Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2A-359-227/2019

Daina Lisaitė                                                                 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07208-2018-1

 Procesinio sprendimo kategorija: 

 (S)

2.6.8.10; 2.6.29.3; 3.3.1.20

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 17 d.

                                                              Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 22 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-655-812/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui I. Š. dėl skolos priteisimo, ir        

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 3145,31 Eur negrąžintą kreditą, 382,38 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 25,25 procentų dydžio mokėjimo palūkanas už negrąžintą 3145,31 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 487,37 Eur tarpininkavimo mokestį, 1739,33 Eur administravimo mokestį, 6,42 Eur sutartines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 130 Eur žyminį mokestį, 246,01 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas

2.       Nurodė, kad šalys 2018 m. balandžio 26 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K098879125, pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė 3200 Eur vartojimo kreditą 60 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą: 2464 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma 25,25 proc.), 504,10 Eur tarpininkavimo mokestį. Ieškovė 2018 m lapkričio 14 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį. Kadangi atsakovas nevykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų, ieškovė kreipėsi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo

3.       Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė. 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. sausio 22 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovo 3145,31 Eur negrąžintą kreditą, 382,38 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 18,25 procentų dydžio palūkanas nuo negrąžintos kredito dalies (3145,31 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos (2018 m. lapkričio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo, 487,37 Eur tarpininkavimo mokestį, 6,42 Eur sutartines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gruodžio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 90,75 Eur žyminį mokestį, 171,74 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

5.       Teismas nustatė, kad šalys 2018 m. balandžio 26 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K098879125, pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė 3200,00 Eur vartojimo kreditą 60 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą: 2464,00 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma 25,25 proc.), 504,10 Eur tarpininkavimo mokestį. Ieškovė 2018 m lapkričio 14 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį. Pripažino, kad atsakovas prievolės neįvykdė, todėl reikalavimas priteisti 3145,31 Eur negrąžintos kredito dalies ir iki kreipimosi į teismą dienos paskaičiuotų 382,38 mokėjimo palūkanų yra pagrįstas. Taip pat pagrįstais pripažino reikalavimus dėl 6,42 Eur palūkanų už pavėluotą atsiskaitymą, 487,37 Eur tarpininkavimo mokesčio, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo.

6.       Nors ieškovė prašė iš atsakovo priteisti sutartyje numatytų 25,25 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3145,31 Eur), skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas yra vartotojas, palūkanos, mokėtinos esant sutarties pažeidimui, atlieka kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Pažymėjo, kad Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje yra nustatytas 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis, kuris taikytinas visų formų netesyboms, ieškovė nepateikė įrodymų, kad suteikdama kreditą atsakovui patikrino jo finansines galimybes grąžinti kreditą nustatytu terminu, dėl kredito negrąžinimo patiria didesnius nei minimalūs nuostolius. Teismas pripažino, kad sutartinės palūkanos yra nepagrįstai didelės, pažeidžia vartotojo teises, jų skaičiavimo terminas iš esmės nėra apibrėžtas objektyviais kriterijais, todėl sumažino jas iki VKĮ numatyto netesybų dydžio 18,25 procentų (0,05 proc. x 365 dienos) (CK 6.37 straipsnio 3 dalis).

7.       Nors ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 1739,33 Eur administravimo mokesčio pagal sutarties 5.4 p., 5.14 p., teismas šio reikalavimo netenkino. Teismas įvertino nurodytų sutarties punktų turinį, sprendė, kad administravimo mokestis mokamas tik atsakovui pažeidus sutarties nuostatas, jis yra tam tikra netesybų forma ir prievolė mokėti šį mokestį atsiranda tik kaip pažeidimo pasekmė. Vadovavosi VKĮ 11 straipsnio 8 dalimi, nustatančia, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Kadangi iš atsakovo ieškovės naudai priteistos kompensuojamosios palūkanos, sprendė, kad reikalavimas dėl administravimo mokesčio priteisimo negali būti tenkinamas.  

8.       Ieškinys patenkintęs iš dalies, teismas proporcingai paskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas (CPK (toliau - Civilinio proceso kodekso) 93 straipsnio 2 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

9.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „NEO Finance“ prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 22 d. sprendimo už akių dalis dėl administravimo mokesčio, mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą priteisimo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisti apeliantei iš atsakovo 1739,33 Eur administravimo mokestį, 25,25 procentų dydžio mokėjimo palūkanas už negrąžintą 3145,31 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, visas pirmojoje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo priteisti apeliantei UAB „NEO Finance“ iš atsakovo 39 Eur žyminio mokesčio bei 246,01 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Prašo prijungti prie bylos naujai teikiamus įrodymus.

10.       Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino sutarties nuostatas ir nepagrįstai konstatavo, jog administravimo mokestis, atsižvelgiant į jo esmę, turėtų būti kvalifikuojamas kaip netesybos ir todėl negali būti priteisiamas, remiantis VKĮ 11 straipsnio 8 dalimi. Administravimo mokesčio paskirtis ir tikslas nėra sutartinės atsakomybės už įsipareigojimų vykdymo taikymas, jis taikomas ir vartojimo kredito gavėjo mokamas tarpusavio skolinimo platformai už sutarties vykdymo administravimą, priežiūrą, įmokų surinkimą ir panašius veiksmus. Mokesčio skaičiavimo pabaiga nėra susieta su prievolės įvykdymo momentu, priešingai nei netesybos. Šiaulių apygardos teismas savo nutartyse, priimtose civilinėse bylose Nr. e2A-682-856/2018 ir e2A-96-372/2017, nagrinėdamas klausimą dėl analogiško sutarties administravimo mokesčio perkvalifikavimo į netesybas, nustatė, jog administravimo mokestis yra įskaitomas į šalių sutartų mokėtinų sumų dydį, tačiau jam gali būti taikomas nulinis tarifas, jei kredito gavėjas tinkamai vykdo savo pareigas. Atsakovas nevykdė sutarties ir prarado nuolaidas. Informacija apie mokesčius nebuvo nutylima, atsakovas nesuteikė pagrindo manyti, jog jis nesupranta pateiktos informacijos, vartotojai negali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Teismui kilus abejonių dėl vartojimo kredito gavėjo mokumo vertinimo, jis turėjo įpareigoti ieškovę pateikti papildomus įrodymus, tačiau to nepadarė. Apeliantė tinkamai atliko atsakovo mokumo vertinimą ir neprivalėjo teismui kartu su ieškiniu pateikti įrodymus, pagrindžiančius tai, kad suteikdama kreditą, ji elgėsi rūpestingai bei patikrino, ar atsakovas sugebės grąžinti kreditus sulygtu terminu. Prašo apeliacinės instancijos teismo priimti naujus įrodymus dėl atsakovo mokumo vertinimo, kadangi šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

11.       Nurodo, kad pagal bendrąją taisyklę vartojimo kredito sutartyje nustatytos mokėjimo palūkanos skaičiuojamos už naudojimąsi suteiktu vartojimo kreditu iki sutarties pabaigos. Tačiau jeigu vartojimo kredito davėjas nutraukia vartojimo kredito sutartį (kaip tai buvo padaryta 2018-11-14 išsiųstu išankstiniu rašytiniu pranešimu) vartojimo kredito gavėjui pažeidus įsipareigojimą grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir mokėti sutartas mokėjimo palūkanas nustatytu terminu ir tai aiškiai bei nedviprasmiškai nustatyta vartojimo kredito sutartyje, vartojimo kredito davėjas gali ir po vartojimo kredito sutarties nutraukimo skaičiuoti mokėjimo palūkanas, t. y. iki vartojimo kredito grąžinimo vartojimo kredito davėjui dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Šalys sutartyje numatė ne tik mokėjimo palūkanų taikymą bet ir kompensuojamąsias palūkanas, kurių procentinis dydis yra tapatus mokėjimo palūkanoms, tačiau skiriasi jų paskirtis, skaičiavimo pradžios bei pabaigos momentai. Mokėjimo palūkanos yra išreikštos fiksuotu dydžiu (2464 Eur), nurodomos vartojimo kredito grąžinimo sutartyje bei mokėjimo grafike, ir yra išdalintos kiekvienai mėnesinei įmokai, už naudojimąsi vartojimo kreditu tą apibrėžtą laikotarpį. Palūkanos apskaičiuotos preziumuojant, jog vartojimo kredito gavėjas savo prievoles vykdys tinkamai ir neapima kompensuojamųjų palūkanų, kurios skaičiuojamos jam vėluojant vykdyti savo įsipareigojimus. Atsižvelgiant į tai, suėjus mėnesinės įmokos datai, mokėjimo palūkanų skaičiavimas yra sustabdomas ir, jeigu vartojimo kredito gavėjas šios įmokos neapmoka - pradedamos skaičiuoti kompensuojamosios palūkanos, taikant tą pačią palūkanų normą. VKĮ 11 straipsnio 8 dalis taikytina visų formų netesyboms, o ne palūkanoms. Teismas gali mažinti tik susitarimu nustatytas didesnes negu įstatymines palūkanas; sutartinės palūkanos mažinamos tik esant dviem pagrindams: susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams (CK 6.37 str. 3 d.) arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 1.5 straipsnis). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko riziką, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą, į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas ir kitas aplinkybes. Teismas minėtų aplinkybių neįvertino, taip pat neprašė apeliantės pateikti papildomus įrodymus ar paaiškinimus. Apeliantė turėjo teisę nutraukus sutartį reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) bei kompensacines palūkanas visa apimtimi, t. y. atitinkamai 382,38 Eur iki kreipimosi į teismą dienos ir 25,25 procentų dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą 3145,31 nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Pripažinus, kad reikalavimai tenkintini visa apimtimi, apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

12.       Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

13.       Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

14.       Apeliantė prašo priimti naujus įrodymus dėl atsakovo mokumo vertinimo, kadangi šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Nors apeliantė teigia, kad įrodymų dėl atsakovo mokumo vertinimo pateikimo būtinybė atsirado po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, manytina, kad tokius duomenis ieškovė turėjo galimybę pateikti savalaikiai pirmosios instancijos teismui. Todėl juos priimti bei vertinti atsisakoma.

15.       Byloje nustatyta, kad šalys 2018 m. balandžio 26 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K098879125, pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė 3200 Eur vartojimo kreditą 60 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą: 2464,00 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma 25,25 proc.), 504,10 Eur tarpininkavimo mokestį. Ieškovė 2018 m lapkričio 14 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį ir kreipėsi į teismą su ieškiniu. 

16.       Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad administravimo mokestis kvalifikuotinas kaip netesybos ir mokestis negali būti priteisiamas vadovaujantis VKĮ 11 straipsnio 8 dalimi, taip pat nesutinka, kad sutartinės palūkanos gali būti sumažintos iki VKĮ numatyto netesybų dydžio.

17.       Byloje nustatyta, kad pagal Vartojimo kredito sutarties 5.4. punktą sutarties administravimo mokestis yra apskaičiuojamas taip: 1,2 (viena ir dvi dešimtosios) procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus priskaičiuotą tarpininkavimo mokestį; sutarties administravimo mokestis per mėnesį yra ne daugiau nei 30 (trisdešimt) eurų; vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų susijusių su nuolatine vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole; todėl šalys susitaria, kad sutarties administravimo mokesčiui yra taikoma nuolaida ir jis yra lygus nuliui; vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei; kadangi sutarties administravimo mokestis nėra naudojamas skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirtas bendrovės patiriamoms išlaidoms susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui, sutarties administravimo mokesčiui nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.14. punktu. Vartojimo kredito sutarties 5.14 punkte nustatyta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, sutarties administravimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t.y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t.y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.

18.       Kaip matyti iš vartojimo kredito sutarties 5.4 ir 5.14 punktų, sutartyje nustatyta administravimo mokesčio nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia). Tokia sąlyginė nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susietas su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją, kuri iš esmės pasireiškia nubaudimo forma. Tai atitinka baudos, kaip vienos iš netesybų rūšies, sampratą pagal CK 6.71 straipsnį. Prievolės esmė dėl to, kad netesybos sutartyje pavadintos nuolaida, nesikeičia. Priešingas aptariamų sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai. Tai, kad netesybos pavadintos administravimo mokesčiu, nekeičia jų esmės. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad toks mokestis vertintinas kaip netesybos ir tokiu atveju aktualios VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatos.

19.       Šiuo atveju yra reikšminga, kad ieškinio reikalavimai grindžiami tarp šalių susiklosčiusiais vartojimo teisiniais santykiais, o norminiuose teisės aktuose bei teismų praktikoje plėtojama padidinta (prioritetinė) vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsauga. Taigi, ji turi būti teismo ex officio taikoma nagrinėjant bylas, kuriose viena iš šalių yra vartotojas, kas nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta. Pažymėtina, kad VKĮ nuostatos yra taikomos ir sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo (Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis), šio įstatymo teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio, dėl ko vartojimo kredito sutarties šalys negali jų pakeisti sutartimi (CK 6.157 straipsnio 1 dalis). Viena iš tokių imperatyvių nuostatų įtvirtinta įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje, pagal kurią 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną (viso ne ilgiau kaip už 180 dienų laikotarpį) dydis taikytinas visų formų netesyboms, todėl jeigu vartojimo kredito sutartyje už finansinių įsipareigojimų nevykdymą netesybos yra nustatytos konkrečia pinigų suma (bauda), vartojimo kredito davėjas privalo užtikrinti, kad ši suma konkrečiu atveju neviršytų įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyto dydžio.

20.       Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tuo atveju, jei teismas nustato, kad sutartyje nustatytos netesybos yra neproporcingai didelės, jis turi sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, pripažinti nesąžininga, negaliojančia ab initio (nuo pradžių) ir šios sąlygos ginčo atveju netaikyti. Pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.2284 straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-289-1075/2018). Nagrinėjamu atveju administravimo mokesčio dydis apskaičiuotas kitokiu principu, kas neatitinka įstatymo reikalavimų. Nustatyta, jog iš atsakovo ieškovės naudai jau buvo priteistos kompensuojamosios palūkanos, todėl pritartina apylinkės teismo išvadai, jog administravimo mokesčio, kaip netesybų, priteisimas, iš atsakovo priteisus kompensuojamąsias palūkanas, prieštarautų VKĮ 11 straipsnio 8 daliai.

21.       Taip pat apeliacinės instancijos teismo nuomone, aukščiau minėtos kredito sutarties sąlygos yra neaiškios, abejotina, ar sutarties sudarymo metu šalims buvo ir galėjo būti žinoma šio mokesčio apskaičiavimo tvarka bei jo dydis, kadangi nebuvo galima numatyti, ar atsakovas tinkamai vykdys įsipareigojimus. Administravimo mokesčio dydis kredito specialiosiose sąlygose nėra numatytas, tik nurodoma, kad jis apskaičiuojamas bendrųjų sąlygų 5.4 punkte numatyta tvarka. Pažymėtina, kad pagal VKĮ 11 straipsnio 2 dalies 7 punktą vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma. Pagal  įstatymo 2 straipsnio 3 dalį į šią sumą įeina visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui. Pripažintina, kad pagal kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 p. nuostatas kredito sutarties sudarymo metu nebuvo galimybės apskaičiuoti administravimo mokesčio dydžio, šio mokesčio suma negalėjo būti ir nebuvo žinoma šalims sutarties sudarymo metu ir tai neatitinka aukščiau nurodytų įstatymo nuostatų.

22.       Pažymėtina, kad pagal CK 6.2284 straipsnio 9 dalį bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio. Pagal CK

23.       Taip pat ieškovė iš atsakovo prašė priteisti 25,25 procentų dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą 3145,31 nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Teismas ieškovės prašomas sutartines palūkanas kvalifikavo kompensacinėmis palūkanomis ir, vadovaudamasis VKĮ 11 straipsnio 8 dalimi, jas sumažino iki jame numatyto netesybų dydžio 18,25 procentų (0,05 proc. x 365 dienos). Ieškovė pagrįstai su tokiu teismo vertinimu nesutinka ir nurodo, kad sutartinė (kompensacinės) palūkanos neturėtų būti tapatinamos su netesybomis ir šiuo atveju VKĮ 11 straipsnio 8 dalis netaikytina.

24.       Civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (užmokestis už pinigų skolinimą) ir palūkanos, kurios atlieka kompensuojamąją funkciją (minimalių kreditoriaus nuostolių arba negautų pajamų, kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą). Kompensuojamųjų palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Kai palūkanos atlieka nuostolių kompensavimo, jos laikytinos skolininko sutartinės civilinės atsakomybės forma. Kasacinis teismas išaiškinęs, jog pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį, t. y. kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo palūkanų – už naudojimąsi paskolintais pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Pažymėtina, jog CK 6.874 straipsnio 1 dalyje, 6.210 straipsnyje nustatytos palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. Todėl kompensuojamąsias palūkanas pagal įstatymą turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių.

25.       Analizuojant tarp šalių sudarytą sutartį matyti, kad sutarties bendrųjų sąlygų 1.15 papunktyje pateikta palūkanų apibrėžtis, t. y. palūkanos sutartyje suprantamos kaip metinių fiksuotųjų palūkanų, nustatytų vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose, išraiška pinigais, kurias vartojimo kredito gavėjas privalo sumokėti bendrovei už naudojimąsi vartojimo kredito suma. Pagal sutarties 6.1 papunktį vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (t.y. 25,25 proc. metinės palūkanos) skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Todėl darytina išvada, jog ieškovė turi teisę į kompensuojamąsias palūkanas, numatytas sutarties 6.1 papunktyje. Sutartyje šalims nustačius kompensuojamųjų palūkanų dydį, teismas nepagrįstai kompensuojamųjų palūkanų dydį perskaičiavo vadovaudamasis netesybų dydį reglamentuojančia VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostata bei netaikė sutartyje nustatytos metinių palūkanų normos. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, vietoj priteistų 18,25 proc. priteisiant iš atsakovo ieškovės naudai 25,25 proc. dydžio sutartines palūkanas. Kitoje dalyje skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

26.       Bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, nėra perskirstomos, kadangi ieškovei nėra priteisiama jokia konkreti papildoma suma.

27.       Kiti apelianto skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

28.       Ieškovė apeliaciniu skundu iš esmės reiškė du turtinio pobūdžio reikalavimus – priteisti kompensuojamąsias palūkanas ir administravimo mokestį. Reikalavimas priteisti kompensuojamąsias palūkanas tenkinamas, todėl laikytina, jog patenkinta 50 proc. apeliacinio skundo reikalavimų. Nustatyta, kad ieškovė, padavusi apeliacinį skundą sumokėjo: 39 Eur žyminio mokesčio ir 246,01 Eur išlaidų, advokato pagalbai apmokėti. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisiamos ir bylinėjimosi išlaidos, t.y. 19,50 Eur žyminio mokesčio ir 123 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

29.       Apibendrinus aukščiau išdėstytą, apylinkės teismas priėmė iš dalies nepagrįstą sprendimą už akių dalyje dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, todėl ši teismo sprendimo dalis  keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

    Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

n u t a r i a :

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 22 d. sprendimo už akių dalį dėl palūkanų nuo negrąžintos kredito dalies nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo priteisimo ir vietoje 18,25 procentų priteisti 25,25 procentų dydžio palūkanas nuo negrąžintos kredito dalies (3145,31 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos (2018 m. lapkričio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, iš atsakovo I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Likusioje dalyje Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 22 d. sprendimą už akių palikti nepakeistu.

Ieškovei AB „NEO Finance“ iš atsakovo I. Š. priteisti 19,50 Eur žyminio mokesčio ir 123 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Teisėja                        Margarita Dzelzienė