Administracinė byla Nr. I16-21/2007
Procesinio sprendimo kategorija 17.1(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. gruodžio 29 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Vaidos Urmonaitės (pranešėja),
sekretoriaujant Giedrei Telksnienei,
dalyvaujant Ūkio ministerijos atstovams Linai Lukoševičiūtei, Antanui Kartunavičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo norminę administracinę bylą pagal pareiškėjo Kauno miesto apylinkės teismo prašymą ištirti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 97.4 punkto atitikimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalies, 1.5 straipsnio 1 dalies, 6.246 straipsnio 1 dalies, 6.247 straipsnio, 6.248 straipsnio 1 dalies, 6.249 straipsnio 1 dalies, 6.251 straipsnio 1 dalies nuostatoms.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. kovo 29 d. nutartimi kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas ištirti, ar Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 97.4 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalies, 1.5 straipsnio 1 dalies, 6.246 straipsnio 1 dalies, 6.247 straipsnio, 6.248 straipsnio 1 dalies, 6.249 straipsnio 1 dalies, 6.251 straipsnio 1 dalies nuostatoms.
Pareiškėjas nurodė, kad civilinėje byloje ieškovas akcinė bendrovė ,,VST“, nustatęs, jog atsakovės R. N. abonento elektros skaitiklio plombos yra suklastotos, prašė priteisti iš jos žalos atlyginimą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 97.4 punktu, numatančiu, kad radus elektros apskaitos prietaisą sugadintą taip, kad gedimas matomas, operatorius turi teisę perskaičiuoti buitinio vartotojo suvartotos elektros energijos kiekį pagal faktinę elektros energijos imtuvų galią, taikant dažniausiai vartojamų imtuvų darbo valandų kiekio per parą lentelę.
Pareiškėjui kilo abejonių, ar Taisyklių 97.4 punkto nuostatos, pagal kurias operatorius gali paskaičiuoti vartotojo neteisėtai sunaudotos elektros energijos dydį net ir tuo atveju, kai nebuvo neteisėto elektros energijos naudojimo fakto, o buvo nustatytas tik išorinis matomas elektros skaitiklio pažeidimas (pavyzdžiui, buvo nustatytas vien tik elektros energijos skaitiklio išorinio stiklo matomas įtrūkimas), neprieštarauja Civilinio kodekso l .2 straipsnio 1 dalies, 1.5 straipsnio l dalies, 6.246 straipsnio l dalies, 6.247 straipsnio, 6.248 straipsnio l dalies, 6.249 straipsnio l dalies, 6.251 straipsnio l dalies reikalavimams. Abejones ginčijamo norminio administracinio akto teisėtumu pareiškėjas grindžia tokiais argumentais:
1. Pagal Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 6 punktą, neteisėtu elektros energijos vartojimu yra laikomas toks atvejis, kai vartotojas sugadina elektros apskaitos prietaisus. Tačiau, vadovaujantis Taisyklių 97.4 punktu, neteisėtai suvartotos elektros energijos dydžio paskaičiavimui nėra būtinas Taisyklių 6 punkte apibrėžtas neteisėtas elektros energijos vartojimas (atvejis, kai elektros apskaitos prietaisus sugadina vartotojas). Neteisėtai suvartotos elektros energijos dydžio paskaičiavimui pakanka vien tik sugadinto apskaitos prietaiso radimo fakto. Civilinis kodeksas numato, kad įstatymų arba sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti ir be kaltės (Civilinio kodekso 6.248 str. l d.). Teismo nuomone, ieškovui (operatoriui) civilinėje byloje neįrodinėjant neteisėto elektros energijos naudojimo (o ne apskaitos prietaisų sugadinimo) fakto, o atsakovui (buitiniam vartotojui) nurodant, kad elektros energija neteisėtai naudojama nebuvo, tačiau kaip ir ieškovui neprašant byloje paskirti ekspertizę, vadovaujantis Taisyklių 97.4 punktu, ieškovo paskaičiuotas žalos dydis turėtų būti priteisiamas net ir nesant neteisėto elektros energijos naudojimo fakto, t.y. faktiškai nesant Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje apibrėžtų žalos ir nuostolių.
2. Pagal Taisyklių 97.4 punktą operatoriui neteisėtu elektros energijos vartojimu padarytos žalos dydis privalomai skaičiuojamas vien tik remiantis Taisyklių l priede nurodytais įvairių elektros energijos imtuvų veikimo valandų skaičiais, nenurodant, kad tokie skaičiai paskaičiuoti remiantis kokiais nors objektyviais duomenimis, o ne tik subjektyvia skirstomųjų tinklų operatoriaus nuomone, abejotina, ar Taisyklių 97.4 punkto nuostata neprieštarauja Civilinio kodekso 1.5 straipsnio l daliai, pagal kurią civilinių teisinių santykių subjektai, taip pat ir operatoriai (ieškovai) civilinėse bylose dėl žalos atlyginimo priteisimo, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, bei Civilinio kodekso 6.251 straipsnio l daliai, pagal kurią nukentėjusiam civilinių teisinių santykių subjektui, taip pat ir operatoriui (ieškovui) civilinėse bylose dėl žalos atlyginimo priteisimo, visiškai turi būti atlyginti tiktai tie nuostoliai, kurie jam buvo padaryti.
II.
Rengiant bylą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo posėdžiui, gautas Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos atsiliepimas į prašymą. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija prašo Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 97.4 punktą pripažinti teisėtu. Nurodo, kad pagal nustatytąjį elektros energijos persiuntimo kainų reguliavimą, operatorių veikloje patirtos sąnaudos turi būti įskaičiuojamos nustatant viršutines perdavimo, skirstymo, visuomeninio tiekimo paslaugų ir visuomeninės elektros energijos kainų ribas (Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 43 straipsnis). Taigi galutiniam elektros energijos kainos dydžiui turi įtakos ir ta operatorių sąnaudų dalis, kuri patiriama dėl nesąžiningų elektros energijos vartotojų, apgaule vengiančių tinkamai atsiskaityti už suvartotą elektros energiją ir taip darančių žalą ne tik operatoriams, bet ir visuomenei. Nustačius Taisyklių 97.4 punkte numatytus įrodomuosius faktus, suteikiančius operatoriui teisę perskaičiuoti buitinio vartotojo suvartotos elektros energijos kiekį, daroma išvada apie: 1) neteisėto elektros energijos vartojimo juridinį faktą; 2) netinkamo atsiskaitymo už suvartotą elektros energijos juridinį faktą; 3) buitinio vartotojo pareigos bendradarbiauti su operatoriumi pažeidimo juridinį faktą; 4) buitinio vartotojo bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimo juridinį faktą. Pradeda galioti nuginčijama prezumpcija, jog buitinis vartotojas, neteisėtai vartodamas elektros energiją, padarė operatoriui žalą. Vartotojas turi galimybes ginčyti bei paneigti žalos operatoriui padarymo prezumpciją, įrodinėdamas: 1) kad nėra Taisyklių 97.4 punkte įtvirtintų įrodomųjų faktų; ir/arba 2) kad nors Taisyklių 97.4 punkte įtvirtinti įrodomieji faktai ir yra, tačiau operatoriui realiai žala neatsirado (pavyzdžiui, dėl tol, jog elektros energija tam tikru laikotarpiu apskritai nebuvo vartojama); ir/arba 3) kad buitinis vartotojas ėmėsi visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta neteisėto elektros energijos vartojimo bei žalos operatoriui padarymo ir pan. Kiekvienu konkrečiu atveju konkrečioje byloje išvadą dėl buitinio vartotojo civilinės atsakomybės sąlygų nustatyta tvarka turi padaryti bylą nagrinėjantis teismas. Išdėstyti argumentai patvirtina, jog Taisyklių 97.4 punkte nustatytas teisinis reguliavimas neprieštarauja CK 1.2 straipsnio l daliai, 1.5 straipsnio l daliai, 6.246 straipsnio l daliai, 6.247 straipsniui, 6.248 straipsnio l daliai, 6.249 straipsnio l daliai, 6.251 straipsnio l daliai.
Dėl prašyme iškeltos abejonės, kad pagal Taisyklių 97.4 punktą operatoriui neteisėtu elektros energijos vartojimu padarytos žalos dydis privalomai skaičiuojamas vien tik remiantis Taisyklių l priede nurodytais įvairių elektros energijos imtuvų veikimo valandų skaičiais, nenurodant, kad tokie skaičiai paskaičiuoti remiantis kokiais nors objektyviais duomenimis, Lietuvos Respublikos ūkio ministerija pažymėjo, jog Civilinio kodekso 6.249 straipsnio l dalis nustato, kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Sistemiškai aiškinant Civilinio kodekso bei Taisyklių nuostatas, darytina išvada, jog Taisyklių l priede buitinių vartotojų dažniausiai vartojamų elektros energijos imtuvų darbo valandų kiekio per parą lentelėje esantys duomenys yra preziumuojami dydžiai, ir tiek operatorius, tiek buitinis vartotojas, nesutikdami su minėtoje lentelėje nurodytais dydžiais, turi teisę konkrečioje byloje įrodinėti faktinį elektros energijos imtuvų darbo valandų kiekį. Be to, Civilinio kodekso 6.251 straipsnio 2 dalis buitiniam vartotojui suteikia teisę įrodinėti, jog nuostolių (žalos) atlyginimo dydis turi būti sumažintas. Toks reguliavimas neprieštarauja Civilinio kodekso 1.5 straipsnio l daliai, 6.251 straipsnio l daliai.
Atsiliepime taip pat pažymima, kad įsiteisėjusiu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. liepos l d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I6-l5/2002 analogiškas pagal turinį teisinis reguliavimas buvo pripažintas teisėtu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 111 str. 2 d. 2 p.).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
III.
Dėl teisės akto teisėtumo tyrimo apimties
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. kovo 29 d. nutartimi prašo ištirti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 97.4 punkto teisėtumo klausimą.
Ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 97.4 punktas, kuriame nurodytos taisyklės, taikomos atsiskaitant buitiniams vartotojams, išdėstytas taip:
,,97.4 radus buitiniam vartotojui persiunčiamai (tiekiamai) elektros energijai apskaityti įrengtą elektros apskaitos prietaisą ar elektros apskaitos schemos elementą sugadintą taip, kad elektros apskaitos prietaiso ar elektros apskaitos schemos elemento gedimas matomas (pažeistas elektros skaitiklio stiklas arba korpusas, sugadintas elektroninio elektros skaitiklio modulis, kad neįmanoma nuskaityti rodmenų ir sukauptos informacijos, pažeistos ar nutrauktos plombos nuo elektros skaitiklio ar įvadinės elektros apskaitos spintos (skydelio) ir kitų su elektros apskaita susijusių plombuojamųjų vietų, nurodytų Taisyklių 58 punkte; taip pat siekiant sumažinti elektros skaitiklio rodmenis naudojamos mechaninės ir kitos elektros skaitiklio disko stabdymo priemonės), arba pakeitus elektros apskaitos prietaiso prijungimo schemą, operatorius turi teisę perskaičiuoti buitinio vartotojo suvartotos elektros energijos kiekį per laikotarpį nuo operatoriaus atstovo dokumentuose užfiksuotos paskutinės elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų patikrinimo dienos, bet ne ilgesnį kaip vieneri metai. Galutinį perskaičiuojamo laikotarpio terminą nustato operatoriaus sudaryta komisija.
Perskaičiuojama tokia tvarka: jei buitinis vartotojas neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akto (2 priedas) surašymo metu suteikia galimybę operatoriaus atstovui patikrinti ir nustatyti tuo metu esančių elektros imtuvų galią, tai patiekta elektros energija ar elektros energijos persiuntimo paslaugos vertė perskaičiuojama pagal faktinę elektros energijos imtuvų galią taikant buitinių vartotojų dažniausiai vartojamų elektros energijos imtuvų darbo valandų kiekio per parą lentelę (1 priedas); jei buitinis vartotojas visuomeninio tiekėjo ar operatoriaus atstovui nesuteikia galimybės nustatyti veikiančių elektros energijos imtuvų galią, tai persiųsta elektros energija perskaičiuojama pagal buitiniam vartotojui sutartyje nustatytą leistinąją naudoti galią ir 24 valandų per parą trukmę.
Kai nustatoma, kad buitinis vartotojas, siekdamas sumažinti apskaitomos elektros energijos kiekį arba elektros skaitiklio rodmenis, kitaip paveikia elektros apskaitos prietaisą ar elektros apskaitos schemos elementus, o operatoriaus atstovas per paskutinį elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų patikrinimą šios buitinio vartotojo veikos dėl jos slapto pobūdžio negalėjo pastebėti (išorinio magnetinio lauko poveikis, elektros apskaitos prietaisų rodmenys atsukami atgal ar stabdomi specialiaisiais prietaisais, elektros apskaitos prietaisų, matavimo transformatorių falsifikavimas ar pan.) arba įrengdamas paslėptą atvadą prijungė elektros imtuvus prieš elektros apskaitą arba be jos, operatorius turi teisę perskaičiuoti tokio buitinio vartotojo suvartotos elektros energijos kiekį, elektros energijos vertę šio punkto pirmoje pastraipoje nustatyta tvarka per laikotarpį nuo sutarties sudarymo dienos, bet ne ilgesnį kaip treji metai. Galutinį perskaičiuojamo laikotarpio terminą nustato operatoriaus sudaryta komisija.
Kai nustatoma, kad fizinis asmuo savavališkai prijungė elektros įrenginius prie operatoriaus elektros tinklo, operatorius turi teisę apskaičiuoti suvartotos elektros energijos kiekį, elektros energijos vertę nustatydamas, kad ištisą parą (24 valandas) esant vienfaziam įvadui naudojama 6 kW galia, o trifaziam įvadui – 10 kW galia. Jei buvo nustatyta, kad prie elektros tinklo buvo prijungti elektros imtuvai, kurių bendra įrengtoji galia yra didesnė, nei nurodyta, tai perskaičiuojant taikoma bendra imtuvų galia. Laikotarpis, per kurį apskaičiuojama suvartota elektros energija, neturi būti ilgesnis kaip vieneri metai. Galutinį apskaičiuojamo laikotarpio terminą nustato operatoriaus sudaryta komisija.“
Nors Kauno miesto apylinkės teismo nutarties rezoliucine dalimi prašoma patikrinti viso Taisyklių 97.4 punkto teisėtumą, tačiau iš nutarties motyvų matyti, kad teismui abejonių kelia tik šio punkto 1 ir 2 pastraipose suformuluotos tam tikros teisės normos. Todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija tirs, ar Taisyklių 97.4 punkto 1 ir 2 pastraipose išdėstytos nuostatos neprieštarauja Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 daliai, 6.247 straipsniui, 6.248 straipsnio 1 daliai, 6.251 straipsnio 1 daliai.
Civilinio kodekso (patvirtinto 2000 m. liepos 18 d. įstatymu Nr. VIII-1864) 1.2 ir 1.5 straipsniuose įtvirtinti civilinių teisinių santykių reglamentavimo principai. Civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis jų subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principais (Civilinio kodekso 1.2 str. 1 d.); civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (Civilinio kodekso 1.5 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas argumentų dėl Taisyklių 97.4 punkto nuostatų, išdėstytų pirmoje ir antroje pastraipose, galimo prieštaravimo Civilinio kodekso 1.2 ir 1.5 straipsniuose nurodytiems civilinės teisės principams nutartyje nenurodė, taip pat į tai, kad civilinių santykių teisinio reglamentavimo principus, kurie skirti visiems civilinių teisinių santykių subjektams ir juos būtina aiškinti bei taikyti sistemiškai su kitomis Civilinio kodekso normomis, reglamentuojančiomis konkrečius teisinius santykius, Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių, teisėjų kolegija atskirai šių teisės normų neanalizuos ir Taisyklių 97.4 punkto pirmos ir antros pastraipos nuostatų atitikties Civilinio kodekso 1.2 ir 1.5 straipsniuose įtvirtintiems civilinės teisės principams netirs.
IV.
Dėl ginčijamų teisės normų atitikties Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 daliai, 6.247 straipsniui, 6.248 straipsnio 1 daliai, 6.249 straipsnio 1 daliai,6.251 straipsnio 1 daliai
Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės, kurios reglamentuoja elektros energijos vartotojų (tarp jų ir laisvųjų vartotojų) santykius su visuomeniniais tiekėjais, skirstomųjų tinklų operatoriais ir perdavimo sistemos operatoriumi (Taisyklių 1 p.). Taisyklių 97.4 punkte (pirmoje pastraipoje) nustatyta, kad atsiskaitant buitiniams vartotojams taikomos ir tokios taisyklės: ,,radus buitiniam vartotojui persiunčiamai (tiekiamai) elektros energijai apskaityti įrengtą elektros apskaitos prietaisą ar elektros apskaitos schemos elementą sugadintą taip, kad elektros apskaitos prietaiso ar elektros apskaitos schemos elemento gedimas matomas (pažeistas elektros skaitiklio stiklas arba korpusas, sugadintas elektroninio elektros skaitiklio modulis, kad neįmanoma nuskaityti rodmenų ir sukauptos informacijos, pažeistos ar nutrauktos plombos nuo elektros skaitiklio ar įvadinės elektros apskaitos spintos (skydelio) ir kitų su elektros apskaita susijusių plombuojamųjų vietų, nurodytų Taisyklių 58 punkte; taip pat siekiant sumažinti elektros skaitiklio rodmenis naudojamos mechaninės ir kitos elektros skaitiklio disko stabdymo priemonės), arba pakeitus elektros apskaitos prietaiso prijungimo schemą, operatorius turi teisę perskaičiuoti buitinio vartotojo suvartotos elektros energijos kiekį per laikotarpį nuo operatoriaus atstovo dokumentuose užfiksuotos paskutinės elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų patikrinimo dienos, bet ne ilgesnį kaip vieneri metai. Galutinį perskaičiuojamo laikotarpio terminą nustato operatoriaus sudaryta komisija.“ Teismui abejonių kelia nuostatos, pagal kurias operatorius gali paskaičiuoti vartotojo neteisėtai sunaudotos elektros energijos dydį net ir nenustatęs elektros energijos neteisėto naudojimo fakto, apsiribodamas vien tik tokiomis aplinkybėmis, kad nustatytas matomas elektros apskaitos prietaiso ar elektros apskaitos schemos elemento kuris nors iš išvardintų gedimų arba pakeista elektros apskaitos prietaiso prijungimo schema. Toks reglamentavimas, teismo nuomone, gali prieštarauti Civilinio kodekso Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalies, 6.247 straipsnio, 6.248 straipsnio 1 dalies, 6.249 straipsnio 1 dalies ir 6.251 straipsnio 1 dalies reikalavimams. Pats pareiškėjas nutartyje išdėsto tik motyvus, dėl kurių jam abejonių kelia, ar minėtos Taisyklių nuostatos atitinka Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 1 dalį ir 6.249 straipsnio 1 dalį, tačiau jokių argumentų dėl jų galimo prieštaravimo kitoms nurodytoms Civilinio kodekso teisės normoms, nenurodė.
Pagrindas elektros energijai tiekti yra tiekėjo ir vartotojo sudaryta elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis. Civilinio kodekso 6.383 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį, energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Pagal šio straipsnio 2 dalį, energijos pirkimo-pardavimo sutartis sudaroma su abonentu tik tuo atveju, kai jis turi energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų, ir kai įrengti energijos apskaitos prietaisai.
Taigi elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis įpareigoja abonentą (vartotoją) ne tik sumokėti už jam patiektą elektros energiją, bet ir užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų ir naudojamų prietaisų bei įrenginių tvarkingumą. Akivaizdu, kad elektros energijos tiekimas galimas tik per tiekimo tinklą ir tik įrengus apskaitos prietaisus. Vartotojui patiekta elektros energija, suteiktos elektros energijos persiuntimo paslaugos apskaitomos pagal įrengtų elektros apskaitos prietaisų rodmenis (Taisyklių 86 p.). Tikslius duomenis apie elektros apskaitos prietaisų rodmenis ir kitą atsiskaityti būtiną informaciją vartotojas privalo pateikti visuomeniniam tiekėjui ir (ar) operatoriui sutartyje nustatytais terminais ir būdu (Taisyklių 87 p.). Civilinio kodekso 6.388 straipsnio 1 dalyje taip pat nurodyta, kad abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita. Vadinasi, elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis ir minėtos teisės normos nustato vartotojui pareigą mokėti tiekėjui už sunaudotą energijos kiekį būtent pagal elektros apskaitos prietaisų rodmenis.
Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagal Civilinio kodekso 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.
Kaip jau buvo minėta, užtikrinti vartotojui priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą privalo pats vartotojas. Naudojant elektros energiją, tačiau nepateikiant tiekėjui ir (ar) operatoriui tikslių duomenų apie elektros apskaitos prietaisų rodmenis dėl to, kad energija naudojama be apskaitos prietaisų iš viso arba dėl jų netvarkingumo, vartotojas nevykdo sutartyje ir teisės akte nustatytos pareigos. Neabejotina, kad neapskaitinio elektros energijos vartojimo atvejais tiekėjui padaroma žala. Todėl konstatuojama, kad naudodamas tiekiamą elektros energiją be apskaitos prietaisų ar tuomet, kai apskaitos prietaisai yra netvarkingi (nustatyti Taisyklių 97.4 punkte išvardinti pažeidimai), nepriklausomai nuo to, ar jo kaltė dėl pačių pažeidimų nustatyta, vartotojas elgiasi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai, tuo sudarydamas sąlygas neapmokėti tiekėjui už gaunamą elektros energiją ir atsirasti nuostoliams. Svarbu nustatyti ne tai, kad pats vartotojas pažeidė elektros apskaitos prietaisą ar sugadino elektros apskaitos schemos elementą, o tą aplinkybę, kad jo elgesys neatitiko tvarkingo elektros vartotojo, kuris rūpinasi jam priklausančiais elektros įrenginiais, imasi atitinkamų priemonių, kad šie prietaisai tvarkingai funkcionuotų, standarto. Jeigu vartotojas pažeidžia jam nustatytą pareigą užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo įrenginių tvarkingumą, tinkamą naudojimąsi jais (Taisyklių 45.2 p.) ir pareigą nedelsiant informuoti tiekėją (operatorių) apie visus elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų gedimus, elektros apskaitos prietaisų, elektros apskaitos schemos elementų, kitų su elektros apskaita susijusių plombuojamųjų vietų plombų pažeidimus ar nutraukimus, taip pat apie nepagrįstą pagal elektros apskaitos prietaisus elektros energijos suvartojimo sumažėjimą arba padidėjimą (Taisyklių 45.11.1 p.), pripažintina, kad jis elgėsi nepakankamai apdairiai, rūpestingai ir atidžiai, ir dėl tokio jo elgesio tiekėjui buvo padaryta žala. Be to, Taisyklių 62 punkte taip pat yra nurodyta, kad už elektros apskaitos prietaisų, elektros apskaitos schemose naudojamos įrangos ir įtaisų bei visų plombų apsaugą atsako objekto ir (ar) įrenginių, kuriuose jie įrengti, savininkai arba nuomininkai, jei sutartyje nenustatyta kitaip.
Pagal Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (2004 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. IX-2307 redakcija) 43 straipsnio 3 dalies 1 punktą, nustatant viršutines perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų ribas numatomos būtinos elektros energijos pirkimo, perdavimo, skirstymo, tiekimo, tarp jų elektros energijos sąnaudų padengimo, išlaidos. Todėl, kaip teisingai atsiliepime nurodo Ūkio ministerija, galutiniam elektros energijos kainos dydžiui turi įtakos ir ta operatorių sąnaudų dalis, kuri patiriama dėl nesąžiningų elektros energijos vartotojų, apgaule vengiančių tinkamai atsiskaityti už suvartotą elektros energiją, ir taip darančių žalą ne tik operatoriams, bet ir visuomenei. Tad Taisyklių 97.4 punkte nustatytu atsiskaitymo už elektros energiją teisiniu reguliavimu siekiama išvengti neteisėtu ir nesąžiningu elektros energijos vartojimu daromos žalos bei nepažeisti sąžiningų vartotojų teisių ir teisėtų interesų. Rūpestingas, atidus ir sąžiningas vartotojas negali atsidurti blogesnėje padėtyje, mokėdamas didesnę kainą už gaunamą elektros energiją, nei tas, kuris elgiasi neatidžiai, nerūpestingai, neapdairiai, nesąžiningai, arba kuris piktnaudžiauja savo teisėmis.
Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta: ,,Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.“
Pagal Civilinio kodekso 251 straipsnio 1 dalį, padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.
Taisyklių 97.4 punkto pirmoje pastraipoje nustatytos bendros elektros energijos kiekio apskaičiavimo taisyklės neapskaitinio elektros naudojimo atvejais, atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo pobūdį ir aplinkybes. Tuo tarpu Taisyklių 97.4 punkto antroje pastraipoje nustatyta, kad buitinio vartotojo suvartotos elektros energijos kiekis perskaičiuojamas tokia tvarka: ,,jei buitinis vartotojas neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akto (2 priedas) surašymo metu suteikia galimybę operatoriaus atstovui patikrinti ir nustatyti tuo metu esančių elektros imtuvų galią, tai patiekta elektros energija ar elektros energijos persiuntimo paslaugos vertė perskaičiuojama pagal faktinę elektros energijos imtuvų galią, taikant buitinių vartotojų dažniausiai vartojamų elektros energijos imtuvų darbo valandų kiekio per parą lentelę (1 priedas)“.
Pareiškėjui abejonių kelia Taisyklių 1 priede nurodytų buitinių vartotojų dažniausiai naudojamų elektros energijos imtuvų veikimo valandų skaičių pagrįstumas, nes nenurodyta, jog jie paskaičiuoti remiantis objektyviais duomenimis, o ne subjektyvia skirstomųjų tinklų operatoriaus nuomone.
Taisyklių 1 priedas yra norminio teisės akto – Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių – sudedamoji dalis. Ūkio ministerijos atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, kad 1 priedo lentelė buvo parengta Energetikos instituto mokslininkų, remiantis mokslinėmis studijomis, atsižvelgiant į elektros energijos, kaip prekės, specifiką.
Juridiniam ar fiziniam asmeniui neteisėtai vartojus elektros energiją ir kitais Taisyklių 97.4 punkte nurodytais atvejais operatoriaus darbuotojas, dalyvaujant vartotojui ar jo atstovui, juridiniam ar fiziniam asmeniui, neteisėtai vartojančiam elektros energiją, surašo neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą (Taisyklių 2 priedas), kuriame nurodomas Taisyklių pažeidimas, jo vieta ir aplinkybės (Taisyklių 92 p.). Surašytas neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas yra pagrindas operatoriui nustatyta tvarka apskaičiuoti padarytą jam žalą. Visi neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktai, prieš apskaičiuojant padarytą žalą, turi būti apsvarstyti operatoriaus sudarytoje specialioje komisijoje, kuri, išanalizavusi aktą ir kartu su aktu pateiktus aiškinamuosius dokumentus ir įrodymus, turi nustatyti akto surašymo teisėtumą, vartotojo kaltę bei perskaičiavimo laikotarpį (Taisyklių 93 p.).
Taigi Taisyklėse yra įtvirtinta operatoriaus pareiga padarytą jam neapskaitinio elektros energijos vartojimo atveju žalą apskaičiuoti ne tik pagal Taisyklių 1 priede nurodytus dažniausiai naudojamų elektros energijos imtuvų veikimo valandų skaičius, bet ir įvertinus įrodymus, kuriuos operatoriaus sudarytai specialiajai komisijai gali pateikti vartotojas.
Pagal Taisyklių 122 punktą, ginčai sprendžiami sutarties šalių susitarimu arba teismo tvarka. Vadinasi, elektros energijos tiekėjas dėl priverstinio padarytos žalos atlyginimo turi kreiptis į teismą. Tokiu būdu, neapskaitinio elektros energijos vartojimo atveju, asmeniui yra suteikta galimybė ne tik operatoriaus sudarytai specialiajai komisijai, bet ir teismui pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad faktiškai suvartotos elektros energijos kiekis buvo mažesnis, nei apskaičiavo operatorius neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akto pagrindu, ir kad padaryta žala yra mažesnė negu tiekėjo apskaičiuotoji. Sistemiškai aiškinant Taisyklių 92, 93 ir 97.4 punktų nuostatas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Taisyklių 97.4 punkto antros pastraipos nuostatos nesuteikia tiekėjui teisės neatsižvelgti į veiksnius ir aplinkybes, realiai galėjusias turėti įtakos vartojamos elektros energijos kiekiui ir trukmei, apskaičiuojant patirtą žalą neapskaitinio elektros energijos naudojimo atveju. Tokiu būdu, tiekėjui atlyginami tokio dydžio nuostoliai, kuriuos jis patyrė.
Dėl išdėstytų argumentų konstatuotina, kad Ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 97.4 punkto pirmos ir antros pastraipų nuostatos neprieštarauja Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 daliai, 6.247 straipsniui, 6.248 straipsnio 1 daliai, 6.249 straipsnio 1 daliai, 6.251 straipsnio 1 daliai.
Teisėjų kolegija pažymi, kad tokios pačios praktikos laikytasi ir Vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. liepos 1 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje dėl Ūkio ministro 1999 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 319 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisyklių 41.4 punkto, kuris analogiškai reglamentavo ir šioje byloje nagrinėjamus energijos tiekimo bei vartojimo klausimus, atitikties Civilinio kodekso (1994 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. I-459 redakcija) 227 straipsnio 2 daliai ir 483 straipsniui (Administracinė byla Nr. I6-15/2002).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 115 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisyklių 97.4 punkto pirmos pastraipos nuostata: ,,radus buitiniam vartotojui persiunčiamai (tiekiamai) elektros energijai apskaityti įrengtą elektros apskaitos prietaisą ar elektros apskaitos schemos elementą sugadintą taip, kad elektros apskaitos prietaiso ar elektros apskaitos schemos elemento gedimas matomas (pažeistas elektros skaitiklio stiklas arba korpusas, sugadintas elektroninio elektros skaitiklio modulis, kad neįmanoma nuskaityti rodmenų ir sukauptos informacijos, pažeistos ar nutrauktos plombos nuo elektros skaitiklio ar įvadinės elektros apskaitos spintos (skydelio) ir kitų su elektros apskaita susijusių plombuojamųjų vietų, nurodytų Taisyklių 58 punkte; taip pat siekiant sumažinti elektros skaitiklio rodmenis naudojamos mechaninės ir kitos elektros skaitiklio disko stabdymo priemonės), arba pakeitus elektros apskaitos prietaiso prijungimo schemą, operatorius turi teisę perskaičiuoti buitinio vartotojo suvartotos elektros energijos kiekį per laikotarpį nuo operatoriaus atstovo dokumentuose užfiksuotos paskutinės elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų patikrinimo dienos, bet ne ilgesnį kaip vieneri metai.“ ir antros pastraipos nuostata: ,,jei buitinis vartotojas neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akto (2 priedas) surašymo metu suteikia galimybę operatoriaus atstovui patikrinti ir nustatyti tuo metu esančių elektros imtuvų galią, tai patiekta elektros energija ar elektros energijos persiuntimo paslaugos vertė perskaičiuojama pagal faktinę elektros energijos imtuvų galią taikant buitinių vartotojų dažniausiai vartojamų elektros energijos imtuvų darbo valandų kiekio per parą lentelę (1 priedas)“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 daliai, 6.247 straipsniui, 6.248 straipsnio 1 daliai, 6.249 straipsnio 1 daliai ir 6.251 straipsnio 1 daliai.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Anatolijus Baranovas
Arūnas Sutkevičius
Vaida Urmonaitė