Civilinė byla Nr. e2YT-10052-287/2020
Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00654-2020-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 2.5.5; 3.1.10.7; 3.2.3.1; 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.4.5.19.
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. spalio 27 d.
Pakruojis
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Razumienė,
sekretoriaujant Janinai Juozaitienei,
dalyvaujant pareiškėjai T. D. B. ir jos atstovui advokatui A. Š.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. D. B. pareiškimą (prašymą) suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Teismas
nustatė:
pareiškėja T. D. B. kreipėsi į teismą su prašymu, prašydama atnaujinti terminą palikimui priimti po jos brolio A. A. B. mirties. Pareiškime (prašyme) nurodė, kad ji turėjo du brolius: A. A. B., gimusį (duomenys neskelbtini), ir P. B., gimusį (duomenys neskelbtini) P. B. mirė (duomenys neskelbtini) A. A. B. mirė (duomenys neskelbtini) Jų tėvai T. M. ir K. B. taip pat yra mirę. 2020 m. liepos mėnesio pabaigoje jos anūkė S. Ž. jai pasakė, kad jai paskambino vyriškis, prisistatęs J. D., kuris pasakė, jog nori pirkti savo kaimyno A. A. B. 0,3400 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Kadangi A. A. B. mirė, J. D. susirado jo giminaičius, tai yra, ją. Apie tai, kad jos brolis A. A. B. turėjo nekilnojamąjį turtą – 0,3400 ha ploto žemės sklypą, jai nieko nebuvo žinoma iki 2020 m. liepos mėnesio pabaigos. Brolis nebuvo vedęs, vaikų neturėjo. Ji praleido terminą palikimui priimti dėl objektyvios priežasties, nes nežinojo, kad jos brolis A. A. B. turėjo nekilnojamojo turto.
Pareiškėja T. D. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad su broliu mažai bendraudavo, nes daugiausia būdavo pas tėvus, kuriems padėdavo, o vėliau kartu gyveno, todėl broliui mirus, ji nežinojo, kad jis turėjo žemės. Ji tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini), o abu broliai kartu gyveno (duomenys neskelbtini). A. A. B. savo šeimos neturėjo. Apie žemę sužinojo iš pašalinio žmogaus, kuris nori dabar tą žemę pirkti.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą (prašymą) nurodė, kad paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamas turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, bei kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo A. A. B. palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą A. A. B. palikimui priimti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
Suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, atsiliepime į pareiškimą (prašymą) yra prašymas nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnis).
Liudytoja S. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ja susisiekė J., kuris išsiaiškino, kad yra žemės sklypelis, apie kurį jie nieko nežinojo. Ji susisiekė su močiute ir paklausė ar bandys „tvarkyti“ žemę. Ir pradėjo visą procesą. Močiutės brolį A. A. B. pažinojo, bendraudavo, bet, kad po jo mirties liko turto, nežinojo nei ji, nei jos močiutė.
Liudytojas J. D. teismo posėdžio metu parodė, kad įsigijo sklypą (duomenys neskelbtini) ir nuėjęs į Registrų centrą išsiėmė pažymą su kuo ribojasi jo žemės sklypas. Pamatė, kad žemės sklypas ribojasi su A. B. sklypu. Jis Registrų centro darbuotojai pasakė, kad A. B. miręs ir artimųjų neturėjo. Per kitus asmenis pradėjo ieškoti giminių. Rado B. ir paklausė ką planuoja daryti su ta žeme. Pasirodo, kad niekas nežinojo apie tą žemę. Net jo mama, kuri gyveno ten visą gyvenimą, nežinojo, kad ten A. B. žemė.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
pareiškimas (prašymas) tenkintinas.
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.50 straipsnyje įtvirtinta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, o jeigu šis terminas praleistas, jis gali būti atnaujinamas CK 5.57 straipsnio 1 dalies pagrindu.
CK 5.57 straipsnyje nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant prašančiojo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).
Šiuo nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. A. B. mirė (duomenys neskelbtini), vaikų neturėjo, jo tėvai ir brolis mirę, gyva tik sesuo – pareiškėja. Testamento sudaręs nebuvo. Nesant pirmos, antros bei trečios eilės įpėdinių pagal įstatymą, jo turtą įgijo teisę paveldėti sesuo – pareiškėja T. D. B. (CK 5.11 straipsnio 2 dalis).
Kaip matyti iš byloje esančios valstybės įmonės Registrų centro informacijos, mirusysis savo vardu turėjo registruotą žemės sklypą, 0,3400 ha ploto, unikalus numeris 4400-0614-1099, esantį (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja T. D. B., kaip vienintelį argumentą, dėl ko nustatytu terminu nesikreipė dėl palikimo priėmimo nurodė tai, kad nežinojo, jog jos miręs brolis turėjo savo vardu registruoto turto. Teismas iš esmės sutinka su šiuo argumentu, nes iš byloje išdėstytų aplinkybių, matyti, jog pareiškėja retai bendravo su mirusiu broliu ir nežinojo apie jo turtinę padėtį, o kreipimasis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo reikalauja papildomų išlaidų, todėl manant, kad palikėjas jokio turto neturi, nesikreipti į notarų biurą yra logiška. Faktą, kad pareiškėja iki 2020 m. liepos mėnesio nežinojo apie jos mirusio brolio vardu registruotą turtą teismo posėdžio metu patvirtino byloje apklausti liudytojai S. Ž. ir J. D..
Šiuo atveju terminas palikimui priimti praleistas žymiai, tai yra, po pareiškėjos brolio A. A. B. mirties praėjo 11 metų. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjos elgesį, tai yra, į tai, jog pareiškėja 2020 m. liepos mėnesį sužinojusi apie brolio iki mirties turėtą turtą, nedelsdama kreipėsi į Pakruojo rajono 2-ojo notaro biuro notarę, o šiai netenkinus prašymo dėl palikimo priėmimo, į Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus, vertina jį kaip pakankamai rūpestingą.
Paveldėjimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros principas suponuoja būtinybę įvertinti, kaip termino palikimui priimti atnaujinimas gali paveikti asmens, priėmusio palikimą ir tokiu būdu jau tapusio paveldimo turto savininku, teises ir pareigas, taip pat tai, kokią įtaką gali turėti termino atnaujinimas (neatnaujinimas) šių santykių dalyvių turtiniams interesams. Taigi, teismas, spręsdamas įstatyme nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).
Nagrinėjamu atveju niekas dėl palikimo, likusio po A. A. B. mirties nesikreipė, kitų galimų įpėdinių nėra, prieštaravimų pareiškimui (prašymui) nepateikta, ir suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas taip pat nenurodė jokių priežasčių, kad teigiamas sprendimas galėtų sukelti kokias neigiamas pasekmes įmonės interesams, todėl nenustatyta, kad teigiamu teismo sprendimu būtų pažeisti kitų suinteresuotų asmenų interesai.
Esant nustatytoms aplinkybėms bei vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pareiškimą (prašymą) tenkinti ir pareiškėjai T. D. B. atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po jos brolio A. A. B. mirties, priimti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalimi, 5.57 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
pareiškėjos T. D. B. pareiškimą (prašymą) tenkinti.
Atnaujinti T. D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), terminą palikimui priimti po jos brolio A. A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.
Teisėja Rima Razumienė