Civilinė byla Nr. e2-279-881/2024

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00063-2023-5

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1

 (S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. balandžio 11 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir
Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Viktranslita“ ir pareiškėjo Vokietijos Federacinėje Respublikoje registruoto juridinio asmens ,,Mobil Truck GmbH“ atskiruosius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. vasario 26 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas pareiškėjo Vokietijos Federacinėje Respublikoje registruoto juridinio asmens ,,Mobil Truck GmbH“ prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „Viktranslita“ bankroto byloje.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

 

1.       Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 19 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Viktranslita“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta mažoji bendrija (toliau – MB) „Arteo LT“. Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 20 d. nutartimi UAB „Viktranslita“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (toliau – LUAB).

2.       Pareiškėjas Vokietijos Federacinėje Respublikoje (toliau – ir Vokietija) registruotas juridinis asmuo ,,Mobil Truck GmbH“ (toliau – ir „Mobil Truck GmbH“) 2023 m. rugpjūčio 18 d. pateikė teismui pareiškimą dėl 261 048,15 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo atsakovės LUAB „Viktranslita“ nemokumo byloje.

3.       Pareiškėjas nurodė, kad LUAB „Viktranslita“ 2018 m. gegužės 30 d. įsisteigta turint tikslą, jog pareiškėjas „Mobil Truck GmbH“ teiktų transporto paslaugų užsakymus Vokietijoje, o LUAB „Viktranslita“ juos vykdytų. Vien dėl „Mobil Truck GmbH“ perduotų užsakymų LUAB „Viktranslita“ 2019 metais turėjo 1 370 943,13 Eur, 2020 metais – 1 196 697,49 Eur, 2021 metais – 1 828 746,06 Eur, o 2022 metais – 374 170,70 Eur apyvartą. Prašomas patvirtinti finansinis reikalavimas įrodytas teismui pateiktais 2019–2022 metų apyvartos žiniaraščiais, tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktais, buhalterės L. J. elektroniniu parašu patvirtintu LUAB „Viktranslita“ skolų kreditoriams sąrašu, bei L. J. parodymais teisme. Pirmoji buhalterines paslaugas teikusi bendrovė UAB „Sabilė Pactum“ nurodė, kad atsakovės skola „Mobil Truck GmbH“ 2021 m. gruodžio 31 d. buvo 291 995,63 Eur. Ši suma buvo įtraukta į apyvartos žiniaraštį buhalterei L. J. 2022 m. sausio 1 d. pradėjus teikti buhalterines paslaugas LUAB „Viktranslita“. Be to, byloje yra nurodyti Vokietijos teisės aktai dėl tarpininkavimo mokesčio privalomo mokėjimo. Tokia sutartis nebuvo teikiama kas metai, tačiau jeigu buvo matyti,  kad sutartis gali baigtis, Vokietijos bendrovė privalėjo pareikalauti komisinių už tarpininkavimą, tai ir buvo padaryta, atsakovei išrašant 166 969,51 Eur sąskaitą. Sąskaita išrašyta už visus tarpininkavimo metus, nes buvo susitarta, kad užsakovas organizuos veiklą, o atsakovė tik veš krovinius. 2022 m. gruodžio 30 d. pareiškėjas išrašė sąskaitą. Tuo metu nebuvo žinoma ar atsakovė apskritai ją apmokės, bet sąskaitoje nurodyta suma sudarė ir kreditoriaus balansą, kadangi jis finansavo atsakovės veiklą, o sąskaitą privalėjo turėti abi bendrovės savo balansuose. Pareiškėjas pateikė ir papildomus buhalterinius dokumentus – mokėjimo pavedimus ir sąskaitas, kurie pagrindžia 261 048,15 Eur reikalavimą.

4.       Atsakovė LUAB „Viktranslita“, atstovaujama nemokumo administratorės MB „Arteo LT“, nesutiko su pareiškėjo prašymu dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo.

 

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

5.       Panevėžio apygardos teismas 2024 m. vasario 26 d. nutartimi pareiškėjo prašymą patenkino iš dalies – patvirtino pareiškėjo „Mobil Truck GmbH“ antrosios eilės 94 078,64 Eur finansinį reikalavimą LUAB „Vitranslita“ nemokumo byloje.

6.       Spręsdamas dėl 166 969,51 Eur finansinio reikalavimo dalies pagrįstumo, teismas konstatavo, kad pareiškėjo „Mobil Truck GmbH“ pateikti duomenys nėra pakankami išvadai dėl reikalavimo pagrįstumo padaryti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad komisinis mokestis apskaitomas už laikotarpį nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2022 m. balandžio mėn., t. y., kai bendrovės direktoriumi buvo G. I. (jo į galiojimai tęsėsi iki 2022 m. lapkričio 24 d.), tačiau į bylą nebuvo pateiktas „Mobil Truck GmbH“ atstovo ir LUAB „Viktranslita“ atstovo iki 2022 m. balandžio mėn. sudarytas ir abiejų šalių patvirtintas susitarimas dėl komisinių mokesčių apskaitymo bei mokėjimo. Tiek byloje esantys G. I. paaiškinimai, tiek teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės nepatvirtina buvus susitarimą dėl komisinių skaičiavimo. Vien tai, kad „Mobil Truck GmbH“ 2022 m. gruodžio 30 d. LUAB „Viktranslita“ buhalterei pateikė išrašytą sąskaitą, kai, G. I. teigimu, tuo metu LUAB „Viktranslita“ vadovavo su „Mobil Truck GmbH“ savininku susijęs asmuo V. M., nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti, jog LUAB „Viktranslita“ veiklos nuo 2019 m. iki 2022 metų balandžio mėn. metu buvo sudarytas ir abiejų šalių patvirtintas susitarimas dėl 2022 m. gruodžio 30 d. sąskaitoje nurodytų sumų apskaitymo bei LUAB „Viktranslita“ įsipareigojimo atsiskaityti už kokia nors paslaugas. 

7.       Teismas pažymėjo, kad bendrovės veikloje bet kokie siurpriziniai mokėjimai ar reikalavimai atgaline data atlyginti komisinius, nesant susitarimo, sukuria bendrovės finansinį neapibrėžtumą bei užkerta kelią kasmet įvertinti veiklą vykdančio juridinio asmens finansinę būklę. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, leidžiančių vertinti, kad „Mobil Truck GmbH“ atsakovei LUAB „Viktranslita“ kiekvienais finansiniais metais pateikė savo skaičiavimus dėl susidariusio komisinio mokesčio dydžio.

8.       Teismas atkreipė dėmesį, kad tokia neapibrėžta situacija, kai kreditorius eilę metų gali skaičiuoti skolą ir neinformuoti apie tai skolininko, nėra suderinama su bendrovės buhalterinės veiklos apskaita, be to, užkerta kelia įvertinti, ar kuriais nors metais susidaręs įsiskolinimas, apie kurį skolininkas nėra informuojamas, neviršija jo turimo turto ir nesudaro pagrindo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Kreditoriaus savarankiškai apskaitoma ir net kelis metus „auginama“ skola neleidžia objektyviai įvertinti ir skolininko pelno bei nuostolių balanso, kuris yra teikiamas kasmet mokesčių administravimo institucijoms. Šalis, prašanti taikyti užsienio teisę, turi pateikti visus įrodymus, susijusius su taikomos užsienio teisės normų turiniu, pagal tos teisės oficialų aiškinimą, jos taikymo praktiką ir doktriną atitinkamoje užsienio valstybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 808 straipsnio 2 dalis), tačiau nagrinėjamu atveju jokios konkrečios užsienio teisės nuostatos bei jų pagrindu formuojama teismų praktika nebuvo pateikta.

9.       Spręsdamas dėl 94 078,64 Eur „Mobil Truck GmbH“ finansinio reikalavimo dalies, teismas nustatė, kad pareiškėjas reikalavimą grindžia LUAB „Viktranslita“ pervestomis piniginėmis lėšomis bei buvusiu skolos likučiu nuo 2021 m. gruodžio 30 d. iki 2023 m. birželio 28 d. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad LUAB „Viktranslita“ buhalterė „Mobil Truck GmbH“ prašymu jos finansinį reikalavimą tikslino net kelis kartus per trumpą laikotarpį. Finansinis reikalavimas buvo grindžiamas buhalterės atliktais skaičiavimais, nepateikiant pirminių apskaitos dokumentų. Pirminiai apskaitos dokumentai buvo pateikti teismui tik 2023 m. rugsėjo 26 d. priėmus nutartį ir įpareigojus „Mobil Truck GmbH“ tai padaryti.

10.       Teismas pažymėjo, kad „Mobil Truck GmbH“ nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog į bylą pateikti pirminės apskaitos dokumentai jų sudarymo metu buvo išsiųsti LUAB „Viktranslita“ ir perduoti Vokietijos mokesčių administravimo institucijoms. Nepaisant to, iš LUAB „Viktranslita“ banko sąskaitos išrašo matyti, kad „Mobil Truck GmbH“ nurodytos pinigų sumos išties buvo pervestos LUAB „Viktranslita“, be to, G. I. kasos pajamų orderiais gaudavo pinigines lėšas iš „Mobil Truck GmbH“.

11.       Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad šiuo konkrečiu atveju, siekiant nustatyti „Mobil Truck GmbH“ finansinio reikalavimo dėl 94 078,64 Eur pagrįstumą, yra būtina įvertinti „Mobil Truck GmbH“ pateiktus pirminius apskaitos dokumentus, t. y. „Mobil Truck GmbH“ dokumentus dėl piniginių lėšų pervedimo atsakovei LUAB „Viktranslita“ ir palyginti šiuos duomenis su LUAB „Viktranslita“ buhalterės parengtais apyvartos žiniaraščiais. Teismas, įvertinęs „Mobil Truck GmbH“ dokumentus dėl piniginių lėšų pervedimo LUAB „Viktranslita“ bei palyginęs šiuos duomenis su LUAB „Viktranslita“ buhalterės parengtais apyvartos žiniaraščiais, nustatė, kad dalis „Mobil Truck GmbH“ išrašytų dokumentų dėl piniginių lėšų pervedimo netiksliai atitinka buhalterinės apskaitos žiniaraštyje nurodytas sumas, t. y. dokumentų dėl piniginių lėšų pervedimo atlikimo laikas ir nurodyta pinigų suma ne visais atvejais sutampa su apskaitos žiniaraštyje nurodyta pinigų gavimo data ir suma, tačiau bendra pinigų suma, susidaranti pagal „Mobil Truck GmbH“ išrašytus dokumentus dėl piniginių lėšų pervedimo nuo 2022 m. vasario mėn. iki 2023 m. sausio 5 d., atitinka tiek LUAB „Viktranslita“ banko sąskaitos išrašo duomenis, tiek bendrą apskaitos žiniaraštyje už šį laikotarpį susidarančią sumą. Atsižvelgdamas į tai, teismas įvertino, kad yra pagrindas padaryti labiau tikėtiną išvadą, jog 94 078,64 Eur „Mobil Truck GmbH“ finansinis reikalavimas yra pagrįstas.

12.       Pasak teismo, priešingos išvados neleidžia padaryti nemokumo administratorės nurodytos aplinkybės, kad bendra LUAB „Viktranslita“ „Mobil Truck GmbH“ suteiktų paslaugų suma viršija „Mobil Truck GmbH“ pareikštą finansinį reikalavimą ir būtent „Mobil Truck GmbH“ yra skolinga LUAB „Viktranslita“. LUAB „Viktranslita“ nemokumo administratorė nurodė, kad neturi galimybių paskirti finansinę apskaitos dokumentų ekspertizę, o „Mobil Truck GmbH“ skirti ekspertizės neprašė. Taigi, teismas šioje konkrečioje situacijoje neturėjo galimybės pats atlikti pirminių apskaitos dokumentų analizę, įvertinti duomenų pateikimo mokesčių administravimo institucijoms datą bei faktą ir santykį su juridinių asmenų turimais apskaitos dokumentais, todėl įvertino byloje esančius įrodymus, jų visumą. Nemokumo administratorės pateikiami skaičiavimai bei LUAB „Viktranslita“ išrašytos sąskaitos savaime nepaneigia į bylą pateiktame apskaitos žiniaraštyje nurodytų piniginių lėšų pervedimo realumo, juo labiau kad pagal žiniaraščio nuo 2021 m. gruodžio 30 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. duomenis, būtent „Mobil Truck GmbH“ finansinis įsipareigojimas LUAB „Viktranslita“ 2021 m. gruodžio 30 d. buvo didesnis nei 280 000 Eur.

III.       Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

 

13.       Pareiškėjas „Mobil Truck GmbH“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2024 m. vasario 26 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta patvirtinti pareiškėjo „Mobil Truck GmbH“ 166 969,51 Eur finansinio reikalavimo dalį ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti visą prašomą finansinį reikalavimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Kaip matyti iš 2018 m. birželio 4 d. krovinių vežimo organizavimo sutarties, liudytojų G. I. ir L. J. paaiškinimų, visą krovinių organizavimo (krovinių suradimo, vežimo paslaugų gavėjų suradimo) darbą atliko pareiškėjas, o atsakovė suteikė tik vežimo paslaugas, už kurias iš pareiškėjo gaudavo sutartą atlygį. Pareiškėjas už tarpininkavimą, surandant klientus atsakovės vežimo paslaugoms, iš jos atlyginimo negaudavo.

13.2.                      Atsakovės direktorius už pareiškėjo suteiktą finansinę paramą ir įsipareigojimą ateityje atsakovei teikti pelningus komercinius užsakymus turėjo teisę susitarti taip, kaip tuo metu manė esant bendrovei naudinga, todėl teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių vertinti, jog pareiškėjas atsakovei kiekvienais finansiniais metais pateikė skaičiavimus dėl susidariusio komisinio mokesčio, yra nepagrįsta. Sprendimą dėl mokesčio už tarpininkavimą priėmė ne buvęs direktorius G. I., o bendrovės vadovas V. M..

13.3.                      Teisme apklaustos liudytojos L. J. paaiškinimas, kad ji nepamena, jog buvo pateikta 166 969,51 Eur sąskaita už komisinius, neleidžia daryti išvados, kad liudytoja negalėjo paaiškinti už ką ši sąskaita buvo išrašyta.

13.4.                      Pareiškėjo finansinis reikalavimas atsirado ir sąskaita už tarpininkavimo paslaugas buvo išrašyta iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Būtina atskirti prievolės atsiradimo pagrindą nuo sąskaitos išrašymo momento, nes pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaita faktūra yra buhalterinės apskaitos dokumentas, skirtas PVM apskaitos tikslais įforminti ūkines operacijas. Teismo nutartyje nurodyti teiginiai nepaneigia realiai įvykusios ūkinės operacijos, kaip ir to, kad tarpininkavimo paslaugos krovinių vežimui per visą atsakovės veikimo laikotarpį nuo 2018 metų buvo realiai suteiktos, todėl pareiškėjas turi teisę reikalauti komisinių.

14.       Atsakovė LUAB „Viktranslita“ atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      Pareiškėjas nurodo, kad atsakovė nuo jos egzistavimo pradžios su pareiškėju neva pasirašė krovinių vežimo organizavimo sutartį ir neva pagal šią sutartį LUAB „Viktranslita“ turėjo mokėti mokesčius. Tai neatitinka tikrovės. Niekas niekada nematė tokios sutarties, jos neturėjo, nevykdė ir neapskaitė jokių tariamų įsipareigojimų ar mokėjimų. Apie sutartį nebuvo žinoma buvusiam bendrovės vadovui G. I., bendrovės buhalterijoje nebuvo apskaitomi jokie įsipareigojimai.

14.2.                      Keliant bankroto bylą, pareiškėjas įstojo į bylą kaip trečiasis asmuo su 172 500,36 Eur finansiniu reikalavimu. Pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo metu bendrovės buhalterei buvo pateikta pareiškėjo išrašyta 166 969,51 Eur sąskaita.

14.3.                      Sprendžiant kilusį ginčą, būtina vadovautis ne išvestiniais dokumentais, o pirminiais skolą pagrindžiančiais duomenimis. Tai reiškia, kad į 172 500,36 Eur reikalavimą turėjo būti įskaičiuota ir 166 969,51 Eur 2022 m. gruodžio 30 d. pareiškėjo išrašyta sąskaita už komisinius, kurią teismas pripažino nepagrįsta. Iš to darytina išvada, kad teismas negalėjo patvirtinti 94 078,64 Eur finansinio reikalavimo, juolab kad pagal teismo aiškinimą, jo dalis yra patvirtinta, remiantis išvestiniais įrodymais – skolų suderinimo akto duomenimis (skolų suderinimo aktai pasirašyti tik bendrovės buhalterės, aktuose nurodytos sumos nuolat keitėsi).

15.       Atsakovė LUAB „Viktranslita“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2024 m. vasario 26 d. nutartį ir pareiškėjo prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo atmesti visiškai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.                      Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) i.SAF registro duomenų matyti, kad per visą laikotarpį LUAB „Viktranslita“ suteikė pareiškėjui paslaugų ir išrašė PVM sąskaitų faktūrų už 4 684 101,28 Eur. Iš banko sąskaitos išrašų ir nemokumo administratorei perduotų kasos dokumentų matyti, kad pareiškėjas sumokėjo LUAB „Viktranslita“ 3 634 289,52 Eur, taigi, net ir įvertinus visas sumokėtas sumas, pareiškėjas liko skolingas atsakovei 1 049 811,76 Eur. Į šią sumą įskaičiuoti ir pareiškėjo atlikti mokėjimai, kurie buvo patvirtinti kaip pareiškėjo finansinis reikalavimas.

15.2.                      Analizuojant žiniaraščius pagal abiejų buhalterinių bendrovių teiktus dokumentus, duomenys skiriasi. Akivaizdu, jog pareiškėjas yra skolingas atsakovei. Pareiškėjas privalėjo įrodyti finansinio reikalavimo pagrįstumą, tačiau to nepadarė. Sprendžiant ginčą reikia įsitikinti abiejų bendrovių skolų balansu, todėl būtina vadovautis ne išvestiniais dokumentais, o pirminiais skolą patvirtinančiais duomenimis. Tai reiškia, kad į 172 500,36 Eur turi būti įskaičiuoti ir 166 969,51 Eur pagal 2022 m. gruodžio 30 d. pareiškėjo išrašytą sąskaitą už komisinius, kurią teismas pripažino nepagrįsta. Teismas negalėjo patvirtinti 94 078,64 Eur finansinio reikalavimo, nes ją pagrindžia tik išvestiniai įrodymai.

15.3.                      Teismas neteisingai įvertino arba apskritai neįvertino į bylą pateiktų pirminių apskaitos dokumentų (informacijos iš VMI i.SAF registrų, PVM sąskaitų faktūrų, kasos pajamų orderių), o apskaičiuodamas finansinį reikalavimą ir jo dydį rėmėsi išvestiniais, o ne pirminiais dokumentais. Remiantis byloje esančiais pirminiais dokumentais atsakovės suteiktų paslaugų suma viršija pareiškėjo sumokėtą sumą atsakovei, todėl pareiškėjas negalėjo būti įtrauktas į atsakovės kreditorių sąrašą. Nagrinėjant bylą tapo akivaizdu, kad atsakovė buhalterinę apskaitą vedė apgaulingai, todėl ruošiami dokumentai ikiteisminio tyrimo atlikimui. Bylos nagrinėjimo metu buvo teikiami skirtingi apskaitos dokumentai, tai daroma pagal poreikį.

15.4.                      Administratorė po bylos išnagrinėjimo rado 2023 m. kovo 3 d. trišalį skolos užskaitymo susitarimą su juridiniais asmenimis „Voll Transport“ ir „Mobil Truck GMbH“, pagal kurį „Mobil Truck GMbH“ neva atliko 35 500 Eur įskaitymą kreditorei LUAB „Viktranslita“. Šis susitarimas nebuvo apskaitytas nė viename LUAB „Viktranslita“ apskaitos dokumente, suderinimo akte, apyvartos žiniaraštyje. Akivaizdu, jog pareiškėja klastoja dokumentus, klaidina nemokumo administratorę ir teismą. Juridinio asmens „Voll Transport“ prievolė atsirado tuomet, kai atsakovė pakeitė direktorių, o šis nedelsdamas sudarė 2022 m. lapkričio 29 d. sutartį ir pardavė bendrovei priklausiusias transporto priemones. Juridinis asmuo „Voll Transport“ ir „Mobil Truck GMbH“ yra susijusios bendrovės per akcininkus. Jos yra nesąžiningos ir susitarusios iššvaistė atsakovės turtą. LUAB „Viktranslita“ susitarimas su „Voll Transport“ ir „Mobil Truck GMbH“ įrodo, kad 2023 m. kovo 3 d. susitarimo sudarymo dieną „Mobil Truck GMbH“ buvo skolinga LUAB „Viktranslita“ 35 500 Eur, tačiau ši suma nėra apskaityta. Vien tai rodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis turi būti panaikinta, nes skolos dydį pareiškėja grindžia išvestiniais dokumentais, kuriuos parengė suinteresuoti asmenys.

16.       Pareiškėjas „Mobil Truck GmbH“ atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      Atsakovės buhalterinės apskaitos paslaugas teikusių bendrovių pateikti dokumentai, sąskaitų registracijos žurnalai, mokėjimų registracijos žurnalai, apyvartos žiniaraščiai yra teisėti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai, kurių pagrindu buvo vykdoma gautų pajamų apskaita, kiekvienais metais buvo sudaromi balansai, remiantis šiais duomenimis teismas įvertino bendrovės mokumą, iškėlė bankroto bylą, tais pačiais duomenimis remiantis patvirtino ir kitų kreditorių finansinius reikalavimus.

16.2.                      Pareiškėjo finansinis reikalavimas pagrįstas įrodymų visetu, tarp jų ir pirminiais finansinio reikalavimo dydį pagrindžiančiais įrodymais, kuriuos teismas patikrino ex officio (pagal pareigas), apklausdamas buhalterinę apskaitą vykdžiusius asmenis bei išreikalaudamas aktualius bylai dokumentus.

16.3.                      Teismas, spręsdamas dėl 94 078,64 Eur finansinio reikalavimo dalies, atliko byloje esančių įrodymų viseto tyrimą ir vertinimą CPK 185 straipsnio nustatyta tvarka, todėl teismo išvada, kad pareiškėjo finansinis reikalavimas dėl 94 078,64 Eur yra pagrįstas, teisinga ir teisėta.

16.4.                      Atsakovė vilkino bylos nagrinėjimą, nuolat teikė nepagrįstus prašymus dėl terminų pratęsimo, dėl to 2023 m. rugpjūčio 30 d. teismui pateiktas finansinis reikalavimas buvo nagrinėjamas nepateisinamai ilgą laiką – 7 mėnesius. Atsakovė vėl mėgina kurti detektyvinę istoriją apie neva „netikėtai surastą dokumentą“, vartoja niekuo nepagrįstas ir logiškai nesuvokiamas sąvokas „dokumentų klastojimas“, „teismo klaidinimas“, ,,apgaulė“ ir pan.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

17.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas pareiškėjo „Mobil Truck GMbH“ prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo LUAB „Viktranslita“ nemokumo byloje, pagrįstumo ir teisėtumo. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskiruosiuose skunduose nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų teisėjų kolegija nenustatė.

 

Dėl papildomų įrodymų prijungimo

 

18.       Atsakovė su atskiruoju skundu pateikė 2023 m. kovo 3 d. trišalį skolos užskaitymo susitarimą su bendrovėmis „Voll Transport“ ir „Mobil Truck GMbH“ bei 2022 m. lapkričio 29 d. turto pardavimo sutartį su bendrove „Voll Transport“. Nurodo, kad įrodymai buvo rasti jau po bylos išnagrinėjimo, jų pateikimas yra būtinas, tai neužvilkins bylos nagrinėjimo.

19.       CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovė atskirajame skunde tik deklaratyviai nurodo, kad minėtus įrodymus rado po bylos išnagrinėjimo, tačiau nedetalizuoja, kodėl šie įrodymai nebuvo rasti anksčiau, t. y. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad pridedamų dokumentų data patvirtina jų egzistavimą dar iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, siekiant užtikrinti proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus, teisėjų kolegija atsisako priimti atsakovės kartu su atskiruoju skundu teikiamus papildomus įrodymus, jų nevertina ir dėl jų nepasisako.

 

Dėl pareiškėjo „Mobil Truck GMbH“ finansinio reikalavimo vertinimo

 

20.       Vertinant atskirųjų skundų argumentus dėl pareiškėjo „Mobil Truck GMbH“ finansinio reikalavimo pagrįstumo, teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog teismas kreditoriaus finansinį reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto finansinio reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išsiaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

21.       Naujausioje kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

22.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atsakovės nemokumo byloje pareiškė prašymą patvirtinti 261 048,15 Eur finansinį reikalavimą, kurio dalį, t. y. 166 969,51 Eur sudaro atsakovės skola už komisinius pagal 2022 m. gruodžio 30 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, o kita dalis – 94 078,64 Eur, kuriuos atsakovei pervedė pareiškėjas nuo 2021 m. gruodžio 30 d. iki 2023 m. birželio 28 d. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pareiškėjas pagrindė tik 94 078,64 Eur finansinio reikalavimo dalį. Su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka tiek pareiškėjas, kuris siekia, kad būtų patvirtinta ir likusi 166 969,51 Eur finansinio reikalavimo dalis, tiek atsakovė, mananti, kad pareiškėjo finansinis reikalavimas yra visiškai nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija atskirai pasisako dėl kiekvienos iš prašomos patvirtinti finansinio reikalavimo dalies.

 

Dėl 166 969,51 Eur finansinio reikalavimo dalies (ne)pagrįstumo

 

23.       Pareiškėjas nurodė, kad 166 969,51 Eur finansinį reikalavimą sudaro komisinis mokestis už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, tačiau pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad šiuo atveju pareiškėjo „Mobil Truck GmBH“ pateikti duomenys nėra pakankami išvadai dėl tokio reikalavimo pagrįstumo padaryti.

24.       Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad „Mobil Truck GmbH“ iš esmės organizavo visą atsakovės komercinę veiklą, t. y. Europos Sąjungoje ieškodavo ir surasdavo komercinius subjektus, kuriems reikėdavo krovinių vežimo paslaugų, o atsakovė atlikdavo tik techninį darbą – nuveždavo „Mobil Truck GmbH“ surastus krovinius iš taško A į tašką B „Mobil Truck GmbH“ surastam paslaugų gavėjui ir už tai iš Vokietijoje registruotos bendrovės gaudavo sulygtą užmokestį. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tokių pareiškėjo paaiškinimų nepakanka konstatuoti egzistuojant atsakovės skolą, kuri, kaip pabrėžė ir pirmosios instancijos teismas, atsirado iš esmės atgaline data, t. y. 2022 m. gruodžio 30 d. buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra už neva suteiktas tarpininkavimo paslaugas nuo 2019 iki 2022 metų. Tai, kad tarpininkavimo mokestį buvo sugalvota skaičiuoti tik 2022 metų gruodžio mėn., iš esmės patvirtina paties pareiškėjo nurodyti argumentai, kuriais remiantis LUAB „Viktranslita“ direktorius V. M. ir „Mobil Truck GmbH“ vadovas 2022 m. gruodžio 30 d. susitarė kokiu būdu LUAB „Viktranslita“ dirbs ateityje ir kaip atsiskaitys už jai suteiktą finansinę ir komercinę pagalbą. Iš šių pareiškėjo argumentų matyti, kad komisinį mokestį skaičiuoti buvo nuspręsta ne anksčiau kaip 2022 m. gruodžio 30 d.

25.       Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėju, kad tarpininkas turi teisę į atlygį už surastus užsakymus, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė, jog susitarimas dėl tarpininkavimo paslaugų  egzistavo iki 2022 m. gruodžio 30 d., t. y. kad šalys būtų sulygę tiek dėl pačių paslaugų teikimo, tiek dėl taikomo įkainio ir panašiai (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pritaria apskųstos nutarties motyvams, kad bendrovės veikloje bet kokie siurpriziniai mokėjimai ar reikalavimai atgaline data atlyginti komisinius, nesant išankstinio  susitarimo, sukuria bendrovės finansinį neapibrėžtumą bei užkerta kelią kasmet įvertinti veiklą vykdančio juridinio asmens finansinę būklę.

26.       Aplinkybės, kad šalys būtų buvę susitarę dėl komisinio atlygio skaičiavimo nuo 2019 iki 2022 metų, nepatvirtina nei pareiškėjo nurodoma 2018 m. birželio 4 d. krovinių pervežimo sutartis, nei liudytojų G. I. ir L. J. parodymai. Kaip matyti iš 2018 m. birželio 4 d. krovinių pervežimo sutarties dalyko, sutartimi atsakovė įsipareigojo paimti pareiškėjo nurodytus krovinius pareiškėjo nurodytu laiku iš pareiškėjo nurodytos krovinių pakrovimo vietos ir pristatyti juos krovinių vežimo dokumentuose nurodytu laiku nurodytiems gavėjams, vežti krovinius į pareiškėjo nurodytus objektus, taip pat sutartyje nurodytais atvejais vykdyti šių krovinių grąžinimą į pareiškėjo nurodytas krovinių pakrovimo vietas Europos Sąjungos teritorijoje. Atsakovės sutarties pagrindu atliekami veiksmai vadinami „Vežimu“ arba „Paslaugomis“ (Sutarties 2.1 papunktis). Be to, atsakovė įsipareigojo atlikti ne tik krovinio vežimo paslaugą, bet kartu įsipareigojo vykdyti krovinio vežimo organizavimo, krovinio pakrovimo, iškrovimo darbus, parengti optimalaus krovinio pristatymo būdus, maršrutus, sandėliuoti ir laikyti pareiškėjo prekes savo ar partnerių žinioje esančiuose sandėliuose, atsakyti už krovinių saugumą, krovinių sugadinimą, dingimą, sunaikinimą (Sutarties 2.2 papunktis). Pareiškėjas pagal sutarties 2.3 papunktį įsipareigojo už tokias paslaugas atlyginti. Taigi, 2018 m. birželio 4 d. krovinių pervežimo sutartimi šalys susitarė dėl vežimo teisinių santykių, o ne dėl tarpininkavimo teisinių santykių įforminimo. Nurodytoje sutartyje aptartos atsakovės, kaip krovinio vežėjos, pareigos, tačiau dėl komisinio atlygio už klientų ar krovinių paiešką nėra susitariama.

27.       Atskirajame skunde akcentuojama, kad teismas iškraipė liudytojos, buvusios atsakovės buhalterės L. J., parodymus. Teisėjų kolegija, įvertinusi liudytojos parodymus, kurie buvo duoti 2024 m. sausio 18 d. teismo posėdžio metu, nustatė, kad apskųstoje nutartyje liudytojos parodymai nėra cituojami pažodžiui, tačiau tai neleidžia padaryti išvadą, jog šios liudytojai parodymai buvo įvertinti netinkamai. Kaip užfiksuota 2024 m. sausio 18 d. teismo posėdžio garso įraše, liudytoja L. J. nurodė, kad „kažkokia“ sutartis buvo, taip pat tai, jog sąskaita išrašyta už komisinius, o įvardyta „pirkimas“, nes visos sąskaitos buvo taip išrašomos. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, apskųstoje nutartyje nurodydamas, jog liudytoja prisimena vieną itin didelę sąskaitą, išrašytą 2022 m. gruodžio 30 d. už komisinius bei sudarančią 166 969,51 Eur, tačiau negali paaiškinti už ką, liudytojos parodymus iškraipė, nes iš tiesų – teismo posėdžio metu liudytoja negalėjo paaiškinti nei už ką išrašomi komisiniai, nei pagal kokią sutartį, nei, kodėl jie išrašomi iš karto už kelis metus.

28.       Atskirajame skunde pareiškėjo akcentuojama liudytojo G. I. (buvęs LUAB „Viktranslita“ direktorius) nurodyta aplinkybė, kad „Mobil Truck GmbH“ samdė atsakovę LUAB „Viktranslita“ teikti pervežimo paslaugas Europoje, tačiau tai patvirtina tik tai, jog tarp šalių buvo susiklostę vežimo paslaugų teisiniai santykiai, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nepatvirtina susitarimo dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo ir užmokesčio už suteiktas paslaugas egzistavimo. Be to, 2024 m. sausio 18 d. teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas G. I. nurodė, kad su „Mobil Truck GmbH“ buvo sudaryta krovinių pervežimo sutartis dėl pervežimo paslaugų, buvo nustatyti įkainiai už kilometrą. Liudytojas taip pat paaiškino, kad: ,,LUAB „Viktranslita“ išrašydavo „Mobil Truck GmbH“ sąskaitą už kiekvieną „kreditnotę“ (nurodymas kokias paslaugas atliko vilkikas ir už kokią pinigų sumą) pagal turimus duomenis ir pateikdavo jas apmokėti. Nebūdavo pilno apmokėjimo iš „Mobil Truck GmbH“ pusės. Apmokėdavo tiek, kiek reikėdavo atsakovei pinigų kurui, detalėms ir panašiai (nurodydavo atsakovės vadovas). Taip buvo todėl, kad V. P. buvo vienas savininkas abiem įmonėms, o paskui jis pardavė įmones, pastatė aplink save kitus žmones. Visi nurodymai jam asmeniškai ateidavo iš Vokietijos, bet pilnai sąskaitų atsakovei neapmokėdavo. Būdavo dirbama Lietuvoje, tačiau pats mašinų parkas buvo Vokietijoje, viskas buvo vykdoma Vokietijoje, ten ir vairuotojai gyvendavo. Būdavo atsakovei iš to piniginė nauda, jokios nebuvo kalbos dėl tarpininkavimo mokesčio, įmonės savininkas turėjo kelias įmones ir viskas tarp jų pynėsi.“. Taigi, pareiškėjo nurodomas liudytojas G. I. patvirtino, kad jokių susitarimų dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo ir jų apmokėjimo tarp šalių nebuvo, o krovinių vežimo veikla iš esmės buvo vykdoma to paties asmens per kelias bendroves.

29.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad pareiškėjo reiškiamas 166 969,51 Eur finansinis reikalavimas, kildinamas iš tarpininkavimo paslaugų, yra realus ir pagrįstas įrodymais, todėl, atsižvelgiant į pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, kuomet teismas kreditoriaus finansinį reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ši pareiškėjo finansinio reikalavimo dalis yra nepagrįsta.

 

Dėl 94 078,64 Eur finansinio reikalavimo dalies (ne)pagrįstumo

 

30.       Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pareiškėjas „Mobil Truck GmbH“ pagrindė 94 078,64 Eur finansinio reikalavimo dalį. Su tokia nutarties dalimi nesutinka atsakovė, kuri nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, o kai kurių apskritai neįvertino, be to, jog teismas, apskaičiuodamas finansinio reikalavimo dydį, nepagrįstai rėmėsi išvestiniais, o ne pirminiais bendrovės dokumentais.

31.       Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas 94 078,64 Eur finansinį reikalavimą grindžia LUAB „Viktranslita“ pervestomis piniginėmis lėšomis bei buvusiu skolos likučiu nuo 2021 m. gruodžio 30 d. iki 2023 m. birželio 28 d. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, pareiškėjas turėjo įrodyti aplinkybes, kad atsakovė yra jam skolinga. Vien tai, kad pareiškėjas atliko mokėjimus atsakovei, savaime nėra pagrindas priteisti sumas, kurios buvo pervestos atsakovei. Taigi, nagrinėjamu atveju turėjo būti nustatyta, kokiu pagrindu pareiškėjas atsakovei pervedinėjo lėšas ir ar jos turi būti grąžintos pareiškėjui.

32.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo atsakovei atliktus pavedimus, atsakovės apyvartos žiniaraščius, tarpusavio suderinimo aktą, nusprendė, kad pareiškėjas pagrindė finansinį reikalavimą, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi įrodymų visumą, nusprendžia, kad pareiškėjo pateikti duomenys yra nepatikimi ir nepakankami finansiniam reikalavimui pagrįsti.

33.       Atsakovė pagrįstai atskirajame skunde atkreipia dėmesį į tai, kad skolų suderinimo aktai yra pasirašyti tik bendrovės buhalterės, aktuose nurodomos sumos nuolat keitėsi. Pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 18 d. pateiktame pareiškime nurodė, kad Panevėžio apygardos teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, siekdamas įstoti į bylą trečiuoju asmeniu pateikė tarpusavio įsiskolinimų su atsakove suderinimo aktą, kuriame nurodomas skolos dydis yra 172 500,36 Eur. Kaip matyti iš bankroto byloje pateiktų atsakovės buhalterės finansinių dokumentų, paskutiniame 2023 m. birželio 5 d. pateiktame kreditorių sąraše nurodyta, kad atsakovės skola pareiškėjui 2023 m. kovo 31 d. yra 291 995,63 Eur. Tai neva patvirtina pareiškėjui pateiktas atsakovės buhalterės 2023 m. birželio 5 d. pasirašytas tarpusavio skolų suderinimo aktas, tačiau buhalterė, rengdama atsakovės buhalterinius dokumentus nemokumo administratorei, 2023 m. birželio 28 d. tarpusavio įsiskolinimų suderinimo akte nurodė, kad atsakovės skola pareiškėjui yra 261 048,15 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie dokumentai yra negali būti laikomi patikimais, vertinant juos visų kitų byloje esančių įrodymų visumoje.

34.       Pažymėtina, kad pagal 2018 m. birželio 4 d. krovinių vežimo sutartį būtent pareiškėjas pasamdė atsakovę LUAB „Viktranslita“ teikti pervežimo paslaugas Europos Sąjungoje, o ne priešingai. Kaip paaiškino ir buvęs atsakovės vadovas G. I. – atsakovė išrašydavo sąskaitas pareiškėjui, kurias šis apmokėdavo. Be to, byloje atsakovė pateikė PVM sąskaitas faktūras, kurios buvo išrašytos pareiškėjui. Tai patvirtina VMI i.SAF registro duomenys. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad LUAB „Viktranslita“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros savaime nepaneigia į bylą pateiktame apskaitos žiniaraštyje nurodytų piniginių lėšų pervedimų realumo, tačiau tai taip pat neleidžia teigti, jog mokėjimai nebuvo skirti atsiskaityti su atsakove už krovinių vežimo paslaugas.

35.       Pareiškėjas finansiniam reikalavimui pagrįsti yra pateikęs mokėjimo nurodymų kopijas ir atskirus pareiškėjo vykdančiosios direktorės pasirašytus dokumentus, kuriuose nurodomas įsakymas sumokėti atitinkamas sumas atsakovei. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie dokumentai nėra pakankami atsakovės įsiskolinimui pagrįsti (CPK 178 straipsnis). Nors pagal turinį pareiškėjo pateikti dokumentai galėtų turėti paskolos teisinių santykių požymių, tačiau tokie dokumentai neturi visų paskolos sutarties elementų. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad atsirado šalių paskolos teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011).

36.       Visuose iš pateiktų dokumentų užfiksuota, kad įsakymas pervesti pinigines lėšas nurodomas, atsižvelgiant į pareiškėjo ir atsakovės savininkų susitarimą dėl atsakovės apyvartos, tačiau tokie bendrovių savininkų susitarimai į bylą nėra pateikti. Vienašališkas pareiškėjo nurodymas pervesti pinigines lėšas atsakovei negali būti laikomas dvišaliu šalių susitarimu. Be kita ko, dokumentuose nurodoma, kad piniginės lėšos turi būti grąžintos pareiškėjui, nurodant dokumento numerį ir pinigų pervedimo datą. Taigi, nėra aišku, kada konkrečiai atsakovė pinigines lėšas turėjo grąžinti, nėra nurodytas ir atsakovės įsipareigojimas pinigines lėšas grąžinti.

37.       Be to, pastebėtina, kad 2022 m. gruodžio 19 d. pavedimo, kuriuo atsakovei pervesta 10 000 Eur suma, paskirtyje nurodoma, kad tai dokumentas Nr. EUVIK22. Iš byloje esančių atsakovės PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad dalis sąskaitų numerių prasideda būtent „EUVIK22“. 2022 m. gruodžio 13 d. pavedimo, kuriuo atliktas 1 699,13 Eur mokėjimas, paskirtyje nurodyta, kad tai dokumentas Nr. 6000-715685, nors tokio dokumento byloje nėra. 2022 m. rugpjūčio 17 d. pavedimo, kuriuo atliktas 15 000 Eur mokėjimas, paskirtis apskritai nėra nurodyta.

38.       Kaip matyti iš apskųstos nutarties motyvų, teismas, įvertinęs „Mobil Truck GmbH“ išrašytus dokumentus dėl piniginių lėšų pervedimo atlikimo LUAB „Viktranslita“ bei palyginęs šiuos duomenis su LUAB „Viktranslita“ buhalterės parengtais apyvartos žiniaraščiais, nustatė, kad dalis „Mobil Truck GmbH“ išrašytų dokumentų dėl piniginių lėšų pervedimo netiksliai atitinka buhalterinės apskaitos žiniaraštyje nurodytas sumas, t. y. dokumentų dėl piniginių lėšų pervedimo atlikimo laikas ir konkreti pinigų suma ne visais atvejais sutampa su apskaitos žiniaraštyje nurodyta pinigų gavimo data ir dydžiu, tačiau iš esmės bendra pinigų suma, susidaranti pagal „Mobil Truck GmbH“ išrašytus dokumentus dėl piniginių lėšų pervedimo nuo 2022 m. vasario mėnesio iki 2023 m. sausio 5 d., atitinka tiek LUAB „Viktranslita“ banko sąskaitos išrašo duomenis, tiek bendrą apskaitos žiniaraštyje už šį laikotarpį susidarančią sumą, tačiau, teismas įvertino, kad visgi yra pagrindas daryti labiau tikėtiną išvadą, jog 94 078,64 Eur  finansinis reikalavimas, „Mobil Truck GmbH“ reiškiamas atsakovės LUAB „Viktranslita“ bankroto byloje, yra pagrįstas. 

39.       Taigi, pirmosios instancijos teismas išvadą dėl finansinio reikalavimo pagrįstumo padarė vadovaudamasis didesnės tikimybės įrodinėjimo standartu, o ne pirmiau šioje nutartyje paminėtu pagrįsto įsitikinimo standartu, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių.

40.       Be kita ko, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šioje konkrečioje situacijoje neturi galimybių pats atlikti pirminių apskaitos dokumentų analizės, taip pat įvertinti tokių duomenų pateikimo mokesčių administravimo institucijoms datos ir fakto bei santykio su juridinių asmenų turimais apskaitos dokumentais, todėl įvertino byloje esančius įrodymus, jų visumą. Aptarti bylos duomenys leidžia sutikti su teismo išvada, kad nėra galimybės atlikti pirminių apskaitos dokumentų analizę dėl pateiktų dokumentų nevientisumo, nurodomų piniginių operacijų chaotiškumo, tačiau tai, atsižvelgiant į pareiškėjo įrodinėjimo pareigą, taip pat į taikomą pagrįsto įsitikinimo standartą, kuris reikalauja, jog teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių, sudaro pagrindą nuspręsti, kad pareiškėjas neįrodė finansinio reikalavimo pagrįstumo (CPK 178 straipsnis).

41.       Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, atskirųjų skundų argumentus, faktinius bylos duomenis, nusprendžia, kad šioje byloje yra teisinis pagrindas pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas iš bylos duomenų darydamas teisiškai reikšmingą išvadą, kad pareiškėjas turi 94 078,64 Eur reikalavimo teisę į atsakovę, pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176–178, 185 straipsniai).

42.       Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti pagrįstas išvadas apie tam tikru įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą, o nagrinėjamu atveju byloje esančių įrodymų visuma (iš esmės įrodymų trūkumas ir jų nenuoseklumas) teisėjų kolegijai leidžia padaryti išvadą, kad pareiškėjas nepateikė patikimų duomenų, pagrindžiančių ne tik 166 969,51 Eur finansinio reikalavimo dalies, tačiau ir 94 078,64 Eur finansinio reikalavimo dalies pagrįstumo.

43.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovės atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria patvirtintas pareiškėjo 94 078,64 Eur finansinis reikalavimas, panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjo prašymo dalis patvirtinti 94 078,64 Eur finansinį reikalavimą atsakovės LUAB „Vitranslita“ nemokumo byloje atmetama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

44.       Atmetus pareiškėjo atskirąjį skundą ir tenkinus atsakovės atskirąjį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme įgijo atsakovė, tačiau ji duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė, todėl jos nepriteisiamos (CPK 98 straipsnis).

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Panevėžio apygardos teismo 2024 m. vasario 26 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas pareiškėjo „Mobil Truck GmbH“ antrosios eilės 94 078,64 Eur finansinis reikalavimas likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Vitranslita“ nemokumo byloje, panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo „Mobil Truck GmbH“ prašymą patvirtinti antrosios eilės 94 078,64 Eur finansinį reikalavimą likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Vitranslita“ nemokumo byloje, atmesti.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjai                                                                                  Vilija Mikuckienė

 

 

Gintaras Pečiulis

 

 

Žilvinas Terebeiza