Civilinė byla Nr. e2A-1792-871/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01272-2025-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.11; 3.3.1.19.3 

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Beinoravičienė, 

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo H Holding KBH ApS apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 12 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo H Holding KBH ApS ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Munitus“ dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas H Holding KBH ApS (toliau – ir ieškovas) paduotu ieškiniu prašė priteisti jam iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Munitus“ (toliau – ir atsakovė) 15 809,68 Eur negrąžintos paskolos dalį, 1 461,70 Eur palūkanas, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 8 proc. dydžio metines kompensacines palūkanas už priteistą sumą nuo prievolės atsiradimo momento (2024 m. balandžio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys buvo grindžiamas šiais paaiškinimais:

1.1.       ieškovė ir atsakovė 2024 m. balandžio 9 d. sudarė Paskolos sutartį Nr. 1001 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovė perdavė atsakovei 18 000 Eur (toliau – Paskola), o atsakovė įsipareigojo grąžinti ieškovei tokią pat pinigų sumą pagal Sutarties sąlygas ir tvarką bei mokėti palūkanas pagal Sutarties 2.2.2 papunktį (Sutarties 1.1 papunktis). Paskola pagal Sutartį suteikta išimtinai gaminių (apsauginių durų) gamybai kitai Danijos įmonei – Nordisk Gruppen ApS (Sutarties 1.2 papunktis). Atsakovė įsipareigojo grąžinti Paskolą ir grąžinimas ieškovei turėjo būti įvykdytas ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 15 d. Atsakovė įsipareigojo grąžinti po 2 200 Eur per mėnesį, pradedant nuo 2024 m. balandžio 15 d., mokėjimus atliekant iki paskutinės einamojo mėnesio dienos (Sutarties 3.1 papunktis). Atsakovė 2024 m. balandžio 15 d. atliko mokėjimo pavedimą 16 363,49 DKK sumai, kas pagal tos dienos Lietuvos banko kursą sudaro 2 193,32 Eur.

1.2.       Paskolos gavėjas įsipareigojo, nepaisant Sutarties 2.2.2 papunkčio, tuo atveju, jei pažeidžia bet kurias su paskolos grąžinimu susijusias nuostatas arba jei paaiškėja, kad paskola yra naudojama/panaudota kitu tikslu, negu yra nurodyta Sutarties 1.2 papunktyje, mokėti paskolos davėjui 12 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo visos paskolos sumos, kurios mokamos paskolos išmokėjimo termino pabaigoje arba bet kada paskolos davėjui pareikalavus (Sutarties 2.2.4 papunktis). Remiantis Sutarties 3.2 papunkčiu, nepaisant paskolos grąžinimo termino, nurodyto Sutarties 3.1 papunktyje, šalys susitarė, kad paskolos davėjas turi teisę pareikalauti, jog paskolos gavėjas grąžintų visą paskolos sumą arba padarytų išankstinį paskolos mokėjimą. Esant šiame punkte nurodytam reikalavimui, paskolos gavėjas įsipareigojo grąžinti pusę sumos, kurios buvo pareikalauta, per 5 kalendorines dienas nuo reikalavimo gavimo, o kitą pusę reikalaujamos sumos – per 10 kalendorinių dienų nuo reikalavimo gavimo, bet ne vėliau kaip iki paskolos grąžinimo termino. 2024 m. rugpjūčio 1 d. atsakovei buvo pateiktas pranešimas dėl paskolos grąžinimo bei įsipareigojimų įvykdymo pagal Sutartį, kuriame buvo nurodyta, jog atsakovės skolą sudaro: 15 806,68 Eur negrąžinta paskolos dalis; metinės palūkanos, kurios pagal Sutarties 2.2.4 papunktį sudaro 2 160 Eur; 40 Eur skolos išieškojimo išlaidos pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – ir MAPKSVPĮ) 7 straipsnį. Atsakovė iki šios dienos savo prievolės gražinti suteiktą paskolą ir nustatytas palūkanas nevykdo.

2.       Atsakovė atsiliepimo nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių ir papildomo sprendimo esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 7 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies –  priteisė ieškovui iš atsakovės 15 809,68 Eur negrąžintą paskolos dalį, 1 461,70 Eur palūkanas, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 8 proc. dydžio metines kompensacines palūkanas už negrąžintą paskolos dalį (15 809,68 Eur) nuo prievolės atsiradimo momento (2024 m. balandžio 15 d.) iki bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. sausio 16 d.), 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (17 311,38 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. sausio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 389 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė Lietuvos valstybei iš atsakovės 8,36 Eur teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad:

3.1.       byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų ginčijusi skolą ar ją apmokėjusi, todėl nusprendė, kad ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovės 15 809,68 Eur negrąžintą paskolos dalį ir 1 461,70 Eur palūkanas yra pagrįstas.

3.2.       Atsižvelgdamas į tai, kad

3.3.       Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo išaiškinimus bei į tai, kad dvigubų palūkanų priteisimą aiškiai draudžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 4 dalies norma, o išimties iš minėtos normos draudimo taikymas šioje byloje nėra pagrįstas, nusprendė ieškovui iš atsakovės priteisti 8 proc. dydžio metines kompensacines palūkanos ne už priteistą sumą, o už realiai negrąžintą paskolos dalį nuo prievolės atsiradimo momento (2024 m. balandžio 15 d.) ir ne iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, o iki bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. sausio 16 d.). Taip pat nusprendė priteisti ieškovui iš atsakovės 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (17 311,38 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. sausio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3.4.       Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, nurodė, kad nors ieškovo reikalavimas dėl kompensacinių palūkanų patenkintas iš dalies, tačiau priimtas sprendimas už akių yra iš esmės jo naudai, todėl nusprendė ieškovui iš atsakovės priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 389 Eur sumokėtas žyminis mokestis.

4.       Ieškovas 2025 m. vasario 28 d. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo bei prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriais, be kita ko, prašė priteisti jam iš atsakovės 2 350 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 12 d. papildomu sprendimu ieškovo prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo patenkino bei prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo patenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovės 1 410 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad:

5.1.       ieškovas dėl papildomo sprendimo priėmimo kreipėsi, nepraleisdamas dvidešimties dienų termino, todėl kliūčių priimti papildomą sprendimą nėra. 

5.2.       Pažymėjo, kad rašytinis bylos procesas buvo baigtas, priimant sprendimą už akių. Apie rašytinį teismo posėdį šalys nebuvo informuojamos, todėl, iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, galėjo ir nespėti pateikti visų dokumentų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Dėl to nusprendė, kad ieškovas turėjo pagrindą teikti savo prašymą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo priteisimo jau po sprendimo už akių priėmimo.

5.3.       Nurodė, kad ieškovo atstovė pateikė duomenis dėl 2 350 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Nusprendė, kad nors teisinės pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, kurios patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – ir Rekomendacijos), nurodytų maksimalių dydžių, tačiau dalis jų yra nepagrįstai didelės, vertinant bylos sudėtingumą ir teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir pan., t. y. byla nebuvo sudėtinga, teisinės paslaugos nebuvo labai kompleksinės, ieškovui byloje iš esmės reikėjo pateikti tik ieškinį dėl skolos priteisimo. Vertino, kad išlaidos už prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą negali būti perkeliamos atsakovei, nes ieškovo atstovė ir pati nebuvo tiek atidi ir rūpestinga, kadangi teisinės pagalbos išlaidas galėjo pasiskaičiuoti ir pateikti kartu su žyminio mokesčio išlaidomis, pateikdama ieškinį, todėl šias išlaidas vertino kaip perteklines. Atitinkamai nusprendė, kad ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos mažintinos 40 proc., t. y. iki 1 410 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4.       Ieškovas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 12 d. papildomą sprendimą dalyje, kurioje nuspręsta ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo patenkinti iš dalies, ir šį prašymą patenkinti visiškai – priteisti ieškovui iš atsakovės 2 350 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

4.1                      ieškovui suteiktos teisinės paslaugos ne tik neviršijo, tačiau net nesiekė Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Be to, Rekomendacijose nustatyta atvirkštinė teismo teisė išimtiniais atvejais nukrypti nuo Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (pavyzdžiui, kai advokatas arba advokato padėjėjas teikia teisines paslaugas itin sudėtingoje byloje ir pan.). Šiuo atveju sutiktina, kad byla nebuvo tiek sudėtinga, kad reikėtų tokią išimtį taikyti, tačiau kritiškai turėtų būti vertinama pirmosios instancijos teismo iniciatyva šiuo atveju beveik per puse sumažinti ieškovo patirtas išlaidas.

4.2                      Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad negalima atsakovei perkelti susidariusios bylinėjimosi išlaidų naštos ir dėl jos apkaltinti ieškovo atstovę nerūpestingumu ir neatidumu, prieštarauja bendriesiems proceso teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Būtent atsakovės veiksmai, tiksliau neveikimas, nerūpestingumas ir neatsakingumas, skolos laiku nesumokėjimas lėmė tai, jog ieškovas iš viso turėjo kreiptis į teismą. Be to, atsakovei įteikus procesinius dokumentus, tolesnis jos neveikimas lėmė tai, jog atsiliepimas į ieškinį nebuvo pateiktas teismui, tačiau ir skola ieškovui nebuvo grąžinta. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatos nereikalauja privalomai pateikti su ieškiniu patirtas bylinėjimosi išlaidas teisinei pagalbai apmokėti pagrindžiančius įrodymus. Priešingai, kompleksiškai aiškinant CPK 98 straipsnio 1 dalį, iš šalies, prašančios atlyginti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas, reikalaujama raštu pateikti prašymą su šių išlaidų apskaičiavimų ir pagrindimu, o tą padaryti suteikiama teisė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas perkelti pačiam ieškovui, kuris kreipėsi į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo, sąžiningai realizavusiam savo teisę, iki tol pasinaudojusiai ikiteisminiais ginčo sprendimo būdais (teikiant teisinę pretenziją), kurios ieškinio reikalavimai buvo iš esmės patenkinti visiškai, jo patirtų bylinėjimosi išlaidų naštą, sukuria situacija, jog jo teisės teisme nėra pilnai apgintos.

4.3                      Taip pat pirmosios instancijos teismas neįvertino kitų svarbių aplinkybių, tokių kaip, kad ieškinio suma buvo gana didelė, ieškovas yra užsienio juridinis asmuo, kurio vadovas nėra Lietuvos Respublikos pilietis, nesupranta lietuvių kalbos, todėl konsultuojant ieškovą dėl esamos situacijos, galimybių prisiteisti ir išsiieškoti skolą, bendravimas buvo sudėtingas, vyko ne lietuvių kalba. Be to, ieškovui reikėjo išaiškinti teisinės sistemos Lietuvos Respublikoje galimybes, procesą, todėl nebuvo pagrindo nepriteisti jo išleistos sumos už teisines konsultacijas.

5.       Atsakovė atsiliepimo nepateikė.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

7.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas. 

8.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo priimto papildomo sprendimo, kuriuo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ginčo esmės

9.       Bylos duomenimis, ieškovo ieškinys pirmosios instancijos teisme gautas 2025 m. sausio 16 d. Ieškinys ir 2025 m. sausio 17 d. Pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo atsakovei įteiktas 2025 m. sausio 21 d. Atsakovei per pirmiau minėtame pranešime nurodyta 14 dienų nuo šio pranešimo įteikimo dienos terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, 2025 m. vasario 7 d. priimtas sprendimas už akių bei, 2025 m. vasario 28 d. gavus ieškovo prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, 2025 m. kovo 12 d. priimtas papildomas sprendimas, kuriuo ieškovo prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo patenkintas ir prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo patenkintas iš dalies – ieškovui iš atsakovės priteistos 1 410 Eur bylinėjimosi išlaidos.

10.       Ieškovą šioje byloje atstovavo advokato padėjėja K. R.-A. Ieškovo prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodyta, kad ieškovas šioje byloje patyrė 2 350 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato padėjėjos pagalbai apmokėti – 300 Eur už teisinę konsultaciją dėl bylos, susipažinimą su pateiktais dokumentais, bylos medžiaga; 1 600 Eur už ieškinio parengimą; 150 Eur už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą; 300 Eur už prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo parengimą. Kartu su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateiktas K. R.-A. AB „Swedbank“ sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad ieškovas jai 2024 m. gruodžio 11 d. ir 2025 m. vasario 13 d. pervedė atitinkamai 1 600 Eur ir 750 Eur.

11.       Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo patenkinti iš dalies, rėmėsi argumentais, kad dalis prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų yra nepagrįstai didelės, perteklinės. Pažymėjo, kad byla nebuvo sudėtinga, teisinės paslaugos nebuvo labai kompleksinės, ieškovui byloje iš esmės reikėjo pateikti tik ieškinį dėl skolos priteisimo, o išlaidos už prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą negali būti perkeliamos atsakovei, nes ieškovo atstovė ir pati nebuvo tiek atidi ir rūpestinga, kadangi teisinės pagalbos išlaidas galėjo pasiskaičiuoti ir pateikti kartu su žyminio mokesčio išlaidomis, pateikdama ieškinį.

12.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje, be kita ko nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

13.       Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“, 2 punkte nustatyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

14.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, reikėtų vadovautis jų visuma ir, nesant pakankamo pagrindo, neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamų išlaidų atlyginimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015). Taigi, nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022 50 punktą).

15.       Rekomendacijų 5 punkte nustatyta, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad užpraėjęs ketvirtis, kurio metu galiojęs šalies ūkio vidutinis darbo užmokestis yra aktualus nustatant atlygintiną atstovavimo išlaidų dalį, skaičiuojamas nuo tada, kada buvo apmokėtos atstovavimo paslaugos (pagal atsiskaitymo už konkrečias paslaugas datą), t. y. kada realiai buvo patirtos išlaidos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017 26 punktą).

16.       Rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už

17.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad byla nebuvo sudėtinga, teisinės paslaugos nebuvo labai kompleksinės, tačiau, kaip matyti iš pirmiau nurodyto, ieškovo už ieškinio parengimą sumokėta suma nesiekia rekomenduojamos priteisti maksimalios sumos dydžio, yra daugiau nei dvigubai mažesnė. Todėl, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, konstatuotina, kad ji atitinka bylos sudėtingumą ir advokato padėjėjos darbo ir laiko sąnaudas.

18.       Ieškovas taip pat nurodė, kad už teisinę konsultaciją dėl bylos, susipažinimą su pateiktais dokumentais, bylos medžiaga sumokėjo 300 Eur sumą

19.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išdėstyta pozicija, kad ieškovo atstovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga. Klausimas dėl sprendimo už akių priėmimo išspręstas rašytinio proceso tvarka. Nebuvo paskirtas bylos nagrinėjimas teismo posėdyje, apie kurį ieškovas būtų informuotas. Prašymas dėl išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai gali būti pateikiami iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Todėl vertintina, kad nepriteisus ieškovo patirtų išlaidų už prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą, iš esmės būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

20.       Rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už kito dokumento, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai parengimą dydis apskaičiuojamas taikant 0,4 koeficientą (Rekomendacijų 8.16 papunktis). Ieškovas už prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo parengimą apmokėjo 2025 m. vasario mėn., todėl rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio šio dokumento parengimą dydis šiuo atveju sudaro 716,13 Eur (2 237,90 Eur (2024 m. III ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 0,4 koef. x 80 proc.). Ieškovas už prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo parengimą sumokėjo 300 Eur sumą. Rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už kito, nei nurodyta Rekomendacijų 8.16 papunktyje, dokumento, susijusio su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) dydis apskaičiuojamas taikant 0,1 koeficientą (Rekomendacijų 8.17 papunktis). Ieškovas už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą apmokėjo 2025 m. vasario mėn., todėl rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už šio dokumento parengimą dydis šiuo atveju sudaro 179,03 Eur (2 237,90 Eur (2024 m. III ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 0,1 koef. x 80 proc.). Ieškovas už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą sumokėjo 150 Eur sumą. Įvertinus tai, kad nurodytos sumos neviršija rekomenduojamų priteisti maksimalių sumų dydžių, jos priteistinos ieškovui iš atsakovės.

Dėl bylos procesinės baigties

21.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas  plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo papildomo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010, 2020 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020).

22.       Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pirmiau nurodyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieškovui priteistinas bylinėjimosi išlaidas 40 proc., todėl skundžiamas papildomas sprendimas keistinas dalyje, priteisiant ieškovui iš atsakovės 2 050 Eur (2 350 Eur – 300 Eur) bylinėjimosi išlaidas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

23.       Ieškovas nepateikė prašymo priteisti jam iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, ir duomenų, kad tokias išlaidas patyrė.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325, 331 straipsniais, 

n u t a r i a :        

        ieškovo H Holding KBH ApS apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

        Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 12 d. papildomo sprendimo dalį, kuria ieškovui H Holding KBH ApS iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Munitus“ priteistos 1 410 Eur (vieno tūkstančio keturių dešimties šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidos, ir šią dalį išdėstyti taip:

„Priteisti ieškovui H Holding KBH ApS, juridinio asmens kodas 37283885, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Munitus“, juridinio asmens kodas 305083960, 2 050 Eur (dviejų tūkstančių penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas“.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                              Renata Beinoravičienė