Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-38-954/2021

1.       G. V. 2020 m. lapkričio 16 d. Marijampolės apylinkės teismo nutarimu pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 526 straipsnio 3 dalyje ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nubausta 500 Eur bauda. Ji nubausta už tai, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 30 d., 09.30 val. iki 2020 m. rugsėjo 20 d., 10.25 val., būdama (duomenys neskelbtini) turgavietės, esančios (duomenys neskelbtini), administratore, ekstremalios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ laikotarpiu neužtikrino, kad turgavietėje pirkėjai dėvėtų nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, taip sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro - valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. V-1473 (nauja redakcija nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d., TAR, 2020-Nr.2020-16674) „Dėl paslaugų teikimo, prekybos, veiklos laisvalaikio ir pramogų vietose vykdymo būtinų sąlygų“ 1.1 punkto reikalavimų. Šias veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 526 straipsnio 3 dalyje.

2.       Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 16 d. nutarime konstatavo, kad įrodymų pakanka nustatyti visas faktines aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo. Teismo nuomone, atsižvelgiant į nustatytų pažeidimų (asmenų, nedėvinčių burną ir nosį dengiančių priemonių) skaičių, į tai, kad tapatūs pažeidimai buvo nustatyti ir po policijos įspėjimo, neabejotinai nustatyta, kad G. V., būdama (duomenys neskelbtini) turgavietė administratore, nesiėmė pakankamų priemonių užtikrinti, kad pirkėjai dėvėtų burną ir nosį dengiančias priemones. Nusižengimo padarymo aplinkybės aiškios, veiksmai kvalifikuoti tinkamai, atitinka nusižengimo, numatyto ANK 526 straipsnio 3 dalyje, požymius. Skirdamas administracinę nuobaudą, apylinkės teismas, atsižvelgė į tai, jog G. V. neneigė padariusi administracinį nusižengimą, jį pripažino, taip pat į tai, kad administracine tvarka nebausta, turi du nepilnamečius vaikus, yra neįgali, gaunamos pajamos nedidelės, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, pažeidimas sunkių pasekmių nesukėlė, po pažeidimo nustatymo ėmėsi dar papildomų priemonių reikalavimams įgyvendinti. Apylinkės teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendė, kad ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatytos net ir minimalios baudos paskyrimas prieštarautų teisingumo principui, todėl vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskyrė švelnesnę nuobaudą 500 Eur baudą.

3.       G. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, o netenkinus pastarojo prašymo skundžiamą nutarimą pakeisti, tai yra sumažinti paskirtą baudą arba skirti švelnesnę nuobaudą. 

3.1.                      Skunde nurodo, kad apylinkės teismas ne visiškai teisingai įvertino faktines aplinkybes ir netinkamai pritaikė ANK nuostatas. Apeliantės teigimu, ji nėra ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo subjektas, nes pagal šį straipsnį atsako juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo. (duomenys neskelbtini) turgavietė priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri turi savo vadovą. Pagal 2020 m. gegužės 22 d. darbo sutartį ji priimta dirbti turgaus administratorė ir pagal savo pareigines nuostatas atsako už turgavietės atitikimą teisės aktuose nustatytiems higienos reikalavimas, gautų dokumentų registravimą ir teisingą dokumentacijos įforminimą, dokumentų saugumą ir pateikimą vadovui, tinkamą ir efektyvų darbo laiko naudojimą, tvarkingą techninių priemonių naudojimą, darbų kokybišką bei savalaikį atlikimą, bet ne už civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Turgavietė yra atvira teritorija ir joje vyksta tik laiko prekyba. Skundo autorės įsitikinimu, ji padarė viską, kad pirkėjai dėvėtų veidą dengiančias kaukes.

3.2.                      Taip pat apeliantės nuomone, nors apylinkės teismas skirdamas jai nuobaudą taikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskyrė švelnesnę nuobaudą nei numato ANK 526 straipsnio 3 dalies sankcijos minimumas, tačiau paskirtoji nuobauda yra per griežta. Šiuo atveju padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka nusižengimo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio. Skundo autorės nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino itin reikšmingų ir išimtinių aplinkybių, sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo.

4.       Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato vyriausioji tyrėja Ernestas Bartaškevičienė atliekanti viršininko funkcijas atsiliepime į G. V. apeliacinį skundą nurodo, kad apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl prašo apeliacinį skundą atmesti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

5.       G. V. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

6.       ANK 652 straipsnyje 1 įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde G. V. teigia, jog ji nėra ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo subjektas bei nurodo, jog apylinkės teismas paskyrė per griežtą administracinę nuobaudą.

7.       G. V. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir ji skundžiamu Marijampolės apylinkės teismo nutarimu nubausta už tai, kad 2020 m. rugpjūčio 30 d., 09.30 val. iki 2020 m. rugsėjo 20 d., 10.25 val., būdama (duomenys neskelbtini) turgavietės, esančios (duomenys neskelbtini), administratore, ekstremalios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ laikotarpiu neužtikrino, kad turgavietėje pirkėjai dėvėtų nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, taip sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro - valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. V-1473 „Dėl paslaugų teikimo, prekybos, veiklos laisvalaikio ir pramogų vietose vykdymo būtinų sąlygų“ 1.1 punkto reikalavimų. Šias veiksmais ji padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 526 straipsnio 3 dalyje. 

8.       ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą ar pažeidimą padarytą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Ši norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Nors surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad G. V. galimai pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ nuostatas ir nesilaikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro - valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. V-1473 „Dėl paslaugų teikimo, prekybos, veiklos laisvalaikio ir pramogų vietose vykdymo būtinų sąlygų“ 1.1 punkto reikalavimų, tačiau nebuvo nurodytos šių teisės aktų aktualios redakcijos, galiojusios inkriminuoto nusižengimo padarymo metu. Aukštesnysis teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro - valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 16 d. sprendimas Nr. V-1473 „Dėl paslaugų teikimo, prekybos, veiklos laisvalaikio ir pramogų vietose vykdymo būtinų sąlygų“, buvo keičiamas ypatingai dažnai. Nors apylinkės teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad G. V. nesilaikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro - valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. V-1473 (nauja redakcija nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d., TAR, 2020-Nr.2020-16674) „Dėl paslaugų teikimo, prekybos, veiklos laisvalaikio ir pramogų vietose vykdymo būtinų sąlygų“ 1.1 punkto reikalavimų, tačiau kyla pagrįstų abejonių ar ši įstatymo redakcija atitinka administracinio nusižengimo protokole aprašytus G. V. veiksmus, nes tik nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. buvo numatyta pareiga užtikrinti, kad uždarose ir atvirose prekybos (įskaitant prekybos centrų patalpas), paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo vietose prekiautojai ir paslaugų teikėjai ir vyresni nei 6 metų amžiaus lankytojai, pirkėjai, paslaugų gavėjai, vartotojai dėvėtų nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), išskyrus atvejus, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke (TAR, 2020, Nr. 2020-17558). Iš prie apeliacinio skundo pateiktų duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) miesto turgavietė yra atvira teritorija ir joje vyksta tik laiko prekyba. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinio nusižengimo protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo nusižengimo padarymu, procesinės teisės gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją.

9.       Taip pat aukštesnysis teismas pažymi, kad pagal ANK 526 straipsnį atsako ne bet koks asmuo, o specialusis subjektas, kuris įmonėje yra atsakingas už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų apie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pareigybes, jo teises ir pareigas bei atsakomybę už jam pavestų įgaliojimų atlikimą. Pažymima, kad vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

10.       Kaip nustatyta ANK 567 straipsnio 1 dalyje, pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal nurodyto ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą.

11.       Atkreipiamas dėmesys į tai, kad administracinių nusižengimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai bylą. ANK nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, išsamiai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais.

12.       Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus bei skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvus, sprendžiama, kad G. V. administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta neišsamiai, nesurinkus ir neištyrus įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių jos kaltę inkriminuojamo administracinio nusižengimo padaryme, neišaiškinus kas UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra atsakingas už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą ar pažeidimą. Tiriant administracinio nusižengimo padarymą buvo apsiribota tik G. V. paaiškinimu, tačiau nebuvo apklaustas įmonės direktorius ar kiti, už paminėtų teisės aktų laikymąsi, atsakingi asmenys. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Asmens veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis – administracinio teisės pažeidimo subjektas, subjektyvioji pusė, objektas bei objektyvioji pusė. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei ir taikyti asmeniui, padariusiam teisės pažeidimą, administracinės atsakomybės poveikio priemones. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Taip pat aukštesnysis teismas pažymi, kad atliekant tyrimą tikslinga spręsti ar buvo teisingai kvalifikuota G. V. veika pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį, nes už administracinio nusižengimo protokole minimų teisės aktų nesilaikymą ar netinkamą jų įgyvendinimą atsakomybė galima ir pagal ANK 45 straipsnio atitinkamą punktą. Šiuo konkrečiu atveju, apygardos teismo vertinimu, tikslinga grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą, nes buvo atliktas nevisapusiškas administracinio nusižengimo bylos tyrimas.

13.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, G. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies - Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutarimas naikinamas, priimant naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – grąžinti bylą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariatui tyrimui atlikti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi,

n u t a r i a :

G. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariatui tyrimo atlikimui.

Šis Kauno apygardos teismo nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėjas                                                  Algirdas Giedraitis