurodytas bendrijos didesnis nei 17 000 Eur įsipareigojimas atsirado dėl to, kad į VMI skaičiavimus buvo įtrauktos mokėtinos sumos pagal 2023 m. lapkričio ir gruodžio mėn. PVM mokesčio deklaracijas. Tačiau, bendrija pabrėžia, kad šiuos įsipareigojimus valstybės biudžetui yra įvykdžiusi. Pabrėžia, kad tai, jog atsakovė yra įvykdžiusi savo prievolės VMI, patvirtina ir antstolio patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo bendrijai iškelti bankroto bylos. Atsakovė papildomai nurodo, kad bendrija aktyviai vykdo savo veiklą, t. y. nuo 2024 m. vasario 2 d. priėmė vieną darbuotoją (per kovą-balandį planuojama priimti dar 2-3 naujus darbuotojus). Be to, per 2023 m. gruodžio – 2024 m. sausio mėn. atliko 32 pardavimus, gavo pajamas, todėl šios aplinkybės sudaro pagrindą bendrijai ateityje vykdyti savo įsipareigojimus tiek valstybei, tiek kitiems kreditoriams.

Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados.

6.       Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 2 dalį, bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Įmonės nemokumo sąvoka apibrėžta JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje, kur nurodyta, kad įmonės nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Tačiau pagal teismų praktiką įmonė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams formaliai net ir neviršijant pusės balansinės turto vertės, jeigu nustatoma, kad įmonė daug metų nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-598-407/2020 ir joje cituojama praktika).

7.       Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su įmonės turto verte. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Tai reiškia, kad į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr.e2-254-464/2020 ir joje cituojama praktiką).

8.       Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020 ir joje cituojamą praktiką). Kasacinis teismas pažymėjo, kad juridinio asmens nemokumas taip pat sietinas su tokiais požymiais: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

9.       Juridinių asmenų registro duomenimis, MB Fc technologies (ankstesnis pavadinimas – MB Mp amber art), juridinio asmens kodas 305695313, įregistruota 2021 m. vasario 8 d.; įmonės vadovu nuo bendrijos įkūrimo iki dabar yra L. D.; įmonės veikla – kūrybinė, meninė ir pramogų organizavimo veikla; meninė kūryba; didmeninė prekyba už atlygį ar pagal sutartį.

10.       Ieškovė VMI pareiškime teigia, kad Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. vasario 1 d.  duomenimis, atsakovės mokestinė nepriemoka buvo 17 572,67 Eur, iš jos: pelno mokestis – 547 Eur, jo delspinigiai – 36,80 Eur, pridėtinės vertės mokestis – 15 576,16 Eur, jo delspinigiai – 1 412,71 Eur. VMI teigimu, mokestinė nepriemoka susidarė pagal bendrijos pateiktas pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (patikslintos) už 2022 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėn., 2023 m. sausio, birželio (dvi patikslintos deklaracijos), liepos, rugpjūčio mėn., pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją už 2023 m. gruodžio mėn. (pirminė deklaracija), pelno mokesčio deklaraciją už 2022 metus (patikslinta deklaracija).

11.       2024 m. vasario 19 d. duomenimis, atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai neturi įsiskolinimo. 2024 m. vasario 19 d. duomenimis, įmonėje dirba vienas darbuotojas.

12.       Iš atsakovės Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registrui pateikto balanso už 2022 m. duomenų matyti, kad už 2022 m. viso turto vertė nurodyta 20 895 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 16 633 Eur. Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovės teismui į bylą pateiktuose finansinės atskaitomybės dokumentuose už 2022 m., mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 22 760 Eur. Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovė nėra teikusi finansinės atskaitomybės už 2023 metus. Tačiau bendrija teismui pateikė preliminarių 2023 m. gruodžio 31 d. balansą (kuris nėra patvirtintas įmonės buhalterio parašu), iš kurio matyti, kad bendrijos turtą sudaro 51 235 Eur (kurį iš esmės sudaro vien tik trumpalaikis turtas), tuo tarpu bendrijos įsipareigojimai pateikto preliminaraus balanso duomenimis sudaro 11 036 Eur. Taigi pagal balanso testą, bendrija nelaikytina nemokumo sąvoką atitinkančia įmone (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).

13.       VĮ „Registrų centras“ duomenimis nekilnojamojo turto bendrija neturi.

14.       VĮ „Regitra“ duomenimis bendrija vardu įregistruotų transporto priemonių nėra. 

15.       Antstolių informacinės sistemos duomenimis antstolio Rimanto Vižainiškio kontoroje bendrijos atžvilgiu vykdomojoje byloje Nr. 0128/23/02239 buvo vykdomas išieškojimas ieškovės VMI naudai, išieškoma suma – 10 473,53 Eur. Sistemos duomenimis, 2024 m. sausio 17 d. vykdomoji byla užbaigta, bendrijai visiškai įvykdžius išieškojimą.

16.       Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, šiuo metu bendrijos atžvilgiu nėra pradėtų teisminių procesų. Teismas taip pat nenustatė, jog atsakovei būtų inicijuotas restruktūrizavimo bylos iškėlimas.

17.       Atsakovė savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose teigia, kad šiuo metu nėra pagrindo iškelti bendrijai bankroto bylą, kadangi, anot bendrijos, šiuo metu ji yra įvykdžiusi visus pradelstus įsipareigojimus valstybės biudžetui, be to, kadangi įmonė vykdo aktyvią veiklą, todėl kiekvieną mėnesį atsiranda PVM mokesčio įsipareigojimų. Bendrijos teigimu, ji aktyviai vykdo savo veiklą, t. y. nuo 2024 m. vasario 2 d. priėmė vieną darbuotoją, planuoja priimti naujus darbuotojus, vykdo veiklą, generuojančią pelną.

18.       Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Taip pat pažymima, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

19.       Pareiškimą nagrinėjantis teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar reikalinga pateikti papildomų įrodymų. Kita vertus, teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo pareigos taisyklių taikymo ir proceso rungtyniškumo principo įgyvendinimo: sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent įmonė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).

20.       Teismo vertinimu, vertinant įmonės likvidumo aspektu, atsakovės į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad ji yra įvykdžiusi savo prievolę kreditorei (ieškovei) VMI, ir, šiuo požiūriu, taip pat nelaikytina nemokia įmone (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Šią aplinkybę, kaip jau minėta, visų pirma patvirtina tai, kad antstolis R. Vižainiškis užbaigė vykdomąją bylą bendrijai visiškai įvykdžius išieškojimą VMI naudai. Be to, bendrijos teikiamais naujausiais duomenimis, ji VMI yra sumokėjusi 6 200 Eur, tačiau 2024 m. vasario 14 d. į VMI administruojamą sąskaitą dar galėjo būti neįskaitytas 1 400 Eur mokėjimas. Be to, bendrija tiesiogiai antstoliui R. Vižainiskiui sumokėjo 2 279 Eur be antstolio bylos administravimo išlaidų, galiausiai, 2024 m. vasario 14 d. duomenimis, bendrijos sąskaitoje, esančioje mokėjimo įstaigoje Paysera LT, UAB, sulaikyta 5 638,90 Eur, kuris atliktas VMI naudai.

21.       Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasis pozicijos, jog, sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, visų pirma reikšminga nustatyti, kaip įmonė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (darbo užmokestį). Jei įmonė akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar tokia įmonė gali būti laikoma gyvybinga (žr., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020; 2022 m. liepos 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-806-407/2022).

22.       Aptarti duomenys sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovė turi turto, vykdo ūkinę komercinę veiklą, kuri generuoja realias pajamas, iš kurių yra dengiami, ir, tikėtina, ateityje toliau bus dengiami įsiskolinimai kreditoriams, tame tarpe ir valstybės biudžetui. Kaip teisingai nurodė atsakovė, ji yra ūkine komercine veikla užsiimanti įmonė, kuri turi vykdyti savo prievoles valstybės biudžetui. Tačiau byloje pateikti duomenys sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovė yra pajėgi tokias prievoles vykdyti. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad atsakovės finansinė padėtis nėra kritinė, todėl, įvertinus tai, kad bankroto bylos kėlimas yra ultima ratio priemonė, šiuo metu kelti atsakovei bankroto bylą nėra pagrindo.

23.       Poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę yra socialiai reikšmingesnis nei siekis likviduoti tokią įmonę, ši aplinkybė nereiškia, kad gali būti atsisakoma kelti bankroto bylą ūkio subjektui, kuris akivaizdžiai nemokus ir neturi realių galimybių atsiskaityti su kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1876-381/2020). Teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, bankroto byla turi būti keliama tik tuomet, kai teismui, išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad bendrovė yra nemoki. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, jog šiuo metu kelti atsakovei bankroto bylą nėra pagrindo, todėl VMI pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo netenkintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teismas

n u t a r i a :

ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo netenkinti.

Atsisakyti iškelti atsakovei mažajai bendrijai Fc technologies bankroto bylą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą. 

Teisėja                                        Ramunė Mikonienė