Civilinė byla Nr. e3K-3-39-313/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01023-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.5.2.15; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 3.1.7.6

(N) (S)

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. vasario 6 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės (pranešėja), Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės, 

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. M. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. M. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Colagena“, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninei Kauno klinikoms, R. M., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje – „AAS BTA Baltic Insurance Company“, dėl žalos atlyginimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Colagena“ priešieškinį dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių sveikatos priežiūros įstaigos pareigą informuoti, neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, negautų iš individualios veiklos pajamų įrodinėjimą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovas prašė priteisti jo naudai: 

2.1.                      solidariai iš atsakovių UAB „Colagena“ (buvusi UAB „Grožio chirurgija“) bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (toliau – ir Kauno klinikos), o jeigu šios nelaikytinos atsakingomis už gydytojo R. M. veiksmus, tai solidariai iš UAB „Colagena“ bei gydytojo R. M.: 

2.1.1.                      2670,42 Eur tiesioginių išlaidų ir 49 320 Eur išlaidų (duomenys neskelbtini) įsigyti atlyginimo;

2.1.2.                       5751 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 23 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d.;

2.1.3.                      250 000 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 25 d. iki ieškovo pensijos;

2.1.4.                      300 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo;

2.2.                      iš atsakovės UAB „Colagena“ už operaciją sumokėtus 205 Eur;

2.3.                      5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Ieškovas nurodė, kad jam buvo netinkamai suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos – netinkamai atlikta (duomenys neskelbtini) operacija. Ieškovas dėl šios operacijos atlikimo kreipėsi į Kauno klinikas, į ten dirbantį gydytoją R. M. (toliau – ir gydytojas), kuris kartu dirbo ir privačioje klinikoje. Gydytojas R. M. perviliojo ieškovą atlikti operaciją UAB „Colagena“ klinikoje. Operacija ieškovui buvo atlikta patalpose, kuriose veikianti privati klinika neturėjo licencijos teikti sveikatos priežiūros paslaugų. (duomenys neskelbtini).

4.       Ieškovas kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau – Komisija), ši 2019 m. birželio 13 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas) ir tenkino ieškovo pareiškimą iš dalies: iš UAB „Grožio chirurgija“ (dabar UAB „Colagena“) ieškovo naudai priteisė 6225,05 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Sprendime Komisija konstatavo, kad UAB „Grožio chirurgija“ teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos nebuvo tinkamos. Komisija, susipažinusi su visa turima medžiaga ir medicininiais dokumentais, nurodė randanti pakankamai duomenų, kad UAB „Grožio chirurgija“, teikdama asmens sveikatos priežiūros paslaugas, padarė žalos P. M. sveikatai. Komisijos nuomone, pakanka dokumentuotos informacijos apie pacientui įvykusį (duomenys neskelbtini), taip sukeliant neigiamą poveikį paciento gyvenimo ir darbo kokybei. Komisijos teigimu, pacientą operavęs (duomenys neskelbtini) R. M. nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, o tai nulėmė dėl po operacijos kilusio (duomenys neskelbtini) pasekmes – (duomenys neskelbtini).

5.       Atsakovė UAB „Colagena“ priešieškiniu prašė panaikinti Komisijos 2019 m. birželio 13 d. sprendimą ir ieškinį atmesti.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

6.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 13 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio: iš atsakovės UAB „Colagena“ ieškovo naudai priteisė 57 412,77 Eur turtinės ir 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 87 412,77 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1786,29 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; kitą ieškinio dalį atmetė; priešieškinį atmetė, priteisė iš atsakovės UAB „Colagena“ 1536 Eur žyminio mokesčio bei 25,62 Eur pašto išlaidų valstybės naudai atlyginimo.

7.       Teismas nustatė, kad 2017 m. spalio 23 d. UAB „Colagena“ gydytojas chirurgas R. M. atliko ieškovui operaciją – (duomenys neskelbtini). Byloje buvo paskirta deontologinė ekspertizė, šią atliko ir savo išvadas ekspertizės akte Nr. EDG 47/2020 (01) pateikė Valstybinė teismo medicinos tarnyba.

8.       Teismas nustatė ir tai, kad ieškovui 2017 m. rugsėjo 6 d. Kauno klinikose suteiktos ambulatorinės konsultacijos – pasiūlytas tinkamiausias, optimaliausias ir visuotinai Lietuvos, Europos ir JAV (duomenys neskelbtini) pripažintas gydymo metodas – (duomenys neskelbtini). Suplanuota 2017 m. rugsėjo 28 d. operacija Kauno klinikose nebuvo ieškovui atlikta, nes jis sirgo (duomenys neskelbtini). Gydytojas R. M. informavo ieškovą, kad kita operacija gali būti padaryta tik po kelių mėnesių, todėl pasiūlė šią operaciją atlikti privačioje klinikoje. Teismas nenustatė byloje duomenų, kad Kauno klinikos būtų atsisakiusios atlikti operaciją ieškovui kitu laiku. Nustatęs, kad ieškovas kreipėsi būtent į gydytoją R. M., nes jį, kaip gerą gydytoją, jam rekomendavo tėvas, teismas padarė išvadą, jog ieškovas operacijai atlikti pasirinko būtent gydytoją R. M. ir, siekdamas greičiau gauti paslaugas, rinkosi gydymo įstaigą, kurioje eilė tokiam gydymui pas konkretų gydytoją tuo metu buvo mažesnė. Teismo nuomone, byloje nepatvirtintos aplinkybės, kad gydytojas ieškovą įkalbėjo rinktis kitą gydymo įstaigą, ieškovas turėjo mėnesį laiko papildomai domėtis, keisti sprendimus dėl operacijos ir gydytojo, taigi sprendimą daryti operaciją privačioje klinikoje priėmė pats ieškovas. Aplinkybė, kad ieškovas su gydytoju susitarė dėl operacijos atlikimo privačioje įstaigoje būtent gydytojo darbo Kauno klinikose metu ir jų patalpose, nesudaro pagrindo vertinti Kauno klinikų veiksmų kaip neteisėtų. Tokių veiksmų vertinimas etikos taisyklių pažeidimo kontekste nekeistų išvados dėl Kauno klinikų atsakomybės ieškovui, konstatuotas galimas etikos taisyklių pažeidimas turėtų įtakos tik atsakovų (klinikų ir gydytojo) tarpusavio santykiams.

9.       Teismas pripažino, kad nėra pagrindo atsakovą gydytoją laikyti asmeniškai atsakingu pagal pareikštą ieškinį. Šis atsakovas gydytojas su kitomis dviem atsakovėmis susijęs darbo teisiniais santykiais, todėl už žalą ieškovui atsakinga tik gydymo įstaiga, bet ne atsakovas. Pacientas negali tiesioginiu ieškiniu dėl žalos atlyginimo kreiptis į jį gydžiusį gydytoją. Teismas tinkama atsakove byloje pripažino UAB „Colagena“, tačiau atsakovo gydytojo veiksmus vertino analizuodamas atsakovės UAB „Colagena“ civilinės atsakomybės sąlygas.

10.       Teismas nusprendė, kad aplinkybė, jog atsakovė pažeidė teisės aktų nuostatas ir paslaugas suteikė ne tuo adresu, kuriuo jai išduota licencija veikti, nesudaro pagrindo teigti, jog yra priežastinis ryšys tarp neteisėto veiksmo ir ieškovo nurodytos žalos. Atsakovas gydytojas galėjo garantuoti tik už save patį ir už savo profesionalumą, sukauptą per ilgus praktikos metus. Jis operacijos metu turėjo licenciją bei reikiamą patirtį atlikti tokias operacijas. Teismas nusprendė, kad ieškovas buvo tinkamai supažindintas su pasirinktu gydymo būdu, šis būdas buvo patikimiausias ir geriausias ieškovui. (duomenys neskelbtini) nebuvo įrašytas į galimų komplikacijų sąrašą, nes toks atvejis yra išskirtinis ir negali būti prognozuojamas kaip objektyviai tikėtinas. Tai patvirtino byloje apklaustas ekspertas J. R.

11.       Teismas nurodė, kad byloje buvo paskirta deontologinė ekspertizė, šią atliko Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertai. Ekspertizės akte jie labiausiai tikėtina pripažino išvadą, jog (duomenys neskelbtini). Teismas kaip nepaneigiančius ekspertų padarytos išvados atmetė atsakovo gydytojo argumentus, jog (duomenys neskelbtini); taip pat argumentus, kad (duomenys neskelbtini) priežastimi galėjo būti (duomenys neskelbtini), kuria ieškovas sirgo, nes tokia liga negalėjo turėti tam įtakos. Ekspertizės akte nurodyta ir tai, kad (duomenys neskelbtini). Teismas nusprendė, kad ekspertizės akto išvados, eksperto paaiškinimai teismo posėdžio metu pagrindžia, jog atliekant pirmą operaciją buvo (duomenys neskelbtini) ir dėl to ieškovui prasidėjo (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad eksperto argumentai dėl galimų (duomenys neskelbtini) buvo nuoseklūs, aiškūs ir logiški.

12.       Teismas, remdamasis ekspertizės aktu, nurodė, kad pasireiškė ne vienas, o visuma požymių (duomenys neskelbtini), patvirtinančių (duomenys neskelbtini). Rūpestingumo pareiga apima pareigą atidžiai stebėti paciento būklę po operacijos būtent dėl (duomenys neskelbtini) rizikos. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini). Tokius veiksmus teismas vertino kaip nerūpestingą ir neatidų elgesį. Teismo teigimu, (duomenys neskelbtini) buvo diagnozuotas smarkiai pavėluotai. Dėl to teismas konstatavo esant nustatytus neteisėtus atsakovės UAB „Colagena“ ir gydytojo veiksmus.

13.       Teismas, remdamasis ieškovo gydymo stacionare ligos istorijos ištraukomis, gydytojų specialistų medicininių dokumentų išrašais, konsultacijų metu pildytais dokumentais, epikrizėmis, (duomenys neskelbtini) duomenimis, pripažino įrodytu ieškovo (duomenys neskelbtini) sutrikimo faktą. Teismo vertinimu, priežastinį ryšį tarp (duomenys neskelbtini) patvirtina byloje atliktos ekspertizės aktas. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės UAB „Colagena“ neteisėti veiksmai ieškovui nulėmė tiek trumpalaikes, tiek ilgalaikes neigiamas pasekmes.

14.       Teismas priteisė ieškovui iš atsakovės UAB „Colagena“ 175 Eur už operaciją ir 30 Eur už kraujo tyrimus, 675 Eur išlaidų atlyginimą už kelialapius į sanatoriją 2017 m. lapkričio 15–24 d. ir 325 Eur už ieškovo reabilitaciją 2017 m. lapkričio 10–15 d., taip pat 286,86 Eur išlaidas vaistams ir kitoms gydymui reikalingoms prekėms; 849,91 Eur išlaidų atlyginimą už gydytojų konsultacijas, tyrimus ir procedūras, kurios patirtos konsultuojantis su gydytojais specialistais dėl (duomenys neskelbtini). Teismas atmetė reikalavimą priteisti 455 Eur išlaidų už kelialapį į sanatoriją 2017 m. lapkričio 3–10 d., skirtą ieškovo sutuoktinei, atlyginimą, nes ieškovas neįrodė, kad jam po operacijų buvo būtina slauga ar rūpyba, byloje nepateikta duomenų, jog jo sutuoktinei buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas dėl šeimos nario slaugos; taip pat 78,65 Eur išlaidų, patirtų už vertimą, atlyginimo, nes tai yra išlaidos, priskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų.

15.       Teismas nurodė, kad esant diagnozei, jog (duomenys neskelbtini), ir nesant perspektyvos, kad (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažino atsakovės UAB „Colagena“ pareigą atlyginti visas jo išlaidas, nors ir dar nepatirtas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad specialistai ieškovui pagal jo individualų poreikį rekomenduoja (duomenys neskelbtini), šiam (duomenys neskelbtini) suteikiama 2 metų garantija, o vertinant ieškovo amžių (duomenys neskelbtini), tikėtina, jog (duomenys neskelbtini)jam gali reikėti įsigyti bent 18 kartų, pripažino pagrįstu reikalavimą priteisti 49 320 Eur sumą.

16.       Teismas nurodė, kad ieškovas įrodė ir pagrindė, kokios jo pajamos buvo 2017 metais ir koks yra negautų pajamų dydis už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 23 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d., kai jis buvo nedarbingas ir negalėjo vykdyti darbinės veiklos, gauti pajamų, todėl tenkino ieškovo reikalavimą ir iš atsakovės UAB „Colagena“ priteisė 5751 Eur negautų pajamų už 2017 m. spalio 23 d. – 2017 m. lapkričio 24 d. laikotarpį.

17.       Kadangi ieškovas pripažino, jog jis nenešioja (duomenys neskelbtini), teismas nurodė, kad ieškovas nesiima visų jam įmanomų priemonių (duomenys neskelbtini) pakoreguoti iki normalios tam, kad jis galėtų visavertiškai dirbti profesinėje srityje ir gauti iki operacijos deklaruotas pajamas. Be to, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) nėra nustačiusi ieškovui netekto darbingumo. Dėl to teismas pripažino nepagrįstomis ieškovo prašomas priteisti būsimas negautas pajamas (250 000 Eur už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 25 d. iki ieškovo pensijos). Teismas pažymėjo, kad ieškovas teikia negautų pajamų iš profesinės veiklos skaičiavimą 27 m. į priekį (iki 60 m.), imdamas dabartinių pajamų vidurkį, todėl tokį skaičiavimą vertino kritiškai, nes teigiant, jog profesine veikla jam užsiimti sudėtinga jau šiuo momentu, neaišku, ar ieškovas apskritai užsiims šia profesine veikla dar 27 metus. Negautų pajamų dydį patvirtinančia UAB „Persense“ išvada teismas nesirėmė, nurodydamas, kad ji neturi aukštesnės galios prieš kitus įrodymus, surašyta iš subjektyviai ieškovo pateiktos ir ribotos informacijos, kad ieškovo darbo pajėgumas per savaitę sumažėjo 5 valandomis (dvigubai daugiau, kaip nurodyta ieškinyje); išvada paremta tik vienerių (2017 m.) metų ir didžiausiomis bet kada uždirbtomis pajamomis, neįvertinus to, kad ieškovas yra (duomenys neskelbtini) dalyvis, kuriam išmokamas pelnas, net jei jis pats (duomenys neskelbtini). Taigi ieškovo pateikti negautų pajamų ateityje skaičiavimai yra tinkamai nepagrįsti ir neteisingi.

18.       Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad operacijos metu buvo padaryta klaida, netinkama atlikta pooperacinė priežiūra, kuri sukėlė ilgalaikes pasekmes, pripažino, jog ieškovas patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, sumažėjo jo galimybės bendrauti. Tačiau teismas nusprendė, kad prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis yra neadekvačiai didelis, neatitinkantis teismų praktikoje priteisiamo tokios žalos atlyginimo dydžio, protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Dėl to teismas priteisė 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

19.       Teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, įvertino tai, kad nors ieškinys atsakovui R. M. atmestas, bet iš dalies patenkintas ieškovo ieškinys, nustačius atsakovų UAB „Colagena“ ir R. M. neteisėtus veiksmus, todėl šiems atsakovams jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepriteisė. Žyminį mokestį (1536 Eur) valstybės naudai teismas priteisė iš atsakovės UAB „Colagena“, nes ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleistas, taip pat valstybės naudai iš atsakovės UAB „Colagena“ priteisė 25,62 Eur teismo patirtų pašto išlaidų atlyginimo. Teismas ieškovui grąžino 68 Eur (nepanaudotus) už ekspertizę; 1815 Eur už UAB „Persense“ išvadą nepriteisė, nes atmesta reikalavimo dalis, kuri buvo grindžiama tokia išvada. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovės UAB „Colagena“ 932 Eur išlaidų už ekspertizę, 775,64 Eur ir 78,65 Eur vertimo išlaidų atlyginimo.

20.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo, atsakovų R. M. ir UAB „Colagena“ apeliacinius skundus, 2023 m. vasario 17 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 13 d. sprendimą pakeitė, sumažino ieškovui priteistą neturtinės žalos atlyginimą iki 15 000 Eur, turtinės žalos atlyginimą sumažino iki 10 832,77 Eur, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą, atitinkamai perskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.  

21.       Kolegija nurodė, kad ieškovas, įrodinėdamas neteisėtus atsakovės Kauno klinikų veiksmus,  neįrodė, kad gydytojas R. M. pažeidė tiek paciento teisę pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą, tiek teisę į informaciją apie Kauno klinikų teikiamas paslaugas bei galimybes jomis pasinaudoti. Byloje nėra objektyvių duomenų, kurie leistų spręsti, kad gydytojas darbo klinikose metu veikė įpareigotas atsakovės UAB „Colagena“. Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ambulatorinės paslaugos Kauno klinikose ieškovui buvo suteiktos tinkamai, nėra pagrindo konstatuoti priežastinio ryšio tarp ieškovo nurodytų pasekmių (duomenys neskelbtini) ir klinikų veiksmų.

22.       Vertindama ieškovui suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų tinkamumą ir gydytojo veiksmų teisėtumą, kolegija rėmėsi deontologine teismo ekspertize ir pripažino, kad šios išvados pagrįstos objektyviais duomenimis. Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo sprendimui, kad ieškovo pooperacinė priežiūra buvo neatidi ir nerūpestinga, (duomenys neskelbtini) diagnozuotas smarkiai pavėluotai. Dėl to pagrįstai buvo konstatuoti neteisėti atsakovės UAB „Colagena“ veiksmai, pasireiškę kaip jos darbuotojų neveikimas. Įvertinusi byloje esančių duomenų visumą, kolegija pripažino pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad (duomenys neskelbtini) yra vienintelė logiškai paaiškinama ieškovo (duomenys neskelbtini) priežastis. Byloje nėra kitų objektyvių duomenų, kurių pagrindo kolegija būtų galėjusi padaryti kitokią išvadą.

23.       Teisėjų kolegija pripažino pagrįsta teismo išvadą, kad ieškovas patyrė neturtinę žalą, nes kilusios neigiamos (duomenys neskelbtini) operacijos pasekmės neabejotinai lėmė ir (duomenys neskelbtini), o tai ieškovui sukėlė neigiamų išgyvenimų, turėjo neigiamos įtakos gyvenimo kokybei. Tačiau nepritarė išvadai dėl priteistino tokios žalos atlyginimo dydžio.

24.       Kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta nei gydytojo, nei UAB „Colagena“ tyčinių veiksmų, taip pat nėra objektyvių duomenų, galinčių pagrįsti, jog dėl sukeltų sveikatos sutrikdymų iš esmės būtų apsunkintas ieškovo socialinis bendravimas, jam negalima vykdyti profesinės veiklos, pablogėjo jo psichologinė būklė, yra apribota galimybė vairuoti transporto priemonę, nustatytas nedarbingumo lygis, kad jis būtų įsigijęs (duomenys neskelbtini). Atkreiptas dėmesys į tai, kad ieškovas nepaneigė atsakovų pateiktų duomenų, jog (duomenys neskelbtini). Dėl to, atsižvelgdama į kilusias neigiamas (duomenys neskelbtini) operacijos pasekmes, jų mastą, ieškovo veiklos pobūdį, sukeltų pasekmių įtaką profesinei, socialinei veiklai, į tai, kad žala buvo padaryta vienai iš labiausiai saugomų vertybių – žmogaus sveikatai, į sukeltą fizinį skausmą, patirtus nepatogumus, stresą, įtampą, išgyvenimus dėl pablogėjusios sveikatos būklės bei komplikacijų, taip pat įvertinusi ieškovo pateiktus mokslinius straipsnius apie (duomenys neskelbtini) padarinių (duomenys neskelbtini) įtaką paciento psichologinei būklei, kitas aplinkybes, kolegija pripažino pirmosios instancijos teismo priteistą 30 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą neproporcingai dideliu ir jį sumažino iki 15 000 Eur. Kolegijos manymu, toks dydis yra proporcingas visiems ieškovo patirtiems nepatogumams, išgyvenimams, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

25.       Kolegija nurodė ir tai, kad dėl padaryto sveikatos sužalojimo ieškovui rekomenduota (duomenys neskelbtini), todėl jis turi teisę į būtinų išlaidų, susijusių su sveikatos sugrąžinimu, atlyginimą. Tačiau teismo priteistas žalos atlyginimo dydis (duomenys neskelbtini), kolegijos vertinimu, neatitinka realaus žalos dydžio tikėtinumo standarto. (duomenys neskelbtini). Dėl to kolegija šiuo atveju realiai tikėtinu pripažino 2740 Eur turtinės žalos dydį (duomenys neskelbtini), atitinkamai pirmosios instancijos teismo priteistą turtinės žalos atlyginimo dalį (duomenys neskelbtini) sumažino iki 2740 Eur.

26.       Kolegija nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas nustatė byloje faktinį ir teisinį pagrindą priteisti ieškovui 5751 Eur negautų pajamų sumą už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 23 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d. Kolegija pritarė ir pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pirmosios operacijos metu buvo padaryta klaida ir ji sukėlė tam tikrus padarinius ieškovo sveikatai, todėl sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos netinkamai ir yra pagrindas priteisti ieškovui 205 Eur, sumokėtus už šią operaciją ir tyrimus. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė ir dėl ieškovo patirtų išlaidų, skirtų reabilitacijai, vizitams pas gydytojus, vaistams, tyrimams, procedūroms ir pan., pagrįstumo.

27.       Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio dalį dėl 250 000 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 25 d. iki ieškovo pensijos kaip neįrodytą. Ieškovas nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad jo darbingumo lygis būtų pakitęs. Priešingai, byloje pateikta įrodymų, kurie patvirtinta, kad jam nėra nustatytas netektas darbingumas, jis ir toliau dirba (duomenys neskelbtini) darbą. Ieškovo teiginiai, kad jis negali per savaitę dirbti 5 val., nepagrįsti objektyviais duomenimis. UAB „Persence“ pateikta išvada yra surašyta išskirtinai tik pagal subjektyviai pateiktą ir ribotą ieškovo informaciją, jam nurodžius, kad jo darbo pajėgumas per savaitę sumažėjo 5 valandomis; be to, UAB „Persense“ rėmėsi tik vienų metų (2017 m.) ieškovo gautomis pajamomis, t. y. didžiausiomis bet kada jo uždirbtomis pajamomis (82 684,01 Eur). Ieškovas taip pat neišskyrė, kokia (duomenys neskelbtini) pajamų dalis gauta jo, kokia – kitų asmenų.

28.       Pripažinusi atsakovės UAB „Colagena“ apeliacinį skundą iš dalies pagrįstu, o ieškovo ir atsakovo R. M. apeliacinius skundus atmetusi, kolegija perskirstė bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimą.

29.       Kadangi ieškovas byloje pareiškė 5 reikalavimus, tai spręsta, kad kiekvienas reikalavimas sudaro 20 proc. Nagrinėjamoje byloje buvo patenkinti du reikalavimai (dėl negautų pajamų už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 23 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d. ir dėl už operaciją sumokėtų pinigų), reikalavimas dėl negautų pajamų už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 25 d. iki ieškovo pensijos atmestas, o reikalavimai dėl tiesioginių išlaidų ir išlaidų (duomenys neskelbtini) įsigyti bei dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkinti iš dalies.

30.       Kolegija pripažino, kad ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis neturėjo esminės įtakos atsakovės UAB „Colagena“ teisinės gynybos nuo pareikštų reikalavimų apimčiai, todėl, net ir sumažinusi neturtinės žalos atlyginimą iki 15 000 Eur, materialiąja prasme ieškovo reikalavimą laikė visiškai patenkintu ir, skirstydama bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, laikė, kad šis ieškovo reikalavimas patenkintas 20 proc.

31.        Kolegija nusprendė, kad buvo patenkinta 61,88 proc. (20 proc. + 20 proc. + 20 proc. + ((2136,77 Eur + 2740 Eur) ÷ (2670,42 Eur + 49 320 Eur))× 20 proc.) visų ieškovo pareikštų reikalavimų.

32.       Ieškovo reikalavimas dėl negautų pajamų už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 25 d. iki ieškovo pensijos atmestas kaip nepagrįstas, o šį reikalavimą ieškovas grindė UAB „Persence“ išvada, todėl jo dėl išvados surašymo patirtų 1815 Eur išlaidų atlyginimas nepriteistas. Tačiau kolegija iš atsakovės UAB „Colagena“ ieškovo naudai priteisė 1105,36 Eur (1786,29 Eur × 61,88 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo.

33.       Ieškovas buvo atleistas nuo 1536 Eur žyminio mokesčio mokėjimo. Pagal 61,88 proc. tenkintą ieškinio reikalavimų dalį valstybei iš atsakovės UAB „Colagena“ kolegija priteisė 950,48 Eur (1536 Eur × 61,88 proc.) išlaidų atlyginimo.

34.       Atsižvelgdama į atsakovės UAB „Colagena“ teiktų teisinės pagalbos išlaidų pobūdį, į tai, kad prašoma priteisti teisinės pagalbos išlaidų suma (10 889,96 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių, kolegija atsakovei UAB „Colagena“ iš ieškovo priteisė 4151,25 Eur (10 889,96 Eur × 38,12 proc.) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo.

35.       Atsakovas R. M. pirmosios instancijos teisme patyrė 23 498,20 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgdama į šiam atsakovui teiktų teisinės pagalbos išlaidų pobūdį, į Rekomendacijų maksimalius dydžius, kolegija nusprendė, kad ši suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Kadangi nagrinėjama byla didelės apimties, joje gausu faktinių aplinkybių, visą elektroninės bylos medžiagą sudaro 10 tomų, atsakovo atstovė parengė ir pateikė teismui daug ir didelės apimties procesinių dokumentų, tačiau byloje nebuvo nagrinėjami nauji ar išskirtiniai teisiniai klausimai, reikšmingoms aplinkybėms išsiaiškinti šalys naudojosi atitinkamos srities ekspertų paslaugomis, tai atsakovo R. M. pirmosios instancijos teisme patirtos teisinės pagalbos išlaidos vertintos kaip neproporcingai didelės, neatitinkančios bylos sudėtingumo, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, todėl pagrįstu ir atlygintinu laikytas 10 000 Eur dydis. Atsižvelgus į patenkintą ieškinio dalį, atsakovui R. M. iš ieškovo priteista 3812 Eur (10 000 Eur × 38,12 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

36.       Valstybei priteista iš ieškovo 9,77 Eur, iš atsakovės UAB „Colagena“ – 15,85 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

37.       Paskirstydama bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme, kolegija laikė, kad į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teisę įgijo tik UAB „Colagena“, kurios skundas iš dalies tenkintas, taip pat ieškovas ir atsakovas R. M. įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimų į kitos šalies apeliacinius skundus rengimu, atlyginimą. Taigi patenkinta 22,65 proc. atsakovės UAB „Colagena“ apeliacinio skundo, todėl jai iš ieškovo priteista 798,70 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

38.       Ieškovas nepateikė duomenų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, o atsakovas R. M. patyrė 4815,80 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmestas, tai atsakovui R. M. priteista iš ieškovo 1960,20 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame teisme atlyginimo.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

39.       Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. vasario 17 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 13 d. sprendimo dalis, kuriomis iš dalies atmestas ieškinys, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – visiškai tenkinti reikalavimus dėl 49 320 Eur išlaidų (duomenys neskelbtini) įsigyti; 250 000 Eur negautų pajamų, 300 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 5 proc. palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teismo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atitinkamai pakeisti sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme atlyginimo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

39.1.                      Teismai netinkamai vertino įrodymus, todėl nepagrįstai atmetė reikalavimą pripažinti atsakovę Kauno klinikas solidariai atsakinga dėl ieškovui padarytos žalos. Ieškovas pirmiausia kreipėsi į šią atsakovę, tačiau, šios darbuotojui nesuteikus tinkamos informacijos, ieškovas buvo nukreiptas į kitą kliniką, neturinčią licencijos teikti sveikatos priežiūros paslaugų. Teismai atsakovės Kauno klinikų veiksmus vertino pagal gydytojų profesinės atsakomybės standartą, t. y. vien tai, kad sveikatos priežiūros paslauga nebuvo suteikta klinikose. Ieškovas atsakovės Kauno klinikų atsakomybę grindė generalinio delikto normomis (CK 6.263 straipsnis) bei Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – ir PTŽSAĮ) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta paciento teise gauti informaciją apie jam sveikatos priežiūros įstaigose teikiamas paslaugas, jų kainas ir galimybę jomis pasinaudoti. Dėl šių normų pažeidimo atsakovei Kauno klinikoms kyla atsakomybė už paciento patirtą žalą.

39.2.                      Apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas atlyginti ieškovui būsimas (duomenys neskelbtini) išlaidas tik už vieną (duomenys neskelbtini), netinkamai taikė CK 6.251 straipsnio 1 dalį, 6.283 straipsnio 1 dalį, netinkamai vertino būsimą žalą, nukrypo nuo teismų praktikos. Šiuo atveju ieškovas negali objektyviai tiksliai numatyti, kada (duomenys neskelbtini), taigi neįmanoma tiksliai įrodyti, kiek kartų ateityje ieškovui reikės keisti (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas būsimą žalą pagal vieno (duomenys neskelbtini), turėjo (duomenys neskelbtini) naudojimo trukmę sieti su jo garantiniu terminu, nes, (duomenys neskelbtini) sugedus po garantinio termino, pacientas turės kitą (duomenys neskelbtini) pirkti savo lėšomis. Taigi apeliacinės instancijos teismas būsimą žalą privalėjo įvertinti laikydamasis prielaidos, kad (duomenys neskelbtini) tarnauja dvejus metus, arba, remiantis teismų praktika, priteisti žalos atlyginimą periodinėmis išmokomis (2790 Eur kas 2 metus). Teismui priėmus tokį sprendimą ir keičiantis (duomenys neskelbtini) technologijoms ir kainoms, būtų galima šių išmokų dydį peržiūrėti tiek ieškovo, tiek atsakovų iniciatyva.

39.3.                      Teismai netinkamai taikė neturtinę žalą reglamentuojančias teisės normas ir priteisė akivaizdžiai per mažą neturtinės žalos atlyginimą. Priteisdami neturtinės žalos atlyginimą, teismai iš esmės rėmėsi tik (duomenys neskelbtini) poveikiu paciento gyvenimui. Tačiau neturtinės žalos faktą ieškovas grindė ir pačios operacijos netinkamu atlikimu, išgyvenimais, kuriuos jis patyrė iškart po operacijos. Be to, teismai gana paviršutiniškai vertino ir pačias ilgalaikes sveikatos sutrikdymo pasekmes, apie jas sprendė iš pavienių ieškovo gyvenimo epizodų, nors byloje pateikti objektyviai mokslu pagrįsti faktai apie tai, su kokiais sunkumais nuolat susiduria asmenys, kamuojami (duomenys neskelbtini). Teismai neatskleidė ir nepagrindė įstatyme nustatytų kriterijų neturtinei žalai įvertinti turinio ir jų pritaikymo neturtinės žalos dydžiui. Neturtinės žalos dydis nesiejamas su pragyvenimo lygiu, vidutiniu atlyginimu ar pan. Ieškovui priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra akivaizdžiai per mažas, apytiksliai lygus dvylikai valstybės nustatyto vidutinio darbo užmokesčio, atskaičiavus mokesčius. Tokia suma yra daug mažesnė, nei atsakovai sumokėjo savo atstovams už teisines paslaugas byloje. Tokia suma neatitinka didžiosios dalies priteisiamų neturtinės žalos atlyginimo sumų Lietuvoje ir užsienyje. Apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas neturtinės žalos atlyginimą iki 15 000 Eur, netinkamai atliko įrodymų vertinimą, neatsižvelgė į ieškovo nurodytus argumentus, kuriais jis paneigė atsakovų nurodomas aplinkybes, kad (duomenys neskelbtini).

39.4.                      Teismai, atmesdami ieškovo reikalavimą dėl 250 000 Eur negautų pajamų atlyginimo, pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas. Ieškovas užsiima (duomenys neskelbtini), reikalaujančia didesnio nei įprastai susikaupimo, laiko sąnaudų ir asmeninio indėlio. Dėl v(duomenys neskelbtini) ieškovo galimybės užsidirbti ir plėtoti (duomenys neskelbtini) veiklą yra mažesnės, nei buvo iki sužalojimo. Ieškovas iki sužalojimo gautas pajamas apskaičiavo pagal (duomenys neskelbtini) ir jos pagrindu apskaičiavo savo negautas pajamas iki pensinio amžiaus. Teismai pažeidė įrodymų leistinumo taisykles, nes konstatuodami, kad ieškovas neįrodė neigiamos įtakos sumažėjusiam darbingumui, rėmėsi aplinkybe, jog Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba nėra nustačiusi jokio netekto darbingumo. Siekiant gauti pajamas iš individualios veiklos, nebūtina pateikti tokios darbingumo lygio pažymos.  Teismai, pripažindami, kad ieškovo darbingumo sumažėjimo aplinkybė pagrįsta tik ieškovo parodymais, neįvertino esminės dalies įrodymų, pagrindžiančių (duomenys neskelbtini). Pažymėta, kad mokslinėje literatūroje nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) turi įtakos mažesnėms asmens pajamoms, taip pat darbo efektyvumui, kitų funkcijų, kurių reikia darbe, suprastėjimui. Didžioji dalis teismų argumentų, kuriais jie  atmetė šį reikalavimą, nesusiję su žalos faktu, pvz., kad ekspertas rėmėsi tik vienų metų (2017 m.) pajamomis, kurios buvo didžiausios bet kada jo gautos; kad ieškovas neišskyrė, kokios pajamos gautos jo paties, kokios – kitų asmenų. Teismai pritaikė pernelyg aukštą įrodinėjimo standartą negautoms pajamoms įrodyti, nors civilinėse bylose faktas laikomas įrodytu ne kai dėl jo tikrumo nelieka jokių abejonių, bet tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismai pritaikė įrodinėjimą reglamentuojančias taisykles taip, kad nukentėjusiems asmenims apskritai tampa neįmanoma įrodyti negautų pajamų. Prarasta galimybė uždirbti, kai yra sužalota sveikata, yra sudėtingai įvertinama ir apskaičiuojama. Reikalavimas pašalinti bet kokias abejones dėl negautų pajamų apskaičiavimo ne tik nedera su įrodinėjimą civilinėse bylose reglamentuojančiomis normomis, bet ir atsakingiems už žalą asmenims leidžia išvengti atsakomybės, o nukentėjusiems asmenims užkerta kelią prisiteisti visos patirtos žalos atlyginimą. Teismų praktikoje nėra suformuluota taisyklių, kaip turi būti įrodinėjamos negautos pajamos.

39.5.                      Apeliacinės instancijos teismas, netaikydamas taisyklės „pralaimėjęs moka“ išimties, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 4 dalies nuostatas. Nuo CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatytos taisyklės „pralaimėjęs moka“ leidžiama nukrypti įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Tai reiškia, kad teismas įpareigojamas nukrypti nuo taisyklės „pralaimėjęs moka“, kai šios taikymas reikštų nesąžiningumą kurios nors iš šalių atžvilgiu ir pažeistų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą asmens teisę į teismą. Apeliacinės instancijos teismas nevertino šio kriterijaus, atsižvelgė tik į tinkamą procesinį šalių elgesį. Dėl to iš ieškovo priteistas tokio dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, daugiau kaip 40 procentų viršijantis ieškovui priteistą žalos atlyginimą. Taigi taip iš esmės paneigiamas visiško žalos atlyginimo principas. Apeliacinės instancijos teismas, mechaniškai taikydamas taisyklę „pralaimėjęs moka“, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2023, pagal kurią, net ir esant ieškovo netinkamam procesiniam elgesiui, bet byloje prisiteisus bent dalį žalos neturtinei vertybei atlyginti, atsakovui neturi būti atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Pažymėtina, kad ieškovas kasaciniu skundu siekia, jog kasacinis teismas pakeistų nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, palikdamas ieškovo naudai priteistą bylinėjimosi išlaidų dalį, tačiau nepriteisdamas atsakovei UAB „Colagena“ ir gydytojui jų patirtų išlaidų atlyginimo.

40.       Atsakovas R. M. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti, o Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

40.1.                      Ieškovui buvo atskleista visa reikalinga informacija tiek apie jam tinkamą gydymo būdą, tiek apie galimybę operuotis Kauno klinikose. Sutarta operacija Kauno klinikose buvo atidėta dėl objektyvių ir tik nuo paties ieškovo priklausančių priežasčių. Atidėjus operaciją ieškovui buvo suteikta ir informacija, kad specialistas ieškovo pageidaujamas operacijas atlieka ne tik Kauno klinikose, bet ir UAB „Colagena“. Gydytojas, suteikdamas informaciją apie kitą operaciją, neįvykus pirmajai, paciento atžvilgiu neatliko neteisėtų veiksmų. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta paciento teisė negali būti suabsoliutinama, privalomai įpareigojant gydytoją pacientui pateikti visokeriopą informaciją, net ir gydytojui nežinomą. Taigi atsakovė Kauno klinikos neatliko neteisėtų veiksmų dėl informacijos netinkamo pateikimo, tokie veiksmai negali būti priežastiniu ryšiu susiję su kitoje klinikoje atliktos operacijos padariniais. Atkreiptas dėmesys į tai, kad atsakovė Kauno klinikos raštu informavo ieškovą apie po operacijos galimus padarinius (duomenys neskelbtini) ir kt.), taigi dar iki neįvykusios operacijos ieškovas žinojo apie gydymo metodą ir rizikas.

40.2.                      Ieškovo argumentai, kad teismai netinkamai įvertino neturtinės žalos priteisimo kriterijus, nepagrįsti. Ieškovo nurodomi argumentai, jog didelius išgyvenimus sukėlė ir tai, kad nė vienas atsakovų jo neatsiprašė, kad ieškovas nebepasitiki gydytojais, neturėtų būti kasacinio teismo vertinami, nes tai nauji argumentai, kurie žemesnės instancijos teisme nenagrinėti. Pažymėta, kad ieškovas daug išsamiau nei žemesnės instancijos teisme pateikia argumentus dėl (duomenys neskelbtini) sukeltų nepatogumų. Kai kurie ieškovo argumentai paneigia jo paties teiginius apie jam padarytą neturtinę žalą: a) ieškovas neneigia, kad (duomenys neskelbtini), taigi jis gali gyventi normalų gyvenimą; b) nors moksliniuose straipsniuose aprašomos teoriškai galimos pasekmės dėl (duomenys neskelbtini), tačiau tokia literatūra nepagrindžia, kad jam yra kilusios būtent tokios neigiamos pasekmės; net ir turintys (duomenys neskelbtini) sutrikimų gali gyventi visavertį gyvenimą naudodamiesi (duomenys neskelbtini). Taigi tokie asmenys gali dirbti ir išskirtinai jiems nepritaikytus darbus, vairuoti automobilius; c) ieškovas, (duomenys neskelbtini), nesiekia koreguoti gyvenimo kokybės ir galimybės jį gyventi visavertiškai; ieškovo (duomenys neskelbtini) nedaro poveikio jo gyvenimui taip, kaip tai bando pavaizduoti ieškovas. Ieškovas nepagrįstai remiasi Jungtinės Karalystės teismų praktika, kur priteisiamos daug didesnės kompensacijos. Ieškovo prašoma už (duomenys neskelbtini) 300 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma yra neadekvati teismų praktikoje priteisiamiems dydžiams, kur artimiesiems paciento mirties atveju yra priteisiama 23 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. 

40.3.                      Ieškovas nepagrįstai kelia klausimą dėl netinkamo įrodymų vertinimo taisyklių taikymo. Ieškovas, prašydamas priteisti negautas pajamas, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių sumažėjusį darbingumo lygį, kuris paprastai nustatomas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos. Ieškovas darbingumo sumažėjimo faktą įrodinėja tik savo asmeniniais pasvarstymais. Ieškovui nebuvo naudinga kreiptis dėl darbingumo sumažėjimo į valstybės įgaliotą instituciją, nes ši nebūtų patvirtinusi realaus jo darbingumo netekimo. Ieškovo darbingumas nėra sumažėjęs, tai patvirtina gana aktyvi po operacijos jo profesinė veikla, darbas (duomenys neskelbtini) ir pan.

40.4.                      Ieškovas neatsižvelgia į tai, kad, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatytos „pralaimėjęs moka“ taisyklės išimtį, ypač analogiškose bylose, kai ieškovai reikalauja priteisti itin dideles ir faktiškai nepagrįstas sumas, apskaičiuojamas pagal vidinį jų vertinimą, ir jiems nereikia mokėti žyminio mokesčio, būtų suteikta nepagrįsta galimybė tikėtis ieškinio netenkinimo ar dalinio tenkinimo atvejais būti atleistiems nuo pareigos objektyviai vertinti reikalavimų pagrįstumą ir jų dydį prieš kreipiantis į teismą. Ieškovams neįsivertinant ieškinio pagrįstumo, būtų pažeidžiamas ieškovų ir atsakovų teisių bei pareigų balansas. Taigi būtent CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta taisykle siekiama tiesiogiai sureguliuoti ieškovo ir atsakovo proceso išlaidų klausimą ir kartu apriboti, jog atsakovams nebūtų teikiami nepagrįsti ieškiniai. Minėta taisyklė reiškia, kad bet kuriam ieškovui žala atlyginama visiškai, jei tenkinami visi jo reikalavimai. Be to, jei kasacinis teismas CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatą aiškintų šios kategorijos byloje taip, kaip siūlo ieškovas, būtų pažeisti ieškovų interesai kitos kategorijos bylose. Jei kasacinis teismas taikytų CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatą pagal ieškovo pateiktą aiškinimą, tai jis turėtų atsižvelgti į tai, kad (duomenys neskelbtini), turi atstovą, kuris nesivadovauja Lietuvos Respublikos kasacinio teismo praktika, o remiasi kitų šalių praktikoje priteisiamais žalos atlyginimo dydžiais; nesivadovauja praktika, kad gydytojas negali atsakyti už ieškovo turtinę ir neturtinę žalą; atstovaujamas teisininko, teikė itin didelės apimties, sudėtingai ir nekonkrečiai surašytus procesinius dokumentus, reikalavo neprotingų ir nerealių žalos atlyginimo sumų.

41.       Atsakovė UAB „Colagena“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

41.1.                      Ieškovas viso proceso metu neginčijo fakto, kad (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina byloje esantys vaizdo įrašai iš televizijos laidų, paties ieškovo dalyvavimas teismo posėdžiuose (duomenys neskelbtini), jo atsakymai į klausimus. Lietuvos apeliacinis teismas priteisė (duomenys neskelbtini), taigi, jis turėjo visas galimybes kompensuoti (duomenys neskelbtini) netekimą, kurį nurodė patyręs. Ieškovo atsakovės pasisakymai teisme patvirtina, kad ieškovas siekia ne CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto visiško nuostolių atlyginimo, o pageidauja tiesiog gauti reikšmingą sumą, kurią galės panaudoti kitoms savo reikmėms, bet ne sveikatai susigrąžinti. Kasacinio teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019 išaiškinta, jog būsimą žalą apibrėžia šie kriterijai: reali būsimos žalos (su sveikatos grąžinimu susijusių išlaidų) atsiradimo tikimybė; sveikatos priežiūros paslaugos yra būtinos, siekiant pašalinti sveikatos sužalojimo padarinius ir, kiek įmanoma, grąžinti nukentėjusio asmens sveikatą į padėtį, buvusią iki jo sveikatos sužalojimo; nukentėjęs asmuo dėl savo finansinės padėties negalėtų gauti būtinų sveikatos priežiūros paslaugų. Lietuvos valstybė 100 procentų kompensuoja priemones (duomenys neskelbtini) iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Tuo atveju, jeigu ieškovas būtų įrodinėjęs, kad(duomenys neskelbtini, tai teismai turėtų pagrindą vertinti ir spręsti dėl išlaidų, reikalingų (duomenys neskelbtini) įsigyti ilgesniam laikotarpiui, atlyginimo. Atkreiptas dėmesys į tai, kad nei ieškovas, (duomenys neskelbtini), nei jo atstovai neformulavo reikalavimo priteisti galimai ateityje kada nors patirtiną žalą dėl (duomenys neskelbtini) įsigijimo periodinėmis išmokomis.

41.2.                      Ieškovas neteisingai nurodo, kad teismai neturtinę žalą vertino tik pagal (duomenys neskelbtini) jo gyvenimui. Iš esmės teismai vertino ir pooperaciniu periodu egzistavusius išgyvenimus, įtampą, nepatogumus. Byloje nebuvo nustatomos ieškovo nurodomos aplinkybės apie tai, ar atsakovai atsiprašė ieškovo, ar personalas nepagarbiai elgėsi, subadė ieškovo ranką ir pan. Atsakovai gydytojas ir klinika procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu reiškė apgailestavimą dėl tokios situacijos, atsakovė visuomet siekė geranoriškai susitarti ir ginčą išspręsti taikiai. Ieškovas nepagrįstai remiasi kitų šalių praktika dėl neturtinės žalos dydžio. Šiuo atveju ieškovas nėra kreipęsis į valstybės instituciją dėl netekto darbingumo nustatymo. Ieškovas neteikė duomenų, kad nukentėjo jo socialinio gyvenimo kokybė. Pažymėta, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas teigė, jog nenori kreiptis į psichologus ar psichiatrus, kad pagerėtų jo psichologinė būklė siekiant išvengti naujai besiformuojančių baimių, sutrikimų. Teismai, spręsdami neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, įvertino ir pagrindė visus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, atsižvelgė į teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, kurie net asmeniui mirus nesiekia ieškinyje nurodytų sumų.

41.3.                      Teismai tinkamai aiškino ir taikė negautas pajamas reglamentuojančias teisės normas, tinkamai vadovavosi teismų praktika. Ieškovui nenustatytas netektas darbingumas. Ieškovui, (duomenys neskelbtini), turi būti žinoma įrodinėjimo pareiga. Taigi jam kyla pareiga įrodyti sumažėjusį darbingumą, palyginti su prieš tai buvusiu. Teismai nurodė, kad ieškovas nepateikė Tarnybos sprendimo, tačiau nenurodė, kad tai privalomas ir imperatyvus įrodymas. Ieškovas netektą darbingumą įrodinėjo savo paaiškinimais ir moksliniais straipsniais. Jis negalėjo teismo posėdyje paaiškinti, kaip apskaičiavo, kad nedirbs būtent 2,5 val. per savaitę. Ieškovas nenurodo jokių argumentų, kurie paneigtų, jog jo pateikta UAB „Persense“ pažyma surašyta išskirtinai tik iš jo subjektyviai pateiktos ir labai ribotos informacijos (pažymėta, kad šiai bendrovei ieškovas nurodė, jog jo pajėgumas sumažėjo 5 val. per savaitę). Ši pažyma parengta vadovaujantis tik 2017 m. gautomis ieškovo pajamomis, bet ne išvedant visų pajamų vidurkį.

41.4.                      Ieškovas kasacinio skundo argumentus dėl CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatų netinkamo taikymo bando pagrįsti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2023 pateiktu aiškinimu. Nurodomoje byloje ginčas kilęs dėl ieškovės neturtinės teisės į atvaizdą pažeidimo padarinių, taigi ginčas nesusijęs su asmens sveikata, ieškovė nereikalavo priteisti neturtinės žalos atlyginimo. Taigi nurodomos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės iš esmės skiriasi. Pažymėta, kad pagal ieškovo ieškinį byla buvo nagrinėjama ilgą laiką, jos metu pasikeitė teismo sudėtis, buvo teikiami gana didelės apimties procesiniai dokumentai, skirta ekspertizė. Atsakovė sąžiningai gynė savo teises, nepiktnaudžiavo procesu, o ieškovas pareiškė ieškinį prašydamas gana didelės ir nerealios žalos atlyginimo sumos. Šiuo atveju nėra pagrindo atleisti ieškovą nuo pareigos atlyginti kitai šaliai bylinėjimosi išlaidas. Atkreiptas dėmesys į tai, kad atsakovės finansinė padėtis nėra gera, šiuo metu atsakovė veikia tik Vilniuje, klinikoje nebedirba plastikos chirurgai, todėl įmonė negauna didelių pajamų. Ieškovas ir toliau vykdo veiklą, turi pajamų, todėl nėra aiškių priežasčių taikyti kokias nors išimtis.

42.       Atsakovė Kauno klinikos atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, o Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 17 d. nutartį jos atžvilgiu palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

42.1.                      Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta paciento teisė gauti informaciją apie sveikatos priežiūros paslaugas, jų kainas ir galimybes jomis pasinaudoti. Taigi, ieškovas buvo gavęs visą išsamią informaciją apie Kauno klinikose teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, būtent apie atliekamas (duomenys neskelbtini) operacijas ir Kauno klinikas, kaip gydymo įstaigą, buvo pasirinkęs gydytoją R. M. Tokio tipo operaciją, kad ji būtų pakankamai rezultatyvi, paprastai siekiama atlikti (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė ieškovui buvo paaiškinta dar 2017 m. rugsėjo 6 d. ambulatorinės konsultacijos metu ir ji galėjo turėjo įtakos ieškovui priimant sprendimą operaciją atlikti kiek įmanoma greičiau. Byloje nenustatyta gydytojo neteisėtų veiksmų, tokių kaip įkalbinėjimo operaciją pasirinkti būtent UAB „Colagena“. Gydytojas, siekdamas padėti ieškovui, suteikė jam papildomą informaciją, kokioje gydymo įstaigoje atlieka analogiškas chirurgines operacijas, tačiau sprendimą dėl pasirinkimo priėmė išimtinai pacientas. Pažymėta, kad apsisprendimas pasirinkti gydymo įstaigą yra išimtinai paciento prerogatyva. Platesnio spektro informacijos pateikimas pacientui apie galimas alternatyvas – operacijos atlikimo vietas, įvertinant laiko aspektą, ne tik nesukelia neteisėtų veiksmų, bet priešingai, parodo gydytojo rūpestingumą, kad visa žinoma informacija ieškovui pateikiama jos nenutylint.

42.2.                      CK 6.279 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė yra solidarioji, jei visa arba konkreti žalos dalis yra priskirtina dviem ar daugiau asmenų, t. y. ne vien tuo atveju, kai nustatomas subjektyvus bendrininkavimas (bendri atsakovų veiksmai, sukėlę žalą), bet ir tada, kai nesusiję kelių asmenų veiksmai sukelia bendrą žalą, t. y. objektyvaus bendrininkavimo atveju. Objektyviojo bendrininkavimo atveju turi būti nustatytas kiekvieno bendrininko veiksmų ryšys su ta pačia kilusia žala. Objektyviojo bendrininkavimo atveju solidarioji atsakomybė taikoma ne dėl to, kad preziumuojamas kiekvieno asmens veiksmų ir kilusių padarinių priežastinis ryšys, o dėl to, jog nustatoma, kad kiekvieno asmens veiksmai yra būtini visai žalai atsirasti. Todėl turi būti nustatytas faktinis ir teisinis priežastinis kiekvienos priežasties ir kilusių padarinių ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-1075/2020; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-1075/2021). Nagrinėjamoje byloje ieškovas neįrodė Kauno klinikų neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp jam atsiradusios žalos po UAB „Colagena“ atliktos chirurginės operacijos. Taigi pagrįsta teismų išvada, kad Kauno klinikos negali atsakyti už kitoje gydymo įstaigoje suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ar šioje įstaigoje dirbančio medicinos personalo veiksmus ar neveikimą.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl sveikatos priežiūros įstaigos pareigos informuoti pažeidimo ir gydymo įstaigos, į kurią pirmiausia pacientas kreipėsi dėl operacijos atlikimo, solidariosios atsakomybės su gydymo įstaiga, atlikusia operaciją

 

43.       Ieškovas kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias sveikatos priežiūros įstaigų pareigą informuoti, objektyvųjį bendrininkavimą, generalinį deliktą. Ieškovo nuomone, teismas turėjo pripažinti atsakovę Kauno klinikas solidariai atsakinga su kita atsakove dėl ieškovui padarytos žalos, nes pacientas pirmiausia kreipėsi būtent į šią atsakovę, kurioje dirbantis gydytojas atsakovas R. M. nesuteikė visos informacijos apie konkretų kitos galimos operacijos šiose klinikose laiką, apie paslaugų kokybę, lyginant jas su paslaugų UAB „Colagena“ kokybe, todėl operacija pacientui buvo atlikta kitoje gydymo įstaigoje.

44.       Solidarioji sveikatos priežiūros įstaigų atsakomybė taikytina, kai pagal neteisėtus veiksmus ir kilusią žalą saistančio priežastinio ryšio pobūdį nustatomas objektyvus šių asmenų bendrininkavimas. Kasacinio teismo praktikoje objektyvusis bendrininkavimas apibrėžiamas kaip tie atvejai, kai žala atsiranda tik dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sąveikos, t. y. keli pažeidėjai veikia atskirai neturėdami bendro ketinimo sukelti žalą, vienas apie kito neteisėtus veiksmus dažniausiai nežinodami, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis. Objektyviojo bendrininkavimo atveju pažeidėjų veiksmų bendrumas nėra akivaizdžiai išreikštas. Jokio susitarimo sukelti žalą ar dalyvauti atliekant neteisėtus veiksmus nėra. Vis dėlto kiekvienas iš pažeidėjų prisideda prie žalos atsiradimo iš esmės – be jo žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi. Taigi šiuo atveju konstatuojamas teisinio priežastinio ryšio tarp kiekvieno iš pažeidėjų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistavimas. Kadangi objektyviojo bendrininkavimo atveju kelios priežastys yra atskiros, tačiau priklausomos viena nuo kitos, tai atsižvelgiant į šią priklausomybę galima konstatuoti žalos nedalomumą bei veiksmų bendrumą objektyviąja prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-665-969/2015; 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2021, 28 punktas).

45.       Objektyviojo bendrininkavimo atveju turi būti nustatytas kiekvieno bendrininko veiksmų ryšys su ta pačia kilusia žala. Objektyviojo bendrininkavimo atveju solidarioji atsakomybė taikoma ne dėl to, kad preziumuojamas kiekvieno asmens veiksmų ir kilusių padarinių priežastinis ryšys, o dėl to, jog nustatoma, kad kiekvieno asmens veiksmai yra būtini visai žalai atsirasti. Todėl turi būti nustatytas faktinis ir teisinis priežastinis kiekvienos priežasties ir kilusių padarinių ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-1075/2020, 32 punktas; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-1075/2021, 26 punktas).

46.       CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-582-916/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

47.       Pacientas, pareikšdamas ieškinį medicinos įstaigai dėl jos darbuotojų atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo), turi įrodyti pareigos teikti kvalifikuotą ir rūpestingą pagalbą pažeidimą, žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp gydytojo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2012; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016, 22 punktas).

48.       Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą; pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Vertinant gydytojo veiksmus ir sprendžiant jo kaltės klausimą, turi būti taikomas gydytojo veiksmų standartas, t. y. jo veiksmai vertinami ne pagal protingo ir atidaus žmogaus, bet pagal protingo ir atidaus profesionalo standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015 ir kt.). Maksimalių pastangų principas vertinant gydytojo veiksmų atitiktį protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartui reiškia, kad turi būti įvertinta, ar jis veikė kaip sąžiningas, atidus, atsargus, rūpestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas, vadovaudamasis medicinos ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011; 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020, 32 punktas).

49.       Vertinant, ar gydytojo veiksmas buvo teisėtas ar neteisėtas, vadovaujantis pirmiau pateiktais standartais, reikia vertinti kiekvieną konkretų, individualų atvejį, nes tas pats veiksmas arba pasiektas rezultatas vienu atveju gali būti vertinamas kaip teisėtas ir padedantis išgelbėti paciento gyvybę, o kitu atveju toks pats veiksmas arba rezultatas gali būti įvertintas kaip prieštaraujantis teisei ir kenkiantis pacientui, sukeliantis jam žalą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2013; 2020 m. spalio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020 30–32 punktuose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

50.       Reikalavimą atsakovei Kauno klinikoms ieškovas reiškė tuo pagrindu, kad šios sveikatos priežiūros įstaigos gydytojas atsakovas R. M. netinkamai vykdė pareigą informuoti pacientą, t. y. nenurodė informacijos, kada konkrečiai galima būtų atlikti LSMU Kauno klinikose kitą operaciją, taip pat nurodė informaciją apie galimybę atlikti tokią pat operaciją ir gauti tokią pat sveikatos priežiūrą kitoje klinikoje. Pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (2015 m. gruodžio 15 d. įstatymo Nr. XII-2188 redakcija) 5 straipsnio 1 dalį, pacientas turi teisę gauti informaciją apie sveikatos priežiūros įstaigose teikiamas paslaugas, jų kainas ir galimybes jomis pasinaudoti, taip pat teisę gauti informaciją apie jam sveikatos priežiūros paslaugas teikiantį sveikatos priežiūros specialistą (vardą, pavardę, pareigas) ir informaciją apie jo profesinę kvalifikaciją (PTŽSAĮ 5 straipsnio 2 dalis). PTŽSAĮ 12 straipsnio 7 dalies nuostatos suteikia teisę pacientui atsisakyti paskirtų gydymo paslaugų. Teisė pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą ir specialistą yra siejama su skirtingais ir individualiais pacientų poreikiais. Įstatyme nustatyta paciento teisė žinoti jam reikiamą informaciją leidžia jam nuspręsti dėl gydymo įstaigos ir konkretaus gydymo pasirinkimo, kartu bendradarbiauti ir komunikuoti su gydytoju, reikalauti kokybiškų, jo poreikius atitinkančių sveikatos priežiūros paslaugų, taip pasiekiant geriausių gydymo rezultatų. Paciento teisės į tam tikrą informaciją reglamentavimas skatina ir patį pacientą būti aktyvų sveikatos apsaugos sistemoje, pasitikslinti jam rūpimą informaciją tam, kad jis galėtų nuspręsti dėl naudojamų gydymo metodų, atliekamų veiksmų, taip pat laisvai nuspręsti dėl sutikimo gydytis  konkrečioje sveikatos priežiūros įstaigoje.

51.       Bylos duomenimis, teismų nustatyta, kad ieškovas dar 2017 m. rugsėjo 6 d. ambulatorinės konsultacijos metu buvo gavęs visą ir išsamią informaciją apie Kauno klinikose teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, apie visuotinai pripažintą gydymo metodą ir šiose klinikose atliekamas (duomenys neskelbtini) operacijas, taip pat susitaręs dėl tokios operacijos šioje įstaigoje atlikimo. Pažymėtina, kad ieškovas kreipėsi konkrečiai į šias operacijas atliekantį gydytoją R. M. kaip gerą specialistą, kurį ieškovui rekomendavo jo tėvas. Dėl objektyvių ir nuo paties ieškovo sveikatos priklausiusių priežasčių nebuvo galima atlikti numatytos operacijos sutartu laiku. Derinant kitą operacijos datą, gydytojas informavo ieškovą apie tai, kad Kauno klinikose didelės eilės, taip pat apie galimybę operatyviau tokią operaciją atlikti UAB „Colagena“, kur tas pats gydytojas atlieka tokias pat (duomenys neskelbtini) operacijas. Byloje nėra duomenų, kad gydytojas būtų primygtinai siūlęs atlikti operaciją UAB „Colagena“ ar atsisakęs ją atlikti Kauno klinikose. Teismai, vertindami šias aplinkybes, padarė išvadą, kad sprendimą operuoti UAB „Colagena“ galėjo nulemti ieškovo siekis kuo greičiau atlikti tokio tipo operaciją dėl jo individualios situacijos bei jo pasirinkimas kreiptis būtent į šį gydytoją kaip gerą specialistą. Teismų nustatytos aplinkybės, kad ieškovui buvo sudaryta galimybė operaciją atlikti klinikose, vėliau paaiškinta galimybė rinktis, kur atlikti operaciją, ieškovo siekis, kad operaciją kuo operatyviau atliktų būtent konkretus gydytojas, nagrinėjamu atveju nesudarė pagrindo išvadai, jog tokį ieškovo sprendimą galėjo nulemti kokios nors informacijos stoka. Taigi teismai neturėjo pagrindo konstatuoti paciento teisės pasirinkti sveikatos įstaigą ar teikiamas paslaugas pažeidimo.

52.       Teisėjų kolegija nusprendžia, kad šiuo atveju teismai tinkamai aiškino paciento teisę gauti informaciją reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai nusprendė, jog byloje neįrodyti neteisėti atsakovės Kauno klinikos veiksmai. Teismų nustatytos aplinkybės neteikė pagrindo konstatuoti priežastinio ryšio tarp ieškovo nurodytų operacijos pasekmių (duomenys neskelbtini) ir atsakovės Kauno klinikų veiksmų. Taigi byloje nekonstatuotas pagrindas taikyti atsakovei Kauno klinikoms civilinę atsakomybę. Šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė generalinio delikto taisyklę, objektyvųjį bendrininkavimą reglamentuojančias teisės normas.

 

Dėl būsimų išlaidų (duomenys neskelbtini) kompensuoti atlyginimo priteisimo

 

53.       Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius bei neturtinę žalą. Šia teisės norma siekiama kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki delikto padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019, 34 punktas).

54.       CK 6.283 straipsnio 2 dalyje nustatytas dėl sveikatos sužalojimo asmeniui atsirandančių nuostolių turinys. Šiuos nuostolius sudaro ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Tokiomis išlaidomis pagrįsti nuostoliai apima visas būtinas išlaidas, kurios priežastiniu ryšiu susijusios su sveikatos sužalojimu ir kurias nukentėjęs asmuo patyrė siekdamas grąžinti sveikatą.

55.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad paprastai civilinė atsakomybė taikoma, kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos, pavyzdžiui, jau yra turėjęs atitinkamų išlaidų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 2 dalis), taip įgyvendinant deliktinės civilinės atsakomybės kompensuojamąją funkciją bei siekiant atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. Tačiau galimi atvejai, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti daug laiko. Tokiais atvejais gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jis neturi tam pinigų. Tokiais atvejais, pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį, teismas gali įvertinti būsimą žalą, remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012; 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012).

56.       Kasacinio teismo praktikoje apibrėžiami šie būsimos žalos kriterijai: reali būsimos žalos (su sveikatos grąžinimu susijusių išlaidų) atsiradimo tikimybė; sveikatos priežiūros paslaugos yra būtinos, siekiant pašalinti sveikatos sužalojimo padarinius ir, kiek įmanoma, grąžinti nukentėjusio asmens sveikatą į padėtį, buvusią iki jo sveikatos sužalojimo; nukentėjęs asmuo dėl savo finansinės padėties negalėtų gauti būtinų sveikatos priežiūros paslaugų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019, 34 punktas).

57.       Tiek pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalies normą, tiek pagal teismų praktiką būsimos žalos dydžiui taikytinas realaus tikėtinumo kriterijus. Rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad sveikatos sužalojimą patyrusiam asmeniui (ieškovui) tenka pareiga įrodyti tokios žalos dydį, atsakovui – paneigti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus (CPK 12, 178 straipsniai). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti jų sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Teismas turi įvertinti įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021, 80 punktas). Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-55-403/2024 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

58.       Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad ieškovas turi teisę į būtinų (duomenys neskelbtini) išlaidų atlyginimą, kad specialistai rekomenduoja ieškovui (duomenys neskelbtini) ir nėra būtina, kad tokios išlaidos jau būtų patirtos, priteisė 49 320 Eur būsimų išlaidų atlyginimo. Šias būsimas išlaidas teismas apskaičiavo (duomenys neskelbtini) kainą padaugindamas iš tiek kartų, kiek pagal vidutinę vyrų gyvenimo trukmę gali prireikti pirkti naują (duomenys neskelbtini), kuriam suteikiama 2 metų garantija.

59.       Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovas turi teisę į būtinų su (duomenys neskelbtini) atkūrimu susijusių išlaidų atlyginimą, tačiau pripažino, kad teismo priteistas turtinės žalos (būsimų išlaidų) atlyginimo dydis neatitinka realaus tikėtinumo standarto, nes žalos dydis buvo apskaičiuotas pagal numatomų įsigyti (duomenys neskelbtini) skaičių ir (duomenys neskelbtini) suteikiamą garantiją bei tikėtiną vidutinę vyrų gyvenimo trukmę. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sumažino priteistiną būsimų išlaidų atlyginimą, pripažindamas realiai tikėtinu žalos dydžiu (duomenys neskelbtini) kainą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) taikomas garantinis terminas savaime neįrodo, kad, pasibaigus šiam terminui, (duomenys neskelbtini) nebetinkamas naudoti; nėra duomenų, kad negalima pratęsti tokio termino, be to, keičiantis technologijoms, gali keistis tiek (duomenys neskelbtini) techniniai parametrai, tiek jų kaina.

60.       Ieškovas kasaciniame skunde nurodytų materialiosios teisės normų pažeidimą grindžia tuo, kad teismas privalėjo būsimą žalą įvertinti laikydamasis prielaidos, jog (duomenys neskelbtini) tarnauja dvejus metus, todėl žalos dydį privalėjo apskaičiuoti pagal numatomų įsigyti (duomenys neskelbtini) skaičių ir (duomenys neskelbtini) suteikiamą garantiją bei tikėtiną vidutinę vyrų gyvenimo trukmę, arba priteisti tokios žalos atlyginimą periodinėmis išmokomis (po 2790 Eur kas dvejus metus). Teisėjų kolegija tokį argumentą pripažįsta nepagrįstu.

61.       Visiško nuostolių atlyginimo principas reiškia, kad teismo priteisiamomis sumomis nukentėjusiajam kompensuojamos būtinos su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos, kurias jis patirs siekdamas atkurti iki sveikatos sužalojimo buvusią padėtį. Ieškovo nurodomas garantijos terminas konkrečiam (duomenys neskelbtini) savaime nepagrindžia tikėtinumo, jog (duomenys neskelbtini) gali būti naudojamas tik garantinio termino metu, ir neleidžia daryti pagrįstos išvados, kiek tokių (duomenys neskelbtini) ieškovui gali prireikti ateityje. Šiuo atveju ieškovas neįrodė, kad yra reali tikimybė, jog jis patirs tokio dydžio žalą (reikės įsigyti tokį skaičių (duomenys neskelbtini), juolab kad bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas apskritai tokio (duomenys neskelbtini) nenešioja, taigi nesiekia šalinti sveikatos sužalojimo padarinių pasirinktu vienu iš galimų (duomenys neskelbtini) sutrikimo gydymo būdų.

62.       Teisėjų kolegija nusprendžia, kad šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas būsimas išlaidas (duomenys neskelbtini) įsigyti, tinkamai taikė materialiosios teisės normas ir, apskaičiuodamas tokių išlaidų dydį, tinkamai vadovavosi teismų praktikoje nurodytais kriterijais. 

 

Dėl negautų iš individualios veiklos pajamų įrodinėjimo

 

63.       Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas reikalavimą dėl negautų iš individualios veiklos pajamų priteisimo, pažeidė įrodymų leistinumo, įrodymų pakankamumo taisykles, ieškovui pritaikė pernelyg aukštą įrodinėjimo standartą.

64.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2013 ir kt.).

65.       ‎‏‏Nors teismų praktikoje pirmiausia orientuojamasi į realiai dėl sveikatos sužalojimo prarastas ar sumažėjusias pajamas, tačiau lygiai taip pat vertinama ir dėl sveikatos sužalojimo asmens prarasta ar sumažėjusi galimybė gauti atitinkamas pajamas ateityje, net jei iki sveikatos sužalojimo nukentėjusysis nedirbo ir negavo jokių pajamų (pavyzdžiui, nepilnametis (-ė), studentas (-ė), namų šeimininkas (-ė), pensininkas (-ė) ir pan.). Toks šios normos aiškinimas iš esmės atitinka ir Europos deliktų teisės principų (angl. Principles of European Tort Law, sutrumpintai PETL) 10:202 straipsnį „Asmens sveikatos sužalojimas ir mirtis“ (angl. Personal Injury and Death), pagal kurį žala sveikatai apima ne tik prarastas realias pajamas (angl. loss of income), bet ir pakenkimą asmens galimybei užsidirbti (angl. impairment of earning capacity), nepriklausomai nuo to, ar šiuo metu, ar ateityje asmuo realiai pasinaudos šia galimybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-269-611/2021, 41 punktas).

66.       Tuo atveju, kai įrodinėjant ieškovo negautas pajamas, kurias jis būtų gavęs ilgu laikotarpiu (per visą savo gyvenimą, iki pensinio amžiaus, per darbingo amžiaus laikotarpį ar pan.), jeigu nebūtų sužalota jo sveikata, įrodinėjamas ne tik iki sveikatos sužalojimo gautų pajamų sumažėjimas, bet ir siekiama įrodyti sumažėjusią ieškovo galimybę ateityje daugiau užsidirbti, įrodinėjimo procesas yra sudėtingesnis, nes apima žymiai daugiau vertinamųjų kriterijų, kuriems nustatyti reikia specialių ekonominių ir (ar) sociologijos ar kitokių kompleksinių žinių. Kai reikalavimu dėl negautų pajamų priteisimo siekiama sumažėjusios galimybės ateityje užsidirbti kompensavimo, iki sveikatos sužalojimo gautos pajamos tėra tik vienas iš vertinamųjų kriterijų. Siekiant nustatyti pajamas, kurias nukentėjusysis tikėtinai pagrįstai galėjo gauti po sveikatos sužalojimo, reikia nustatyti ne tik asmens gautas pajamas, bet ir tai, kiek asmuo būtų pajėgus uždirbti, jei nebūtų jo sveikatos sužalojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019, 62 punktas).

67.       Sprendžiant, kiek asmuo būtų pajėgus uždirbti, jei nebūtų sužalota jo sveikata, gali būti įvertintos su konkrečiu nukentėjusiu asmeniu susijusios aplinkybės (subjektyvios aplinkybės) ir visuomeninių santykių nulemti pasikeitimai (objektyvios aplinkybės). Subjektyvios aplinkybės – nukentėjusiojo lytis, amžius, socialinė padėtis, profesija, iki sveikatos sužalojimo buvusi sveikatos būklė, darbo pobūdis ir jo keliamos rizikos (jei tokios yra), žalingi įpročiai, gyvenimo būdas, asmeninės charakteristikos, galimybės tobulėti ir uždirbti daugiau, tikimybė, jog dėl sveikatos sužalojimo atsiradęs darbingumas pasikeis, ir kitos reikšmingos aplinkybės. Objektyvios aplinkybės – galima infliacija, analogiškos profesijos ar analogiškame sektoriuje dirbančių asmenų atlyginimų augimas, atlyginimų augimas konkrečioje įmonėje, kurioje iki sužalojimo asmuo dirbo, šalies vidutinio darbo užmokesčio augimas, minimaliosios mėnesinės algos augimas, kitos reikšmingos bylos aplinkybės. Vertinant objektyvias aplinkybes, taip pat gali būti įvertinta, koks yra asmens iki sužalojimo gauto darbo užmokesčio santykis su tuo metu buvusiu šalies vidutiniu darbo užmokesčiu ir minimaliąja mėnesine alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019, 63 punktas).

68.       Asmens netektas darbingumas lemia tam tikro masto jo galimybės dirbti ir užsidirbti atitinkamas iki sveikatos sužalojimo gautas pajamas sumažėjimą. Todėl, apskaičiuojant nukentėjusiam asmeniui priteistiną nuostolių atlyginimo sumą, yra atsižvelgiama į šio asmens netekto darbingumo procentinę išraišką, kuri atitinka jo patirtos žalos mastą. Tokia pozicija atsispindi ir kasacinio teismo praktikoje, kurioje nurodoma, kad dėl sveikatos sužalojimo nukentėjusio darbuotojo nuostoliais yra laikomas jo iš dalies netektas darbingumas, todėl sprendžiant dėl turtinės žalos atlyginimo turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į netekto darbingumo lygį, o negautų pajamų sąvoka turi būti suprantama kaip prarasto darbingumo procento piniginė išraiška per tam tikrą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-1075/2023 ir jos 63, 64 punktuose nurodyta kasacinio teismo praktika).

69.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pareiga įrodyti aplinkybes, susijusias su negautomis pajamomis, tenka reikalavimą dėl jų priteisimo pareiškusiam ieškovui, o tuo atveju, kai atsakovas jomis grindžia savo atsikirtimus, tokių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka jų nustatymu suinteresuotam atsakovui, taikant bendrosios įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad tokiose bylose įrodinėjimo objektas yra pajamos, kurių ieškovas dėl patirtų sužalojimų negaus ateityje, šių nuostolių įrodinėjimo standartas turėtų būti toks, kuris suformuotų teismo įsitikinimą, jog negautos pajamos yra pagrįstai tikėtinos, jeigu nebūtų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019, 66 punktas).

70.       Ieškovas, kasaciniame skunde keldamas įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo klausimą, teigia, kad, siekiant prisiteisti negautas iš individualios veiklos pajamas, nebūtina pateikti netekto darbingumo lygio pažymos, taigi teismai pažeidė įrodymų leistinumo taisykles. Teisėjų kolegija nekonstatuoja įvardyto proceso teisės normų pažeidimo.

71.       Dėl sveikatos sužalojimo ir sumažėjusio darbingumo asmuo gali prarasti galimybę gauti pragyvenimui reikalingų pajamų ir užsitikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas. Iki sveikatos sužalojimo asmuo gali gauti įvairaus pobūdžio pajamų. Todėl ir sveikatos sužalojimo atveju nukentėjusiam asmeniui gali būti priteisiamos negautos pajamos, kurias šis gaudavo tiek darbo, tiek kitokio pobūdžio teisinių santykių pagrindu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2013). Pagal nutarties 68 punkte nurodytą teismų praktiką, netekto darbingumo lygis yra vienas iš kriterijų nustatant dėl sveikatos sužalojimo patirtą asmens žalą. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nukentėjusysis patiria žalą ne dėl to, kad sumažėja jo darbingumas ar jis jo visiškai netenka, o dėl to, kad dėl sumažėjusio darbingumo sumažėja jo reali galimybė gauti pajamas ateityje ar jis jos visiškai netenka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604-219/2015). Taigi netekto darbingumo lygio nustatymas gali būti reikšmingas ir siekiant negautų iš individualios veiklos pajamų atlyginimo, t. y. tokios žalos atlyginimo siekiantis asmuo turi įrodyti, kad iš individualios veiklos gaunamų pajamų ateityje sumažėjimą lemia būtent dėl sveikatos sužalojimo sumažėjęs asmeninis darbingumas, nes dėl tokios netekties jis nebegalės užsidirbti pajamų, kurias būtų uždirbęs, būdamas visiškai sveikas.  

72.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo, galiojusio ieškovo kreipimosi į teismą metu, 2 punktą, darbingumo lygį nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; darbingumo lygis nustatomas vadovaujantis Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo, patvirtinto minėtu socialinės apsaugos ir darbo ministro bei sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. A1-78/V-179, nuostatomis, pagal kurias sprendimą dėl asmens darbingumo lygio nustatymo Tarnyba priima įvertinusi medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą, ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus (bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę: į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus). Toks sprendimas byloje turėtų oficialiojo dokumento įrodomąją galią pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį ir leistų pagrįsti (sumažėjusį) asmens darbingumą. 

73.       Tačiau įrodymais civilinėje byloje laikomi bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys pripažįstami įrodymais tik jei jie atitinka leistinumo ir sąsajumo reikalavimus. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas; 2023 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-282-403/2023, 36 punktas).

74.       Šiuo atveju nėra duomenų, kad teismas būtų pažeidęs įrodymų leistinumo reikalavimą, nes įrodinėjama aplinkybė (sumažėjo asmens, užsiimančio individualia veikla, darbingumas ir kartu galimybė gauti iš tokios veiklos pajamų ateityje) galėjo būti nustatyta remiantis ir kitais įrodymais. Bylą nagrinėję teismai pažymėjo, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba ieškovui nėra nustačiusi netekto darbingumo, tačiau reikalavimą dėl negautų pajamų atmetė ne dėl tokio įrodymo nebuvimo. 

75.       Ieškovas netektą darbingumą įrodinėjo savo paaiškinimais ir ištraukomis iš mokslinių straipsnių apie tai, kad (duomenys neskelbtini) turi neigiamos įtakos darbinei veiklai, darbo efektyvumui, teigdamas, jog dėl tokio sveikatos sužalojimo jis negalės dirbti 2,5 val. per savaitę ir gauti už šį laiką atlygio. Bylą nagrinėję teismai padarė išvadą, kad ieškovas nėra byloje pateikęs objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad jo darbingumo lygis būtų pakitęs. Teismai atsižvelgė į tai, kad ieškovas (duomenys neskelbtini), jis ir toliau vykdo tą pačią veiklą (duomenys neskelbtini); ieškovas nepaaiškino ir objektyviais duomenimis nepagrindė, kiek valandų dirba, kodėl negali dirbti nurodyto skaičiaus valandų per savaitę, kodėl negali dirbti tik (duomenys neskelbtini) darbo, o (duomenys neskelbtini) darbą gali dirbti tokiu pat pajėgumu. Dėl to ieškovo pateikti įrodymai nebuvo pakankami išvadai apie netektą darbingumą pagrįsti. Išvadą apie ateityje negausimas pajamas ieškovas įrodinėjo UAB „Persense“ išvada, tačiau apeliacinės instancijos teismas jos nepripažino pagrindžiančia ieškovo pajamų sumažėjimą ateityje, nes išvada surašyta tik pagal ieškovo subjektyviai pateiktą ir ribotą informaciją, skaičiavimai padaryti remiantis tik vienų metų (2017 m.) ieškovo gautomis pajamomis, neišskirtos paties ieškovo ir kitų (duomenys neskelbtini) gautų pajamų dalys.

76.       Teisėjų kolegija, apibendrindama argumentus dėl įrodymų vertinimo, įrodinėjimo naštos taisyklių pažeidimo, nusprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai vadovavosi proceso teisės normomis ir teismų praktika. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo pateiktos mokslinių straipsnių ištraukos apie tokį sutrikimą turinčių asmenų sunkumus socialiniame gyvenime, darbe, viena vertus, nepagrindžia paties ieškovo galimai sumažėjusio darbingumo lygio ir sumažėjusių pajamų, kita vertus, tai, kad teismo motyvuose dėl negautų pajamų priteisimo neatsispindi ši straipsniuose pateikiama informacija ar daromos išvados, savaime nereiškia, jog teismai nevertino šios informacijos. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 53–55 punktus). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas moksliniuose straipsniuose pateikiama informacija apie (duomenys neskelbtini) įtaką žalos patyrusiam asmeniui ir neigiamus to padarinius, be kita ko, vadovavosi spręsdamas dėl neturtinės žalos ieškovui atlyginimo priteisimo bei jos dydžio.

 

Dėl neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų taikymo

 

77.       Kasaciniu skundu keliamas neturtinės žalos nustatymą reglamentuojančių teisės normų netinkamo taikymo klausimas, teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, todėl priteisė per mažą neturtinės žalos atlyginimą.

78.       CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

79.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatytų reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2021, 42 punktas).

80.       Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad vienas iš reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir teisingo atlyginimo veiksnių yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Asmens teisės į gyvybę ir sveikatą, kurios savo esme yra absoliučios teisės, vienos iš svarbiausių, jas pažeidus, ne visada atkuriamos (sveikata) ar įmanomos atkurti (gyvybė, sveikata) vertybės. Taigi, nustatant ieškovui atlygintinos neturtinės žalos dydį, pažeistos vertybės (sveikatos) reikšmingumas turi būti vienas iš lemiamų kriterijų. Sveikata yra unikali vertybė, kuria naudodamasis žmogus kaupia socialines, materialines ir kultūrines vertybes, kuria savo gerovę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).

81.       Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas pakenkimo sveikatai bylose yra specifinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusio asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas nustatant jų piniginį kompensacinį ekvivalentą. Svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2010). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2013; kt.).

82.       Tiek bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, tiek ir apeliacinės instancijos teismas, įvertinę tai, kad operacijos metu padaryta klaida (duomenys neskelbtini) ir suteikta netinkama pooperacinė priežiūra sukėlė ieškovui ilgalaikius padarinius (duomenys neskelbtini), pripažino, jog ieškovas patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, bendravimo galimybių sumažėjimą, t. y. jis turi teisę į neturtinės žalos kompensaciją.

83.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio, į tai, kad nors po operacijos (duomenys neskelbtini), bet ieškovas turi galimybę palengvinti šiuos neigiamus padarinius (duomenys neskelbtini), šio įsigijimo suma yra priteista, bei vadovaudamasis protingumo ir sąžiningumo principais ieškovo neturtinę žalą įvertino 30 000 Eur suma. Apeliacinės instancijos teismas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį sumažino iki 15 000 Eur, atsižvelgdamas į kilusias neigiamas sveikatai operacijos pasekmes, jų mastą ir tai, kad nenustatytas dėl sveikatos sutrikdymo netekto darbingumo lygis, ieškovo veiklos pobūdį, sukeltų pasekmių įtaką profesinei, socialinei veiklai (nėra objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog dėl sveikatos sutrikdymo iš esmės būtų apsunkintas ieškovo socialinis bendravimas, jis negalėtų vykdyti profesinės veiklos, būtų pablogėjusi jo psichologinė būklė, apribota galimybė vairuoti transporto priemonę; byloje nustatytos aplinkybės, kad jis nėra įsigijęs (duomenys neskelbtini), rodo esmingai nepakitusią ir nesumažėjusią jo veiklą); į tai, kad žala padaryta vienai iš labiausiai saugomų vertybių – žmogaus sveikatai, į sukeltą fizinį skausmą, patirtus ieškovo nepatogumus, stresą, įtampą, išgyvenimus dėl pablogėjusios sveikatos būklės bei komplikacijų; taip pat į ieškovo pateiktų mokslinių straipsnių informaciją apie (duomenys neskelbtini) įtaką paciento psichologinei būklei.

84.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinės instancijos teismo argumentus nustatant neturtinės žalos dydį teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad šis teismas tinkamai taikė konkrečius neturtinės žalos dydį pagrindžiančius kriterijus, atsižvelgė tiek į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, tiek į visas esmines neturtinės žalos dydžiui reikšmingas aplinkybes. Toks apeliacinės instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis yra proporcingas visiems ieškovo patirtiems nepatogumams, išgyvenimams, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

85.       Ieškovas netinkamai nustatytą neturtinės žalos dydį grindžia netinkamai taikytu vienu iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų – teismų praktika, suformuota Jungtinės Karalystės teismo byloje dėl neturtinės žalos dydžio netekus vienos akies. Toks ieškovo argumentas nesudaro pagrindo pripažinti įvardijamo nukrypimo nuo teismų praktikos. Nors teisingumo principo taikymas apima ir lyginamąjį aspektą, kai atsižvelgiama į panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis kitose bylose priteistą žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-677-969/2015), tačiau kasacinis teismas yra nurodęs ir tai, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (CPK 4 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014, 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2021, 45 punktas). Todėl toks vertinimas lemia, jog dėl sveikatos sužalojimo priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio prasme iš esmės neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020, 50 punktas). Be to, vadovaujantis konstitucine teismo precedento doktrina, šioje situacijoje dėl žalos dydžio nustatymo turi būti vadovaujamasi Lietuvos teismų praktikoje priteisiamais neturtinės žalos dydžiais. Dėl to ieškovo nurodomas argumentas atmestinas kaip nepagrįstas ir nesudarantis pagrindo pakeisti apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą.

 

Dėl CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo

 

86.       Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes paskirstydamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimą vertino tik CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatytą išimtį – tinkamą procesinį elgesį, taip iš esmės paneigdamas asmens teisę į teismą, taip pat visiško žalos atlyginimo principą. Apeliacinės instancijos teismo išvada dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo padaryta nukrypstant nuo teismų praktikos.

87.       CPK 93 straipsnyje reglamentuojamos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai; nurodytos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018, 16, 17 punktai; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020, 20 punktas).

88.       Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

89.       Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) ginčo nagrinėjimo metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis).

90.       Bylinėjimosi išlaidų institutas ir CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostata, viena vertus, sudaro prielaidas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, užtikrinti kokybišką teisinį atstovavimą, kita vertus, atlieka ir prevencinį vaidmenį, nustatant, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bus atsižvelgiama į proceso šalių elgesį, išlaidų susidarymo priežastis. Tokiu būdu proceso šalis yra skatinama elgtis sąžiningai, įgyvendinant ir naudojantis jai CPK įtvirtintomis procesinėmis teisėmis. Taip pasiekiama ir pusiausvyra, viena vertus, užtikrinant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tikslus, kita vertus, saugant, kad kita šalis nepatirtų neigiamų pasekmių dėl kito asmens nesąžiningo elgesio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023, 129 punktas).

91.       Kasacinis teismas yra nurodęs, jog CPK 93 straipsnio 4 dalies tikslas – neleisti turinčiai teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šaliai gauti tų išlaidų, kurios atsirado dėl pačios šalies nesąžiningų procesinių veiksmų, atlyginimą. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų našta turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus (nesąžiningus) veiksmus. Įstatymų leidėjas tokiu būdu įtvirtina piktnaudžiavimo procesu teisinių padarinių taikymą, kaip drausminimo priemonę, per bylinėjimosi išlaidų paskirstymo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 17 punktas). Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 18 punktas; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020, 28 punktas).

92.       Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, nacionaliniai teismai, skirstydami šalių procese patirtas bylinėjimosi išlaidas, turi atsižvelgti ne tik į galutinį bylos rezultatą, bet taip pat įvertinti ir tai, ar konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra sąžiningas – neatima šalims pagrįstai priklausančių piniginių kompensacijų. Tuo atveju, kai bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas nulemtų visišką šaliai pagrįstai priklausančios piniginės kompensacijos netekimą, teismai turi taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį, leidžiančią nukrypti nuo taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymo ir užtikrinti sąžiningą bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-943/2022, 39 punktas; 2023 liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023, 131 punktas).

93.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuluota teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė, pagal kurią tai atvejais, kai iš dalies tenkinamas ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas, skirstydamas byloje šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, taisyklę „pralaimėjęs moka“ turi taikyti ne mechaniškai, o vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir 3 straipsnio 7 dalyje nurodytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais; teismas gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šių išlaidų susidarymo priežastis, be kita ko, įvertindamas taisykle „pralaimėjęs moka“ nustatyto teisės į teisminę gynybą ribojimo tikslą ir proporcingumą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo rezultatą ir jo poveikį ginčo šalims, taip pat atsižvelgdamas į ieškovo ir atsakovo procesinį elgesį, aplinkybę, ar atsakovas patyrė papildomų išlaidų dėl pareikšto didesnio reikalavimo, ir kitas šiam klausimui išspręsti reikšmingas individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-916/2023, 36 punktas). 

94.       EŽTT yra konstatavęs, kad taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymas, griežtai laikantis proporcingo bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal patenkintus (atmestus) reikalavimus, bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo gali lemti neproporcingą asmens teisės į teisminę gynybą suvaržymą. Vis dėlto vertindamas, ar apribojimu buvo siekiama teisėto tikslo, EŽTT yra išaiškinęs, kad taisyklės „pralaimėjęs moka“ ir su ja susijusių teisės normų tikslas yra išvengti bereikalingo bylinėjimosi ir nepagrįstai didelių bylinėjimosi išlaidų, atgrasant potencialius ieškovus nuo nepagrįstų ieškinių pareiškimo ar perdėtų reikalavimų pateikimo, išvengiant su tuo susijusių padarinių. EŽTT pripažino, kad tokiomis taisyklėmis, siekiant atgrasyti nuo nepagrįsto bylinėjimosi ir per didelių išlaidų, paprastai siekiama teisėto tikslo – užtikrinti tinkamą teisingumo vykdymą ir apsaugoti kitų teises (mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-52-403/2023 ir jos 65 punkte nurodytą EŽTT praktiką). 

95.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima ir tai, kad sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą – paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021, 29 punktas).

96.       Apeliacinės instancijos teismas, perskirstydamas šalių bylinėjimosi išlaidas, nekonstatavo šioje byloje pagrindo nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis), nes nenustatytas netinkamas atsakovų UAB „Colagena“ ir R. M. elgesys, t. y. nustatyta, jog atsakovai sąžiningai naudojosi proceso teisėmis, atliko procese jiems nustatytas pareigas. Pagrindo nukrypti nuo šių taisyklių nebuvo ir dėl bylos išnagrinėjimo iš esmės rezultato bei bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasties.

97.       Paskirstant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštą, svarbią reikšmę šiuo atveju turi tai, kad ieškovas reikalavimą reiškė solidariai keliems atsakovams, prašydamas iš visų atsakovų priteisti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą; ieškiniu pareikšti penki reikalavimai, kurių keli – itin didelės apimties. Pažymėtina, kad nors reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas tik iš dalies, teismas pripažino, kad toks reikalavimas tenkintas visiškai; įvertinęs visų tenkintų reikalavimų dalis, bylinėjimosi išlaidos skirstytos pagal proporciją, kad ieškinys tenkintas 61,88 proc., t. y. iš viso ieškovui atlyginta 61,88 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovės UAB „Colagena“ bylinėjimosi išlaidas (10 889,96 Eur) teismas vertino pagal bylos sudėtingumą, advokatų darbo ir laiko sąnaudas, kt., atsižvelgė į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytus maksimalius dydžius, todėl jas pripažino pagrįstomis bei priteisė atlyginti jas pagal atmesto ieškinio reikalavimo dalį. Atsakovo R. M. patirtas bylinėjimosi išlaidas (23 498,20 Eur) teismas pripažino atitinkančiomis Rekomendacijose nustatytus dydžius, tačiau atsižvelgė į tai, kad nors byla yra gana sudėtinga, didelės apimties (10 tomų), šio atsakovo atstovė parengė ir pateikė teismui daug ir didelės apimties procesinių dokumentų, kurių parengimas ir nulėmė dideles advokato darbo ir laiko sąnaudas, bet kita atsakovė reiškė panašaus pobūdžio atsikirtimus ir patyrė mažesnes išlaidas, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, pagrįstomis pripažino 10 000 Eur šių išlaidų ir priteisė atlyginti jas pagal atmesto ieškinio reikalavimo dalį (38,12 proc.).

98.       Ieškovo nurodomi kriterijai (asmens teisės į teismą užtikrinimas, nagrinėjamos bylos pobūdis (turtinės ir neturtinės sveikatai padarytos žalos atlyginimas)) nesudaro teisinio pagrindo pripažinti, jog šiuo atveju galima netaikyti bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Asmens teisės į teismą įgyvendinimas negali atimti iš kitos šalies jai pagrįstai priklausančios kompensacijos už patirtas procese išlaidas, kai tokia šalis sąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis ir atlieka jai tenkančias pareigas. Šiuo atveju ieškovui priteista 10 832,77 Eur turtinės ir 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas, (duomenys neskelbtini), kartu turėdamas ir atstovą, galėdamas įvertinti teismų praktiką turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bylose, ieškinį, kurį sudarė penki reikalavimai, pareiškė trims atsakovams. Du atsakovai aktyviai gynėsi nuo jiems pareikštų reikalavimų, nes ieškovas reiškė didelės apimties reikalavimus, byla buvo sudėtinga tiek dėl joje keliamų klausimų, tiek dėl jos apimties, byloje buvo skirta ekspertizė, vyko daug teismo posėdžių. Taigi atsakovų patirtų išlaidų dydį lėmė, be kita ko, ir paties ieškovo apsisprendimas inicijuoti tokios apimties ir pobūdžio teisminį procesą. Dėl to aplinkybė, kad teismo priteistas iš ieškovo atsakovų naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas sudaro apie 48 proc. visos jam priteistos žalos atlyginimo, negali būti pripažįstama teisiniu pagrindu nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės.

99.       Ieškovas kasaciniame skunde nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2023, kurią įvardija kaip sudarančią pagrindą teismui apskritai atmesti atsakovų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodomos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės iš esmės skiriasi: nurodomoje byloje ginčas kilo dėl ieškovės neturtinės teisės (teisės į atvaizdą) pažeidimo padarinių, t. y. ginčas nėra susijęs su žalos asmens sveikatai padariniais; nurodomoje byloje buvo prašoma priteisti turtinės žalos (negautų pajamų dėl be sutikimo panaudoto ieškovės atvaizdo) atlyginimą; dėl teismo priteisto iš jos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovė prarado visą jai priteistą žalos atlyginimą ir liko skolinga atsakovei daugiau kaip 8000 Eur, todėl toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pripažintas nesuderinamu su teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei teismų praktika. Nagrinėjamoje byloje ieškovas reiškė reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ieškovui atlyginta 61,88 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, iš jo dviem atsakovams priteista tik 38,12 proc. jų patirtų išlaidų atlyginimo. Pirmiau nurodyta, kad atsakovų patirtų išlaidų dydį lėmė paties ieškovo apsisprendimas inicijuoti tokį teisminį procesą, nustatyti tokias bylos nagrinėjimo ribas.

100.       Teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, tinkamai vadovavosi kasacinio teismo praktikoje nurodytais kriterijais, todėl teismas neturėjo pagrindo nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

101.       Teisėjų kolegija, remdamasi nutarties 52, 63, 76, 84–85, 100 punktuose išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė tiek materialiosios, tiek proceso teisės normas, tinkamai vadovavosi teismų praktikoje pateiktais išaiškinimais dėl skunde nurodytų teisės normų, atsižvelgė į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui priteisti reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai tenkino ieškinio dalį. Dėl to ieškovo kasacinio skundo argumentai pripažintini nesudarančiais pagrindo panaikinti ar pakeisti apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, todėl atmestini.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo

 

102.       Netenkinus ieškovo kasacinio skundo, jo turėtos kasaciniame teisme bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. 

103.       Atsiliepimą į ieškovo kasacinį skundą pateikęs atsakovas R. M. prašė priteisti 2674,10 Eur bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą, pateikė išlaidų dydį, jų apmokėjimo faktą patvirtinančius įrodymus. Prašomos priteisti išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.14 punkte įtvirtinto maksimalaus atlygintino atstovavimo išlaidų dydžio, todėl iš ieškovo priteistinas jų atlyginimas atsakovui R. M. (CPK 93, 98 straipsniai).

104.       Atsiliepimą pateikusi atsakovė UAB „Colagena“ prašė priteisti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau nepateikė tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl jų atlyginimas nepriteistinas.

105.       Kasaciniame teisme nesusidarė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo P. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2674,10 Eur (du tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt keturis Eur 10 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai        Alė Bukavinienė 

 

 

        Antanas Simniškis

 

 

        Dalia Vasarienė