Baudžiamoji byla Nr. 1A-1-316/2016

                Teisminio proceso kategorija: 1-40-2-00079-2011-7

                                                                           Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7; 2.4.6.4.2.; 2.4.6.2.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016-05-17

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Boleslovo Kalainio, 

teisėjų Virginijos Žindulienės ir Zigmo Kavaliausko,

sekretoriaujant Vilmai Armalytei,

dalyvaujant prokurorui Egidijui Timoniui,

išteisintajam L. S., jo gynėjui advokatui Muradui Bakanui,

išteisintajai A. J., jos gynėjui advokatui Linui Songailai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013-10-10 nuosprendžio, kuriuo A. J. baudžiamoji byla dalyje dėl BK 300 str. 1 d. nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, o pagal LR BK 182 str. 2 d. A. J. išteisinta, nepadarius nusikalstamos veikos. Skundžiamu nuosprendžiu L. S. išteisintas nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 229 str.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

nustatė:

A. J. buvo kaltinama pagal LR BK 300 str. 3 d., t. y. tuo, kad ji, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, bet ne vėliau kaip 2008 m. balandžio 8 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, uždarosios akcinės bendrovės „L" Šiaulių skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini), įkalbėdama palenkė UAB „L" Šiaulių skyriaus turto vertintoją L. S. surašyti nekilnojamo turto - buto, esančio (duomenys neskelbtini)vertinimo ataskaitą Nr. S08/04-86-B, nevykstant į Radviliškio rajoną, (duomenys neskelbtini) kaimą ir tiesiogiai neapžiūrint buto, o tik apžiūrėjus jos pateiktas buto nuotraukas, ir pateikė L. S. nežinant kito, žymiai geresnės būklės buto nuotraukas, žinodama ir suprasdama, kad pagal jos pateiktas buto nuotraukas, nekilnojamo turto ataskaita bus suklastota įrašant realios tikrovės neatitinkančius duomenis ir nekilnojamas turtas bus įvertintas žymiai didesne rinkos kaina, 2008 m. balandžio 8 d. L. S. surašius nekilnojamo turto - buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitą Nr. S08/04-86/B, šią žinomai suklastotą nekilnojamo turto vertinimo ataskaitą realizavo, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2008 m. balandžio 21 d. perduodama ją D. R., kuri suklastotą dokumentą ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2008-04-21, pateikė Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui, adresu (duomenys neskelbtini) ir 2008-04-21 gavo 58000 litų kreditą, kurį bankui padengė Uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas" ir dėl to bendrovė „Bpd" patyrė didelę 58000 litų turtinę žalą.

Be to, A. J. buvo kaltinama pagal LR BK 182 str. 2 d. tuo, kad, turėdama išankstinį tikslą parduoti nekilnojamą turtą už žymiai didesnę, nei reali rinkos kaina, pasinaudojusi pažintimi su L. S. ir jį įkalbėjusi realiai neapžiūrėti buto, ir taip suklastojusi, bei realizavusi aukščiau nurodytą oficialų dokumentą-turto vertinimo ataskaitą, ją pateikdama D. R., kuri nežinodama apie tai, kad ataskaita suklastota pateikus ją Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui, adresu (duomenys neskelbtini), ir 2008-04-21 gavus 58 000 Lt kreditą, apgaule parduodama nuosavybės teisėjai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), D. R. už 58 000 Lt, t. y. žymiai brangiau negu vidutinė ir reali rinkos vertė, savo naudai įgijo svetimus Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui, ir D. R., kaip kredito gavėjai priklausančius 58 000 Lt.

Skundžiamu 2013-10-10 Šiaulių  apylinkės teismo nuosprendžiu A. J. veiksmai buvo perkvalifikuoti pagal LR BK 300 str. 1 d., konstatuojant, kad A. J. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip 2008 m. balandžio 8 d., uždarosios akcinės bendrovės „L“ Šiaulių skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini) pateikė L. S. nežinant kito, geresnės būklės buto nuotraukas, o 2008 m. balandžio 8 d., L. S., nevykstant į (duomenys neskelbtini) kaimą ir tiesiogiai neapžiūrint buto, o tik apžiūrėjus jos pateiktas buto nuotraukas, surašius nekilnojamo turto - buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitą Nr. S08/04-86/B, šią suklastotą nekilnojamo turto vertinimo ataskaitą ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2008 m. balandžio 21 d. realizavo perduodama D. R.. Suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo pagal LR BK 300 str. 1 d. senačiai, skundžiamu nuosprendžiu baudžiamoji byla dėl šios veikos nutraukta.

Be to, 2013-10-10 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu A. J. pagal LR BK 182 str. 2 d. išteisinta, konstatavus, kad ji nepadarė LR BK 182 str. 2 d. nurodytų veiksmų.

L. S. buvo kaltinamas pagal LR BK 229 str.  tuo, kad    jis, versdamasis turto vertintojo profesine veikla ir teikdamas viešąsias paslaugas, t.y. būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu netinkamai atliko savo pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos Turto ir verslo vertinimo    pagrindų įstatymo 12 straipsnyje, kad turto vertintojas privalo „vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais..., sąžiningai ir rūpestingai atlikti pareigas, profesionaliai atlikti vertinimą",   dėl to juridinis asmuo patyrė didelės žalos, t. y. uždarosios akcinės bendrovės „L" Šiaulių skyriuje,  2008-04-08,  ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nesustatytu laiku, savo  darbo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad dokumentas bus pateiktas Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui kreditui gauti  įkeičiant turtą,  įkalbėtas A. J., privalėdamas, bet realiai neatlikęs nekilnojamo turto, t. y.. buto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros, o apžiūrėjęs tik A. J. pateiktas buto nuotraukas, surašė   patvirtintos formos turto apžiūrėjimo ir vertės nustatymo ataskaitą Nr.S08/04-86-B,į kurią įrašė buto    rinkos vertę remdamasis nuotraukomis    tokiu būdu    pažeidė 1996 m. vasario 14 d. LR Vyriausybės nutarimo Nr. 244 „Dėl turto vertinimo metodikos" 18 punktą, kad vertinamo turto apžiūrėjimo aktas arba žiniaraštis surašomas apžiūrėjus 'turtą, o apžiūrint turtą, paprastai dalyvauja turto savininkas (jo įgaliotas asmuo) arba užsakovas (užsakovo atstovas), po ko A. J. turto vertinimo ataskaitą perdavė D. R., o ši pateikė Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui, adresu (duomenys neskelbtini) ir 2008-04-21 gavo 58 000 litų kreditą, kurį bankui padengė Uždaroji akcinė bendrovė „Bpd“ ir dėl to bendrovė „Bpd " patyrė didelę 58 000 litų turtinę žalą.

2013-10-10 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu L. S. pagal LR BK 229 str. išteisintas, pirmosios instancijos teismui padarius išvadą, jog nėra vieno iš pagrindinio BK 229 str. numatyto nusikaltimo sudėties didelio žalos požymio, todėl nebuvo padaryta minėta nusikalstama  veika.

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuroras prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013-10-10 nuosprendžio dalį dėl A. J. ir priimti naują nuosprendį: A. J. pripažinti kalta pagal LR BK 300 str. 3 d.  ir skirti jai  4 metų laisvės atėmimo bausmę, pripažinti ją kalta pagal LR BK 182 str. 2 d. ir nuteisti 5 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 1 p.,  bausmes subendrinti ir paskirti A. J. galutinę 5 metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Be to, prokuroras prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013-10-10 nuosprendžio dalį dėl L. S. išteisinimo ir bylą jo atžvilgiu nutraukti, nes pagal LR BK 229 str. yra suėję patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminai.

Prokuroras apeliaciniame skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad A. J. veiksmais padaryta žala nebuvo didelė, remiantis UAB „Ppd“ atstovų paaiškinimais. Analizuojant UAB „Bpd" atstovų parodymus, matyti kad L. B. nei dėl išmokų dydžio, nei dėl didelės sumos sampratos išvis nepasisakė. T. S. nurodė, kad vidutinė išmokos suma buvo 200 000 Lt, o 58 000 Lt žalos kaip didelės ar nedidelės įvertinti negalėjo. Jis paaiškino, kad ši suma gali būti nedidelė kalbant apie Lietuvos mastus. Tik R. S. išreiškė aiškią savo nuomonę, kad 58 000 Lt suma nebuvo didelė. Ji paminėjo, kad maksimali leistina apdrausti kreditą suma buvo 800 000 Lt per dieną. Apeliantas pabrėžia, kad minėtų asmenų parodymai tėra tik žodiniai paaiškinimai, galimai neatitinkantys oficialią įmonės poziciją. Darant išvadą, kad žala nedidelė, nebuvo tirta įmonės finansinė padėtis, pelningumas bei kiti objektyvūs kriterijai.

Prokuroras skunde nurodo, kad LR BK XLIII skyriuje iš tiesų nėra išaiškinimo kokio dydžio žala dokumento suklastojimo atveju yra didelė, nes šis nusikaltimas tiesiogiai nėra susijęs su turtu, pinigais ar nuosavybe, todėl vertinant didelės žalos požymį šiuo atveju išskirtini du aspektai: materiali žala ir teisinės pasekmės. LR BK 190 str. pateiktas didelės vertės išaiškinimas, t. y. 250 MGL. Nagrinėjamu atveju, ši vertė viršyta beveik du kartus ir šioje byloje yra pagrindas tuo remtis, kadangi dokumento suklastojimas neatsiejamai surištas su turtiniu nusikaltimu (sukčiavimu). Be to, skunde pažymima, kad A. J. veiksmai sukėlė sunkias pasekmes, nes jos suklastotas svarbus dokumentas turėjo didelę juridinę reikšmę, jo pagrindu kaltininkė užvaldė didelės vertės turtą.

Apeliantas skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl pačios nukentėjusiosios D. R. nusikalstamų veiksmų (ji nuteista dėl kreditinio sukčiavimo), taip dėl to, kad buvo remtasi UAB „Bpd" atstovų parodymais, kad turto vertinimo ataskaita nėra vienintelis kriterijus sprendžiant paskolos suteikimo sąlygas. Prokuroras pabrėžia, kad D. R. iš tiesų jau yra nuteista, bet ai yra visiškai kitas nusikaltimas. Ji nuteista už neteisėtą teisės į paskolą įgijimą, o ne už konkretaus būsto įsigijimą ar ataskaitos suklastojimą. Šioje byloje, apelianto nuomone, ji buvo tiesiog apgauta. Tai paaiškina ir A. J. tyčios turinį, t. y. jos žinojimą ir supratimą ne tik to, kad D. R. jau yra neteisėtai susidariusi sąlygas paskolai gauti, bet ir to, kad D. R. nesigilins į jai pasirašymui pateiktus dokumentus netikrins jų atitikimo faktinėms aplinkybėms. Apelianto nuomone, kaip vieną iš motyvų vertinant žalos dydį, teismas paminėjo ir L. J. parodymus, kad butą ji pardavė už 4000 Lt. Ši aplinkybė ne sumažina nusikalstama veika padarytos žalos dydį, o jį padidina, nes parodo koks didelis neatitikimas tarp realios vertės ir A. J. sukurtos vertės.

Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl A. J. išteisinimo pagal LR BK182 str. 2 d. Jo nuomone, nuosprendyje nurodyta aplinkybė, kad A. J. tikslas parduoti turtą už žymiai didesnę nei rinkos vertė nėra draudžiamas ir reguliuojamas LR CK normomis, nėra vienintelė ir esminė. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad bylos medžiaga rodo, jok A. J. buvo vedama ne tik noro uždirbti, bet ir siekė apgauti. Kaltinime paminėtas „turimas tikslas", apima ne tik pirkimo-pardavimo sandorį, bet ir dokumento suklastojimą, L. S. pareigų neatlikimą, pačios D. R. apgaulę,  o šiuos santykius reguliuoja jau ne LR CK, o LR BK normos. Apeliantas pažymi, kad teismo išvados prieštarauja viena kitai. Viena vertus teismo nuosprendyje konstatuota, kad A. J. klastojo turto vertinimo ataskaitą L. S. perduodama kito buto nuotraukas,  bei  ataskaitą realizavo perduodama D. R., tačiau kita vertus daroma išvada, kad A. J. veikoje nėra apgaulės. Be to, apeliantas mano, kad teismas padarė neteisingą išvadą, kad nėra duomenų, kad A. J. įkalbėjo L. S. neapžiūrėti vertinamo buto. Tai prieštarauja L. S. parodymams, jog iš A. J. elgesio suprato kad ji nenori, jog butas būtų apžiūrimas, kad A. J. į jį dėl to buto kreipėsi 5 ar 6 kartus, bei kad jis net kokius 3 kartus norėjo važiuoti apžiūrėti buto, tačiau A. J. vis rasdavo priežasčių to nedaryti. Teismas šiuos L. J. parodymus įtraukė į nuosprendį, tačiau motyvacinėje dalyje jais nesirėmė ir jų neatmetė. Iš bylos aplinkybių viseto akivaizdu, kad A. J. žinodama jog nei L. Ž., nei D. R. nesigilins į pateikiamus dokumentus, bankas ar draudimo atstovas pagal nustatytą tvarką    neapžiūrinės    buto,    pažinodama   L. S.,   pateikdama   kito    būsto    nuotraukas, pasinaudodama L. S. pasitikėjimu, apgavo L. S., A. R., L. Ž., banką, ir UAB „Bpd", tačiau teismas vis tiek laiko, kad šiuo atveju apgaulės nebuvo. Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas netgi buvo pradėtas pagal L. S. pareiškimą, kuriuo jis pats kreipėsi į teisėsaugos institucijas, ir kuriame nurodė, kad buvo apgautas.

Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka ir su L. S. išteisinimu pagal LR BK 229 str. Jo nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra priežastinio ryšio tarp L. S. netinkamai atliktų pareigų, be to, padaryta žala nėra didelė. L. S. savo netinkamą pareigų atlikimą pripažino.

Skunde pažymima, kad turto vertinimo ataskaita yra būtinas dokumentas paskolai gauti. A. J. iniciatyva, L. S. netinkamai atlikus pareigas, ataskaita buvo suklastota ir pateikta bankui. Materialinės žalos padarymui neabejotinai įtakos turėjo ir tolimesni A. J. veiksmai, tačiau tai nešalina L. S. atsakomybės, nes būtent dėl jo netinkamai atliktų pareigų, buvo suklastotas ir naudojamas dokumentas-turto vertinimo ataskaita, t. y. buvo įvykdytas dokumento suklastojimas, bei sudarytos sąlygos kitai nusikalstamai veikai-sukčiavimui. Priežastinis ryšys yra tiesioginis, nes būtent dėl L. S. netinkamų pareigų atlikimo ir kilo pasekmės. Be to, šiuo atveju priežastinis ryšys turi būti nustatinėjamas ne tiek su turto užvaldymu-sukčiavimu, ir net ne su dokumento suklastojimo faktu, kuris akivaizdus, o su taip pat akivaizdžiu faktu, kad L. S. į vietą nevažiavo ir buto neapžiūrėjo, bet ataskaitą surašė. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje nėra duomenų jog L. S. būtų žinojęs į kokią konkrečią kredito įstaigą kreipsis A. J. ar D. R. ir aš iš vis kreipsis. Tačiau pasekmių atžvilgiu dėl dokumento suklastojimo ar netinkamo pareigų atlikimo, tai ir nėra reikalinga žinoti. Pasekmės kyla nepriklausomai nuo to ar toks kreipimasis yra, nustatinėti priežastinio ryšio su kitomis nusikalstamomis veikomis nėra reikalinga.

Prokuroras apeliaciniame skunde pažymi, kad teismas analizavo ir vertino, kokia galėjo būti buto vertė nusikaltimo padarymo dieną, taip abejodamas ar žala buvo didelė. Byloje yra duomenų apie krizę, turto nuvertėjimą ir t.t., bet akivaizdu jog net ir įvertinus šias aplinkybes, reali buto vertė nei iš tolo neprilygo 58 000 Lt. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad A. J. butą nupirko vos už 4 000 Lt. Prokuroro nuomone, ji, kaip besiverčianti prekybos nekilnojamojo "turto verslu, turėjo puikiai suprasti, kad jos buto verte parduodant jį D. R., akivaizdžiai neatitinka rinkos kainos. Civilinis ieškinys - 51 250,24 Lt, tai ir parodo kokia realiai padaryta materialinė žala, kuri sutinkamai su LR BK 190 str., neabejotinai būtų laikoma didele.

Be to, prokuroro apeliaciniame skunde atkreiptinas dėmesys į tai, kad LR BK 229 str. numatyta žala siejama ne tik su materialine verte. Pirmiausia, tai žala daroma valstybės, institucijos, darbovietės, specialybės, pareigybės, autoritetui ir prestižui. Teismas teisingai įvertino, kad L. S., dirbdamas turto vertintoju, teikė viešąsias paslaugas, bei kad jo statusas atitiko LR BK 229 str. apibrėžto valstybės tarnautojui prilyginto asmens teisinį statusą (LR BK 230 str.). Tačiau teismas neįvertino ir net nepasisakė dėl to, kad L. S. padaryta žala ne tik materiali. Netgi, pirmiausia, nemateriali. Jis dirbo turto vertintoju, teikė viešąsias paslaugas, turėjo teisę turto vertinimo ataskaitas sudarinėti bendrovės vardu. Įstatymų nustatyta tvarka jam buvo išduoti kvalifikaciją patvirtinantys pažymėjimai Nr. A000257, Nr. A000266, kurie patvirtina jog L. S. išlaikė turto vertintojo egzaminus, bei jam suteikta atitinkama kvalifikacija. LR „Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo" 12 str. numatyta, kad turto vertintojas privalo „vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais..., sąžiningai ir rūpestingai atlikti pareigas, profesionaliai atlikti vertinimą". 1996-02-14 LR Vyriausybė patvirtino turto vertinimo metodiką. UAB „Bpd" atstovai L. B., T. S., R. S. (J.) parodė, kad pasitikėjo turto vertintojais, jų ataskaita, bendrove UAB „L", ataskaita buvo lygiavertis ir būtinas dokumentas paskolai gauti. Dėl L. S. netinkamai atliktų pareigų, kilo teisinės pasekmės ne tik D. R., bet ir paskolą išdavusiam bankui, draudimo bendrovei, UAB „L"-turto vertinimo bendrovei - L. S. darbovietei, kaip juridiniams asmeniui, kuri patraukta atsakove civilinėje byloje. Tokiu būdu buvo padaryta akivaizdi ir didelė žala valstybei, L. S. egzaminavusioms ir jo kvalifikaciją patvirtinusioms institucijoms, turto vertintojo profesijai, UAB „L", valstybės tarnautojo (ir jam prilyginto asmens) prestižui, pasitikėjimui, viso viešojo sektoriaus, teikiančio viešąsias paslaugas, autoritetui.

Prokuroro nuomone, konstatuotina, kad byloje yra pakankamai duomenų pagrindžiančių L. S. padarytą neatsargia nusikalstamą veiką numatytą BK 229 str. Iki 2010-06-29, veikos padarymo metu, galiojusioje BK 95 str. 1 d. 1 p. b pp. redakcijoje buvo numatyta, kad asmeniui, padariusiam neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis praėjus 5 metams po nusikalstamos veikos padarymo. Byloje nustatyta, kad nusikalstama veika buvo padaryta daugiau nei prieš 5 metus, todėl byla L. S. atžvilgiu turi būti nutraukta.

Apeliaciniame skunde prokuroras teigia, kad teisėja J. Kolyčienė išteisindama A. J. pagal LR BK 182 str. 2 d. nurodė, kad pati D. R. buvo nesąžininga ir konstatavo, kad tai „nesudaro pagrindo jos laikyti nukentėjusiąją šioje byloje". Tokį pat motyvą teisėja J. Kolyčienė buvo nurodžiusi ir 2013-01-24 nutartyje gražindama bylą tyrimui papildyti, nors 2013-02-08 Šiaulių apygardos „teismas panaikindamas teisėjos J. KoIyčienės nutartį, vienareikšmiškai pasisakė, kad D. R. byloje buvo apgauta ir nusikaltimas jai nenaudingas. Tokiu būdu teisėja nuosprendyje daro išvadą prieštaraudama ir ignoruodama aukštesnės instancijos teismo sprendimą. Todėl, prokuroro nuomone, yra pagrindas abejoti teisėjos J. KoIyčienės nešališkumu. Skunde pažymima, kad teisėjai 2013-04-08 bylos nagrinėjimo metu buvo reiškiamas nušalinimas, ji 2013-04-08 nutartimi nusišalino, taip pripažindama savo šališkumą. Tačiau Šiaulių apylinkės teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui nepatvirtinus teisėjos nusišalinimo, bylą ji toliau nagrinėjo. Visa tai leidžia pagrįstai manyti, kad teisėja J. Kolyčienė yra šališka, todėl jos priimtas nuosprendis naikintinas. 2014-01-30 Šiaulių apygardos teismo nutartimi prokuroro apeliacinis skundas buvo atmestas, tačiau ši nutartis Lietuvos       Aukščiausiojo Teismo 2014-11-18 nutartimi buvo panaikinta, byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė skundą tenkinti, išteisintieji ir jų gynėjai advokatai prašė skundą atmesti.

Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir A. J. atžvilgiu priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis, o L. S. atžvilgiu baudžiamoji byla nutrauktina, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Išsamiai ištyrus bylos aplinkybes  nustatyta, kad, apklausus pirmosios instancijos teisme, A. J. kaltės dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepripažino ir parodė, kad pirkti butą pigiau, o parduoti jį brangiau nėra nusikaltimas. Ji iš tokios veiklos gyveno eilę metų ir mokėjo mokesčius. Ji paaiškino, kad nelenkė ir neįkalbinėjo L. S. surašyti neteisingos turto vertinimo ataskaitos. Nebuvo tokios situacijos, kad ji būtų pateikusi L. S. buto nuotraukas ir būtų prašiusi surašyti buto vertinimo ataskaitą to buto realiai neapžiūrint. Kaltinamajame akte nurodytą butą ji fotografavo, tačiau nuotraukų L. S. nepateikė. L. S. padarė minimo buto vertinimo ataskaitą. Šį butą ji įsigijo tais pačiais metais ir tais pačiais pardavė. Butas ir buvo pirktas su tikslu jį vėliau parduoti ir iš to uždirbti. Ji neprašė L. S. atlikti šio buto vertinimo ataskaitos. Butas iš savininko buvo paimtas už skolas ir ji nusipirko jį pigiai. Su turto vertintoju kalbėjo apie buto vertę, nes norėjo žinoti, už kiek realiai jį galės parduoti. Nepamena kokią sumą nurodė L. S. su juo kalbant apie galimybę parduoti šį butą. L. S. galėjo nurodyti turto vertę neapžiūrėjęs buto, kadangi turto vertintojai turi priėjimą prie duomenų bazių ir gali nurodyti už kokią pinigų sumą toje teritorijoje, toje vietovėje  buvo parduoti butai. Galima nustatyti turto vertę nematant turto tik žinant jo buvimo vietą. A. J. paaiškino, kad ji nematė vertinimo ataskaitoje buvusių nuotraukų, žinojo, kad turto vertinimas buvo padarytas ir, kad vyksta procesas. Ji pati palydėjo pirkėjus į banką Nordea, nes tuo metu ji su šiuo banku turėjo sudariusi atstovavimo sutartį. Ji žinojo, kad šis butas buvo įvertintas 58 000 Lt sumai, nes ji turėjo vertinimo ataskaitos kopiją. Turto vertinimas buvo atliktas su jos žinia, tačiau turto vertinimo procese ji nedalyvavo. Oficialiai šį butą ji pardavė D. R., o visą šį procesą organizavo L. Ž.. Nebuvo kalbų apie tai, kad yra sunki materialinė padėtis, kad reikia gauti paskolą dėl įmonės reikalų ir po to mokėti įmokas bankui. Buvo kalba, kad L. Ž. jau turi paėmęs paskolą savo vardu ir jis jau nebegali pirkti savo vardu. Buvo kalbama, kad butas reikalingas D. R., nes ji laukėsi ketvirto vaikelio, ji pati gyvena pas močiutę, atsirado problemų su vaikų teisių apsauga. Ji nesigilino, kas, kam ir kodėl perka butą. Kai ji pirko šį butą, tai nebuvo landynė, buvo tvarkingas butas. Už parduotą butą ji gavo 58 000 Lt. Tie pinigai buvo pervesti į jos banko sąskaitą. Dėl sukčiavimo kaltės neprisipažįsta. Ji nepasinaudojo suklastota turto vertinimo ataskaita, ji jos nenaudojo. Šią turto ataskaitą pasinaudojo D. R., ji gavo paskolą ir nusipirko butą. Tai tik jos pačios kaltė, kad ji tos paskolos laiku negrąžino ir prarado butą. Prie jos, pati buto pirkėja D. R. buto neapžiūrėjo. Ji su ja buvo susitikusi tik notarinėje kontoroje ir kai lydėjo ją į banką pasirašinėti sutarčių. Apeliacinės instancijos teisme A. J. savo pozicijos nepakeitė, pateikė analogiškus paaiškinimus.

L. S., apklaustas pirmosios instancijos teisme kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo nepripažino ir teismo posėdžio metu parodė, kad metodikos pažeidimas nėra baudžiamoji atsakomybė. 2011 m. jis gavo raštą, kad „Bpd“ nuvyko apžiūrėti buto ir, kad jie nustatė, jog buvo nufotografuotas ne tas butas. Jis pažiūrėjo savo turėtą ataskaitą ir suprato, kad galėjo taip būti, kad buvo ne to buto nuotraukos. Tuomet jis parašė pareiškimą prokuratūrai. 2008 m. balandžio mėn., jis neatsimena, ar D. R. buvo nors kartą atėjusi pas jį. Atsimena, kad A. J. pas jį buvo atėjusi ne vieną kartą ir prašė įvertinti minėtą butą, buvo pasirašyta sutartis. Gali būti, kad sutartyje užsakovė dėl buto vertinimo buvo D. R., jis nepamena. Dažnai būna tokios aplinkybės, kad pageidaujant bankui, užsakovas būna tas asmuo, kuris perka butą. Gali būti, kad sutartis dėl objekto vertinimo buvo sudaryta su D. R.. Neatsimena D. R., gal kokį kartą ji buvo atvykusi pas jį į kontorą. Neatsimena, ar A. J. jam atvežė D. R. pasirašytus dokumentus. A. J. dėl šio turto vertinimo kreipėsi į jį 2008 m. gegužės mėn. pabaigoje ar birželio mėn. pradžioje prieš atostogas. A. J. paprašė atlikti turto vertinimo ataskaitą ir atnešė jam atnešė skaitmeninėje laikmenoje buto nuotraukas. Kadangi su A. J. dirbo pakankamai ilgai, buvo dalykiški santykiai, jis ja pasitikėjo. A. J. jam padavė to buto nuotraukas. Jis viską aprašė ir parašė vertinimą, neapžiūrėjęs buto. Pats savaime turto neapžiūrėjimas nėra nusikaltimas. Metodikoje yra numatyti atvejai, kuomet turtas yra vertinamas jo neapžiūrint. Pagrindinis uždavinys apžiūrint turtą – įsitikinti, to turto realiu egzistavimu. 2008 m., kai jis darė to turto vertinimo ataskaitą, teisės aktai nedraudė jam atlikti turto vertinimą, neapžiūrėjus to turto. Teisės aktuose nebuvo užakcentuota, kokiu būdu būdavo atliekami turto vertinimai neapžiūrėjus to turto. Teisės aktuose buvo parašyta, kad turto vertintojas turi susipažinti su dokumentais, turtą gali apžiūrėti ir turto vertintojo asistentas. 2008 m. jo pareigos buvo turto vertintojas. Teisės aktuose nebuvo įrašo, kad neapžiūrėjus turto faktiškai vertinimo ataskaitos atlikti negalima. Byloje yra įsegtas raštas iš turto vertinimo priežiūros instituto, kuris įspėja turto vertintojus, kurie, neapžiūrėję turto daro turto vertinimus, kad iš jų atims licencijas. Jis dirbo pagal darbo sutartį. Jis nevyko į buto buvimo vietą, kadangi buvo viskas aišku. Pagal pateiktas nuotraukas jis padarė turto vertinimo ataskaitą ir butą įvertino 58 000 Lt sumai. Šią turto vertinimo ataskaitą jis atidavė A. J.. Galbūt tuo metu su A. J. buvo ir D. R. ir ji pasirašė ataskaitą, neatsimena. Kai „Bpd“ kreipėsi dėl esamų neatitikimų, jis nuotraukų nelygino. Jis tiki „Bpd“, kadangi jie pamatė, kad yra kitas buto išplanavimas. Jis nefotografavo to buto. Jam buvo pateikti buto dokumentai, brėžiniai, išrašai iš registrų centro. Buvo pateiktos buto sienų nuotraukos. Gali būti, kad gal jis sumaišė nuotraukas, nes vienu metu daromi keli butų vertinimai. Bet taip ankščiau nėra buvę. Tačiau jis iš karto pripažino, kad tai buvo jo kaltė, kad jis neapžiūrėjo to buto. Jis nesutinka su A. J. parodymais, kad jis pats darė to buto nuotraukas. Jis tame bute nebuvo, buto nuotraukų nedarė. Visi duomenys vertinimo ataskaitoje yra paimti iš registrų bylos. Gali neatitikti tik buto apdaila. Nuotraukose buvo fiksuota buto apdaila. Buto apdaila gali sudaryti apie dešimt procentų buto vertės. Realiai to buto vertė galėjo būti 52 000 Lt. Jo nuomone, buvo apsirikta šešiais tūkstančiais litų. Registrų centro duomenys jokios įtakos buto vertei neturėjo. Jis to buto nebuvo matęs ir realiai nežino kaip jis šiai dienai atrodo. Pagrindinė buto vertinimo dalis susidėjo iš to kokioje vietovėje yra butas, koks yra buto išplanavimas. L. S. paaiškino, kad jis norėjo šį būstą apžiūrėti kokius tris kartus, bet visuomet A. J. rasdavo priežasčių, kad ji negali vykti į butą. Jis kategoriškai A. J. nesakė, kad jei nenuvyks apžiūrėti buto, jis nedarys vertinimo ataskaitos.1996 m. vasario 14 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 244 18 punkto jis nepažeidė. Yra turto vertinimo metodika. Nebuvo galima daryti turto vertinimo ataskaitų neapžiūrint turto. Nebuvo apibrėžta, kuriais atvejais galima sudaryti turto ataskaitą neapžiūrėjus turto. Buto būklė nėra vien buto apdailos kokybė. Jei yra gera pagrindinė statybinė konstrukcija, tai rašoma, kad buto būklė yra gera.

Nukentėjusioji D. R. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad  2008 metais ji per L. Ž. susipažino su A. J., kartu tvarkė reikalus dėl paskolos paėmimo bankrutuojančiai V. Ž. įmonei padėti. V. Ž. buvo įmonės savininkas, o L. Ž. buvo tos įmonės direktorius. A. J. jai pardavė butą, kad ji galėtų paimti paskolą bankrutuojančiai įmonei padėti. Nukentėjusioji paaiškino, kad butas jai nebuvo reikalingas ir ji nenorėjo jo pirkti, tačiau sutiko pagelbėti L. Ž., kuris jos paprašė, kad ji savo vardu paimtų paskolą butui įsigyti. Kokį butą konkrečiai ji turėtų įsigyti jai nenurodė, buto ji neapžiūrėjo, matė tik jo nuotraukas.

Nukentėjusioji D. R. pirmosios instancijos teisme negalėjo paaiškinti aplinkybių, kodėl Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendyje  konstatuota, jog butą ji pirko už 20 000 Lt. Buvo kalba, kad reikės sumokėti 20 000 Lt A. J.. Iš karto pinigai buvo pervesti iš sąskaitos į sąskaitą. Dėl tos 20 000 Lt sumos buvo tartasi su L. Ž. ir A. J.. Ji suprato, kad paėmus kreditą, pinigus už butą ji sumokės A. J., tačiau nežino, kas sprendė, kokia suma turi būti. Ji tik pasirašinėjo nieko neskaitydama. Sprendimus priimdavo A. J. ir L. Ž.. Nukentėjusioji žinojo, kad bankui buvo nurodytos neteisingos jos pajamos. Bankui iš pradžių buvo nurodyta, kad jos pajamos yra trys tūkstančiai litų, po to septyni su puse tūkstančio litų. Ji tuo metu dirbo darbininke. Ji žinojo, kad ims paskolą. Žinojo, kad bus 32 000 Lt paskola, vėliau dar kažkoks kreditas. Visi 58 000 Lt perėjo į A. J. sąskaitą. Pas turto vertintoją ji nebuvo. Tuo metu jos tikros pajamos buvo nuo 200 Lt iki 500 Lt per mėnesį. Pati, prieš pirkdama tą butą, nebuvo nuvykusio jo apžiūrėti. Butas tik buvo nupirktas jos vardu. Jai nebuvo svarbu ką perka. V. Ž. įmonė turėjo išmokėti kreditą už butą. Ji tik padėjo bankrutavusiai įmonei gauti paskolas. Padėjo gauti paskolą L. Ž. ir jo tėvui. Jiems reikėjo tik kredito.

Ikiteisminio tyrimo metu D. R. iš esmės davė analogiškus parodymus (I t.57-59 b.l. (lapų numeracija viršuje) ir  93-95; 103-105; 108 b.l. (lapų numeracija apačioje). Nukentėjusioji paaiškino, kad buto nuotraukas ji pamatė po to, kai butą nusipirko. Tai buvo ne tos nuotraukos, kurios yra byloje. Nuotraukos buvo tvarkingo gražaus buto su baldais, kuriame buvo galima gyventi. Pinigai už butą jau buvo pervesti A. J. ir  dalis atiduoti L. Ž.. Nusipirko butą jo neapžiūrėjusi, nes ji pasitikėjo žmonėmis. Tiksliai neprisimena, kada nuvažiavo apžiūrėti nusipirkto buto, gali būti, kad praėjus trims savaitėms po nuotraukų apžiūrėjimo. Tiksliai nežino. Gali būti praėję apie mėnesį laiko. Tame bute niekas negyveno. Nupirkto buto raktų iš karto po jo nupirkimo ir dokumentų pasirašymo ji negavo. Buto raktų ji iš viso negavo. Jiems nuvykus apžiūrėti buto, durys buvo išlaužtos, duryse buvo įdėta paprasta spyna, juos įleido kaimynai. Į butą galėjo įeiti bet kuris asmuo. Įėjusi į butą pamatė baisų vaizdą, buvo primėtyta šiukšlių, plastmasinių butelių, plytų. Tai nebuvo tas pats butas, kurį matė nuotraukose. Pamačiusį tokį baisų butą, ji grįžo namo, pretenzijų niekam nereiškė. Turto vertinimo ataskaitos ji nematė,  neatsimena, ar kaip užsakovė pasirašė turto vertinimo ataskaitą, nes rašėsi ant labai daug dokumentų. Parašas ant turto vertės nustatymo pažymos kopiją (I tomas b.l. 17(viršuje) -32 (apačioje) ir turto apžiūrėjimo akto kopijos (I tomas 26(viršuje) -41 (apačioje) yra jos. Pasirašydavo kiekvieną dokumentą, kurį jai duodavo pasirašyti. Turto vertinimo ataskaitos ji neužsakė. Techninėje užduotyje turto vertinimui (I tomas b.l. 27(viršuje) -42 (apačioje) yra jos parašai. Dokumentus ji pasirašydavo jų neskaičiusi. Ji suprato, kad tai gali būti vertinama kaip dokumentų klastojimas. Kreditą paėmė 100 000 Lt, vieną paskolą ėmė buto pirkimui, kita paskola buvo vartojamoji. Jai pinigų į sąskaitą niekas nepervedė. 32 000 Lt kreditą jai davė grynais pinigais, o 58 000 Lt  bankas pervedė A. J. į jos sąskaitą. Ji dėjo parašus dėl pinigų pervedimo. 32 000 Lt ji banke atidavė L. Ž.. Pinigus jam davė dėl to, kad jis prašė, jam ir ėmė tas paskolas. Ji nukentėjo dėl to, kad paėmė paskolą. Nukentėjusioji suvokė, kad apgaudinėja banką, kad pasirašinėja dokumentus. Jokios naudos iš to negavo. Kredito sutarties ji neskaitė prieš ją pasirašydama. Nežino ar ten buvo parašyta, kad ji atsako už įsigytą daiktą. Jos pajamos prieš perkant butą buvo 7 500 Lt per mėnesį. Ji tokius dokumentus pateikė bankui, bankas netikrino. Ji yra nuteista už neteisingų dokumentų pateikimą bankui, siekiant gauti paskolą. Nukentėjusioji patvirtino, kad turto vertinimo ataskaitoje pateiktos nuotraukos yra panašios į tas, kurias jai pateikė A. J.. Jos tuomone, tai tos pačios nuotraukos. Nukentėjusioji paaiškino, kad turto vertinimo ataskaitos neskaitė, neprisimena, ar ši turto vertinimo ataskaita buvo pateikta bankui. Ji pasirašė ant buto apžiūros akto. Neprisimena, kada jį pasirašė. Neprisimena kiek kartų ėjo į banką, gal tris, gal keturis kartus. Neatsimena kas davė pasirašyti tuos dokumentus. Visus dokumentus pasirašyti duodavo A. J. su L. Ž.. Jie visi būdavo kartu. Dokumentus pasirašė tam, kad gautų paskolą. Jei ne tos paskolos gavimas L. Ž., ji nebūtų pirkusi to buto. Nukentėjusioji ji yra dėl to, kad jaučiasi apgauta. 

Liudytojas L. Ž. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad buvo nupirktas butas, paėmus paskolą. Paskola buvo paimta įmonei padėti. Jis paprašė D. R., kad ji padėtų V. Ž. transporto paslaugų įmonei, kurioje jis dirbo direktoriumi. Tuo metu įmonėje labai trūko apyvartinių lėšų, nes klientai neatsiskaitydavo. Nusprendė paimti paskolą, kad galėtų vykdyti įsipareigojimus. Po kurio laiko įmonė bankrutavo. L. Ž. paaiškino, kad surado brokerę A. J. per vieną pažįstamą iš Šeduvos. Jis pats paskambino A. J., paklausė, kokios yra galimybės gauti apyvartinių lėšų įmonės veiklai pagerinti. A. J. pasakė, kad yra butas, kurį galima pirkti, tą butą įkeičiant bankui. Be to, A. J. pasakė, kad galima paimti vartojimo paskolą ir tuos pinigus panaudoti įmonės veiklai. Todėl D. R. vardu buvo paimtos dvi paskolos. Viena paskola būsto įsigijimui, kita paskola vartojimo. Jis paprašė D. R. paimti paskolas dėl to, kad ji yra jo mamos sesuo ir tuo metu dirbo jo įmonėje. Paprašė D. R., kad ji padėtų, manė, kad ji turės butą, o jie gaus paskolą. Dėl visko tarėsi su A. J.. Ji pasakė, kokių dokumentų reikia. Ji kaip tarpininkaujanti banke viską žinojo. Iš pradžių dėl to buto pirkimo A. J. tiesiogiai bendravo su juo. Vėliau, kai buvo renkami visi dokumentai, kai jie buvo pasirašomi ir pateikiami bankui, A. J. bendravo su D. R.. Prieš perkant butą, jie jo neapžiūrėjo. Buto apžiūrėti vyko vėliau, kai jau buvo paimta paskola, kai jau butas buvo registruotas D. R. vardu. Buvo rodomos to buto nuotraukos, nuotraukas rodė A. J.. Nuotraukose butas atrodė normalus, neapleistas, jame buvo galima normaliai gyventi. Butas nuotraukose buvo ne toks, kokį jie pamatė nuvažiavę į vietą. Nuvykus į nupirktą butą, vaizdas buvo baisus. Nupirkus butą jį apžiūrėti važiavo maždaug praėjus mėnesiui laiko. Nuvykus ten raktų nereikėjo, nes durys buvo nerakintos. Butą apžiūrėjo jis ir D. R.. Kitų asmenų nebuvo. D. R. nupirktame bute negyveno nei vienos dienos. Pamatę apleistą butą jie į policiją nesikreipė. Iki pirkimo A. J. nedraudė apžiūrėti perkamo buto, tačiau nebuvo laiko nuvykti ir apžiūrėti tą butą.

Liudytojas L. Ž. paaiškino, kad paskola butui buvo paimta 58 000 Lt. Jo nuomone, toks butas tiek kainuoti negalėjo. Jis neatsimena, ar jis skambino A. J. dėl netinkamo buto. Po buto apžiūrėjimo jis su A. J. nebebendravo. A. J. ruošė buto pirkimo dokumentus. L. Ž. teigia neatsimenantis, ar matė to buto turto vertinimo ataskaitą. Kaltinamojo L. S. jis nėra matęs, pas jį dėl turto vertinimo niekada nei su D. R., nei su A. J. nėjo. A. J. jam paskambindavo ir pasakydavo, kada reikėdavo D. R., kada reikėdavo kokius dokumentus pristatyti. Neatsimena, kokius dokumentus pasirašė D. R.. D. R. dokumentus pasirašė banke ir kai buvo pas notarą. Jis gavo 32 000 Lt iš D. R. kai ji paėmė paskolą. 58 000 Lt perėjo į buto pardavėjos A. J. sąskaitą. Vartojimo kreditą 32 000 Lt D. R. ėmė pagal jos gaunamą atlyginimą, neužstatant to buto. Banke jai tuos pinigus padavė grynais. Jis neatsimena, ar vartojimo paskola ir buto pirkimo kreditas banke buvo paimtas tą pačią dieną. Dėl D. R. paimto vartojimo kredito visus dokumentus tvarkė A. J.. Vartojimo paskola buvo paimta nupirktam butui sutvarkyti. Jis sakė D. R., kad sumokės paskolą. Savo vardu negalėjo imti paskolos, nes jau turėjo paskolų. Bankas sakė, kad daugiau paskolų jam neduos. Tai jo mintis buvo paimti vartojimo paskolą.

UAB „Bpd“ atstovė L. B. apklausta pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad 2008-04-08 buvo atlikta turto vertės nustatymo ataskaita. Buvo nustatyta buto, esančio P. kaime rinkos vertė, kuri buvo 58 000 Lt. 2008-04-17 buvo pasirašyta nekilnojamo daikto pirkimo pardavimo sutartis tarp A. J. ir D. R. ir įvertintas turtas buvo parduotas už 58000 Lt. To buto pirkimui buvo suteiktas kreditas Nordea banke, buvo pasirašyta būsto kreditavimo sutartis būsto kredito gavėjos D. R. 2008-04-21. 2008-04-23 šio būsto kreditavimo sutarties pagrindu buvo sudaryta būsto kredito draudimo sutartis. Tais metais su banku vyko virtualus bendravimas. Bankas dokumentus pateikdavo arba faksu, arba elektroniniu būdu. Atsižvelgiant į didelį dokumentų kiekį su pačia D. R. neteko bendrauti ir pasirašyti būsto kredito draudimo sutarties. Visi dokumentai jiems buvo pateikti iš banko. Kadangi buvo atlikta draudėjo draudiminė analizė, būsto kreditas buvo lygus šimtui procentų nustatytos rinkos vertės, todėl jie apdraudė šį kreditą. Draudimo bendrovė turto vertinimo neatliko, kadangi draudimo objektas yra banko turtiniai interesai. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „L“ buvo priimtinų draudėjui turto vertintojų sąraše, todėl draudimo bendrovei nekilo abejonių dėl turto vertinimo. Neužsakinėdavo ekspertizių ar papildomų turto vertinimų kitose įmonėse. „Draudiminė analizė“ reiškia, kad buvo įvertintos D. R. gaunamos  pajamos, kokios galimybės gražinti kreditą. Draudiminė analizė nustatė, kad D. R. lieka lėšų pragyvenimui, tokiu pagrindu buvo suteiktas kreditas. Šiuo klausimu užsiiminėjo vadybininkė R. J.. Problemos prasidėjo tuomet, kai iš banko gavo pranešimą apie draudiminį įvykį. 2008-10-07 bankas vienašališkai nutraukė būsto kreditavimo sutartį ir 2008-10-28 kreipėsi į bendrovę su pranešimu apie draudžiamąjį įvykį ir paraiška draudimo išmokai gauti. Atlikus draudžiamojo įvykio tyrimą, priėmė sprendimą išmokėti 58 500 Lt  draudimo išmoką. Būtent tais metais jiems nekildavo abejonių dėl nekilnojamojo turto vertinimo, kadangi turto vertinimą atlikdavo licencijuoti nekilnojamojo turto vertintojai. 58 500,24 Lt jų bendrovė sumokėjo Nordea bankui. Bankas 2008-12-01 perleido bendrovei visas reikalavimo teises, kylančias pagal būsto kreditavimo sutartį. 2012 m. sausio mėn. butas buvo parduotas už 5 100 Lt.. Jų bendrovei išmokėjus bankui pinigus, jie tapo kreditoriumi. Nekilnojamąjį turtą perėmus iš antrų neįvykusių varžytinių, tik 2010-06-21 pastebėjo šio buto kritinę fizinę būklę. Todėl pretenzijas reiškia  juridiniam asmeniui UAB „L“. Su Nordea banku nebuvo jokio pokalbio. Fiziškai butas buvo apžiūrėtas po antrųjų varžytinių. Jau buvo praėję daugiau nei vieneri metai nuo to laiko, kai buvo išmokėti pinigai Nordea bankui iki fizinės buto apžiūros. Jie užsakė Inreal nekilnojamo turto rašytinę konsultaciją, kuri neturi juridinės galios. Butas buvo įvertintas 6000 Lt. Tai buvo 2010 m. liepos mėnesį po jų apžiūros. Jų darbuotojas, kuris šiai dienai nebedirba, padarė kelias buto nuotraukas, tačiau atlikti lyginamąjį vertinimą negalėjo, kadangi jie turi tiktai nespalvotą turto vertinimo ataskaitą, todėl yra sunku atlikti vertinimą. Buvo užsakytas retrospektyvinis vertinimas. Jie bendrauja su UAB „L“ dėl žalos atlyginimo. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo pažyma (1 t. b. l. 48-49 (viršuje) ir 63-64 (apačioje) ir UAB „I“ pateiktame atsakymas (1 t. 152-155 b. l. (apačioje)) neturi juridinės galios, kadangi tai yra nepilna vertinimo ataskaita. Preliminarus žalos dydis apklausos dienai buvo 51 250,24 Lt. Ši suma bus tikslinama. UAB „L“ žalos neatlygino. Jų paskutinis atsakymas į pretenziją buvo 2011-12-05, kurioje jie nurodė, kad su pretenzija jie nesutinka ir kartu informuoja, kad L. S. kreipėsi į prokuratūrą su pareiškimu A. J. atžvilgiu ir prašo stabdyti žalos išieškojimą kol nebus išnagrinėta baudžiamoji byla. Asmenys, kurie atliko turto vertinimą, veikė ne asmeniškai, o bendrovės vardu. Turto vertinimo ataskaitą, kuri turi juridinę galią yra pasirašoma ne vien tik turto vertintojo bet ir įmonės atstovo S. S.. Žalą turėtų atlyginti UAB „L“, o ji pati vėliau turėtų žalą išsiieškoti iš galimai kaltų asmenų. Žalą tiesiogiai padarė ne fiziniai asmenys, o juridinis asmuo UAB „L“. Apklausos dienai buto savininkui pretenzijų dėl turto saugojimo neturi. Patalpų perdavimo-priėmimo momentu jų darbuotojo buvo nustatyta buto fizinė būklė.

UAB „Būsto paskolų draudimas“ atstovas T. S. pirmosios instancijos teisme parodė, kad yra gavę  retrospektyvinį buto vertinimą 2010-06-21 dienai. Jiems labai sunku nustatyti padarytos žalos dydį, nes neturi atspirties taško. Reali žalos suma gali kisti, tai galėtų būti apie 50 000 Lt., draudimo išmoka buvo sumokėta 58 000 Lt su trupučiu. Butas buvo paimtas bendrovės nuosavybėn už 9 000 Lt, o vėliau parduotas už 5 190 Lt. Dar papildomai patyrė žalos 400 Lt už retrospektyvinį vertinimą. Sunku nustatyti patirtą žalą, kadangi nei vienas turto vertintojas neapsiima vertinti turto atgaline data, kuomet buvo imtas kreditas. Turto vertinimas buvo darytas dar prieš tai. Niekam nėra aiški buvusi turto būklė. Visi veiksmai vykdomojoje byloje pas antstolį buvo atlikinėjami remiantis šia nekilnojamojo turto ataskaita. Tik turto perėmimo momentu jų kolega nuvykęs pasirašinėti turto perdavimo-priėmimo akto, pastebėjo neatitikimus.  Draudimo sutartis yra sudaryta tarp draudimo bendrovės ir D. R.. Naudos gavėjas yra bankas. Kadangi jie aiškiai mato vertintojo neteisėtus veiksmus, todėl mano, kad dėl vertintojo neprofesionalumo, jam neapžiūrėjus turto, jis buvo įvertintas. UAB „Bpd“ tiesioginio ryšio su turto vertintojais neturi. Kai yra imamas būsto kreditas būstui įsigyti, bankas UAB „Bpd“ pateikia nekilnojamo turto vertės ataskaitą, užtikrina, kad tie duomenys yra teisingi. Bankas tuos duomenis gauna iš draudėjo. Atlikdami nekilnojamo turto vertės ataskaitą, turto vertintojai patvirtina, kad duomenys yra teisingi. Draudžiant butą, draudikas gali reikalauti absoliučiai visų dokumentų. Tais metais buvo labai didelis krūvis būsto kreditų, tai  pagal pasitikėjimo teisę draudimo bendrovė iš banko nereikalavo pilnos ataskaitos. Buvo reikalaujama tik pažyma - turto vertinimo ataskaitos, kad nedidinti bylos lapų skaičiaus. Draudikas turėjo galimybę apžiūrėti turtą, tačiau 2008-2009 metais tai nebuvo daroma. Bankai užtikrino pateikiamų dokumentų teisingumą, todėl jais pasitikėdavo. Jie draudė ne turtą, o paskolą. Pagal jų taisykles draudžiamasis įvykis yra būsto kredito gavėjo prievolės grąžinti kreditą bankui nevykdymas, kuris yra užtikrintas nekilnojamo turto hipoteka. Visi veiksmai buvo atliekami remiantis šia ataskaita. Antstolė, vykdymo procese, viską darė remdamasi ta ataskaita kai nustatinėjo turto rinkos vertę tai dienai, skelbdama varžytinių kainą. Abejonės jiems iškilo tik tada, kai jie sutiko perimti neparduotą iš varžytinių turtą ir jų darbuotojai nuvyko fiziškai perimti turtą ir pasirašyti turto perdavimo-priėmimo aktą su D. R.. Tuomet suprato, kad tai ne tas turtas. Šiai dienai retrospektyvoje yra padarytos buto nuotraukos. Yra tikėtina, kad toks turtas ir buvo. Nuo 2010 m. butas buvo negyvenamas. Durys buvo nerakinamos. D. R. butą įsigijo 2008 m. balandžio mėnesį, o jie perėmė 2010 m. birželio mėnesį. Mano, kad tuos du metus butas buvo negyvenamas ir buto durys buvo nerakinamos. Skolininkė taip pat raštu yra parašiusi, kad ji niekada tame bute nebuvo buvusi ir niekas tame bute negyveno. Šiai dienai negali teigti, kad padaryta žala yra 58 000 Lt. žalos dydį bus galima mažinti ta suma, kurią gavo pardavę butą. Jo manymu dalis dokumentų yra suklastota, tai nuotraukos, turto apžiūrėjimo aktas, sunku pasakyti, ar kiti dokumentai yra suklastoti.

Pirmosios instancijos teisme T. S. parodė, kad 58 000 Lt draudimo bendrovė sumokėjo bankui. Atsižvelgiant į Lietuvos mastus, ši suma nėra didelė. Vidutinė išmokos suma yra apie 200 000 Lt. Sunku pasakyti, ar tai buvo padaryta didelė, ar nedidelė žala. Žiūrint pagal vidutinę draudimo išmokos sumą 58 000 Lt negalima sakyti, kad tai didelė suma. Šiai dienai yra pareikštas civilinis ieškinys turto vertintojų agentūrai UAB „L“. Turi informaciją, kad tai bendrovei yra iškelta bankroto byla. UAB „L“ kaip darbdavys turi atsakyti už įmonės darbuotojo veiklą. Civilinėje byloje, kur atsakovas yra UAB „L“, trečiaisiais asmenimis yra patraukti D. R. ir kaltinamieji. Ieškinio suma yra 51 250,24 Lt. Yra išminusuota suma, kuri buvo gauta pardavus turtą, kurį paėmė natūra ir jį pardavė. Butas parduotas prieš pusantrų metų nuo šios dienos. Yra skirtumas  tarp rinkos vertės 2008 ir prieš pusantrų metų. Butą paėmė po neįvykusių varžytinių už 9 000 Lt. Rinkos vertė tuo metu buvo 12 000 Lt. Paėmę butą už 9 000 Lt, pagal  nustatytą tvarką vertino tą butą, kad realiai nustatytų to turto vertę. Prieš pardavimą buvo nustatyta reali turto vertė – 3 000 Lt. Nebuvo atliktas retrospektyvinis vertinimas kiek  sudarant kredito sutartį realiai galėjo kainuoti tas butas. Prieš mokėdami draudimo pinigus bankui, atliekamas draudžiamo įvykio tyrimas pagal dokumentus, kuriuos jiems pateikia bankas. Tai jie mato tą turto vertinimo ataskaitą, kurią buvo pateikę prieš pasirašant kreditavimo sutartį.  Paties buto būklę pamatė, kuomet perdavimo-priėmimo aktu buvo perimamas butas. Tuomet dalyvavo jų atstovas ir  D. R.. Po draudimo sutarties sudarymo buvo praėjęs pakankamas laiko tarpas. Buvo pateikta turto vertinimo ataskaitos kopija. Pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje duomenys buvo teisingi kiek tai liečia buto kvadratūrą, aukštus ir t.t. Jie vertino pagal hipotekos duomenis. Neatitiko pateiktos nuotraukos. Jie matė gražias nuotraukas. Nuotraukos neatitiko realaus vaizdo, neatitiko turto būklė. Išplanavimas taip pat skyrėsi. Pagal nuotraukas pamatė, kad tai ne tas butas. Perdavimo-priėmimo akte pažymėta, kad turtas yra suniokotas. Reikalavimo perdavimo sutarties pasirašymo metu turto stovio tai dienai netikrindavo. Nesiaiškino, dėl ko pakito turto stovis. UAB „Bpd“ nebuvo žinoma apie 2010-09-13 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendį, kuriame yra nuteisti asmenys už tai, kad jie pateikė pažymas apie padidintą darbo užmokestį ir gavo 58 000 Lt būsto kreditavimo paskolą. Jei būtų žinoję apie realias D. R. gaunamas pajamas, UAB „Bpd“  nebūtų suteikęs būsto paskolų draudimo. Vertinama net ir šeimos narių gaunamos pajamos. Galbūt tokiu atveju būtų skirtas mažesnis kreditas, arba nebūtų suteiktas. 3 000 Lt buto vertė buvo nustatyta gerokai vėliau po turto perėmimo iš antstolių. Pasitikėjo antstolių įvertinimu. Arešto metu turto vertė buvo apie 14 000 Lt., gal tai ir buvo pirmų varžytinių kaina. Jie ne turto vertintojai, negalėjo nustatyti ar antstoliai tinkamai nustatė turto vertę.

Apklaustas apeliacinės instancijos teisme  T. S. paaiškino, kad įvykio metu jis įmonėje nedirbo, šiuo metu yra UAB „Bpd“ žalų reguliavimo poskyrio vyriausiasis teisininkas. Jis paaiškino, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu įmonė neturėjo oficialios pozicijos dėl padarytos žalos dydžio vertinimo, tuomet jis pasakė tik savo paties subjektyvų vertinimą, asmeninę nuomonę. Gavus teismo įpareigojimą pateikti oficialų vertinimą, oficiali UAB „Bpd“ pozicija yra ta, kad nagrinėjamu atveju padaryta žala 51 000 Lt laikoma didelė, nes kredito suma yra 58 000 Lt.  Kiekviena draudimo sutartis vertinama individualiai ir nėra numatyta sumos, nuo kurios laikytina, kad padaryta žala yra didelė.

Liudytoja R. S. (J.) pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad  ji dirba UAB „Bpd“. Būsto paskolų draudimas dėl buto esančio P kaime buvo suteiktas lygiai taip pat kaip ir bet kuriam klientui, tomis pačiomis sąlygomis, vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis. Jei gerai pamena, kredito dydis buvo 58 000 Lt. Buvo gauti dokumentai iš banko, gautas draudėjo prašymas, banko teikimas arba anketa, kurią bankas privalo pateikti, dokumentai apie draudėjos gaunamas pajamas, turto vertinimo ataskaita, kurioje matosi turto vertė ir kita informacija. Buvo įvertintos draudėjos pajamos. Tai dienai draudėjos pajamos buvo pakankamos, todėl jie sutiko sudaryti draudimo sutartį. Buvo nustatyta draudimo įmoka, kuri priklauso nuo kredito dydžio ir turto vertės. Buvo duotas išankstinis sutikimas. Kai banke buvo pasirašyta kreditavimo sutartis, bankas jiems atsiuntė tos sutarties kopiją. Paties turto, kuriam suteikiama paskola jie nevertina ir nežiūri. Jie pasitiki turto vertinimo ataskaita. Ne vien turto vertinimo ataskaita apsprendžia draudimo sutarties suteikimą. Turi būti žinomos draudėjo pajamos. Jos turi būti pakankamos. Pajamos yra svarbus veiksnys. Tiek turto vertinimo ataskaita, tiek draudėjo pajamos yra lygiaverčiai veiksniai. Jei pajamos būtų nepakankamos, jie negalėtų drausti paskolos. Jos pareiga buvo vertinti ir analizuoti jai pateiktus dokumentus. Tuo metu dirbo draudimo vadybininke. Priklausomai nuo draudimo sumos ji priimdavo sprendimą dėl draudimo suteikimo. Šiuo atveju draudimo suma nebuvo labai didelė. Jie nėra turto vertinimo ekspertai, todėl pasitiki licencijuotais turto vertintojais. Tai dienai, būdavo labai dideli dokumentų srautai, kurie būdavo teikiami elektroniniu paštu, todėl visą turto vertinimo ataskaitą, kuri yra pakankamai didelė, jie nenagrinėdavo. Jiems užtekdavo pagrindinio lapo, kuris būdavo su spaudu, su parašais. Ji analizavo visus jai pateiktus dokumentus. Jei turto vertė būtų buvusi mažesnė, tai ir draudimas būtų suteiktas mažesnei sumai. Negali būti draudimas didesnis, nei yra turto vertė. Visas suteikiamas kreditas būdavo draudžiamas šimtu procentų. Tai yra įprasta. Šiuo konkrečiu atveju draudėjo pajamos leido imti kreditą ir sudaryti draudimo sutartį. Jei buvo duotas išankstinis sutikimas, reiškia pajamos  atitiko keliamus reikalavimus pajamoms. Reikalavimai buvo tokie, kad žmogus turėjo būti dirbantis. Atlyginimas turi būti vertinamas ne mažiau kaip už du, ar tris mėnesius. Jei pajamos nebūtų leidusios, vien turto vertinimo ataskaitos nebūtų pakakę. Nepamena, ar  šiuo konkrečiu  atveju buvo vyresnio darbuotojo vizavimas. Draudžiama suma nebuvo didelė ir neviršijo jos kompetencijos. Jei suma būdavo virš 300 000 Lt, tuomet turėdavo vizuoti vyriausiasis vadybininkas. 2008 m. buvo didelis srautas paskolų ir dokumentų.  Jos nuomone 58 000 Lt  nebuvo didelė suma draudimo bendrovei. Buvo ženkliai didesnių sumų. Maksimali suma, kurią draudimo bendrovė galėdavo apdrausti kreditą buvo ne daugiau kaip  800 000 lt per dieną, tai priklausydavo nuo regiono. Jai nesukėlė abejonių, kad turtas vertas 58 000 Lt.

Apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja R. S. paaiškino, kad nėra kompetentinga   vertinti padarytos žalos dydį, ji dirba šioje įmonėje vyr. vadybininke ir yra atsakinga už draudimo sutarčių sudarymą, o ne už finansinius klausimus. Ji pažymėjo, kad nėra įmonės atstovė ir paaiškina kaip liudytoja, pateikia savo asmeninę nuomonę, tačiau ne įmonės oficialią opoziciją. Jos nuomone, 58 000 Lt  dydžio draudimo suma lyginant su maksimalia draudimo suma 800 000 Lt, nėra didelė, tačiau nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, kad padaryta žala 52 000 Lt sudaro apie 90 procentų draudimo sumos (nuo 58 000 Lt), tai laikytina labai daug.

Liudytoja L. J. pirmosios instancijos teisme parodė, kad  A. J. pardavė butą prieš tris, keturis metus. Butas buvo  trijų kambarių pirmajame aukšte, adresu (duomenys neskelbtini). Ji turėjo skolą už komunalinius mokesčius. Butą pardavė už 2 000 Lt. Neatsimena kokio dydžio buvo įsiskolinimas, gal apie 2 000 Lt. Butas buvo tvarkingas, rakinamas, nebuvo apleistas, buvo galima eiti ir gyventi. Baldų bute nebuvo, nebuvo radiatorių, nes buvo pečius. Bute buvo įdėjusi kriauklę, klijavo tapetus. Grynais pinigais iš A. J. ji gavo 2000 Lt, ir 2000 Lt buvo sumokėta už įsiskolinimus. Bendra buto suma buvo 4000 lt. Pardavusi butą ji dar gyveno vieną mėnesį.

Iš 2011-05-25 L. S. pareiškimo matyti, jog L. S. jame nurodė, kad jis, 2008m.  dirbdamas UAB „L“ Šiaulių skyriuje turto vertintoju pagal A. J. prašymą atliko buto, esančio P k., kad turto vertinimą atliko neapžiūrėjęs buto, pagal A. J. pateiktas nuotraukas bei prie pareiškimo pridėta UAB „Bpd“ pretenzija, adresuota UAB „L“ (1 t., 18; 19-21 b. l. numeracija bylos lapų apačioje).

Iš UAB „L“ 2008-04-08 turto vertės nustatymo ataskaitos Nr.S08/04-86-B (toliau tekste – ataskaitos) matyti, kad pagal  D. R. (užsakovės) užsakymu buvo atliktas trijų kambarių su rūsiu buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio savininkė A. J., vertinimas ir turto vertės nustatymo pažymoje nurodyta, jog šio turto rinkos vertė 58 000 Lt, likvidacinė vertė 42000 Lt, pateikti šio turto Nekilnojamo turto registro duomenys (1 t., 30-38 b. l. numeracija bylos lapų apačioje). Ataskaitos skyriuje – Vertinimo tikslas ir metodai prie grafos Vertinimo apribojimai nurodyta, jog „Vertintojai pažymi, kad neatsako už užsakovo pateiktų duomenų tikslumą ir nustatytą vertę, jei pateikti duomenys turėjo įtakos vertės nustatymui“.

Turto apžiūrėjimo akte nurodyta, jog vertinimo užsakovas D. R. ir turto vertintojas L. S. pasirašė turto – trijų kambarių buto su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrėjimo aktą Nr.S08/04-86-B, apžiūros data fiksuota 2008-04-08 (1 t., 41 b. l.. numeracija bylos lapų apačioje).

Iš techninės užduoties turto vertinimui Nr.S08/04-86-B matyti, jog užduotį atlikti turto – trijų kambarių su rūsiu butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pasirašė užsakovė D. R. ir L. S. (1 t., 30-38 b. l. numeracija bylos lapų apačioje).

Iš Ataskaitos kopijoje pateiktų fotonuotraukų nėra galimybės nustatyti buto apdailos (1 t.,43 b. l. numeracija bylos lapų apačioje).

Iš antstolės V.Šimkienės turto perdavimo išieškotojui 2010-01-26 akto Nr.71-1277 matyti, jog trijų kambarių butas su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), priklausęs D. R., buvo perduotas UAB „Bpd“ už 9 000 Lt (1 t., 54 b. l. numeracija bylos lapų apačioje).

Iš 2010-07-14 UAB „I“ Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo pažymos Nr. 10/07-1065 matyti, jog trijų kambarių butas su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini) vertė turto vertinimo dieną yra 6 000 Lt (1 t., 63 b. l. numeracija bylos lapų apačioje).

Iš UAB „Bpd“ 2011-05-02 pretenzijos UAB „L“ matyti, jog UAB „Bpd“ reikalauja atlyginti patirtus bendrovės nuostolius 51 250, 24 Lt, atsiradusius dėl UAB „L“ atstovų nesąžiningai, nerūpestingai ir neprofesionaliai atlikto vertinimo nustatant nekilnojamojo turto, esančio trijų kambarių buto su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertę, kurios duomenų pagrindu bendrovėje buvo sudaryta draudimo sutartis ir nustatyta draudimo suma (1 t., 66-68 b. l. numeracija bylos lapų apačioje).

Iš UAB „L“ pateikto atsakymo į pretenziją matyti, jog bendrovė nesutinka su pateikta pretenzija, nurodo, jog nurodyta  buto vertės suma 9 000 Lt nėra pagrįsta objektyviais duomenimis, turėtų būti atliktas buto vertinimas (1 t., 69-70 b. l. numeracija bylos lapų apačioje).

Iš 2008-04-17 Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo notarinės sutarties matyti, jog D. R. nusipirko iš A. J. trijų kambarių butą su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini) už 58 000 Lt, sutartyje nurodyta, jog pagal pateiktus turto vertinimo dokumentus nekilnojamojo daikto vidutinė rinkos vertė 7 207 Lt, vertės nustatymo data 2008-03-18, nurodyti įsipareigojimai, kad Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui nesuteikus kredito, šalys įsipareigoja nutraukti šią sutartį (1 t., 74-78 b. l. numeracija bylos lapų apačioje).

Iš 2002-09-11 darbo sutarties kopijos matyti, jog D. R. dirbo V. Ž. įmonėje, kur jai buvo nustatytas minimalus darbo užmokestis, o nuo 2008-01-01 mokama 7500 Lt mėnesinė alga, darbo užmokesčio pažymos kopijoje, kasos išlaidų orderių kopijose nurodyta, kad D. R. per tris mėnesius buvo išmokėta 16 777, 80 Lt (1 t., 80-81; 82; 83-85 b. l. numeracija bylos lapų apačioje).

Iš 2008-03-31 Nr.1062 Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Šeduvos miesto seniūnijos pažymos apie pajamas matyti, jog D. R. nuo 2007m. kovo mėn. iki 2008m. vasario mėn. buvo išmokėta 6 340 Lt 41 ct išmoka vaikui (1 t., 86 b. l. numeracija bylos lapų apačioje).

Iš 2008-04-21 Būsto kreditavimo sutarties Nr.BK08/04/23P specialiosios dalies, pasirašytos D. R., matyti, jog D. R. buvo suteiktas 16 797,96 EUR kreditas, kad D. R. patvirtino, jog jai aiškios sutarties sąlygos (1 t., 89-92 b. l. numeracija bylos lapų apačioje).

Iš 2010-09-13 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžio matyti, jog D. R. nuteista 25 MGL dydžio bauda pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207 str. 1 d. dėl kreditinio sukčiavimo 2008-04-21 apgaule gavus 58 000 Lt (16797,96 EUR) paskolą iš Nordea BankFinlandPlc (1 t., 97-102 b. l. numeracija bylos lapų apačioje). 

Iš UAB „I“ pateiktos informacijos matyti, jog 2008 m. butų sandorių kainos yra nuo 1000 Lt iki 58 000 Lt, kai kurie butai parduoti už 30 000 Lt, 20 000 Lt, 18 000 Lt, 15 000Lt, didžiausia suma parduotas A. J. butas už 58 000Lt  (1 t., 152-154 b. l. numeracija bylos lapų apačioje).

Iš 2001-05-21 Darbo sutarties Nr. 7 kopijos matyti, kad L. S. dirbo UAB „L“ turto vertintoju nuo 2001-05-22 iki 2008-09-04 (1 t., 66-68 b. l. numeracija bylos lapų apačioje).

Iš pateiktų Turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimų matyti, jog L. S. buvo išlaikęs nekilnojamojo turto vertintojo egzaminą, kilnojamojo turto vertintojo egzaminą bei jam suteikta verslo vertintojo asistento kvalifikacija (1 t., 160-162 b. l. numeracija bylos lapų apačioje).

Iš Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto rašto matyti, jog vertinamas turtas privalo būti apžiūrėtas, jog už teisės aktų reikalavimų nesilaikymą yra numatyta atsakomybė (1 t., 176-177 b. l. numeracija bylos lapų apačioje).

Iš 2012-03-27 Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro nutarimo matyti, jog ikiteisminis tyrimas L. S. atžvilgiu dėl dokumentų klastojimo – turto vertinimo ataskaitos, nevykstant ir neapžiūrint buto, į turto vertinimo ataskaitą pateikiant A. J. pateiktas kito buto nuotraukas, nutrauktas nenustačius jo veiksmuose tyčios suklastoti dokumentą (1 t., 188 b. l. numeracija bylos lapų apačioje).

Iš 2012-03-07 akistatos tarp A. J. ir L. S. protokolo, matyti, kad kiekvienas iš jų pasiliko prie savo parodymų, L. S. nurodė, kad jis su buto pirkėja nebendravo nė karto, jis bendravo tik su A. J. (2 t., 13-15 numeracija bylos lapų apačioje).

Iš banko „Nordea BankFinlandPlc“ Lietuvos skyriaus išrašo matyt, jog D. R. A. J. pervedė 58 000 Lt (2 t., 25 b. l. numeracija bylos lapų apačioje).

Iš Turto vertės nustatymo ataskaitos Nr.S08/04-86-B originalo matyti, jog ataskaitoje pateiktos spalvotos buto nuotraukos, ir kurias kaip patvirtino D. R., jai rodė A. J. (2 t., 132 b. l.).

Iš UAB „Bpd“ pateiktos Buto, esančio (duomenys neskelbtini), turto vertinimo ataskaitos Nr.120829S-01 matyti, jog minėto Nekilnojamojo turto retrospektyvinė (atgalinė) rinkos vertė 2010-06-21 3 000 Lt (2 t.,140-161).

Iš „Bpd“ draudimo sudarymo tvarkos matyti, draudimo sutarčių sudarymo sąlygos, kurios 9 p. įtvirtinta, jog draudėjas, susipažinęs su draudimo taisyklėse nustatytomis sąlygomis ir ketinantis sudaryti draudimo sutartį, privalo bendrovei pateikti jos nustatytos formos ir turinio rašytinį prašymą sudaryti draudimo sutartį, jame nurodyti dokumentus ir informaciją, reikalingą draudimo rizikai įvertinti ir draudimo sutarčiai sudaryti. Draudėjas atsako už prašymo sudaryti draudimo sutartį pateiktų duomenų teisingumą (3 t., 143 b. l.).

Iš „Nordea Bank Finland Plc“ Lietuvos skyriaus pateiktos 2008-04-16 kredito anketos kopijos matyti, jog fiksuojant duomenis apie kredito gavėją D. R. nurodyta, jog D. R. atlyginimas yra pakeltas iki 7 500 Lt, nurodyta, kad klientė pateikė darbo užmokesčio pažymą (3 t., 149 b. l.), Kreditų privatiems asmenims aprašymo kopijoje nurodyta, jog kreditas gali būti suteikiamas iki 100 proc. įkeičiamo turto vertės, kad reikalaujamų dokumentų yra Socialinio draudimo pažymėjimas, pažyma apie pastarųjų 6 mėn. darbo užmokestį, įkeičiamo turto galutinė vertės nustatymo ataskaita (3 t., 50-153 b. l.).

Iš UAB „Bpd“ 2015-04-27 rašto Šiaulių apygardos teismui (4 t., 199 b. l.) matyti, kad minėta bendrovė jai padarytą žalą 51 250,21 Lt vertina kaip didelę.

Iš nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertizės akto Nr. (8.16.3.) 9647057 (5 t. 17 b. l.) matyti, kad 55,90 kv. m trijų kambarių buto su 13,16 kv. m sandėliuku rūsyje, pažymėtu R-18, unikalus Nr. 7199-1003-0016:0003, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2008-04-08 - 2008-04-21 laikotarpiu  buvo 2 450 Eur (8 459 Lt), o pardavimo kaina galėjo svyruoti nuo 1 790 Eur (6 181 Lt) iki 4 190 Eur (14 467 Lt).

Dėl A. J. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal LR BK 300 str. 3 d.

LR BK 300 str. 3 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris suklastojo tikrą dokumentą arba disponavo suklastotu dokumentu, jeigu dėl to padaryta didelės žalos, arba pagamino didelį kiekį netikrų asmens tapatybės kortelių, arba suklastojo didelį kiekį asmens tapatybės kortelių, arba žinomai netikrų ar žinomai suklastotų tikrų didelį kiekį asmens tapatybės kortelių laikė, panaudojo ar realizavo.

Pagal teisme nustatytas aplinkybes teismas laiko įrodyta, kad A. J. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, bet ne vėliau kaip 2008 m. balandžio 8 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, uždarosios akcinės bendrovės „L" Šiaulių skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini), įkalbėdama palenkė UAB „L" Šiaulių skyriaus turto vertintoją L. S. surašyti nekilnojamo turto - buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitą Nr. S08/04-86-B, nevykstant į (duomenys neskelbtini) ir tiesiogiai neapžiūrint buto, o tik apžiūrėjus jos pateiktas buto nuotraukas, ir pateikė L. S. nežinant kito, žymiai geresnės būklės buto nuotraukas, žinodama ir suprasdama, kad pagal jos pateiktas buto nuotraukas, nekilnojamo turto ataskaita bus suklastota įrašant realios tikrovės neatitinkančius duomenis ir nekilnojamas turtas bus įvertintas žymiai didesne rinkos kaina, 2008 m. balandžio 8 d. L. S. surašius nekilnojamo turto - buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitą Nr. S08/04-86/B, šią žinomai suklastotą nekilnojamo turto vertinimo ataskaitą realizavo, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2008 m. balandžio 21 d. perduodama ją D. R., kuri suklastotą dokumentą ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2008-04-21, pateikė Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui, adresu (duomenys neskelbtini)ir 2008-04-21 gavo 58000 litų kreditą, kurį bankui padengė Uždaroji akcinė bendrovė „Bpd" ir dėl to bendrovė „Bpd" patyrė didelę turtinę žalą.

Nors A. J. neigė perdavusi L. S. kito buto nuotraukas bei neigia perdavusi turto vertinimo ataskaitą su žinomai suklastotomis buto nuotraukomis D. R., tokios aplinkybės nustatytos iš L. S., D. R. bei L. Ž. parodymų bei iš rašytinės bylos medžiagos.

Iš nukentėjusiosios D. R. bei liudytojo L. Ž. parodymų matyti, kad į A. J. buvo kreiptasi kaip į asmenį, galintį padėti gauti paskolą, įkeičiant kokį nors nekilnojamąjį turtą. Šiuo atveju, pačios A. J. pasiūlymu tai buvo jai nuosavybės teise priklausantis butas. Ji pati ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama sudaryti sąlygas gauti nepagrįstai didelės vertės buto kainą. Kaip paaiškino L. S., pas jį apsilankė A. J., kurią jis pažinojo iš darbinių reikalų, klausė jo dėl jos buto, esančio (duomenys neskelbtini), įvertinimo, ruošėsi jį parduoti. Pamena, kad jis nevažiavo apžiūrėti minėto buto, nes iškildavo įvairios problemos dėl to buto apžiūros, tačiau kategoriškai A. J. jam nedraudė vertinamo buto apžiūrėti, neprašė jo surašyti ataskaitos neapžiūrėjus buto. Jis jai kategoriškai nepasakė, kad neatliks turto vertinimo ir nesurašys ataskaitos, jei ji jam neleis apžiūrėti buto. Jis pasitikėjo A. J., nes buvo daręs ne vieną buto jos užsakymu. Buto vertinimą atliko ne tik pagal nuotraukas, tačiau ir pagal kitus parametrus, nuotraukos turi tik 10 proc. įtakos galutinei turto vertei, nes yra vertinama buto vieta, techniniai parametrai, o nuotraukose pateikiama apdaila. Surašęs ataskaitą jis atidavė A. J.. Ikiteisminio tyrimo metu L. S. parodė, jog su D. R. jis nėra bendravęs, dėl buto vertinimo jis bendravo tik su A. J.. Tai patvirtino ir D. R.. Be to, ji paaiškino, kad A. J. po buto pardavimo jai rodė buto nuotraukas, kurios yra pateiktos turto vertinimo ataskaitos originale, visus dokumentus jai davė pasirašyti A. J. su L. Ž.. Tai patvirtino ir liudytojas L. Ž.. Byloje surinkti duomenys vienareikšmiškai patvirtina faktą, kad niekas kitas be A. J. iki buto pardavimo nebuvo apsilankęs tame bute, jo neapžiūrinėjo, nefotografavo, nedarė jo nuotraukų.

Iš byloje esančios pateiktos turto vertinimo ataskaitos matyti, kad vizualiai nuotraukos, esančios turto vertinimo ataskaitos originale, neatitinka nuotraukų, kurios buvo darytos faktiškai apžiūrint ir perėmus būtą bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ atstovų. Nors A. J. teigia, kad ji L. S. nuotraukų, esančių turto vertinimo ataskaitoje, neteikė ir nežinojo, kad būtent šios nuotraukos buvo panaudotos turto vertinimo ataskaitoje ir kad ataskaitos ji nevartė, tačiau patvirtino, kad turėjo vertinimo ataskaitos kopiją, kad turto vertinimas buvo atliktas su jos žinia, nors turto vertinimo procese ji nedalyvavo. Kolegija tokią jos poziciją vertina kaip gynybinę, pateiktą teismui, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Šios versijos nepatvirtija jokie byloje surinkti duomenys.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl to, kas A. J. žinojo, jog turto vertinimo ataskaitoje yra tikrovės neatitinkančių duomenų - ne jos buto nuotraukos, kad turto vertinimas buvo padarytas realiai neapžiūrint jos buto, o pagal buto techninius parametrus bei pagal pateiktas jos, kito, geresnės būklės buto, ir tai žinodama minėtą turto vertinimo ataskaitą ji realizavo – tai yra perdavė D. R..

Tačiau kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėtais A. J. nusikalstamais veiksmais nebuvo padaryta didelė žala.

             Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo sprendimuose baudžiamosiose bylose pagal LR BK 300 str. 3 d. yra pasisakęs, kad šioje normoje paminėtas požymis - didelė žala yra vertinamasis požymis, kuris turi būti nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju atitinkamai įvertinant atsiradusią turtinę ar neturtinę žalą, dokumentų skaičių, jų teisinę reikšmę ir kitas bylos aplinkybes, išnagrinėtų baudžiamųjų bylų kontekste pažymint, kad turtas pripažįstamas didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL (32 500 Lt, t. y. 9412,65 Eur) (LR BK 190 str. 1 d.)(LAT 2015-03-20 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-746/2015).

Kaip minėta, iš UAB „L“ 2008-04-08 turto vertės nustatymo ataskaitos Nr.S08/04-86-B matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) (savininkė A. J.), įvertintas rinkos verte 58 000 Lt.

           Iš UAB „Bpd“ 2011-05-02 pretenzijos UAB „L“ matyti, jog UAB „Bpd“ reikalauja atlyginti patirtus bendrovės nuostolius  51 250, 24 Lt, atsiradusius dėl UAB „L“ atstovų nesąžiningai, nerūpestingai ir neprofesionaliai atlikto vertinimo nustatant nekilnojamojo turto, esančio trijų kambarių buto su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertę, kurios duomenų pagrindu bendrovėje buvo sudaryta draudimo sutartis ir nustatyta draudimo suma.

             Iš 2008-04-17 Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo notarinės sutarties matyti, jog D. R. nusipirko iš A. J. trijų kambarių butą su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini) už 58 000 Lt, sutartyje nurodyta, jog pagal pateiktus turto vertinimo dokumentus nekilnojamojo daikto vidutinė rinkos vertė 7 207 Lt, vertės nustatymo data 2008-03-18, nurodyti įsipareigojimai, kad Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui nesuteikus kredito, šalys įsipareigoja nutraukti šią sutartį.

Iš bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu atliktos nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertizės akto Nr. (8.16.3.) 9647057 matyti, kad buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2008-04-08 - 2008-04-21 laikotarpiu  buvo 2 450 Eur (8 459 Lt), o pardavimo kaina galėjo svyruoti nuo 1 790 Eur (6 181 Lt) iki 4 190 Eur (14 467 Lt).

Apibendrinant šiuos duomenis, kolegija pažymi, kad minėtas butas 2008 metų balandžio mėnesį realiai kainavo 8 459 Lt, o dėl nusikalstamų veiksmų, tame tarpe ir A. J., jis buvo įvertintas ir parduotas už 58 000 Lt.  UAB „Bpd“ patirtas nuostolis yra 51 250, 24 Lt. Tai laikytina didele žala, nes, vertinant objektyviuoju kriterijumi, ji viršija 250 MGL (32 500 Lt).

Be to, kolegijos nuomone, 51 250, 24 Lt pinigų suma vertintina kaip didelė žala ir pagal subjektyviuosius kriterijus, t. y. atsižvelgiant į nukentėjusiųjų nuomonę. Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teiginiu, jog UAB „Bpd“ atstovai nurodė, jog kaltinime nurodyta suma bendrovei – 58 000 Lt nėra didelė žala. Pažymėtina, kad, apklausus minėtus asmenis pirmosios instancijos teisme, jie davė nevienareikšmius paaiškinimus. L. B. nei dėl išmokų dydžio, nei dėl didelės sumos sampratos visai nepasisakė. T. S. nurodė, kad vidutinė išmokos suma buvo 200 000 Lt, o 58 000 Lt žalos kaip didelės ar nedidelės įvertinti negalėjo. Jis paaiškino, kad ši suma gali būti nedidelė kalbant apie Lietuvos mastus. Tik R. S. išreiškė aiškią savo nuomonę, kad 58 000 Lt suma nebuvo didelė. Ji paminėjo, kad maksimali leistina apdrausti kreditą suma buvo 800 000 Lt per dieną. Kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, kad minėti paaiškinimai nėra objektyvūs ir nėra duomenų, ar atitinka oficialią UAB „Bpd“ poziciją.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu teismui buvo pateikta oficiali Iš UAB „Bpd“ pozicija dėl jai padarytos žalos vertinimo. Iš 2015-04-27 rašto Šiaulių apygardos teismui (4 t., 199 b. l.) matyti, kad minėta bendrovė jai padarytą žalą 51 250,21 Lt vertina kaip didelę, savo  išvadą grindžia įmonės finansiniais duomenimis. Įmonės darbuotojai, apklausti apeliacinės instancijos teisme, T. S. ir R. S. paaiškino, kad įmonei padaryta žala laikytina didele, atsižvelgiant į apdraustą sumą. Jie pažymėjo, kad  pirmosios instancijos teismui pateikė savo subjektyvius vertinimus, kurių negalima laikyti oficialia bendrovės pozicija. Kolegija sutinka su prokuroro skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateikta minėtų asmenų pozicija buvo išdėstyta neteisingai, ji buvo iškraipyta ir neatitiko tikrovės.

Kolegija, įvertinusi bylos medžiagoje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad A. J. nusikalstamais veiksmais klastojant nekilnojamojo turto vertės ataskaitą buvo padaryta didelė žala, todėl jos veika pilnai atitinka LR BK 300 str. 3 d. požymius.

Dėl  A. J. nusikalstamos veikos pagal LR BK 182 str. 2 d.

LR BK 182 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl A. J. nekaltumo pagal LR BK 182 str. 2 d. ir pagal teisme nustatytas aplinkybes laiko įrodyta, kad A. J., turėdama išankstinį tikslą parduoti nekilnojamą turtą už žymiai didesnę, nei reali rinkos kaina, pasinaudojusi pažintimi su L. S. ir jį įkalbėjusi realiai neapžiūrėti buto, ir taip suklastojusi, bei realizavusi aukščiau nurodytą oficialų dokumentą - turto vertinimo ataskaitą, ją pateikdama D. R., kuri nežinodama apie tai, kad ataskaita suklastota pateikus ją Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui, adresu (duomenys neskelbtini), ir 2008-04-21 gavus 58 000 Lt kreditą, apgaule parduodama nuosavybės teise jai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), D. R. už 58 000 Lt., t.y. žymiai brangiau negu vidutinė ir reali rinkos vertė, savo naudai įgijo svetimus Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui ir D. R., kaip kredito gavėjai, priklausančius 58 000 Lt.

Šioje byloje įrodyta, kad A. J., pateikė turto vertintojui suklastotas parduodamo buto nuotraukas,  pasinaudojusi dalykine pažintimi su L. S., jo dideliu užimtumu, bei L. Ž. ir D. R. suinteresuotumu gauti paskolą, pasiekė, kad vertinamasis butas nebūtų realiai apžiūrėtas nei turto vertintojo, nei pirkėjų. Šios objektyviai nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. J. siekė, kad jai nuosavybės teise priklausantis butas būtų įvertintas daugiau, nei buvo tikroji jo kaina. Šį savo ketinimą A. J. realizavo, panaudodama apgaulę – pateikdama tikrovės neatitinkančias parduodamo buto nuotraukas turto vertintojui. Šią išvadą patvirtina jau anksčiau išdėstyti ir įvertinti L. S., nukentėjusiosios D. R. bei liudytojo L. Ž. parodymai. Tai, kad L. S. patvirtino, jog A. J. jo neprašė nevažiuoti ir neapžiūrėti jai nuosavybės teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini), tačiau jam susidarė įspūdis, kad A. J. nenori, kad butas būtų apžiūrimas, tačiau kategoriškai jai jis nesakė, kad ataskaitos nedarys neapžiūrėjęs buto, nešalina A. J. apgaulės požymio. Taip pat nešalina jos atsakomybės ir ta aplinkybė, kad buto pirkėja D. R. kartu su L. Ž. nereikalvo būtinai pamatyti perkamą butą. Iš minėtų asmenų parodymų matyti, kad jie buvo labai suinteresuoti gauti banko paskolą saviems tikslams, o butas tebuvo pretekstas tai įgyvendinti. Ši aplinkybė A. J. taip pat buvo žinoma, nes, kaip paaiškino liudytojas L. Ž., A. J. jam buvo nurodytas kaip asmuo, galintis padėti gauti paskolą. Iš viso to daroma išvada, kad A. J., iš dalies pati sukūrė sau palankią situaciją bei pasinaudojo jos atžvilgiu palankiai susiklosčiusiomis aplinkybėmis, pateikė tikrovės neatitinkančias nuotraukas ir tokiu būdu apgavo ir turto vertintoją, ir pirkėjus.

Apgaulės būdu A. J. įgytas turtas – 58 000 Lt laikytinas didelės vertės, kadangi viršija 250 MGL (32 500 Lt, t. y. 9412,65 Eur) (LR BK 190 str. 1 d.) sumą.

Kolegija pritaria prokuroro apeliacinio skundo argumentui, jog tai, kad D. R. elgėsi neteisėtai ir nesąžiningai, pateikdama bankui melagingus duomenis apie savo pajamas, siekiant  gauti nepagrįstai didelį kreditą, nešalina A. J. baudžiamosios atsakomybės nagrinėjamoje byloje. D. R. nusikalstami veiksmai už kreditinį sukčiavimą buvo įvertinti  2010-09-13 Radviliškio rajono apylinkės teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu kitoje byloje, o nagrinėjamoje byloje ji buvo pagrįstai pripažinta nukentėjusiaja, kadangi dėl A. J. nusikalstamų apgaulingų veiksmų jai buvo parduotas butas, už žymiai didesnę kainą, nei realiai buvo to vertas.

Taigi, įvertindamas surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, jog A. J. veiksmai atitinka LR BK 182 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėtį.

Dėl L. S. atsakomybės pagal LR BK 229 str.

Kaip minėta, L. S. buvo kaltinamas už neatsargią nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 229 str. Pažymėtina, kad iki 2010-06-29, veikos padarymo metu, galiojusioje BK 95 str. 1 d. 1 p. b pp. redakcijoje buvo numatyta, kad asmeniui, padariusiam neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, praėjus 5 metams po nusikalstamos veikos padarymo. Byloje nustatyta, kad nagrinėjamas įvykis buvo 2008 metais balandžio mėn., t. y. daugiau nei prie 5 metus, taigi L. S. atžvilgiu negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, todėl baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.

Laikantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos, pažymėtina, kad teismo sprendime dėl baudžiamojo proceso nutraukimo suėjus senaties terminui negali būti formuluočių, būdingų apkaltinamajam nuosprendžiui, tiesioginių ar netiesioginių teiginių, iš esmės reiškiančių, kad asmuo yra kaltas nusikalstamos veikos padarymu. Jeigu teismas, nutraukdamas baudžiamąjį procesą, kartu asmenį pripažintų kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, tai reikštų nekaltumo prezumpcijos principo, įtvirtinto Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje, pažeidimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-7-81/2013, Nr. 2K-P-259/2014). Remiantis šiuo principu, teismas netiria ir nevertina L. S. veiksmų šioje byloje.

Dėl teisėjos J. Kolyčienės šališkumo

            Kaip minėta, prokuroras apeliaciniame skunde išreiškia nuomonę, kad išteisinamąjį nuosprendį priėmusi teisėja J. Kolyčienė buvo šališka, kadangi ji nuosprendyje išdėstė savo vertinimus dėl nukentėjusiosios D. R. nesąžiningumo ir kad dėl to nebuvo pagrindo jos laikyti nukentėjusiaja šioje byloje.

             Iš bylos medžiagos matyti, kad minėtas motyvas buvo nurodytas šios teisėjos 2013-01-24 nutartyje, kuria byla buvo grąžinta tyrimui papildyti. 2013-02-08 Šiaulių apygardos teismas,  panaikindamas teisėjos J. KoIyčienės nutartį, pasisakė, kad D. R. byloje buvo apgauta ir nusikaltimas jai nenaudingas. Be to, 2013-04-08 bylos nagrinėjimo metu pareiškus teisėjai J. Kolyčienei nušalinimą, ji nusišalino.  Šiaulių apylinkės teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui nepatvirtinus teisėjos nusišalinimo, ši teisėja tęsė bylos nagrinėjimą.

             Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su prokuroro skundo argumentu, kad minėti teisėjos J. Kolyčienės sprendimai dėl D. R. neteisėtų veiksmų ir procesinės padėties bei  dėl jos nusišalinimo verčia abejoti teisėjos nešališkumu. Iš bylos medžiagos matyti, kad šie sprendimai buvo priimti, įvertinus bylos medžiagą ir vadovaujantis vidiniu teisėjos įsitikinimu, jie buvo motyvuoti ir argumentuoti. Ir nors kolegija nepritaria minėtiems teisėjos J. Kolyčienės sprendimams, nėra pagrindo teigti, kad teisėja buvo šališka. Vien faktas, kad teisėja tęsė bylos nagrinėjimą po to, kai buvo pati pripažinusi savo šališkumą ir nusišalinus, tačiau nusišalinimo nepatvirtinus įstatymo nustatyta tvarka, taip pat nekonstatuoja jos šališkumo, kadangi šis klausimas buvo sprendžiamas nuosekliai laikantis baudžiamojo proceso normų ir kitokio jo sprendimo kelio įstatymas nenumato.

Dėl bausmių ir proceso išlaidų

Skiriant bausmes A. J. atsižvelgiama į tai, kad ji padarė vieną apysunkį ir vieną sunkų tyčinius nusikaltimus, siekiant turtinės naudos. Nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia, jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šių nusikaltimų padarymo metu ji teista nebuvo, yra dirbanti. Įvertinusi šias aplinkybes, BK 41 str. nurodytus bausmės skyrimo tikslus, kolegija sprendžia, jog A. J. skirtinos terminuoto laisvės atėmimo bausmės, mažesnės nei straipsnių sankcijų vidurkiai. Bendrinant paskirtas bausmes, taikytinas bausmių apėmimas, kadangi nagrinėjamu atveju konstatuotina ideali nusikalstamų veikų sutaptis.

2015-03-19 įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015-03-24, buvo pakeistos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir nustatyta, kad pagal BK 75 str. 1 d. teismas gali atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuo vienų iki trejų metų ir asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. J. nusikalstamas veikas padarė nebūdama teista, ji šiuo metu dirba, atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Todėl jos atžvilgiu taikytinas LR BK 75 str. ir bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant šio straipsnio 2 dalyje nustatytas baudžiamojo poveikio priemones.

Byloje civilinis ieškinys pareikštas nebuvo.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu buvo atlikta nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizė, kurią atliko Valstybės įmonės Registrų centras ekspertė Irena Kučinskienė,  vertinimo ekspertizės kaina 817 Eur, ji buvo apmokėta Valstybės iždo lėšomis. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš A. J. (LR BPK 103 str. 3 p., 105 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 327 str. 1 p., 329 str. 1 d. 2 p.,

n u s p r e n d ž i a :

            Šiaulių apylinkės teismo 2013-10-10 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

            Baudžiamąją bylą dėl LR BK 229 str. numatytos nusikalstamos veikos L. S. atžvilgiu nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui;

             A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 300 str. 3 d. ir LR BK 182 str. 2 d. ir nuteisti ją pagal LR BK 300 str. 3 d. - 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, pagal LR BK 182 str. 2 d. - 2 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 1 p.,  bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti A. J. galutinę 2 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d. ir 2 d. 5, 8 p p. (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant A. J. tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Iš A. J. priteisti 817 Eur proceso išlaidų valstybės naudai.

            2008-04-08 Turto vertinimo ataskaitos Nr. S08/04/86-B originalą grąžinti bankui „Nordea Bank Finland Plc“ Lietuvos skyriui adresu (duomenys neskelbtini).

Kolegijos pirmininkas                                                                                              Boleslovas Kalainis

Teisėjai                                                                                                                     Virginija Žindulienė

                                                                                                                                  Zigmas Kavaliauskas