Civilinė byla Nr. e2-1488-1174/2024

   Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00478-2024-3

                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

                                                                                      2.6.8.6; 2.6.8.8; 2.6.8.9; 3.2.6.1.

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 25 d.

Mažeikiai

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Lina Klimaitė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Jūratei Svobutienei, Vilijai Rukšėnienei

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Besmegeniai“ atstovui direktoriui Linui Prušinskui ir atstovui advokatui Mindaugui Klemeniui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Žėrutis“ atstovui direktoriui Juozui Nabažiui ir atstovei Germinai Nabažienei,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Mažeikių inžinerinių tinklų statyba“ atstovui direktoriui Edgarui Radžiūnui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Besmegeniai“ ieškinį atsakovei UAB „Žėrutis“, trečiasis asmuo UAB „Mažeikių inžinerinių tinklų statyba“, dėl žalos atlyginimo.

Teismas

nustatė:

I.                      Šalių reikalavimai ir atsikirtimai

1.       Ieškovė UAB „Besmegeniai“ pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės UAB „Žėrutis“ 6337,33 Eur žalos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovė UAB „Žėrutis“ 2023 m. spalio 20 d. vykdydama kelio remonto darbus (duomenys neskelbtini), sugadino ieškovei priklausantį turtą (požeminius elektroninių ryšių tinklų kabelius). Nuvykus į vietą nustatyta, kad nutrauktas magistralinis optinis kabelis, kuriuo buvo tiekiamos interneto, televizijos, telefonijos ir duomenų perdavimo paslaugos įmonėms ir privatiems klientams. Atsakovei dar 2023 m. liepos 19 d. buvo parodyta kabelio buvimo vieta ir už šias paslaugas ieškovei sumokėta. Dėl kabelio nutraukimo surašytas „Kabelio nutraukimo/pažeidimo aktas“. Už nutraukto kabelio sutvarkymo darbus ieškovė sumokėjo darbus atlikusiai UAB „Mažeikių inžinerinių tinklų statyba“ 6 337,33 Eur sumą. Ieškovė dėl žalos atlyginimo kreipėsi į atsakovę 2023 m. lapkričio 20 d. raštu, tačiau atsakovė atsisakė atlyginti žalą teigdama, kad kabelis nutrauktas ne dėl jų kaltės. Šiuo atveju atsakovei taikytina deliktinė civilinė atsakomybė. Atsakovė, žinodama, kad nurodytoje vietoje yra kabelis, atliko darbus ir nesielgė atsargiai ir apdairiai, ko pasėkoje nutraukė patiestą šviesolaidinį kabelį. Atsakovė siekiant išvengti inžinerinių tinklų ir kitų inžinerinių statinių gedimų, sugadinimų, apsaugoti dangas bei želdinius, vykdant grunto kasimo ir kitus su tuo susijusius darbus, privalėjo laikytis saugos taisyklių, kabelinių ryšių linijų sankirtose su kitais inžineriniais tinklais vykdyti kasimo darbus rankiniu būdu. Šiuo atveju atsakovė minėto reikalavimo nesilaikė, vykdė darbus mechanizuotu būdu ir savo veiksmais padarė žalą ieškovei. Yra visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti atsakovės veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir padaryta žala. Dėl nutraukto kabelio remonto ieškovė patyrė 6 337,33 Eur žalą, todėl prašo minėtą sumą priteisti iš atsakovės ieškovės naudai.

3.       Atsakovė UAB „Žėrutis“ pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad UAB „Žėrutis“ pagal 2023 m. birželio 7 d. su Mažeikių rajono savivaldybės administracija pasirašytą „(duomenys neskelbtini) Nr. R-2-37 kapitalinio remonto (I etapo) rangos“ sutartį atliko (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto darbus. Darbai buvo atliekami pagal 2021 m. MB „Locus 3 d“ projektą, darbai pagal projektą buvo atlikti, patikrinti ir priduoti. Projekte buvo nurodyta, jog palei (duomenys neskelbtini) yra nutiestas elektroninio ryšio tinklų kabelis, kuris projekte pažymėtas šviesiai pilka linija. Vykdant rangos darbus, 2023 m. liepos 19 d. užsakymu UAB „Žėrutis“ išsikvietė UAB „Besmegeniai“ atstovą dėl tikslios kabelio buvimo vietos parodymo. Už šią paslaugą atsakovė sumokėjo ieškovei 48 Eur. Atvykęs į darbų vietą, UAB „Besmegeniai“ darbuotojas atsakovės darbų vadovui preliminariai nurodė tik kabelio kryptį, tačiau negalėjo pasakyti nei tikslios kabelio buvimo vietos, nei gylio, darbuotojas neturėjo išsamaus brėžinio, išorėje nebuvo jokio kabelio žymėjimo. Apie kabelio buvimo vietą už (duomenys neskelbtini) gatvės, UAB „Besmegeniai“ atstovas iš viso neturėjo jokios konkrečios informacijos, tiesiog mostelėjo ranka ir nurodė, jog kabelis driekiasi „kažkur ten“. 2023 m. liepos 24 d. vykdant pagal projektą numatytus darbus objekte, kelio atkarpoje iki (duomenys neskelbtini)  gatvės, atsakovė nutraukė kabelį ties (duomenys neskelbtini) sankryža, buvo surašytas ir pasirašytas Kabelio nutraukimo – pažeidimo aktas, žala įvertinta 110 Eur. 2023 m. liepos 26 d. vykdant darbus ties (duomenys neskelbtini) vėl buvo nutrauktas kabelis, surašytas ir pasirašytas Kabelio nutraukimo – pažeidimo aktas, žala įvertinta 120 Eur. Paaiškėjo, jog kabelis buvo nutrauktas dėl to, jog buvo įkastas paviršiuje, nors pagal įrengimo reikalavimus, tokio pobūdžio kabeliai turi būti įkasti 70 cm gylyje. 2023 m. liepos 26 d. Kabelio nutraukimo – pažeidimo akto išvadų skiltyje nurodyta, jog kabelio nutraukimo priežastis yra tai, jog kabelis įkastas 28 cm gylyje, UAB „Besmegeniai“ atstovas šį aktą pasirašė. Darbų vietoje buvo padarytos nuotraukos, užfiksuota kabelio būklė bei gylis. Ieškovė  išrašė PVM sąskaitas - faktūras dėl 110 Eur ir 120 Eur žalos atlyginimo bei 2023 m. liepos 31 d. el. paštu paprašė šias sąskaitas apmokėti. Atsakant dėl šių sąskaitų, atsakovės vadovas Juozas Nabažas el. paštu informavo UAB „Besmegeniai“, jog esama kabelio linija neatitinka Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo, žymėjimo, priežiūros ir naudojimo taisyklių, patenka į važiuojamąją dalį, yra žemės paviršiuje. Taip pat informavo, jog projekte numatyta stabilizuoti esamą žvyro dangą ją sumalant, ko pasėkoje yra tikimybė, kad kabelio linija bus panaikinta (sumalta). Vėliau ne kartą vyko pokalbiai su UAB „Besmegeniai“ atstovais dėl būsimų darbų ir kabelio išsaugojimo/perkėlimo. UAB „Besmegeniai“ direktorius buvo pats atvykęs į vietą, kalbėjo su UAB „Žėrutis“ darbų vadovu, telefonu su direktoriumi, dar kartą buvo perspėtas, jog pagal projektą vyks esamo žvyro dangos stabilizavimo darbai 30 cm gylyje ir išaiškinta, jog jei kabelio linija yra paklota negiliai, ne pagal reikalavimus ir tiksliai nežinoma jos buvimo vieta, tokia linija bus sugadinta vykdant malimo darbus. UAB „Besmegeniai“ direktorius abejingai pasakė – „sugadinkit, susitvarkysim“. Apie išrašytų sąskaitų apmokėjimą nebebuvo kalbama, nes UAB „Besmegeniai“ vadovui buvo išaiškinta, jog kabelis buvo nutrauktas dėl to, jog jis įrengtas per sekliai, paklotas nesilaikant įrengimo reikalavimų. UAB „Besmegeniai“ nereagavo į perspėjimus, esamo kabelio neperkėlė, nebebendravo su atsakove. 2023 m. spalio 20 d. (duomenys neskelbtini)  gatvėje buvo pradėti vykdyti darbai pagal projektą: stabilizuotas grunto pagrindas 30 cm gylyje, su specialia technika sumaltas visas paviršius, kur bus dengiama nauja kelio danga. Atliekant šiuos darbus, buvo sugadintas (sumaltas) kabelis, esantis (duomenys neskelbtini) gatvės. 2023 m. lapkričio 20 d. UAB „Besmegeniai“ el. paštu pareikalavo atlyginti 6 337,33 Eur žalą, tačiau jokie pagrindžiantys įrodymai drauge su el. laišku nebuvo atsiųsti – nei sąskaita, nei perdavimo aktas, nei lokalinė sąmata. Šiuos dokumentus UAB „Žėrutis“ pirmą kartą pamatė gavusi ieškinį. Civilinė atsakomybė atsakovės atžvilgiu negali būti taikoma, nes 6 337,33 Eur išlaidos buvo patirtos dėl pačios ieškovės UAB „Besmegeniai“ veiksmų, didelio nerūpestingumo bei neatsargumo, nes ryšio kabelio linija (duomenys neskelbtini) buvo pažeista, nes ji buvo netinkamai įrengta. Ieškovei priklausantis požeminis elektroninių ryšių tinklų kabelis turėjo būti įrengtas ne mažiau nei 0,7 m gylyje, įvertas į apsauginį vamzdį, kabelis turėjo būti pažymėtas nustatyta tvarka. Tačiau kabelis buvo nutiestas iki 28 cm gylyje (vietomis 10-15 cm), neįvertas į apsauginį vamzdį, nebuvo signalinio laido. Atvykęs parodyti kabelio linijos ieškovės atstovas nurodė tik kabelio kryptį, tačiau negalėjo nurodyti tikslios kabelio vietos, koordinačių, gylio ar kitų reikiamų duomenų. Atsakovė rangos darbus vykdė 30 cm gylyje, tad jei kabelis būtų įrengtas pagal reikalavimus, jis nebūtų pažeistas ir žala nebūtų atsiradusi. Ieškovė nebendradarbiavo su atsakove, nereagavo į perspėjimus apie galimą žalą. Vykdydama rangos darbus (duomenys neskelbtini) atsakovė elgėsi apdairiai ir atidžiai, išsikvietė UAB „Besmegeniai“ atstovą, kad parodytų kabelio linijos vietą, pastebėjusi, jog kabelis yra įkastas vos 28 cm gylyje, nedelsiant apie šį faktą pranešė ieškovei, faktą užfiksavo Kabelio nutraukimo – pažeidimo akte. Atsakovė 2023 m. liepos 31 d. informavo ieškovę, jog bus atliekami grunto stabilizavimo darbai ir kabelis gali būti sunaikintas (sumaltas), jei yra netinkame gylyje. Atsakovė iki 2023 m. spalio 20 d. laukė, kad UAB „Besmegeniai“ iškeltų kabelį ar pasiūlytų kitokių būdų, kaip spręsti susidariusią situaciją, tačiau UAB „Besmegeniai“ vadovas atsisakė bendradarbiauti. Grunto stabilizavimo (malimo) darbai buvo atlikti 2023 m. spalio 20 d., ieškovei buvo suteiktas pakankamas laiko tarpas persikelti kabelio liniją ir išsaugoti ją nuo sunaikinimo. Atsakovė siekė taikiai išspręsti susidariusią situaciją, laiku informavo ieškovę apie galimą linijos sunaikinimą. Netgi gavusi pretenziją dėl žalos atlyginimo, atsakovė neatsisakė bendradarbiauti, prašė pateikti papildomą informaciją, žalos apskaičiavimą, ir pan. Mano, jog toks atsakovės elgesys atitinka apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens elgesio standartą, o ieškovė elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai, nereagavo į perspėjimus apie galimą linijos sunaikinimą. Ieškovė jau 2023 m. liepos mėnesį suprato, jog reikės savo lėšomis perkelti kabelio liniją, todėl sąmoningai pasirinko laukti, kol kabelis bus sunaikintas, kad vėliau galėtų reikalauti iš atsakovės atlyginti kabelio linijos įrengimo išlaidas. Ieškovė turėjo pareigą savo lėšomis perkelti kabelio liniją į kitą vietą ar įrengti tinkamame gylyje, todėl 6337,33 Eur suma, kuri buvo sumokėta už kabelio perkėlimą, turi būti vertinama ne kaip žala, o kaip ieškovės UAB „Besmegeniai“ būtinos veiklos išlaidos. Atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, ji pagal projektą vykdė gatvės kapitalinio remonto rangos darbus, netinkamai įrengto kabelio perklojimas nebuvo įtrauktas į kelio rangos darbų apimtis. Ieškovė turėjo pareigą perkelti kabelio liniją į tinkamą gylį ar perkelti kabelio liniją į kitą vietą. 6 337,33 Eur sumos paskaičiavimas yra neaiškus ir neatitinkantis tokio pobūdžio darbų išlaidų,  nes darbai buvo vykdomi ne pagal lokalinę sąmatą, nes sąmata parengta daug vėliau nei pasirašytas darbų perdavimo aktas. Sąmatoje nurodytas 280,5 m kabelio linijos įrengimas, nors faktinis naujai įrengtos kabelio linijos ilgis yra apie 210 m. Neatitinka ieškovės nurodyti koordinačių taškai, kur buvo nutrauktas kabelis ir kur faktiškai sutvarkytas, skirtumas yra apie 60 m. Žalos suma nurodoma su PVM, kas reikštų nepagrįsta praturtėjimą, nes ieškovė, kaip PVM mokėtoja, susigrąžina PVM iš biudžeto ir tą pačią sumą gautų kaip atlygintą žalą. Atsakovė UAB „Žėrutis“ neturėjo pareigos vykdyti darbus rankiniu kasimo būdu, nes 2023 m. spalio 20 d. buvo vykdomi ne žemės kasimo darbai, o stabilizuoto grunto pagrindo įrengimas, kuris atliekamas tik specialios technikos pagalba, nes rankiniu būdu šių darbų neįmanoma atlikti. Atsakovė UAB „Žėrutis“ neatliko jokių neteisėtų veiksmų, elgėsi apdairiai, laiku informavo ieškovę apie susidariusią situaciją, suteikė pakankamai laiko, kad ieškovė perkeltų netinkamai įrengtą kabelį į tinkamą gylį arba į kitą vietą, nėra būtinų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų - neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp ieškovės patirtų 6 337,33 Eur išlaidų ir atsakovės vykdytų kelio rangos darbų, todėl prašo ieškinį atmesti.

4.       Ieškovės UAB „Besmegeniai“ atstovas direktorius Linas Prušinskas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė visa apimtimi, prašė jį tenkinti papildomai paaiškindamas, jog atsakovė vykdydama kelio tvarkymo darbus, ne kartą pažeidė šviesolaidinį kabelį, kabelio gylis atsakovei buvo matomas, važiavo aiškintis, kodėl kabelis buvo nutrauktas, nes ieškovės darbuotojas atsakovei buvo parodęs kabelio buvimo vietą. Bandė tartis, kad galimai kabelį reikia patraukti, kad jis nebūtų dar kartą nutrauktas, iki galo sutarti nepavyko, išvykęs į užsienį atostogų sužinojo, kad vėl kabelis nutrauktas „sumaltas“ ir užasfaltuotas, registruoti avariniai iškvietimai, iškviesti rangovai, kabelis perklotas naujai. Kol vyko darbai, jų klientai neturėjo internetinio ryšio. Rangovui sumokėjus už atliktus darbus, prašė patirtą žalą atsakovės atlyginti, atsakovė atsisakė atlyginti žalą motyvuodama tuo, kad kabelis buvo paklotas per sekliai. Pradėjus darbus iš atsakovės negavo jokių pranešimų, atsakovė darbų nestabdė. Kabeliai buvo pakloti pagal reikalavimus, galimai dėl žvyrkelio naudojimo pasikeitė kabelio gylis, jie neturi teisės nustatinėti atliktų darbų gylio. Iki atsakovei atliekant kelio remonto darbus, neturėjo jokių problemų dėl internetinio ryšio. Atsakovė privalėjo darbus vykdyti atsakingai, kabelio apsaugos zonoje kasti gruntą rankiniu būdu. Žinodama, kad kabelis ne visur yra reikiamame gylyje, tyčia jį „sumalė“. Visi lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai atlikti, o jų kiekis yra didesnis, nes reikalinga kabelį sujungti, pasukti ir t.t., todėl jo sunaudojama daugiau nei yra nurodyta metrų, be to kabelis buvo keistas nuo movos iki movos, o ne pažeidimo vietoje.

5.       Ieškovės UAB „Besmegeniai“ atstovas advokatas Mindaugas Klemenis teismo posėdžio metu ieškinį palaikė visa apimtimi, prašė jį tenkinti papildomai paaiškindamas, jog atsakovė, žinodama kokiame gylyje yra kabelis, savo tyčiniais veiksmais jį sugadino, vykdė darbus, nesikreipė į ieškovę, nesiėmė jokių priemonių, kad kabelis nebūtų pažeistas. Nutraukto kabelio nebuvo galimybių sutvarkyti, nes jis liko po keliu, todėl pasamdžius rangovą, kabelis buvo paklotas iš naujo ieškovė patyrė žalą, kurią prašo priteisti iš atsakovės. Atsakovė apie kabelio buvimo gylį žinojo liepos mėnesį, kelio remonto darbus atliko spalio mėnesį, per visą šį laikotarpį nesiėmė jokių priemonių, kad išvengtų kabelio sugadinimo. Atliktus darbus patvirtina byloje pateikta lokalinė sąmata, kuri buvo parengta užbaigus darbus iki galo, už darbus rangovui sumokėta 6 337,33 Eur suma. Taip pat prašo priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas.

6.       Trečiojo asmens UAB „Mažeikių inžinerinių tinklų statyba“ atstovas direktorius Edgaras Radžiūnas teismo posėdžio metu su pateiktu ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti nurodydamas, kad ieškovei pasikreipus skubos tvarka spalio mėnesį atliko kabelio klojimo darbus. Paaiškino, kad faktinis atstumas visada būna mažesnis, nei sunaudojama medžiagų, nes kabelį reikia ir pasukti, ir sulenkti, sujungti. Kabelis buvo naujai paklotas nuo sujungimo vietos. Klojant kabelį ir kasant būna atvejų, kai klojimas neatitinka reikalavimų dėl objektyvių priežasčių, rekonstruojama, kelis kartus kasama. Vykdant kelio remonto darbus privaloma išsiaiškinti kabelių buvimo vietą. Lokalinėje sąmatoje visi nurodyti darbai yra atlikti, galutinė sąmata visada sudaroma atlikus darbus, nes neįmanoma tiksliai apskaičiuoti medžiagų bei įvertinti darbų apimties, neatlikus darbų. Kabelį klojo kitoje zonoje, nes kabelio buvimo vietoje atsakovės naujai įrengė pėsčiųjų taką.

7.       Atsakovės UAB „Žėrutis“ atstovas direktorius Juozas Nabažis teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti paaiškindamas, jog atsakovė atlikdama darbus buvo rūpestinga, elgėsi sąžiningai. Atliekant šaligatvio tvarkymo darbus, darbai kabelio apsaugos zonoje buvo atliekami rankiniu būdu, kabelis buvo 28-50 cm gylyje, tai pasirodydavo, tai nesimatydavo. Darbuotojai kabelį du kartus nutraukė. Dėl esamo kabelio gylio, su ieškovės direktoriumi bendravo darbų vadovas, jo žiniomis buvo tartasi, kad bendromis pajėgomis kabelį perkels, kad jis nebūtų pažeistas, kad atsakovė atliks kasimo darbus, o ieškovė praves kabelį. Įrengus pėsčiųjų taką darbai sustojo, kodėl nebuvo kabelis perkeltas bendru susitarimu, negali paaiškinti. Ieškovei buvo pasiūlyta susitvarkyti kabelį, kad pradėjus kelio remonto darbus jis nebūtų pažeistas. Spalio mėnesį atliekant kelio paviršiaus „malimo“ darbus, kabelis neturėjo būti pažeistas, nes buvo malama apie 30 cm gylio, o pagal reikalavimus kabelis turėjo būti 70 cm gylyje. Atliekant „malimo“ darbus, neįmanoma pamatyti kabelio, mašina saugiai uždengta. Atsakovė šių darbų neprivalėjo atlikti rankiniu būdu, net neįmanoma. Ieškovės darbuotojas atsakovei kabelio buvimo vietą parodė ranka, nepateikė jokių brėžinių, neprivalėjo ieškovės darbuotojo kviesti antrą kartą. Atsakovė nežinojo, kokiame konkrečiai gylyje buvo kabelis, jo kelio „malimo“ vietoje neturėjo būti, kabelis turėjo būti pėsčiųjų tako zonoje, o „malama“ buvo 0,5 m nuo pėsčiųjų tako.

8.       Atsakovės UAB „Žėrutis“ atstovė Germina Nabažienė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti paaiškindama, jog nėra įrodytų visų civilinės atsakomybės sąlygų. Atsakovė atliko kapitalinius kelio rangos darbus pagal pateiktą projektą. Tiesiant pėsčiųjų taką, keletą kartų buvo nutrauktas kabelis. Ieškovei nurodžius, kad kabelis yra 28 cm gylyje, kad jis nėra tinkamai įrengtas, dėl minėtų kabelių sutvarkymo ieškovė kreipėsi į atsakovę tik kartą. Elektroniniu paštu atsakovė informavo ieškovę dėl esamos situacijos ir siūlę spręsti ją. Ieškovės direktorius nuo gautos informacijos per 3 mėnesius nesiėmė jokių veiksmų, kad spręstų susidariusią situaciją, nes turėjo pareigą perkelti kabelį į kitą vietą. Atsakovės manymu, ieškovė sąmoningai nesiėmė jokių veiksmų. Atsakovė objektyviai negalėjo žinoti, kur yra kabelis, nes kabelis turėjo būti paklotas šalia kelio. Ieškovės darbuotojas netiksliai nurodė kabelio buvimo vietą. Atsakovė atliekant grunto malimo darbus, neturėjo pareigos juos atlikti rankiniu kasimo būdu, projekte nurodytame gylyje neturėjo būti jokių kabelių. Pradėjus darbus nėra jokių galimybių jų sustabdyti ar pamatyti kabelio buvimo vietą. Atsakovė tyčia kabelio negadino, jis turėjo būti 70 cm gylyje, o darbai buvo atliekami 30 cm gylyje. Niekuo nepagrįsti ieškovės argumentai, kad kelio danga gali tiek pasikeisti, jog tinkamai įrengus kabelius, jie būtų rasti 28 cm gylyje. Jei kabelis būtų buvęs tinkami įrengtas, jis nebūtų pažeistas. Nesutinka su lokalinėje sąmatoje nurodytais darbais ir jų mastu, nes negali tiek metrų skirtis, jog PVM sąskaita faktūra išrašyta anksčiau nei lokalinė sąmata sudaryta. Ieškovė žalą turėtų prašyti priteisti be PVM mokesčio. Kabelis buvo 28 cm, įrengus kabelį 70 cm gylyje, buvo pagerinta situacija.

Teismas

konstatuoja:

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

9.       Byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „Žėrutis“ pagal 2023 m. birželio 7 d. su Mažeikių rajono savivaldybės administracija pasirašytą „(duomenys neskelbtini) Nr. R-2-37 kapitalinio remonto (I etapo) rangos“ sutartį Nr. MS-150 atliko (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) kapitalinio remonto darbus. Darbai buvo atliekami pagal 2021 m. MB „Locus 3 d“ projektą Nr. PS21-12T, darbai pagal projektą buvo atlikti, patikrinti ir priduoti. Projekte Nr. PS21-12T buvo nurodyta, jog palei (duomenys neskelbtini) yra nutiestas elektroninio ryšio tinklų kabelis, kuris projekte pažymėtas šviesiai pilka linija. Vykdant rangos darbus, 2023 m. liepos 19 d. užsakymu UAB „Žėrutis“ išsikvietė UAB „Besmegeniai“ atstovą dėl tikslios kabelio buvimo vietos parodymo, 2023 m. liepos 19 d. buvo surašytas „Kabelio buvimo vietos parodymo aktas“, parodytas kabelis einantis (duomenys neskelbtini). Už šią paslaugą – kabelio vietos parodymą – UAB „Žėrutis“ sumokėjo ieškovei 48 Eur pagal 2023 m. liepos 19 d. PVM sąskaitą-faktūrą.

10.       Atsakovei UAB „Žėrutis“ vykdant kelio rangos darbus, 2023 m. spalio 20 d. buvo sugadintas elektroninių ryšių kabelis, 2023 m. spalio 20 d. buvo surašytas „Kabelio nutraukimo/pažeidimo aktas“ Nr. PA-20231020.

11.       Už atliktus nutraukto kabelio sutvarkymo darbus ieškovė trečiajam asmeniui UAB „Mažeikių inžinerinių tinklų statyba“ sumokėjo 6 337,33 Eur sumą pagal 2023 m. lapkričio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MITS2023171 ir 2023 m. lapkričio 16 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 2311-01.

12.       Ieškovė dėl nutraukto kabelio remonto patyrė 6 337,33 Eur žalą, kurią prašo priteisti iš atsakovės. Ieškovės vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos būtinos sąlygos atsakovės UAB „Žėrutis“ civilinei atsakomybei kilti, nes atsakovė žinodama kokiame gylyje yra kabelis ir toliau vykdydama kelio remonto darbus, tyčia jį sugadino. Atsakovė nepranešė apie tolimesnius darbus, neprašė parodyti naujiems darbams kabelio buvimo vietos, vykdydama kelio remonto darbus, taip pat pažeisdama bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

13.       Atsakovė su jai pareikštais ieškinio reikalavimais nesutinka bei laikosi pozicijos, kad dėl 2023 m. spalio 20 d. sugadinto elektroninių ryšių kabelio kalta pati ieškovė, nes žinodama, kad kabelis nėra įrengtas pagal reikalavimus 70 cm gylyje, nesiėmė jokių veiksmų jį perkelti. Apie esamą situaciją buvo informavusi ieškovę. Be to atsakovė vykdydama kelio „malimo“ darbus net objektyviai neturėjo galimybių pamatyti kabelio ir stabdyti darbų. Atsakovės vertinimu, ji neturėjo pareigos dar kartą prašyti parodyti kabelio buvimo vietą, nes kelio zonoje kabelio būti neturėjo. Jei ieškovė būtų tinkami paklojusi kabelius 70 cm gylyje, atliekant žvyro dangos stabilizavimo darbus 30 cm gylyje, jie nebūtų pažeisti

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų.

14.       Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.245 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju ieškovė prašomą priteisti žalą kildina iš delikto. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Tam, kad atsirastų deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina įrodyti visas atsakomybės sąlygas: neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs ieškovas privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis). CK 6.263 straipsnyje suformuluotoje deliktinės civilinės atsakomybės nuostatoje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Taip pat pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą, taip grąžinant jį į padėtį, buvusią iki delikto padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017; 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019). 

15.       CK 6.263 straipsnyje yra įtvirtinta specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Taikant generalinio delikto taisyklę, iš esmės yra tik trys civilinės atsakomybės sąlygos: asmens kaltė, kuri apima ir neteisėtus veiksmus, taip pat žala bei neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinis ryšys. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016). Nustačius, kad asmuo pažeidė bendro pobūdžio atsargumo ir rūpestingumo pareigą, to pakanka kaltei ir neteisėtiems veiksmams, kaip civilinės atsakomybės sąlygoms, konstatuoti. Be abejo, be šių, turi būti nustatytos ir kitos sąlygos – žala bei priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017).

16.       Kaip minėta, ieškovė neteisėtus atsakovės UAB „Žėrutis“  veiksmus sieja su tuo, kad atsakovė žinodama kokiame gylyje yra kabelis ir toliau vykdydama kelio remonto darbus, tyčia jį sugadino. Atsakovė laikosi pozicijos, kad ieškovės darbuotojas darbų vykdytojui tik preliminariai nurodė kabelio kryptį, jog tiksliai negalėjo nurodyti nei kabelio buvimo vietos, nei gylio, neturėjo išsamaus brėžinio, jog išorėje nebuvo jokio kabelio žymėjimo. Ieškovės teigimu, atsakovė ieškovei nereiškė jokių pretenzijų dėl kabelio buvimo vietos parodymo, priešingai, už kabelio buvimo vietos parodymą ieškovei sumokėjo, ką patvirtina byloje esanti UAB „Besmegeniai“ 2023 m. liepos 19 d. PVM sąskaita faktūra Nr. BESM202396 48,40 Eur sumai. Nors ieškovė nepateikė minėtos PVM sąskaitos faktūros apmokėjimo, tačiau atsakovė neginčijo aplinkybės, jog už kabelio buvimo vietos parodymą ieškovei sumokėjo nurodytą sumą.

17.       Kaip nurodė atsakovės direktorius, pirmiausiai buvo atliekami pėsčiųjų tako klojimo darbai, kadangi darbų atlikimo vietoje buvo nutiestas elektroninio ryšio tinklų kabelis, kasimo darbai buvo atliekami rankiniu būdu 50 cm gylyje. Bylos duomenimis atliekant minėtus kasimo darbus, kabelis buvo nutrauktas du kartus, surašyti 2023 m. liepos 24 d. ir 2023 m. liepos 26 d. „Kabelio nutraukimo/pažeidimo aktai“, pasirašyti ieškovės ir atsakovės atstovų, žala įvertinta 110 Eur ir 120 Eur sumomis. Atsakovė kaip vieną iš kabelio nutraukimo priežasčių nurodė, kad kabelis buvo nutrauktas, nes jis įrengtas nesilaikant reikalavimų kabelį įkasti 70 cm gylyje, 2023 m. liepos 26 d. „Kabelio nutraukimo/pažeidimo akte“ yra užfiksuotas kabelio gylis 28 cm, pateiktos byloje nuotraukos.

18.       Bylos duomenimis ieškovė 2023 m. liepos 24 d. išrašė PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 23/07/24 dėl 110 Eur žalos atlyginimo ir 2023 m. liepos 26 d. išrašė PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 23/07/26 dėl 120 Eur žalos atlyginimo, kurias pateikė 2023 m. liepos 31 d. atsakovei apmokėjimui. Atsakovė ieškovės pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų neapmokėjo, teismo posėdžio metu nurodydama, kad kabelis buvo nutrauktas dėl ieškovės netinkamai įrengto kabelio gylio, nes jis buvo 28 cm gylyje. Byloje nėra duomenų, jog minėtos PVM sąskaitos – faktūros būtų apmokėtos. Iš byloje pateikto elektrinio laiško nustatyta, jog atsakovė gavusi minėtas PVM sąskaitas – faktūras ieškovei nurodė, jog apmokėjus pateiktas sąskaitas, pasibaigs jų tolimesnis bendradarbiavimas, jog ieškovės darbuotojai buvo informuoti, kad esama linija neatitinka keliamų reikalavimų ir yra 10-15 cm gylyje, jog patenka į važiuojamąją dalį, taip pat buvo nurodyta, jog projekte numatyta stabilizuoti esamą žvyro dangą ją sumalant, ko pasėkoje ne dėl atsakovės kaltės linija bus sumalta, siūlė susisiekti ir išspręsti susidariusią situaciją.

19.       Šalys neginčija atsakovės nurodytų aplinkybių, jog ieškovė buvo informuota apie kabelio esamą gylį, jog ieškovės direktorius buvo atvykęs į vietą, jog buvo tartasi dėl kabelio perkėlimo bendradarbiaujant, jog atsakovė atliks kasimo darbus, o ieškovė pasirūpins kabelio perkėlimo darbais. Nei vienas iš teismo posėdyje dalyvavusių tiek ieškovės, tiek atsakovės vadovų negalėjo nurodyti priežasčių, kodėl kabelio perkėlimo darbai nebuvo atlikti. Atsakovės atstovo teigimu, šalims nepavykus bendradarbiaujant perkelti kabelio, pėsčiųjų tako darbai buvo baigti, išklotos trinkelės.

20.       Atsakovė tiek atsiliepime, tiek jos atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė ne kartą telefonu buvo perspėta, jog vykdant tolimesnius žvyro dangos stabilizavimo darbus 30 cm gylyje, jei kabelio linija yra paklota ne pagal reikalavimus ir tiksliai nežinoma jos buvimo vieta, tokia linija gali būti sugadinta vykdant malimo darbus, jog ieškovė nereagavo į perspėjimus, esamo kabelio neperkėlė, jog ieškovės direktorius teigė – „sugadinkit, susitvarkysim“. Ieškovės direktorius neigė atsakovės nurodytas aplinkybes teigdamas, kad nepavykus bendradarbiaujant perkelti kabelio išvyko atostogų į užsienį, atostogų metu sužinojo, kad kabelis vėl nutrauktas, jog buvo tik liepos mėnesį gavęs elektroninį laišką iš atsakovės, kuriame nurodyta, kad kabelio linija bus sunaikinta, jog atsakovė žinodama kabelio buvimo vietą, toliau vykdė darbus, ieškovės neinformavusi.

21.       Bylos duomenimis nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini) , apie 14.00 val. 2023 m. spalio 20 d. vykdant kelio remonto darbus atsakovė sugadino elektroninių ryšių tinklo kabelį ruože X397621,10; Y6244935 iki X397675,08; Y6245182,9, nurodant, kad prieš atliekant darbus elektroninių ryšių trasa buvo parodyta, surašytas „Kabelio nutraukimo/pažeidimo aktas “ Nr. PA-20231020. UAB „Besmegeniai“ l.e.p. direktorės I. Ž. 2023 m. spalio 20 d. įsakymu „Dėl sugadinto elektroninių ryšio tinklo kabelio“ Nr. 2023/10/20-1 buvo sudaryta komisija, įvertinta padarytą žalą įmonei. Surašius 2023 m. spalio 31 d. aktą Nr. 20231109-1 „Dėl įmonės „Žėrutis“, kuriame nustatyta, kad sudaryta komisija užfiksavo įvykį, dėl pažeistos elektroninių ryšių tinklo linijos, objekte (duomenys neskelbtini) ir nustatė, kad sugadintas įmonės UAB „Besmegeniai“ turtas, nurodant, kad kabelio nutraukimo/pažeidimo aktą įmonės UAB „Žėrutis“ vadovas J. ir darbų vykdytojas D. atsisakė pasirašyti.

22.       CPK 12 straipsnis numato, kad civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

23.       Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo, žymėjimo, priežiūros ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2011 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. 1V-978 (toliau – Taisyklės) 8 punkte nurodyta, kad ryšių kabeliai tiesiogiai grunte turi būti tiesiami ne mažesniame kaip 0,7 m gylyje nuo žemės paviršiaus. Perėjimuose per gatves viršutinio RKKS vamzdžio viršutinis paviršius turi būti ne mažesniame kaip 0,7 m gylyje nuo gatvės paviršiaus, perėjimuose per kelius – ne mažesniame kaip 1,5 m gylyje nuo kelio paviršiaus (42 punktas). Tam, kad atliekant žemės kasimo darbus būtų išvengta jau nutiestų ryšių kabelių galimų pažeidimų, ryšių kabeliai, nutiesti tiesiogiai grunte, turi būti apsaugoti klojant 0,3–0,4 m atstumu virš jų įspėjamąją juostą. Šios juostos plotis turi būti ne mažesnis kaip 40 mm, o spalva – ryškiai geltona arba ryškiai raudona. Rekomenduojama ant įspėjamosios juostos nurodyti ryšių kabelio savininką. Jeigu ryšių kabelio paklojimo vietai nustatyti reikalingas papildomas signalinis laidas (pavyzdžiui, kai ryšių kabelio paklojimo vietos neįmanoma nustatyti kitais būdais), jis turi būti įrengiamas 0,2 m atstumu virš ryšių kabelio, išskyrus, kai ryšių kabelis įrengiamas RKKS vamzdyje arba apsauginiame vamzdyje 0,5 m ar mažesniame gylyje. Jeigu ryšių kabelio, įrengto RKKS vamzdyje arba apsauginiame vamzdyje 0,5 m ar mažesniame gylyje, paklojimo vietai nustatyti reikalingas papildomas signalinis laidas, jis turi būti įrengiamas tame pačiame gylyje kaip ir ryšių kabelis. Šiuo atveju įspėjamoji juosta turi būti klojama 0,2 m atstumu virš RKKS vamzdžio arba apsauginio vamzdžio (91 punktas).

24.       Teismas vertindamas ieškinio argumentus, susijusius su UAB „Žėrutis“ galimais neteisėtais veiksmais, laikosi pozicijos, jog atsakovė neįrodė aplinkybių, kad ieškovė buvo informuota apie žvyro dangos stabilizavimo darbus, jų pradžią, jog ėmėsi veiksmų, siekdama išvengti žalos. Pažymėtina, kad teismas kritiškai vertina atsakovės argumentus, kad kelio zonoje kabelio neturėjo būti, jog prieš pradedant žvyro stabilizavimo darbus neturėjo pareigos dar kartą informuoti ieškovės, tuo pačiu teigdama, kad kabelis buvo nutrauktas netinkamai jį įrengus, jog siūlė ieškovei perkelti kabelį. 

25.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė UAB „Žėrutis“ pagal 2023 m. birželio 7 d. su Mažeikių rajono savivaldybės administracija pasirašytą „(duomenys neskelbtini)  Nr. R-2-37 kapitalinio remonto (I etapo) rangos“ vykdydama rangos darbus atliko (duomenys neskelbtini) 30 cm stabilizuoto pagrindo įrengimo darbus, kurie priimti 2023 m. spalio 20 d. Paslėptų drabų patikrinimo aktu Nr. 7, statytojo atstovo – techninės priežiūros S. V., pateikė projekto (duomenys neskelbtini) skersinio pjūvio schemą, kurio duomenimis, kaip ir nurodė atsakovės atstovai, elektroninių ryšių tinklo kabelio kelio zonoje neturėjo būti. Atsakovė teigdama, jog nėra atsakinga už nutrauktą elektroninių ryšių tinklų kabelį nurodė, kad kabelio kelio zonoje neturėjo būti, kad elektroninių ryšių tinklų kabelis (duomenys neskelbtini) įrengtas nesilaikant Taisyklėse nurodytų reikalavimų: įrengtas mažiau nei 0,7 m. gylyje, nebuvo įvertas į apsauginį vamzdį, tinkamai pažymėtas, jog kabelis buvo nutiestas 28 cm gylyje, jog žvyro stabilizavimo darbus atliekant specialia technika, kuria sumalamas 30 cm kelio paviršius, nebuvo galimybių pamatyti kabelio ir sustabdyti darbų, tuo pačiu nurodė, kad ieškovė buvo informuota, jog kabelis įrengtas netinkamai 28 cm gylyje ir gali būti sunaikintas atliekant žvyro stabilizavimo darbus. Ieškovė atsikirsdama, kad kabelis įrengtas pagal Taisyklių reikalavimus tinkame gylyje, pateikė Individualios įmonės „Geolinija“ Optinio kabelio (duomenys neskelbtini) kontrolinio – geodezinio plano ištrauką, kuriame kabelio buvimo vieta pažymėtas 71-72 cm gylyje, tuo pačiu nurodė, kad atsakovė žinodama faktinį kabelio gylį, toliau vykdė darbus ir tyčia kabelį sunaikino. Kaip paaiškino šalių atstovai, planuose yra žymimas kabelio gylis jūros lygio paviršiaus atžvilgiu, tai nėra nurodytas gylis nuo žemės paviršiaus, ginčo dėl nurodytų duomenų tarp šalių nekilo.

26.       Teismas pirmiausia atmeta ieškovės argumentus, jog atsakovė vykdydama tolimesnius rangos darbus privalėjo pakartotinai išsikviesti ieškovės atstovus, kad parodytų elektroninių ryšių tinklų kabelio buvimo vietą, nes bylos duomenimis darbai buvo vykdami pagal 2023 m. birželio 7 d. su Mažeikių rajono savivaldybės administracija pasirašytą „(duomenys neskelbtini) Nr. R-2-37 kapitalinio remonto (I etapo) rangos“ sutartį, pagal kurią ieškovės atstovai elektroninių ryšių tinklų kabelio buvimo vietą parodė 2023 m. liepos 18 d., be to ieškovė surašydama 2023 m. spalio 20 d. „Kabelio nutraukimo/pažeidimo aktą “ Nr. PA-20231020 nurodė, kad prieš atliekant darbus, įmonei „Žėrutis“ elektroninių ryšių trasa buvo parodyta, tuo paneigdama savo argumentus, kad atsakovė prieš atlikdama tolimesnius darbus turėjo pareigą kreiptis į ieškovę, kad ši parodytų elektroninių ryšių tinklų kabelio buvimo vietą (CPK 178 straipsnis).

27.       Kaip ir nurodė ieškovė, vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio priežiūra“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848, (toliau - Reglamentas)  43 punktu už inžinerinių tinklų, kitų inžinerinių statinių ar archeologinio paveldo sugadinimą, saugomų augalų rūšių ir bendrijų radviečių ar augaviečių sunaikinimą ar sugadinimą vykdant žemės darbus atsako rangovas ar statantis ūkio būdu statytojas (užsakovas) teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu įstatymai ir kiti teisės aktai nenumato kitaip.

28.       Kaip matyti iš byloje esančio atsakovės UAB „Žėrutis“ rašyto elektroninio laiško ieškovei, atsakovė žinojo, kad elektroninių ryšių tinklų kabelis neatitinka keliamų reikalavimų ir yra 10-15 cm gylyje, jog patenka į važiuojamąją dalį, jog stabilizuoti esamą žvyro dangą ją sumalant, elektroninių ryšių tinklų kabelis gali būti sunaikintas, todėl atmestini atsakovės nurodyti argumentai, jog ji neturėjo informacijos, kad elektroninių ryšių tinklų kabelis yra kelio zonoje, jog atliekant kelio stabilizavimo darbus gali būti sunaikintas, ką patvirtina byloje atsakovės pateiktos nuotraukos, kuriose elektroninių ryšių tinklų kabelis yra 28 cm gylyje, jog siūlė susisiekti ir išspręsti esamą situaciją. Nors nėra ginčo, kad šalys derino elektroninių ryšių tinklų kabelio perkėlimą bendromis jėgomis, tačiau byloje nėra duomenų, kad šalims nepavykus sutarti dėl elektroninių ryšių tinklų kabelio perkėlimo, atsakovė negavusi duomenų apie kabelio perkėlimą, būtų informavusi ieškovę apie 2023 m. spalio 20 d. kelio stabilizavimo darbus bei galimas pasekmes. Taip pat atmestini atsakovės argumentai, jog ieškovės darbuotojas elektroninių ryšių tinklų kabelio tikslios buvimo vietos neparodė, nes kaip ir anksčiau teismas nurodė, atsakovė už atliktą elektroninių ryšių tinklų kabelio parodymą ieškovei sumokėjo 48,00 Eur sumą, jokių pretenzijų nereiškė dėl elektroninių ryšių tinklų kabelio tikslios parodymo vietos. Atsakovė, turėdama informaciją apie elektroninių ryšių tinklų kabelio buvimą gylyje 28 cm, neatšaukė pagal rangos sutartį vykdomų darbų, negavo ieškovės rašytinio patvirtinimo, kad ji prisiima atsakomybę dėl galimos žalos, nutraukus kabelį, kadangi pagal sudarytą rangos sutartį ir generalinio delikto taisyklę, atsakovė yra atsakinga už inžinerinių tinklų sugadinimą (Reglamento 43 punktas, CK 6.263 straipsnis, 6.246 straipsnis).

29.       Ieškovė neteisėtus atsakovės UAB „Žėrutis“ veiksmus sieja su tuo, kad atsakovė kabelinių ryšių linijų sankirtose su kitais inžineriniais tinklais kasimo darbus turėjo atlikti rankiniu būdu (Taisyklių 133 punktas). Sutiktina su atsakovės nurodytais argumentais, jog kelio stabilizavimo darbų atsakovė neturėjo pareigos vykdyti rankiniu kasimo būdu, nes Taisyklių norma yra taikoma įrenginėjant kabelinių ryšių liniją, be to kaip ir nurodė atsakovė, minėto pobūdžio darbų nėra galimybės atlikti rankiniu būdu be specialių mašinų.

30.       Pažymėtina, kad teismas kritiškai vertina atsakovės argumentus, kad UAB „Žėrutis“ galimai nežinojo, jog elektroninių ryšių tinklų kabelis galėjo būti kelio zonoje ir kokiame konkrečiai gylyje jis buvo, nes posėdžių metu pats atsakovės atstovas Juozas Nabažas nurodė, kad atliekant pėsčiųjų tako tiesimo darbus, elektroninių ryšių tinklų kabelis tai būdavo pėsčiųjų tako zonoje, tai šlaito zonoje, tai dingdavo. Be to ieškovei 2023 m. liepos 31 d. rašytas elektroninis laiškas patvirtina, kad atsakovė numanė, kad atliekant kelio stabilizavimo darbus elektroninių ryšių tinklų kabelis gali būti pažeistas, nurodydama, kad kabelis patenka į važiuojamąją dalį ir yra 10-15 cm gylyje.

31.       Pažymėtina ir tai, jog byloje nėra duomenų, ar elektroninių ryšių tinklų kabelis buvo tinkamai pažymėtas ar įvertas į apsauginį vamzdį, nes kaip ir nurodė atsakovės atstovas, atliekant kelio stabilizavimo darbus specialia mašina, nėra galimybių pamatyti elektroninių ryšių tinklų kabelio, jis sumalamas, todėl teismas sprendžia, jog nurodytos aplinkybės, neturi reikšmės šios bylos išnagrinėjimo rezultatui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

32.       Sutiktina su ieškovės, trečiojo asmens argumentais, kad praktikoje yra nereti atvejai, kad inžinerinių tinklų vietos, nurodytos schemose, neatitinka faktinių jų buvimo vietų. Atsakovė, veikdama kaip verslininkė, kuriai keliami aukštesni atidumo reikalavimai, žinodama, kad elektroninių ryšių tinklų kabelio faktinė buvimo vieta tam tikrose vietose yra 28 cm gylyje, jog vietomis jis įrengtas pėsčiųjų tako šlaite, pat žinodama, jog vykdo darbus vietovėje, kurioje gali būti elektroninių ryšių tinklų kabelis, turėjo suprasti, kad gali pažeisti elektroninių ryšių tinklų kabelį bei privalėjo elgtis itin apdairiai ir imtis visų įmanomų saugumo ir prevencijos priemonių, užtikrinti, jog neatitikimų atveju nebūtų pažeidžiami esantys elektroninių ryšių tinklų kabeliai, t. y. imtis būtinų priemonių ir sustabdyti tolimesnius rangos darbus, tam, kad nebūtų pažeistas elektroninių ryšių tinklų kabelis, tačiau atsakovė nesielgė atidžiai ir rūpestingai. Atsakovė privalėjo įvertinti ir numanyti galimą padaryti žalą, o pritrūkus kompetencijos ar specialių žinių, apie tai ne tik informuoti elektroninių ryšių tinklų kabelio savininkę - ieškovę, tačiau kreiptis į specialistus ar Ryšių reguliavimo tarnybą, kuri vadovaudamasi Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktu nagrinėja ginčus tarp ūkio subjektų ir priima visus su tuo susijusius sprendimus. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė neįrodė aplinkybių, kad iš ieškovės vadovo gavo sutikimą, jog atsakovei sugadinus elektroninių ryšių tinklų kabelį, ieškovė jį susitvarkys savo lėšomis (CPK 178 straipsnis).

33.       Byloje nėra duomenų, jog atsakovės veiksmuose būtų tyčios – ji atlikdama kelio stabilizavimo darbus neturėjo tikslo nutraukti elektroninių ryšių tinklų kabelio, kaip teismo posėdžio metu teigė ieškovės atstovai. Atsakovės atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovė elektroniniame laiške nurodydama, kad kabelis galimai bus sumaltas, buvo nurodyta kelio stabilizavimo metu atliekamų darbų pobūdis, jog kelio paviršius 30 cm gylyje būna specialių mašinų sumalamas. Bylą nagrinėjant teismo posėdyje, atsakovės atstovai taip pat savo paaiškinimais nurodė, kad kelio stabilizavimo darbus atliko nežinodami tikslios buvimo vietos, tačiau atsižvelgus į tai, kad atsakovė pagal turimą informaciją privalėjo numanyti, kad atliekami kelio stabilizavimo darbai gali turėti neigiamų padarinių, todėl darytina išvada, kad atsakovės veiksmai buvo neatsargūs. Nustačius, kas atsakovė pažeidė bendro pobūdžio atsargumo ir rūpestingumo pareigą, to pakanka atsakovės kaltei ir neteisėtiems veiksmams, kaip civilinės atsakomybės sąlygoms, konstatuoti. Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė sugadinant ieškovės elektroninių ryšių tinklų kabelį, atliekant kelio stabilizavimo darbus, t. y. ieškovei atsiradusias neigiamas pasekmes lėmė atsakovės neteisėti veiksmai, dėl kurių atitinkamai ieškovė patyrė ir turtinę žalą, kuri atsirado taisant atsakovės nutrauktą elektroninių ryšių tinklų kabelį.

34.       Atsakovės atsakomybė už žalą be bendrųjų civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų nustatyta ir pagal Reglamento 43 punktą „už inžinerinių tinklų, kitų inžinerinių statinių ar archeologinio paveldo sugadinimą, saugomų augalų rūšių ir bendrijų radaviečių ar augaviečių sunaikinimą ar sugadinimą vykdant žemės darbus atsako rangovas ar statantis ūkio būdu statytojas (užsakovas) teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu įstatymai ir kiti teisės aktai nenumato kitaip“. Ieškovės atstovo atsakovei parodyta elektroninių ryšių tinklų kabelio buvimo vieta, atsakovei nereiškus jokių pretenzijų, patvirtina, jog atsakovė, kaip rangovė nurodytoje darbų atlikimo zonoje pilnai atsako už saugų darbą, inžinerinių tinklų pažeidimus ir jų išsaugojimą. Neužtikrinus šių reikalavimų – atsakovė privalo atlyginti tiesioginius nuostolius ieškovei, kurios elektroninių ryšių tinklų kabelis buvo pažeistas.

35.       Be to, laikytina, kad atsakovė pažeidė ne tik konkrečių teisės aktų reikalavimus, bet ir bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis), nes jau žinodama apie elektroninių ryšių tinklų kabelio faktinę buvimo vietą, nesiėmė visų būtinų veiksmų, kad būtų išvengta žalos (CK 6.659 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

36.       Vertinant priežastinį ryšį kaip civilinės atsakomybės sąlygą, pažymėtina, kad ji reglamentuojama CK 6.247 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Toks priežastinio ryšio taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010; 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2013, 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019, 69–70 punktai; 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-695/2020, 53 punktas; 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-381/2023, 40 punktas).

37.       Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-393-916/2019, 36 punktas).

38.       Taigi, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju, jei atsakovė nebūtų atlikusi ieškovės nurodytų neteisėtų veiksmų, pasireiškusių tiek veikimu tiek neveikimu, bei nebūtų pažeidusi bendros rūpestingumo pareigos, minėta žala nebūtų atsiradusi. Šiuo atvejų konstatuotinas tiesioginis priežastinis ryšis tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos.

Dėl turtinės žalos dydžio ir jos mažinimo.

39.       Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad žala turi būti atlyginama visiškai (CK 6.251 straipsnio 1 dalis), todėl žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado. Kai žala padaroma asmens turto sugadinimu, sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė – ir šie netekimai kompensuojami. Teisingos žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad teismas, spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo, turi nustatyti tikrąjį žalos dydį ir nukentėjusiojo asmens nurodomas pasekmes susieti priežastiniu ryšiu ir su nukentėjusiojo veiksmais.

40.       Teismas pažymi, kad pagal CK 6.248 straipsnio 4 dalimi, jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės.

41.       Iš ieškovės pateiktos 2023 m. lapkričio 28 d. Lokalinės sąmatos, 2023 m. lapkričio 16 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. MITS20231712023 m. lapkričio 16 d. Atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto Nr. 2311-01 nustatyta, kad nutraukus elektroninių ryšių tinklų kabelį, ieškovė už kabelio sutvarkymo darbus UAB „Mažeikių inžinerinių tinklų statybai“ 2023 m. lapkričio 17 d. sumokėjo 6 337,33 Eur sumą, kurią prašo priteisti iš atsakovės. Ieškovės pateiktoje 2023 m. lapkričio 28 d. Lokalinėje sąmatoje yra nurodytas atliktų darbų kiekis ir darbų skaičiavimo kainodara. Ieškovė papildomai paaiškino, kad elektroninių ryšių tinklų kabelio daliai esant kelio zonoje po naujai išklotu asfaltu, įrengtu pėsčiųjų taku, nebuvo galimybių nustatyti elektroninių ryšių tinklų kabelio nutraukimo vietų, todėl buvo klojamas naujas elektroninių ryšių tinklų kabelis.

42.       Atsakovė nesutikdama su pateiktu žalos dydžiu nurodė, kad netinkamai įrengto kabelio perklojimas nebuvo įtrauktas į kelio rangos darbų apimtis, jog ieškovė turėjo pareigą perkelti kabelio liniją į tinkamą gylį ar vietą savo lėšomis, bei kad nesutampa ieškovės pateiktos kabelio perklojimo linijos lokalinės sąmatos (2023 m. lapkričio 28 d.) ir sąskaitos faktūros bei darbų perdavimo aktų datos (2023 m. lapkričio 16 d.), jog faktinis naujai įrengtos kabelio linijos ilgis yra apie 210 m., kai lokalinėje sąmatoje nurodyta 280,5 m kabelio įrengimas, jog naujai įrengtas kabelis neatitinka ieškovės pažeidimo akte nurodytų koordinačių taškų, jog faktiškai sutvarkyto kabelio skirtumas apie 60 m, pateikė schemas bei nuotraukas.

43.       Byloje trečiuoju asmeniu įtrauktos UAB „Mažeikių inžinerinių tinklų statybos“ direktorius Edgaras Radžiūnas nurodė, kad lokalinė sąmata visada išrašoma tik baigus darbus, nes tik tada galima tiksliai apskaičiuoti darbų apimtis, kiekius. Taip pat paaiškino, jog naujai atliekant kabelio linijos įrengimą visada sunaudojama daugiau kabelio, nei faktinis atstumas, nes daromi sujungimai, apėjimai, taip pat nurodė, kad elektroninių ryšių tinklų kabelis buvo įrengtas kitoje zonoje, nes buvo atlikti pėsčiųjų tako tvarkymo darbai.

44.       Ieškovės pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodyta, kad atliktas horizontalaus gręžimo darbai 46,50 m, tranšėjos kasimas su technika - 207 m, šviesolaidinio kabelio tempimas - 310 m, vamzdis techninis 270 m, kabelis optinis be troso 310 m. Atsakovė pateikė brėžinius nurodydama, kad „Kabelio nutraukimo/pažeidimo akte“ nurodytos koordinatės X397675,08, Y6245182,9 nesutampa su faktiškai pajungtos movos Nr. 1 pajungimo vieta X397662,77 Y6245135,91 (skirtumas - 48,58 m.) ir nurodytos koordinatės X397621,1 Y6244935 nesutampa su faktiškai pajungtos movos Nr. 2 pajungimo vieta X397614,61 Y6244937,64 (skirtumas – 7,01 m). Tiek darbus atlikusios UAB „Mažeikių inžinerinių tinklų statybos“ vadovas, tiek ieškovės atstovas paaiškino, kad buvusioje elektroninių ryšių tinklų kabelio vietoje nebuvo galima atlikti kasimo darbų, atsakovei naujai įrengus pėsčiųjų taką toje vietoje, todėl elektroninių ryšių tinklų kabelis buvo įrengtas kitoje vietoje, kad kabelio sugadinimo atstumas niekada nesutampa su naujai kloto kabelio atstumu, nes naujai tiesiamas kabelis yra jungiamas nuo movos iki movos, kad nebūtų pabloginta teikiamų paslaugų kokybė. Dėl lokalinėje sąmatoje esančių duomenų nesutapimo ieškovės atstovas paaiškino, kad lokalinėje sąmatoje tranšėjos kasimo (207 m) ir kabelio optinio be troso (310 m) skirtumai yra, nes buvo atliktas tranšėjos kasimas rankiniu būdu (27 m), horizontalaus gręžimo darbai (46,50 m), kad kabelius reikia sujungti, palikti galus atsargai, taip pat paaiškino, jog lieka ir vamzdžio galų, kurių kitur negalima panaudoti, todėl jų kiekiai yra didesni, nei nurodytas konkretus sugadinto kabelio atstumas. Taip pat atstovai paaiškino, kad atliekant gręžimo darbus po žeme, vamzdis lenkiasi, sunaudojama daugiau vamzdžio. Byloje nėra ginčo, jog sugadinto elektroninių ryšių tinklų kabelio sutvarkyti nebuvo galimybių, kad buvo reikalinga elektroninių ryšių tinklų kabelį įrengti kitoje vietoje. Kaip paaiškino UAB „Mažeikių inžinerinių tinklų statybos“ atstovas, kabelį sugadinus ryšio kabelio magistralėje dalyje, nauja kabelio linija yra tiesiama nuo buvusios movos iki movos. Ieškovės atstovas papildomai paaiškino, jog faktinė bendra ieškovės patirtų nuostolių suma visais atvejais yra didesnė nei ieškovės prašoma priteisti suma pagal ieškinį, nes iki įvykio ieškovė neturėjo jokių problemų dėl buvusio elektroninių ryšių tinklų kabelio, teikiamų paslaugų kokybės, jog neplanavo atliktų gerinimo darbų, jog patyrė žalą ne tik dėl byloje pateiktų darbų, tačiau ieškovės klientams dėl nutraukto elektroninių ryšių tinklų kabelio nebuvo teikiamos paslaugos, ieškovės reputacija pablogėjo.

45.       Taip pat byloje nėra duomenų, kokiame konkrečiai gylyje ir kiek kelio zonoje buvo ieškovei priklausančio elektroninių ryšių tinklų kabelio, nes tiek atsakovės, tiek ieškovės atstovai paaiškino, kad kelio pagrindą stabilizavus ir kelio paviršių sumalus, nėra galimybių nustatyti elektroninių ryšių tinklų kabelio buvimo vietos, todėl atmestini atsakovės argumentai, kad ieškovė po atliktų naujo elektroninių ryšių tinklų kabelio tiesimo darbų, buvo geresnėje padėtyje nei buvo.

46.       Pateiktoje lokalinėje sąmatoje yra pateikti ir nurodyti pagal Taisyklių reikalavimus būtinų elektroninių ryšių tinklų kabelio įrengimo darbai, jų įkainiai, kuriuos paaiškino ieškovės ir trečiojo asmens atstovai, detalizuodami lokalinėje sąmatoje nurodytą žalos dydį. Lokalinėje sąmatoje nurodytas reikalingų atlikti darbų kiekis, apimtis (pobūdis) nėra nuginčyti, kitų įrodymų, kurie paneigtų pateiktus žalos dydį patvirtinančius įrodymus, ar pagrįstų kitokį žalos dydžio apskaičiavimą, nėra (CPK 178 straipsnis). Teismas neturi pagrindo abejoti lokalinės sąmatos pagrįstumu, todėl sprendžia, kad pateikti dokumentai yra tinkamas įrodymas žalos dydžiui pagrįsti (CPK 177, 185, 197 straipsniai). Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino pagrįstais ieškovės ir trečiojo asmens argumentus, kad lokalinėje sąmatoje ir faktiškai sugadinti elektroninių ryšių tinklų kabelio atstumai dėl darbų pobūdžio nesutampa (CPK 178, 185 straipsniai). 

47.       CK 6.282

48.       Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nustatytos aplinkybės patvirtina ne tik atsakovės neteisėtus ir kaltus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, teismo vertinimu, ieškovės veiksmai sudaro pagrindą pastarajai taip pat priskirti dalį kaltės dėl susiklosčiusios situacijos. Ieškovė byloje neginčija, jog jai 2023 m. liepos 26 d. buvo žinoma užfiksuota elektroninių ryšių tinklų kabelio faktinė gylio buvimo vieta 28 cm, ką patvirtina byloje esanti 2023 m. liepos 26 d. „Kabelio nutraukimo/pažeidimo aktas“, kuriame nurodyta nutraukimo priežastis – kabelio gylis 28 cm, pasirašytas ieškovės atstovo. Byloje ieškovės direktorius neginčijo, jog nutraukus kabelį buvo nuvykęs, jog apie esamą situaciją žinojo, jog žodžiu su atsakovės darbų vykdytoju derino bendradarbiavimo darbus, kad atsakovė atliks kasimo darbus, o ieškovė kabelio klojimo, tačiau nenurodė priežasčių, kodėl kabelio perklojimo darbai nebuvo atlikti. Ieškovė taip pat neginčijo aplinkybių, jog 2023 m. liepos 31 d. atsakovė elektroniniu laišku buvo informavusi ieškovę, jog atliekant kelio stabilizavimo darbus, galimai jų kabeliai bus sumalti. Tačiau ieškovės vadovas neigė atsakovės nurodytas aplinkybes, jog jis telefonu buvo po nurodęs, jog „sugadinkit – susitvarkysim“.

49.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog ieškovės elektroninių ryšių tinklų kabelis buvo įrengtas nesilaikant Taisyklių 87 punkte nurodytų reikalavimų, jog ieškovei jau 2023 m. liepos 26 d. buvo žinomas esamas elektroninių ryšių tinklų kabelio faktinis gylis bei jo buvimo vieta, jog atsakovei atliekant kelio stabilizavimo darbus gali būti elektroninių ryšių tinklų kabelis sugadintas - sumaltas. Byloje nėra duomenų ne tik apie atsakovės, bet ir apie ieškovės aktyvius veiksmus, siekiant pašalinti susidariusią situaciją. Ieškovė siekdama išvengti elektroninių ryšių tinklų kabelio nutraukimo, žodžiu derino kabelio perkėlimo darbus su atsakove, tačiau elektroninių ryšių tinklų kabelio perkėlimo darbai nebuvo atlikti, priežasčių ieškovė nenurodė. Teismo vertinimu, ieškovė, žinodama elektroninių ryšių tinklų kabelio faktinę padėtį, nebendradarbiaudama su atsakove ir neperkėlusi elektroninių ryšių tinklų kabelio, tokiu būdu elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai, dėl ko pati taip pat prisiėmė riziką dėl esamos situacijos ir galimos žalos.

50.       Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).

51.       Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, galiojusį teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad ieškovei kaip įmonei taip pat keliami aukštesni teisinio išprusimo reikalavimai, todėl ieškovė turėjo įvertinti galimus neigiamus padarinius atsakovei atliekant kelio stabilizavimo darbus, įvertinus tai ir turėdama informaciją apie faktinę elektroninių ryšių tinklų kabelio buvimo vietą, bei gylį, imtis aktyvių veiksmų dėl elektroninių ryšių tinklų kabelio perkėlimo, kad atsakovei vykdant darbus elektroninių ryšių tinklų kabelis nebūtų nutrauktas, todėl vertintina, kad ieškovės neveikimas ir nerūpestingumas turėjo reikšmės dėl atsiradusių nuostolių.

52.       Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad kaltė dėl nagrinėjamu atveju kilusių padarinių, t. y. elektroninių ryšių tinklų kabelio nutraukimo, tenka ir ieškovei, todėl yra pagrindas mažinti ieškovės patirtų nuostolių atlyginimą, ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo už nurodytas išlaidas, tenkinant 50 procentų (CK 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.282 straipsnio 1 dalis).

53.       Atsakovė nesutikdama su prašomu priteisti žalos dydžiu, vieną iš argumentų nurodė, kad ieškovė neturėtų prašyti priteisti PVM mokesčio. Iš byloje pateiktos 2023 m. lapkričio 16 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. MITS2023171 nustatyta, kad ieškovė UAB „Besmegeniai“ ir UAB „Mažeikių inžinerinių tinklų statybos“ yra juridiniai asmenys ir PVM mokėtojai bei išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje bendra suma yra 6 337,33 Eur su PVM (5 237,46 Eur be PVM).

54.       Teismas daro išvadą, kad, kai asmuo yra PVM mokėtojas, tai vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsniu, už atliktus darbus sumokėtą PVM įtrauks į PVM atskaitą, t. y. šia suma sumažins mokėtiną į biudžetą PVM arba šią sumą susigrąžins iš biudžeto. Darytina išvada, kad kai prekę įsigyja PVM mokėtojas, pirkimo PVM sumos negalima laikyti šio asmens nuostoliu, priešingu atveju, toks asmuo susigrąžintų PVM iš biudžeto ir gautų kaip atlygintą žalą, tai reikštų nepagrįstą praturtėjimą. Kadangi ieškovė yra PVM mokėtoja, tai jos nuostoliu, mokant už atliktus darbus, pripažinta vertė be PVM, todėl ieškovės prašoma priteisti žala 6 337,33 Eur mažinama iki 5 237,46 Eur (6 337,33 Eur – 1 099,87 Eur (PVM)).

55.       Atsižvelgus į išdėstytą ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 2 618,73 Eur (50 proc. 5 237,46 Eur) žalos atlyginimo (CK 6.246-6.249 straipsniai, CK 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.282 straipsnio 1 dalis).

56.       Kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl procesinių palūkanų

57.       Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnyje numatyta, jog skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai.

58.       Šiuo konkrečiu atveju ieškovė remiasi CK 6.210 straipsniu, kuris nurodo, jog tuo atveju, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad tarp šalių būtų sudarytas rašytinis susitarimas dėl kitokio, negu nustatyta įstatyme, palūkanų dydžio.

59.       Teismo vertinimu, kadangi atsakovė nevykdė prievolės tinkamai ir laiku atsiskaityti su ieškove, ieškovė turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovės palūkanas, kurios kompensuoja ieškovės patiriamus praradimus. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

60.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

61.       Iš byloje esančių duomenų, nustatyta, kad ieškovė patyrė 1 043,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (900,00 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą ir 143,00 Eur žyminio mokesčio). Atsakovė byloje neprašė priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų.

62.       Teismas šioje byloje patenkino 50 procentų ieškinio reikalavimų, išreikštų konkrečia pinigų suma. Kaip minėta, ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 043,00 Eur suma, todėl patenkinus 50 procentų ieškinio reikalavimų, ieškovui iš atsakovės priteistina 521,50 Eur (1 043,00 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos x 50 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

63.       Teismas šioje byloje nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Žėrutis“, juridinio asmens kodas 166402043, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Besmegeniai“, juridinio asmens kodas 267258020, naudai;

-       2 618,73 Eur (du tūkstančius šešis šimtus aštuoniolika eurų 73 ct) skolos;

-       6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (2 618,73 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

-       521,50 Eur (penkis šimtus dvidešimt vieną eurą 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja                                                                                                                                    Lina Klimaitė