Civilinė byla Nr. e2S-1049-577/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16626-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.10; 3.3.2.5

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „LUVEL transportas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutarties dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo dalimis civilinėje byloje pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovei UAB „Luvel transportas“ dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-429-779/2020, panaikinęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. sprendimą, ieškovės J. S. ieškinį tenkino ir priteisė jai iš atsakovės UAB „LUVEL transportas“ 17 500 Eur skolą, 1 320,89 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir 1 440,71 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2.       Atsakovė UAB „LUVEL transportas“ pateikė prašymą teismo sprendimu priteistą 19 838,60 Eur skolą išdėstyti dalimis, po 500 Eur per 39 mėnesių laikotarpį, paskutinį mėnesį sumokant 838,60 Eur. Nurodė, kad atsakovės turtinė padėtis yra itin sunki; ji keletą metų patiria nuostolius, turi daug kreditorių, kitų įsipareigojimų; atsakovės turtas ir piniginės lėšos yra suvaržytos, antstoliai esamam turtui taiko areštą. Pasak atsakovės, bendrovė yra ties nemokumo riba ir šiuo metu neturi jokių objektyvių galimybių iš karto sumokėti teismo priteistą skolą ieškovei.

3.       Ieškovė J. S. su atsakovės reikalavimu nesutiko, atsiliepime nurodė, kad duomenų apie atsakovės disponuojamą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą nepateikta; neparodoma tikroji atsakovo turtinė padėtis. Ieškovės teigimu, atsakovė disponuoja keliais automobiliais, iš kurių galimas skolos išieškojimas, o prašomas teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo laikotarpis yra neproporcingai ilgas. Ieškovė neprieštarautų teismo sprendimo vykdymo išdėstymui jos nurodytomis sąlygomis: pusę visos priteistos sumos (skolos, priskaičiuotų palūkanų ir priteistų bylinėjimosi išlaidų) 11 028,01 Eur atsakovė privalėtų sumokėti ieškovei iki 2020 m. gegužės 15 d., o likusia? skolos suma? bei procesines palūkanas 534,06 Eur, iš viso 11 562,07 Eur, atsakovė įsipareigotų sumokėti ieškovei lygiomis dalimis per 12 mėnesių, kiekviena? mėnesį sumokant ieškovei po 963,51 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 4 d. nutartimi atsakovės UAB „LUVEL transportas“ prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo dalimis tenkino iš dalies -  išdėstė Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-429-779/2020 vykdymą šiomis sąlygomis: pusę visos priteistos sumos (skolos, priskaičiuotų palūkanų ir priteistų bylinėjimosi išlaidų), t. y. 11 028,01 Eur, atsakovę įpareigojant sumokėti ieškovei iki 2020 m. gegužės 15 d., o likusią skolos dalį (skola, priskaičiuotos palūkanos), t. y. 11 562,07 Eur, įpareigoti atsakovą sumokėti ieškovei lygiomis dalimis per 12 mėnesių laikotarpį, kiekvieną mėnesį sumokant ieškovei po 963,51 Eur dydžio įmoką, pirmąja periodinės įmokos data laikant 2020 m. birželio 15 d.

5.       Teismas įvertinęs byloje pateiktus duomenis, nesutiko su prašyme išdėstyta atsakovės pozicija apie galimą įmonės bankrotą ir keletą metų vykdomą nuostolingą veiklą, tačiau sutiko, kad minėtos skolos sumokėjimas (teismo sprendimo įvykdymas) iš karto, gali prisidėti prie dar sunkesnės dabartinės įmonės (atsakovo) finansinės situacijos pablogėjimo, taip galimai sukeliant tolimesnius finansinius iššūkius vykdant ūkinę komercinę veiklą (trumpalaikio pobūdžio finansinius sunkumus paverčiant ilgalaikio pobūdžio finansiniais sunkumais). Sprendė, kad teismo sprendimo vykdymą atsakovės atžvilgiu teisinga išdėstyti ieškovės atsiliepime nustatyta tvarka.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6.       Atsakovė UAB ,,Luvel transportas“ atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutartį ir tenkinti atsakovės prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-429-779/2020, vykdymo išdėstymo visiškai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Teismas objektyviai ir atidžiai neįsigilino į atsakovės prašymą bei neįvertino, kad net ir 11 028,01 Eur suma, kurią teismas nurodė sumokėti iš karto, atsakovei yra itin didelė bei šiuo metu nepakeliama finansinė našta. Pabrėžė, kad atsakovė neturi jokių finansinių galimybių iki 2020 m. gegužės 15 d. surinkti ir sumokėti ieškovei šią sumą. Laikotarpiu, kai visoje šalyje yra paskelbtas karantinas, atsakovė, kaip ir daugelis verslų Lietuvoje, taip pat patiria nuostolius ir sunkumus dėl COVID-19 pandemijos. Karantino laikotarpiu UAB „Luvel transportas“ veikla buvo iš esmės sustojusi ir tik šiuo metu po truputį atnaujinama.

6.2.                      Be to, atsakovė atsiskaitymus su kreditoriais turi vykdyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.9301 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. atsakovė su ieškove atsiskaityti gali tik įvykdžiusi finansinius įsipareigojimus darbuotojams bei valstybės biudžetui. Atsakovė teismo sprendimą gali vykdyti tik dalimis, nes neturi jokių finansinių galimybių iškart ieškovei sumokėti net ir 11 028,01 Eur sumą.

7.       Ieškovė J. S. atsiliepime prašo palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutartį ir atsakovės UAB „Luvel transportas“ prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 10 d. sprendimo vykdymo išdėstymo atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Atsakovės pozicija, kad karantino laikotarpiu jos veikla buvo iš esmės sustojusi nepagrįsta jokiais objektyviais tai patvirtinančiais dokumentais (pvz. prastovos paskelbimu, apyvartos duomenų pateikimu ir kt.). Pozicija, kad daugelis verslų Lietuvoje patiria nuostolius ir sunkumus dėl COVID-19 pandemijos nėra galimybės remtis, nes ji yra abstrakti.

7.2.                      Atsakovė nutyli, kad buvo tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės sąskaitoje esančioms beveik 50 000 Eur piniginėms lėšoms, kurios buvo išnaudotos vykdant mokėjimus Sodrai ir VMI. Abejoja, kad mokesčius mokėjusi įmonė, per šį laikotarpį į sąskaitą negavo absoliučiai jokių pajamų.

7.3.                      Deklaruodama galinti mokėti per mėnesį po 500 Eur, atsakovė ir jų nė karto nesumokėjo. Toks elgesys atskleidžia, kad atsakovės tikslas - vilkinti skolos grąžinimą.

7.4.                      Atsakovė nepateikė pinigų apyvartą pagrindžiančių dokumentų, turimų įsipareigojimų kitiems kreditoriams ir pan., todėl prašymas leisti fiziniam asmeniui kredituoti juridinio asmens, t. y. atsakovės veiklą beveik 4 metus - prieštarauja teismo sprendimo privalomumo principui: negali būti leidžiama kilti tokiai situacijai, kai teismas, priėmęs sprendimą tenkinti ieškinį, jo vykdymo sąlygas taip išplečia, kad tokio sprendimo vykdymas iš esmės sukuria atsakovui tokias sąlygas, kurių jis negautų rinkoje net ir kreipdamasis dėl paskolos.

7.5.                      Teismas tinkamai vertino aplinkybes ir priėmė teisingą ir objektyvų sprendimą, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

9.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai tik iš dalies tenkino atsakovės prašymą išdėstyti teismo sprendimu ieškovei priteistų sumų mokėjimą.

10.       CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

11.       Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Teismo sprendimo privalomumas, pasireiškiantis tuo, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis), lemia, jog sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai - teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-660-178/2017). Taigi, šios nuostatos suponuoja, kad vien turtinė atsakovų padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo privalomo išdėstymo ar atidėjimo. Sprendžiant šį klausimą, taip pat vertintina aplinkybė, ar, patenkinus prašymą atsakovo nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti ieškovo teisėti lūkesčiai.

12.       Taip pat pažymėtina, kad teismų praktikoje, be kita ko, laikomasi nuostatos, jog pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-186/2011; 2014 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-911/2014; 2015 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-978-407/2015).

13.       Atsakovė atskirajame skunde teigia, kad teismas neįvertino, jog net ir 11 028,01 Eur suma, kurią teismas nurodė sumokėti iš karto, atsakovui yra itin didelė suma bei šiuo metu nepakeliama finansinė našta. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantės argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad skundžiama nutartis neteisėta ar nepagrįsta.

14.       Apeliantė, akcentuodama itin sunkią savo turtinę padėtį, ne tik kad jos nepagrindė pakankamais duomenimis (prašyme pateikti einamosios sąskaitos duomenys (likutis), nenurodant nei sąskaitos savininko, nei išrašo datos; finansinės atskaitomybės dokumentai (balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita) už 2019 metus, iš kurių matyti, kad nors apeliantė 2019 metais veikė nuostolingai, įmonė turėjo net 137 605 vertės turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 8 794 Eur)), tačiau savo argumentų visiškai nesusiejo su skundžiamoje nutartyje pacituotais teismų praktikoje suformuotais išaiškinimais dėl ginčo šalių interesų derinimo taisyklės taikymo, įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo, jo įvykdymo per įmanomai trumpesnį laiką principus, kitos šalies teisėtus interesus ir lūkesčius.

15.       Pažymėtina, kad procesas šioje byloje pradėtas dar 2018 m. gegužės 31 d., t. y. kuomet įmonės veikla buvo pelninga. Taigi, atsakovė, žinodama apie pareikštą reikalavimą, per šį laikotarpį galėjo sukaupti ženklią sumą. Šiuo atveju, ieškovė atsiliepime nurodė, jog net ir deklaruodama galinti mokėti per mėnesį po 500 Eur, atsakovė jų nė karto nesumokėjo. Atsakovės nurodytas 39 mėnesių terminas (daugiau nei treji metai), per kurį prašoma išdėstyti teismo sprendimu priteistų sumų mokėjimą, nelaikytinas atitinkančiu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei ieškovės teisėtų lūkesčių vykdant teismo sprendimą. Kita vertus, nei prašyme, nei atskirajame skunde atsakovė nenurodė, kokios aplinkybės užtikrintų jos galimybes visą laikotarpį vykdyti teismo sprendimą. 

16.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovės atsiliepime išdėstytai pozicijai, kad atsakovės teiginiai, jog karantino laikotarpiu UAB „Luvel transportas“ veikla buvo sustojusi, kad atsakovė patiria nuostolius ir sunkumus dėl COVID-19 pandemijos, nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis (kad dėl šalyje paskelbto karantino jos vykdomai veiklai būtų taikomi kokie nors ribojimai, kurie įtakotų veiklą bei pajamų mažėjimą).

17.       Atsakovė atskirajame skunde teigia, jog ji atsiskaitymus su kreditoriais turi vykdyti CK 6.9301 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. su ieškove atsiskaityti gali tik įvykdžiusi finansinius įsipareigojimus darbuotojams bei valstybės biudžetui, tačiau mokėjimų kitiems subjektams dydžių bei terminų, konkrečių duomenų apie išduotus vykdomuosius dokumentus kitiems kreditoriams nenurodė ir nepateikė, todėl nėra galimybės įvertinti šių argumentų įtakos sprendžiamam klausimui.

18.       Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, jog teismo sprendimo vykdymą atsakovės atžvilgiu teisinga išdėstyti ieškovės atsiliepime nustatyta tvarka (t. y. pusę priteistos sumos sumokant per ieškovės nurodytą terminą, o likusią – išdėstyti vienerių metų terminui), yra pagrįsta bei atitinka teismų praktiką sprendžiant teismo sprendimo vykdymo išdėstymo klausimus.

19.       Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad keisti ar naikinti skundžiamą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 straipsniai).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                             Jadvyga Mardosevič