Baudžiamoji byla Nr. 1-3511-1017/2019

                    Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42771-2019-6

                    Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

 1.1.6.6; 25.4.3

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė,

sekretoriaujant Ilonai Okunevičienei,

dalyvaujant prokurorei Kristinai Minko,

kaltinamajam G. (G.) P., jo gynėjui advokatui Janui (Jan) Kučynski,

galimam laiduotojui A. (A.) R.,

vertėjai Evelinai Narbut, 

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. (G.) P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), kita žinoma buvimo vieta – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)  išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vaikų neturi, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

             Teismas

n u s t a t ė :

G. P. 2019 m. spalio 7 d., apie 00.47 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,33 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. P. savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl padarytų veiksmų. Paaiškino, kad 2019 m. spalio 7 d. jis savo automobiliu Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko pas brolį į (duomenys neskelbtini), pas kurį nakvoja, jeigu iš ryto dirba. Automobilį pasistatė prie kioskų, šalia parduotuvės „Maxima“. Ten susitiko savo pažįstamą ir kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Abu išgėrė 2 butelius, 0,5 l talpos, brendžio arba konjako. Kaltinamasis išgėrė apie 0,5 l brendžio arba konjako. Tuomet jo pažįstamas vežė jį iki (duomenys neskelbtini) gatvės, kur kaltinamasis norėjo per naktį palikti savo automobilį pas buvusią savo pusbrolio žmoną kieme, bet iki galo jo neprivežė. Galimai pažįstamas dėl kažko supyko ir liepė jam toliau važiuoti pačiam, privežė maždaug iki troleibusų žiedo ir jo pažįstamas išėjo. Tuomet jis sėdo vairuoti savo automobilį, pavažiavo apie 600 metrų ir jį sulaikė pareigūnai (duomenys neskelbtini). Gali būti, kad šiame kieme jis važinėjo pirmyn – atgal, nemano, kad šioje vietoje stipriai gazavo. Ikiteisminio tyrimo metu davė kitokius parodymus, nes sulaikytas buvo šoke, galbūt nevisai išblaivėjęs buvo. O. F. pažįsta, yra buvę vienoje šventėje kartu. Po įvykio paskambino kiemo šeimininkei ir atsiprašė jos. Mano, kad automobilio Audi 100, kuris yra supuvęs, vertė galėtų būti apie 300 Eur. Teisės vairuoti transporto priemones jam reikalingos darbe, kai vyksta į objektą. Tuomet jie vyksta trise: du arba vienas su sunkvežimiu, kitas su traktoriumi ir vienas su lengvuoju automobiliu. Kaltinamasis turi teisę vairuoti traktorius ir lengvuosius automobilius. Stažas maždaug 4 metai. Anksčiau turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, pastaruosius 4 metus visiškai negėrė. Įvykio metu susipyko su pažįstamu ir iš nervų išgėrė. Priklausomybės alkoholiui neturi, gali pats susitvarkyti ir alkoholio visiškai nevartoti. Po nagrinėjamo įvykio dar kartą praėjus dienai ar dviem išgėrė, o daugiau nebevartojo alkoholio ir ateityje nevartos.  Šis įvykis jam didelė pamoka. A. R. pažįsta nuo vaikystės, yra geri draugai, nuolat bendrauja, gyvena šalia.  Jo artimiausi asmenys yra mama, brolis, sesuo, su jais tariasi, kai reikia priimti kokius nors sprendimus. Brolis ir sesė negali išeiti iš darbo dienos metu, todėl neprašo jų būti laiduotojais. Iškilus bėdai, kreipiasi į A. R.. Kai jis sužinojo apie šį įvykį, jo reakcija buvo bloga, sakė, kad taip daryti negalima. Kalbasi su A. R. apie kaltinamojo problemas, jis gali įtakoti kaltinamojo elgesį (b. l. 124-125). 

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaip galimas laiduotojas – kaltinamojo draugas A. R. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta nuo vaikystės, gyvena 1,5 km atstumu. Nuolat bendrauja, susitinka beveik kiekvieną dieną. Leisdami laiką kartu, geria arbatą, alkoholio nevartoja. A. R. alkoholį vartoja saikingai, nėra turėjęs problemų dėl savo elgesio esant neblaiviam. A. R. dirba, atlieka apdailos darbus, turi šeimą, tris vaikus. Kaltinamasis faktiškai alkoholio nevartoja. Sužinojus apie nagrinėjamą įvykį, jam buvo gaila kaltinamojo, nes neseniai teises išsilaikė. A. R. požiūris dėl automobilio vairavimo esant neblaiviam yra neigiamas, sakė tai kaltinamajam. Kaltinamasis yra toks žmogus, kad stresuoja dėl visko, o šis įvykis jam išvis didelis stresas. A. R. gali morališkai įtakoti kaltinamąjį, daug kalbėtis su juo. Yra įsitikinęs, kad toks kaltinamojo elgesys ateityje nepasikartos. Dėl šio įvykio kaltinamasis labai pergyvena (b. l. 125-126).

        Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 str.).

Kiti bylos duomenys

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriuje 2019 m. spalio 7 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-42771-19 pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2019 m. spalio 7 d., apie 00.47 val. (duomenys neskelbtini), G. P., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio (alkotesterio Alcotest 7510Nr. ARJK-0151, patikros sertifikatas Nr. 0975943 pagalba nustatyta 2,33 promilės) (b. l. 1-2).

 BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK 0119000538801) duomenimis, 2019 m. spalio 7 d., 00:31 val. įregistruotas pranešimas, kad į pranešėjos namo kiemą atvažiavo nepažįstamas neblaivus asmuo automobiliu Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pranešėja – O. F.. Į įvykio vietą 2019 m. spalio 7 d., 00:41:05 val. atvyko ekipažas V1781 (VA VPK patrulių rinktinės 3 kuopos 3 būrio vyr. patrulė V. M., vyr. patrulis J. P.) (b. l. 3).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta O. F. nurodė, jog 2019 m. spalio 7 d., atsimena, kad buvo jau po vidurnakčio, kai pradėjo loti šuo. Tuomet ji, pažiūrėjusi pro langą, pamatė, kad priešais namą, kitoje kelio pusėje stovi automobilis Audi, tamsios spalvos, šiuo metu valstybinių numerių neatsimena, kurio viduje sėdi vairuotojas ir gestikuliuoja rankomis. Tuo metu buvo įjungti automobilio žibintai ir atidarytos vairuotojo durelės, automobilio salone degė šviesa. Vairuotojas, „gazavo“ spausdamas akseliaratoriaus pedalą. Jis automobilyje buvo vienas. Po to jis įvažiavo į jos namo kiemą. Ten manevravo automobiliu pirmyn ir atgal. Sustojęs kieme, vairuotojas išlipo iš automobilio. Matė, kad tai stambus vyras, marškinėliai šviesūs platūs, trumpomis rankovėmis. Jo eisena buvo nestabili, kūno judesiai nekoordinuoti, iš ko nusprendė, kad vairuotojas yra neblaivus. Todėl paskambino 112 ir pranešė apie atvažiavusį neblaivų vairuotoją. Tuo metu ji vyro neatpažino, kaip G. P., apie tai, kad tai buvo jis, sužinojo tik po poros dienų iš pažįstamų. Kažkiek laiko pabuvęs namo kieme, vyras sėdo į automobilį Audi tamsios spalvos ir išvažiavo iš jos namo kiemo link Karaliaus Šulinio gatvės. Tuomet ji dar kartą paskambino 112 ir pranešė apie tai, kad automobilis išvažiavo. Ji iš namų išėjusi nebuvo, kur buvo sulaikytas vairuotojas, nematė. 2019 m. spalio 7 d. vakare grįžusi po darbo matė, kad tas pats automobilis Audi tamsios spalvos stovi prie kaimynų namo kieme (b. l. 32-33).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta V. M. nurodė, kad 2019 m. spalio 7 d., apie 00.31 val. iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), atvažiavo automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas įtariama yra neblaivus. Ji su kolega nedelsdami reagavo į gautą iškvietimą. Privažiuojant prie minėto namo, pastebėjo važiuojančio automobilio šviesas. Jiems privažiavus arčiau, minėtas automobilis sustojo prie namo Nr. (duomenys neskelbtini). Ji su kolega išlipo ir priėjo prie sustojusio automobilio Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris tuo metu buvo su užvestu varikliu. Priėjusi prie vairuotojo, ji prisistatė, paprašė užgesinti automobilio variklį ir pateikti dokumentus. Vairuotojas, kaip vėliau buvo nustatyta, kad tai G. P. jai pateikė savo asmens tapatybės kortelę. Bendraujant su G. P. ji juto jam iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, todėl įtardama, kad vairuotojas gali būti neblaivus, jos kolega prie jų tarnybinio automobilio patikrino 00.46 val. alkotesteriu G. P. girtumą ir nustatė 2,33 promiles. G. P. neneigė, kad yra neblaivus ir paaiškino, kad atvažiavo pas savo pažįstamą. Vėliau kolega antrą kartą patikrino G. P. girtumą ir nustatė 2,41 promilę. G. P. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus AVPK OVS patalpas. Tarnybiniame automobilyje įrengtos vaizdo kameros (b. l. 27).

Neblaivumo nustatymo akte, kuris surašytas 1.10 val., nurodyta, kad vyr. patrulis J. P. nustatė neblaivumo požymius – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, eiti tiesia linija – negali. Alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARJK-0151, patikros sertifikas Nr. 0975943, pirmuoju patikrinimu 00.46 val. nustatytas 2,33 promilių girtumas, antruoju – 1.9 val. – 2,41 promilių girtumas (b. l. 10).

Patikrinus G. P. girtumą alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARJK-0151, patikros sertifikas Nr. 0975943, 00.46 val. jam buvo nustatytas 2,33 promilių girtumas, o 1.09 val. – 2,41 promilių girtumas (b. l. 11-13; 29-30).

Įvykio aplinkybės taip pat užfiksuotos Bendrojo pagalbos centro pateiktame garso įraše bei pareigūnų patektuose vaizdo įrašuose ir jų apžiūros protokoluose (b. l. 37-40, 43; kompaktiniai diskai, prisegti prie galinio bylos viršelio).

VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenimis, automobilio Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra G. P. (b. l. 19). 

 VŠĮ „Emprekis“ išraše nurodyta, jog lengvojo automobilio Audi 100 Avant TDI (kėbulo tipas – universalas, kuras – dyzelinas, variklio darbinis tūris –2460 cm3, variklio galia – 85 kW, gamybos metai – 1994) vidutinė kaina Lietuvoje be PVM yra 926 eurų (b. l. 17).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 2811 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Byloje ištirtais įrodymais (tarp jų kaltinamojo paaiškinimais teisme, taip pat liudytojų V. M. ir O. F. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, alkotesterio kvitų, Neblaivumo nustatymo akto duomenimis, kitais rašytiniais bylos dokumentais, vaizdo ir garso įrašais bei jų apžiūros protokoluose užfiksuotais duomenimis) nustatyta, kad kaltinamasis G. P. 2019 m. spalio 7 d., apie 00.47 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,33 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Dėl šių faktinių bylos aplinkybių ginčo nėra, todėl plačiau teismas dėl jų nepasisako.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. P. paaiškino, jog jis vairavo automobilį faktiškai iš karto po to, kai išgėrė apie 0,5 l stipraus alkoholinio gėrimo (brendžio arba konjako). Taigi kaltinamasis tikrai suvokė, jog yra neblaivus ir negali vairuoti automobilio. Įvertinus tai, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tai, kad Kelių eismo taisyklės draudžia esant neblaiviam vairuoti transporto priemonę, tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir tai suprasdamas, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad G. P. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo G. P. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Dėl neatleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį G. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį draugo – A. R. atsakomybėn.

BK 40 straipsnio 1-2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis G. P. yra neteistas, t. y. jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą (sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki vienerių metų), numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis teisme visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Be to, bylos duomenimis, nusikalstamais kaltinamojo veiksmais turtinė žala svetimam turtui nepadaryta. Taigi nustatytos pirmos trys BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos. Taip pat nustatyta, kad kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra dirbantis, darbe charakterizuojamas teigiamai (b. l. 107-110). Bylos duomenimis, kaltinamasis nėra gydytas dėl priklausomybės ligų, taip pat psichiatrijos ligoninėse. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina kaltinamąjį. 

Kita vertus, iš Administracinių nusižengimų registro matyti, kad kaltinamasis G. P. per pastaruosius 5 metus yra ne kartą baustas administracine tvarka dėl savo elgesio, esant neblaiviam – 2015 metais jis buvo 4 kartus baustas už pakartotinį girto pasirodymą bei alkoholinių gėrimų vartojimą viešoje vietoje (pagal ATPK 178 str. 3 d.; b. l. 65-67). Nors kaltinamasis teigė, kad 4 metus nevartojo alkoholio, iš nagrinėjamo įvykio aplinkybių akivaizdu, jog jis savo elgesio nepakeitė ir vėl šiurkščiai pažeidė įstatymą, būdamas 2,33 promilių neblaivumo. Jo padaryti teisės pažeidimai esant neblaiviam sunkėja. Teisme kaltinamasis taip ir nepaaiškino, kodėl jis prieš nagrinėjamą įvykį vartojo alkoholį, jeigu teigė, kad prieš tai 4 metus iš viso alkoholio nevartojo. Teigė, kad susipyko su susitiktu pažįstamu, tačiau jeigu vien dėl tokio vienkartinio ginčo, pasikalbėjus su pažįstamu asmeniu ir kilus ginčui su juo, kaltinamasis po 4 metų pertraukos vėl nusprendė vartoti alkoholį, tokios aplinkybės sudaro pagrindo teismui, jog kaltinamasis turi problemų dėl galimybės saikingai vartoti alkoholį bei kontroliuoti savo veiksmus. Be to, praėjus dviem dienoms po nagrinėjamo įvykio (2019 m. spalio 9 d.) jis vėl buvo nubaustas pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį dėl to, kad gulėjo prie kelio visiškai girtas, savarankiškai judėti negalėjo, buvo netvarkingos išvaizdos (b. l. 131). Tai rodo, kad kaltinamasis turi problemų dėl savo elgesio, esant neblaiviam. Be to, teismo nuomone, kaltinamasis nėra kritiškas savo veiksmams bei galimybei kontroliuoti alkoholio vartojimą. Teisme jis teigė, kad vėl nebevartoja alkoholio, jam specialistų pagalbos nereikia, gali savarankiškai nevartoti alkoholio, tačiau iš kaltinamojo įvykdytų administracinių nusižengimų (pažeidimų) bei nagrinėjamos nusikalstamos veikos aplinkybių matyti, kad G. P. alkoholį vartoja nesaikingai, dėl kilusio menkaverčio ginčo (kaip jis pats nurodė su susitiktu pažįstamu) ar stresinės situacijos (pareikštų įtarimų) ir jam esant visiškai neblaiviam, pažeidinėja visuomenėje priimtas elgesio taisykles bei įstatymus. 

Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo kategoriškai teigti, jog kaltinamasis G. P. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Aplinkybė, kad kaltinamasis vėliau gailisi dėl savo elgesio, atsiprašė asmenų, kuriems sukėlė nepatogumus (kiemo, kuriame vairavo neblaivus, šeimininkės), darbe charakterizuojamas teigiamai, nesudaro pagrindo manyti, kad jis ateityje daugiau nepažeis įstatymų. Taigi šioje byloje nėra galimybės taikyti BK 40 straipsnio nuostatų, kadangi nenustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. 

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad laiduotoju buvo prašoma skirti kaltinamojo draugą A. R.. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 str. 3 d.).

Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas, taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan.; laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui. Taigi laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-942/2019, Nr. 2K-186-942/2018).

Tiek kaltinamasis, tiek ir A. R. apklausiami teisme nurodė, kad jie vienas kitą pažįsta nuo vaikystės, yra geri draugai, nuolat bendrauja. Taigi juos sieja artimas ryšys. Be to, bylos duomenimis, A. R. yra neteistas, turi šeimą, (duomenys neskelbtini)  vaikus, nuolat dirba. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad A. R. yra daug kartų baustas administracine tvarka. Nors kaltinamojo gynėjas duomenų apie A. R. baustumą į bylą nepateikė, teismas juos patikrino (to teisiamojo posėdžio metu prašė ir kaltinamojo gynėjas). Iš Administracinių nusižengimų registro (b. l. 135-141) nustatyta, kad per pastaruosius 5 metus A. R. administracine tvarka buvo baustas net 14 kartų, tarp jų ne tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie buvo pakartotiniai (ne kartą vairuodamas naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis, vairavo nepadraustą, techniškai netvarkingą automobilį, viršijo leistiną greitį), bet ir už teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą, jų įžeidimą, dviračio vairavimą esant neblaiviam. Nors paskirtos baudos faktiškai yra sumokėtos, vis tik aplinkybė, kad asmuo nuolat daro administracinius nusižengimus (teisės pažeidimus), tarp jų ir šiurkščius, jį charakterizuoja neigiamai bei sudaro pagrindo manyti, kad A. R. pats negeba laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių. Nurodytos aplinkybės bei jo paaiškinimai teisme, iš kurių teismui susiformavo nuomonė, kad asmuo tik formaliai nurodė, jog kritiškai vertina kaltinamojo veiksmus nagrinėjamo įvykio metu, iš esmės jam tiesiog gaila kaltinamojo, kad neteks teisės vairuoti transporto priemones, sudaro pagrindo konstatuoti, kad A. R. yra nepatikimas laiduotojas ir kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar jis gali daryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui.

Taigi kaltinamasis G. P. neatleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu ir jam skirtina bausmė bei baudžiamojo poveikio priemonės.

Bausmės skyrimas

BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos baudos, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. 

G. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, jog jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, gailisi dėl savo veiksmų (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.). Kaltinamasis padarė vieną, tyčinį, nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), jis ankščiau nėra teistas, baustas administracine tvarka, įskaitant ir už nusižengimus (pažeidimus), esant neblaiviam; taip pat nėra duomenų, kad G. P. būtų gydęsis priklausomybės ligų centre ar psichiatrijos klinikoje, tačiau iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad jis turi problemų dėl galimybės saikingai vartoti alkoholį bei savo elgesio esant neblaiviam. Vertinant kaltinamojo asmenybę, nustatyta, jog G. P. yra brandaus amžiaus, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą (gyvena su mama), nevedęs, vaikų neturi, dirba (duomenys neskelbtini), darbdavio ir seniūnijos atstovų charakterizuojamas teigiamai. Taip pat teismas atsižvelgia į įvykdytos nusikalstamos veikos aplinkybes – vairavo transporto priemonę mieste, naktį, esant tamsiam paros metui, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje rasta net 2,33 promilės etilo alkoholio, t. y. esant vidutiniam neblaivumui, artimam šio neblaivumo laipsnio viršutinei ribai, važiavo nedidelį atstumą. Šiais savo veiksmais kaltinamasis G. P. neabejotinai sukėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui bei parodė atsainų požiūrį į galiojančius Kelių eismo taisykles. 

Atsižvelgiant į tai bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad už BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą G. P. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda (BK 47 str. 3 d. 2 p.), jos dydį nustatant neženkliai didesnį nei minimumas, t. y. paskirtina 75 MGL (3 750 Eur) bauda.

Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis prisipažino esantis kaltas, kaltinamajam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsnio 1-2 dalimis, mažintina vienu trečdaliu iki 50 MGL (2 500 Eur).

        G. P. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. spalio 7 d., 00.47 val. iki 2019 m. spalio 7 d., 16.58 val. (vieną dieną; b. l. 46, 61). Šis terminas įskaitytinas į bausmės laiką (BK 66 str.), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir nustatant, kad galutinė bauda, kurią turi sumokėti kaltinamasis G. P., sudaro 48 MGL (t. y. 2 400 Eur).

Įvertinus kaltinamojo pateiktus duomenis dėl jo turtinės padėties bei paskirtos baudos dydį, nustatytinas ilgesnis – 6 mėnesių terminas paskirtai baudai sumokėti (BVK 22 str. 2 d.).

Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis (BK 68 str. 2 d.).

G. P., vairuodamas transporto priemonę, šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis, tačiau artimas maksimaliai ribai, neblaivumo laipsnis. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis vairavo transporto priemonę, būdamas tokio neblaivumo, tamsiu paros metu, mieste, ką tik vartojęs alkoholinius gėrimus, t. y. sukeldamas pavojų tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Tai, jog teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga kaltinamojo darbo funkcijoms atlikti, jam buvo žinoma ir nagrinėjamo įvykio metu, tačiau tai jo nesulaikė nuo nusikalstamos veikos padarymo. Be to, ši aplinkybė teismų praktikoje nelaikoma sudarančia pagrindo netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas dvejiems metams naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 7 d. Teismo vertinimu, šis terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Byloje nustatyta, kad G. P. BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju, įvertinus G. P. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę padėtį, automobilio vertę (kaltinamojo teigimu, reali automobilio rinkos vertė sudaro apie 300 Eur), taip pat siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo galimų tolimesnių jo neteisėtų veiksmų, konstatuojama, jog baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas laikomas proporcingu padarytam nusikaltimui, todėl kaltinamajam nuosavybės teise priklausantis automobilis Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas.

Kiti klausimai

G. P. 2019 m. spalio 7 d. nutarimu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas, kurią vykdant paimtas jo vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), ir specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones – sustabdymas (b. l. 58-59), paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikintinos. Kaltinamojo vairuotojo pažymėjimas, saugomas baudžiamojoje byloje (prisegtas prie bylos galinio viršelio, vokas Nr. 1), įsiteisėjus nuosprendžiui, perduotinas VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones G. P. atėmimą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2019 m. spalio 7 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas G. P. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini)  paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos (b. l. 20-21).

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, prie galinio bylos viršelio prisegtuose vokuose (Nr. 2 ir Nr. 3) esantys kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais, paliktini saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 432 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

G. (G.) P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti G. (G.) P. 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu ir 66 straipsniu, į bausmę įskaityti laikotarpį, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. spalio 7 d., 00.47 val. iki 2019 m. spalio 7 d., 16.58 val. (vieną dieną), ir nustatyti, kad neatliktoji bausmės – baudos dalis G.(G.) P. yra 48 MGL (2 400 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų)) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsniu, paskirti G. (G.) P. baudžiamojo poveikio priemones:

 1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 7 d.;

 2) konfiskuoti G. (G.) P. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2019 m. spalio 7 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą G. (G.) P. priklausančiam turtui – automobiliui Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini) , palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

G. (G.) P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones – sustabdymą ir dokumentų paėmimą, palikti nepakeistas iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, VĮ „Regitra“ pranešti apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones G. (G.) P. atėmimą 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 7 d.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, VĮ „Regitra“ perduoti saugoti G. (G.) P. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, prie galinio bylos viršelio prisegtuose vokuose (Nr. 2 ir Nr. 3) esančius kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti nuteistajam G. (G.) P., kad bauda per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                        Giedrė Norvilienė