Nr. DOK-425
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00186-2023-7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. vasario 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Egidijos Tamošiūnienės ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2025 m. sausio 31 d. paduotu ieškovės Estijos Respublikoje įregistruotos įmonės „Leonhard Weiss OÜ“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 7 d. nutarties peržiūrėjimo
,
n u s t a t ė :
Ieškovės Estijos Respublikoje įregistruotos įmonės „Leonhard Weiss OÜ“ paduotas kasacinis skundas dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Estijos Respublikoje įregistruotos įmonės Leonhard Weiss OÜ ieškinį atsakovei UAB „Autokausta“ dėl piniginių lėšų išmokėjimo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. lapkričio 7 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 13 d. sprendimą, kuriuo teismas ieškinį atmetė.
Kasaciniu skundu ieškovė Estijos Respublikoje įregistruota įmonė „Leonhard Weiss OÜ“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 7 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovės bendrovės „Leonhard Weiss OÜ“ naudai iš atsakovės UAB „Autokausta“ 771 016,69 Eur palūkanas už pradelsimą paskirstyti lėšas; 25 598,10 Eur nuostolių atlyginimą; 2355,02 Eur palūkanas, skaičiuojamas nuo 25 598,10 Eur nuostolių sumos; 0,1 proc. dydžio procesines palūkanas.
Ieškovės kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje, aiškindamas depozito sutarties nuostatas, vadovavosi tik lingvistiniu sutarčių aiškinimo principu, neatskleidė tikrosios šalių valios, sutarčių nuostatas vertino nesistemingai, nepagrįstai atskirai nuo kitų sudarytų sutarčių ir ginčo aplinkybių, išimtinai nesąžiningai dėl ieškovės, pažeisdamas CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus principus ir taip iš esmės nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, pagal kurią sutartis pirmiausia turi būti aiškinama pagal tikrąją šalių valią (subjektyvusis kriterijus) ir tik nesant galimybės nustatyti tikrąją šalių valią, taikomas sisteminis-lingvistinis (ne tik lingvistinis) sutarčių aiškinimo būdas (objektyvusis kriterijus), o sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-248-381/2023; 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-969/2022, 34 punktas; 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-969/2022, 25–26 punktai; 2022 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-421/2022, 25 punktas; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021, 85 punktas; 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019, 28 punktas; 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013).
2. Jungtinės veiklos sutarties, rangos sutarties, taikos sutarties, depozito sutarties sąlygas ir užteršto grunto bylos aplinkybes vertinant ne tik formaliu lingvistiniu (kaip nepagrįstai atliko bylą nagrinėję teismai), bet sisteminiu-lingvistiniu būdu, yra akivaizdu, kad tikroji šalių valia yra absoliučiai priešinga nei neteisėtai nutartyje konstatavo apeliacinės instancijos teismas – depozito sutartis buvo sudaryta būtent užteršto grunto bylos įsipareigojimams, kylantiems iš jungtinės veiklos sutarties, užtikrinti (tai ir buvo atlikta). Išsami sisteminė-lingvistinė sutarčių analizė patvirtina, kad depozito sutartis yra jungtinės veiklos sutarties dalis, o depozito sutartyje nesant atskiro šalių susitarimo dėl atsakomybės už lėšų paskirstymo įsipareigojimų nevykdymą, depozito sutarties nuostatos turi būti vertinamos kartu su susitarimo dėl lėšų paskirstymo nuostatomis. Vadinasi, atsakovei nusprendus pažeisti depozito sutarties 2.1.1 punktą ir tokiu būdu sukūrus nesąžiningą ir neteisėtą situaciją, kuomet mokėjimas turėjo būti atliktas iš asmeninių ieškovės lėšų, o ne iš užsakovo sumokėtų projekto lėšų (kurios šiuo tikslu buvo būtent pervestos iš jungtinės veiklos sutarties sąskaitos į depozitinę sąskaitą), atsakovei kyla jungtinės veiklos sutartyje, o būtent susitarime dėl lėšų paskirstymo, šalių sutarta sutartinė atsakomybė, t. y. sumokėti ieškovei: 771 016,69 Eur dydžio palūkanas už pradelsimą paskirstyti lėšas (susitarimo dėl lėšų paskirstymo 3.2 punktas) ir 0,1 proc. procesines palūkanas (susitarimo dėl lėšų paskirstymo 3 punktas). Atsakovei tenka pareiga atlyginti ir 25 598,10 Eur nuostolių bei 2355,02 Eur palūkanų. Juolab, pažeidusi depozito sutartyje, jungtinės veiklos sutartyje, susitarime dėl lėšų paskirstymo nustatytus įsipareigojimus, atsakovė taip pat privalo atlyginti ieškovei dėl atsakovės neteisėtų veiksmų kilusius nuostolius. Priešingas aiškinimas pažeidžia CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus bendruosius teisės principus, yra nesąžiningas išimtinai ieškovės atžvilgiu ir iš esmės pažeidžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikoje nuosekliai suformuotas sutarčių aiškinimo taisykles.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.
Atrankos kolegija pažymi, kad CPK 57 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog advokato teisės ir pareigos bei jų mastas patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi ar jos išrašu. Ieškovės pateiktas kasacinis skundas surašytas ir jos vardu pasirašytas advokatės, tačiau prie kasacinio skundo nepridėta advokatės su ieškove sudaryta atstovavimo sutartis ar jos išrašas. Kasaciniame skunde nurodoma, kad atstovavimo dokumentai yra pateikti byloje, tačiau nenurodoma, kurį procesinį veiksmą atliekant buvo pateikta atstovavimo sutartis, o tai, kad tokia sutartis būtų pateikta byloje, nėra akivaizdu. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad teikiant kasacinį skundą nesilaikyta CPK 57 straipsnio 3 dalies reikalavimų (CPK 350 straipsnio 5 dalis).
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Advokatų profesinė bendrija „CEE Attorneys“ sumokėjo žyminį mokestį už kasacinį skundą, todėl žyminis mokestis grąžintinas šiai advokatų profesinei bendrijai. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti advokatų profesinei bendrijai „CEE Attorneys“ (j. a. k. 302818593) 6968 (šešis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. sausio 31 d. Luminor banke lėšų pervedimo nurodymu Nr. 7131, kodas ZN97470.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Donatas Šernas
Egidija Tamošiūnienė
Jūratė Varanauskaitė