Administracinė byla Nr. I-59-552-2012
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-0315-2010-9
(S)
Panevėžio apygardos administracinis teismas
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. vasario 29 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalytės Zlatkuvienės ir Irenos Varžinskienės,
sekretoriaujant Virginijai Kriukovienei,
dalyvaujant pareiškėjui D. V.,
atsakovės Biržų rajono savivaldybės administracijos atstovui S. P.,
trečiajam suinteresuotajam asmeniui M. V.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. skundą atsakovei Biržų rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims A. J. ir M. V. dėl įsakymo dalies panaikinimo,
n u s t a t ė:
pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-05-04 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – Įsakymas) 1-3 punktus. D.V. skunde nurodė, kad ginčijamomis įsakymo dalimis buvo įsakyta parengti sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, numatantį sklypo, reikalingo A.J. ir D.V. nuosavybės teise priklausančiam pastatui-paviljonui naudoti, suformavimą; Architektūros ir urbanistikos skyrius įpareigotas atlikti šio detaliojo planavimo organizatoriaus funkcijas; nustatyta detaliojo plano rengimo pradžia ir jo rengimas supaprastinta tvarka. Jo manymu Įsakymas neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas neteisėto Biržų rajono savivaldybės tarybos 2009-09-30 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, faktais ir teisės aktų normomis, pažeidžia teisėtų lūkesčių ir teisinio apibrėžtumo principus. Ginčijamo įsakymo priėmimo metu jo naudojamam sklypui galiojo ir tebegalioja ankstesniais tarybos sprendimais patvirtinti detalieji planai, kurie tenkino pareiškėją ir nėra jokio objektyvaus pagrindo juos keisti. Jis yra 2011-12-07 išsinuomojęs 15 metų žemės sklypą, kuriam rengiamas detalusis planas. Jo nuomone, parengus detalųjį planą, gali būti iš jo atimta dalis nuomojamo žemės sklypo, bus rengiamas naujas sklypo naudojimo reglamentas , kas trukdys tęsti jo komercinę veiklą. Šiuo metu yra parengtas taikos sutarties projektas, kuris išspręstų tarp šalių kilusį ginčą. todėl bylos nagrinėjimas turėtų būti atidėtas.
Atsakovės – Biržų rajono savivaldybės administracijos – atstovas nesutiko su pareiškėjos skundu, kadangi priimtas įsakymas - pagrįstas ir teisėtas. Paaiškino, jog iki šiol pagal ginčijamą Įsakymą nieko nėra padaryta, todėl negali atsakyti, ar detaliojo plano sprendiniai kaip nors pažeis pareiškėjo interesus. Neprieštaravo bylos nagrinėjimo atidėjimui, nes šalys ieško galimų taikių ginčo sprendimo variantų.
Tretysis suinteresuotas asmuo A. J. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą jam laiku ir tinkamai pranešta.
Tretysis suinteresuotas asmuo M. V. prašė skundą atmesti ir manė, jog detalusis planas šiai teritorijai turėtų būti parengtas, nes galima suformuoti sklypą pareiškėjui, o likusią dalį grąžinti jai, atkuriant nuosavybės teises natūra. Ji pretenduoja į tėvo iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą, kuris patenka į dabartinę Biržų turgaus teritoriją.
Administracinė byla nutrauktina.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas vykdo komercinę turgaus veiklą (duomenys neskelbtini). Jam ir trečiajam suinteresuotajam asmeniui A.J. priklauso prekybos paskirties pastatas – paviljonas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei pastatas- prekybos kioskas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šie asmenys pagal 1996-12-13 sudarytas valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ūkinei komercinei veiklai vykdyti 15 metų, t. y. iki 2011-12-13, nuomojo 0,4785 ha ploto valstybinės žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nurodytą žemės sklypą patikėjimo teise valdė (duomenys neskelbtini), šiuo metu – (duomenys neskelbtini). Be to, šie asmenys ir pareiškėjo sutuoktinė J.V. 2010-03-01 sutartimi nusipirko išnuomotame žemės sklype esančią turgaus aikštelę su aptvėrimu. Pareiškėjas ir jo sutuoktinė pagal 2011-12-07 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) išsinuomojo 15 metų laikotarpiui aukščiau minėto žemės sklypo dalį – 0,23615 ha, likusi sklypo dalis išnuomota trečiajam suinteresuotajam asmeniui A.J..
Šioje teritorijoje 2000-11-20 Biržų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas „Sklypo, skirto turgaus išplėtimui, (duomenys neskelbtini) detalusis planas“. Po to 2006-02-08 Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) detalusis planas, paliekant galioti sklypo naudojimo ir tvarkymo reglamentus, patvirtintus ankstesniuoju planu. Pagal pareiškėjo ir A.J. paraišką 2009 metais jiems buvo išduotas projektavimų sąlygų sąvadas, skirtas parengti techniniam projektui turgaus paviljonų statybai, lietaus kanalizacijos ir turgavietės dangos rekonstravimui. Tačiau vėliau tarp šalių ir tuometinės Panevėžio apskrities viršininko administracijos kilo ginčas dėl žemės nuomos sutarčių pratęsimo ir projektavimo sąlygų sąvadas buvo pripažintas netekusiu galios , o Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorius Įsakymo 1-3 punktais ( kuriuos skundžia pareiškėjas) nusprendė parengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, numatantį sklypo, reikalingo A.J. ir D.V. nuosavybės teise priklausančiam pastatui-paviljonui naudoti, suformavimą; Architektūros ir urbanistikos skyrius įpareigotas atlikti šio detaliojo planavimo organizatoriaus funkcijas; nustatyta detaliojo plano rengimo pradžia ir jo rengimas supaprastinta tvarka.
Konstatuotina, kad tarp šalių kilo ginčas teritorijų planavimo srityje dėl galimybės rengti detalųjį planą ir galimų jo sprendinių.
Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).
Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje inter alia numatyta, kad detaliojo teritorijų planavimo procesą sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas, baigiamasis etapas. Analogiškos nuostatos dėl detaliojo planavimo proceso etapų yra įtvirtintos ir Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 (2010 m. rugsėjo 20 d. redakcija Nr. D1-771) (toliau – ir Taisyklės) , 27 punkte. Teritorijų planavimo įstatymo 9 straipsnyje bei Taisyklių IV dalyje yra pateikiamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentų, kurie yra detaliojo planavimo proceso galutinis rezultatas , sąrašas (tarp jų ir miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai) – todėl pareiškėjui materialinio pobūdžio teisines pasekmes sukels tik teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas detalusis planas.
Įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą ir ginčijamo akto turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčijama Įsakymo dalis yra dokumentas, kuriuo pradedamos (inicijuojamos) teritorijų detaliojo planavimo procedūros, jis pareiškėjui sukelia tik procedūrines, bet ne materialiąsias teisines pasekmes, šis aktas tėra tik viena iš prielaidų pradėti teritorijų planavimo procedūrą. Tuo tarpu konkrečias teisines pasekmes teritorijų planavimo srityje paprastai sukelia sprendimas dėl teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo (Teritorijų planavimo įstatymo 25 str. 5 d. 2 p., Aprašo 39–41 p.). Taigi akivaizdu, jog pareiškėjo ginčijamas aktas tėra tarpinis (procedūrinis) dokumentas, t. y. tik vienas iš aptariamos administracinės procedūros (kurios pabaigoje paprastai priimamas konkrečias materialines teisines pasekmes sukeliantis sprendimas) metu priimamų dokumentų. Todėl tokių sprendimų teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, t. y. tokie sprendimai negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas. Nesutikdamas su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu (veiksmu), pareiškėjas šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį sprendimą šioje teritorijų planavimo procedūroje. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gruodžio 16 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje A492-12/2011, kurioje inter alia buvo vertinti iš esmės tame pačiame teritorijų planavimo proceso etape (parengiamajame) priimtų aktų (sprendimų, kuriais buvo leista užsakyti detalųjį planą, nustatyti planavimo tikslai, nustatyta atlikti viešą svarstymą su visuomene ir apie rengiamą planavimą skelbti rajoninėje spaudoje, taip pat pateikti paruoštą planą tvirtinti savivaldybės tarybai) teisėtumas ir pagrįstumas.
Taip pat pastebėtina, kad Teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje inter alia numatyta, kad detalusis teritorijų planavimas yra viešas. Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnyje yra reglamentuota pasiūlymų teikimo ir ginčų nagrinėjimo tvarka, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešojo susirinkimo ir jo metu, taip pat konsultavimosi metu. Pareiškėjui, kaip suinteresuotam asmeniui dėl Įsakymo pagrindu pradėto rengti detalaus plano, teisės aktai, tame tarpe ir Teritorijų planavimo įstatymas, Taisyklės bei Aprašas, numato procedūras, kuriomis pareiškėjas turės teisę pasinaudoti, kad rengiant detalųjį planą nebūtų pažeistos jo teisės bei teisėti interesai. Be to, šalys pripažino, kad ginčijamas įsakymas nebuvo realiai įgyvendinamas, todėl bylos šalims nėra kliūčių rasti kompromisą ir susitarti neteismine tvarka iki detaliojo plano rengimo pradžios.
Įsakymo 4 punktu buvo pripažinti netekusiais galios ankstesni administracijos direktoriaus teisės aktai dėl detaliojo planavimo šiame sklype. Ši Įsakymo dalis sukelia materialines teisines pasekmes, tačiau pareiškėjas jos skundu neginčija, todėl tai nėra bylos nagrinėjimo objektas.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ginčijama Įsakymo dalis nesukėlė jokių materialinių teisinių pasekmių pareiškėjui, todėl administracinė byla nutrauktina, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (LR ABTĮ 101 str. 1 d. 1 p.).
Nustačius, kad administracinė byla turėtų būti nutraukiama, pareiškėjo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą nesvarstytinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR ABTĮ 101,102, 105 str.,
n u t a r i a:
nutraukti administracinę bylą pagal D. V. skundą atsakovei Biržų rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims A. J. ir M. V. dėl Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-05-04 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini)1-3 punktų panaikinimo, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.
Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo, o nedalyvavusioms teismo posėdyje šalims nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiame teisme.
Kolegijos pirmininkas Ramūnas Gadliauskas
Teisėjai Irena Varžinskienė
Dalytė Zlatkuvienė