Civilinė byla Nr. e2A-19-555/2024
Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00122-2023-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.1.3.6; 2.6.8.8; 2.6.8.9; 3.1.7.6;
3.3.1.15; 3.3.1.18.2
(S)
Kauno apygardos teismas
S P R E N D I M A s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 3 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Algimanto Kukalio ir Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininkas, pranešėjas),
sekretoriaujant Editai Vazgienei,
dalyvaujant ieškovui ūkininkui J. L., jo atstovui advokatui D. K.,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „SCANDAGRA“ atstovui advokatui S. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso mišriu būdu apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „SCANDAGRA“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4139-986/2023 pagal ieškovo ūkininko J. L. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „SCANDAGRA“ dėl skolos ir pavėluoto mokėjimo padidintų įstatyminių palūkanų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ūkininkas J. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovės UAB „SCANDAGRA“ priteisti 12 513,78 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) skolą, 1 317,97 Eur su PVM pavėluoto mokėjimo įstatymines palūkanas, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad jis 2022 m. liepos 30 d. ir 2022 m. liepos 31 d. pristatė žemės ūkio produkcijos (rapsų) derlių į atsakovės (duomenys neskelbtini) elevatorių supirkimui. Pristačius grūdus 2022 m. liepos 30 d., jam atsakovė išdavė žemės ūkio produkcijos svėrimo aktus Nr. ASCAN-26780 (svoris neto 15 620 kg), Nr. ASCAN-26802 (svoris neto 26 300 kg ), Nr. ASCAN-26801 (svoris neto 15 340 kg), Nr. ASCAN-26804 (svoris neto 28 140 kg), Nr. ASCAN-26824 (svoris neto 12 140 kg), Nr. ASCAN-26823 (svoris neto 15 300 kg), Nr. ASCAN-26841 (svoris neto 29 040 kg), o 2022 m. liepos 31 d. žemės ūkio produkcijos svėrimo aktus Nr. ASCAN-26861 (svoris neto 12 180 kg), Nr. ASCAN-26867 (svoris neto 9 200 kg). Svėrimo aktuose nurodytas bendras pristatytų rapsų kiekis yra 163 206 kg, bendras įskaitomas rapsų kiekis yra 160 265 kg. Atsakovė jokių kitų papildomų dokumentų jam nepateikė, pasirašyti rašytinės sutarties nesiūlė ir nepateikė. Remiantis 2022 m. liepos 30 d. ir 2022 m. liepos 31 d. svėrimo aktais, atsakovė jam išrašė PVM sąskaitas faktūras. Atsakovė 2022 m. rugsėjo 1 d., pagal 2022 m. rugpjūčio 31 d. Atlygio mokėjimo dokumentą Nr. SPEC01695, jam sumokėjo 42 942,14 Eur su PVM dydžio sumą, nors 2022 m. liepos 30 d. ir 2022 m. liepos 31 d. rapsus supirkinėjo už 683 Eur / t. Taigi, bendra suma, kurią turėjo gauti ieškovas, pardavęs atsakovei 160 265 kg rapsų, buvo 132 447,81 Eur su PVM (160 265 kg X 683 Eur = 109 461 Eur plius 21 proc. PVM, t. y. 132 447,81 Eur su PVM). 2022 m. spalio 18 d. ieškovas atsakovei el. paštu pateikė prašymą dėl vėlavimo atsiskaityti už rapsus, kuriuo prašė atsakovės atsiskaityti su juo visa apimtimi už pristatytus rapsus pristatymo metu buvusia rapsų supirkimo kaina, taip pat sumokėti 8 procentų pavėluoto mokėjimo įstatymines palūkanas. 2022 m. spalio 19 d. pas jį atvyko atsakovės atstovas G. A., kuris pasiūlė pasirašyti atgaline data 2022 m. liepos 30 d. grūdų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2022-GA-220730-1, kurios jis nepasirašė. 2022 m. spalio 20 d. atsakovė el. paštu jam atsiuntė 2022 m. spalio 20 d. kreditinę PVM sąskaitą faktūrą SCKF004296, kurioje nurodyta pristatyta žemės ūkio produkcija – rapsai, įskaitomas svoris – 160 265 kg, rapsų supirkimo kaina – 388,55 Eur, nurodyta suma – 75 347,86 Eur su PVM. Ieškovui ši suma, pagal 2022 m. spalio 20 d. atsakovės išrašytą kreditinę PVM sąskaitą faktūrą SCKF004296, buvo pervesta 2022 m. lapkričio 22 d. Taigi atsakovė liko skolinga jam 12 513,78 Eur su PVM (132 447,81 Eur su PVM – 75 347,86 Eur su PVM – 42 942,14 Eur su PVM – 1 644,03 Eur džiovinimo ir valymo nuostoliai). Ieškovas teigė, kad jis su atsakove konkliudentiniais veiksmais 2022 m. liepos 30 d. sudarė rapsų pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pardavė atsakovei 160 265 kg rapsų pagal atsakovės siūlomą tos dienos rapsų kainą – už 683 Eur / t, o atsakovė įsipareigojo sumokėti už rapsų produkciją 132 447,81 Eur su PVM, todėl jis pagrįstai tikėjo, kad rapsų produkciją parduoda atsakovei už 2022 m. liepos 30 d. ir 2022 m. liepos 31 d. atsakovės nustatytą ir išviešintą rapsų kainą, kuri be kita ko buvo didžiausia iš konkurentų siūlomų. Atsakovė elgiasi nesąžiningai, siekdama sumokėti mažesnę rapsų supirkimo kainą, nei buvo sutarta konkliudentiniais veiksmais sudarytoje sutartyje. Rašytinės sutarties sudarymą turėjo iniciuoti atsakovė, o jis tokią sutartį galėjo sudaryti tik prisijungimo būdu. Atsakovė sutarties sudarymo konkliudentiniais veiksmais dieną nereiškė noro pasirašyti rašytinę sutartį, todėl jai kyla prievolė vykdyti 2022 m. liepos 30 d. ir 2022 m. liepos 31 d. sudarytą rapsų pirkimo–pardavimo sutartį, ji negali vienašališkai keisti jos esminės sąlygos – kainos. Ieškovas taip pat teigė, kad atsakovė privalėjo vėliausiai per 60 kalendorinių dienų už pristatytą žemės ūkio produkciją sumokėti visa apimtimi iki 2022 m. rugsėjo 28 d. (imtinai) ir 2022 m. rugsėjo 29 d. (imtinai), tačiau to nepadarė ir sumokėjo tik 42 942,14 Eur su PVM, likdama skolinga 89 505,57 Eur su PVM sumą. Atsakovė už šį pradelstą mokėjimą turi mokėti 8,75 procentus dydžio palūkanas (0,75 proc. + 8 proc.) nuo 89 505,57 Eur sumos už 53 pradelstas dienas (iki buvo atliktas 2022 m. lapkričio 22 d. mokėjimas), kas sudaro 1 137,21 Eur (89 505,57 Eur X 8,75 proc. x 53 d. / 365 d.) ir 9,25 procentus dydžio palūkanas nuo 12 513,78 Eur sumos už pradelstas 57 dienas, kas sudaro 180,76 Eur (12 513,78 Eur x 9,25 proc. x 57 d. / 365 d.). Taigi iš viso atsakovė už netinkamą prievolės atsiskaityti vykdymą ir pavėluotus mokėjimus iki kreipimąsi į teismą dienos privalo sumokėti 1 317,97 Eur palūkanas.
3. Atsakovė UAB „SCANDAGRA“ prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad ieškovas ir atsakovė ne vienerius metus sudaro grūdų pirkimo–pardavimo sutartis dėl ieškovo užauginto derliaus pirkimo–pardavimo. Sutartys tarp šalių paprastai yra sudaromos žodžiu, telefonu sutariant dėl esminių pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų. Ieškovui ne vienerius metus bendradarbiaujant su atsakove yra puikiai žinomos atsakovės standartinių grūdų pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygos. Dėl to rašytinio sutarties teksto vėlesnis pasirašymas nėra laikytinas sutarties sudarymu „atgaline data“, kaip bando teigti ieškovas, bet turėtų būti laikomas anksčiau žodžiu sudarytos sutarties sąlygų įforminimu rašytine forma. Konkrečiu atveju, atsižvelgus į susiklosčiusią šalių tarpusavio santykių praktiką, iki faktinio 160 265 kg rapsų pristatymo, buvo žodžiu sutartos ginčo objektu esančių rapsų pirkimo–pardavimo sąlygos, kurios vėliau buvo tiesiog išdėstytos 2022 m. liepos 30 d. rašytiniame sutarties tekste, ir kurį ieškovas galiausiai nesąžiningai atsisakė pasirašyti. Ieškovui visą laiką buvo žinoma, kad rapsai parduoti 2022 m. liepos 30 d. grūdų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2022‑GA‑220730-1 pagrindu (nurodyta kiekvienoje sąskaitoje). Lygiai taip pat iš minėtų sąskaitų faktūrų ieškovui buvo žinoma ir rapsų pardavimo kaina, kuri yra numatyta minėtoje sutartyje – 231,70 Eur, kuri yra minimali ir kuri turėjo kisti po kainos fiksavimo. Ieškovas visas sąskaitas su užfiksuota 231,70 Eur už toną kaina gavęs 2022 m. rugpjūčio 2-3 d. iki 2022 m. spalio 18 d., t. y. beveik tris mėnesius, nekėlė jokių klausimų dėl sąskaitose nurodytos kainos teisingumo. Jis šias sąskaitas pateikė Lietuvos Respublikos valstybinei mokesčių inspekcijai, deklaruojant 231,70 Eur už toną kainos mokėtiną PVM sumą. Pranešimas ieškovui dėl kainos fiksavimo trumpąja žinute buvo išsiųstas tik 2022 m. spalio 17 d., o ieškovo pirmasis raštas dėl tariamai netinkamo atsiskaitymo atsakovei buvo parengtas tik 2022 m. spalio 18 d. Tai patvirtina, kad ieškovas savo poziciją dėl rapsų pardavimo kainos bei kainos nustatymo tvarkos pakeitė tik tuomet, kai gavo priminimą dėl kainos fiksavimo ir susipažinęs su tuo metu buvusia jam nepalankia Matif biržos kaina. Taigi, ieškovas ir atsakovė buvo sudarę sutartį dėl 160 265 kg rapsų pirkimo–pardavimo tomis sąlygomis, kurios buvo išdėstytos sutartyje. Rapsų kaina buvo fiksuota paskutinę fiksavimo termino dieną, kaip tai numato grūdų pirkimo–pardavimo sutarties 4.9 punktas. Todėl 2022 m. spalio 20 d. fiksavus kainą, buvo nustatyta galutinė už rapsus mokėtina kaina, t. y. 620,25 Eur už toną (kaina apskaičiuota iš 2022 m. spalio 20 d. fiksuotos kainos atėmus 11 Eur dydžio kainos koeficientą, numatytą grūdų pirkimo–pardavimo sutartyje) ir šios bei 231,70 Eur už toną kainos skirtumas, t. y. 388,55 Eur (620,25 Eur – 231,70 Eur) buvo sumokėtas ieškovui per 30 dienų po galutinės kainos nustatymo momento. Kadangi atsakovė yra tinkamai atsiskaičiusi su ieškovu, nėra pagrindo atsakovės atsakomybei kilti ir dėl prašomų priteisti palūkanų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: iš atsakovės UAB „SCANDAGRA“ ieškovo ūkininko J. L. naudai priteisė 12 168,53 Eur su PVM skolą, 1 308,60 Eur pavėluoto mokėjimo palūkanas, 6 (šešių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (13 477,13 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. sausio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 466,80 Eur bylinėjimosi išlaidas; likusioje dalyje ieškinį atmetė.
5. Dėl skolos priteisimo. Teismas nurodė, kad ginčo dėl aplinkybių, susijusių su ieškovo atsakovei pristatytų ir įskaitomų rapsų svoriu (160 265 kg), nuo ko yra skaičiuojama rapsų supirkimo kaina, džiovinimo ir valymo nuostolių nuoskaitos (1 644,03 Eur + PVM), nekilo. Visgi teismas pastebėjo, kad prie PVM sąskaitose faktūrose nurodytos džiovinimo ir valymo nuoskaitų bendros sumos (1 644,03 Eur) yra pridedamas PVM (345,25 Eur suma), tačiau ieškovas savo skaičiavimuose valymo ir džiovinimo nuoskaitų dalyje dėl PVM (345,25 Eur) nepadarė, nors visuose kituose skaičiavimuose tai įvertino.
6. Teismas nustatė, kad 2021 m. liepos 20 d. ir 2021 m. liepos 22 d. ieškovas su atsakove buvo sudaręs grūdų pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2021-GA-210720-2 ir 2021-GA-210722-5 dėl rapsų pirkimo–pardavimo nefiksuota (Matif biržos) kaina. Šios sutartys ieškovo nėra pasirašytos, tačiau pripažįstamos. 2022 m. liepos 25 d. ieškovas su atsakove sudarė grūdų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2022-GA-220725-3 dėl rapsų pirkimo–pardavimo fiksuota (626,50 Eur / t) kaina. Ši sutartis ieškovo buvo pasirašyta 2022 m. spalio 19 d. Atsakovė su atsiliepimu į ieškinį kaip įrodančius atsikirtimų pagrindą teikė ir kitas su ieškovu sudarytas grūdinių kultūrų pirkimo–pardavimo sutartis. Ginčo dėl to, kad visos kitos sutartys sudarytos dėl fiksuotos supirkimo kainos, byloje nekilo.
7. Teismas taip pat nurodė, kad tarp bylos šalių nekilo ginčo dėl to, jog ginčo grūdų (rapsų) pirkimo–pardavimo sutartis tarp šalių, nors ir nerašytinės formos, tarp šalių buvo sudaryta. Ginčas kilo tik dėl aplinkybių, susijusių su šios sutarties turiniu, t. y., ar šalių susitarimas buvo nustatyti fiksuotą, ar nefiksuotą (kintamą) kainą. Tai, kad pirmu atveju turėtų būti taikoma 683 Eur fiksuota rapsų pirkimo kaina, o antru atveju sandorio kaina turėtų būti laikoma pagal Matif biržoje nustatytą rapsų kaina ir tokiu atveju atsakovė jau būtų su ieškovu atsiskaičiusi, ginčo tarp šalių taip pat nekilo. Nors šalys nesudarė rašytinės sutarties, tačiau pačio susitarimo fakto šalys neneigė. Kadangi šalys laikėsi pozicijos, kad sudaryta sutartis joms galioja, šis faktas laikytas neįrodinėtinu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 5 punktas). Teismas, įvertinęs teisės aktų nuostatas, laikė, kad sutarties šalys sudarė 2022 m. liepos 30 d. žodinę žemės ūko produkcijos (rapsų) pirkimo–pardavimo sutartį.
8. Teismas nurodė ir tai, kad nekilo ginčo dėl to, jog ieškovas sutarties turinio koreguoti negalėjo, nes tai tipinė sutartis. Ieškovas šiuo atveju tik galėjo pasirinkti, kokią sutartį, fiksuotos ar nefiksuotos (biržos) kainos, jis nori sudaryti. Taigi sutartis buvo vienašališkai parengta atsakovės ir sudaryta prisijungimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.160 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendė, kad atsakovė, turinti ilgalaikę grūdinių kultūrų prekybos patirtį, būdama viena iš šios rinkos Lietuvoje lyderių, nesilaikė įstatymo numatytų imperatyviųjų reikalavimų (dėl rašytinės sutarties sudarymo; CK 6.256 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 3 straipsnis (toliau – AŽŪPĮ)). Būtent atsakovė, turėdama imperatyvią pareigą, nesilaikė jai AŽŪPĮ keliamų reikalavimų dėl rašytinės sutarties formos.
9. Teismas pažymėjo, kad atsakovei palankius parodymus davė jos kviestas liudytojas, atsakovės darbuotojas, vadybininkas G. A.. Teismas sprendė, kad draudimas remtis šio liudytojo parodymais neatitiktų CK 1.93 straipsnio 6 dalies 1 ir 4 punktuose nurodytų sąlygų, todėl pastarieji teismo įvertinti. Tačiau ši aplinkybė savaime nereiškė, kad atsakovė remiantis šio liudytojo parodymais įrodė, jog su ieškovu buvo sudaryta nefiksuotos kainos sutartis. Ieškovo valios dėl tokio turinio sutarties (nefiksuotos kainos) sudarymo taip pat nepatvirtino ir atsakovės vidinėje „AgroSmart“ sistemoje 2022 m. rugpjūčio 1 d. įregistruota jos ir ieškovo nefiksuotos kainos rapsų pirkimo–pardavimo sutartis.
10. Teismas nustatė ir ginčo dėl to nebuvo, kad, pagal ilgametę šalių bendravimo praktiką, susiklostė situacija, jog žodžiu šalių sudaryti susitarimai rašytine forma buvo pasirašomi gerokai vėliau (po kelių mėnesių po grūdinių kultūrų pristatymo atsakovei). Ieškovas tam iš esmės neprieštaravo. Taip pat tarp šalių nekilo ginčo ir dėl to, kad dėl esminių sutarčių sąlygų (pristatytų grūdų kainos, atsiskaitymo už juos principo ir kt.) buvo susitariama su atsakovės vadybininku G. A. per ieškovo sūnų M. L.. Jokių ginčų dėl sutarčių turinio tarp šalių anksčiau nebuvo kilę, šis atvejis tarp šalių yra vienintelis. Ieškovas tvirtino, kad jo valia buvo grūdus vežti (parduoti) už fiksuotą kainą, o atsakovė – kad su ieškovu 2022 m. liepos 30 d. buvo sulygta (sudaryta) nefiksuotos (biržos) kainos sutartis.
11. Teismas, įvertinęs atsakovės vidinio naudojimo „AgroSmart“ informacinę sistemos duomenis, ieškovui išrašytų sąskaitų faktūrų informaciją, ieškovo paaiškinimus, liudytojo G. A. ir M. L. parodymus, laikė, kad ieškovui iš esmės jau 2022 m. rugpjūčio mėn. pradžioje buvo žinoma informacija apie tai, kad atsakovė laikė su juo sudarytą rapsų pirkimo–pardavimo sandorį nefiksuota kaina. Teismas taip pat vertino, kad ankstesni ieškovo veiksmai galėjo sąlygoti ir sutarties, nustatančios rapsų pirkimą pagal biržos kainą, sudarymą ir 2022 m. Tačiau šioje situacijoje buvo svarbu, kad ieškovas vos penkios dienos prieš, 2022 m. liepos 25 d. pasirinko sudaryti fiksuotos kainos rapsų pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovas į bylą teikė duomenis apie rapsų kainų dinamiką Matif biržoje ginčo laikotarpiu, iš kurios matyti, kad nuo 2022 m. liepos 25 d. iki 2022 liepos 29 d. rapsų biržos kaina didėjo nuo 630,75 Eur ir pasiekė 686,50 Eur (2023 m. gegužės mėn. sandoriams) ir 688,25 Eur (2023 m. vasario mėn. sandoriams). Teismas vertino, kad toks ženklus rapsų kainos padidėjimas (apie 9 proc.) šioje byloje neleidžia spręsti, kad atsakovės nurodomos aplinkybės apie tai, jog buvo tikimasi kainos kilimo, ir ieškovui dėl to būtų buvę naudingiau sudaryti nefiksuotos kainos sutartį, yra pagrįstos. Atsakovė, įrodinėdama šį faktą, nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Priešingai, teismas vertino, kad, esant tokiai situacijai, ieškovas, kuris nesidomi birža, turėjo pagrįstą manymą jam esant naudingiau sudaryti fiksuotos kainos sutartį (t. y. užfiksuoti įvykusi realų, ženklų rapsų kainos padidėjimą) ir tokiu būdu gauti ženkliai didesnę nei 2022 m. liepos 25 d. grūdų pirkimo–pardavimo sutartyje nustatą kainą (683 Eur vietoje 626,50 Eur).
12. Atsakovės argumentus, kad ieškovas 2021 m. buvo sudaręs dvi nefiksuotos kainos rapsų pirkimo–pardavimo sutartis ir kainai kylant, iš to laimėjo (ieškovas iš esmės to neginčijo, tačiau nesutiko dėl atsakovės nurodytos sumos), teismas laikė nepakankamais spręsti apie ieškovo valią 2022 m. liepos 30 d. sudaryti nefiksuotos kainos sutartį. 2022 m. liepos 25 d. su atsakove buvo sudaryta fiksuotos, o ne kintamos kainos rapsų pirkimo–pardavimo sutartis. Taigi, ieškovas dėl 2021 m. rapsų kainos kilimo net galimai turėjęs finansinės naudos, 2022 m. liepos 25 d. sprendė sudaryti fiksuotos kainos sutartį, kas atitinka ir liudytojo G. A. teismo posėdžio metu duotus parodymus apie tai, kad jam M. L. 2021 m. sakė, jog jo tėvas nebenori daugiau rizikuoti.
13. Teismas konstatavo, kad pati atsakovė savo aplaidžiais, įstatymo reikalavimams neatitinkančiais veiksmais (rašytinės sutarties, kurias tik ji pati ruošdavo, savalaikiu neparuošimu, nepateikimu ieškovui pasirašymu), sukūrė šią ginčo situaciją. Teismas padarė labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovas išreiškė valią dėl ketinimo su atsakove sudaryti ginčo sutartį su fiksuotos kainos sąlyga. Atsakovės argumentai dėl to, kad ieškovas nesiėmė jokių veiksmų dėl šios situacijos išsprendimo, laikyti nepagrįstais, nes pati atsakovė savo veiksmais, savalaikiai nepateikdama ieškovui rašytinės sutarties, o jos tuo metu negalint pateikti, neinformavus el. ryšių priemonėmis (pvz. SMS žinute, el. laišku ir pan.) apie sudarytos sutarties turinį (sutartį laiko esant sudaryta fiksuota ar nefiksuota kaina) sukūrė ieškovui teisinio neapibrėžtumo situaciją.
14. Teismas nusprendęs, kad tarp šalių buvo sudaryta fiksuotos kainos sutartis, ieškovo reikalavimą priteisti skolą iš esmės laikė pagrįstu. Teismas nurodė, kad atsakovės atstovas teismo posėdžio metu 2022 m. liepos 30-31 d. buvusios 683 Eur / t rapsų supirkimo kainos, kaip atsakovės viešai siūlytos tą dieną už fiksuotas kainos sutartis, neneigė. Šiomis dienomis tokią buvusią rapsų supirkimo kainą patvirtino visų liudytojų parodymai, taip pat į bylą ieškovo pateikta fotonuotrauka. Tačiau ieškovas savo skaičiavimuose valymo ir drėgmės nuoskaitų, dalyje dėl PVM (345,25 Eur suma), skaičiuodamas 683 Eur / t rapsų supirkimo kainą, nepadarė, nors visuose kituose skaičiavimuose tai įvertino. Todėl ieškovo reikalavimą šioje dalyje teismas tenkino iš dalies ir iš atsakovės priteisė jam 12 168,53 Eur (12 513,78 Eur – 345,25 Eur) skolą. Reikalavimą dėl 345,25 Eur sumos priteisimo atmetė, kaip neįrodytą.
15. Dėl pavėluoto mokėjimo palūkanų priteisimo. Teismas nustatė, kad atsakovė per įstatymo nustatytus terminus su ieškovu neatsiskaitė ir skolinga teismo priteistą 12 168,53 Eur sumą. Atsakovė neginčijo ieškovo ieškinio šioje dalyje paskaičiavimo pagrįstumo, tik nurodė, kad atsiskaityti pagal fiksuotos kainos sutartį su ieškovu turėjo per 30 d. Kadangi ieškovas skaičiuoja palankiau (60 d. atsiskaitymo terminas), jo reikalavimas tenkintas iš dalies (atmetant jo prašymą priteisti palūkanas dalyje dėl 345,25 Eur skolos sumos) ir iš atsakovės priteistos 1 132,82 Eur palūkanos už laikotarpį iki 2022 m. lapkričio 22 d. (89 160,42 Eur x 8,75 proc. x 53 / 365) ir 175,78 Eur palūkanos už laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio 23 d. iki 2023 m. sausio 19 d. (ieškinio priėmimo dienos) (12 168,53 Eur x 9,25 proc. x 57 / 365). Iš viso iš atsakovės priteistos 1 308,60 Eur pavėluoto mokėjimo palūkanos (Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 2 straipsnio 5, 6 dalys 5 straipsnio, 11 straipsnis, 12 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
16. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „SCANDAGRA“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimą dalyje, kurioje buvo patenkintas ieškovo ieškinys, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti visa apimtimi, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Tarp šalių nebuvo ginčo, kad ieškovas ir anksčiau su atsakove buvo ne kartą sudaręs rapsų pirkimo–pardavimo sutartį nefiksuota kaina (2021 m. ir anksčiau). Taigi, ieškovui buvo žinomos ir suprantamos tokio pobūdžio sutarties sąlygos dėl ankstesnio šalių bendradarbiavimo. Ankstesnė šalių bendradarbiavimo praktika leido ieškovui suvokti, kad ginčo objektu esanti rapsų pirkimo–pardavimo sutartis 2022 m. buvo sudaryta nefiksuota kaina, kai pristačius grūdinę kultūrą yra sumokama minimali kaina, o galutinės kainos nustatymas atidedamas vėlesniam laikui (fiksavimo data iki spalio mėn. 20 d., o fiksavimas vyksta sutarties 4.7 punkto nustatyta tvarka). Ieškovui neabejotinai buvo suprantama, kaip vyksta šalių bendradarbiavimas ir atsiskaitymas už pristatytą žemės ūkio produkciją, sudarius nefiksuotos kainos rapsų pirkimo–pardavimo sutartį.
1.2. Pirmosios instancijos teismas, turėdamas pareigą betarpiškai įvertinti visus byloje esančius įrodymus, kurie yra susiję su ginčo dalyku, dalies esminių rašytinių įrodymų byloje iš viso nevertino ir dėl šių įrodymų įrodomosios reikšmės nepasisakė: į bylą pateiktos ieškovo PVM sąskaitos faktūros dėl parduotos ginčo objektu esančios produkcijos, atsakovės minėtų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu atliktų mokėjimų nurodymai bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikta informacija dėl atitinkamų ieškovo PVM sąskaitų faktūrų įtraukimo į paties ieškovo buhalterinę apskaitą, leido nustatyti tikrąjį šalių sudarytos sutarties turinį ir tai, kad šalys buvo sudariusios nefiksuotos kainos rapsų pirkimo–pardavimo sutartį. Visi minėti rašytiniai įrodymai, kurie buvo itin reikšmingi nagrinėjamai bylai ir kurie leido tiksliai nustatyti šalių sudaryto susitarimo esmę bei parodė pareikšto ieškinio nepagrįstumą, teismo liko neįvertinti. Teismo sprendimas buvo priimtas ne remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, bet paties ieškovo deklaratyviais teiginiais, kurie neatitiko byloje esančių rašytinių įrodymų.
1.3. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nenustatė ginčo objektu esančios rapsų pirkimo–padavimo sutarties turinio, nes ne tik tinkamai neįvertino esminių byloje esančių rašytinių įrodymų, bet taip pat tinkamai nepritaikė CK 6.193 straipsnyje įtvirtintų sutarčių aiškinimo taisyklių. Vertinant šalių sudarytos sutarties turinį turėjo būti visapusiškai įvertinas šalių faktinis elgesys po sutarties sudarymo, kuris leido teigti, kad abi šalys po sutarties sudarymo laikėsi pozicijos, jog buvo sudaryta nefiksuotos kainos pirkimo–pardavimo sutartis.
1.4. Atsakovui sumokėjus ieškovui už rapso produkciją preliminarią kainą (237,70 Eur / t) ir galutinės pardavimo kainos nustatymą bei atsiskaitymą paliekant ateičiai, ieškovas nekėlė jokių klausimų dėl mokėtinos kainos. Ieškovas ne tik nekėlė klausimų dėl preliminarios kainos sumokėjimo, bet ir dėl parduoto rapso išrašytas PVM sąskaitas faktūras su preliminaria kaina (237,70 Eur / t) įtraukė į savo buhalterinę apskaitą. Ieškovas iki galutinės kainos fiksavimo termino pabaigos laukė (iki 2022 m. spalio 20 d.), kokia linkme koreguosis Matif biržos kaina, kuri buvo pagrindas galutinės kainos nustatymui, ir tik nepasiteisinus lūkesčiams dėl Matif kainos augimo, praėjus beveik 3 mėnesiams po rapsų pristatymo ėmė 2022 m. spalio 18 d. kelti klausimą dėl tariamai netinkamai nustatytos kainos ir paties sudaryto susitarimo turinio (ieškovas 2022 m. liepos 30-31 d. pristatęs rapsus, tik 2022 m. spalio 18 d. ėmė neigti sutarties sudarymo nefiksuota kaina faktą, nors ankstesniu savo elgesiu tokio susitarimo sudarymą faktą buvo ne kartą patvirtinęs).
1.5. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra prieštaringas ir neatitinka teismo nustatytų faktinių aplinkybių. Aplinkybė, kad nebuvo sudaryta rašytinė rapsų pirkimo–pardavimo sutartis per se (liet. pati savaime) nei paneigia, nei patvirtina šalių sudaryto susitarimo turinio (t. y. fiksuotos ar nefiksuotos kainos sutartis buvo sudaryta). Teismas sprendė, kad dėl 2022 m. liepos 30-31 d. pristatyto rapso pardavimo sąlygų „ieškovui iš esmės jau 2022 m. rugpjūčio pradžioje buvo žinoma informacija apie tai, kad atsakovė laikė su juo sudarytą rapsų pirkimo–pardavimo sutartį nefiksuota kaina“. Taigi, bylos nagrinėjimo metu buvo neginčijamai nustatyta, kad abi ginčo šalys praėjus vos kelioms dienoms po ginčo objektu esančio rapso pristatymo, jau suvokė sudarytos rapsų pirkimo–pardavimo sutarties esmę (t. y. kad buvo sudaryta nefiksuotos kainos sutartis). Dėl to nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovui tariamai galėjo būti sukurta teisinio neapibrėžtumo situacija dėl sutarties nesudarymo rašytine forma.
1.6. Po rapsų pristatymo parengti finansinės apskaitos dokumentai (PVM sąskaitos faktūros) taip pat patvirtino, jog pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta nefiksuota kaina. Įvertinus tai, kad ieškovas jau 2022 m. rugpjūčio mėn. pradžioje suvokė, kad ginčo objektu esanti sutartis buvo sudaryta nefiksuota kaina, ir beveik tris mėnesius laukė ir nereiškė jokių pretenzijų atsakovei, leidžia pagrįstai teigti, kad ieškovas tiesiog laukė iki kainos fiksavimo termino pabaigos (2022 m. spalio 20 d.) ir šalių valia dėl sandorio turinio visą laiką sutapo. Tik nepasiteisinus ieškovo lūkesčiams dėl Matif biržos kainos augimo, beveik pasibaigus kainos fiksavimo terminui, 2022 m. spalio 18 d. imtos reikšti pretenzijos ir imtas neigti sutarties nefiksuota kaina sudarymo faktas.
1.7. Skirtingai nei nurodyta sprendime, atsakovė savo poziciją byloje ir sutarties sudarymo nefiksuota kaina faktą, įrodinėjo ne tik liudytojo G. A. parodymais, bet ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kurie liko teismo neįvertinti. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, vertinant juos kartu su G. A. kaip liudytojo duotais parodymais, be to, vertinant juos kartu su ieškovo faktiniu elgesiu iki 2022 m. spalio 18 d., leido pagrįstai teigti, kad tarp ginčo šalių buvo sudaryta nefiksuotos kainos rapsų pirkimo–pardavimo sutartis.
1.8. Būtent ieškovui teko pareiga pagrįsti įrodinėjamo susitarimo fakto egzistavimą (t. y. kad sutartis buvo iš tikrųjų sudaryta fiksuota kaina, skirtingai nei leido manyti faktiniai šalių veiksmai), ieškovo pareikštas ieškinys turėjo būti atmestas, nes byloje esančių įrodymų visuma patvirtino, jog ginčo objektu esanti sutartis buvo sudaryta nefiksuota kaina, o ieškovas nepaneigė šių įrodymų ir neįrodė sutarties fiksuota kaina sudarymo fakto.
17. Ieškovas ūkininkas J. L. pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Ieškovas aiškiai žodžiu išreiškė savo valią 2022 m. liepos 30-31 d. pristatyti rapsus į atsakvoės tos dienos viešai paskelbta supirkimo kaina – 683 Eur / 1 t, šią informaciją perdavė M. L., kuris telefonu informavo UAB „SCANDAGRA“ vadybininką G. A.. Atsakovės vadybininkas G. A. žodžiu sutiko, kad ieškovo rapsai 2022 m. liepos 30-31 d. būtų vežami į atsakovės (duomenys neskelbtini) elevatorių tos dienos supirkimo kaina – 683 Eur / 1 t.
2.2. Atsakovė, sumuodama ieškovo ir ūkininko M. L., kurių ūkiai yra atskiri, uždarbį, siekia suklaidinti teismą dėl tariamo ieškovo uždarbio 2021 m. dėl Matif biržos kainų kilimo. Ieškovo uždarbis 2021 m., atidedant galutinio kainos fiksavimą, yra tik 1 024,45 Eur, tačiau 2021 m. ieškovas turėjo kreditorinių įsipareigojimų, kurių grąžinimo terminai buvo numatyti 2021 m. spalio 25 d. ir 2021 m. lapkričio 1 d. Kadangi buvo atidėtas galutinio kainos fiksavimo momentas, ieškovas vėlavo atsiskaityti su kreditoriumi dėl apyvartinių lėšų trūkumo ūkyje, todėl patyrė nuostolių ir turėjo kreditoriui sumokėti 886,69 Eur delspinigių. Dėl to ieškovo faktinis „uždarbis“ 2021 m. dėl Matif biržos kainų kilimo buvo tik 137,76 Eur.
2.3. Atsakovė 2021 m. nepristatė ieškovui pasirašyti nefiksuotos kainos sutarties. Ieškovas su ja susipažino tik tada, kai atsakovė šioje byloje pridėjo šią sutartį prie savo atsiliepimo. Žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutarčių formos nėra viešai skelbiamos atsakovės interneto puslapyje, su jomis ūkininkai gali susipažinti tik tada, kai fiziškai žemės ūkio produkcija jau būdavo pristatyta atsakovei. Atsakovė, nesudarydama su ūkininkais rašytinės sutarties žemės ūkio produkcijos pristatymo metu, būdama žemės ūkio produkcijos supirkimo lyderė Lietuvoje, nesivadovavo teisiniu reglamentavimu (AŽŪPĮ 3 straipsnis).
2.4. Atsakovė kartu su atsiliepimu pridėjo ieškovo ir jos pasirašytas fiksuotos kainos sutartis, kurios patvirtina, kad galiojusi ir nusistovėjusi tarp ieškovo ir atsakovės praktika buvo pasirašyti fiksuotos kainos grūdu pirkimo–pardavimo sutartis. Be to, byloje ginčas vyko ne dėl ieškovo drauge su atsiliepimu pateiktų sutarčių, ne dėl tarp šalių susiklosčiusios ilgametės sutarčių pasirašymo praktikos, tačiau dėl konkrečios 2022 m. liepos 30 d. sudarytos žodinės rapsų pirkimo–pardavimo sutarties, dėl kurios sudarymo fakto ginčo nėra. Dėl to iki tol tarp šalių sudarytų sutarčių sąlygos ir ypatumai niekaip negali įtakoti šio ginčo sutarties. Kiekvienai sutarčiai galioja sutarties uždarumo principas, kuris reiškia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas tik jos šalims ir tik dėl iš sutarties kylančių reikalavimų. Atsakovė negali remtis anksčiau sudarytomis sutartimis ir jos nėra tinkamas įrodymas byloje. Atsakovė remiasi jau įvykdytomis sutartimis.
2.5. Viešai skelbimų lentoje 2022 m. liepos 30-31 d. atsakovė buvo iškabinusi rapsų pristatymo kainą – 683 Eur / 1 t. Nei rašytinių sutarčių, nei kitos rašytinės informacijos rapsų pristatymo metu ieškovas ar jo atstovai (vairuotojai) iš atsakovės negavo, todėl ieškovas pagrįstai tikėjosi, kad už 2022 m. liepos 30-31 d. pristatytus rapsus bus atsiskaityta su atsakove sutarta ir suderinta bei atsakovės viešai paskelbta kaina.
2.6. Faktinės aplinkybės 2021 m. ir 2022 m. iš esmės skyrėsi. Ieškovas pretenzijų atsakovei iki 2022 m. spalio 18 d. neteikė, kadangi tik 2022 m. spalio 17 d. gavo trumpąją žinutę, kurioje parašyta, kad turi nefiksuotą rapsų sutartį. Atsakovė nepateikė motyvų ir argumentų, kodėl būdama savo srities lyderiu Lietuvoje ir profesionalu: ne tik ieškovui, bet ir kitiems ūkininkams nesiūlo pasirašyti rašytinių grūdų pirkimo–pardavimo sutarčių grūdų pristatymo į elevatorių metu, nors galiojantis teisinis reglamentavimas numato rašytinę sutarties formą žemės ūkio produkcijos pristatymo metu; žemės ūkio produkcijos pristatymo metu ne tik ieškovą, bet ir kitus ūkininkus neinformuoja nei trumpąja žinute, nei el. paštu ar kitokia rašytine forma, apie pagrindines žemės ūkio produkcijos pristatymo sąlygas. Tokie atsakovės veiksmai (neveikimas tris mėnesius) įrodo faktą, kad ji siekė pasinaudoti ieškovu kaip silpnesne šalimi ir tikėjosi išvengti mokestinės atsakomybės, atgaline data gaudama ieškovo parašą.
2.7. Ieškovo nepasirašytos formulės sutarties vienašalis atsakovės įvedimas į „Agrosmart“ sistemą, vertinant formaliai, yra niekinis ir šioje byloje neturi jokios įrodomosios reikšmės, kadangi preziumuojama, jog ginčo objektu esančios rapsų pirkimo–pardavimo sutarties pakeitimai vienašališkai buvo atlikti ir sistemoje „Agrosmart“.
2.8. Pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė, kad informacija iš VMI šiai bylai jokios reikšmingos informacijos nesuteikė (ieškovas parengiamojo posėdžio metu pripažino, kad VMI deklaravo tik tokias sumas, kurias sąskaitose nurodydavo atsakovė). Ginčo byloje nėra, kad ieškovas VMI deklaravo visas atsakovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras, todėl ieškovui nesuprantama atsakovės pozicija tariamai nedeklaruoti dalinio apmokėjimo už pristatytus rapsus, nes, priešingai, ieškovui tokie veiksmai užtrauktų atsakomybę. Ginčo objektu esanti sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu, ieškovas neturėjo galimybės reikšti pretenzijų dėl išrašytų sąskaitų sumų. Atsakovė dažnai vėluodavo apmokėti savo pačios išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Ieškovas suprato, kad atsakovė 2022 m. liepos 30-31 d. išrašė sąskaitas faktūras, kaip dalinį apmokėjimą už pristatytą žemės ūkio produkciją per 30 kalendorinių dienų sumokėti tik dalį pinigų, o likusius pinigus už pristatytą žemės ūkio produkciją atsakovė turėjo sumokėti per 60 kalendorinių dienų, tačiau nesumokėjo.
2.9. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, kuriuose užfiksuota, kad trečiajam asmeniui ūkininkei A. L.-S. buvo susiklosčiusi analogiška situacija dėl rapsų supirkimo kainos 2022 m. liepos 29-30 d. kaip ir ieškovui.
2.10. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir detaliai vertino visus bylos šalių pateiktus įrodymus. Teismui nekilo abejonių, kad ieškovas žodžiu pageidavo, o atsakovės atstovas vadybininkas žodžiu sutiko, kad žemės ūkio produkcija 2022 m. liepos 30-31 d. būtų pristatyta ir už ją sumokėta pristatymo metu galiojusiomis fiksuotomis kainomis – 683 Eur / 1 t. Apeliacinis skundas grindžiamas nepagrįstais, faktinių aplinkybių neatitinkančiais teiginiais. Teismas priėmė teisingą sprendimą, pilnai ir visapusiškai ištyrė faktines bylos aplinkybes ir bylos medžiagą bei tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas.
2.11. Ginčo atveju pati ieškovė nurodė rapsų pardavimo kainą, kuri buvo viešai skelbiama ir prieinama visiems klientams – ūkininkams. Rapsus atsakovė priėmė 2022 m. liepos 30‑31 d. Tikrasis šalių susitarimas buvo sudarytas konkliudentiniais veiksmais, superkant rapsus už 683 Eur / t, t. y. tokia buvo tikroji fiksuota žodinės sutarties kaina. Šios kainos tendencijos aiškiai atsispindėjo ir Matif biržoje, t. y. atsakovė, siūlydama 2022 m. liepos 30-31 d. fiksuotą sutarties kainą, vadovavosi Matif biržos kainų pokyčiais, kurie yra ieškovo pateikti byloje.
2.12. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, jog sutartis buvo sudaryta žodžiu, ieškovas sutarties turinio koreguoti negalėjo, nes tai buvo atsakovės tipinė sutartis, ieškovas šiuo atveju tik galėjo pasirinkti tik kokią sutartį jis nori sudaryti - fiksuotos ar nefiksuotos (biržos) kainos. Taigi, rapsų pirkimo–pardavimo sutartis buvo vienašališkai parengta atsakovės ir sudaryta prisijungimo būdu. Teismas pagrįstai konstatavo, kad jeigu sutarties vykdymas vienai iš šalių tuo pačiu yra ir profesinė veikla, ši šalis privalo vykdyti sutartį ir pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus, ko nesilaikė atsakovė.
2.13. Atsakovė yra akivaizdžiai nesąžininga, nes liepė ieškovui pasirašyti sutarties projektą atgaline data, siekdama sutaupyti lėšas. Atsakovė neįrodė, jog neva pagal susiklosčiusią šalių praktiką, ginčo sutartis buvo pasirašyta vėliau, po termino. Šį faktą pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, todėl 2022 m. liepos 30 d. grūdų pirkimo–pardavimo sutarties projektas Nr. 2022-GA-220730-1 taip ir liko tik projektu, nes tokiomis sąlygomis pasirašyti sutartį ieškovas valios neturėjo. Atsakovė neturėjo teisės vienašališkai keisti esminės sutarties sąlygos – kainos.
2.14. Pirmosios instancijos teismas tyrė ir analizavo visus įrodymus. Atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai neturi jokios įrodomosios galios tarp šalių kilusiam ginčui. Be to, atsakovės kviestas liudytojas G. A. taip pat nurodė nepalankias jai aplinkybes, t. y. patvirtino, jog sutarties projektas su nefiksuota kaina niekada pasirašytas šalių nebuvo. Jis buvo patalpintas tik atsakovės „Agrosmart“ programoje, kurioje yra registruojamos visos atsakovės su klientais sudarytos sutartys, tačiau ginčo sutarties projektas nebuvo pasirašytas šalių. Parengtas šis projektas taip pat buvo ne rapsų supirkimo dienomis, o diena vėliau, tuo tarpu ieškovas konkliudentiniais veiksmais sandorį sudarė būtent 2022 m. liepos 30-31 d. G. A. taip pat nurodė, kad „Agrosmart“ programa nėra prieinama įmonės klientams-ūkininkams.
2.15. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistino skolos dydžio ir pavėluoto mokėjimo padidintų įstatyminių palūkanų priteisimo, vadovavosi įstatymų normomis, teismų praktikoje nurodytais kriterijais, teisingumo ir sąžiningumo principais ir įrodymų vertinimo taisyklėmis, todėl teisingai ir pagrįstai nustatė byloje aplinkybes ir nurodė argumentus, sudarančius pagrindą tenkinti ieškovo ieškinį iš dalies. Taigi, teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą atsakovės atžvilgiu, todėl apeliacinis skundas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
2.16. Vis tik, jeigu teismas traktuotų, kad atskiros 2022 m. liepos 30-31 d. rapsų pirkimo– pardavimo sutarties / susitarimo tarp atsakovės ir ieškovo nebuvo, akivaizdu, kad egzistavo tarp šalių pasirašyta 2022 m. liepos 25 d. fiksuotos kainos sutartis, kurioje nurodytas rapsų pristatymo terminas 2022 m. liepos 25 d. – liepos 31 d., todėl atsakovė turėtų vykdyti šios šalių pasirašytos sutarties 2.6 punktą. Kitaip tariant, ieškovui 2022 m. liepos 25 d. laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 25 d. iki 2022 m. liepos 31d. viršijus 80 tonų pristatytų rapsų, už virštonį, šiuo atveju, 160 tonų papildomai pristatytų rapsų, atsakovė turėtų sumokėti ūkininkui 2022 m. liepos 30-31 d. viešai paskelbtą rapsų supirkimo kainą – 683 Eur / 1 t.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
19. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl šalių sudarytos žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutarties kainos.
20. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovas ūkininkas J. L. 2022 m. liepos 30 d. ir 2022 m. liepos 31 d. atsakovei (apeliantei) UAB „SCANDAGRA“ į elevatorių, esantį (duomenys neskelbtini), pristatė savo užaugintą derlių-rapsą. Žemės ūkio produkcijos pristatymo atsakovei metu buvo surašyti svėrimo aktai, kurie patvirtina, kad bendras atsakovei pristatytas rapsų kiekis – 160 262 kg. Tarp šalių ginčas dėl pristatytos žemės ūkio produkcijos kiekio, taip pat dėl šalių santykių kvalifikavimo, t. y., kad šalys sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, nekyla. Ginčo atveju, pirkimo–pardavimo sutarties šalys skirtingai aiškina sutarties kainą – ieškovas įrodinėja, kad šalys susitarė dėl fiksuotos rapsų kainos, o atsakovės pozicija, jog ieškovo pasirinkimas – kainos rapsų pristatymo metu nefiksuoti.
21. Nagrinėjamoje byloje aktuali kasacinio teismo praktika dėl sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo, pagal kurią sutarties sąlygos aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013). CK 6.193 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sisteminis sutarties aiškinimo principas reikalauja, kad visos sutarties sąlygos būtų aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis Nr. 3K-3-459/2012). Taigi sutartį būtina aiškinti kaip vientisą dokumentą, o ne vertinti atskiras jos sąlygas. Sisteminio sutarties aiškinimo principas reikalauja bet kurią sutarties sąlygą aiškinti atsižvelgiant į visą sutarties kontekstą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2005).
22. Sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties šalių ketinimus lemia kiekvienos iš šalių individualios savybės ir poreikiai, taigi šalių ketinimai gali nesutapti. Kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020).
23. Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad pirkimo–pardavimo sutartis tiek rapsų pristatymo metu, tiek ir vėliau atsakovei parengus sutarties tekstą, tarp šalių pasirašyta nebuvo. Teisėjų kolegijos vertinimu, kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjami visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Nagrinėjamos bylos atveju, remiantis dispozityvumo principu (CPK 13 straipsnis), ieškovas, vykdydamas savo įrodinėjimo pareigą, turi įrodyti, kad šalys rapsų pristatymo metu susitarė dėl fiksuotos kainos.
24. Bylos nagrinėjimo metu, savo pozicijai pagrįsti, ieškovas nurodė, kad savo valią 2022 m. liepos 30-31 d. pristatyti rapsus į atsakovės UAB „SCANDAGRA“ tos dienos viešai paskelbta supirkimo kaina – 683 Eur / 1 t, išreiškė savo sūnui M. L., kuris telefonu informavo atsakovės UAB „SCANDAGRA“ vadybininką G. A.. Be to, ieškovas akcentavo įstatyminę atsakovės pareigą parengti ir pateikti pasirašymui sutarties tekstą.
25. Įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos turi būti aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, tačiau visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė savo aplaidžiais, įstatymo reikalavimams neatitinkančiais veiksmais (rašytinės sutarties, kurias tik ji pati ruošdavo, savalaikiu neparuošimu, nepateikimu ieškovui pasirašymui), sukūrė ginčo situaciją. Teismas padarė tikėtiną išvadą, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas išreiškė valią dėl ketinimo su atsakove sudaryti ginčo sutartį su fiksuotos kainos sąlyga.
26. Pažymėtina, kad teisę pasirinkti dėl kainos fiksavimo turi tik grūdinių kultūrų augintojas, tuo tarpu supirkėjas turi prievolę atsiskaityti sutartyje nustatyta kaina. Pagrindinis skirtumas tarp fiksuotos ir nefiksuotos kainos nustatymo yra tas, kad grūdinių kultūrų augintojas, pasirinkęs sutarties kainos nustatymo būdą, prisiima ir atitinkamą riziką: dėl kainų svyravimų biržoje galima situacija, kad kaina gali būti padidėjusi ar sumažėjusi, lyginant su nustatyta grūdų pristatymo dienai.
27. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamojoje byloje nustatyta aplinkybė, jog šalys rapsų pristatymo metu nepasirašė sutarties, turi būti aiškinama ieškovo, kaip vartotojo, naudai. Byloje nėra ginčo, kad grūdinių kultūrų auginimas, kurias supirko atsakovė, yra ieškovo verslas. Taigi, sutarties šalys yra verslininkai, todėl ieškovui turėjo būti suprantama, kokia tvarka su atsakove vyksta jo-ieškovo užaugintų grūdų pristatymas, apskaita, atsiskaitymas bei dokumentų, be kita ko, ir sutarčių paruošimas. Byloje pateiktos įrodinėjimo priemones, šias aplinkybes bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu pripažino ir ieškovas, kad derliaus nuėmimo metu grūdinės kultūros atsakovei buvo pristatomos ir apskaitomos surašant svėrimo aktus, o sutartys, pagal ilgametę šalių bendravimo praktiką, buvo pasirašomos vėliau.
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neturi praktikos bei nesidomi biržoje nustatytomis grūdinių kultūrų supirkimo kainomis. Byloje pateikti duomenys, šias aplinkybes taip pat pripažino ir ieškovas, kad jo-ieškovo bendravimas su atsakove, pristatant 2022 m. liepos 30-31 d. derlių, nebuvo vienkartinis veiksmas, šalis pirkimo–pardavimo sutartiniai santykiai siejo ir 2021 m. bei ankstesniais metais, kuriais ieškovas su atsakove sudarinėjo abiejų rūšių sutartis, t. y. tiek fiksuota, tiek nefiksuota kaina. Byloje nustatytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, įgalina spręsti, kad ieškovas 2022 m. liepos 30-31 d. derliaus pristatymo metu turėjo patirties sudarant su atsakove tiek fiksuotos, tiek nefiksuotos kainos grūdų pirkimo–pardavimo sutartis. Šią išvadą patvirtina ir ieškovo veiksmai, kuriais iš esmės tuo pačiu laiku bei dėl tų pačių grūdinių kultūrų ieškovas su atsakove sudarė atskiras sutartis, kuriose buvo fiksuota pirkimo–pardavimo kaina.
29. Teisėjų kolegija sutinka ir su atsakovės argumentais, kad tiek ankstesnė šalių bendradarbiavimo praktika, tiek atsakovės po ginčo grūdų pristatymo atlikti veiksmai leido ieškovui suvokti, kad ginčo objektu esanti rapsų pirkimo–pardavimo sutartis 2022 m. buvo sudaryta nefiksuota kaina, kai pristačius grūdinę kultūrą yra sumokama minimali kaina, o galutinės kainos nustatymas atidedamas vėlesniam laikui (fiksavimo data iki spalio mėn. 20 d., o fiksavimas vyksta sutarties 4.7 punkto nustatyta tvarka).
30. Iš byloje esančių duomenų teisėjų kolegija nustatė ir tai, kad apeliantė naudojasi vidinio naudojimo „AgroSmart“ informacine sistema, kurioje 2022 m. rugpjūčio 1 d., t. y. pirmą darbo dieną po rapsų pristatymo, buvo įvestas įvykis dėl 160 265 kg rapsų atsakovei pristatymo nefiksuotai kainai (nurodoma minimali 231,70 Eur už toną kaina). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme metu, atsakovės atstovas patvirtino, kad įvedus į sistemą įvykį, keisti jo duomenis, tame tarpe ir dėl kainos fiksavimo aplinkybių, galimybių nėra. Šios byloje nustatytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą spręsti, kad nepaisant kainos pokyčių, nes galima situacija dėl kainos padidėjimo, atsakovė jos keisti jokių galimybių ar tikslo neturėjo.
31. Pažymėtina, kad atsakovė ieškovui išrašytose 2022 m. liepos 30-31 d. sąskaitose faktūrose, kurios ieškovui buvo pateiktos ne vėliau kaip 2022 m. rugpjūčio 16 d., nurodė minimalią rapsų supirkimo kainą – 231,70 Eur už toną. Ieškovas yra PVM mokėtojas, byloje ginčo, kad ieškovas jas įtraukė į savo buhalterinę apskaitą, nėra. Iš šiose PVM sąskaitose nurodytos informacijos apie supirktą grūdų kiekį, kainą ieškovui akivaizdžiai turėjo būti suprantama, kad, skirtingai nei pagal tuo pačiu laikotarpiu sudarytas fiksuotos kainos sutartis, yra nurodyta tik minimali rapsų supirkimo kaina. Byloje duomenų, kad ieškovas, gavęs šią informaciją, kėlė klausimus dėl kainos ar išreiškė valią rugpjūčio pradžioje fiksuoti kainą (nors galimybė iki spalio mėn. 20 d. fiksuoti kainą numatyta bet kuriuo momentu), nėra, akcentuojamas per 2022 m. Žolines įvykęs pokalbis su atsakovės darbuotoju G. A., su kuriuo buvo aptarinėjimas kainos nustatymo tikslingumas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nepakankamas išvadai, jog ieškovas grūdų pristatymo metu išreiškė valią grūdus pristatyti fiksuota kaina.
32. Priešingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, atsakovės veiksmai – nedelsiant po rapsų priėmimo ieškovui pateikiant PVM sąskaitas faktūras, jose nurodytų sumų ieškovui sumokėjimas, „AgroSmart“ informacinėje sistemoje duomenų įvedimas, negalėjo sukurti ieškovui teisinio neapibrėžtumo situacijos. Tuo tarpu ieškovo delsimas, turint informacijos, kad ieškovo pristatytas grūdines kultūras atsakovė apskaito nefiksuota kaina, delsimas aiškintis sutarties sudarymo aplinkybes, turint bendradarbiavimo su atsakove patirties, nepasinaudojimas galimybe fiksuoti kainą bent 2022 m. rugpjūčio mėn. pradžioje, pretenzijos iki pat atsakovės informacijos apie būtinybę fiksuoti kainą nepareiškimas, teisėjų kolegijos vertintini kaip neatitinkantys protingo ir atidaus asmens elgesio standarto.
33. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog grūdinių kultūrų pristatymo atsakovei metu išreiškė valią sudaryti sutartį fiksuota, pristatymo metu galiojusia, kaina. Turėdamas tiek sutarčių sudarymo fiksuota, tiek nefiksuota kaina bei su atsakove ilgametės bendradarbiavimo patirties, disponuodamas pakankamais ir aiškiais duomenimis, jog atsakovė pristatytus rapsus apskaito nefiksuota kaina, ieškovas, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstai delsė ir nereiškė pretenzijų atsakovei, kas sudaro pagrindą sutikti su jos argumentais, kad nepasiteisinus ieškovo lūkesčiams dėl Matif biržos kainos augimo, beveik pasibaigus kainos fiksavimo terminui, tik 2022 m. spalio 18 d. imtos reikšti pretenzijos ir imtas neigti sutarties nefiksuota kaina sudarymo faktas. Kadangi ieškovas neįrodė turintis reikalavimo teisę į atsakovę, todėl tenkinti ieškovo reikalavimą teisinio pagrindo nėra.
34. Apibendrindama, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas dėl įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo, netinkamo teisės aktų taikymo, nepagrįstai patenkino ieškovo ieškinį, t. y. priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl yra pagrindas atsakovės UAB „SCANDAGRA“ apeliacinį skundą patenkinti, o Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ūkininko J. L. ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose, paskirstymo
35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas – ieškinys atmestas, yra pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, šalių patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis), taip pat atitinkamai paskirstyti šalių apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas.
36. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinys yra atmestas, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Teisę į bylinėjimosi atlyginimą šiuo atveju įgijo atsakovė. Atsakovė pirmosios instancijos teisme turėjo 7 511,09 Eur bylinėjimosi išlaidų (reg. Nr. DOK-47647; DOK-52396) ir apeliacinės instancijos teisme – 3 454,55 Eur bylinėjimosi išlaidų (reg. Nr. DOK-25751; DOK-5139), iš viso 10 965,64 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios yra susidariusios už teisinių paslaugų teikimą, o taip pat atsakovė yra sumokėjusi 303 Eur už apeliacinį skundą.
37. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).
38. Sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų nustatymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022 48 punktas). Teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis teisės aktuose nustatytais kriterijais, protingumo, teisingumo principais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir nustatyti jų dydį, kad nebūtų nepagrįstai pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nurodytus rekomendacinius dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-421/2022 38 punktas).
39. Remiantis Rekomendacijų dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015). Taigi nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022 50 punktas).
40. Kai byloje dalyvaujančio asmens prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, atsižvelgiant į bylinėjimosi išlaidų paskirstymui reikšmingų (individualių) nagrinėjamos bylos aplinkybių visumą, yra neprotingai didelis, teismas turi teisę jį sumažinti iki protingo dydžio. Taigi, ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų atlyginimo nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020 38 punktas).
41. Atkreiptinas dėmesys, kad tokios paslaugos kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑156‑701/2016 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3-466-403/2018 41 punktas).
42. Taip pat pripažįstama, kad byloje negali būti priteisiamos atlyginti išlaidos už tokias paslaugas kaip prašymo pratęsti terminą procesiniam dokumentui pateikti, prašymo atšaukti teismo posėdį ar prašymo įteikti dokumentus viešo paskelbimo būdu parengimas, kai poreikis rengti šiuos dokumentus kilo dėl nuo pačios šalies (jos atstovo) priklausančių aplinkybių. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad vienai iš šalių neturėtų tekti atsiskaitymo už šias teisines paslaugas, nulemtas pačios kitos šalies (jos atstovo) veiksmų, našta. Pagrindą netenkinti šalies prašymo atlyginti už minėtų dokumentų parengimą patirtas išlaidas sudaro ir tai, kad nurodyti dokumentai yra daugiau techninio pobūdžio, o jų parengimas iš jos atstovo nepareikalavo specialių teisinių žinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑236-943/2023 64 punktas).
43. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką, taip pat įvertinus atsakovės į bylą pateiktose pažymose dėl teisinių paslaugų suteikimo ir jų apmokėjimo, pateiktą atsakovei suteiktų teisinių paslaugų detalizavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad jose yra detalizuotos tokios suteiktos teisinės paslaugos, kurios vertintinos, kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, t. y. kurios negali būti laikomos savarankiškomis paslaugomis (pvz., procesinių dokumentų / informacijos ir kt. analizė, pasirengimas bylos nagrinėjimui, susipažinimas su konkrečiais dokumentais ir pan.), o taip pat, kurios daugiau atitinka techninio pobūdžio suteiktas teisines paslaugas (pvz., prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimas), todėl, vertinant atsakovės turtų teisinės pagalbos išlaidų pagrįstumą, yra atsižvelgiama į nurodytus kriterijus.
44. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, susijusios su pasirengimu ir atstovavimu 2023 m. kovo 22 d. parengiamajame teismo posėdyje, kuris truko iki vienos valandos, taip pat susijusios su prašymo dėl papildomų įrodymų parengimu ir jų pateikimu teismui, Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 22 d. nutarties pagrindu, daugiau nei pusę karto viršija Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio nustatytus dydžius. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, byla taip pat nėra laikytina sudėtinga, pirmosios instancijos teisme vyko vienas parengiamasis teismo posėdis ir du teismo posėdžiai, kurių bendra trukmė yra iki 10 valandų, nagrinėjamo ginčo santykių specifika taip pat nepareikalavo specialių atsakovės atstovo teisinių žinių, viso proceso metu atsakovę atstovavo vienas ir tas pats atstovas-advokatas, kuris taip pat rengė ir visus su ginču susijusius procesinius dokumentus, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo teikiamas vienas pagrindinis dokumentas – atsiliepimas į ieškinį, kuris nėra didelės apimties, kiti procesiniai dokumentai buvo daugiau techninio pobūdžio arba nereikalaujantys didelių advokato laiko sąnaudų (pvz., prašymas dėl įrodymų rinkimo, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas ir pan.), apeliacinės instancijos teisme atsakovė taip pat turėjo teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų parengimu, kurių, įvertinus šios nutarties 42 punkte pateiktą išaiškinimą, neturėtų tekti pareiga ieškovui atlyginti. Teisėjų kolegija, įvertinus atsakovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumui reikšmingų nagrinėjamos bylos aplinkybių visumą, taip pat tai, kad prašoma priteisti bendra teisinės pagalbos išlaidų suma iš esmės siekia ieškovo ieškiniu prašytos priteisti sumos dydį, priešingos šalies byloje turėtų išlaidų dydį (pirmosios instancijos teisme ieškovas turėjo 300 Eur teisinės pagalbos išlaidų, o apeliacinės instancijos teisme – 1 200 Eur), sprendžia, kad atsakovės prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos yra neproporcingos ir neprotingai didelės, todėl yra mažinamos. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstomis atsakovės pirmosios instancijos teisme turėtas 4 500 Eur teisinės pagalbos išlaidas ir apeliacinės instancijos teisme turėtas 2 668,05 Eur teisinės pagalbos išlaidas, iš viso 7 168,05 Eur, kurios yra priteisiamos iš ieškovo. Iš ieškovo atsakovės naudai taip pat priteisiama 303 Eur žyminio mokesčio suma, atsakovės sumokėto už apeliacinį skundą, iš viso iš ieškovo atsakovės naudai priteisiama bendra 7 471,05 Eur (7 168,05 Eur + 303 Eur) bylinėjimosi išlaidų suma.
45. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 8,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti.
Iš ieškovo ūkininko J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „SCANDAGRA“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai priteisti 7 471,05 Eur (septynis tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 05 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Marius Bartninkas
Algimantas Kukalis
Egidijus Tamašauskas