Civilinė byla Nr. e2A-301-302/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26653-2020-5
Procesinio sprendimo kategorija 2.8.1.5
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 5 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Ribokaitės ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių asociacijos „Hockey Lietuva“, viešosios įstaigos Nacionalinės vaikų ledo ritulio lygos ir viešosios įstaigos Nacionalinės ledo ritulio lygos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2174-603/2022 pagal ieškovės biudžetinės įstaigos Kauno sporto mokykla ,,Startas“ (pradinė ieškovė biudžetinė įstaiga Kauno žiemos sporto mokykla „Baltų ainiai“) ieškinį atsakovėms asociacijai ,,Hockey Lietuva“, viešajai įstaigai NACIONALINĖ VAIKŲ LEDO RITULIO LYGA ir viešajai įstaigai Nacionalinė ledo ritulio lyga dėl sprendimų pripažinimo negaliojančiais, išvadą byloje teikianti institucija Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė biudžetinė įstaiga Kauno sporto mokykla ,,Startas“ (toliau – ir Kauno sporto mokykla „Startas“) prašė pripažinti negaliojančiais: 1) asociacijos „Hockey Lietuva“ (toliau – ir Asociacija) 2020 m. sausio 9 d. tarybos susirinkimo sprendimą, įformintą protokolu Nr. 63, (toliau – ir Sprendimas Nr. 1) toje dalyje, kuria nutarta: „Vadovaudamiesi ledo ritulio vystymo Lietuvoje 2018–2022 m. strateginiu planu nutariame, kad nuo 2020–2021 m. ledo ritulio sezono biudžetiniai klubai ir mokyklos neteks teisės dalyvauti visuose asociacijos Hockey Lietuva organizuojamuose Lietuvos ledo ritulio čempionatuose ir turnyruose. Hockey Lietuva organizuojamuose Lietuvos ledo ritulio čempionatuose ir turnyruose galės dalyvauti privatūs juridiniai asmenys arba juridiniai asmenys kuriuose savivaldybių ar valstybės dalis bus mažesnė nei 50 proc.“; 2) viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Nacionalinė vaikų ledo ritulio lyga 2020 m. liepos 15 d. tarybos susirinkimo sprendimą „Patvirtinti 2020–2021 m. NVLRL nuostatus“, įformintą protokolu Nr. 133 (toliau – ir Sprendimas Nr. 2), toje dalyje, kurioje 2020–2021 m. nacionalinės vaikų ledo ritulio lygos nuostatų 4.2 papunktis dalyviams nustato tokį reikalavimą: „Pirmenybėse gali dalyvauti Lietuvos mokyklos (juridiniai asmenys), kurie <...> atitinka reikalavimus dėl biudžetinių įstaigų (2020-01-09 tarybos posėdžio protokolas Nr. 63)“; 3) Asociacijos 2020 m. rugpjūčio 5 d. tarybos susirinkimo sprendimą „Patvirtinti 2020–2021 m. Lietuvos vaikų ledo ritulio pirmenybių nuostatus“, įformintą protokolu Nr. 69 (toliau – ir Sprendimas Nr. 3), toje dalyje, kurioje 2020–2021 m. nacionalinės vaikų ledo ritulio lygos nuostatų 4.2 papunktis dalyviams nustato tokį reikalavimą: „Pirmenybėse gali dalyvauti Lietuvos mokyklos (juridiniai asmenys), kurie <...> atitinka reikalavimus dėl biudžetinių įstaigų (2020-01-09 tarybos posėdžio protokolas Nr. 63)“; 4) VšĮ Nacionalinė ledo ritulio lyga 2020 m. rugpjūčio 4 d. tarybos susirinkimo sprendimą „Patvirtinti 2020–2021 m. Lietuvos čempionato nuostatus“, įformintą protokolu Nr. 116 (toliau – ir Sprendimas Nr. 4), toje dalyje, kurioje 2020–2021 m. atvirojo Lietuvos ledo ritulio čempionato nuostatų 3.6 papunktis dalyviams nustato tokį reikalavimą: „Čempionate gali dalyvauti tik Lietuvos klubų (juridiniai asmenys) komandos, kurie <...> nėra biudžetinės įstaigos (2020-01-09 d. Asociacijos tarybos susirinkimo protokolas Nr. 63)“; 5) Asociacijos 2020 m. rugpjūčio 5 d. tarybos susirinkimo sprendimą „Patvirtinti 2020–2021 m. Lietuvos ledo ritulio čempionato nuostatus“, įformintą protokolu Nr. 69 (toliau – ir Sprendimas Nr. 5), toje dalyje, kurioje 2020–2021 m. atvirojo Lietuvos ledo ritulio čempionato nuostatų 3.6 papunktis dalyviams nustato tokį reikalavimą: „Čempionate gali dalyvauti tik Lietuvos klubų (juridiniai asmenys) komandos, kurie <...> nėra biudžetinės įstaigos (2020-01-09 d. Asociacijos tarybos susirinkimo protokolas Nr. 63)“; 6) Asociacijos 2020 m. rugpjūčio 5 d. eilinio narių susirinkimo sprendimą toje dalyje, kurioje nutarta atmesti sprendimą „Atšaukti „Hockey Lietuva“ tarybos 2020 m. sausio 9 d. priimtą sprendimą dėl biudžetinių įstaigų“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 6) (toliau kartu – ir Sprendimai).
2. Ieškovė nurodė, kad Kauno žiemos sporto mokykla ,,Baltų ainiai“ buvo daugiau kaip 19 metų veikianti sportinio ugdymo biudžetinė įstaiga, įsteigta Kauno miesto savivaldybės tarybos 2001 m. gegužės 24 d. sprendimu ir veikianti pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos patvirtintus nuostatus. Sporto mokyklos veiklos tikslai, be kita ko, apėmė siekį plėtoti sportinę veiklą ledo ritulio sporto šakoje, rengti sportininkus pagal sportinio meistriškumo pakopas, sudaryti įvairaus amžiaus žmonėms sąlygas kūno kultūros ir sporto plėtotei pagal jų pomėgius. Sporto mokykla taip pat buvo Asociacijos narė. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. T-35 Kauno žiemos sporto mokykla ,,Baltų ainiai“ buvo reorganizuota, prijungiant ją prie Kauno sporto mokyklos ,,Startas“.
3. Asociacija priklauso tarptautinei ledo ritulio federacijai IIHF bei narystės pagrindu vienija Lietuvoje įregistruotus juridinius asmenis, propaguojančius ledo ritulio sportą. Kolegialus Asociacijos valdymo organas – Asociacijos taryba – 2020 m. sausio 9 d. vykusio susirinkimo metu, be kita ko, nusprendė, kad nuo 2020–2021 m. ledo ritulio sezono biudžetiniai klubai ir mokyklos neteks teisės dalyvauti visuose Asociacijos organizuojamuose Lietuvos ledo ritulio čempionatuose ir turnyruose. Asociacijos organizuojamuose Lietuvos ledo ritulio čempionatuose ir turnyruose galės dalyvauti privatūs juridiniai asmenys arba juridiniai asmenys, kuriuose savivaldybių ar valstybės dalis bus mažesnė nei 50 proc.
4. Asociacija yra sudariusi čempionato organizavimo sutartį su kita atsakove – VšĮ Nacionaline vaikų ledo ritulio lyga, kuri vykdo atvirąsias 2020–2021 m. Lietuvos vaikų ledo ritulio pirmenybes. Šiose pirmenybės įprastai iki šiol dalyvaudavo ir iš ieškovės sporto mokykloje sportuojančių vaikų sudarytos komandos. Kadangi vaikų ledo ritulio pirmenybes vykdo VšĮ Nacionalinė vaikų ledo ritulio lyga, o organizuoja – Asociacija, šių asmenų kolegialūs valdymo organai savarankiškais sprendimais patvirtino 2020–2021 m. VšĮ Nacionalinės vaikų ledo ritulio lygos nuostatus: VšĮ Nacionalinės vaikų ledo ritulio lygos tarybos susirinkimo 2020 m. liepos 15 d. sprendimu ir Asociacijos tarybos susirinkimo 2020 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu. Vaikų lygos nuostatų 4.2 papunktyje numatyta, kad pirmenybėse gali dalyvauti tik tie juridiniai asmenys, kurie atitinka Asociacijos Sprendimu Nr. 1 patvirtintus reikalavimus, keliamus biudžetinėms įstaigoms. Tokiu būdu, patvirtinus VšĮ Nacionalinės vaikų ledo ritulio lygos nuostatus, Sprendimu Nr. 1 inicijuotas ieškovės teisių ir teisėtų interesų pažeidimas buvo užbaigtas – iš ieškovės auklėtinių sudarytų komandų buvo faktiškai ir teisiškai atimta teisė dalyvauti čempionate.
5. Asociacija taip pat yra sudariusi čempionato organizavimo sutartį su atsakove VšĮ Nacionaline ledo ritulio lyga, kuri vykdo atvirąjį 2020–2021 m. Lietuvos ledo ritulio čempionatą. Šiame čempionate taip pat įprastai dalyvaudavo iš ieškovės sporto mokykloje sportuojančių sportininkų sudarytos komandos. Kolegialūs Asociacijos ir VšĮ Nacionalinės ledo ritulio lygos organai savo sprendimais patvirtino 2020–2021 m. atvirojo Lietuvos ledo ritulio čempionato nuostatus: VšĮ Nacionalinės ledo ritulio lygos tarybos susirinkimo 2020 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu ir Asociacijos tarybos susirinkimo 2020 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu. Lietuvos ledo ritulio čempionato nuostatų 3.6 papunktyje numatyta, kad čempionate gali dalyvauti tik komandos klubų (juridinių asmenų), kurie yra Asociacijos nariai ir nėra biudžetinės įstaigos, pateikiant nuorodą į Asociacijos priimtą Sprendimą Nr. 1. Analogiškai kaip ir Vaikų lygos nuostatų atveju, iš ieškovės auklėtinių sudarytoms komandoms minėtais sprendimais buvo atimta teisė dalyvauti 2020–2021 m. Lietuvos ledo ritulio čempionate.
6. Ieškovės teigimu, atsakovių priimti Sprendimai prieštarauja imperatyvioms Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 5 straipsnio nuostatoms, nes jie riboja konkurenciją tarp ledo ritulio sporto mokyklų, taip pat prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, draudžiančioms sukurti diskriminacines sąlygas vaikų, sportuojančių biudžetiniuose klubuose ir mokyklose, atžvilgiu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino – pripažino negaliojančiais Sprendimą Nr. 1, Sprendimą Nr. 2, Sprendimą Nr. 3, Sprendimą Nr. 4, Sprendimą Nr. 5 ir Sprendimą Nr. 6, ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
8. Teismas nurodė, kad Kauno žiemos sporto mokykla „Baltų ainiai“ buvo reorganizuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.97 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo (toliau – Biudžetinių įstaigų įstatymas) 14 straipsnyje numatyta tvarka, tokiu būdu pradinės ieškovės visos teisės ir pareigos perėjo ieškovei Kauno sporto mokykla ,,Startas“. Atsižvelgdamas į tai, teismas laikė nepagrįstais atsakovių argumentus, kad ieškovė, pasibaigus juridiniam asmeniui – Kauno žiemos sporto mokyklai ,,Baltų ainiai“, nėra Asociacijos narė.
9. Teismas pažymėjo, kad Konkurencijos įstatymo 5 straipsnyje yra draudžiami visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją. Tam, kad būtų nustatytas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimas, turi būti nustatytos tokios esminės aplinkybės: 1) aplinkybė, kad nagrinėjamus veiksmus atliko ūkio subjektai (ar asociacija); 2) susitarimo faktas; 3) aplinkybė, jog susitarimas pagal savo tikslą ar poveikį riboja ar gali riboti konkurenciją.
10. Remdamasis Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 21 ir 22 dalimis bei Konkurencijos tarybos į bylą pateiktoje išvadoje nurodyta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas sprendė, kad sporto srityje veikiančios asociacijos taip pat šių asociacijų nariai (klubai, sporto mokyklos) vykdo ekonominę veiklą, todėl Europos Sąjungos ir konkurencijos teisės prasme yra laikytini ūkio subjektais (nepaisant to, ar sporto klubai yra mėgėjiški, ar profesionalūs) ir jų veiksmams, susitarimams bei sprendimams yra taikomos Konkurencijos įstatymo nuostatos.
11. Teismas sutiko su ieškove, kad ginčijamais Sprendimais ieškovės auklėtiniams buvo uždrausta dalyvauti tiek vaikų, tiek ir suaugusiųjų čempionatuose, todėl nagrinėjama konkurencijos problema apima abu šiuos segmentus. Tokiu atveju, atsižvelgiant į nagrinėjamos konkurencijos problemos pobūdį, teismo vertinimu, atitinkamą prekės rinką tikslinga apibrėžti kaip ledo ritulio veiklą, į kurią įeina vaikų ir suaugusių ledo ritulio sporto mokymo veikla, ledo ritulio treniruočių ir renginių organizavimas ir kitos su ledo ritulio sporto propagavimu susijusios paslaugos. Kadangi nustatytas draudimas yra taikomas visoje Lietuvos teritorijoje veikiančioms biudžetinėms ledo ritulio mokykloms, teismas geografinę rinką apibrėžė kaip visos Lietuvos Respublikos teritoriją.
12. Atsižvelgdamas į tai, kad skundžiamų Sprendimų tikslas yra atimti iš vaikų, sportuojančių biudžetiniuose sporto klubuose ir mokyklose, galimybę dalyvauti Asociacijos organizuojamuose sporto čempionatuose ir varžybose, tokią galimybę paliekant tik vaikams, sportuojantiems privačiuose klubuose ir mokyklose, teismas darė išvadą, jog skundžiamais Sprendimais yra sudaromos sąlygos, verčiančios vaikus ir kitus asmenis rinktis privačius sporto klubus, dėl ko skundžiamais Sprendimais privatiems sporto klubams yra suteikiamas nepagrįstas konkurencinis pranašumas prieš biudžetinius klubus, įskaitant ir prieš ieškovę.
13. Teismas nurodė, kad Sprendimais Nr. 2 ir Nr. 3 patvirtinus 2020–2021 m. VšĮ Nacionalinės vaikų ledo ritulio lygos nuostatus, iš ieškovės klube sportuojančių vaikų sudarytoms komandoms pagal Vaikų lygos nuostatų 4.2 papunkčio reikalavimus, neleidžiama dalyvauti 2020–2021 m. Nacionalinės vaikų ledo ritulio lygos sezone, o Sprendimais Nr. 4 ir Nr. 5 patvirtinus 2020–2021 m. VšĮ Nacionalinės ledo ritulio čempionato nuostatus, iš ieškovės klube sportuojančių asmenų sudarytoms komandoms pagal Lietuvos ledo ritulio čempionato nuostatų 3.6 papunkčio nuostatas nėra leidžiama dalyvauti atvirajame 2020–2021 m. Lietuvos ledo ritulio čempionate, dėl ko ieškovės mokyklos vaikams ir jaunimui, galintiems mokėti už sporto užsiėmimus privačiuose klubuose, taps aktualus mokyklos palikimas. Teismas pažymėjo, kad tai, jog ieškovę dėl negalėjimo dalyvauti čempionate paliko jos auklėtiniai ir pradėjo sportuoti privačiuose klubuose, rodo ne konkurencijos padidėjimą, o neteisėtą suaugusiųjų ir vaikų perskirstymą tarp klubų, iš esmės priverčiant juos sportuoti privačiuose klubuose, mokant už tai didesnes įmokas.
14. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir tai, kad į bylą nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių tai, jog skundžiami Sprendimai buvo nulemti teisėtų tikslų, teismas sprendė, kad skundžiamų Sprendimų tikslas buvo apriboti konkurenciją tarp biudžetinių ir privačių sporto mokyklų bei klubų ir kad šis tikslas buvo faktiškai pasiektas, todėl tokie Sprendimai laikyti susitarimais Konkurencijos įstatymo prasme, kurie yra draudžiami bei laikomi negaliojančiais nuo jų sudarymo momento pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas.
15. Atsižvelgdamas į tai, ginčijamus Sprendimus teismas pripažino negaliojančiais kaip prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo nuostatoms CK 2.82 straipsnio 4 dalies nuostatų pagrindu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Apeliaciniame skunde atsakovės asociacija „Hockey Lietuva“, VšĮ Nacionalinė vaikų ledo ritulio lyga ir VšĮ Nacionalinė ledo ritulio lyga prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 29 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
16.1. Peržengdamas ieškinio ribas, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo juridinį faktą, kad ieškovė yra Asociacijos narė. Tokia teismo išvada sukelia teisines pasekmes, kurios turės įtakos tolimesniems ieškovės ir Asociacijos teisiniams santykiams, nors toks teisinis santykis nagrinėjamoje byloje negalėjo būti analizuojamas pagal ieškinyje suformuluotą bylos dalyką ir pagrindą.
16.2. Teismas, nurodydamas, kad pradinės ieškovės visos teisės ir pareigos perėjo ieškovei Kauno sporto mokyklai „Startas“, sumaišė ieškovės procesines teises šioje civilinėje byloje su ieškovės materialinėmis teisėmis. Procesinis teisių ir pareigų parėmimas šioje byloje negali turėti įtakos ieškovės materialinėms teisėms bei interesams.
16.3. Ieškovė nėra atsakovių narė, todėl ji apskritai negalėjo ginti savo teisių šioje byloje. Asociacijos įstatų 3.6.2 papunktyje numatyta, kad narystė Asociacijoje pasibaigia likvidavus narį ar kitaip pasibaigus juridiniam asmeniui. Remiantis minėta nuostata, 2021 m. gegužės 13 d. pasibaigė Kauno žiemos sporto mokyklos „Baltų ainiai“ narystė Asociacijoje, kaip ir pasibaigė ieškovės teisės dalyvauti atsakovių VšĮ Nacionalinės vaikų ledo ritulio lygos ir VšĮ Nacionalinės ledo ritulio lygos organizuojamuose ledo ritulio čempionatuose. Kadangi po Kauno žiemos sporto mokyklos „Baltų ainiai” reorganizavimo Kauno sporto mokykla „Startas” nesikreipė į Asociaciją dėl narystės, konstatuotina, kad ieškovė iki skundžiamų Sprendimų priėmimo nebuvo atsakovių narė.
16.4. Horizontalūs susitarimai konkurencijos teisės prasme yra susitarimai, kurie yra sudaromi tarp konkurentų, konkuruojančių toje pačioje prekės rinkoje. Konstatavus, kad nei ieškovė, nei buvusi ieškovė Kauno žiemos sporto mokykla „Baltų ainiai“ nėra ir nebuvo konkurentai su atsakovėmis, nes ieškovė Kauno žiemos sporto mokykla „Baltų ainiai“ ir atsakovės veikia skirtingose paslaugų teikimo lygiuose, bei nustačius, jog atsakovės nekonkuruoja tarpusavyje, darytina išvada, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog skundžiami Sprendimai Nr. 1–6 yra horizontalūs susitarimai. Taigi teismas klaidingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir netinkamai taikė konkurencijos teisės nuostatas.
16.5. Skundžiamas teismo sprendimas buvo priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimų taisykles: pirma, nėra aišku, kokiais įrodymais remiantis yra priimtas sprendimas, kai byloje nėra jokių duomenų apie menamą vaikų iš Kauno žiemos sporto mokyklos „Baltų ainiai“ pasitraukimą (priešingai, atsakovės pateikti įrodymai, patvirtina, kad po skundžiamų Sprendimų priėmimo Kauno žiemos sporto mokyklos „Baltų ainiai” vaikų, užsiimančių ledo ritulio sportu, skaičius net padidėjo); antra, apskritai neaišku, kokių faktinių duomenų pagrindu buvo priimtas teismo sprendimas, kuriame konstatuota, kad ginčijamais Sprendimais yra sudaromos sąlygos, verčiančios vaikus ir kitus asmenis rinktis privačius sporto klubus; trečia, teismas apskritai nesuprato, kokiomis sporto taisyklėmis remiantis organizuojami Lietuvos ledo ritulio (vaikų ir suaugusiųjų) čempionatai, priešingai nei nurodė teismas, komandų vidinis sportininkų skaičius yra limituojamas tiek pagal tarptautines, tiek nacionalines taisykles, todėl sąlygos dalyvauti turnyruose padidėja ne „pučiantis“ komandos narių skaičiui, o didėjant komandoms dalyvaujančioms ledo ritulio čempionatuose – teismas neišnagrinėjo 2020/2021 m. Lietuvos suaugusiųjų ir vaikų ledo ritulio čempionatų nuostatų; ketvirta, neaišku, kokiais įrodymais remdamasis pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad biudžetinių ir privačių sporto klubų įmokos skiriasi (įmokų klausimas bylos nagrinėjimo metu apskritai nebuvo analizuotas); penkta, į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių faktinį vaikų perviliojimą iš Kauno žiemos sporto mokyklos „Baltų ainiai“ į kitus ledo ritulio sportą propaguojančius klubus.
16.6. Skundžiami Sprendimai Nr. 1–6 faktiškai neapribojo Kauno žiemos sporto mokyklos „Baltų ainiai“ auklėtinių dalyvavimo 2020/2021 m. Lietuvos vaikų ledo ritulio pirmenybėse.
17. Ieškovė Kauno sporto mokykla ,,Startas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priimti į bylą naują rašytinį įrodymą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:
17.1. Skundžiamame sprendime teismas išdėstė motyvus, kodėl nėra atsižvelgiama į pačių atsakovių iškeltą argumentą, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo šioje byloje, kadangi ji nėra Asociacijos narė, todėl skunde nepagrįstai teigiama, jog teismas peržengė nagrinėjamo ginčo ribas.
17.2. Ieškovė yra Asociacijos narė, nes ji universalaus teisių perleidimo pagrindu yra perėmusi visas Kauno žiemos sporto mokyklos „Baltų ainiai“ teises ir pareigas. Materialinių teisių ir pareigų perėmimas yra įvykęs įstatymo, t. y. CK 2.97 straipsnio 3 dalies, pagrindu, reorganizavimo būdu Kauno žiemos sporto mokyklą „Baltų ainiai“ prijungus prie ieškovės.
17.3. Teismas tinkamai apibrėžė rinką ir pritaikė Konkurencijos įstatymo nuostatas: pirma, priešingai nei teigiama skunde, teismas nekonstatavo, kad ieškovė ir Asociacija yra konkurentai; antra, sprendimai, net jei jie yra įvardijami „sprendimais“, „protokolais“, „taisyklėmis“ ar dar kaip nors kitaip, yra laikomi susitarimais Konkurencijos įstatymo prasme, jei jais yra suderinami ūkio subjektų veiksmai; šiuo atveju ginčijamais Sprendimais buvo suderinti ne ieškovės ir atsakovų tarpusavio veiksmai, o Asociacijos narių tarpusavio veiksmai – Sprendimais buvo susitarta apriboti ieškovės ir kitų biudžetinių įstaigų dalyvavimą Asociacijos organizuojamose čempionatuose ir pirmenybėse; ginčijamais Sprendimais ribojama konkurencija tarp mokyklų / klubų, kurie yra konkurentai, todėl teismas pagrįstai šiuos Sprendimus ir įvardino horizontaliais susitarimais; trečia, teismas pateikė tinkamą atitinkamos rinkos apibrėžimą – rinka nagrinėjamu atveju apibrėžtina kaip ledo ritulio veikla ir su ja susijusios paslaugos Lietuvos Respublikos teritorijoje; atsakovės nepateikė alternatyvaus, jų nuomone, teisingo atitinkamos rinkos apibrėžimo, todėl skunde dėstomi teiginiai apie tariamai neteisingai apibrėžtą rinką atmestini kaip deklaratyvūs.
17.4. Apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad pirmos instancijos teismas tariamai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, yra nepagrįsti, nes: pirma, apeliantės nepagrįstai teigia, kad ieškovė privalėjo analizėmis, tyrimais, skaičiavimais ar kitais duomenimis įrodyti, jog skundžiamais Sprendimais konkurencija tarp ledo ritulio mokyklų, klubų buvo apribota (jeigu yra nustatoma, kad susitarimas ribojo konkurenciją pagal tikslą, nereikia vertinti susitarimo ribojančio poveikio konkurencijai, toks poveikis yra preziumuojamas); antra, tiek draudimo nuostatų turinys, tiek juo siekiami tikslai, tiek ir jo priėmimo aplinkybės yra aiškios – uždrausti ieškovės auklėtiniams dalyvauti atsakovių organizuojamuose čempionatuose bei pirmenybėse, sudaryti palankesnes sąlygas atsakovių nariais esančioms privačioms organizacijoms vykdyti savo veiklą, įvertinęs tai, teismas pagrįstai sprendė, kad ginčijamų Sprendimų tikslas buvo riboti konkurenciją; trečia, į bylą buvo pateikti įrodymai, jog ginčijami Sprendimai ne tik turėjo tikslą riboti konkurenciją, tačiau ir faktiškai ją apribojo (akivaizdu, kad sporto mokykla, kuri negali dalyvauti nacionaliniuose čempionatuose bei pirmenybėse, yra ne tokia patraukli kaip sporto mokykla, kuri juose gali dalyvauti; be to, tai patvirtina ir pačių atsakovių su 2021 m. kovo 24 d. paaiškinimais į bylą pateikti duomenys, iš kurių matomas neigiamas ginčijamų Sprendimų poveikis biudžetinėms įstaigoms); ketvirta, nepaisant to, kad atsakovių veikla organizuojama pagal atskiras sporto taisykles, joms yra taikomos ir imperatyvios įstatymo nuostatos, kurių pažeidimą šiuo atveju ir konstatavo teismas, todėl skunde nepagrįstai teigiama, jog teismas apskritai nesuprato, kokiomis sporto taisyklėmis remiantis organizuojami Lietuvos ledo ritulio (vaikų ir suaugusiųjų) čempionatai; penkta, ieškovės žaidėjai nebuvo įtraukti į bendrą atsakovių parengtą statistiką apie 2020 metais atsakovių čempionatuose bei pirmenybėse dalyvavusius žaidėjus, tai patvirtina, kad ginčijamais Sprendimais ieškovės komandos buvo visiškai eliminuotos iš atsakovių organizuojamų čempionatų bei pirmenybių; šešta, apeliacinio skundo argumentai dėl tariamai nenustatyto skirtumo tarp įmokų privačioms ir biudžetinėms sporto mokykloms bei tariamai nenustatyto žaidėjų perviliojimo fakto yra teisiškai nereikšmingi ir nepaneigia iš esmės teisėto ir pagrįsto skundžiamo teismo sprendimo.
17.5. Nors Asociacijos narių susirinkimas 2021 m. liepos 29 d. priėmė sprendimą atšaukti 2020 m. sausio 9 d. Asociacijos tarybos posėdžio Nr. 63 sprendimą „Dėl biudžetinių sporto mokyklų“, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, kad išnyko ginčo dalykas šioje byloje, kadangi: Sprendimas Nr. 1 buvo atšauktas tik 2021 m. liepos 29 d., tuo tarpu, tenkinus ieškinį, Sprendimas Nr. 1 negaliojančiu būtų laikomas ab initio (nuo sprendimo priėmimo momento); atšauktas buvo tik Sprendimas Nr. 1, o byloje yra ginčijami ir kiti Sprendimai; Sprendimo Nr. 1 pripažinimas negaliojančiu reikštų, kad yra nustatyti Asociacijos neteisėti veiksmai, o tai sudarytų pagrindą ieškovei ateityje reikalauti žalos atlyginimo; sprendimas atšaukti Sprendimą Nr. 1 buvo priimtas Asociacijos narių susirinkime, tuo tarpu Sprendimą Nr. 1 priėmė Asociacijos tarybą; Sprendimas Nr. 1 buvo atšauktas jau po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl naujų rašytinių įrodymų
19. Atsakovė po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo 2021 m. rugpjūčio 12 d. pateikė naują rašytinį įrodymą – 2021 m. liepos 29 d. Asociacijos eilinio narių susirinkimo protokolą, o ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 2021 m. liepos 29 d. Asociacijos narių sąrašą.
20. CPK yra nustatytas ribotos apeliacijos modelis, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra tikrinamas pagal byloje jau esančius, pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus faktinius duomenis ir įrodymus. Toks įstatymo leidėjo pasirinktas apeliacijos modelis nulemia ir tai, kad nauji įrodymai apeliacinės instancijos teisme gali būti priimami tik išimtiniais atvejais (CPK 314 straipsnis).
21. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
22. Kartu pažymėtina ir tai, kad įrodymų teikimas (prašymas juos išreikalauti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).
23. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės pateiktas naujas rašytinis įrodymas – 2021 m. liepos 29 d. Asociacijos eilinio narių susirinkimo protokolas, neegzistavo skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu, jis yra tiesiogiai susijęs su nagrinėjamu ginču ir teismui buvo pateiktas nedelsiant po jo priėmimo, bei į tai, kad ieškovė dėl jo reikšmės nagrinėjamam ginčui atsiliepime į apeliacinį skundą yra išsamiai pasisakiusi, jis priimamas ir vertinamas visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste. Tuo tarpu ieškovės pateikto rašytinio įrodymo priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, kadangi jį priėmus reiktų suteikti galimybę priešingai šaliai dėl jo pasisakyti, todėl šį rašytinį įrodymą, vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, atsisakoma priimti.
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
24. Bylos medžiaga patvirtina, kad, vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. T-35 Kauno žiemos sporto mokykla ,,Baltų ainiai“ buvo reorganizuota ir prijungta prie Kauno sporto mokyklos ,,Startas“. Po šio reorganizavimo Kauno žiemos sporto mokykla ,,Baltų ainiai“ pasibaigė ir buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro.
25. Pradinė ieškovė Kauno žiemos sporto mokykla „Baltų ainiai“
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi pakeista jos teisių ir pareigų perėmėja Kauno sporto mokykla ,,Startas“. 26. Pradinė ieškovė Kauno žiemos sporto mokykla „Baltų ainiai“ buvo įsteigta Kauno miesto savivaldybės tarybos 2001 m. gegužės 24 d. sprendimu ir veikė pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos patvirtintus nuostatus, mokykla buvo asociacijos ,,Hockey Lietuva“, kuri priklauso Tarptautinei ledo ritulio federacijai (IIHF) bei narystės pagrindu vienija Lietuvoje įregistruotus juridinius asmenis, propaguojančius ledo ritulio sportą, narė.
27. 2020 m. sausio 9 d. Asociacijos valdymo organas – taryba – priėmė sprendimą Nr. 63: ,,Vadovaudamiesi ledo ritulio vystymo Lietuvoje 2018-2022 m. strateginiu planu nutariame, kad nuo 2020-2021 m. ledo ritulio sezono biudžetiniai klubai ir mokyklos neteks teisės dalyvauti visuose asociacijos Hockey Lietuva organizuojamuose Lietuvos ledo ritulio čempionatuose ir turnyruose. Hockey Lietuva organizuojamuose Lietuvos ledo ritulio čempionatuose ir turnyruose galės dalyvauti privatūs juridiniai asmenys arba juridiniai asmenys kuriuose savivaldybių ar valstybės dalis bus mažesnė nei 50 proc.”.
28. Kauno miesto savivaldybės administracija 2020 m. gegužės 22 d. kreipėsi į Asociaciją su prašymu pakartotinai apsvarstyti klausimą ir leisti ieškovės sporto komandoms dalyvauti 2020–2021 m. ledo ritulio sezone Asociacijos organizuojamuose čempionatuose ir turnyruose. Asociacija į šį kreipimąsi atsakė 2020 m. birželio 1 d. raštu, kuriame nurodė, kad Asociacijos taryba 2020 m. gegužės 28 d. pakartotinai svarstė klausimą leisti ieškovės sporto komandoms dalyvauti 2020–2021 m. ledo ritulio sezone ir nusprendė Sprendimo Nr. 1 nekeisti.
29. Ieškovė 2020 m. birželio 30 d. kreipėsi į Asociaciją su raštu, kuriame išdėstė motyvus, dėl ko skundžiamas Asociacijos Sprendimas Nr. 1 yra diskriminacinio pobūdžio, prieštarauja Asociacijos strateginiam veiklos planui, imperatyvioms įstatymo normoms bei protingumo ir sąžiningumo principams. Asociacija atsakė, kad šis klausimas pakartotinai jau buvo nagrinėtas 2020 m. gegužės 28 d. Asociacijos tarybos posėdyje, todėl dar kartą svarstomas nebus.
30. Asociacija yra sudariusi čempionato organizavimo sutartį su kita atsakove šioje byloje – VšĮ Nacionaline vaikų ledo ritulio lyga, kuri vykdo atvirąsias 2020–2021 m. Lietuvos vaikų ledo ritulio pirmenybes. Kadangi vaikų ledo ritulio pirmenybes vykdo Vaikų ledo ritulio lyga, o organizuoja – Asociacija, šių asmenų kolegialūs valdymo organai savarankiškais sprendimais patvirtino 2020–2021 m. Nacionalinės vaikų ledo ritulio lygos nuostatus: Vaikų ledo ritulio lygos tarybos susirinkimo 2020 m. liepos 15 d. sprendimu ir Asociacijos tarybos susirinkimo 2020 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu. Vaikų lygos nuostatų 4.2 papunktyje numatyta, kad pirmenybėse gali dalyvauti tik tie juridiniai asmenys, kurie atitinka Asociacijos Sprendimu Nr. 1 patvirtintus reikalavimus, keliamus biudžetinėms įstaigoms.
31. Asociacija taip pat yra sudariusi čempionato organizavimo sutartį su atsakove VšĮ Nacionaline ledo ritulio lyga, kuri vykdo atvirąjį 2020–2021 m. Lietuvos ledo ritulio čempionatą. Kolegialūs Asociacijos ir VšĮ Nacionalinės ledo ritulio lygos organai savo sprendimais patvirtino 2020–2021 m. atvirojo Lietuvos ledo ritulio čempionato nuostatus: VšĮ Nacionalinės ledo ritulio lygos tarybos susirinkimo 2020 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas ir Asociacijos tarybos susirinkimo 2020 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas. VšĮ Lietuvos ledo ritulio čempionato nuostatų 3.6 papunktyje numatyta, kad čempionate gali dalyvauti tik komandos klubų (juridinių asmenų), kurie yra asociacijos nariai ir nėra biudžetinės įstaigos, pateikiant nuorodą į Sprendimą Nr. 1.
32. 2020 m. rugpjūčio 5 d. įvyko eilinis Asociacijos narių susirinkimas, kurio metu buvo sprendžiamas ieškovės prašymas atšaukti Sprendimą Nr. 1. Susirinkime dalyvavo 21 dalyvis, bendrai turintys 21 balsą. 5 nariams balsuojant už skundžiamo Sprendimo Nr. 1 atšaukimą, 13 – prieš, o 3 – susilaikius, Asociacijos narių susirinkimas nusprendė neatšaukti Sprendimo Nr. 1.
Dėl Asociacijos narių susirinkimo 2021 m. liepos 29 d. sprendimo reikšmės nagrinėjamai bylai
33. Po skundžiamo sprendimo priėmimo į bylą buvo pateiktas 2021 m. liepos 29 d. Asociacijos visuotiniame narių susirinkime priimtas sprendimas atšaukti ginčijamą Sprendimą Nr. 1. Atsakovių teigimu, priėmus minėtą sprendimą, išnyko šios bylos nagrinėjimo dalykas.
34. Atsižvelgiant į tai, kad Konkurencijos įstatymo 5 straipsnyje numatyta, jog konkurenciją ribojantys susitarimai negalioja nuo jų sudarymo momento, į tai, kad minėtu sprendimu ginčijamas Sprendimas Nr. 1 buvo atšauktas nuo tik 2021 m. liepos 29 d., ir į tai, jog šioje byloje ginčijami ir Sprendimai Nr. 2, 3, 4, 5 ir 6, spręstina, kad, priešingai nei tvirtina apeliantės, šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra išnykęs, todėl toliau pasisakoma dėl atsakovių apeliacinio skundo argumentų (ne)pagrįstumo.
Dėl skundo argumentų, susijusių su teisių ir pareigų perėmimu
35. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad procesinis teisių ir pareigų parėmimas negali turėti įtakos ieškovės materialinėms teisėms bei interesams nei šioje civilinėje byloje, nei apskritai santykyje su Asociacija, todėl, peržengdamas ieškinio ribas, teismas nepagrįstai konstatavo juridinį faktą, kad ieškovė yra Asociacijos narė. Konstatuodamas, jog pradinės ieškovės visos teisės ir pareigos perėjo ieškovei Kauno sporto mokyklai „Startas“, teismas sumaišė ieškovės procesines teises šioje civilinėje byloje su ieškovės materialinėmis teisėmis.
36. Bylos medžiaga patvirtina, kad Kauno žiemos sporto mokykla „Baltų ainiai“ buvo reorganizuota CK 2.97 straipsnio 3 dalyje ir Biudžetinių įstaigų įstatymo 14 straipsnyje numatyta tvarka.
37. Biudžetinių įstaigų įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad biudžetinė įstaiga reorganizuojama CK nustatytais jungimo ar skaidymo būdais. CK įtvirtinta, kad reorganizavimas – juridinio asmens pabaiga be likvidavimo procedūros (CK 2.95 straipsnio 2 dalis) ir pažymėta, jog juridiniai asmenys gali būti reorganizuojami jungimo ir skaidymo būdu (CK 2.97 straipsnis).
38. Juridinių asmenų reorganizavimą, po reorganizavimo veikiančius juridinius asmenis, kuriems pereina tam tikromis dalimis (ar visos) reorganizuoto juridinio asmens teisės ir pareigos, nustato CK 2.96–2.103 straipsniai, tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai (CK 1.1 straipsnio 1 dalis).
39. Pagal CK 2.97 straipsnį juridiniai asmenys gali būti reorganizuojami jungimo ir skaidymo būdu (1 punktas); galimi juridinių asmenų jungimo būdai yra prijungimas ir sujungimas (2 punktas); prijungimas – tai vieno ar daugiau juridinių asmenų prijungimas prie kito juridinio asmens, kuriam pereina visos reorganizuojamo juridinio asmens teisės ir pareigos (3 punktas); sujungimas – tai dviejų ar daugiau juridinių asmenų susivienijimas į naują juridinį asmenį, kuriam pereina visos reorganizuotų juridinių asmenų teisės ir pareigos (4 punktas).
40. Iš Kauno miesto savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. T-35 matyti, kad Kauno žiemos sporto mokykla ,,Baltų ainiai“ buvo reorganizuota, prijungiant ją prie biudžetinės įstaigos Kauno sporto mokykla ,,Startas. Be to, tuo pačiu sprendimu buvo patvirtinti ir Kauno sporto mokyklos „Startas“ nuostatai, kurių 3 punkte nurodyta, kad Kauno žiemos sporto mokykla „Baltų ainiai“, kuri baigia savo veiklą kaip juridinis asmuo, prijungiama prie Kauno sporto mokyklos „Startas“, kuriai pereina visos Kauno žiemos sporto mokyklos „Baltų ainiai“ teisės ir pareigos.
41. Įvertinusi minėtą teisinį reguliavimą ir Kauno miesto savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. T-35 patvirtintų Kauno sporto mokyklos „Startas“ nuostatų sąlygas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, šiuo atveju reorganizavus Kauno žiemos sporto mokyklą „Baltų ainiai“, jos visos teisės ir pareigos tiek procesinės, tiek materialinės, įskaitant ir narystę Asociacijoje, perėjo ieškovei Kauno sporto mokyklai ,,Startas“.
42. Pasisakant šiuo aspektu, papildomai atkreiptinas dėmesys ir į pačios Asociacijos pozicijos šiuo klausimu nenuoseklumą. Nors skunde apeliantės tvirtina, kad ieškovė Kauno sporto mokykla „Startas“ nėra Asociacijos narė, tačiau pačių atsakovių į bylą pateiktas 2021 m. liepos 29 d. Asociacijos eilinio narių susirinkimo protokolas (17 eilutė) patvirtina, jog, priešingai nei nurodoma skunde, Kauno sporto mokykla „Startas“ dalyvauja balsuojant Asociacijos narių susirinkimuose, o tai suponuoja išvadą, kad vis dėlto ji faktiškai ir pačios Asociacijos yra laikoma teisėta jos nare.
43. Procesinių teisių perėmimas tiesiogiai priklauso nuo materialiųjų subjektinių teisių perėmimo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). Taigi pakeisti procese šalį yra pagrindas tik tuo atveju, jeigu teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus įrodymus, kuriais grindžiamas jo prašymas, nustato, kad kitam asmeniui iš tikrųjų perėjo materialinės subjektinės teisės, nes būtent subjektinių teisių perėmimas materialinėje teisėje yra pagrindas perimti ir procesines teises. Kadangi Kauno miesto savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. T-35 pagrindu Kauno sporto mokyklai „Startas“ perėjo visos materialinės Kauno žiemos sporto mokykla „Baltų ainiai“ teisės ir pareigos (ginčo dėl to nėra), pastaroji pagrįstai Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi šioje byloje buvo pakeista Kauno sporto mokykla „Startas“.
44. Kaip minėta, procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialiojo teisinio santykio subjektų pasikeitimas, kuris šiuo atveju įvyko Kauno miesto savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. T-35 pagrindu, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo sutikti su apeliantėmis, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pradinę ieškovę Kauno žiemos sporto mokyklą „Baltų ainiai“ pakeitęs Kauno sporto mokykla „Startas“ ir pasisakydamas dėl naujosios ieškovės teisinio statuso Asociacijos atžvilgiu, sumaišė ieškovės procesines teises šioje civilinėje byloje su ieškovės materialinėmis teisėmis.
45. Atsižvelgiant į pačių atsakovių argumentą, kad Kauno sporto mokykla „Sportas“ nėra Asociacijos narė, todėl ji neturi teisinio suinteresuotumo šioje byloje (atsakovių 2021 m. birželio 9 d. paaiškinimų 12 punktas), ir į teismo pareigą motyvuoti priimamus procesiniu sprendimus, spręstina, jog skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl to, jog Kauno sporto mokykla „Startas“ yra Asociacijos narė, peržengė ieškinyje apibrėžto ginčo ribas.
46. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas ir apeliančių argumentas, kad dėl to, jog ieškovė nėra atsakovių narė, ji apskritai negalėjo ginti savo teisių šioje byloje.
Dėl skundžiamų Sprendimų (ne)teisėtumo
47. Byloje keliamas klausimas dėl asociacijos „Hockey Lietuva“ tarybos ir eilinio narių susirinkimo sprendimų, VšĮ Nacionalinės vaikų ledo ritulio lygos tarybos bei VšĮ Nacionalinės ledo ritulio lygos tarybos sprendimų pripažinimo negaliojančiais tuo pagrindu, kad jie neteisėtai riboja konkurenciją tarp ledo ritulio sporto mokyklų.
48. Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, yra draudžiami ir negalioja nuo jų sudarymo momento, įskaitant: 1)susitarimą tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas; 2) susitarimą pasidalyti prekės rinką teritoriniu pagrindu, pagal pirkėjų ar tiekėjų grupes ar kitu būdu; 3) susitarimą nustatyti tam tikros prekės gamybos ar pardavimo kiekius, taip pat riboti techninę pažangą ar investicijas; 4) susitarimą panašaus pobūdžio sutartyse taikyti nevienodas (diskriminacines) sąlygas atskiriems ūkio subjektams ir taip sudaryti jiems skirtingas konkurencijos sąlygas; 5) susitarimą iš kitų ūkio subjektų reikalauti papildomų įsipareigojimų, kurie pagal savo komercinį pobūdį ar paskirtį nėra tiesiogiai susiję su sutarties objektu. Konkurentų sudaryti šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodyti susitarimai visais atvejais laikomi ribojančiais konkurenciją (Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalis).
49. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad, atskleidžiant Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies turinį, turi būti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas (žr. pvz., 2011 m. kovo 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525‑2577/2011, 2011 m. gegužės 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-294/2011).
50. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas monopolizuoti gamybą ir rinką bei įpareigojimas saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę. Aiškindamas šią konstitucinę nuostatą, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija įpareigoja valstybės valdžios, savivaldybių institucijas teisinėmis priemonėmis užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę; tokios priemonės – tai ūkio subjektų susitarimų, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, draudimas, piktnaudžiavimo vyraujančia padėtimi draudimas, rinkos koncentracijos kontrolė bei atitinkami koncentracijos draudimai, nesąžiningos konkurencijos draudimas, įstatymuose nustatytų sąžiningos konkurencijos apsaugos taisyklių laikymosi kontrolė, atsakomybė už jų pažeidimus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 6 d. ir 2000 m. spalio 18 d. nutarimai).
51. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (žr. pvz., 2006 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-686/2006, 2011 m. gegužės 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858‑294/2011; 2012 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2016/2012) yra ne kartą pažymėjęs, jog Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio loginė konstrukcija bei šiame straipsnyje įtvirtintų nuostatų tikslas leidžia išskirti dvi draudžiamų susitarimų kategorijas: susitarimus, savaime ribojančius konkurenciją, ir susitarimus, kurių priešingas konkurencijos teisei tikslas ar neigiamas poveikis konkurencijai turi būti nustatytas ir įrodytas. Pirmajai grupei priskiriami tie susitarimai, kurie patenka į Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies veikimo sritį. Kaip minėta, pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalį konkurentų sudaryti šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose išvardyti susitarimai visais atvejais laikomi ribojančiais konkurenciją. Taigi visais atvejais ribojantys konkurenciją susitarimai – tai tokia kategorija susitarimų, kurių neigiamas poveikis konkurencijai yra preziumuojamas, o tai suponuoja išvadą, kad, jei susitarimas patenka į Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies taikymo sritį, nereikia atskirai įrodinėti susitarimo tikslo priešingumo sąžiningai konkurencijai ir (arba) neigiamo jo poveikio konkurencijai. Tuo tarpu tuo atveju, kai negalima konstatuoti, kad susitarimo tikslas yra riboti konkurenciją, turi būti vertinamas susitarimo poveikis konkurencijai.
52. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad „pažeidimas dėl susitarimo tikslo“ ir „pažeidimas dėl susitarimo poveikio“ skiriasi tuo, jog tam tikros įmonių susitarimo formos dėl paties savo pobūdžio gali būti laikomos žalingomis normaliai konkurencijai veikti. Atitinkamai, jeigu yra nustatoma, kad susitarimas ribojo konkurenciją pagal tikslą, nebereikia vertinti susitarimo ribojančio poveikio konkurencijai, toks poveikis yra preziumuojamas. Jeigu susitarimas pagal tikslą konkurencijos neriboja, tuomet reikia įvertinti susitarimo poveikį ir išnagrinėti, ar juo daromas pastebimas ribojamasis poveikis konkurencijai (ESTT 2012 m. gruodžio 13 d. prejudicinis sprendimas byloje Nr. C-226/11, Expedia Inc. prieš Autorité de la concurrence ir kt.)
53. Susitarimas – bet kuria forma (raštu ar žodžiu) dviejų ar daugiau ūkio subjektų sudarytos sutartys arba ūkio subjektų suderinti veiksmai, įskaitant bet kurio ūkio subjektų junginio (asociacijos, susivienijimo, konsorciumo ir panašiai) (toliau – ūkio subjektų junginys) arba šio ūkio subjektų junginio atstovų priimtą sprendimą (Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 19 dalis).
54. Kvalifikuojant susitarimą šiuo teisiniu pagrindu, pakanka nustatyti eksplicitinį arba implicitinį šalių valios (norų, ketinimų) sutapimą (suderinimą) veikti rinkoje atitinkamu būdu, o subjektyvūs pareiškėjų siekiai, dalyvaujant susitarime, paprastai neturi jokios reikšmės (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A575-2577/2011).
55. Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis savo esme ir tikslais atitinka Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 101 straipsnio nuostatas. SESV 101 straipsnio 1 dalyje kaip nesuderinami su bendrąja rinka draudžiami visi įmonių susitarimai, įmonių asociacijų sprendimai ir suderinti veiksmus, kurie gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą ir kurių tikslas ar poveikis yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iškraipymas bendrojoje rinkoje.
56. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad Asociacija, VšĮ Nacionalinė vaikų ledo ritulio lyga ir VšĮ Nacionalinė ledo ritulio lyga yra ūkio subjektai, todėl jų veiksmams, susitarimams bei sprendimams taikomos Konkurencijos įstatymo nuostatos, nėra, tačiau apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, jog ieškovė ir atsakovės turėtų būti laikomi konkurentais ir / arba kad atsakovės tarpusavyje turėtų būti laikomos konkurentais.
57. Konkurentai – ūkio subjektai, kurie toje pačioje atitinkamoje rinkoje susiduria arba gali susidurti su tarpusavio konkurencija (Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 8 dalis).
58. Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atitinkama rinka – tai tam tikros prekės rinka tam tikroje geografinėje teritorijoje. Konkurencijos tarybos išvados 33 punkte nurodyta, kad, apibrėžiant atitinkamą rinką, šiuo atveju turėtų būti atsižvelgiama į tai, kokia ūkine veikla užsiima subjektai, kokia galima konkurencijos problema šiuo konkrečiu atveju yra analizuojama bei apibrėžimo tikslus.
59. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad, atsižvelgus į tai, koks konkurencijos pažeidimas nustatomas, pareigos nustatyti prekės rinką apimtis skiriasi. Piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi veiksmų vertinimui privaloma tinkamai apibrėžti ir nustatyti atitinkamą rinką, kad būtų galima įvertinti įtariamų veiksmų poveikį konkurencijai. Tuo tarpu draudžiamų susitarimų atvejais, kurie riboja konkurenciją pagal tikslą, būtina nustatyti tik tai, ar susitarimas, įmonių asociacijos sprendimas ar kitokie suderinti veiksmai gali turėti įtakos konkurencijai ir ar tokio susitarimo tikslas yra konkurencijos prevencija, iškraipymas ar ribojimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 3 d. nutarties administracinė byloje Nr. eA-161-552/2020 87 punktas).
60. Pirmosios instancijos teismas atitinkamą prekės rinką šiuo atveju apibrėžė kaip ledo ritulio veiklą ir su ja susijusias paslaugas Lietuvos Respublikos teritorijoje.
61. Tiek ieškovė, tiek atsakovių nariais esantys sporto klubai ir mokyklos užsiima ledo ritulio veikla. Ledo ritulio sporto mokymo veikla gali būti išskiriama į vaikų (iki 18 metų) ir suaugusiųjų segmentus. Kauno žiemos sporto mokyklos „Baltų ainiai“ nuostatų 10.2 papunktyje numatyta, kad vienas iš mokyklos veiklos tikslų yra rengti pagal sportinio meistriškumo pakopas, sportininkus, galinčius tinkamai atstovauti mokyklai, Kauno miestui, Lietuvai įvairiuose tarptautiniuose ir šalies sporto renginiuose, vykdant vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų sportininkų optimalų bendrąjį ir specialųjį fizinį rengimą, orientavimą į vieną ar kitą sporto šaką. Ieškovės teigimu, suaugusiųjų ledo ritulio komandose gali rungtyniauti atitinkamą sportinį pasiruošimą turintys 16–17 metų jaunuoliai (šis teiginys bylos nagrinėjimo metu paneigtas nebuvo), todėl darytina išvada, kad skundžiami Sprendimai turi įtakos ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų komandų iš biudžetinių įstaigų sporto klubų ir mokyklų dalyvavimui atsakovių organizuojamuose čempionatuose ir pirmenybėse. Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvoje, be ieškovės, veikia dar viena biudžetinė ledo ritulio sporto mokykla Rokiškyje, kuriai taip pat galioja atsakovių priimtais šioje byloje skundžiamais Sprendimais nustatytas draudimas dalyvauti jų organizuojamuose čempionatuose.
62. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kad atitinkamą prekės rinką šiuo atveju tikslinga apibrėžti kaip visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdomą ledo ritulio veiklą, į kurią įeina ir vaikų, ir suaugusių ledo ritulio sporto mokymo veikla, ledo ritulio treniruočių ir renginių organizavimas ir kitos su ledo ritulio sporto propagavimu susijusios paslaugos. Atsakovės nepateikė alternatyvaus, jų nuomone teisingo, atitinkamos rinkos apibrėžimo, todėl apeliaciniame skunde dėstomi teiginiai apie tariamai neteisingai apibrėžtą rinką atmestini kaip deklaratyvūs.
63. Asociacijos įstatuose nurodyta, kad Asociacija yra narystės pagrindu vienijanti Lietuvos Respublikoje įregistruotus juridinius asmenis propaguojančius ledo ritulio sportą Lietuvoje (Asociacijos įstatų 1.1 papunktis). Asociacijos įstatų 2.3.3 papunktyje numatyta, kad visi Asociacijos nariai privalo vykdyti Asociacijos valdymo organų sprendimus.
64. Ieškovės ginčijami Sprendimai Nr. 1, 3, 5 ir 6 buvo priimti būtent Asociacijos, vadinasi, šių Sprendimų privalu laikytis visiems Asociacijos nariams. Sprendimas Nr. 6 buvo priimtas Asociacijos narių susirinkime, už jį balsuojant juridiniams asmenims, kurie ir yra konkurentai, ir kurie Sprendimu Nr. 6 apribojo ieškovės galimybę konkuruoti su privačiomis sporto mokyklomis ir klubais. Tuo tarpu Sprendimais Nr. 2 ir 4 buvo patvirtinti 2020–2021 m. nacionalinės vaikų ledo ritulio lygos nuostatai ir 2020–2021 m. atvirojo Lietuvos ledo ritulio čempionato nuostatai, kurių taip pat privalu laikytis visiems subjektams, norintiems dalyvauti 2020–2021 m. nacionalinėje vaikų ledo ritulio lygoje ir / ar 2020–2021 m. atvirojo Lietuvos ledo ritulio čempionate.
65. Būtent konkurenciją tarp sporto mokyklų / klubų, o ne konkurenciją tarp ieškovės ir atsakovių, ieškovė šioje byloje ir įrodinėjo. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, atsakovės neginčija to, kad Asociacijos nariai ir vaikų bei suaugusiųjų pirmenybėse dalyvaujančios mokyklos / klubai yra konkurentai. Kadangi ginčijamais Sprendimais buvo ribojama konkurencija tarp mokyklų / klubų, kurie yra konkurentai, tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos Sprendimus traktavo kaip horizontaliuosius susitarimus.
66. Skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, jog ieškovė ir atsakovės turėtų būti laikomi konkurentais ir / arba kad atsakovės tarpusavyje turėtų būti laikomos konkurentais, neatitinka tiesos, kadangi skundžiamame sprendime tai nėra konstatuota.
67. Nustačius, kad skundžiami susitarimai yra horizontalaus pobūdžio, reikia nustatyti, ar susitarimai riboja konkurenciją pagal savo tikslą, ar pagal savo poveikį.
68. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamais Sprendimais yra sudaromos nevienodos sąlygos asmenims, sportuojantiems biudžetiniuose klubuose ir mokyklose, ir asmenims, sportuojantiems privačiuose klubuose ir mokyklose, dalyvauti ledo ritulio čempionatuose ir turnyruose, sutiktina su ieškove, jog skundžiami Sprendimai sudaro skirtingas, nelygiateises galimybes asmenims užsiimti sportine veikla, juos kategorizuojant pagal tai, kas yra jų atstovaujamos organizacijos savininkas ir kokia šių organizacijų teisinė forma, o tai riboja galimybę savo nuožiūra pasirinkti sporto klubą ar mokyklą (asmenys yra skatinami pasirinkti privatų sporto klubą ar mokyklą). Tokia situacija paneigia biudžetinių klubų ir mokyklų auklėtinių teisę dalyvauti žaidynėse vienodomis sąlygomis, o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos sporto įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam lygiateisiškumo principui. Taip pat skundžiami Sprendimai prasilenkia ir su Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 5 punkte įtvirtintu nediskriminavimo principu, reiškiančiu, jog kiekvienam vaikui turi būti sudaromos lygios su kitais vaikais teisės ir jis negali būti diskriminuojamas dėl savo arba savo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, sveikatos būklės, religijos, etninės priklausomybės ar kitų aplinkybių.
69. Įvertinusi skundžiamų Sprendimų turinį bei jų priėmimo aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka tiek su ieškove, tiek su pirmosios instancijos teismu, kad skundžiamų Sprendimų tikslas yra riboti konkurenciją tarp ledo ritulio sporto mokyklų, nes šiais Sprendimais yra ribojama asmenų, sportuojančių biudžetiniuose sporto klubuose ir mokyklose, teisė dalyvauti Asociacijos organizuojamuose sporto čempionatuose ir varžybose, tokią galimybę paliekant tik asmenims, sportuojantiems privačiuose klubuose ir mokyklose.
70. Pažymėtina, kad subjektyvus atsakovių supratimas apie Sprendimų poveikį bei atsakovių motyvai, dėl kurių buvo priimti skundžiami Sprendimai, neturi reikšmės vertinant, ar Sprendimų tikslas yra riboti konkurenciją. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal teismų praktiką susitarimas (sprendimas ar suderinti veiksmai) gali būti laikomas ribojančiu konkurenciją pagal tikslą net ir tuo atveju, jei juo siekiama teisėtų tikslų (Europos Komisijos 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimas byloje Nr. AT. 40208 International Skating Union's Eligibility rules).
71. Taigi, konstatavus, kad skundžiamų Sprendimų tikslas buvo riboti konkurenciją, priešingai nei tvirtiname apeliaciniame skunde, ieškovė neturėjo pareigos įrodinėti, o teismas vertinti, ar skundžiamais Sprendimais konkurencija buvo faktiškai apribota, todėl atmestinas kaip nepagrįstas ir skundo argumentas, kad ieškovė turėjo pateikti analizes, tyrimus bei skaičiavimus, pagrindžiančius Sprendimais sukeltą konkurencijos apribojimo poveikį.
72. Dėl skundo argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo netinkamai atliktu įrodymų, susijusių su įrodinėjimu, ar skundžiamais Sprendimais konkurencija buvo faktiškai apribota, vertinimu, detaliau nepasisakoma, kadangi jie bet kuriuo atveju neturi esminės reikšmės nagrinėjamos bylos baigčiai.
73. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, spręstina, kad skundžiamų Sprendimų tikslas buvo apriboti konkurenciją tarp biudžetinių ir privačių sporto mokyklų bei klubų, todėl tokie Sprendimai laikyti susitarimais Konkurencijos įstatymo prasme, kurie yra draudžiami bei laikomi negaliojančiais nuo jų sudarymo momento pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į tai, ginčijami Sprendimai pagrįstai pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu buvo pripažinti negaliojančiais, kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo nuostatoms CK 2.82 straipsnio 4 dalies nuostatų pagrindu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
74. Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį apelianto bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).
75. Netenkinus atsakovių apeliacinio skundo, teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą įgyja ieškovė, pateikusi atsiliepimą į apeliacinį skundą. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (2021 m. rugpjūčio 23 d. PVM sąskaita faktūra Nr. WLS21-2640, 2021 m. rugsėjo 3 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymai ir suteiktų paslaugų ataskaita) patvirtina, kad ieškovai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 2 468,40 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
76. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Vadovaujantis Rekomendacijų 8.11 papunkčiu, apskaičiuojant didžiausią priteistiną atlyginimą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, yra taikomas 1,3 koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šiuo atveju didžiausia už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistina suma sudaro 1 972,62 Eur, o tai reiškia, kad ieškovės prašoma priteisti suma viršija Rekomendacijų pagrindu apskaičiuotą maksimaliai leistiną priteisti atstovavimo išlaidų sumą.
77. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra jokių ypatingų aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo Rekomendacijose nurodytos priteistinų bylinėjimosi išlaidų skaičiavimo tvarkos ir priteisti ieškovei jos nurodytą patirtą bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl ieškovės prašomos priteisti išlaidos, atsižvelgiant į suteiktos teisinės pagalbos rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, mastą ir pobūdį, mažintinos iki 1 970 Eur.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei biudžetinei įstaigai Kauno sporto mokykla ,,Startas“ (juridinio asmens kodas 304471351) iš atsakovių asociacijos ,,Hockey Lietuva“ (juridinio asmens kodas 304024852), viešosios įstaigos Nacionalinės vaikų ledo ritulio lygos (juridinio asmens kodas 302443773) ir viešosios įstaigos Nacionalinės ledo ritulio lygos (juridinio asmens kodas 302547341) po 656,67 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt šešis Eur 67 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjos Romualda Janovičienė
Laima Ribokaitė
Aldona Tilindienė