Civilinė byla Nr. e2A-710-464/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00883-2022-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.1; 2.6.20.4; 3.1.7.6
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gruodžio 19 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimos Ribokaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,City storage Pilaitė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Solid real“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,City storage Pilaitė“ dėl nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Solid real“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės UAB ,,City storage Pilaitė“ 70 000 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 27 d. su atsakove UAB ,,City storage Pilaitė“ sudarė tarpininkavimo sutartį dėl objekto paieškos (toliau – ir tarpininkavimo sutartis, paslaugų teikimo sutartis, sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo teikti atsakovei tarpininkavimo ir kitas paslaugas, susijusias su žemės sklypų ar jų dalių Vilniaus mieste paieška, įskaitant, bet neapsiribojant atsakovės konsultavimu objekto paieškos ir nekilnojamojo turto rinkos klausimais, objekto apžiūros vykdymu, jo nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo organizavimu, o atsakovė įsipareigojo sumokėti už paslaugas 2 proc. nuo faktinės turto pardavimo kainos be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) atlyginimą. Sutartyje šalys taip pat susitarė, kad jos galiojimo terminas yra iki 2022 m. rugpjūčio 4 d., o paslaugos bus laikomos tinkamai suteiktomis, kai sutarties galiojimo metu ar per 12 mėn. nuo jos pasibaigimo ar nutraukimo atsakovė ar susiję asmenys sudarys objekto pirkimo–pardavimo sutartį arba bet kokį kitą sandorį, susijusį su objektu, nepriklausomai nuo tokios sutarties sąlygų ir (ar) tolesnio jo vykdymo ar nevykdymo. Susijusiais asmenimis pagal sutartį laikomos atsakovės dukterinės ar patronuojančios bendrovės, šių bendrovių dalyviai bei darbuotojai.
3. Ieškovė, vykdydama sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, informavo atsakovę apie ,,Paysera LT“, UAB, valdomus ir ketinamus parduoti du žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas Nr. 1) ir (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas Nr. 2), pateikė jai visą informaciją apie šiuos sklypus. Atsakovė išreiškė ketinimus įsigyti 0,90 ha dalį žemės sklypo Nr. 1, tačiau vėliau nuomonę pakeitė ir nurodė, kad šią dalį ji įsigis kartu su susijusia bendrove OU ,,Intcap“, kiekvienai bendrovei įsigyjant po 0,45 ha žemės sklypo. Ieškovė dar kartą pakeitė savo ketinimus, išreiškusi pageidavimą įsigyti mažesnę, t. y. 0,40 ha, žemės sklypo dalį, o OU ,,Intcap“ turėjo įsigyti didesnę, t. y. 0,60 ha, dalį šio sklypo. Atsižvelgdama į visus šiuos atsakovės pageidavimus, ieškovė net kelis kartus keitė preliminariąsias sutartis. Po pirmojo etapo preliminariųjų sutarčių pasirašymo atsakovei 2021 m. spalio 27 d. buvo išsiųsta 21 780 Eur (18 000 Eur plius PVM) sąskaita už ieškovės suteiktas tarpininkavimo paslaugas, kurią atsakovė paprašė išskaidyti į dvi atskiras sąskaitas pagal atsakovės ir OU ,,Intcap“ ketinamas įsigyti žemės sklypo Nr. 1 dalis, atsižvelgiant į tą pačią dieną, t. y. 2021 m. spalio 27 d., sudarytame susitarime dėl preliminariųjų sutarčių pakeitimo nurodytas abiejų būsimų pirkėjų ketinamas įsigyti žemės sklypo dalis (atitinkamai, 0,40 ha ir 0,60 ha). Šalims susitarus, kad sąskaita, apskaičiuota pagal pačios atsakovės ketinamą įsigyti žemės sklypo dalį, bus apmokėta 2021 m. spalio mėnesį, perrašytą 8 000 Eur (plius PVM) sumos sąskaitą ieškovė išsiuntė atsakovei, o ši ją apmokėjo 2021 m. spalio 29 d.
4. Ieškovės teigimu, tarpininkavimo sutarties vykdymo laikotarpiu iš žemės sklypų savininkės ir pardavėjos ,,Paysera LT“, UAB, ji sužinojo, kad atsakovės atstovas tiesiogiai kreipėsi į pardavėją dėl neparduotos žemės sklypo Nr. 1 dalies ir viso žemės sklypo Nr. 2 įsigijimo sąlygų. Žemės sklypo Nr. 1 dalį ir žemės sklypą Nr. 2 2021 m. lapkričio 16 d. pirkimo–pardavimo sutartimis įsigijo UAB ,,TB investicijos“ ir uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirta investicinė bendrovė (toliau – IB) ,,NordSpace“, pieš jas pasirašant nutraukus su OU ,,Intcap“ sudarytą preliminariąją sutartį. Todėl sąskaita apmokėti ieškovės suteiktas paslaugas už OU ,,Intcap“ ketintą įsigyti žemės sklypo Nr. 1 dalį (t. y. 0,60 ha) liko nepateikta, nes šią dalį žemės sklypo galiausiai įsigijo kita bendrovė.
5. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė jau iki tarpininkavimo sutarties pasirašymo buvo suplanavusi ieškovės surastą objektą pirkti kartu su kitais asmenimis, kurie su ja nėra susiję taip, kaip tai vėliau buvo apibrėžta tarpininkavimo sutartyje, tačiau šios esminės aplinkybės ieškovei neatskleidė. Atsakovė pažeidė ir sutartimi prisiimtą konfidencialumo įsipareigojimą – tretiesiems asmenims ji atskleidė informaciją, susijusią su ieškovės surastais žemės sklypais, jų pardavimo sąlygomis. Todėl ieškovė dėl atsakovės kaltės patyrė nuostolius, lygius komisiniam mokesčiui, kurį ji būtų gavusi, jeigu atsakovė nebūtų atlikusi neteisėtų veiksmų. Komisinio mokesčio, kurio dydis 78 000 Eur be PVM, apskaičiavimas yra nurodytas suteiktų atsakovei paslaugų priėmimo–perdavimo 2022 m. sausio 4 d. akte, o jis buvo apskaičiuotas atsižvelgiant į faktinę objekto, t. y. abiejų žemės sklypų, pardavimo kainą. Kadangi atsakovė sumokėjo tik 8 000 Eur, likusią jo dalį – 70 000 Eur – ieškovė prašo priteisti iš atsakovės kaip savo nuostolių (negautų pajamų) atlyginimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 18 d. sprendimu ieškovės UAB ,,Solid real“ ieškinį patenkino – priteisė ieškovei iš atsakovės UAB ,,City storage Pilaitė“ 70 000 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 275 Eur žyminį mokestį, 11 561,60 Eur atstovavimo išlaidas, taip pat priteisė valstybei 126,16 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.
7. Kaip nepagrįstus teismas atmetė tokius atsakovės argumentus, kad šalys buvo susitarusios dėl 0,40 ha ploto, bet ne didesnio žemės sklypo atsakovei suradimo ir tarpininkavimo jį įsigyjant. Tarpininkavimo sutartyje nebuvo konkrečiai įvardintas objektas bei jo dydis. Apklausta kaip liudytoja ieškovės atstovė K. L. patvirtino, kad atsakovės vadovas prieš sudarydamas sutartį įvardijo pageidavimą dėl ketinamo įsigyti objekto vietos Vilniaus mieste – (duomenys neskelbtini), o konkretaus žemės sklypo dydžio nenurodė. Aplinkybė, kad atsakovė nupirko tik 0,40 ha dalį ieškovės surasto žemės sklypo, neleido teismui padaryti išvados, jog apie savo ketinimus dėl būtent tokio žemės sklypo dydžio ji buvo pranešusi ieškovei prieš sudarant tarpininkavimo sutartį.
8. Teismo vertinimu, tiek atsakovės, tiek kitų juridinių asmenų, t. y. UAB „TB investicijos“ ir IB ,,NordSpace“, sudaryti nekilnojamo turto sandoriai dėl žemės sklypų įsigijimo įvyko būtent dėl ieškovės suteiktų paslaugų. Apie ,,Paysera LT“, UAB, nuosavybės teise valdomų žemės sklypų pardavimą atsakovei tapo žinoma iš ieškovės darbuotojos K. L.. Byloje apklausti kaip liudytojai L. K. ir T. B., kurių vadovaujamos bendrovės (UAB „TB investicijos“ ir IB ,,NordSpace“) kartu su atsakove įsigijo žemės sklypų atitinkamas dalis, patvirtino, kad apie jų pardavimą jie sužinojo iš atsakovės vadovo M. B., kuris, atitinkamai, šią informaciją buvo gavęs iš K. L.. Žemės sklypų savininkės ,,Paysera LT“, UAB, atstovas K. N. taip pat teisme patvirtino, kad apie žemės sklypų pardavimą informacija nebuvo viešinama kitaip, nei per ieškovę. Be to, atsakovė per savo dalyvius (akcininkus) yra susijusi ir su UAB „TB investicijos“, ir su IB ,,NordSpace“. Atsakovės vadovas M. B. yra IB ,,NordSpace“ darbuotojas, L. K. ir T. B. yra atsakovės valdybos nariai, L. K. taip pat yra IB ,,NordSpace“ akcininkas, o T. B. – UAB „TB investicijos“ akcininkas.
9. Teismas pagrįsta pripažino ir ieškovės įrodinėtą poziciją, kad atsakovė neatskleidė jai savo tikrųjų ketinimų, todėl ieškovė pagrįstai tikėjosi, jog žemės sklypus ketina įsigyti su atsakove susijusios bendrovės. Atsakovės vadovas ieškovės darbuotojai K. L. nurodė, kad žemės sklypą Nr. 1 ji pirks kartu su kita savo bendrove, kurios vardu derino visas sąlygas bei veikė jos vardu, taip sudarydamas ieškovei įspūdį, jog ir kitos bendrovės, ketinančios pirkti žemės sklypus, yra su atsakove susiję asmenys pagal šalių sudarytos tarpininkavimo sutarties 1.1.5 papunktyje pateikiamą jų apibrėžtį. Žemės sklypo Nr. 2 įsigijimo sandorio sąlygas IB ,,NordSpace“ vardu derino ir aptarinėjo atsakovės vadovas M. B., tuo teismui leido įsitikinti liudytojų L. K. ir T. B. parodymai. Todėl ieškovei pagrįstai nekilo abejonių, kad atsakovė veikia ir kitų su ja susijusių asmenų vardu, dėl šios priežasties atskirų tarpininkavimo susitarimų su kitais asmenims jai sudaryti nebuvo būtinybės.
10. Teismas, remdamasis atsakovės vadovo M. B. ir ieškovės darbuotojos K. L. susirašinėjimu elektroniniu paštu, padarė ir tokią išvadą, kad atsakovės vadovas ieškovei buvo įvardijęs apie savo susitarimą su kitais asmenimis kartu vystyti projektą, kuriam reikėjo žemės sklypo. Atsakovės vadovas 2021 m. rugpjūčio 4 d., 2021 m. rugsėjo 27 d. elektroniniuose laiškuose teigė ketinantis su kolegomis pirkti žemės sklypą, nes prieš tai rasto sklypo (duomenys neskelbtini) gatvėje negalėjo nusipirkti. Susirašinėjime minima ir IB ,,NordSpace“, kurią, kaip teigė atsakovės atstovas, jis yra įsteigęs su kolegomis. Apklausti kaip liudytojai L. K. ir T. B. patvirtino, kad dėl žemės sklypų įsigijimo tiesiogiai su pardavėja jie nebendravo, nes jų vardu visas sąlygas derino bei derybas vedė atsakovės vadovas.
11. Teismas konstatavo, kad atsakovė sąmoningai nuslėpė nuo ieškovės reikšmingą sutarties sudarymui informaciją, o jos neteisėti veiksmai pasireiškė nesąžiningumu. Atsakovė dar iki tarpininkavimo sutarties sudarymo planavo ieškovės rastą objektą pirkti kartu su kitais asmenimis, kurie nėra su ja susiję asmenys ta prasme, kuri buvo nurodyta sutartyje, tačiau tokios esminę reikšmę sutarčiai sudaryti turinčios aplinkybės ieškovei neatskleidė. Atsakovė savo nesąžiningais veiksmais, t. y. tikros informacijos neatskleidimu, sukūrė ieškovei teisėtą lūkestį, kad ji gaus teisėtą atlygį už surastus ir pasiūlytus įsigyti žemės sklypus.
12. Teismo vertinimu, atsakovės veiksmų neteisėtumą patvirtina ir tarpininkavimo sutarties 3.2.4 papunkčio bei 7 punkto pažeidimas. Pagal tarpininkavimo sutarties 3.2.4 papunktį atsakovė įsipareigojo neatlikti jokių veiksmų, galinčių pakenkti ieškovės interesams, įsipareigojo laikytis konfidencialumo, o pagal 7 punktą – visą su šia sutartimi susijusią informaciją šalys susitarė laikyti konfidencialia ir be išankstinio raštiško kitos šalies sutikimo neatskleisti jokiai trečiajai šaliai, išskyrus šalių darbuotojus ir (ar) patarėjus, kurie yra tiesiogiai susiję su paslaugų teikimu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl rašytinio sutikimo tam gavimo. Atsakovė net žodžiu nepranešė ieškovei apie savo ketinimus su ja nesusijusiais, kaip tai buvo apibrėžta sutartyje, asmenimis įsigyti ginčo žemės sklypus. Apklausti kaip liudytojai L. K. ir T. B. patvirtino, kad jiems nebuvo žinoma apie tarpininkavimo sutartyje nustatytą konfidencialumo pareigą, atsakovės vadovas nėra prašęs jų laikytis tokios pareigos nei žodžiu, nei raštu.
13. Teismas nepagrįstais pripažino atsakovės atsikirtimus, kad ji konfidencialumo pareigos nėra pažeidusi, nes informacija apie sklypų pardavimą nebuvo nurodyta kaip konfidenciali, o ir atskleista ji buvo atsakovės valdybos nariams, o ne tretiesiems asmenims. Teismas pažymėjo, kad sutartyje yra aiškiai nurodyta, kokia informacija yra laikoma konfidencialia, todėl bet kokie duomenys, susiję su sutartimi, laikytini konfidencialia informacija. Tiek L. K., tiek ir T. B. yra ne tik atsakovės valdybos nariai, bet ir kitų juridinių asmenų, kurie nesusiję su atsakove sutartyje nurodoma prasme, akcininkai. Sužinoję atitinkamą informaciją apie žemės sklypus, jie negalėjo ja disponuoti ir panaudoti veikdami kitų juridinių asmenų vardu. Liudytojai patvirtino ir tai, kad IB ,,NordSpace“ apie parduodamus žemės sklypus tapo žinoma iš paties atsakovės vadovo, kuris minėtame projekte dirbo. Jokio rašytinio ar žodinio sutikimo suteikti informaciją apie parduodamus žemės sklypus kitiems juridiniams asmenims atsakovė iš ieškovės neprašė, ieškovė apie tai nebuvo informuota.
14. Teismas nenustatė pagrindo abejoti liudytojos K. L. parodymų patikimumu vien dėl to, kad ji yra pavaldi ieškovei (yra jos darbuotoja). Byloje nėra duomenų, kad šiai liudytojai būtų daryta įtaka. Taip pat nenustatyta, kad ši liudytoja teikė melagingą informaciją. Priešingai, liudytoja aiškiai nurodė faktines aplinkybes, susijusias su ginču, jos parodymai nuoseklūs, išsamūs, detalūs ir konkretūs bei neprieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams.
15. Spręsdamas dėl ieškovės nuostolių dydžio, teismas nustatė, kad abu ginčo žemės sklypai buvo parduoti už bendrą 3 900 000 Eur kainą. Pagal šalių susitarimą atlyginimas už paslaugas sudaro 2 proc. nuo faktinės turto pardavimo kainos be PVM, todėl visas atlyginimas pagal sutartį yra 78 000 Eur (3 900 000 Eur x 2 proc.). Atsakovė yra ieškovei sumokėjusi 8 000 Eur, likusi nesumokėta dalis – 70 000 Eur (78 000 Eur – 8 000 Eur). Teismo vertinimu, dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė 70 000 Eur dydžio nuostolius negautų pajamų forma, kurių ji nebūtų patyrusi, jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi savo sutartines pareigas. Konstatavęs visų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti buvimą, teismas ieškovės reikalavimus patenkino visiškai.
16. Kitokią atsakovės poziciją, t. y. kad ieškovė neįrodė savo nuostolių fakto bei jų dydžio, teismas pripažino nepagrįsta. Įrodinėdama nuostolius, ieškovė į bylą pateikė duomenis apie panašių sklypų paklausą ir jų pardavimus. Pati atsakovė siekė įsigyti sklypą būtent tame rajone, kuriame ir įsigijo, o liudytoja apklausta K. L. patvirtino, kad žemės sklypai (duomenys neskelbtini) rajone yra paklausūs ir potencialiai juos galima pelningai parduoti. Jau vien tai, kad ginčo žemės sklypai buvo parduoti atsakovei ir kitiems asmenims, patvirtina pardavimo sandorių realumą.
17. Atsakovės argumentus, kad ieškovė negalėjo patirti žalos, nes su žemės sklypų pardavėja buvo sudariusi tarpininkavimo sutartį, todėl iš pardavėjos ir turėjo pareikalauti atlyginimo, teismas atmetė. Į bylą yra pateikta ieškovės ir ,,Paysera LT“, UAB, sudaryta tarpininkavimo sutartis, tačiau, kaip nurodė ieškovė ir liudytojas K. N., šia sutartimi buvo susitarta, kad jokio atlygio ieškovė iš pardavėjos nereikalaus. Pardavėja jokio atlyginimo už tarpininkavimą ieškovei ir nemokėjo.
18. Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad ši tarpininkavimo sutartis buvo sudaryta po pirmųjų preliminariųjų sutarčių su atsakove sudarymo, t. y. tik 2021 m. lapkričio mėn., ir tik dėl tos priežasties, kad, sudarius preliminariąsias sutartis, liko ir kitas žemės sklypas, kurį pardavėja siekė parduoti, ar likusį žemės sklypą pirks atsakovės pasiūlytas pirkėjas, nebuvo žinoma.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
19. Atsakovė UAB ,,City storage Pilaitė“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
19.1. Nepagrįsta teismo išvada, kad prieš sudarant sutartį atsakovė ieškovei nenurodė, kokio konkrečiai žemės sklypo ji ieško ir ieškovei ši aplinkybė nebuvo žinoma. Priešingai, tai, kad atsakovei buvo reikalingas nuo 30 a iki 70 a ploto žemės sklypas, patvirtino tiek atsakovės atstovas M. B. 2023 m. kovo 21 d. vykusiame teismo posėdyje, tiek ir ieškovės atstovė K. L. 2023 m. kovo 24 d. posėdyje. Šias aplinkybes taip pat patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2021 m. rugpjūčio 3–4 d. elektroniniai laiškai, kuriuose atsakovės atstovas nurodė, kokio konkrečiai dydžio žemės sklypai jį domina; projektinis pasiūlymas, kuriame nurodyta, kad pastatas bus statomas 40 a ploto sklype. Be to, ir pati ieškovė 2021 m. rugsėjo 22 d. elektroniniame laiške prašė atsakovės tiksliai nurodyti, kuri žemės sklypo Nr. 1 dalis ją domina.
19.2. Neteisinga ir tokia teismo išvada, kad apie parduodamus žemės sklypus atsakovė sužinojo būtent iš ieškovės. Ieškovė atsakovę informavo tik apie žemės sklypą Nr. 1, o apie žemės sklypo Nr. 2 pardavimą atsakovė sužinojo tiesiogiai iš jo pardavėjos. Šią aplinkybę patvirtino liudytojas K. N. ir 2021 m. rugsėjo 22 d. elektroninio laiško turinys, iš kurio matyti, kad informacija atsakovei buvo suteikta tik apie žemės sklypą Nr. 1.
19.3. Duomenys apie parduodamus sklypus nebuvo nevieši ar slapti, tą patvirtino ir ,,Paysera LT“, UAB, atstovas K. N.. Duodamas paaiškinimus 2023 m. birželio 8 d. teismo posėdyje K. N. paaiškino, kad informacija apie parduodamus žemės sklypus buvo vieša, kurį laiką turto pardavimo portale aruodas.lt buvo skelbiama apie šį parduodamą turtą, o skelbimą, paragintas brokerių, pažadėjusių jam paieškoti pirkėjų, jis išėmė. Taigi, priešingai nei konstatavo teismas, informacija apie paduodamą turtą buvo vieša.
19.4. Nepagrįsta ir tokia teismo padaryta išvada, kad atsakovė ir kitos bendrovės iš anksto, t. y. iki tarpininkavimo sutarties tarp šalių sudarymo, buvo susitarusios įsigyti žemės sklypus bendrai veiklai vykdyti. Tiek žemės sklypų pardavėjos atstovas, tiek ir atsakovės atstovas nurodė, kad į pardavėją buvo kreiptasi tik po tarpininkavimo sutarties pasirašymo ir tik dėl žemės sklypo Nr. 1 dalies pardavimo. Apie žemės sklypą Nr. 2 iki pat susitikimo su pardavėja atsakovei iš viso nebuvo žinoma. Be to, tik pardavėjai nurodžius, kad ji yra suinteresuota viso žemės sklypo Nr. 1 pardavimu, o ne jo dalimi, atsakovė kitą jo dalį pasiūlė įsigyti OU ,,Intcap“. Aplinkybę, kad nebuvo jokio išankstinio susitarimo, patvirtino ir žemės sklypo Nr. 2 pirkėjai.
19.5. Atsakovė yra sąžininga sutarties šalis. Ieškovei buvo žinoma, kad kartu su atsakove žemės sklypą Nr. 1 ketina įsigyti ir kita bendrovė – OU ,,Intcap“, su kuria asmeniškai pati ieškovė derino preliminariosios sutarties sąlygas. Ieškovė OU ,,Intcap“ niekada nesiūlė sudaryti tarpininkavimo sutarties. Ieškovė nedelsiant, t. y. 2021 m. rugsėjo 27 d., elektroniniu laišku buvo informuota, kad kiti asmenys ketina įsigyti žemės sklypą Nr. 2. Ieškovė tam ne tik neprieštaravo, bet ir nereikalavo, kad tarpininkavimo sutartis būtų sudaryta su žemės sklypo Nr. 2 būsimais pirkėjais. Ieškovės atstovei buvo persiunčiamas atsakovės ir turto pardavėjos elektroninis susirašinėjimas, todėl jai buvo žinomos visos šių sandorių sudarymo aplinkybės.
19.6. Byloje nėra jokių duomenų, įrodančių, kad atsakovės atstovas būtų kada nors pripažinęs, jog kiti būsimi sklypų pirkėjai yra su atsakove susiję asmenys, kaip tai apibrėžta tarpininkavimo sutartyje ir dėl to komisinį mokestį už jas sumokės atsakovė. Be to, pati ieškovės atstovė teisme patvirtino, kad nors ji puikiai žino tarpininkavimo sutarties sąvoką „susiję asmenys“, tačiau visiškai nesiaiškino, ar bendrovės yra taip susijusios, kad atitiktų šią sąvoką. Liudytojos K. L. parodymai turėjo būti vertinami kritiškai, nes ji yra suinteresuota bylos baigtimi, būtent ji atstovavo ieškovei sudarant ir vykdant ginčo sutartį.
19.7. Teismas neteisingai įvertino ir interpretavo ieškovės atstovės atsakovės atstovui 2021 m. gruodžio 2 d. išsiųsto elektroninio laiško turinį. Iš šio laiško matyti tik tai, kad šalys nebuvo susitarusios, jog atsakovė sumokės komisinį mokestį už visas pirkėjas, tarp šalių dėl tokios aplinkybės ir kilo ginčas.
19.8. Netinkamas byloje esančių įrodymų ištyrimas bei įvertinimas lėmė ir nepagrįstą teismo išvadą, kad atsakovė pažeidė sutartį, t. y. atliko neteisėtus veiksmus.
19.9. Ieškovė neįrodė ir žalos fakto, jos dydžio bei priežastinio ryšio. Priešingai nei nusprendė teismas, duomenys apie panašių sklypų paklausą bei jų pardavimą galėtų būti svarbūs tik tuo atveju, jeigu ieškovė būtų atstovavusi žemės sklypų pardavėjai, o ne pirkėjai. Duomenų, kad žemės sklypais būtų susidomėję ir kiti asmenys, byloje nėra. Ieškovė kito pirkėjo neturėjo, todėl nebuvo pagrindo vertinti, kad ji būtų gavusi atlyginimą už tarpininkavimą.
2. Ieškovė UAB ,,Solid real“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus:
20.1. Atsakovė prieš sudarant tarpininkavimo sutartį nenurodė, kokio dydžio žemės sklypo ji ieško. Apeliaciniame skunde cituojamu 2020 m. rugsėjo 1 d. elektroniniu laišku buvo tariamasi dėl paieškos kito objekto, skirto IB ,,NordSpace“ vystytam projektui įgyvendinti. M. B. dėl atsakovės vystomam projektui reikalingo žemės sklypo į ieškovę kreipėsi 2021 m. rugpjūčio mėn., nurodydamas tik Vilniaus miesto dalį, kurioje esantys sklypai jį domina, bet ne jų plotą. Prieš pasirašant tarpininkavimo sutartį ieškovė 2021 m. rugpjūčio 3 d. elektroniniu laišku ją išsiuntė atsakovei, prašydama užpildyti informaciją dėl jos poreikius atitinkančio turto, tačiau atsakovė jai reikalingo žemės sklypo ploto nenurodė.
20.2. Priešingai nei tvirtina atsakovė, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovė apie žemės sklypų pardavimą sužinojo būtent iš ieškovės. Šią aplinkybę patvirtino tiek apklausti kaip liudytojai ieškovės atstovė K. L. ir pardavėjos atstovas K. N., tiek ir byloje esančių rašytinių įrodymų, t. y. 2021 m. rugsėjo 22 d. – 2021 m. rugsėjo 27 d. elektroninio susirašinėjimo, visuma. Sutarties vykdymo metu informacija apie parduodamus sklypus nebuvo vieša, nes pardavėja jau buvo išėmusi savo skelbimą. Todėl atsakovė apie šiuos žemės sklypus sužinojo iš ieškovės ir negalėjo tokios konfidencialios informacijos atskleisti tretiesiems asmenims.
20.3. Iki tarpininkavimo sutarties sudarymo atsakovė žinojo, kad sklypą, jeigu jis bus didesnis ir tinkamas kitoms bendrovėms, ji pirks kartu su kitomis bendrovėmis. Atsakovė iš ieškovės 2021 m. rugsėjo 22 d. gavo informaciją apie abu parduodamus žemės sklypus, 2021 m. rugsėjo 24 d. ji dalyvavo ieškovės suorganizuotame susitikime su pardavėja, 2021 m. rugsėjo 27 d. nurodė, kad pirks 90 a ploto žemės sklypo Nr. 1 dalį bei išreiškė susidomėjimą papildoma 90 a ploto dalimi. Be to, atsakovė per savo valdybos narius yra susijusi su visomis kitomis žemės sklypų pirkėjomis, kurios kartu yra vykdžiusios ne vieną statybų projektą.
20.4. Ieškovė tik iš pardavėjos atstovo sužinojo, kad į pardavėją dėl žemės sklypų pardavimo tiesiogiai kreipėsi atsakovės atstovas. Tik ieškovės atstovei paprašius atsakovės atstovo M. B. patvirtinti tokią aplinkybę, jis informaciją patvirtino ir įtraukė ieškovę į jų elektroninį susirašinėjimą.
20.5. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad teismas turėjo kritiškai vertinti liudytojos K. L. parodymus. Šios liudytojos parodymai yra nuoseklūs, išsamūs ir aiškūs bei neprieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Duomenų, kad šiai liudytojai būtų daroma įtaka, nėra.
20.6. Pagrįsta ir teismo išvada, kad ieškovė įrodė visas sąlygas atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Ieškovė įrodė atsakovės veiksmų neteisėtumą, nuostolių realumą bei kitas sąlygas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl šalių santykių teisinio kvalifikavimo
2. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.154 straipsnio 1 dalis). Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis).
3. CK 6.716 straipsnyje yra pateikta vienos iš civilinių sutarčių rūšių – paslaugų sutarties – samprata, pagal kurią viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant teisės normas, reglamentuojančias atlygintinių paslaugų teikimą, yra išaiškinta, kad atlygintinų paslaugų teikimo sutartį nuo kitų giminingų sutarčių tiksliausiai leidžia atriboti sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio (intelektinės) ar kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu, t. y. šios paslaugos gali ir neturėti objektyvios išraiškos. Pagal atlygintinų paslaugų sutartį jų teikėjas įsipareigoja rūpestingai (atidžiai) atlikti tam tikrą veiklą. Tam tikrais atvejais, priklausomai nuo paslaugų rūšies (paslaugų sutartys savo pobūdžiu, dalyku gali būti labai įvairios), gali būti susitarta ir dėl tam tikro nematerialaus rezultato pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018, 33 punktas; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018, 26 punktas).
4. Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB ,,Solid real“ ir apeliantė UAB ,,City storage Pilaitė“ 2021 m. rugpjūčio 27 d. sudarė tarpininkavimo sutartį dėl objekto paieškos (1 t., b. l. 20–24), kurios bendrosios dalies 2.1 papunktyje nurodyta, kad paslaugų teikėja (t. y. ieškovė) įsipareigoja teikti paslaugas klientei (t. y. apeliantei) pagal šioje sutartyje numatytas sąlygas, o klientė įsipareigoja sumokėti sutarties specialiosios dalies 3.1 papunktyje nustatyta tvarka apskaičiuotą atlyginimą bei atlikti kitus mokėjimus pagal sutartį, jeigu šalys atskirai susitaria dėl kitų paslaugų teikimo. Sutarties 2.1 papunktyje vartojamos sąvokos ,,paslauga“ turinys atskleistas bendrosios dalies 1.1.4 papunktyje, kuriame teigiama, kad tai yra tarpininkavimo bei kitos paslaugos, susijusios su objekto, nurodyto sutarties specialiosios dalies 2 punkte, paieška, kliento konsultavimu objekto paieškos ir nekilnojamojo turto rinkos klausimais, objekto apžiūros vykdymu, nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo organizavimu. Paslaugos neapima konsultacijų teisiniais ir (ar) mokestiniais klausimais, audito bei kitokių veiklos patikrinimo paslaugų, nebent šalys atskirai susitaria kitaip. Sutarties specialiosios dalies 2 punkte įvardyti tokie objekto, kurį ieškovė įsipareigojo surasti, o apeliantė siekė įsigyti, duomenys: sandorio tipas – žemės sklypai ir (ar) sklypų dalys; objekto paskirtis – nekonkretizuojama, galimi įvairūs variantai; objekto vieta – Vilniaus miestas, Lietuva; objekto kaina – nekonkretizuojama, galimi įvairūs variantai.
5. Paslaugų teikėja (ieškovė) įsipareigojo sąžiningai ir rūpestingai vykdyti aktyvią objekto paiešką tarpininkavimo sutartyje nurodytomis sąlygomis, būti lojalia klientei (apeliantei) ir veikti jos interesais (4.2.1 papunktis), konsultuoti klientę objekto paieškos klausimais, operatyviai informuoti apie rinkos pasikeitimus, galinčius turėti įtakos objekto paieškai (4.2.2 papunktis), informuoti klientę apie surastus objektus, atitinkančius sutarties specialios dalies 2 punkte nurodytas sąlygas, tinkamu informavimu apie objektą laikant informacijos apie jį pateikimą telefonu ar elektroniniu paštu, o klientės atskiru pageidavimu – raštu (4.2.5 papunktis), dalyvauti derybose kartu su kliente dėl objekto pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų derinimo, parengti objekto pirkimo–pardavimo preliminarias ir pagrindines sutartis bei atlikti kitus šalių atskirai aptartus veiksmus (4.2.6 papunktis).
6. Atitinkamai, klientė (apeliantė) įsipareigojo suteikti paslaugos teikėjai (ieškovei) visą būtiną informaciją tinkamam pagal tarpininkavimo sutartį prisiimtų įsipareigojimų vykdymui (3.2.1 papunktis), sąžiningai bendradarbiauti su paslaugų teikėja ir nedelsiant ją informuoti apie visas pasikeitusias aplinkybes, turinčias reikšmės paslaugos teikėjos įsipareigojimų vykdymui (3.2.2 papunktis), atsiskaityti su paslaugų teikėja šioje sutartyje nustatyta tvarka, terminais ir sąlygomis (3.2.3 papunktis), neatlikti jokių veiksmų, galinčių pakenkti paslaugų teikėjos interesams ir (ar) reputacijai, laikytis konfidencialumo įsipareigojimų (3.2.4 papunktis).
7. Tarpininkavimo sutarties specialiosios dalies 3 punkte šalys sulygo, kad atlyginimas už paslaugas, jeigu sudaroma objekto pirkimo–pardavimo sutartis, yra 2 proc. nuo faktinės turto pardavimo kainos (neįskaitant PVM). Sutarties bendrosios dalies 6.1 papunktyje nurodyta, kad atlyginimas už suteiktas paslaugas mokamas, jeigu šios sutarties galiojimo metu ar per 12 mėn. nuo jos pasibaigimo ar nutraukimo dienos klientė (apeliantė) ir (ar) su ja susiję asmenys savarankiškai arba paslaugų teikėjai tarpininkaujant sudaro objekto pirkimo–pardavimo sutartį arba bet kokį kitą sandorį, susijusį su objektu, neatsižvelgiant į tai, ar tokia sutartis toliau vykdoma, pakeičiama ar nutraukiama. Apeliantė įsipareigojo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pranešti ieškovei apie sudarytą rezervavimo, preliminariąją ar pagrindinę objekto pirkimo–pardavimo sutartį ir sumokėti sutarties specialiosios dalies 3.1 papunktyje numatytą atlyginimą už suteiktas paslaugas. Sąvoka ,,susiję asmenys“ detalizuota sutarties bendrosios dalies 1.1.5 papunktyje, kuriame nurodyta, kad jais laikomi apeliantės (klientės) dukterinės ar patronuojančios bendrovės, šių bendrovių dalyviai bei darbuotojai.
8. Taigi, iš aptartų šalių sudarytos sutarties nuostatų matyti, kad ieškovė įsipareigojo vykdyti konkrečios rūšies nekilnojamojo turto (žemės sklypo ar jo dalies), kurį apeliantė buvo suinteresuota įsigyti, paiešką, konsultuoti ją turto pirkimo–pardavimo klausimais, o apeliantė, suradus jos interesus atitinkantį turtą, įsipareigojo už tai sumokėti ieškovei proporcinį atlygį, kurio dydis šalių susitarimu tiesiogiai buvo susietas su faktine turto pardavimo apeliantei ar su ja susijusiems asmenims kaina (neįskaitant PVM). Tokie šalių santykiai atitinka atlygintinių paslaugų teikimo sutarties sampratą (CK 6.716 straipsnis).
Dėl ginčo esmės
9. CK 6.200 straipsnyje, įtvirtinančiame bendruosius sutarčių vykdymo principus, nustatyta, kad šalys privalo vykdyti sutartis tinkamai ir sąžiningai, vykdyti jas kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, bendradarbiauti ir kooperuotis. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).
10. Teisės normose, reglamentuojančiose atlygintinių paslaugų teikimą, yra akcentuojama paslaugų teikėjo pareiga veikti sąžiningai ir protingai, labiausiai kliento interesus atitinkančiu būdu, atsižvelgiant į paslaugų rūšį, nusistovėjusią praktiką ir atitinkamos profesijos standartus, paslaugas teikti pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus (CK 6.718 straipsnio 1–3 dalys). Kliento pareigos aptariamos CK 6.720 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad klientas jam suteikiamas paslaugas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka, įprastai, jeigu sutartis nenumato ko kita, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos. Jeigu sutarties neįmanoma įvykdyti dėl kliento kaltės, jis privalo sumokėti visą sutartyje nustatytą kainą, o jeigu sutartis neįvykdoma dėl aplinkybių, už kurias nė viena iš sutarties šalių neatsako, paslaugų teikėjui atlyginamos faktiškai jo turėtos išlaidos, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.720 straipsnio 4–5 dalys). Įstatymų leidėjo valia paslaugų teikėjui turi būti atlyginami dėl paslaugos teikimo, susidarius nenumatytoms aplinkybėms, atsiradę nuostoliai, už kuriuos paslaugų teikėjas neatsako; jeigu tam tikrų paslaugų teikimas yra jų teikėjo profesinė veikla (verslas), tai šio teikėjo patirtus nuostolius klientas privalo atlyginti tik tuo atveju, kai jie atsirado dėl ypatingų aplinkybių, kurių neapima normali rizika, būdinga atitinkamos profesijos ar verslo rūšiai (CK 6.720 straipsnio 6 dalis).
11. Nagrinėjamoje byloje ieškovė (paslaugų teikėja) prašo taikyti sutartinės civilinės atsakomybės institutą apeliantei (paslaugų gavėjai), įrodinėdama šio instituto taikymo sąlygas bei teigdama, kad ji patyrė nuostolius dėl apeliantės padaryto sutarties pažeidimo, t. y. sąžiningo bendradarbiavimo ir konfidencialios informacijos neatskleidimo pareigų, nustatytų tarpininkavimo sutarties 3.2.2 ir 3.2.4 papunkčiuose, nevykdymo. Sutarties pažeidimas siejamas su apeliantės tretiesiems asmenims atskleistais duomenimis apie parduodamus du žemės sklypus, nuosavybės teise priklausiusius „Paysera LT“, UAB, ir dėl šios priežasties negautu atlygiu už tarpininkavimo paslaugas, kurį, kaip tvirtina ieškovė, ji būtų gavusi, jeigu nebūtų apeliantės neteisėtų veiksmų.
12. Todėl vertindama, ar apeliaciniame skunde pagrįstai yra kvestionuojama pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apeliantei, kaip sutartį pažeidusiai šaliai, tenka pareiga sumokėti ieškovei tarpininkavimo sutartyje nurodyto dydžio komisinį atlygį, apskaičiuotą nuo viso „Paysera LT“, UAB, priklausiusio turto (t. y. žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2) pardavimo kainos, kurį ieškovė (paslaugos teikėja) laiko savo nuostoliais, teisėjų kolegija vadovaujasi sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis, pirmiau aptartu atlygintinių paslaugų teikimo sutarties teisiniu reglamentavimu, taip pat bendraisiais sutarčių vykdymo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis).
Dėl sutarties vykdymo ir apeliantės sutartinės atsakomybės sąlygų
13. Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos tokios sąlygos, kaip sutarties šalies neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį kaltė yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.
14. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas, kaip sutartinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl kilus ginčui sutarties neįvykdymo ar netinkamo jo įvykdymo šį faktą turi įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017, 38 punktas; 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-701/2017, 44 punktas.). Ieškovui, reikalaujančiam nuostolių atlyginimo už sutarties neįvykdymą, kyla pareiga įrodyti ir neteisėtus sutarties kontrahento veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-687/2018, 30 punktas). Neteisėti veiksmai yra būtinoji sutartinės atsakomybės sąlyga, t. y. nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo sutartinei civilinei atsakomybei kilti. Kitaip tariant, jeigu ieškovas neįrodo sutarties neįvykdymo, jo įrodinėjami nuostoliai ir priežastinis ryšys yra tik tariami, objektyviai nesusiję su sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
15. Kaip matyti iš šalių sudarytos tarpininkavimo sutarties sąlygų, apeliantė buvo įsipareigojusi laikytis konfidencialumo įsipareigojimų (sutarties bendrosios dalies 3.2.4 papunktis). Sutarties bendrosios dalies 7.1–7.2 papunkčiuose nurodyta, kad šalys susitaria laikyti konfidencialia visą su šia sutartimi susijusią informaciją ir be išankstinio raštiško kitos šalies sutikimo neatskleisti šios informacijos jokiai kitai trečiajai šaliai, išskyrus, šalių darbuotojus ir (ar) patarėjus, kurie yra tiesiogiai susiję su paslaugų teikimu. Konfidencialia informacija nelaikoma viešai paskelbta informacija arba informacija, kurią viena šalis turėjo iki tol, kol ją atskleidė kitas šalis, kurią kita šalis gavo iš trečiosios šalies nepažeidžiant konfidencialumo reikalavimo arba kurią šalis turi atskleisti pagal privalomus valdžios institucijų teisės aktus, įstatymus ar potvarkius arba teismo sprendimą. Konfidencialumo įsipareigojimai galioja sutarties vykdymo metu ir 2 metai po šios sutarties pasibaigimo, nutraukimo ar atsisakymo.
16. Ieškovė konfidencialia informacija, kurią, jos teigimu, apeliantė neteisėtai atskleidė tretiesiems asmenimis, laiko duomenis apie ,,Paysera LT“, UAB, parduodamą turtą – du žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Teiginius apie šios informacijos be jos sutikimo atskleidimą tretiesiems asmenimis ieškovė grindžia tokia aplinkybe, kad likusią žemės sklypo Nr. 1 dalį, kurios nenupirko apeliantė, ir žemės sklypą Nr. 2 2021 m. lapkričio 16 d. sudarytomis pirkimo–pardavimo sutartimis įsigijo su apeliante susijusios kitos bendrovės – IB ,,NordSpace“ ir UAB „TB investicijos“.
17. Siekiant nustatyti, ar apeliantė pažeidė minėtas tarpininkavimo sutarties sąlygas, visų pirma būtina identifikuoti šalių tikruosius ketinimus ir jų susitarimo turinį, o tokiu atveju yra svarbios ne tik tarpininkavimo sutarties formuluotės, bet ir šalių ikisutartinės derybos, sutarties vykdymo aplinkybės (CK 6.193 straipsnis), kurias šiuo atveju atskleidžia, be kita ko, ir šalių tarpusavio bei su kitais asmenimis jų vykdytas elektroninis susirašinėjimas.
18. Kaip matyti iš bylos medžiagos, dar iki sudarant tarpininkavimo sutartį apeliantė ieškovei adresuotame 2020 m. rugsėjo 1 d. elektroniniame laiške buvo nurodžiusi, kad jai reikalingi apytiksliai nuo 30 a iki 70 a (maksimaliai) ploto žemės sklypai, kurių geras matomumas būtų privalumas, bet dar svarbiau yra patogus patekimas, o sklypo forma nėra svarbi. Šiame laiške nurodoma ir apeliantei tinkanti preliminari žemės sklypo kaina. Prie šio laiško buvo pridėtas apeliantės ketinamo vystyti Nordspace projekto apie jos planuojamas teikti dirbtuvių ir (ar) sandėliavimo patalpų nuomos paslaugas pristatymas (2 t., b. l. 33, 78–91).
19. Po beveik vienerių metų, t. y. 2021 m. rugpjūčio 3 d., tebevykęs elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad apeliantės suinteresuotumas ieškovės paslaugomis, įsigyjant žemės sklypus, nebuvo išnykęs (1 t., b. l. 311–315), apeliantė domėjosi galimybe įsigyti patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypus, kurių lokacija nebuvo detalizuota. Ieškovė, atsakydama į šį apeliantės laišką, nurodė, kad galimybė įsigyti žemės sklypus yra, tačiau ji turi atlikti papildomą darbą su jų savininkais bei pasiūlė sudaryti žemės sklypų paieškos sutartį. Apeliantė 2021 m. rugpjūčio 3 d. elektroniniame laiške taip pat pasisakė dėl poreikio kažkaip užfiksuoti situacijas su pasiūlymais, pažymėjusi, kad ji jau galėjo turėti kontaktų su savininkais (pati ar per ką nors kitą). Sutartį su ieškove apeliantė pasiūlė sudaryti sėkmės mokesčio pagrindu, kurio dydis būtų 2 proc., nurodžiusi, kad su tokio dydžio komisiniu mokesčiu ji įprastai dirba, taip pat pažymėjusi, kad šiuo konkrečiu atveju sklypai, kurie reikalingi apeliantei, bus didelės vertės. Tą pačią dieną apeliantei išsiųstame laiške ieškovė paprašė nurodyti dominančio žemės sklypo detales – jo vietą, dydį, projekto dydį, komunikacijas, išvažiavimus ir (ar) įvažiavimus, eismo puses ir kt., taip pat informavo, kad atsiųs standartinę sutartį, kurios sąlygas šalys aptars telefoninio pokalbio metu, o vėliau atsiuntė savo parengtą standartinę sutartį, kuri 2021 m. rugpjūčio 3 d. laiške buvo pavadinta atstovavimo sutartimi. Ieškovė šiame laiške nurodė, kad tai neišskirtinių teisių sutartis, reiškianti, kad sandorio atveju ieškovė pretenduos į savo užmokestį tik dėl žemės sklypų, kurie bus pasiūlyti ieškovės arba prie kurių prisidėti ieškovės paslaugomis paprašys pati apeliantė.
20. Duomenų, kad šalys iki tarpininkavimo sutarties pasirašymo raštu arba žodžiu būtų susitarusios dėl apeliantei reikalingo konkretaus dydžio sklypo paieškos, nagrinėjamoje byloje nėra. Apeliantė 2021 m. rugpjūčio 4 d. elektroniniame laiške nurodė tik pageidavimą, kad sutartis turėtų būti sudaroma jos, savo projektui ieškančios žemės sklypo, vardu. Kaip matyti iš tarpininkavimo sutarties, jos specialioje dalyje objekto plotas taip pat nebuvo įvardytas. Visgi abi šalys neginčija to fakto, kad žemės sklypas turėjo būti (duomenys neskelbtini) mikrorajone, nors ir konkreti jo vieta į sutartį nebuvo įrašyta.
21. Iš elektroninių laiškų taip pat matyti, kad po tarpininkavimo sutarties pasirašymo ieškovė 2021 m. rugsėjo 22 d. kreipėsi į turto savininkę ,,Paysera LT“, UAB, teiraudamasi apie jos ketinimus parduoti turimą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), prašė pasidalinti šio sklypo planais, jei turi – ir detaliuoju planu, nurodyti savo poziciją dėl 1,5 ha dalies atidalijimo. Atsakydama į šį laišką ,,Paysera LT“, UAB, teigė, kad abu jai priklausančius sklypus (4 ha) ji siekia parduoti už 4 mln. Eur + PVM kainą, sklypą padalinus, jo kaina būtų nustatoma atskirai (2 t., b. l. 106–107). Taigi, iš šio susirašinėjimo darytina išvada, kad ieškovė neabejotinai žinojo, jog pačiai apeliantei žemės sklypas Nr. 1, kurio bendras plotas yra 3,5784 ha, nebus reikalingas, o jos poreikius atitiks tik šio sklypo dalis, dėl kurios atidalinimo ji ir teiravosi pardavėjos.
22. Be to, šalių bei žemės sklypo pardavėjos susirašinėjime, vykusiame laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 22 d. iki 2021 m. spalio 18 d., taip pat buvo deramasi tik dėl žemės sklypo Nr. 1, esančio (duomenys neskelbtini), dalies pardavimo apeliantei galimybės, tik to sklypo atidalijimo projektas (planas) ir buvo siunčiamas apeliantei. Kadangi apeliantei netiko pardavėjos 2021 m. rugsėjo 22 d. pasiūlytas žemės sklypo Nr. 1 atidalijimo būdas, pagal kurį pardavėja sutiko atidalinti ir parduoti mažiausiai 1,4866 ha ploto žemės sklypo Nr. 1 dalį (1 t., b. l. 25–28), ji 2021 m. rugsėjo 27 d. pateikė pasiūlymą nupirkti mažesnę, t. y. 0,90 ha ploto šio sklypo dalį, o ieškovė šį jos pasiūlymą persiuntė pardavėjai (1 t., b. l. 46–47; 2 t., b. l. 102). Pardavėjai sutikus su apeliantės pasiūlymu, ieškovė parengė ir 2021 m. spalio 6 d. išsiuntė apeliantei preliminariosios sutarties projektą, pagal kurį ji įsipareigotų nupirkti 0,90 ha ploto žemės sklypo Nr. 1 dalį (1 t., b. l. 103–112). Iš vėlesnio, t. y. 2021 m. spalio 8 d. šalių elektroninio susirašinėjimo darytina išvada, kad apeliantė savo poziciją pakeitė ir išreiškė norą pirkti dar mažesnę šio sklypo dalį, t. y. 0,45 ha, tačiau pardavėjai toks pasiūlymas nebuvo priimtinas. Pardavėja sutiko parduoti ne mažiau 0,90 ha, be to, įvardijo galimybę apie papildomą 0,82 ha žemės sklypo dalies įsigijimą (2 t., b. l. 44–46).
23. Galiausiai, siekiant surasti visoms šalims priimtiną sprendimą, apeliantė sutiko 0,90 ha ploto žemės sklypą įsigyti kartu su susijusia kita bendrove – OU ,,Intcap“, abiem joms įsigyjant po 0,45 ha žemės sklypo Nr. 1 dalis. Ieškovė, informavusi pardavėją apie tai, kad 0,90 ha žemės sklypo pirkimas bus iš skirtingų įmonių ir bus parengtos dvi preliminariosios sutartys (2 t., b. l. 45), tokias preliminariąsias sutartis parengė ir 2021 m. spalio 14 d. jas persiuntė pirkėjoms bei pardavėjai (1 t., b. l. 141–162). 2021 m. spalio 27 d. buvo pasirašyti priedai Nr. 2 prie preliminariųjų sutarčių, kuriais dar kartą buvo pakeistos būsimo pirkimo sąlygos, t. y. kiekvienos būsimos pirkėjos įgyjamų iš pardavėjos ,,Paysera LT“, UAB, atskirai ir bendrai jų perkamos žemės sklypo Nr. 1 dalies plotai. Kaip nurodyta šiuose prieduose, apeliantė ketino įsigyti 0,40 ha ir sumokės už tą dalį 400 000 Eur kainą, o OU ,,Intcap“ – 0,60 ha ir sumokėti 600 000 Eur kainą (1 t., b. l. 163–169).
24. Po pakartotinio pirkėjų ir pardavėjos susitarimo įforminimo preliminariosiomis sutartimis ir naujų planų dėl naudojimosi tvarkos atitinkamomis žemės sklypų dalimis parengimo ieškovė 2021 m. spalio 18 d. išrašė apeliantei apmokėti PVM sąskaitą faktūrą dėl mokėjimo pagal tarpininkavimo sutartį dėl objekto paieškos, kurios suma – 18 000 Eur (21 780 Eur su PVM), tačiau 2021 m. spalio 27 d. sudarius susitarimą dėl preliminariųjų sutarčių modifikavimo, kuriuo buvo pakeisti abiejų būsimų pirkėjų ketinamų įsigyti žemės sklypo Nr. 1 dalių plotai, sąskaitą dėl apmokėjimo už jos suteiktas paslaugas taip pat perrašė ir pateikė apeliantei PVM sąskaitą faktūrą už 8 000 Eur sumą, kurią apeliantė 2021 m. spalio 29 d. apmokėjo (1 t., b. l. 170–172).
25. Byloje duomenų, kad po šios sąskaitos apmokėjimo šalys toliau bendradarbiavo dėl likusios nenupirktos žemės sklypo Nr. 1 dalies arba žemės sklypo Nr. 2 pirkimo–pardavimo, nėra. Priešingai, kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantės atstovas 2021 m. lapkričio 4 d. pats kreipėsi į pardavėjos atstovą, teiraudamasis, ar pardavėja sutiktų parduoti ir likusią žemės sklypo Nr. 1 dalį bei žemės sklypą Nr. 2 keliems interesantams, kurie norėtų visa tai įsigyti kartu, ir kokios būtų pardavimo sąlygos (1 t., b. l. 174). Pardavėja sutiko ir pardavimo sąlygas nurodė (1 t., b. l. 173).
26. Pažymėtina, kad pačios ieškovės į bylą pateiktas įrodymas – 2021 m. lapkričio 5 d. jai pardavėjos išsiųstas elektroninis laiškas (1 t., b. l. 337) – leidžia įsitikinti, kad turto pardavėja ,,Paysera LT“, UAB, ją informavo apie apeliantės pasiūlymus dėl likusios dalies žemės sklypo Nr. 1 ir žemės sklypo Nr. 2 įsigijimo. Į tai reaguodama ieškovė išsiuntė apeliantei elektroninį laišką, kuriame teiravosi, ar yra priimtas sprendimas nupirkti ir likusią žemės sklypo Nr. 1 dalį bei žemės sklypą Nr. 2 (1 t., b. l. 175). Visgi ir po šio laiško išsiuntimo žemės sklypų pardavimo sąlygas su pardavėja derino apeliantė, o ieškovė, kuri buvo įtraukta į šio susirašinėjimo adresatų sąrašą (1 t., b. l. 176–178, 179–182, 189–217, 223), nors ir žinojo apie apeliantės vykdomas derybas, jokių veiksmų pagal tarpininkavimo sutartį neatliko, taip pat nereiškė pretenzijų nei turto pardavėjai, nei apeliantei, nei kitiems asmenis dėl jos nedalyvavimo šiose derybose, nesiūlė kitiems asmenims (būsimiems pirkėjams) su ja pasirašyti tarpininkavimo sutarčių.
27. Taigi, pirma, apeliantė pagal 2021 m. spalio 14 d. preliminariosios sutarties ir jos priedu esančio 2021 m. lapkričio 27 d. susitarimo su pardavėja ,,Paysera LT“, UAB, sąlygas 2021 m. lapkričio 11 d. sudarė su pardavėja pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ji už 400 000 Eur kainą įsigijo 0,40 ha ploto žemės sklypo Nr. 1 dalį, naudojimosi žemės sklypu plane pažymėtą raide A (1 t., b. l. 250–258, 261). Antra, užbaigus apeliantės ir turto pardavėjos derybas, 2021 m. lapkričio 8 d. preliminariosios sutarties šalių ,,Paysera LT“, UAB, ir OU ,,Intcap“ bendru susitarimu buvo nutraukta 2021 m. spalio 14 d. jų sudaryta preliminarioji sutartis, pagal kurią 0,60 ha ploto žemės sklypo Nr. 1 dalį iš pardavėjos buvo įsipareigojusi nupirkti OU ,,Intcap“ (1 t., b. l. 216–218). Trečia, kitų turto pardavėjai priklausiusių žemės sklypo Nr. 1 dalių pirkimo–pardavimo klausimas buvo išspręstas 2021 m. lapkričio 16 d. sutartimis, kuriomis 1,1088 ha ploto dalį, naudojimosi žemės sklypu plane pažymėtą raide C, už 1 108 800 Eur kainą įsigijo IB ,,NordSpace“ (1 t., b. l. 277–285, 288), 2,0696 ha ploto dalį, naudojimosi žemės sklypu plane pažymėtą raide B, už 1 925 913,57 Eur kainą įsigijo UAB ,,TB investicijos“, kuri ta pačia sutartimi įsigijo ir visą 0,50 ha ploto žemės sklypą Nr. 2 už 465 286,43 Eur kainą (1 t., b. l. 262–271, 274, 275).
28. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos rašytinius įrodymus, šalių atstovų ir kitų asmenų teisme duotus paaiškinimus, pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad apie pardavėjos ,,Paysera LT“, UAB, ketinimus parduoti žemės sklypą Nr. 1 apeliantė sužinojo iš ieškovės – tokie duomenys jai buvo suteikti vykdant rašytinę atlygintinių paslaugų sutartį. Susirašinėjimas, įvykęs po tarpininkavimo sutarties sudarymo, pagrindžia ieškovės poziciją, kad būtent ji teikė apeliantei informaciją apie rinkoje parduodamą žemės sklypą Nr. 1, būtent ji organizavo apeliantės ir pardavėjos atstovo susitikimą, o vėliau su jais derino žemės sklypo Nr. 1 atidalijimo sąlygas, atidalintos dalies pirkimo–pardavimo sąlygas. Kitokio teisėjų kolegijos vertinimo nesuponuoja ir 2023 m. birželio 8 d. teismo posėdžio metu kaip liudytojo apklausto pardavėjos ,,Paysera LT“, UAB, atstovo K. N. paaiškinimai, kad internetiniame skelbimų portale anksčiau buvo patalpintas skelbimas apie tokio turto pardavimą, bet vėliau skelbimas, pasitarus su brokeriais, buvo išimtas. Vien tai, kad toks skelbimas egzistavo, nepaneigia rašytinių įrodymų, kurie patvirtina atitinkamos informacijos apeliantei apie šį parduodamą turtą siuntimą.
29. Pripažinus, kad ieškovė įrodė, jog apie žemės sklypo Nr. 1 pardavimą apeliantė sužinojo iš jos, apeliantė, atsižvelgiant į tarpininkavimo sutarties sąlygą dėl informacijos konfidencialumo, turėjo pareigą šią informaciją saugoti, o tretiesiems asmenis ją galėjo atskleisti tik turėdama ieškovės (paslaugų teikėjos) sutikimą.
30. Vertindama, ar nurodytą sutartinę prievolę apeliantė yra pažeidusi, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad apeliantė iš anksto, t. y. iki atitinkamos žemės sklypo Nr. 1 dalies įsigijimo, buvo išviešinusi ieškovei savo ketinimus iš šio sklypo atidalintą ir kaip mažiausiai galimą įsigyti 0,90 ha jo dalį (žr. 41 punktą) pirkti kartu su kitu juridiniu asmeniu, o ieškovė tam neprieštaravo. Akivaizdu, kad bendras žemės sklypo dalies įsigijimas iš viso nebūtų įmanomas, neatskleidus informacijos apie parduodamą sklypo dalį potencialiai pirkėjai. Ieškovės atlikti teisiniai veiksmai, parengiant tiek parduodamos žemės sklypo atidalijimo (naudojimosi tvarkos nustatymo) planus, tiek preliminariąsias sutartis su abiem potencialiomis pirkėjomis, tiek ir vėliau atliekant visų šių dokumentų pakeitimus, leidžia teisėjų kolegijai teigti, kad ieškovė buvo davusi sutikimą atskleisti informaciją apie parduodamą žemės sklypo Nr. 1 dalį ir tretiesiems asmenims. Todėl šiuo aspektu vertinti ieškovės elgesį kaip sutarties 3.2.4 ir 7.1 papunkčiuose įtvirtintos konfidencialumo pareigos pažeidimą ir jos neteisėtus veiksmus, nėra jokio pagrindo.
31. Kita vertus, kaip nurodyta pirmiau, atlygintinių paslaugų sutarties pažeidimu gali būti laikomas bet kokios iš jos kylančios prievolės neįvykdymas, taip pat ir neatsiskaitymas pagal sutartį (CK 6.205 straipsnis). Negautas pagal sutartį atlygis (šalių vadinamas komisiniu mokesčiu) bendriausia prasme taip pat yra negautos pajamos, todėl jų įrodinėjimas galimas net ir nekonstatavus konfidencialumo pareigos pažeidimo. Sprendžiant, kokį atlygį šiuo konkrečiu atveju galėjo ir turėjo iš apeliantės už suteiktas tarpininkavimo paslaugas gauti ieškovė (ginčo, kad tarpininkavimo paslaugos buvo suteiktos, nėra), atsižvelgtina į tai, kad apeliantė siekė įsigyti jos pageidaujamo ploto ir pageidaujamoje vietoje esančio konkretaus žemės sklypo dalį, į kiekvienos šalies veiksmus (elgesį) vykdant tarpininkavimo sutartį, į kitas svarbias aplinkybes.
32. Kaip minėta, po 2021 m. spalio 14 d. ieškovės parengtų ir apeliantės bei OU ,,Intcap“ su pardavėja pasirašytų preliminariųjų sutarčių, 2021 m. spalio 27 d. jų susitarimo dėl preliminariųjų sutarčių pakeitimo pasirašymo, apeliantės atstovas 2021 m. lapkričio 4 d. tiesiogiai kreipėsi į pardavėją dėl likusios (t. y. jos pačios neįsigyjamos) žemės sklypo Nr. 1 dalies pardavimo kitiems juridiniams asmenims, derino visas sąlygas, susijusias su žemės sklypo Nr. 1 likusių dalių jiems pardavimu. Po šių derybų OU ,,Intcap“ ir pardavėja bendru susitarimu nutraukė preliminariąją sutartį dėl 0,60 ha ploto žemės sklypo Nr. 1 pirkimo–pardavimo, o šią sklypo dalį ir kitas likusias žemės sklypo Nr. 1 dalis įsigijo IB ,,NordSpace“ ir UAB ,,TB investicijos“.
33. Pardavėjai „Paysera LT“, UAB, nesutikus atidalinti ir parduoti mažesnės nei 0,90 ha žemės sklypo Nr. 1 dalies, apeliantė buvo nurodžiusi ieškovei apie savo ketinimą nupirkti jos veiklai vystyti reikalingo žemės sklypo Nr. 1 dalį kartu su OU ,,Intcap“ (po preliminariųjų sutarčių pakeitimo turėjo būti įsigytas iš viso 1 ha šio sklypo), taip pat buvo nurodžiusi ieškovei sąskaitą dėl paslaugų apmokėjimo padalinti proporcingai įsigyjamai žemės sklypo daliai abiem preliminariąsias sutartis pasirašiusioms bendrovėms (t. y. jai ir OU ,,Intcap“), dėl antrosios bendrovės prašydama palaukti apmokėjimo bent jau iki notarinės sutarties pasirašymo (žr. 2021 m. spalio 18 d. apeliantės elektroninį laišką, adresuotą ieškovei; 3 t., b. l. 24), su kuo ieškovė iš esmės sutiko (žr. jos 2021 m. spalio 20 d. elektroninį laišką; 3 t., b. l. 23). Tačiau dėl paskesnių apeliantės iniciatyvų ir jos veiksmų, kurie vertintini kaip sąžiningo bendradarbiavimo pareigos, numatytos tarpininkavimo sutarties 3.2.2 papunktyje, pažeidimas, 0,60 ha ploto žemės sklypo Nr. 1 dalį galiausiai nupirko kitos bendrovės. Darytina išvada, kad nutraukta OU ,,Intcap“ ir pardavėjos preliminarioji sutartis, pagal kurią taip pat turėjo būti sumokėtas tarpininkavimo mokestis, buvo būtent apeliantės veiksmų, susiderėjus su pardavėja dėl šios dalies žemės sklypo pardavimo kitiems juridiniams asmenims, padarinys. Dėl to atsakovė negavo dalies pajamų, kurias ji tikėjosi gauti kaip komisinį tarpininkavimo mokestį už 1 ha ploto žemės sklypo pardavimą.
34. Pagal CK 6.720 straipsnio nuostatas jeigu sutarties neįmanoma įvykdyti dėl kliento kaltės, jis privalo sumokėti visą sutartyje nustatytą kainą, taip pat paslaugų teikėjui turi būti atlyginami dėl paslaugos teikimo, susidarius nenumatytoms aplinkybėms, atsiradę nuostoliai, už kuriuos paslaugų teikėjas neatsako.
35. Įvertinusi šalių derybas, ieškovės indėlį jose ir jų rezultatą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovė turėjo pagrįstą lūkestį gauti tarpininkavimo sutartyje nurodyto dydžio atlygį už 1 ha ploto žemės sklypo Nr. 1 dalies pardavimą. Tokią išvadą leidžia padaryti ir 2021 m. spalio 14 d. ieškovės parengtų bei pirkėjų su pardavėja pasirašytų preliminariųjų sutarčių turinys, pagal kurias apeliantė įsipareigojo įsigyti 0,45 ha ploto žemės sklypą Nr. 1 dalį už jį sumokant 450 000 Eur kainą, o OU ,,Intcap“ turėjo nupirkti dar 0,45 ha už tokią pačią 450 000 Eur kainą. Vėliau, t. y. 2021 m. spalio 27 d. pasirašytais preliminariųjų sutarčių pakeitimais buvo suderėta, kad apeliantė nupirks mažesnę – 0,40 ha ploto žemės sklypo dalį už 400 000 Eur kainą, o OU ,,Intcap“ didesnę – 0,60 ha ploto žemės sklypo dalį už 600 000 Eur kainą. Vadinasi, apeliantės teisėtas ir pagrįstas lūkestis buvo gauti sutartyje numatytą 2 proc. dydžio atlygį, apskaičiuotą nuo bendros 1 000 000 Eur pardavimo kainos už parduotą 1 ha žemės sklypo Nr. 1, t. y. 20 000 Eur (1 000 000 Eur x 2 proc.).
36. Apeliantė ieškovei yra sumokėjusi 8 000 Eur komisinį mokestį tik už jos pačios įsigytą 0,40 ha ploto žemės sklypo Nr. 1 dalį, nors anksčiau ji neneigė prievolės sumokėti tarpininkavimo sutartyje numatyto dydžio atlygį ir už 0,60 ha ploto žemės sklypo Nr. 1 dalį, kurią pagal preliminariąją sutartį turėjo įsigyti jos pasiūlytas juridinis asmuo, t. y. OU ,,Intcap“, po pirmosios sąskaitos už paslaugas gavimo paprašiusi tik ją išskaidyti į dvi dalis, proporcingai kiekvienos bendrovės ketinamam įsigyti žemės sklypo plotui, ir palaukti jos apmokėjimo iki notarinės sutarties sudarymo. Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliantė, iš pradžių viena ketinusi įsigyti parduodamą 0,90 ha žemės sklypo dalį, o vėliau nurodžiusi apie bendrą šios dalies įsigijimą su kitu asmeniu, net nebūtų turėjusi galimybės įsigyti šio jos pageidaujamo sklypo 0,40 ha dalies, nes tokia dalis nebuvo parduodama, apie tai jau ne kartą buvo pasisakyta šioje nutartyje. Todėl likusi nesumokėta už ieškovės tarpininkavimo paslaugas suma – 12 000 Eur (20 000 Eur – 8 000 Eur), pripažintina dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (žr. šios nutarties 52 punktą) ir kaltės ieškovės negautomis pajamomis (jos nuostoliais). Tokio dydžio suma galėjo ir turėjo būti priteista ieškovei iš apeliantės.
37. Tačiau, kitaip nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija nenustatė sutartinių prievolių pažeidimo kitoje šio ginčo dalyje. Byloje nėra objektyvių duomenų, išskyrus ieškovės ir teisme apklaustų jos darbuotojų teiginius, kad informacija apie pardavėjos parduodamą kitą žemės sklypą (žemės sklypą Nr. 2) apeliantės buvo gauta vykdant bendradarbiavimo sutartį. Kaip matyti iš ieškovės siųstų apeliantei elektroninių laiškų ir jų priedų, apeliantei buvo pateikiama tik informacija, susijusi su žemės sklypu Nr. 1, derinant būtent šio sklypo atidalijimo galimybes, kainą ir kitas jo dalies pardavimo sąlygas. Apeliantė sutarties vykdymo metu aiškiai išreiškė savo valią ir norą įsigyti tik dalį žemės sklypo Nr. 1 (iš pradžių 0,90 ha viena, po to – po 0,45 ha kartu su kitu juridiniu asmeniu, galiausiai – tik 0,40 ha, kitam juridiniam asmeniui įsigyjant 0,60 ha), o įsigyti tokio didelio ploto žemės sklypą, koks yra žemės sklypas Nr. 1 (3,5784 ha), apeliantė ketinimų jokia forma nei ikisutartinių derybų metu, nei po tarpininkavimo sutarties pasirašymo nebuvo išreiškusi. Todėl siūlyti apeliantei įsigyti dar ir žemės sklypą Nr. 2 arba apie jį teikti kokią nors informaciją ieškovei jokio sutartinio pagrindo nebuvo.
38. Atitinkamai, nėra ir pagrindo padaryti išvadą, kad ieškovė su apeliante buvo susitarusios informaciją apie žemės sklypą Nr. 2 laikyti konfidencialia, su sutarties vykdymu susijusia informacija, kurios atskleidimas tretiesiems asmenims reikštų sutarties pažeidimą. Paslaugų sutarties 7.1 papunktyje nurodyta, kad konfidencialia informacija nelaikoma informacija, kurią šalis gavo iš trečiosios šalies nepažeidžiant konfidencialumo reikalavimo. Byloje nesant jokių objektyvių įrodymų, kad duomenis apie žemės sklypą Nr. 2 apeliantė gavo būtent iš ieškovės, negali būti konstatuotas jos veiksmų neteisėtumas kaip viena iš sąlygų sutartinei civilinei atsakomybei kilti. Vien to, kad sklypas Nr. 2 priklausė tam pačiam juridiniam asmeniui (,,Paysera LT“, UAB) ar kad jis buvo šalia sklypo Nr. 1, taip pat savaime nepakanka nei konfidencialumo pareigos, nei sąžiningo bendradarbiavimo pareigos, numatytos tarpininkavimo sutarties 3.2.2 papunktyje, pažeidimui konstatuoti.
39. Kaip yra nustatyta byloje, ieškovė dėl žemės sklypo Nr. 2 pardavimo apeliantei netarpininkavo, taip pat ji nebuvo ir ginčo turto pardavimo agentė (brokerė), kuri galėtų tikėtis gauti atlygį už abiejų žemės sklypų pardavimą. Negautų pajamų atlyginimas dažniausiai yra susijęs su lūkesčio intereso gynimu, bet jos negali būti tik hipotetinės, būtina įrodyti negautų pajamų realumą bei jų dydį. Nagrinėjamu atveju turto savininkė ir pardavėja ,,Paysera LT“, UAB, ginčo žemės sklypus pardavinėjo pasitelkusi ne ieškovę, o kitus turto pardavimo agentus (brokerius), su ieškove ji buvo sudariusi neatlygintinę sutartį, šiai suradus dalies žemės sklypo Nr. 1 pirkėjus. Taigi, atitinkamas pajamas ieškovė galėjo tikėtis gauti tik iš kito konkretaus turto pirkėjo, jeigu tokį būtų turėjusi bylai aktualiu laikotarpiu. Tačiau byloje jokių kitų tarpininkavimo sutarčių, kuriose būtų sulygta dėl ieškovei mokėtino tarpininkavimo mokesčio bei jo dydžio, nėra, todėl nėra galimybės ir padaryti išvadą dėl negautų pajamų tikėtinumo bei jų dydžio. Toks ieškovės reikalavimas, išskyrus tarpininkavimo mokestį už dalies žemės sklypo Nr. 1 pardavimą (t. y. už 1 ha), neįrodytas.
40. Įrodinėdama sąžiningo bendradarbiavimo pareigos pažeidimą, ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, o pirmosios instancijos teismas su tokiais jos argumentais sutiko, kad apeliantė iki paslaugų teikimo sutarties pasirašymo jau žinojo, bet ieškovei nepranešė apie ketinimą žemės sklypus Nr. 1 ir Nr. 2 įsigyti kartu su kitais juridiniais asmenimis, kurie su apeliante susiję per savo valdymo organus ir (ar) dalyvius, bet visgi ne tokiu teisiniu ryšiu, kaip tai vėliau buvo apibrėžta tarpininkavimo sutartyje.
41. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien faktas, kad likusias žemės sklypo Nr. 1 dalis ir žemės sklypą Nr. 2 įsigijusių UAB ,,TB Investicijos“ ir IB ,,NordSpace“ akcininkai T. B. ir L. K. kartu yra ir apeliantės valdybos nariai, savaime nėra pakankamas padaryti išvadą, kad iki paslaugų sudarymo sutarties pasirašymo jos visos buvo suplanavusios kartu įsigyti abu žemės sklypus ir ši informacija, pasirašant sutartį, sąmoningai buvo nuslėpta nuo ieškovės. Jokių įrodymų, kurie teiktų pagrindą nuspręsti, kad iki tarpininkavimo sutarties pasirašymo visi šie juridiniai asmenys būtų turėję bendrų verslo tikslų ar kad prieš kreipdamasi į ieškovę dėl tarpininkavimo apeliantė jau žinojo, jog ieškovės būsimą pasiūlytą turtą ji įsigys kartu su kitais juridiniais asmenimis, nagrinėjamoje byloje nėra. Vien prielaidų ir ieškovės pasvarstymų savaime nepakanka tokiai išvadai padaryti.
42. Priešingai, įsigyti žemės sklypo Nr. 1 dalį ieškovė atsakovei pasiūlė tik po tarpininkavimo sutarties pasirašymo. Taip pat ieškovė nesiūlė apeliantei įsigyti žemės sklypo Nr. 2 (žr. šios nutarties 56, 57 punktus). Be to, pradėjus vykdyti tarpininkavimo sutartį ir ieškovei pasiūlius apeliantei įsigyti dalį žemės sklypo Nr. 1, apeliantė 0,90 ha ketino įsigyti viena, ir tik planams pasikeitus, o pardavėjai nesutikus parduoti jai mažesnės dalies (0,45 ha), ką patvirtina ir pardavėjos 2021 m. spalio 8 d. elektroninio laiško, adresuoto ieškovei, turinys (2 t., b. l. 45), apeliantė, siekdama sudaryti sandorį, pasitelkė su ja susijusią bendrovę OU ,,Incap“. Kitaip tariant, poreikį apeliantei pasitelkti partnerius, kurie sutiktų kartu su ja nupirkti parduodamą žemės sklypo dalį, lėmė vykdant tarpininkavimo sutartį paaiškėjusi aplinkybė, kad ieškovės surasta turto pardavėja nesutinka parduoti apeliantei žemės sklypo Nr. 1, kurio plotas buvo 3,5784 ha, 0,45 ha dalies. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys dar ir į tokią aplinkybę, kad kitu atveju pirkimo–pardavimo sutartis tarp apeliantės ir žemės sklypo pardavėjos iš viso nebūtų sudaryta, vadinasi, ieškovė nebūtų gavusi tarpininkavimo sutartyje jai numatyto procentinio atlygio (komisinio mokesčio), kuris yra skaičiuojamas nuo turto pardavimo kainos.
43. Pagal CK 6.206 straipsnio nuostatas viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka. Nagrinėjamu atveju ieškovė neginčija fakto, kad jai buvo persiunčiamas visas apeliantės ir pardavėjos susirašinėjimas, vykęs nuo 2021 m. lapkričio 4 d., kuriuo buvo derinama likusios žemės sklypo Nr. 1 dalies ir žemės sklypo Nr. 2 pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos. Turėdama visą informaciją apie vykstančias derybas, jokių pretenzijų, kad jos vyksta jai nedalyvaujant, ieškovė nereiškė, taip pat nesidomėjo, ar dėl žemės sklypo Nr. 1, apie kurio pardavimą ji suteikė apeliantei informaciją, pardavimo kitiems juridiniams asmenims vykstančios derybos nepažeis jos turtinių interesų, ar ketinimą įsigyti ir likusiais šio sklypo dalis išreiškusios bendrovės turi tokių sąsajų su apeliante, kurios yra aptartos tarpininkavimo sutartyje ir sukuriančios apeliantei pareigą sumokėti sutartyje nurodyto dydžio atlygį, ar jų neturi.
44. Todėl darytina tokia labiau tikėtina išvada, kad ir pačiai ieškovei vykusių derybų dėl pirkėjai priklausančio turto pardavimo teisėtumas nekėlė abejonių. Ieškovė, būdama savo srities profesionalė, galėjo ir turėjo pasidomėti, ar bendrovės, kurių naudai apeliantė vykdė derybas, yra su ja susiję asmenys pagal tarpininkavimo sutartyje nurodytą apibrėžtį. Savo neveikimu ji prisiėmė riziką, taigi sutarties nevykdymu negali remtis tiek pagal CK 6.206 straipsnį, tiek ir pagal CK 6.720 straipsnio 6 dalį (jeigu tam tikrų paslaugų teikimas yra jų teikėjo profesinė veikla (verslas), tai šio teikėjo patirtus nuostolius klientas privalo atlyginti tik tuo atveju, kai jie atsirado dėl ypatingų aplinkybių, kurių neapima normali rizika, būdinga atitinkamai profesijai ar verslo rūšiai).
45. Tokiu atveju skundžiamas teismo sprendimas pakeičiamas, sumažinant ieškovei iš apeliantės priteistą nuostolių (negautų pajamų) atlyginimą iki 12 000 Eur (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
46. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
47. CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyje, 98 straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios taisyklės, pagal kurias šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
48. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisus ieškovei 12 000 Eur, yra patenkinta 17 proc. ieškinio reikalavimų, o atmesta – 83 proc. (12 000 Eur / 70 000 Eur x 100 proc.). Vadovaujantis šia proporcija, toliau ir paskirstytinos šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.
49. Ieškovė pateikė įrodymus apie turėtas iš viso 11 561,50 Eur atstovavimo išlaidas, t. y. 5 496,92 Eur už ieškinio, 886,93 Eur už prašymo, 1 339,47 Eur už dubliko, 566,28 Eur už prašymo parengimą, 1 089 Eur pasirengimo ir atstovavimo teisme (5 val.), 181,50 Eur už prašymo parengimą ir 2 001,40 Eur pasirengimo bei atstovavimo teisme (12 val.) (2 t., b. l. 147–166; 3 t., b. l. 4, 36–38).
50. Apeliantė pateikė įrodymus apie jos turėtas iš viso 12 463 Eur atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidas, t. y. 4 114 Eur už atsiliepimo į ieškinį, 2 057 Eur už tripliko, 484 Eur už nuomonės parengimą išlaidas, 2 420 Eur (5 val.) ir 3 388 Eur (12 val.) pasirengimo ir atstovavimo teisme išlaidas (2 t., b. l. 168–180; 3 t., b. l. 30–31, 93–94, 105–106).
51. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už ieškinį, atsiliepimą į ieškinį sudaro 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 8.1 papunktis); už dubliką, tripliką – 1,5 (Rekomendacijų 8.3 papunktis); už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas – 0,4 (Rekomendacijų 8.16 papunktis); už kitų dokumentų rengimą – 0,1 (Rekomendacijų 8.17 papunktis); už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą – 0,1 (Rekomendacijų 8.19 papunktis).
52. Apskaičiavus maksimalų teisinių paslaugų dydį pagal aktualius procesinių veiksmų atlikimo metu Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (atitinkamai, 2022 m. I, III, IV ketvirčius) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) duomenis, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už ieškinio parengimą yra 4 324,75 Eur (1 729,90 Eur x 2,5); už prašymo parengimą – 719,60 Eur (1 799 Eur x 0,4); už dubliko parengimą – 2 698,50 Eur (1 799 Eur x 1,5); už prašymo parengimą – 719,60 Eur (1 799 Eur x 0,4); už 5 val. pasiruošimą ir atstovavimą teisme – 899,50 Eur ([1 799 Eur x 0,1] x 5 val.); už 12 val. pasiruošimą ir atstovavimą teisme – 2 280,36 Eur ([1 900,30 Eur x 0,1] x 12 val.); už prašymo parengimą – 760,12 Eur (1 900,30 Eur x 0,4).
53. Taigi, ieškovės patirtos 1 339,47 Eur dubliko parengimo, 566,28 Eur ir 181,50 Eur prašymų parengimo bei 2 001,40 Eur atstovavimo teisme išlaidos, kurių bendra suma yra 4 088,65 Eur (1 339,47 Eur + 566,28 Eur + 181,50 Eur + 2 001,40 Eur), neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, todėl jos pripažįstamos realiomis ir pagrįstomis. Prašomos priteisti 5 496,92 Eur ieškinio, 886,93 Eur prašymo ir 1 089 Eur atstovavimo teismo posėdyje išlaidos viršija Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius, todėl pagrįstomis pripažintos tų maksimalių dydžių neviršijančios 4 324,75 Eur ieškinio, 719,60 Eur prašymo parengimo ir 899,50 Eur atstovavimo teismo posėdyje išlaidos, kurių bendra suma yra 5 943,85 Eur (4 324,75 Eur + 719,60 Eur + 899,50 Eur). Taigi, pagrįstomis ieškovės išlaidomis pripažintina 10 032,50 Eur (4 088,65 Eur + 5 943,85 Eur) suma.
54. Atsižvelgiant į tai, kad yra patenkinta 17 proc. ieškovės ieškinio reikalavimų, jai atlygintina proporcinga patenkintų reikalavimų daliai išlaidų dalis – 1 705,53 Eur (10 032,50 Eur x 17 proc.). Taip pat ieškovei atlygintinas ir 270 Eur žyminis mokestis, kurį ji sumokėjo už patenkintą 12 000 Eur ieškinio dalį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir šio straipsnio 7 dalis). Taigi, iš viso ieškovei iš apeliantės priteistina 1 975,53 Eur (1 705,53 Eur + 270 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
55. Apskaičiavus maksimalų apeliantės turėtų teisinių paslaugų dydį pagal aktualius procesinių veiksmų atlikimo metu Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (atitinkamai, 2022 m. II, III, IV ketvirčius) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) duomenis, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į ieškinį parengimą yra 4 451,25 Eur (1 780,50 Eur x 2,5); už tripliko parengimą – 2 670,75 Eur (1 780,50 Eur x 1,5); už nuomonės parengimą – 179,90 Eur (1 799 Eur x 0,1); už 5 val. pasiruošimą ir atstovavimą teisme – 899,50 Eur ([1 799 Eur x 0,1] x 5 val.); už 12 val. pasiruošimą ir atstovavimą teisme – 2 280,36 Eur ([1 900,30 Eur x 0,1] x 12 val.).
56. Apeliantės patirtos 4 114 Eur atsiliepimo į ieškinį ir 2 057 Eur tripliko parengimo išlaidos, kurių bendra suma yra 6 171 Eur (4 114 Eur + 2 057 Eur), neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, todėl jos pripažįstamos realiomis ir pagrįstomis. Prašomos priteisti 484 Eur išlaidos už nuomonės parengimą, 2 420 Eur ir 3 388 Eur pasirengimo ir atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidos, atitinkamai, už 10 val. ir 15 val., viršija Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius, todėl pagrįstomis pripažintos maksimalių dydžių neviršijančios 179,90 Eur nuomonės parengimo, 899,50 Eur ir 2 280,36 Eur atstovavimo teisme ir pasirengimo tam išlaidos, kurių bendra suma yra 3 359,76 Eur (179,90 Eur + 899,50 Eur + 2 280,36 Eur). Taigi, pagrįstomis pripažintinos 9 530,76 Eur (6 171 Eur + 3 359,76 Eur) apeliantės išlaidos.
57. Atsižvelgiant į tai, kad yra atmesta 83 proc. ieškinio reikalavimo, apeliantei, proporcingai atmestai reikalavimų daliai atlygintina 7 910,53 Eur atstovavimo išlaidų (9 530,76 Eur x 83 proc.).
58. Atlikus ieškovės ir apeliantės bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, tarpusavio įskaitymą, iš ieškovės apeliantei priteisiama 5 935 Eur (7 910,53 Eur – 1 975,53 Eur) bylinėjimosi išlaidos.
59. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patirtos 126,16 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos šalims paskirstytinos vadovaujantis ta pačia, kaip ir skirstant atstovavimo išlaidas, proporcija. Taigi, iš ieškovės valstybei priteisiama 104,71 Eur (126,16 Eur x 83 proc.), iš apeliantės – 21,45 Eur (126,16 Eur x 17 proc.) šių išlaidų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
60. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 4 000 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidų, o apeliantė – 1 275 Eur žyminio mokesčio išlaidų.
61. Rekomendacijose nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sudaro 1,3 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 8.11 papunktis). Apskaičiavus maksimalų aukščiau nurodytų teisinių paslaugų dydį pagal tuo metu aktualius Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2023 m. II ketvirčio) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) duomenis, rekomenduojamas maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 2 600,13 Eur (2 000,10 Eur x 1,3).
62. Taigi, ieškovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydis (4 000 Eur) viršija rekomenduojamą priteisti maksimalų užmokesčio už tokio pobūdžio teisines paslaugas dydį, todėl jos mažintinos iki maksimalaus rekomenduojamo priteisti dydžio – 2 600,13 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės apeliacinio skundo dalis, sudaranti 83 proc., buvo patenkinta, ieškovei atlygintina 17 proc. nurodytų išlaidų, t. y. 442,02 Eur (2 600,13 Eur x 17 proc.).
63. Apeliantei iš ieškovės priteistinas 1 404 Eur žyminis mokestis, kurį ji sumokėjo už patenkintą apeliacinio skundo dalį, t. y. už 58 000 Eur (70 000 Eur – 12 000 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, šio straipsnio 4 ir 7 dalys).
64. Atlikus ieškovės ir apeliantės bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, tarpusavio įskaitymą, iš ieškovės apeliantei priteisiama 961,98 Eur (1 404 Eur – 442,02 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 18 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
,,Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Solid real“, juridinio asmens kodas 148335689, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,City storage Pilaitė“, juridinio asmens kodas 305776256, 12 000 Eur (dvylika tūkstančių eurų) nuostolių atlyginimo, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (12 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. liepos 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,City storage Pilaitė“, juridinio asmens kodas 305776256, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,,Solid real“, juridinio asmens kodas 148335689, 5 935 Eur (penkis tūkstančius devynis šimtus trisdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovei ,,Solid real“, juridinio asmens kodas 148335689, 104,71 Eur (vieną šimtą keturis eurus ir 71 centą) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,City storage Pilaitė“, juridinio asmens kodas 305776256, 21,45 Eur (dvidešimt vieną eurą ir 45 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.“
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,City storage Pilaitė“, juridinio asmens kodas 305776256, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Solid real“, juridinio asmens kodas 148335689, 961,98 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt vieną eurą ir 98 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Marius Bajoras
Dalia Kačinskienė
Laima Ribokaitė