(S)

Lietuvos apeliacinis teismas

Nutartis

Lietuvos respublikos vardu

2008 m. lapkričio 13 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. O. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, taikytos civilinėje byloje pagal ieškovo V. O. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Patikimos investicijos“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „SAAS Capital Management Group“.

              Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

n u s t a t ė:

Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 15 d. nutartimi ieškovo V. O. ieškiniui dėl  313 573,89 Lt nuostolių atlyginimo priteisimo užtikrinti areštuotas atsakovui UAB „Patikimos investicijos“ priklausantis turtas.

Atsakovas UAB „Patikimos investicijos“ 2008 m. rugpjūčio 14 d. pateikė teismui prašymą panaikinti jo turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes 2008 m. rugpjūčio 14 d. su AB SEB banku pasirašė laidavimo raštą, kuriuo bankas neatšaukiamai įsipareigoja sumokėti ieškovui ne daugiau kaip 340 000 Lt pagal pirmą raštišką ieškovo reikalavimą, patvirtinantį, kad atsakovas nesumokėjo ieškovui įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistos sumos.

Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi teismas prašymą tenkino, panaikino atsakovo turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas į specialią teismo sąskaitą įmoka atitinkamą pinigų sumą ar už jį yra laiduojama. Remdamasis atsakovo ir AB SEB banko 2008 m. rugpjūčio 14 d. raštu, teismas nustatė, kad bankas mokėjimo laidavimo rašte nustatytomis sąlygomis neatšaukiamai įsipareigojo sumokėti ieškovui ne daugiau kaip 340 000 Lt per 10 darbo dienų pagal pirmą raštišką ieškovo reikalavimą, patvirtinantį, jog atsakovas nesumokėjo ieškovui įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistos sumos. Pateiktas laidavimo raštas galioja iki 2010 m. gegužės 10 d. Esant įrodymams apie laidavimą, teismas panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 15 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Atskiruoju skundu ieškovas V. O. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 22 d. nutartį ir UAB „Patikimos investicijos“ prašymą atmesti. Nurodo, kad teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio prašymą, turi pranešti kitai proceso šaliai apie bylos nagrinėjimą, nes yra kilęs ginčas dėl didelės pinigų sumos. Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, neįvertino tos aplinkybės, kad atsakovui išduotas laidavimo raštas yra terminuotas, todėl, civilinei bylai užsitęsus, laidavimo raštas neteks galios, o atsakovas galės perleisti turtą ir tokiu būdu sumažinti būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybę. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nustatė pagrindą šių priemonių taikymui, o apeliacinės instancijos teismas pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nepanaikino. Ieškovui apie prašymo nagrinėjimo vietą ir laiką nebuvo pranešta, nors pagal CPK 133 straipsnio nuostatas tai turėjo būti padaryta. Vadovaudamasis CPK 146 straipsnio nuostatomis, teismas, keisdamas areštą į laidavimą, privalėjo apie tai pranešti byloje dalyvaujantiems asmenims ir suteikti jiems terminą pareikšti prieštaravimus. Teismas, nagrinėdamas pareikštą prašymą, privalėjo išsiaiškinti, ar atsakovo turto arešto pakeitimas laikinu laidavimu yra adekvati ir pakankama priemonė ieškovo pareikštam reikalavimui ir būsimam teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Pagal CK 6.77 ir 6.79 straipsnių nuostatas, laidavimas atsiranda sudarius rašytinės formos sutartį. Rašytinės formos nesilaikymas daro šią sutartį negaliojančia. Byloje pateiktas laiduotojo AB SEB Vilniaus banko terminuotas laidavimo raštas, kuris baigiasi suėjus tam tikram laikui, neatitinka CK reikalavimų ir pažeidžia ieškovo interesus. Teismui panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, o atsakovui realizavus turtą, ieškovui gali tekti ateityje bylinėtis su laiduotoju. Nagrinėjama byla yra sudėtinga, didelės apimties, todėl terminuotas laidavimo raštas visiškai neužtikrina pareikšto ieškinio. Ieškovas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad atsakovas galėtų disponuoti savo turtu, jeigu įmokėtų į teismo depozitinę sąskaitą reikalaujamą sumą arba įkeistų dalį turto reikalavimams užtikrinti.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Patikimos investicijos“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 22 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas, panaikindamas pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, civilinio proceso normų nepažeidė. Pagal CPK 146 straipsnio 1 dalį, teismas privalo pranešti byloje dalyvaujantiems asmenims tik apie vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimą kita, tuo tarpu jis sprendė dėl laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo laidavimu, todėl, pagal CPK 146 straipsnio 2 dalį, apie tai pranešti byloje dalyvaujantiems asmenims nėra būtina. Teismo priimta nutartis nepažeidžia ekonomiškumo principo, nes buvo laiduota didesnei nei ieškinio sumai. Be to, apeliacinis teismas, nagrinėdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodė, kad atsakovas sprendimo įvykdymui užtikrinti turi teisę pateikti laidavimą. AB SEB banko pateiktas 2008 m. rugpjūčio 14 d. mokėjimo laidavimo raštas savo esme yra laidavimo sutartis. Banko išduotas laidavimas galioja iki 2010 metų gegužės 10 d., tai yra dar 18 mėnesių. Ieškovas atskirajame skunde nenurodė argumentų, dėl kurių pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti panaikintos.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 146 straipsnio pirmosios dalies nuostatą teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, o minėto straipsnio antrojoje dalyje numatyta, kad teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu už atsakovą yra laiduojama. Tuo atveju, jeigu už atsakovą laiduojama po to, kai laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos, teismas jas gali pakeisti arba panaikinti (CPK 146 straipsnio 3 dalis)

Iš bylos dokumentų matyti, kad ieškovas pareiškė ieškinį atsakovui dėl nuostolių, atsiradusių dėl daikto su trūkumais pardavimo, atlyginimo. Ieškovas įrodinėja, kad jam buvo parduotas nebaigtas statyti namas, kuris turi esminių trūkumų, todėl ieškovas patyrė nuostolių. Ieškinio reikalavimams užtikrinti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 15 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atsakovas, prašydamas panaikinti areštą septyniems jam priklausantiems žemės sklypams su pradėtais statyti statiniais, pateikė AB SEB banko 2008 m. rugpjūčio 14 d. mokėjimo laidavimo raštą, kuris galioja iki 2010 m. gegužės 10 d. Pirmosios instancijos teismas 2008 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi pripažino, kad atsakovo UAB „Patikimos investicijos“ prievolių įvykdymui užtikrinti AB SEB banko laidavimas yra pakankama priemonė, todėl panaikino pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir nurodo, kad, atsižvelgiant į ginčo specifiką, terminuotas laidavimas nėra pakankamas ieškinio reikalavimų užtikrinimas.

CPK numato būsimo teismo sprendimo, kuris ieškovui gali būti palankus, užtikrinimą, tai yra numato galimybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu yra grėsmė, kad teismo sprendimas gali būti neįvykdytas ar jo įvykdymas gali pasunkėti. CPK taip pat numatyta, kad teismas laikinąsias apsaugos priemones turi parinkti vadovaudamasis ekonomiškumo principu (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Be to, teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turi išlaikyti ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Vadinasi teismas, parinkdamas laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis aukščiau minėtais principais, turi taikyti mažiausiai atsakovo veiklą varžančias laikinąsias apsaugos priemones arba taikyti kitą sprendimo įvykdymo užtikrinimą, jeigu jis yra efektyvus ir atsakovas jį pateikia.

Nagrinėjamoje byloje Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. balandžio 15 d. nutartimi pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, nustatė būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę, todėl sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo laidavimu (pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir prievolės įvykdymo užtikrinimo laidavimu) būtina įsitikinti, kad teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas laidavimu yra lygiavertis jo užtikrinimui turto ar lėšų areštui.

Byloje atsakovas pateikė banko terminuotą laidavimo raštą, kuriuo iki 2010 m. gegužės 10 d. užtikrinamas atsakovo prievolės įvykdymas tuo atveju, jeigu būtų priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kolegija pastebi, kad CPK nuostatos numato galimybę užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą laidavimu už atsakovą (CPK 146 straipsnio 2 dalis), tačiau minėta norma nedetalizuoja, koks turi būti laidavimas, tai yra nenurodo nei laidavimo termino, nei sumos, nei kitų šios prievolės aspektų. Laidavimas yra civilinės teisės institutas, kuris yra sureguliuotas CK normų. Nagrinėjamos bylos kontekste šis prievolės įvykdymo užtikrinimas yra svarbus ir nagrinėjamas tiek, kiek jis yra reikšmingas sprendžiant klausimą dėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

Kaip minėta, byloje jau yra nuspręsta, kad ieškovo pareikštus reikalavimus yra būtina užtikrinti, todėl kolegija pasisako tik dėl to, ar terminuotas laidavimas yra tinkama sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemonė ir ar buvo pagrindas panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. CPK 146 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad esant pritaikytoms laikinosios apsaugos priemonėms ir atsakovui pateikus laidavimą, teismas sprendžia laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar panaikinimo klausimą. Tai yra teismas kiekvieną kartą turi patikrinti, ar pateiktas alternatyvus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas yra pagrindas keisti ar naikinti pritaikytas užtikrinimo priemones.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad terminuotas laidavimas, kuris galioja iki 2010 m. gegužės 10 d., yra tinkama teismo sprendimo įvykdymą užtikrinanti priemonė. Kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad teismui panaikinus laikinąsias apsaugos priemones ir pakeitus jas banko terminuotu laidavimu, jo reikalavimai nebus tinkamai užtikrinti, nes, užtrukus bylos nagrinėjimui ir suėjus laidavimo rašte numatytam terminui, atsakovas gali neturėti turto, į kurį galės būti nukreiptas išieškojimas, o laiduotojo prievolė jau bus pasibaigusi. Kolegija sutinka su apelianto argumentais ir dėl to, kad teismas turėjo įvertinti laidavimo termino trukmę ir ieškovo realią galimybę per šį terminą išieškoti iš atsakovo ar laiduotojo pinigų sumas, kurios, esant palankiam teismo sprendimui, ieškovui gali būti priteistos. Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, turėjo įvertinti nagrinėjamos problemos sudėtingumą, atsižvelgti į tai, kad byloje gali prireikti atlikti ekspertizę, kad byloje priimtas sprendimas gali būti skundžiamas instancine tvarka, todėl akivaizdu, kad 1,5 metų laidavimo terminas nėra pakankama priemonė teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Pažymėtina, kad laidavimas būtų tinkama alternatyva šioje byloje pritaikytam areštui tik tuo atveju, jeigu laiduotojo prievolė baigtųsi tuo metu, kai bus įvykdytas šioje byloje priimtas teismo sprendimas.

Kolegija sutinka su atsakovu, kad laidavimas už atsakovą yra tinkama ir CPK numatyta alternatyva laikinosios apsaugos priemonėms, tačiau pažymi, kad taip yra tik tokiu atveju, kuomet ji užtikrina ieškinio reikalavimas tokiu pat mastu kaip ir turto areštas ar kitos CPK 145 straipsnyje numatytos priemonės. Įvertinus šios bylos sudėtingumą, ginčo esmę bei tą aplinkybę, kad atsakovo areštuotas turtas yra skirtas pardavimui (atsakovas stato namus ir juos parduoda) yra pagrindas manyti, kad panaikinus laikinąsias apsaugos priemones ieškovo reikalavimai nebus pakankamai užtikrinti ir dėl to, atsakovui realizavus savo turtą, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Kolegija sutinka, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės varžo atsakovo veiklą, kad jis negali disponuoti areštuotu turtu, tačiau pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 15 d. nutartimi atsakovui nėra apribota teisė valdyti areštuotą turtą ir juo naudotis. Tuo atveju, jeigu atsakovas, tęsdamas pradėtus statybos darbus, padidins areštuoto turto vertę, jis turi teisę kreiptis į antstolį dėl areštuoto turto vertės nustatymo ir areštuojamo turto patikslinimo. Kolegija taip pat pastebi, kad ši teismo nutartis taip pat neatima iš atsakovo galimybės pateikti kitą atitinkantį pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones sprendimo įvykdymo užtikrinimą, tai yra įmokėti į teismo sąskaitą reikalaujamą sumą, įkeisti turimą turtą ar pateikti kitą laidavimą, kurio suma, terminas ir kitos sąlygos atitiktų minėtą paskirtį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kolegija sprendžia, kad Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 22 d. nutartis, kuria buvo panaikintos atsakovui taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina, o atsakovo prašymas atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 22 d. nutartį, kuria panaikintos atsakovo uždarosios akcinės bendrovės Patikimos investicijos“ turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Patikimos investicijos“ prašymą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 15 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmesti.