Civilinė byla Nr. e2-42-904/2021

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00618-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos

 (S)

                                                        2.4.2.10.;2.4.2.13.;3.2.6.1

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 3 d.

Gargždai

Klaipėdos

sekretoriaujant Neringai Dužinienei,

dalyvaujant ieškovei B. M., jos atstovui advokatui Rolandui Stirbinskui, atsakovui P. V., jo atstovui advokatui Aivarui Surbliui, atsakovių Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovei Vidai Matulaitytei, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos atstovei Juditai Vadeikienei, trečiajam asmeniui R. S., jo atstovei advokatei Stanislavai Barvidytei,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. M. ieškinį atsakovams P. V., Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie aplinkos ministerijos, dėl nuosavybės teisių gynimo, tretieji asmenys R. S., VĮ Registrų centras.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė B. M. (toliau - ieškovė) ieškiniu prašo:

1.       Pripažinti negaliojančiu 2016 04 12 statybos leidimą Nr. LSNS-34-160412-00047 (toliau - Statybos leidimas), išduotą Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos P. V..

2.       Pripažinti negaliojančia 2017 07 25 pažymą apie statinio statyba be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių (toliau - Pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių), išduotą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos (toliau - Inspekcija).

3.       Panaikinti įrašą Nekilnojamo turto registre apie nuosavybės teisės įregistravimą P. V. į nebaigtą statyti gyvenamąjį namą (baigtumas 85 proc.) adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

4.       Pripažinti B. M., nuosavybės teisę į nebaigtą statyti gyvenamąjį namą (baigtumas 85 proc.) adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

5.       Atnaujinti senaties terminą dėl 2016 04 12 statybos leidimo Nr. LSNS-34-160412-00047, išduoto Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos P. V. nuginčijimo.

6.       Atnaujinti senaties terminą dėl pripažinimo negaliojančia 2017 07 25 pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, išduotą valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos.

7.       Priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.

Ieškinio pagrindu nurodė, jog 2007 m. ieškovė B. M. pasiskolino iš atsakovo P. V. 145 000 Lt, šios prievolės įvykdymo užtikrinimui įkeitė 0,1005 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Negrąžinus skolos, 2015-02-24 Turto perdavimo išieškotojui akto įregistravimo pagrindu atsakovas tapo žemės sklypo savininku. 2017-08-07 atsakovas P. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl ieškovės iškeldinimo iš namo, adresu (duomenys neskelbtini). Tik nagrinėjant šią bylą ieškovė sužinojo, kad atsakovas P. V. 2017-07-25 pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto pagrindu įregistravo savo asmeninę nuosavybę į gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas P. V. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai nepateikė jokių duomenų apie tai, kad turi teisę į ieškovės namą, nuslėpė faktą, kad toks namas jau yra pastatytas. Ieškovė turėjo statybos leidimą ir namas jau stovėjo 12 metų. P. V. licencijų skyriui pateikė tik Nekilnojamojo turto registro išrašą apie tai, kad yra žemės savininkas, tačiau nuslėpė faktą, kad ant žemės sklypo jau 12 metų stovi ieškovės pastatytas namas. P. V. gavo statybos leidimą naujo namo statybai. Šio statybos leidimo pagrindu buvo atlikti kadastriniai matavimai ir išduota pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių. Atsakovas P. V. visiškai neprisidėjo prie namo statybos, pastatas nebuvo jam įkeistas, neturėjo teisės gauti statybos leidimą savo vardu. Prie namo statybos darbu ir lėšomis prisidėjo trečiasis asmuo R. S.. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018-03-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-246-941/2018 B. M. iškeldino iš namo, adresu (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apygardos teismo 2018-12-22 nutartimi pirmos instancijos teismo sprendimas buvo paliktas galioti, nepakeistas. Ieškovė neginčija, kad žemės sklypas priklauso atsakovui nuosavybės teisėmis teisėtai, tačiau jokiu būdu nesutinku su tuo, kad atsakovas teisėtai įregistravo nuosavybės teisėmis savo vardu ir gyvenamąjį namą, esantį žemės sklype. 2015-02-24 turto perdavimo išieškotojui akte yra nedviprasmiškai nurodyta, kad žemės sklype stovi statiniai, kurie VĮ Registrų centras neįregistruoti bei parduodamame žemės sklype esantys pastatai ar kiti nekilnojamieji daiktai neparduodami ir žemės sklypo įgijėjui nėra perduodama nuosavybės teisė į tuos nekilnojamuosius daiktus ar pastatus.

2019 m. balandžio 12 d. teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, tai yra atliko įrašą viešajame registre – uždraudžiant iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atsakovui P. V., perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti jam nuosavybės teise priklausantį pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Atsakovas P. V. atsiliepimu į ieškinį, prašė ieškinį atmesti nurodė, kad daug kartų ragino B. M. įteisinti namą (įregistruoti) ir jį parduoti, sudarant galimybę grąžinti jam paskolas, tačiau B. M. sąmoningai vengė įteisinti namą, nes namą įteisinus daugybė jos kreditorių būtų jį areštavę. 2015-12-17 P. V. kreipėsi į Klaipėdos r. apylinkės teismą su ieškiniu dėl įpareigojimo B. M. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti gyvenamojo namo kadastrinius matavimus ir jį įregistruoti (įteisinti) Nekilnojamo turto registre. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepime į ieškinį byloje dėl įpareigojimo atlikti kadastrinius matavimus ir statinio įregistravimo (civilinėje byloje Nr. 2-90-941/2016), aiškiai ir konkrečiai nurodė, kaip P. V. turi elgtis susidariusioje situacijoje. 2016-05-06 nutartimi Klaipėdos rajono apylinkės teismas leido P. V. patekti į nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, kurio statybai buvo gavęs statybos leidimą Nr. LSNS-34-160412-00047 kadastriniams matavimams atlikti. Atlikus matavimus ir sudarius nebaigto statyti namo kadastrinę bylą paaiškėjo, kad statant namą buvo padaryti kai kurie neesminiai projekto reikalavimų pažeidimai, kurie nebuvo kliūtimi įteisinant statinį savo vardu. Klaipėdos r. savivaldybė išdavė P. V. statybos leidimą panaikindama B. M. 2007-07-09 išduotą statybos leidimą Nr. GN07-531. Atsakovas P. V. pažymėjo, jog visus naujo statybos leidimo Nr.LSNS-34-160412-00047 išdavimo reikalavimus atliko sąžiningai, nieko nenuslėpdamas. Esant šioms aplinkybėms sunku patikėti B. M. argumentais, jog apie nebaigto gyvenamojo namo įregistravimą atsakovo vardu B. M. sužinojo tik šios bylos nagrinėjimo metu. Ieškovė, būdama profesionale teisininke, turėjo visas galimybes susipažinti su byloje esamais ar pateiktais dokumentais.

Atsakovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie aplinkos ministerijos, atsiliepimu į ieškinį, prašė ieškinį atmesti nurodė, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-90-941/2016 inspekcija, įvertinusi tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą dėl statybos užbaigimo tvarkos, t. y. Statybos įstatymo nuostatas bei jas detalizuojantį statybos techninį reglamentą STR.1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828 (toliau - Reglamentas Nr. STR 1.11.01:2010), pateikė atsiliepimą į P. V. ieškinį, kuriame nurodė, kad vieno buto gyvenamieji namai, kurie priskiriami neypatingų statinių kategorijai, ir daiktinės teisės į juos Nekilnojamojo turto registre gali būti įregistruoti tik statytojo ar jo teises perėmusio asmens surašytos ir Inspekcijos patvirtintos deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu. Jeigu nurodytos kategorijos vieno buto gyvenamojo namo statyba nėra baigta, nebaigtas statyti statinys ir daiktinės teisės į jį Nekilnojamojo turto registre įregistruojamos Inspekcijos išduotos pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių pagrindu. Norint Nekilnojamojo turto registre įregistruoti neypatingos kategorijos vieno buto gyvenamąjį namą, kurio statybai Klaipėdos rajono savivaldybė B. M. 2007 m. liepos 9 d. išdavė statybos leidimą Nr. GN 07-531, nepakako vien parengti pastatyto statinio kadastro duomenų bylos, kadangi taip pat turėjo būti surašyta nurodyta deklaracija apie statybos užbaigimą, kurią tvirtina Inspekcija. Reikšminga sąlyga patvirtinti tokią deklaraciją yra ta, kad statytojas žemės sklypą, kuriame pastatytas statinys, valdo nuosavybės teise ar valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, išskyrus teisės aktų nustatytas išimtis (Reglamento STR 1.11.01:2010 36 punktas). Jeigu statytojas neturi teisių į žemės sklypą, kuriame pastatytas statinys, surašytų deklaracijų apie statybos užbaigimą Inspekcija netvirtina, kadangi tai siejama su Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje (redakcija galiojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d.) nurodytomis statytojo teisės įgyvendinimo sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, kad B. M. nebebuvo žemės sklypo, savininke bei šio sklypo nevaldė jokiais kitais teisėtais pagrindais, ta aplinkybė reiškė, kad aptartame žemės sklype pastatyto neypatingos kategorijos vieno buto gyvenamojo namo statyba nebūtų galėjusi būti užbaigta pagal B. M. vardu surašytą deklaraciją apie šio statinio statybos užbaigimą. Vadovaujantis Reglamento STR 1.07.01:2010 37 punkto nuostata, asmuo, įsigijęs nuosavybės teise ar patikėjimo teise statinį, kuriame nebuvo užbaigti statybos darbai ir kuriems vykdyti buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, ar įsigijęs nuosavybės teise arba valdydamas ir naudodamas kitais teisės aktų nustatytais pagrindais žemės sklypą, kuriame pagal išduotą statybą leidžiantį dokumentą naujo statinio statyba dar nepradėta, norint tęsti ar pradėti statybą, statybą leidžiantį dokumentą išduodančiam subjektas tiesiogiai ar pasinaudodamas informacine sistema „Infostatyba“ (toliau - IS „Infostatyba“) turėjo pateikti prašymą išduoti jo (šio asmens) vardu statybą leidžiantį dokumentą (Reglamento STR 1.11.01:2010 8 priedas). Nepaisant to, kad Inspekcijai išduodant 2017 m. liepos 25 d. Pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, įsigaliojo statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 (toliau - Reglamentas STR 1.05.01:2017), tačiau jame išliko nepakeista nuostata įpareigojanti Inspekcijos pareigūną tvirtinant deklaraciją pirmiausia įsitikinti ar statytojas žemės sklypą, kuriame pastatytas statinys, valdo nuosavybės teise ar valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, išskyrus Statybos įstatyme [8.3] ir Reglamento 4 priede nustatytas išimtis <...> (Reglamento STR 1.05.01:2017 94 p.- 94.1.1. p.). Vadovaujantis nustatytu teisiniu reglamentavimu, akivaizdu, kad B. M., praradusi nuosavybės teisę į žemės sklypą bei jo nevaldydama jokiais kitais teisėtasis pagrindais, nebūtų galėjusi užbaigti pastatyto neypatingos kategorijos vieno buto gyvenamojo namo statybos. Akcentuotina, kad statytojo teisės įgyvendinimo sąlygas nustato įstatymas, todėl atsakovas P. V., kaip teisėtas žemės sklypo, savininkas kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo jo vardu. Ieškovė neįrodė, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atsakovui P. V. išduotas Statybos leidimas yra neteisėtas, priešingai, šį Statybos leidimą išduodama Klaipėdos rajono savivaldybės administracija vadovavosi Reglamento STR 1.11.01:2010 ir Statybos įstatymo nuostatomis, nurodančiomis statytojo teisės įgyvendinimo sąlygas. Atsakovas P. V., įgyvendindamas statytojo teisę, turėdamas jo vardu išduotą statybą leidžiantį dokumentą, nuosavybės teisę į aptartą žemės sklypą bei pridėdamas Pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių išdavimo tvarkos apraše, patvirtinto Inspekcijos viršininko 2016 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. 1V-73 (toliau - Aprašas), reikalingus dokumentus, kreipėsi su prašymu į Inspekciją dėl Pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių išdavimo. Vadovaujantis Aprašo 7 p., tiesiogiai ar nuotoliniu būdu gavus prašymą, Inspekcijos įgaliotas pareigūnas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo DVIS (jei jis pateiktas tiesiogiai) ar IS „Infostatyba“ patikrina, ar: prašyme nurodytas asmuo turi teisę būti prašyme nurodyto statinio statytoju; su prašymu pateikti visi privalomi pateikti dokumentai; prašymas užpildytas laikantis nustatytų reikalavimų ir jame nurodyti visi privalomi nurodyti duomenys. Įvertinus pateiktus dokumentus bei nustačius, kad nėra pagrindo netenkinti statytojo prašymo, Inspekcijos pareigūnas per 10 darbo dienų nuo prašymo įregistravimo IS „Infostatyba“ dienos išduoda pažymą (Aprašo 14 p.). Vadovaujantis nustatytu teisiniu reglamentavimu bei įvertinus tai, kad Inspekcija neturėjo pagrindo netenkinti atsakovo P. V. prašymo, jam 2017 m. liepos 25 d. buvo išduota Pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių. Ieškovė nepateikė nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų, savo reikalavimo nepagrindė tai patvirtinančiomis teisės normomis, neįrodė kodėl turi būti panaikinta Inspekcijos išduota Pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, todėl teigti, jog pagrindo naikinti Inspekcijos 2017 m. liepos 25 d. išduotą Pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių nėra pagrindo. Be to, Inspekcija argumentavo, jog ieškovei apie Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atsakovui P. V. išduotą statybos leidimą ir prašomą pripažinti negaliojančia Inspekcijos išduotą Pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių jau buvo žinoma nuo tada, kai buvo priimtas P. V. 2017 m. rugpjūčio 7 d. ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-246-941/2018, po to, kai šis 2017 m. rugsėjo 18 d. pašalino teismo nustatytus ieškinio trūkumus ir ieškinys įteiktas B. M.. Ieškiniu P. V. prašė iškeldinti B. M. iš gyvenamojo namo. Ginčijami Statybos leidimas ir Pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių buvo pateikti B. M. iškeldinimo byloje ir vertinti kaip rašytiniai įrodymai priimant sprendimą. Akivaizdu, kad B. M., teikdama atsiliepimą į P. V. pareikštą ieškinį dėl iškeldinimo, susipažino ne tik su ieškiniu, tačiau ir su byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl manytina, kad apie Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos išduotą Statybos leidimą ir Inspekcijos Pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminio statinio sprendinių Ieškovei buvo žinoma nuo 2017 m. rugsėjo 30 d. (kai buvo įteiktas ieškinys dėl iškeldinimo), todėl šį Ieškinį Ieškovė turėjo pareikšti per vieną mėnesį nuo sužinojimo momento, tačiau jį pateikė tik 2019 m. balandžio 9 d., t. y. praėjus daugiau nei pusantrų metų. Ieškinio senaties institutu, užtikrindamas teisinių santykių stabilumas ir apibrėžtumas. Ieškovės nurodytos Ieškinio senaties termino praleidimo priežastys nėra svarbios, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, be to Ieškovė ilgą laiką, t. y. daugiau kaip pusantrų metų nesiėmė aktyvių veiksmų ginti pažeistas teises. Ieškovės neveikimas lėmė, jog ieškinio senaties terminas buvo praleistas, o pateikti argumentai nesudaro pagrindo senaties terminui atnaujinti. Inspekcijos Pažymai apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių ginčyti taikytinas ABTĮ nustatytas vieno mėnesio terminas ir jis yra praleistas, todėl turi būti taikoma ieškinio senatis, kaip savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti.

A. K. rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškinį, prašė ieškinį atmesti nurodė, kad ieškovės nurodyta termino kreiptis į teismą praleidimo priežastis - netinkamas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paslaugų teikimas, nėra pagrįsta priežastis termino atnaujinimui, nes, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-246-941/2018, B. M. paaiškino, kad turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, atstovauja kitiems asmenims įvairaus pobūdžio bylose, todėl turėjo visas galimybes susipažinti su P. V. pateiktais dokumentais ir imtis aktyvių veiksmų, kreipiantis į teismą ginčijant 2016-04-12 statybos leidimą Nr. LSNS-34-160412-00047 bei 2017-07-25 pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. ACUB-30-1707200596. Prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Atsakovė pažymėjo, jog Klaipėdos rajono savivaldybės administracija išduodama P. V. statybos leidimą statyti jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, vadovavosi tuo metu galiojusiais statytojo teisės įgyvendinimo sąlygas nustatančiais teisės aktais, todėl naikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos P. V. išduotą 2016-04-12 statybos leidimą Nr. LSNS-34-160412-00047 nėra jokio pagrindo.

Trečiojo asmens R. S. atstovė advokatė Stanislava Barvidytė, atsiliepimu į ieškinį, prašė ieškinį tenkinti nurodė, kad R. S. su ieškove B. M. kartu gyvena nuo 2007 metų. R. S. prisidėjo prie namo statybos tiek darbais, tiek pinigais. Atsakovas P. V. nestatė namo ir jokių lėšų į namo statybą neinvestavo. Atsakovas nuosavybės teisės į ieškovės pastatytą (baigtumas 85%) namą Pilaitės g. 11, Kalotės kaimas, neįgijo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais pagrindais (CK 4.47 str.). R. S. teismo prašo pranešti prokurorui apie galimus nusikalstamos veikos požymius P. V. ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos veiksmuose (CPK 299 str., 300 str.), išduodant leidimą, pažymą ir įregistruojant P. V. vardu nuosavybę, įregistruojant B. M. lėšomis pastatytą namą (registro duomenimis šio namo vertė 101300 Eur, komercinė pardavimo kaina virš 200000 Eur.).

Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad ieškovės B. M. reikalavimą panaikinti įrašą Nekilnojamojo turto registre apie nuosavybės teisės įregistravimą P. V. į nebaigtą statyti gyvenamąjį namą (baigtumas 85 proc.), atmesti, kitus ieškinio reikalavimus atsakovams Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems asmenims Valstybės įmonei Registrų centras, R. S. dėl nuosavybės teisių gynimo ir įrašo panaikinimo Nekilnojamojo turto registre, nagrinėti ir spręsti teismo nuožiūra, nedalyvaujant Registrų centro atstovui.

Teismo posėdžio metu ieškovė B. M. patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad yra baigusi Maskvos tarptautinį universitetą, verslo vadybos ir tarptautinės teisės specialybę. Aukštojo mokslo baigimo diplomas nepripažintas Studijų kokybės vertinimo centro. 2017 m. priėmus CPK pakeitimus dėl atstovavimo teismuose, B. M. neteko teisės atstovauti asmenų teismuose, ruošia tik procesinius dokumentus. Niekada nedirbo bei neturi teisminės praktikos administracinėse bylose. Patvirtino, jog jos atžvilgiu P. V. 2017m. iškėlė civilinę bylą dėl jos iškeldinimo iš jos gyvenamojo namo. Procesiniai dokumentai buvo įteikti jos sugyventiniui R. S., kuris jai procesinius bylos dokumentus perdavė tik 2017-10-19, nes B. M. iki tol buvo išvykusi į užsienį. Pirmo įvykusio parengiamojo teismo posėdžio metu, tai yra 2018-03-22 P. V. jai įteikė dokumentus patvirtinančius apie P. V. nuosavybės teisės įgijimą į jai priklausantį gyvenamąjį namą (jai išduoto statybos leidimo panaikinimą ir naujo statybos leidimo išdavimą P. V. vardu). Tuo metu, tai yra 2018-03-09 B. M., civilinėje byloje dėl iškeldinimo, buvo paskirta Valstybės garantuojama teisinė pagalba. Teisinės paslaugas teikė šios tarnybos advokatė M. S.. B. M. teismo posėdyje patvirtino, jog jos atstovė advokatė jai neišaiškino apie administracinio pobūdžio teisės aktų apskundimą per 1 mėnesio terminą. Advokatė žodžiu patvirtino, jog bus ruošiamas ieškinys (priešieškinis) ginčijant P. V. nuosavybės teises į jos prarastą gyvenamąjį namą. B. M. pažymėjo, jog jos atstovė metus laiko neparuošė procesinių dokumentų dėl nuosavybės teisių gynimo bei teisines paslaugas teikti paskirta advokatė su ja nebendravo, todėl kreipėsi į advokatų tarybą dėl advokatei drausminės bylos iškėlimo bei atstovo pakeitimo byloje. Advokatų taryboje B. M. sužinojusi, jog administracinio pobūdžio teisės aktai gali būti ginčijami per 1 mėnesį nuo sužinojimo apie jų priėmimą. 2019-02-15 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba Klaipėdos skyrius priėmė sprendimą pakeisti B. M. atstovavimo paslaugas teikiantį advokatą M. S. į Rolandą Stirbinską. Ieškinį teismui dėl nuosavybės teisės gynimo pateikė tik 2019-04-09, todėl prašo atnaujinti terminą ginčijant P. V. išduoto statybos leidimo bei pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių. Nurodė, kad 1 mėnesio įstatyme numatytas terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, tai yra B. M. teisės aktų neišmanymo bei netinkamo jos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos atstovavimo. Pažymėjo, jog neturėjo finansinių galimybių nusisamdyti privatų atstovą. Papildomi nurodė, jog gyvenamojo namo neįregistravo, nes namas nebuvo užbaigtas statyti, paskolintus iš P. V. pinigus panaudojo gyvenamojo kvartalo elektros inžinerinei infrastruktūrai įrengti.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo R. S. patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad nuo 2012 m. liepos mėnesio su sugyventine B. M. gyvena kaip vyras ir žmonas. B. M. už parduotus žemės sklypus, pasistatė gyvenamąjį namą. R. S. savo asmenines lėšas apie 20000 Lt išleido šio namo apdailai bei baldams įsigyti.

Teismo posėdžio metu atsakovas P. V. prašė ieškinį atmesti patvirtino atsiliepime į ieškinį nurodytas faktines aplinkybes, papildomai nurodė, kad 2007 m. skolinant pinigus B. M. gyvenamasis namas nebuvo pradėtas statyti, buvo nuvykęs į vietą, žemės sklype nebuvo jokių atliktų statybos darbų. Pinigus skolino namo statybai. Nežinojo, jog B. M. užsiima detaliųjų planų vystymu. Pripažino, jog gyvenamojo namo nestatė, pinigų į šio gyvenamojo namo statybą neinvestavo. Pasinaudojo statybos inspekcijos išaiškinimu civilinėje byloje Nr. 2-90-941/2016, kurioje buvo išaiškinta P. V. galimas teisių gynimas, nes B. M. būdama skolinga P. V. vengė įteisinti jai priklausantį gyvenamąjį namą. Atsakovas P. V. nurodė, kad šiai dienai B. M. jam skolinga apie 94000 Eur skolos. Bandė ginčą spręsti taikiai siūlydamas už namo perleidimą B. M. du butus Klaipėdos mieste. B. M. yra skolinga dar 7 kreditoriams, kurie neturi galimybės atgauti skolų. Atsakovas P. V. negali patekti į žemės sklypą, nes aptvertoje teritorijoje yra laikomas palaidas didelis šuo.

Teismo posėdžio metu atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos atstovė Judita Vadeikienė prašė ieškinį atmesti, patvirtino atsiliepime į ieškinį nurodytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus, papildomai nurodė, kad priimant procedūrinius sprendimus dėl statinio įteisinimo buvo vadovaujamasi atsakovo P. V. atstovo pateiktais dokumentais ir į vietą nebuvo nuvykta įsitikinti apie statybos baigtumą bei kita informacija nebuvo tikrinama.

Teismo posėdžio metu atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovė Vida Matulaitytė prašė ieškinį atmesti, patvirtino atsiliepime į ieškinį nurodytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus, papildomai nurodė, kad statybos leidimus išduoda Leidimų ir licencijavimo skyrius, kuriam vadovauja D. D.. Nebuvo žinoma apie statinio baigtumą, į vietą nebuvo vykta. Duomenų apie statinį pateikta nebuvo.

Teismo posėdžio metu liudytoja D. D. patvirtino, jog dirba Leidimų ir licencijavimo skyrius vadove. Paaiškino, jog neatliko ginčijamo statinio statybos leidimo išdavimo procedūrų, tuo metu nedirbo. Prieš teismo posėdį susipažinusi su įvykio aplinkybėmis patvirtino, jog išduodant statybos leidimą atsakovui P. V. buvo vertinami elektroninėje sistemoje pateikti dokumentai. Nuosavybės teisės registro dokumentuose buvo nurodytas pastato baigtumas ,,0“ procentų, todėl buvo įvertinta, jog statinio nėra. Jei būtų įregistruota, nors ,,1“ statinio baigtumo procentas, būtų reikalaujama pateikti statinio nuosavybės įsigijimo dokumentų. Priimant procedūrinius sprendimus į vietą nėra vykstama, faktinė situacija nebuvo vertinama.

Liudytojas E. M. teismo posėdžio metu patvirtino, jog dirba UAB ,,Aidila“ matininku, patvirtino įmonės matininko - padėjėjo E. J. atliktus ginčijamo gyvenamojo namo kadastrinius matavimus. Patvirtino, jog pačiuose matavimuose nedalyvavo, tik juo patvirtino ir įkėlė į elektroninę sistemą.

Liudytojas E. J. teismo posėdžio metu patvirtino, jog dirba UAB ,,Aidila“ matininko padėjėju, 2016 m. atliko ginčo gyvenamojo namo kadastrinius matavimus.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkintinas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2007 m. ieškovė B. M. iš atsakovo P. V. pasiskolino 145 000 Lt, prievolės įvykdymo užtikrinimui ieškovė įkeitė 0,1005 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Negrąžinus skolos, 2015-02-24 Turto perdavimo išieškotojui akto Nr. 3.5.-15-2904 (toliau - Turto perdavimo išieškotojui aktas) pagrindu atsakovas P. V. tapo žemės sklypo savininku.

2016 m. rugpjūčio 1 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2-90-941/2016 pagal ieškovo P. V. patikslintą ieškinį atsakovei B. M., tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, VĮ Registrų centras dėl prievolės atlikimo kreditoriaus naudai, P. V. patikslintą ieškinį paliko nenagrinėtą, kadangi ieškovas P. V. į teismo posėdį neatvyko ir pateikė prašymą palikti ieškinį nenagrinėtą. Šį civilinė byla buvo iškelta pagal ieškovo P. V. 2015-12-17 pateiktą patikslintą ieškinį, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę B. M. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti gyvenamojo namo, esančio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus ir jį įregistruoti (įteisinti) Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registre; atsakovei nevykdant įpareigojimo, leisti ieškovui P. V., atlikti atsakovės – B. M., vardu gyvenamojo namo, esančio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, leidžiant jų atlikimui patekti į gyvenamąjį namą, ir juos įregistruoti (įteisinti) Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registre.

Civilinės bylos Nr. 2-90-941/2016 nagrinėjimo metu Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė galimą ginčo sprendimo galimybę - P. V. kreiptis į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo jo vardu. 2016-04-07 P. V. kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą kito statytojo vardu. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija P. V. 2016-04-12 išdavė statybos leidimą Nr. LSNS-34-160412-00047 ir panaikino B. M. 2007-07-09 išduotą statybos leidimą Nr. GN07-531. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-05-06 nutartimi leido P. V. patekti į gyvenamąjį namą, esantį žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio statybai P. V. išduotas statybos leidimas Nr. LSNS- 34-160412-00047, kadastriniams matavimams atlikti. 2017-08-04 P. V. gyvenamojo namo nuosavybę savo vardu Nekilnojamojo turto registre įregistravo 2017-07-25 pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. ACUB-30-1707200596 pagrindu.

2018 m. kovo 30 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja civilinėje byloje Nr. 2-246-941/2018 pagal ieškovo P. V. ieškinį atsakovei B. M. dėl iškeldinimo iš patalpų, priėmė sprendimą - iškeldinti atsakovę B. M. iš ieškovui P. V. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). 2018 m. lapkričio 22 d. Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-1037-479/2018 priėmė nutartį - Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. kovo 30 d. sprendimą palikti galioti nepakeistą.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis:

-       žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau - ir Žemės sklypas) nuosavybės teisė nuo 2015-03-10 įregistruota P. V. (įregistravimo pagrindas: 2015-02-24 Turto perdavimo išieškotojui aktas Nr. 3.5-15-2904);

-       pastato - gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau - ir Pastatas - gyvenamasis namas), nuosavybės teisė nuo 2017-08-04 įregistruota P. V., (įregistravimo pagrindas: 2017-07-25 Pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. ACUB-30-170725-00596).

Dėl praleistų terminų ginčyti administracinio pobūdžio teisės aktus atnaujinimo.

        Atsakovai gindamiesi nuo ieškinio prašė taikyti senatį ieškovei ginčijant administracinio pobūdžio teisės aktus. Šį prašymą argumentavo tuo, jog ieškovei B. M. apie atsakovui P. V. išduotą statybos leidimą ir prašomą pripažinti negaliojančia Pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių jau buvo žinoma nuo tada, kai buvo priimtas P. V. 2017 m. rugpjūčio 7 d. ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-246-941/2018 (dėl B. M. iškeldinimo). P. V. šioje civilinėje byloje 2017 m. rugsėjo 18 d. pašalinus teismo nustatytus ieškinio trūkumus, ieškinys su priedais buvo įteiktas B. M.. Ginčijami Statybos leidimas ir Pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių buvo pateikti B. M. iškeldinimo byloje. Atsakovai teigia, jog B. M., teikdama atsiliepimą į P. V. pareikštą ieškinį dėl iškeldinimo, susipažino ne tik su ieškiniu, tačiau ir su byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl teigia, kad apie Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos išduotą Statybos leidimą ir Inspekcijos Pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminio statinio sprendinių ieškovei B. M. buvo žinoma nuo 2017 m. rugsėjo 30 d. (kai buvo įteiktas ieškinys dėl iškeldinimo), todėl šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė B. M. ieškinį turėjo pareikšti per vieną mėnesį nuo sužinojimo momento (2017-09-30), tačiau jį pateikė tik 2019 m. balandžio 9 d., t. y. praėjus daugiau nei pusantrų metų.

        Atsakovai tvirtina, jog senaties institutu yra užtikrinamas teisinių santykių stabilumas ir apibrėžtumas. Ieškovės B. M. nurodytos senaties termino praleidimo priežastys nėra svarbios, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti. Ieškovė ilgą laiką, t. y. daugiau kaip pusantrų metų nesiėmė aktyvių veiksmų ginti savo pažeistas teises. Administracinio pobūdžio teisės aktų ginčijimui taikytinas Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatytas vieno mėnesio terminas ir jį ieškovė B. M. praleido, todėl turi būti taikoma senatis, kaip savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti.

        Ieškovė B. M. prašo atnaujinti senaties terminą dėl Statybos leidimo nuginčijimo ir dėl pripažinimo negaliojančia Pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių. Ieškinyje nurodoma, kad apie P. V. išduotą statybos leidimą statyti jam priklausančiame žemės sklype ir apie gyvenamojo namo įregistravimą Nekilnojamojo turto registre P. V. vardu sužinojo tik nagrinėjant teisme P. V. ieškinį dėl B. M. iškeldinimo (civilinė byla Nr. 2-246-941/2018).

        Ieškovė B. M. teismui paaiškino, kad yra baigusi Maskvos tarptautinį universitetą, verslo vadybos ir tarptautinės teisės specialybę. Jos įgytas aukštojo mokslo baigimo diplomas nepripažintas Studijų kokybės vertinimo centro. Priėmus CPK pakeitimus dėl atstovavimo teismuose, B. M. neteko teisės atstovauti asmenų teismuose, klientams ruošia tik procesinius dokumentus dėl įmonių steigimo, bankrotų ir restruktūrizavimo procedūrų. Teismui paaiškino, kad niekada nedirbo bei neturi žinių apie administracinę teisę.

        Ieškinys B. M. civilinėje byloje Nr. 2-246-941/2018 (dėl B. M. iškeldinimo) buvo įteiktas jos sugyventiniui R. S., kuris sugyventinei ieškinį perdavė tik 2017-10-19. B. M. paaiškinusi, jog iki tol ji buvo išvykusi į užsienį. Pirmo įvykusio parengiamojo teismo posėdžio metu, tai yra 2018-03-22 P. V. jai įteikė dokumentus patvirtinančius apie P. V. nuosavybės teisės įgijimą į jai priklausantį gyvenamąjį namą bei jai išduoto statybos leidimo panaikinimą ir naujo statybos leidimo išdavimą P. V. vardu.

        Prie šios nagrinėjamos civilinės bylos yra prijungtos dvi civilinės bylos, kuriose dalyvavo tos pačios šalys tai yra B. M. ir P. V..

        Civilinė byla Nr. 2-90-941/2016 buvo iškelta pagal ieškovo P. V. patikslintą ieškinį atsakovei B. M., tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, VĮ Registrų centras dėl prievolės atlikimo kreditoriaus naudai. Šioje civilinėje byloje P. V. prašė įpareigoti atsakovę B. M. atlikti gyvenamojo namo, kadastrinius matavimus ir jį įregistruoti (įteisinti) Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registre.

        Kita civilinė byla Nr. 2-246-941/2018 buvo iškelta pagal ieškovo P. V. ieškinį atsakovei B. M. dėl iškeldinimo iš patalpų.

        Analizuojant civilinės bylos Nr. 2-90-941/2016 dokumentus matyti, jog šioje nagrinėtoje byloje nebuvo pateiktas B. M. joks rašytinis dokumentas apie atsakovo P. V. ginčijamas nuosavybės teises į gyvenamąjį namą. Pažymėtina, jog šioje civilinėje byloje P. V. 2016-05-04 teikė teismui patikslinta ieškinį, su priedais, kuriuose buvo pridėtas šioje nagrinėjamoje byloje ginčijamas Statybos leidimas, tačiau šis ieškinys teismo nebuvo priimtas, nes P. V. teismui 2016-05-05 pateikė prašymą dėl šio pateikto ieškinio atsiėmimo. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog nurodytoje civilinėje byloje su ginčijamu Statybos leidimu B. M. susipažino tik 2018-04-19.   

        Analizuojant civilinės bylos Nr. 2-246-941/2018 (dėl B. M. iškeldinimo) dokumentus matyti, jog ieškinys, kuriame nurodomos faktinės aplinkybės apie P. V. ginčijamas nuosavybės teises į namą, buvo įteiktas ne asmeniškai B. M., o jos sugyventiniui R. S.. Atkreiptinas dėmesys, jog teismo siųstoje pažymoje nėra nurodoma, kad kartu su ieškiniu yra pateikiami ir ieškinio priedai. B. M. teismo posėdžio metu neigė, jog jai su ieškiniu buvo įteikti ir ieškinio priedai. B. M. 2017-10-19 teismui pateiktame prašyme dėl terminio pratęsimo atsiliepimui pateikti, nurodoma, jog B. M. asmeniškai ieškinys buvo įteiktas 2017-09-08. Teismas pripažinęs B. M. nurodytas aplinkybes svarbiomis, terminą atsiliepimui pateikti pratęsė iki 2017-11-03.

        Civilinėje byloje Nr. 2-246-941/2018 esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog 2018-01-26 B. M. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrių dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. 2018-03-09 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius priėmė sprendimą B. M. civilinėje byloje dėl iškeldinimo, paskirti advokatę M. S., kuri buvo įpareigota parengti procesinius dokumentus, atstovauti pirmos instancijos teisme. B. M. 100 procentų buvo atleista nuo proceso išlaidų. Pirmas teismo posėdis, kuriame dalyvavo B. M. ir jos atstovė advokatė M. S. įvyko 2018-03-22.

        Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog 2019-01-27 B. M. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrių prašydama pakeisti jai priskirtą atstovę advokatę M. S., dėl netinkamo jos atstovavimo. Pareiškime nurodoma, jog atstovė apie metus laiko nepateikė procesinių dokumentų dėl jos nuosavybės teisių gynimo.

        2019-02-15 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius priėmė sprendimą pakeisti B. M. antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtą advokatę M. S. kitu advokatu Rolandu Stirbinsku.

        2019-02-19 B. M. pateikė pareiškimą Klaipėdos apygardos prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo P. V. atžvilgiu dėl galimo sukčiavimo, tai yra apgaule užvaldant jai priklausantį namą (2019-03-02 Klaipėdos AVPK Klaipėdos r. PK priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą).

        2019-02-20 B. M. pateikė skundą Lietuvos advokatų tarybai dėl M. S. netinkamos teisinės pagalbos teikimo.

        2019-03-25 B. M. pateikė Inspekcijai pareiškimą dėl Statybos leidimo panaikinimo.

        Vertinant aukščiau nustatytas faktines aplinkybes teismas pripažįsta, jog B. M. bei jos atstovė advokatė M. S., tiesiogiai susipažinti su šioje byloje ginčijamais administracinio pobūdžio teisės aktais turėjo - 2018-03-22 teismo posėdžio metu, tai yra nagrinėjant iš esmės civilinę bylą Nr. 2-246-941/2018 dėl B. M. iškeldinimo. Byloje pateikti rašytinai dokumentai patvirtina, jog B. M., visą ginčo laikotarpį, nesutiko su P. V. nuosavybės teisių įgijimu į ginčo namą. Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog B. M. kompetentingoms institucijoms raštu reiškė pretenzijas dėl netinkamos antrinės teisinės pagalbos teikimo ginant B. M. nuosavybės teises į gyvenamąjį namą. Pažymėtina, jog B. M. skundas buvo patenkintas ir jai 2019-02-15 buvo paskirtas kitas atstovas, kuris 209-04-09 pateikė teismui ieškinį ginčijant administracinio pobūdžio teisės aktus.

        Byloje kilo ginčas ar B. M. būdama įgijusi Maskvoje aukštąjį teisinį išsilavinimą negalėjo tinkamai savęs atstovauti civilinėse bylose. Pažymėtina, jog byloje nebuvo pateikta jokių rašytinių įrodymų patvirtinančių, jog B. M. užsienyje įgytas aukštasis verslo vadybos ir tarptautinės teisės išsilavinimas yra pripažįstamas Lietuvos Respublikoje. Nepateikta rašytinių įrodymų kurie patvirtintų, jog B. M. verčiasi advokato ar advokato padėjėjo praktika.

        Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus.

        Teismas vertindamas aukščiau nustatytas faktines aplinkybes pripažįsta, jog senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, tai yra dėl netinkamai teiktų antrinės teisinės pagalbos tarnybos paslaugų, todėl senaties terminas ginčyti administracinio pobūdžio teisės aktus yra atnaujinamas.

Dėl nuosavybės teisių gynimo.

        Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos P. V. 2016 m. balandžio 12 d. išduotą Statybos leidimą ir pripažinti negaliojančia Inspekcijos 2017 m. liepos 25 d. išduotą Pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių.

        Ieškovė B. M. neginčija atsakovo P. V. žemės sklypo nuosavybės teisės, sutinka, kad atsakovui P. V. žemės sklypas priklauso teisėtai.

        Atsakovas P. V. žemės sklypą įgijo 2015-02-24 turto perdavimo išieškotojui aktu. Šiame akte antstolis nurodė, kad žemės sklype yra pastatai neįregistruoti VĮ Registrų centre. Parduodamame žemės sklype esantys pastatai ar kiti nekilnojami daiktai neparduodami ir žemės sklypo įgijėjui nėra perduodami.

        Atsakovas P. V. pripažino, jog jis visiškai neprisidėjo prie ginčo namo statybos. Nurodė, kad turto perdavimo išieškotojui aktu perėmus B. M. priklausiusį žemės sklypą, B. M. skola atsakovui P. V. nebuvo padengta, skola liko apie 93000 Eur. Siekdamas atgauti skolą P. V. iškėlė civilinę bylą Nr. 2-90-941/2016 prašydamas įpareigoti B. M. įregistruoti (įteisinti) Nekilnojamojo turto registre gyvenamąjį namą. Sužinojęs, jog B. M. turi dar ir daugiau kreditorių, kurie įregistravus B. M. vardų turtą įgis reikalavimo teisę, nusprendė pasinaudoti aukščiau nurodytoje civilinėje byloje Nr. 2-90-941/2016 Inspekcijos pateiktame atsiliepime į ieškinį pateiktomis rekomendacijomis ginant savo kreditorines teises.

        Ieškovė B. M. teismui paaiškino, jog gyvenamojo namo neįregistravo, nes namas nebuvo užbaigtas statyti, paskolintus iš P. V. pinigus panaudojo gyvenamojo kvartalo elektros inžinerinei infrastruktūrai įrengti.

        Byloje pateikti rašytiniai dokumentai patvirtina, jog ieškovė B. M. turi eilę kreditorių, tarp kurių yra ir atsakovas P. V., kurie inicijavo priverstinį išieškojimą iš skolininkės B. M. turto. Nustatyta, jog ieškovė B. M. savo iniciatyva nesiėmė veiksmų, kad teisiškai būtų įregistruotas jos pastatytas statinys, priešingai, pastaroji galimai vengė statinio teisinės registracijos, tikėtina, kad būtent dėl to, jog nebūtų pradėtas priverstinis išieškojimas iš šio turto.

        Vertinant aukščiau nustatytas faktines aplinkybes matyti, jog tarp šalių B. M. ir P. V. ginčas kyla dėl paskolinės prievolės įvykdymo, šis teisinis ginčas turėtų būti sprendžiamas pagal specialias teisės normas, tai yra vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, kuriuose reglamentuotos skolininko ir kreditoriaus ar kelių kreditorių į skolininką teisiniai santykiai.

        Teismo posėdžio metu liudytoja D. D. dirbanti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Leidimų ir licencijavimo skyrius vadove paaiškino, jog išduodant ginčijamą statybos leidimą atsakovui P. V. buvo vertinami elektroninėje sistemoje P. V. pateikti dokumentai. P. V. pateiktuose nuosavybės teisės registro dokumentuose buvo nurodytas ginčijamo gyvenamojo namo baigtumas ,,0“ procentų, todėl buvo įvertinta, jog tokio gyvenamojo namo iš viso ir nėra. Jei būtų žinoma, kad statinio baigtumas yra nors ,,1“, būtų reikalaujama pateikti statomo statinio nuosavybės įsigijimo dokumentų. Liudytoja D. D. pažymėjo, jog priimant procedūrinius sprendimus į vietą nebuvo vykta, faktinė situacija vietoje nebuvo vertinama.

        Byloje pateikti rašytiniai dokumentai patvirtina, jog 2016-03-24 P. V. pateikė prašymą Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai prašydamas išduoti statybą leidžiantį dokumentą, žemės sklype esančiame, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Prašyme nurodė, jog šiame žemės sklype ,,randasi neužbaigtas gyvenamasis namas“. 2016 m. balandžio mėnesį P. V. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovai nurodė, kad norint perrašyti statybą leidžiantį dokumentą kito statytojo vardu reikia užpildyti nurodytą paraiškos formą.

        2016-04-07 P. V. pateikė prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą kito statytojo vardu, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pastarasis naujai teikiamame prašyme nenurodė, jog nurodytame žemės sklype ,,randasi neužbaigtas gyvenamasis namas“. P. V. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai pateiktame Nekilnojamojo turto registro išraše nebuvo nurodyta, jog žemės sklype yra statinys. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovė Vida Matulaitytė teismui paaiškino, jog 2016-03-24 P. V. pateiktas prašymas dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, nebuvo prijungtas prie 2016-04-07 pateikto prašymo, ir savivaldybės darbuotojai 2016-03-24 prašyme nurodytų faktinių aplinkybių, kad žemės sklype ,,randasi neužbaigtas gyvenamasis namas“ nevertino. Po ko, 2016-04-12 Klaipėdos rajono savivaldybės administracija P. V. išdavė Leidimą statyti naują neypatingos kategorijos statinį.

        Atkreiptinas dėmesys, jog 2015-02-24 antstoliui priimant Turto perdavimo išieškotojui aktą. Šiame akte antstolis nurodė, kad žemės sklype yra pastatai neįregistruoti VĮ Registrų centre. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog gyvenamasis namas jau buvo pastatytas.

        Byloje ieškovės B. M. prašymu teismas paskyrė byloje atlikti teismo statybos ekspertizę. Teismo ekspertas Nerijus Beiga teismui pateikė Teismo statybos ekspertizės aktą Nr. 20-0. Ekspertizės akte į teismo ekspertui užduotą klausimą: Ar statybos darbai prieš išduodant 2016 m. balandžio 12 d. statybos leidimą Nr. LSNS-34-160412-00047 žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), buvo pradėti? Teismo ekspertas pateikė išvadą, jog prieš išduodant statybos leidimą Nr. LSNS-34-160412-00047 namo statybos darbai žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) buvo pradėti - tai fiksuota su byla pateiktose „Google žemėlapiai“ nuotraukose ir 2019-08-06 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše su istorija (2019-08-06 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas su istorija ir 2 nuotraukos pridedamos Prieduose psl. 14-18).

        Teismo eksperto pateiktose fotonuotraukose darytose 2012 m. birželio mėnesį ,,Google žemėlapiai“ užfiksuotas gyvenamasis namas, kuris iš išorės atrodo visiškai įrengtas, tai yra su langais, stoglangiais, metaline stogo danga, pastogės pakalimais, laukinių sienų tinku, aptvertas tvora ir k. t. 

        Teismas vertindamas aukščiau pateiktus rašytinius įrodymus bei foto medžiagą pripažįsta, jog 2016-04-07 P. V. teikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą kito statytojo vardu, gyvenamojo namo atliktų statybos darbų apimtys nebuvo mažesnės nei užfiksuota 2012 m. birželio mėnesio fotonuotraukose.

        Ekspertizės akte į teismo ekspertui užduotą klausimą: Ar 2016 m. balandžio 12 d. statybą leidžiantis dokumentas Nr. LSNS-34-160412-00047 galėjo būti perrašytas (išduotas) P. V. atlikti statybos darbus nebaigtame statyti gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), prieš tai neperleidus (neperregistravus) statybos? Teismo ekspertas į šį klausimą pateikė išvadą, jog prieš perrašant statybą leidžiantį dokumentą supaprastinta tvarka, privalu buvo P. V. turėti nebaigto statyti pastato nuosavybės ar patikėjimo teisę (STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 37 p.). Vertinant tai, kad nei su civiline byla Nr. E2-5200- 904/2019 pateiktoje dokumentacijoje, nei 2019-08-06 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše su istorija nėra pateiktų (fiksuotų) duomenų, kad P. V. iki statybą leidžiančio dokumento Nr. LSNS-34-160412-00047 išdavimo buvo įgijęs nebaigto statyti pastato nuosavybės ar patikėjimo teisės, daroma išvada, kad statybą leidžiantis dokumentas negalėjo būti perrašytas P. V., neturint jam nebaigto statyti pastato nuosavybės ar patikėjimo teisės.

        Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymas 2010-09-27 Nr. D1-826 Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ patvirtinimo (neteko galios 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878 (nuo 2017 01 01)) 37 p. (TAR, 2015, Nr. 2015-07622) numatė, jog ,,Asmuo, įsigijęs nuosavybės teise ar patikėjimo teise statinį, kuriame nebuvo užbaigti statybos darbai ir kuriems vykdyti buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, ar įsigijęs nuosavybės teise arba valdydamas ir naudodamas kitais teisės aktų nustatytais pagrindais žemės sklypą, kuriame pagal išduotą statybą leidžiantį dokumentą naujo statinio statyba dar nepradėta, norėdamas tęsti ar pradėti statybą, statybą leidžiantį dokumentą išduodančiam subjektui tiesiogiai ar pasinaudodamas IS „Infostatyba“ turi pateikti prašymą išduoti jo (šio asmens) vardu statybą leidžiantį dokumentą (Reglamento 8 priedas). Prie prašymo pridedamas statybą leidžiantis dokumentas ar jo teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta kopija, jei šis dokumentas nebuvo įregistruotas IS „Infostatyba“. Šiame skyriuje nurodyta tvarka taip pat išduodami statybą leidžiantys dokumentai, subjektui pakeitus pavadinimą (reorganizavimo atveju), – subjekto nauju pavadinimu. Ūkininko sodybos statinių statybą leidžiantys dokumentai išduodami tik asmenų, turinčių ūkininko pažymėjimą, vardu.“.

        Teismas vertindamas aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei byloje nustatytas faktines aplinkybes konstatuoja, kad 2016-04-12 Klaipėdos rajono savivaldybės administracija išduodama P. V. Leidimą statyti naują neypatingos kategorijos statinį, pažeidė aukščiau nurodyta teisės normos reglamentavimas, kadangi ginčo statinys nebuvo kaip numato teisės norma - ,,naujo statinio statyba dar nepradėta“. Byloje nustatytos priešingos aplinkybės, kad dar 2012 m. birželio mėn. gyvenamasis namas (vieno aukšto su mansarda) buvo pastatytas ir iš išorės atrodė įrengtas (su langais, stoglangiais, metaline stogo danga, pastogės pakalimais, laukinių sienų tinku, aptvertas tvora ir k. t.). Bylos nagrinėjimo metu P. V. neįrodė, jog iki 2016-04-12 būtų įgijęs nuosavybės teise ar patikėjimo teise į ginčo statinį.

        Atsižvelgiant į tai, statybos leidimas pripažintinas negaliojančiu.

        Pripažinus statybos leidimą negaliojančiu, naikintina ir Inspekcijos 2017 m. liepos 25 d. išduota Pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, kadangi ši pažyma buvo išduota ir statybos leidimo pagrindu.

        Ieškinio reikalavimas dėl įrašo Nekilnojamo turto registre apie nuosavybės teisės įregistravimą į nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, panaikinimą netenkintinas, kadangi šis reikalavimas laikytinas pertekliniu. Pažymėtina, kad pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), sav., teisinė registracija atlikta pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus. Nuginčijus administracinio pobūdžio teisės aktus, teismo sprendimo pagrindu nekilnojamojo turto registre būtų atliekami registro duomenų pakeitimai (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 2 punktas), todėl ieškovės keliamas reikalavimas panaikinti įrašą Nekilnojamojo turto registre apie nuosavybės teisės įregistravimą P. V. į nebaigtą statyti gyvenamąjį namą (baigtumas 85 proc.), adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra perteklinis, todėl atmestinas. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre. Minėto įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad teismo sprendimas yra dokumentas, kurio pagrindu nekilnojamojo daikto kadastro duomenys įrašomi ar pakeičiami nekilnojamojo turto kadastre. Taigi teismui panaikinus 2017-07-25 Pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. ACUB-30-170725-00596, t. y. teisinį pagrindą, toks teismo sprendimas yra pakankamas pagrindas išregistruoti nuosavybės teisių registraciją.

        Ieškovė pareiškė reikalavimą pripažinti jai nuosavybės teises į nebaigtą statyti gyvenamąjį namą. Ieškovė, prašo teismo pripažinti jai nuosavybės teisę į nebaigtą statyti gyvenamąjį namą (baigtumas 85 proc.), adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) siekia įgyti turtą, kuris yra kito asmens nuosavybės teise valdomame žemės sklype.

        Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 ,,Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo (TAR, 2016-12-12, Nr. 2016-28700) reglamentuoja statybos užbaigimo procedūras. Ieškovė B. M. įgyvendindama savo nuosavybės teises į ginčo statinį privalo vadovautis aukščiau nurodytame teisės akte numatytomis statybos užbaigimo procedūromis, todėl privalo išnaudoti ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarką. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas pripažinti jai nuosavybės teises į nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, atmestinas.

        Bylos nagrinėjimo metu trečiojo asmens R. S. atstovė advokatė Stanislava Barvidytė teismui pateikė prašymą teismui kreiptis į teisėsaugos institucijas atlikti tyrimą dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų apgaule užvaldant B. M. priklausantį namą. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog B. M. 2019-02-19 kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog Klaipėdos rajono PK pareigūnai 2019-03-02 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nesant nusikaltimo požymių. Pažymėtina, jog trečiasis asmuo R. S. pats ar per savo atstovą turi teisę kreiptis į teisėsaugos institucijas siekiant apginti savo pažeistas teises. Šiuo atveju, teismas neturi pagrindo savo iniciatyva kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

2020-10-28 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažyma Nr. (12.34) PT-5108 patvirtina, jog visos bylinėjimosi išlaidos yra 2925,26 Eur, kurias sudaro 396,75 Eur advokato užmokestis, 9,01 Eur VĮ ,,Registrų centras“ išlaidos, 19,50 Eur kelionės išlaidos, 2500 Eur ekspertizės išlaidos. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė visas šias išlaidas priteisti iš atsakovo P. V..

Teismas tenkino keturis neturtinio pobūdžio reikalavimus, vieną ieškinio reikalavimą atmetė kaip perteklinį, o kitą reikalavimą atmetė, nes nebuvo išnaudota ikiteisminė ginčų sprendimo procedūra. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovo ieškinio reikalavimai dėl kurių pagrinde kilo ginčas buvo patenkinti, todėl teismas priteisia visas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus patirtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje.

Teismas vertindamas atsakovo P. V. elgesį, tai jog pastarasis tenkindamas savo kreditorinius reikalavimus skolininkės atžvilgiu, siekė įgyti B. M. statytą gyvenamąjį namą, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai - išduodančiai statybos leidimus, nenurodė esminių faktinių aplinkybių, jog gyvenamasis namas yra jau pastatytas ir dėl to sukėlė šį teisinį ginčą. Atsižvelgiant į tai, teismas nusprendžia iš atsakovo P. V. priteisti visas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus patirtas išlaidas šioje byloje.

Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų R. S. rašytiniais dokumentais pagrindė 500 Eur teisinių atstovavimo išlaidų.

Trečiojo asmens R. S. turėtas bylinėjimosi išlaidas sąlygoja jo atstovo advokato dalyvavimas procese. Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, dalyvavimą byloje apsprendžia tai, jog jie, neturėdami materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, paprastai su viena iš šalių yra susiję tokiais materialiniais teisiniais santykiais, jog bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms (Lietuvos Respublikos CPK 47 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje tarp proceso šalių ieškovės ir atsakovų kilo ginčas dėl nuosavybės teisių gynimo. Trečiasis asmuo R. S. teismui įrodynėjo, jog į ginčo gyvenamąjį namą (apdailą, baldus), kuris priklausė jo sugyventinei B. M. buvo investavęs apie 20000 Lt savo asmeninių lėšų. Siekdamas apginti savo teises ir teisėtus interesus, pasinaudodamas Lietuvos Respublikos CPK jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, t. y. pateikdamas teismui atsiliepimą į ieškinį bei dalyvaudamas teisminiame bylos nagrinėjime, patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro atstovavimo teisme išlaidos. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, nustatytas faktines aplinkybes trečiojo asmens R. S. turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo P. V..

Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo teikiant ieškinį, todėl tenkinus ieškinio keturis neturtinio pobūdžio reikalavimus, iš atsakovo P. V. priteistina 300 Eur (75,00 Eur ? 4) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.

Atnaujinti terminą dėl 2016-04-12 statybos leidimo Nr. LSNS-34-160412-00047, išduoto Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos P. V., nuginčijimo.

Atnaujinti terminą dėl pripažinimo negaliojančia 2017-07-25 Pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. ACUB-30-170725-00596, išduotą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos, nuginčijimo.

Pripažinti negaliojančiu 2016-04-12 statybos leidimą Nr. LSNS-34-160412-00047, išduotą Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos P. V..

Pripažinti negaliojančia 2017-07-25 Pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. ACUB-30-170725-00596, išduotą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo P. V. 2925,26 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų atsiskaitomąją sąskaitą AB ,,Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, UAB „Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo P. V., 500 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui R. S..

Priteisti iš atsakovo P. V. 300 Eur žyminio mokesčio valstybei. Priteistą žyminį mokestį atsakovas P. V. privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“ ir įmokos kodą 5660.

Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2019 m. balandžio 12 d. teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones, tai yra panaikinti įrašą viešajame registre – uždraudžiant iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atsakovui P. V., perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti jam nuosavybės teise priklausantį pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Teismo sprendimui įsiteisėjus gražinti į Klaipėdos apylinkės teismo archyvą civilines bylas Nr. 2-90-941/2016, Nr. 2-246-941/2018.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėjas                                                                                  Mantas Ūsas