Civilinė byla Nr. e2A-493-894/2024
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19421-2021-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.22.; 3.4.5.2.
(S)
Kauno apygardos teismas
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 15 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Urbanavičiūtė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Palangos miesto savivaldybės administracija, L. Š., A. Š., Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, valstybės įmonė „Registrų centras“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. K. (toliau – pareiškėjas) pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas 2003 m. sausio 15 d. varžytynių aktu Nr. 116 kartu su pagrindiniais statiniais (pažymėjimas plane, (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)), esančiais (duomenys neskelbtini), kaip pagrindinių statinių priklausinį įsigijo ir žemės sklype (duomenys neskelbtini), esantį žvyro, betono plytų dangos inžinerinį statinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris MB „Kasiukai“ 2023 m. gegužės 30 d. kadastrinių matavimų byloje, suderintoje su valstybės įmone (toliau – VĮ) „Registrų centras“ 2023 m. rugsėjo 11 d., nurodytas indeksu K1 kaip kelias, kurio statybos metai yra 1968, remonto metai 2018, bei kurio ilgis yra 0,046 km.
2. Pareiškime nurodė, kad Kretingos rajono darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomasis komitetas 1967 m. gegužės 10 d. sprendimu Nr. 157 ,,Dėl sklypo paskyrimo Odų ir avalynės kombinatui „Elnias“ poilsio stovyklos statybai Šventosios gyvenvietėje“ suteikė valstybiniam odų ir avalynės kombinatui „Elnias“ poilsio stovyklos statybai žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Šio sprendimo pagrindu buvo pastatyta poilsio stovykla, esanti (duomenys neskelbtini). Iš Klaipėdos teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro 1991 m. birželio 28 d. Šventosios gyv. (duomenys neskelbtini)plano matyti, kad valstybiniam odų ir avalynės kombinatui „Elnias“ buvo suteiktas 0,4343 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad visi žemės sklype (duomenys neskelbtini), esantys pastatai yra 1968 m. statybos, o pastatas – vasarnamis-klubas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini)) – 1985 m. statybos. Viešųjų varžytynių vykdytojas J. Č. surašė 2003 m. sausio 15 d. varžytynių aktą Nr. 116, kuriuo pareiškėjas iš bankrutavusios įmonės ,,Elnias“ įsigijo visą poilsio stovyklą, esančią (duomenys neskelbtini). Minėtą stovyklą pareiškėjas įsigijo su visais inžineriniais statiniais ir komunikacijomis, t. y. su žvyro, betono plytų dangos keliu. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. spalio 18 d. įsakymo Nr. A1-1052 3 punktu patvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo schemą, kurioje sklype (duomenys neskelbtini), pažymėtas įvažiavimas, išvažiavimas ir kelio servitutas. Iš www.Maps.lt pateiktos 2009-2010 metų ortofoto matyti, kad sklype (duomenys neskelbtini), yra žvyro, betono plytų dangos kelias. Iš Google maps 2012 m. birželio mėn. užfiksuotų duomenų matyti, kad į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), veda betono plytų dangos įvažiavimas (kelias). UAB ,,Topo erdvės“ 2017 m. vasario 7 d. parengtoje topografinėje nuotraukoje žemės sklype (duomenys neskelbtini), pažymėtas žvyro dangos kelias, pažymėtas sutartiniu ženklu ,,žv“. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2018 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. A1-676 patvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kuriuo buvo suprojektuotas žemės sklypas esamų pastatų (su priklausiniais) eksploatacijai. Šiame Detaliajame plane yra nustatytas 277 kv. m kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, kurio danga pažymėta sutartiniu ženklu ,,žv.“, kas reiškia žvyro danga. 272 kv. m kelio servitutas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) 6.4 punkte. 2019 m. rugpjūčio 22 d. buvo suformuotas 0,4345 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), visų sklype esamų pastatų (su priklausiniais) eksploatacijai. Valstybinės žemės patikėtinės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Palangos skyriaus vedėjas 2018 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 16VĮ-205-(14.16.2.) ,,Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos“ išnuomojo pareiškėjui 0,4345 ha valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Tarp NŽT ir pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 6 d. buvo sudaryta valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis Nr. 16SŽN-121-(14.16.55.). Nuomos sutarties 8.4 papunkčiu sklypui, kaip tarnaujančiam daiktui, nustatytas 272 kv. m ploto kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku. Pareiškėjas iš viešų varžytinių kartu su pagrindiniais priklausiniais įgijo žvyro dangos betono plytų kelią ir 2018 m. jį remontavo, pakeisdamas kelio dangą - iš žvyro dangos ir betono plytų į betono trinkelių. Palangos miesto savivaldybės administracija 2021 m. vasario 10 d. išdavė pareiškėjui statybos leidimą Nr. LSNS-33-210210-00072, suteikiantį teisę statyti naują statinį – vidaus kelią. Statybos leidimas išduotas pagal projekto rengėjo V. R. parengtą statinio projektą ,,Esamo kelio kapitalinio remonto, kelio dalies naujos statybos, (duomenys neskelbtini), projektas“. Remiantis išduotu statybos leidimu, pareiškėjas šalia esamo kelio, kurį įgijo kartu su pagrindiniais statiniais ir remontavo 2018 m., papildomai įrengė ir naujo kelio dalį, pratęsdamas esamą kelią. Remiantis MB „Kasiukai“ atlikta 2023 m. gegužės 30 d. kadastrinių matavimų byla, kuri suderinta VĮ Registrų centre 2023 m. rugsėjo 11 d., pareiškėjui išnuomotame žemės sklype esančiam įvažiavimui yra suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, kad tai yra kelias, kurio ilgis yra 0,068 km, kurio sudėtinės dalys yra kelias K1, kurio statybos metai yra 1968, ir kurio remontas atliktas 2018 metais, kurio ilgis yra 0,046 km, kelias K2, kurio statybos metai yra 2021 m., o ilgis yra 0,022 km. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinį faktą dėl inžinierinio statinio kelio dalies K1, kurį, kaip minėta įgijo kartu su varžytinių aktu, kadangi kelio sudėtinę dalį K2 jis pastatė remdamasis išduotu statybos leidimu.
3. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, nurodė, kad reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti atmestas.
4. Suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimą nagrinėti vadovaujantis įstatymais, pagal vidinį teismo įsitikinimą. Nurodė, kad Statybos ir teritorijų planavimo inspekcija (toliau VTPSI ar Inspekcija) 2018 m. liepos 27 d. pareiškėjui surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-180727-00066 dėl formuojamoje valstybinio žemės sklypo teritorijoje (duomenys neskelbtini), kultūros paveldo teritorijoje „Šventosios, Elijos senovinėje gyvenvietėje“ (unikalus k. (duomenys neskelbtini)), naujo 202 m2 ploto betoninių trinkelių nesudėtingo II grupės inžinerinio statinio – privažiavimo, skirto privažiuoti prie jam nuosavybės teise priklausančių statinių (toliau – Privažiavimas), neturint Palangos miesto savivaldybės administracijos išduoto privalomo statybą leidžiančio dokumento. 2018 m. liepos 30 d. Inspekcija surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-180730-00072, kuriuo iki 2019 m. sausio 30 d. įpareigojo nugriauti Privažiavimą. Dėl VTPSI akte Nr. SSA-30-180727-00066 nurodytų aplinkybių patvirtinimo ar paneigimo buvo užvesta ši nagrinėjama byla dėl savavališkos statybos. Kadangi kelias yra statinys, jo perleidimo sandoris turėjo būti sudarytas notarine forma, o įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį.
5. Suinteresuotas asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepime prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra ir iš VĮ „Registrų centras“ nepriteisti bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad neatlikus Inžinerinio statinio kadastrinių matavimų, teismo sprendimas priimtas šioje byloje nesukeltų galimai visų pareiškėjo pageidaujamų teisinių pasekmių. Pareiškėjas siekia įteisinti tik sudėtinę nekilnojamojo daikto dalį, t. y. kelio dalį, pažymėtą K1, tačiau Nekilnojamojo turto registre registruojami statiniai, o ne jų dalys. Pareiškėjas pateikė nepilnos komplektacijos kelio 2023 m. gegužės 30 d. kadastro duomenų bylą, nes nepateikta kelio 1K forma.
6. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir NŽT) atsiliepime į pareiškimą prašė teismo bylos įrodymus vertinti ir spręsti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais, teismų praktika. Nurodė, kad pareiškėjas turėtų įrodyti, kodėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. A1-676 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“, patvirtintame Žemės sklypo plane, kuris prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, žemės sklype nebuvo pažymėtas ir įteisintas 277 kv. m ploto žvyro, betono plytų dangos inžinierinis statinys.
7. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) atsiliepime į pareiškimą prašė atmesti pareiškėjo prašymą kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre registruojami statiniai, o ne jų dalys. Pareiškėjas negalėjo 2003 m. įgyti betono plytų dangos inžinerinio statinio, kadangi betono plytų danga yra atsiradusi žymiai vėliau. Ginčo statinys kelias yra pertvarkytas arba įrengtas kaip naujas. Dėl statinio traktavimo kaip naujo ar pertvarkyto kilo ginčas tarp Inspekcijos ir pareiškėjo, kuris nagrinėjamas teisme. Tokios būklės kelias, koks jis fiksuotas 2023 m. gegužės 30 d. kadastrinių matavimų byloje, 2003 m. sausio 15 d. nebuvo ir tokios būklės kelio pareiškėjas įgyti negalėjo. Statinys nebuvo tokios būklės koks jis yra šiuo metu, todėl pareiškėjas negali būti įgijėjas tokios būklės kelio, kokios kelias šiuo metu yra. Jeigu teismas nuspręstų nustatyti pareiškėjo prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, teismas turėtų nustatyti faktą pagal būseną, kokioje kelias buvo jo įgijimo metu (2003 m. sausio 15 d.). Nurodė, kad pareiškėjas nėra visos poilsiavietės teritorijos perėmėjas (paskirtas 0,5625 ha, o pareiškėjas valdo 0,4345 ha), todėl negalėtų būti visos poilsiavietės infrastruktūros, įskaitant ir kelią, savininkas. Nurodė, kad žemės sklype nustatyto kelio servituto pobūdis rodo, kad šiuo keliu užtikrinama privažiavimo ir priėjimo galimybė susisiekimui su kitais sklypais ar teritorijomis, todėl jis nėra skirtas vien pareiškėjo naudojimui. Byloje nėra įrodymų, kad jo minimu varžytynių aktu pareiškėjas įgijo ir kelią. VTPSI manymu, statybą leidžiantis dokumentas turėjo būti išduodamas visai poilsiavietės statybai įskaitant inžinerinius statinius. Duomenų, kad ginčo sklypo vietoje ginčo statiniams būtų išduoti vykdomųjų komitetų užsakymų, projektavimų organizacijų parengtos stovyklų išplanavimo schemos, šių statinių projektai bei leidimai jiems statyti, pastatytų objektų pridavimo aktai, byloje nėra. Nurodė, kad darant prielaidą, jog ginčo statinys yra pastatytas iki 1985 metų, ir jei ginčo statinys būtų buvęs pastatytas teisėtai, tai šio statinio teisinė registracija būtų buvusi atlikta dar Odų ir avalynės kombinato „Elnias“ vardu, o vėliau perrašyta teisių perėmėjai AB „Elnias“. Pareiškėjas šioje byloje teigia, kad poilsio namelių statybą leidžiantys dokumentai nėra išlikę, todėl jis negali jų pateikti į bylą. VTPSI pažymėjo, kad 2010 m. birželio 2 d. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, civilinėje byloje Nr. 2A-40-264/2010 priėmė nutartį, kuria nutarė apeliacinį skundą patenkinti ir panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 27 d. sprendimą ir civilinę bylą nutraukti. Minėtoje byloje pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Valstybiniam Odų ir avalynės kombinatui „Elnias“, kurio teisių perėmėja AB „Elnias“, 1967 metais buvo išduotas leidimas statyti 26 poilsio namelius ir virtuvę 26 H'p, klubą. Kauno apygardos teismas nustatė, kad poilsio nameliams nebuvo išduotas statybos leidimas, todėl VTPSI daro išvadą, jog ginčo inžineriniam statiniui taip pat nebuvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas. VTPSI nurodė, kad tuo atveju, jei būtų tenkintas pareiškimas, reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turėtų būti atmestas.
8. Suinteresuotas asmuo Kultūros departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – Departamentas) atsiliepime į pareiškimą prašė teismo bylą nagrinėti ir sprendimą priimti atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus bei Departamento nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad sklypas (duomenys neskelbtini) patenka į nekilnojamosios kultūros vertybės - Šventosios, Elijos senovės gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre - (duomenys neskelbtini)) vizualinės apsaugos pozonį. Todėl nepriklausomai nuo juridinio fakto pripažinimo ar nepripažinimo, paveldosaugos reikalavimai vizualinės apsaugos pozonyje išliks nepakitę.
9. Suinteresuoti asmenys L. Š. ir A. Š. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimu pareiškėjo pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo netenkino ir iš pareiškėjo priteisė valstybei 95,98 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.
11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2003 m. sausio 15 d. Viešų varžytynių aktu Nr. 116 iš AB „Elnias“ įsigijo pastatus Šventosios poilsiavietėje: vasarnamį klubą, virtuvę, poilsio namelius (26 vienetus). Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. 2018 m. gegužės 25 d. patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planas, prilygintas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. 2018 m. rugsėjo 5 d. pareiškėjui išnuomotas 0,4345 ha kitos paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano archyve saugomuose fonduose nerasta. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano Šiaulių odos ir avalynės gamybinio susivienijimo „Elnias“ dokumentuose nėra. Palangos miesto savivaldybės administracija apie statybas leidžiančius dokumentus teritorijoje (duomenys neskelbtini), informacijos neturi. 2018 m. birželio 5 d. VTPSI atliko statybos patikrinimą dėl galimai savavališkos įvažiavimo statybos žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) ir patikrinimo metu nustatė, kad kadastriniais matavimais nesuformuotame valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), kultūros paveldo teritorijoje „Šventosios, Elijos senovinėje gyvenvietėje“ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ant esamos žvyro dangos naujai pastatytas apie 57,7 m ilgio, 3,5 m pločio ir apie 202 m2 ploto betoninių trinkelių įvažiavimas, įvažiavimų Nekilnojamojo turto registre įregistruota nėra. Už savavališkai pastatytą II gr. nesudėtingąjį inžinerinį statinį - privažiavimą, pareiškėjui kaip žemės naudotojui, 2018 m. liepos 27 d. surašyti savavališkos statybos aktas, 2018 m. liepos 30 d. privalomasis nurodymas nevykdyti statybos darbų ir privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2019 m. sausio 30 d. 2019 m. vasario 6 d. patikrinus privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymą nustatyta, kad privalomasis nurodymas yra neįvykdytas, t. y. įvažiavimas nenugriautas, statybos leidimas šio statinio statybai iš Palangos miesto savivaldybės administracijos negautas. 2023 m. rugpjūčio 18 d. netenkintas pareiškėjo prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto – kelio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą. Teismui pateikta MB „Kasiukai“ Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, kurioje kelias, esantis (duomenys neskelbtini), pažymėtas K1 – 0,046 km (statyba 1968 m.), ir K2 – 0,022 km (statyba 2021 m.).
12. Teismo vertinimu, visų pirma turi būti nustatyta, kad pareiškėjui 2003 m. sausio 15 d. įgyjant pastatus poilsiavietėje ((duomenys neskelbtini)): vasarnamį klubą, virtuvę, poilsio namelius (26 vienetus), kelias (ar jo dalis (K1)), kaip nekilnojamojo turto objektas, buvo įrengtas, t. y. kad buvęs savininkas odos ir avalynės įmonė „Elnias“ kelią teisės aktų nustatyta tvarka įrengė (pastatė) bei valdė, nes naujasis savininkas (pareiškėjas), negali įgyti daugiau teisių negu jų turėjo buvęs turto savininkas.
13. Teismas ištyręs visus byloje esančius įrodymus, pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus, sprendė, jog pareiškėjas neįrodė, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), dar iki pareiškėjui 2003 m. sausio 15 d. AB „Elnias“ Viešų varžytynių aktu Nr. 116, įgyjant pastatus Šventosios poilsiavietėje (ar įgijimo metu), buvo įrengtas/pastatytas kelias/jo dalis (K1), kaip nekilnojamojo turto objektas. Pareiškėjas nurodė, kad kelias buvo pastatyti/įrengtas 1968 ar 1972 metais, tačiau 1997 m. balandžio 1 d. įsigaliojus Nekilnojamojo turto registro įstatymui, į Nekilnojamojo turto registrą kaip nekilnojamasis turtas perrašytas nebuvo, o tai teismo vertinimu, suponuoja išvadą, jog šis ginčo inžinerinis statinys nebuvo pripažintas nekilnojamuoju ar kilnojamuoju daiktu, kuris buvo suformuotas įstatymo nustatyta tvarka ir kurio įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai. Kelias nebuvo inventorizuotas.
14. Teismas nurodė, kad analizuojamos situacijos kontekste vertintina, ar statinys pastatytas teisėtai. Šiuo atveju, aplinkybė, jog žemės sklype yra išvažinėta (galimai dėl naudojimosi susidarius duobėms ir pažvyruota) jo dalis, per se (pati savaime) nereiškia, kad kelias/jo dalis, kaip nekilnojamojo turto objektas, buvo įrengtas/pastatytas. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, todėl pareiškėjas šioje byloje turėjo įrodyti, kad kelias (jo dalis), žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), ankstesnio savininko buvo įrengtas/pastatytas. Teismas nustatė, kad pačiame varžytynių akte nėra minimas kelias/ jo dalis (K1), kas teismo vertinimu, iš dalies patvirtina teismo išvadą, kad kelias (jo dalis), kaip nekilnojamojo turto objektas, nebuvo parduotas/perduotas pareiškėjui, nes jis nebuvo ir įrengtas/pastatytas. Teismas konstatavo, kad byloje esančių įrodymų visuma neleidžia daryti labiau tikėtinos išvados, jog kelias (jo dalis – K1) buvo pastatytas/įrengtas, kaip nekilnojamasis daiktas priklausė Odos ir avalynės gamyklai „Elnias“ ir 2003 m. sausio 15 d. AB „Elnias“ Viešų varžytynių aktu Nr. 116, perleistas pareiškėjui. Pareiškėjui neįrodžius, jog kelias (jo dalis – K1) buvo pastatytas/įrengtas pagal statybą ir kaip nekilnojamasis daiktas priklausė Odos ir avalynės gamyklai „Elnias“, nėra pagrindo vertinti statybos teisėtumo (nes nenustatyta, kad kelias (jos dalis) buvo įrengtas/pastatytas), bei jo perėjimo pareiškėjo nuosavybėn remiantis 2003 m. sausio 15 d. AB „Elnias“ Viešų varžytynių aktu Nr. 116, kaip pagrindinių statinių priklausinio, todėl šios aplinkybės teismas netyrė kaip neturinčios reikšmės bylai ir jos teisiniam rezultatui. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, jog pareiškėjas neįrodė byloje siekiamo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto (reiškiamo reikalavimo), todėl jo pareiškimas netenkinamas.
15. Teismas, netenkinęs pareiškimo, 95,98 Eur išlaidos, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, priteisė iš pareiškėjo valstybei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
16. Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašė panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - pareiškėjo pareiškimą tenkinti. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Teismas neaptarė esminių faktinių aplinkybių. VTPSI privalomasis nurodymas yra ginčijamas teisme (Plungės apylinkės teismo byla Nr. e2-15-588/2023) dėl to, kad Inspekcija neteisingai nurodė statybos rūšį - nauja statyba. Žemės sklype (duomenys neskelbtini), visą laiką buvo kelias (įvažiavimas), o buvo pakeista tik kelio danga - iš žvyro dangos į betono trinkelių, t. y. buvo atliktas kelio kapitalinis remontas, o ne nauja statyba. Kadangi senas kelias nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, Inspekcija laiko, kad kelio nebuvo. Pareiškėjas, siekdamas įrodyti, kad kelias buvo, kad jis buvo dar iki jam iš varžytinių įsigyjant poilsiavietę „Elnias“, kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėjas prašė nustatyti juridinį faktą dėl inžinierinio statinio - kelio dalies K1, kurį įgijo kartu su kitais statiniais varžytinių aktu, kadangi kelio sudėtinę dalį K2 jis pastatė remdamasis išduotu statybos leidimu.
1.2. Iš teismo sprendimo negalima suprasti, kokius reikalavimus teismas taiko tarybiniais laikais įrengtam įvažiavimui į žemės sklypą bei kokių konkrečiai teisės aktų reikalavimų neatitiko žemės sklype esantis įvažiavimas (kelias), kad būtų galima pripažinti jį pagrindinių pastatų priklausiniu, kaip to prašė pareiškėjas. Šioje dalyje teismo sprendimas yra be motyvų.
1.3. Keliais yra laikomi ne tik inžinieriniai statiniai su žvyro danga, bet ir statiniai be dangos konstrukcijos, kurie priskiriami prie vietinės reikšmės vidaus kelių. Kiemo keliai, kaip vietinės reikšmės keliai gali būti įrengti ant neišjudinto natūraliojo grunto, gali būti su žvyro danga, gali būti netgi be dangos konstrukcijos, ir yra vienos eismo juostos. Todėl į tokius vidaus keliui keliamus reikalavimus, teismas ir privalėjo atsižvelgti, spręsdamas, ar (duomenys neskelbtini), esantis įvažiavimas atitinka kelio sąvoką.
1.4. Teismas, spręsdamas, ar žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nebuvo kelio, išimtinai vertino 1995-1999 ortofoto nuotrauką ir nepagrįstai sureikšmino ortofotonuotraukų įrodomąją reikšmę. Nėra aišku, kada ši nuotrauka daryta. Teismas selektyviai vertino į bylą pateiktus įrodymus, juos vertindamas atskirai, tačiau nevertindamas įrodymų visumos.
1.5. Teismas neatsižvelgė į įrodinėjimo specifiką ypatingos teisenos bylose. Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Teismas netinkamai vertino liudytojų A. K. ir E. C. parodymus. UAB ,,Topo erdvės“ 2017 m. vasario 7 d. topografinėje nuotraukoje žemės sklype (duomenys neskelbtini), pažymėtas žvyro dangos kelias sutartiniu ženklu ,,žv“. Šioje toponuotraukoje pažymėtas žvyro dangos kelias atitinka liudytojo A. K. nurodytą kelią, buvusį tarybiniais laikais. Detaliajame plane nustatytas 277 kv. m kelio servitutas iš dalies sutampa su plane pažymėtu keliu, kurio danga pažymėta sutartiniu ženklu ,,žv.“, kas reiškia žvyro danga. Palangos miesto savivaldybės administracija, tvirtindama planą, sudarydama nuomos sutartį bei nustatydama kelio servitutus, laikė žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), esantį įvažiavimą –inžinieriniu statiniu - keliu. VĮ „Registrų centras“ 2023 m. rugsėjo 11 d. suderino MB „Kasiukai“ sudarytą 2023 m. gegužės 30 d. kadastrinių matavimų bylą, kelio suformavimas buvo patikrintas kompetentingos institucijos ir žvyro dangos kelias, kuris vėliau buvo remontuojamas, atitiko statiniui keliamą reikalavimą, kad būtų galima suformuoti jį kaip nekilnojamojo turto objektą. VĮ „Registrų centras“ atsisakė registruoti kelią, nes pareiškėjas nepateikė nuosavybės teises patvirtinančių įrodymų į 1968 metų statybos kelią. Nurodytos aplinkybės paneigia teismo išvadas, kad pareiškėjas neįrodė, jog sklype (duomenys neskelbtini), buvęs įvažiavimas buvo kaip turto vienetas. Kelias buvo įrengtas dar iki pareiškėjui įsigyjant poilsiavietę.
1.6. Teisės aktai, galioję tarybiniais laikais, nenumatė galimybės registruoti inžinerinius statinius – įvažiavimus, todėl teismo išvada, jog šis ginčo inžinerinis statinys nebuvo pripažintas nekilnojamuoju ar kilnojamuoju daiktu, kuris buvo suformuotas įstatymo nustatyta tvarka ir kurio įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai, yra nepagrįsta.
1.7. Pareiškimu buvo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad įvažiavimą (kelią) pareiškėjas įsigijo kaip pagrindinių statinių priklausinį. Pareiškėjui neturint įrodymų, kad jis 2003 m. sausio 15 d. varžytynių aktu Nr. 116 kartu su pagrindiniais statiniais įsigijo inžinierinį statinį kelią, kuris nebuvo nurodytas varžytinių akte, tačiau kurį ištiko pagrindinių daiktų likimas, kaip priklausinį, pareiškėjas buvo priverstas kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Nagrinėjamu atveju reikšminga ir kasacinio teismo praktika, kuri numato, kad priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas ir tuo atveju, jeigu jis nebuvo registruotas nekilnojamojo turto registre. Priklausinio (ne)identifikavimas pagrindinio daikto perleidimo ar kitame sandoryje nelemia priklausinio teisinio statuso, t. y. neturi įtakos priklausinio teisiniam likimui, kaip šis yra apibrėžtas CK 4.14 straipsnio 1 dalyje. Priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas taip pat tuo atveju, kai priklausinys nebuvo įregistruotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-11-05 nutartis c. b. Nr. 3K-3-1051/2003; 2005-11-21 nutartis c. b. Nr. 3K-3-595/2005; 2014-10-15 nutartis c. b. Nr. 3K-3-428/2014 ir kt.).
1.8. Kasacinis teismas (2022 metų vasario 3 d. nutartis c. b. Nr. e3K-3-7-1075/2022 35 ir 36 punktai) nurodė, kad seniai pastatytam keliui, negali būti taikomi šiuo metu galiojantys reikalavimai.
1.9. Remiantis suformuota kasacinio teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2004; 2006-09-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006; 2008-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2008) darytina išvada, kad nėra kliūčių pripažinti kelią pareiškėjo pagrindinių statinių priklausiniu, nors jis ir nebuvo identifikuotas 2003 m. sausio 15 d. varžytynių akte Nr. 116 ir nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.
17. Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo VTPSI prašė apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
2.1. Teismas sprendimą priėmė detaliai ištyręs visus byloje esančius įrodymus. Statybą leidžiantis dokumentas turėjo būti išduodamas visai poilsiavietės statybai įskaitant inžinerinius statinius. Pagal ginčo statinio statybos laikotarpiu (1968-1985 m.) galiojusių teisės aktų nuostatas, dominavus valstybinei ir kooperatinei statybai ir tokiai pat nuosavybės teisei į statinius, teisiškai neįregistruotų statinių miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse neturėjo būti, visi statiniai turėjo būti tinkamai teisiškai įregistruoti. Ši tvarka galiojo iki 1994 m. gruodžio 22 d. ir joje buvo nustatyta, kad statiniai, jų priklausiniai gali būti statomi tik gavus nustatyta tvarka leidimus. Darant prielaidą, kad ginčo statinys yra pastatytas 1967 metais, jei ginčo statinys būtų buvęs pastatytas teisėtai, tai šio statinio teisinė registracija būtų buvusi atlikta dar Odų ir avalynės kombinato „Elnias“ vardu, o vėliau perrašyta teisių perėmėjai AB „Elnias“.
2.2. Pareiškėjas nėra visos poilsiavietės teritorijos ,,perėmėjas“, kas leidžia tvirtinti, jog pareiškėjas negalėtų būti ir visos poilsiavietės infrastruktūros, įskaitant ir kelią, savininkas, net ir darant prielaidą apie teisėtą šio kelio statybą. Pareiškėjas negalėjo 2003 m. įgyti betono plytų dangos inžinerinio statinio, kadangi betono plytų danga yra atsiradusi žymiai vėliau. Tokios būklės kelio, koks jis fiksuotas 2023 m. gegužės 30 d. kadastrinių matavimų byloje, 2003 m. sausio 15 d. nebuvo ir tokios būklės kelio pareiškėjas įgyti negalėjo.
2.3. Plungės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-15-588/2023 atmestas pareiškėjo ieškinys dėl Inspekcijos 2018 m. liepos 30 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo ir tenkintas Inspekcijos priešieškinis – pripažintas negaliojančiu Palangos miesto savivaldybės administracijos pareiškėjui 2021 m. vasario 10 d. išduotas statybos leidimas suteikiantis teisę statyti naują statinį – vidaus kelią. Teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, tačiau jame pateiktas aktualus šiai bylai vertinimas, kad savavališkai pastatyta kelio dalis Statinio projekte buvo nurodyta kaip kapitaliai remontuojamas statinys, tačiau minėta kelio dalis turėjo būti traktuojama kaip nauja statyba ir kad privažiavimui (keliui) (duomenys neskelbtini), neįregistruotam kapitalinis remontas nebuvo galimas, kad statybą leidžiančio dokumento gavimas ginčo keliui, paneigia ieškovo nurodytą aplinkybę, kad toje vietoje kelias visada buvo ir jo registracija viešajame registre anksčiau nebuvo būtina.
2.4. Klaipėdos apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-837-642/2023 2023 m. rugsėjo 26 d. priimtas pareiškėjui taip pat nepalankus procesinis sprendimas. Šioje byloje netenkintas pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo buvo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis 2003 m. sausio 15 d. varžytynių aktu Nr. 116 kartu su pagrindiniais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), įsigijo vandentiekio tinklus ir buitinių nuotekų tinklus, kaip pagrindinių statinių priklausinius.
2.5. Pareiškėjui neįrodžius, kad kelias (jo dalis – K1) buvo pastatytas/įrengtas pagal statybą reglamentuojančius teisės aktus, kuris kaip nekilnojamasis daiktas priklausė Odos ir avalynės gamyklai „Elnias“ ir 2003 m. sausio 15 d. AB „Elnias“ viešų varžytynių aktu Nr. 116 perleistas pareiškėjui, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo negalėjo būti tenkinamas.
18. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.
19. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
21. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
22. Apeliacinės instancijos teismas, prieš analizuodamas konkrečius apelianto apeliaciniame skunde nurodytus argumentus pažymi, jog nacionaliniam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu, kaip minėta, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019). Taigi apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio skundo dalykas (apelianto prašymas) ir apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai). Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl apeliacinio skundo
23. Bylos duomenys patvirtina, kad Lietuvos TSR Kretingos rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1967 m. gegužės 10 d. sprendimu Nr. 157 „Dėl sklypo paskyrimo Odų ir avalynės kombinatui „Elnias“ poilsio stovyklos statybai Šventosios gyvenvietėje“ Valstybiniam Odų ir avalynės kombinatui „Elnias“ paskirtas 5,625 kv. m sklypo plotas Šventosios gyvenvietėje, įeinantis į rajono miško pramonės teritoriją. 2003 m. sausio 15 d. Viešų varžytynių aktu Nr. 116 akcinė bendrovė „Elnias“ perdavė A. K. nuosavybėn Šventosios poilsiavietėje (adresu (duomenys neskelbtini), Šventosios gyvenvietė) esančius pastatus: vasarnamį klubą, virtuvę, poilsio namelius (26 vienetus). Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. 2018 m. gegužės 25 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-676 patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planas, prilygintas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. 2018 m. rugsėjo 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 16VĮ-205-(14.16.2) A. K. išnuomotas 0,4345 ha kitos paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), pagal valstybinės žemės nuomos sutarties projektą.
24. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą inžinerinio statinio (kelio) valdymo nuosavybės teise tikslu.
25. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tam, kad būtų nustatytas pastato valdymo nuosavybės teise faktas, pareiškėjas turi įrodyti šias būtinąsias sąlygas: 1) jis įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka. Toks aiškinimas yra grindžiamas tuo, kad bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau šie dokumentai yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018, 30 ir 31 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu 25 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika mutatis mutandis (liet. su tam tikrais pakeitimais) taikytina ir nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl statinio valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Todėl spręstina, kad pareiškėjas, visų pirma, turėjo įrodyti ginčo statinio (kelio) sukūrimo faktą.
27. Apelianto teigimu, teismas, spręsdamas, ar žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nebuvo kelio, išimtinai vertino 1995-1999 ortofoto nuotrauką ir nepagrįstai sureikšmino ortofotonuotraukų įrodomąją reikšmę. Teismas selektyviai vertino į bylą pateiktus įrodymus, juos vertindamas atskirai, tačiau nevertindamas įrodymų visumos. Apeliacinės instancijos teismas tokius pareiškėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamą sprendimą priėmė visapusiškai ir sistemiškai įvertinęs visus byloje esančius įrodymus – rašytinius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus.
29. Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų.
30. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018, 33 punktas; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021, 65 punktas).
31. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021 38 punktas).
32. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Apelianto teigimu, teismas neatsižvelgė į šią įrodinėjimo specifiką ypatingosios teisenos bylose. Su tokiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
33. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008). Vien netiesioginiai įrodymai atskirais atvejais gali būti pakankamas pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, o dėl to teismas nusprendžia atsižvelgdamas į pateiktų netiesioginių įrodymų visumą pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-695/2018, 29 punktas).
34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjant bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo taikomos ir bendrosios įrodinėjimo taisyklės. Todėl procesinė pareiga įrodyti ginčo kelio, kaip nekilnojamojo daikto, teisėto sukūrimo faktą tenka pareiškėjui (CPK 178 straipsnis), o jam šios aplinkybės neįrodžius pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo teismo turi būti atmestas.
35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ištirtus įrodymus, susijusius su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, tinkamai argumentavęs, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta, konstatavo, kad pateikti netiesioginiai įrodymai nesudaro pagrindo daryti net ir prielaida grindžiamą išvadą dėl pareiškėjo reiškiamo reikalavimo pagrįstumo. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvados padarytos vadovaujantis įrodinėjimo civiliniame procese specifiką nusakančia tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Vien tai, kad pareiškėjas byloje esančius įrodymus (jų pakankamumą) vertina kitaip nei pirmosios instancijos teismas, nesudaro pagrindo teigti, kad įrodymų vertinimo taisyklės buvo pažeistos.
36. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas iš bylos duomenų darydamas teisiškai reikšmingas išvadas pažeidė procesines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia pareiškėjo nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neteikia pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga, įvertinus byloje esančius įrodymus atskirai, nesuteikiant nė vienam iš jų iš anksto nustatytos didesnės įrodomosios galios.
37. Apeliaciniame skunde pažymima, jog Palangos miesto savivaldybės administracija, tvirtindama žemės sklypo planą, sudarydama nuomos sutartį bei nustatydama kelio servitutus, laikė žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), esantį įvažiavimą inžinieriniu statiniu – keliu. Valstybės įmonė „Registrų centras“ 2023 m. rugsėjo 11 d. suderino mažosios bendrijos „Kasiukai“ sudarytą 2023 m. gegužės 30 d. kadastrinių matavimų bylą, kelio suformavimas buvo patikrintas kompetentingos institucijos ir žvyro dangos kelias, kuris vėliau buvo remontuojamas, atitiko statiniui keliamą reikalavimą, kad būtų galima suformuoti jį kaip nekilnojamojo turto objektą. Nurodytos aplinkybės paneigia teismo išvadas, kad pareiškėjas neįrodė, jog sklype (duomenys neskelbtini), buvęs įvažiavimas buvo kaip turto vienetas. Kelias buvo įrengtas dar iki pareiškėjui įsigyjant poilsiavietę. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiems pareiškėjo argumentams.
38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo nurodomos aplinkybės, susiję su 2018 m. gegužės 25 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-676, patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano, prilyginto detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, sprendiniais, 2018 m. rugsėjo 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 16VĮ-205-(14.16.2) pagrindu 0,4345 ha kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties sudarymu su A. K., nustatant sklype kelio servitutą, ir 2023 m. gegužės 30 d. kadastrinių matavimų bylos parengimu bei jos suderinimu su VĮ „Registrų centras“, patvirtina nuo 2018 m. atliekamas administracines procedūras, skirtas esamos faktinės situacijos teisiniam įforminimui. Todėl apelianto vertinimas, kad aptartos aplinkybės patvirtina, jog ginčo kelias buvo įrengtas dar iki 2003 m., pripažintinas nepagrįstu.
39. Apelianto teigimu, iš teismo sprendimo negalima suprasti, kokius reikalavimus teismas taiko tarybiniais laikais įrengtam įvažiavimui į žemės sklypą bei kokių konkrečiai teisės aktų reikalavimų neatitiko žemės sklype esantis įvažiavimas (kelias), kad būtų galima pripažinti jį pagrindinių pastatų priklausiniu, kaip to prašė pareiškėjas. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliacinio skundo argumentus atmeta, kaip nepagrįstus.
40. Visų pirma, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjas byloje neįrodė, jog kelias (jo dalis – K1) buvo pastatytas/įrengtas ir kaip nekilnojamasis daiktas priklausė Odos ir avalynės gamyklai „Elnias“, pagrįstai sprendė nesant pagrindo vertinti kelio statybos teisėtumą.
41. Apeliacinės instancijos teismas taip pat akcentuoja, kad įrodyti aplinkybes, būtinas juridiniam faktui nustatyti, turi dėl tokio fakto kreipęsis asmuo. Todėl būtent pareiškėjui, siekusiam nustatyti ginčo statinio (kelio) valdymo nuosavybės teise faktą, teko pareiga pateikti pakankamai duomenų, kurie patvirtintų ne tik faktą, kad viešųjų varžytynių aktu jam buvo perduotos nuosavybės teisės į ginčo kelią, bet ir tai, kad buvęs statinio savininkas Valstybinis odų ir avalynės kombinatas (vėliau akcinė bendrovė) „Elnias“ šį statinį teisėtai sukūrė, valdė jį nuosavybės teise, nes naujasis savininkas negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo buvę turto savininkai (CK 4.48 straipsnis).
42. Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 278 „Dėl Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo“ 6.4. punktu, numatančiu, kad dokumentu, patvirtinančiu statybos teisėtumo faktą, gali būti ir vykdomojo komiteto sprendimas skirti žemės sklypą statybai. Apelianto teigimu, minėtame nutarime išvardintas alternatyvus dokumentų, patvirtinančių statybos teisėtumą, sąrašas. Vienas iš tokių dokumentų yra vykdomojo komiteto sprendimas skirti žemės sklypą statybai. Nurodoma, jog pareiškėjas yra pateikęs minėtą statybos teisėtumą patvirtinantį įrodymą.
43. Apelianto teigimu, ginčo kelio teisėtumą patvirtina Kretingos rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1967 m. gegužės 10 d. sprendimas Nr. 157 „Dėl sklypo paskyrimo Odų ir avalynės kombinatui „Elnias“ poilsio stovyklos statybai Šentosios gyvenvietėje“ (toliau – ir DŽDT VK 1967-05-10 sprendimas Nr. 157). Tokiam pareiškėjo vertinimui apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti.
44. DŽDT VK 1967-05-10 sprendimo Nr. 157 punkte 1 nurodyta, kad Kretingos rajono darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomasis komitetas nusprendė paskirti Valstybiniam odų ir avalynės kombinatui „Elnias“ 5 625 kv. m sklypo plotą Šventosios gyvenvietėje, įeinantį į rajono miško pramonės teritoriją, pagal išplanavimo ir užstatymo projektą. Pagal šio sprendimo 2 punktą Valstybinis odų ir avalynės kombinatas „Elnias“ poilsio namelių statybą turi teisę pradėti tik gavęs iš rajono architekto statybos darbams vykdyti leidimą. Sprendimo 3 punkte nurodyta, kad užbaigtos statybos priėmimui eksploatacijon bus paskirta tarpžinybinė komisija, nurodant jos sudėtį (1 t., b. l. 10).
45. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aptariamas įrodymas patvirtina atitinkamo žemės sklypo ploto priskyrimą Odų ir avalynės kombinatui „Elnias“ poilsio stovyklos statybai Šventosios gyvenvietėje, tačiau DŽDT VK 1967-05-10 sprendime Nr. 157 nesant nurodytų jokių duomenų apie ginčo kelio statybą, minėtas įrodymas nelaikytinas patvirtinančiu ginčo kelio pastatymo 1968 m.-1972 m. faktą, ar kelio statybos teisėtumą.
46. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tarybiniais laikais galiojančių teisės aktų pagrindu buvo vykdoma savavalinės statybos kontrolė, todėl tuo atveju, jeigu poilsiavietėje „Elnias“ būtų buvę savavalinės statybos statinių, būtų buvusi fiksuota savavalinė statyba. Tokie pareiškėjo argumentai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad byloje nebuvo įrodytas nei ginčo kelio statybos 1968 m.-1972 m. faktas, nei šio daikto priklausymas Odų ir avalynės kombinatui „Elnias“.
47. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nors teismas nurodė, kad kelias, kaip statinys nebuvo inventorizuotas, atkreiptinas dėmesys, kad kelias (įvažiavimas) buvo pažymėtas situacijos išdėstymo plane. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apelianto aptariamu įrodymu, kuris yra Klaipėdos tarpmiestinės techninės inventorizacijos biuro namų valdos ((duomenys neskelbtini)) techninės apskaitos bylos sudėtinė dalis, nustatė, kad šiame plane yra pažymėtos sklypo ribos bei sklype esančių pastatų išsidėstymas. Tačiau aptariamame plane nėra pažymėto ginčo kelio, kaip statinio (1 t., b. l. 11).
48. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pareiškimu buvo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad įvažiavimą (kelią) pareiškėjas įsigijo kaip pagrindinių statinių priklausinį. Apelianto teigimu nagrinėjamu atveju reikšminga ir kasacinio teismo praktika, kuri numato, kad priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas ir tuo atveju, jeigu jis nebuvo registruotas nekilnojamojo turto registre. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais pareiškėjo argumentais neturi pagrindo sutikti.
49. Pagal Civilinio kodekso 4.19 straipsnį priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Civilinio kodekso 4.14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta kitaip.
50. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pareiškėjas, įrodinėdamas, kad ginčo kelias jo nuosavybėn buvo perduotas kartu su 2003 m. sausio 15 d. varžytynių aktu Nr. 116 jam perduotais pastatais, kaip šių pastatų priklausinys, visų pirma turėjo įrodyti, kad šis kelias kaip nekilnojamasis daiktas aptariamų pastatų perdavimo pareiškėjui metu jau buvo teisėtai sukurtas statybos būdu. Byloje nebuvo nustatyta faktinė aplinkybė, kad 2003 m. sausio 15 d. varžytynių akto Nr. 116 pasirašymo metu ginčo kelias buvo pastatytas. Todėl negalima ir teisinė išvada, kad ginčo kelias pareiškėjui buvo perduotas kartu su minėtu varžytynių aktu jam perduotais pastatais, kaip šių pastatų priklausinys. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje neįrodžius ginčo kelio egzistavimo 2003 m. sausio 15 d. varžytynių akto Nr. 116 pasirašymo metu fakto, neaktualiomis pripažintinos apelianto cituojamos kasacinio teismo nutartys, kuriose pateiktas Civilinio kodekso 4.14 straipsnio ir 4.19 straipsnio nuostatų aiškinimas.
51. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad vadovaujantis Lietuvos Automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2016 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. V-258 patvirtintomis Vietinės reikšmės kelių (gatvių) defektų (pažaidų) nustatymo ir statybos darbų rūšies parinkimo rekomendacijomis keliais yra laikomi ne tik inžinieriniai statiniai su žvyro danga, bet ir statiniai be dangos konstrukcijos, kurie priskiriami prie vietinės reikšmės vidaus kelių. Kiemo keliai, kaip vietinės reikšmės keliai gali būti įrengti ant neišjudinto natūraliojo grunto, gali būti su žvyro danga, gali būti netgi be dangos konstrukcijos, ir yra vienos eismo juostos. Todėl į tokius vidaus keliui keliamus reikalavimus, teismas ir privalėjo atsižvelgti, spręsdamas, ar (duomenys neskelbtini), esantis įvažiavimas atitinka kelio sąvoką. Apeliacinės instancijos teismas nesutikdamas su tokiais apelianto argumentais pažymi, kad Lietuvos Automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2016 m. gegužės 4 d. įsakymas Nr. V-258 šiuo atveju netaikytinas, nes nei pareiškėjo įrodinėjamais kelio pastatymo metais –1968 m. ar 1972 m., nei 2003 m. sausio 15 d. varžytynių akto Nr. 116 pasirašymo metu, tokio teisės akto apskritai nebuvo, o įstatymai neturi atgręžtinės galios (CK 1.7 straipsnio 2 dalis).
52. Apelianto teigimu, tarybiniais laikais galioję teisės aktai nenumatė galimybės registruoti inžinerinius statinius – įvažiavimus, todėl teismo išvada, jog šis ginčo inžinerinis statinys nebuvo pripažintas nekilnojamuoju ar kilnojamuoju daiktu, kuris buvo suformuotas įstatymo nustatyta tvarka ir kurio įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai, yra nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu argumentu sutinka tik iš dalies.
53. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto teiginiu, jog Ministrų tarybos 1970 metų sausio 4 d. nutarimu Nr. 2 patvirtinta Teisinio pastatų registravimo miestuose ir miestų tipo gyvenvietėse instrukcija nenumatė galimybės registruoti inžinerinių statinių. Vadinasi, duomenys apie ginčo kelią buvusiuose valstybinio žemės kadastro duomenų registre ir (ar) Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure negalėjo būti sukaupti. Atitinkamai 1997 m. balandžio 1 d. įsigaliojus Nekilnojamojo turto registro įstatymui šie duomenys į Nekilnojamojo turto registrą negalėjo būti perrašomi.
54. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kaip pripažįsta ir pats apeliantas, 1997 m. balandžio 1 d. įsigaliojus Nekilnojamojo turto registro įstatymui, atsirado galimybė registruoti ir iki tol buvusius, bet neįregistruotus inžinerinius statinius. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuo 1998 m. sausio 1 d. iki pat varžytinių akto pasirašymo 2003 m. sausio 15 d., t. y. per penkerius metus, buvęs savininkas akcinė bendrovė „Elnias“ ginčo turto neįregistravo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptarta aplinkybė, priešingai nei nurodo apeliantas, leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog šis ginčo inžinerinis statinys nebuvo pripažintas nekilnojamuoju daiktu, kuris buvo suformuotas įstatymo nustatyta tvarka.
55. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apelianto argumentai, susiję su kasacinio teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-1075/2022, pateiktu išaiškinimu, kad seniai pastatytam keliui, negali būti taikomi šiuo metu galiojantys reikalavimai, nagrinėjamu atveju nėra aktualūs, kadangi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjui neįrodžius ginčo kelio pastatymo fakto, nėra sprendžiamas jo statybos teisėtumo klausimas.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties
56. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia galutinio teismo sprendimo rezultato.
57. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo teisinius santykius, bei jas aiškinančią kasacinio teismo praktiką, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio ir faktinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
58. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
59. Pareiškėjo apeliacinio skundo netenkinus, jam nepriteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.
60. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys nėra pateikę prašymo dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Rasa Urbanavičiūtė