Civilinė byla Nr.e2A-1544-254/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11845-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

3.2.6.1; 2.6.11.18; 2.6.8.10; 3.3.1.18.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Anitos Sereikienės ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrokoncerno grūdai“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-99-752/2021 pagal ieškovų Ž. M. ir J. M. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrokoncerno grūdai“ dėl sutarčių pripažinimo iš dalies neįvykdytomis dėl egzistavusių nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, vienašalių įskaitymų pripažinimo negaliojančiais, skolos priteisimo už pristatytą žemės ūkio produkciją, bei pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrokoncerno grūdai“ patikslintą priešieškinį ieškovams dėl nuostolių atlyginimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.                      I. Ž. M. ir J. M. patikslintu ieškiniu ir pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo teismo prašė: 1) pripažinti, kad ieškovas Ž. M. iš dalies neįvykdė 2018 m. balandžio 5 d. Grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. NDESPSK-49-180405-1, t. y. neužaugino bei atsakovei nepardavė 109,976 t pupų dėl egzistavusių nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių; 2) pripažinti, kad ieškovas J. M. iš dalies neįvykdė 2018 m. balandžio 5 d. Grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. NDESPSK-49-180405-2, t. y. neužaugino bei atsakovei nepardavė 97,601 t pupų dėl egzistavusių nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių; 3) pripažinti negaliojančiu atsakovės UAB „Agrokoncerno grūdai“ (toliau – atsakovė) atliktą vienašalį sandorį – 4 175,63 Eur įskaitymą, atliktą ieškovo Ž. M. atžvilgiu; 4) priteisti iš atsakovės ieškovui Ž. M. 3 311,69 Eur už pristatytą žemės ūkio produkciją; 5) priteisti iš atsakovės ieškovui Ž. M. 8 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 6) pripažinti negaliojančiu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrokoncerno grūdai“ vienašalį sandorį – 4 484,93 Eur įskaitymą, atliktą ieškovo J. M. atžvilgiu; 7) priteisti iš atsakovės ieškovui J. M. 4 484,93 Eur už pristatytą žemės ūkio produkciją; 8) priteisti iš atsakovės ieškovui Ž. M. 8 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 9) priteisti iš atsakovės ieškovui Ž. M. bei J. M. jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.                      Ieškovai patikslintame ieškinyje ir kituose savo procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į priešieškinį, rašytiniuose paaiškinimuose) nurodė, kad Ž. M. ir J. M. (tėvas ir sūnus) yra ūkininkai, kurie 2018 m. balandžio 5 d. su atsakove sudarė grūdų (ir/ arba rapsų) pirkimo–pardavimo sutartis Nr. NDESPSK-49-180405-1 ir Nr. NDESPSK-49-180405-2, pagal kurias kiekvienas ieškovas įsipareigojo parduoti atsakovei po 175 t būsimo derliaus pašarinių pupų, o atsakovė įsipareigojo parduodamą būsimą derlių nupirkti. Dėl 2018 m. gegužės – birželio mėnesiais Lietuvoje įsivyravusio neįprastai itin sausringo klimato, kuris buvo kvalifikuotas kaip stichinė sausra, ypatingai nepalankių hidrometeorologinių sąlygų Rokiškio savivaldybės teritorijoje, kurioje ieškovai ūkininkauja, užaugo ženkliai mažesnis grūdų derlius, ieškovai negalėjo visa apimtimi įvykdyti grūdų pirkimo–pardavimo sutarčių, kadangi prikultas grūdų (pupų) derlius buvo apie 3 kartus mažesnis nei įprastai. Ieškovai 2018 m. liepos mėn. telefonu apie tai informavo atsakovę. Ieškovas Ž. M., vykdydamas sutartį, pristatė atsakovei visą savo užaugintą ir nuimtą pupų derlių – 65 024 t. Už atsakovei pristatytą žemės ūkio produkciją, ieškovas išrašė PVM sąskaitas faktūras: 2018 m. rugpjūčio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2828 (10 655,74 Eur sumai) bei 2018 m. rugpjūčio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2866 (2 870,37 Eur sumai). Ieškovas J. M. pristatė atsakovei visą savo užaugintą ir nuimtą pupų derlių – 77 399 t ir išrašė PVM sąskaitas faktūras: 2018 m. rugpjūčio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2700 (5 210,77 Eur), 2018 m. rugpjūčio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2755 (3 679,56 Eur) bei 2018 m. rugpjūčio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2809 (7 105,33 Eur). Pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras atsakovė su ieškovais nėra pilnai atsiskaičiusi iki šiol. 2018 m. rugsėjo 28 d. ieškovai dar kartą informavo atsakovę, kad negalės pristatyti likusio sutartyse numatyto žemės ūkio produkcijos kiekio. 2018 m. spalio 8 d. iš atsakovės ieškovai gavo raštus, kuriuose iš esmės nurodoma, kad nepalankios oro sąlygos savaime nelaikytinos aplinkybe, kuria vadovaujantis šalis atleidžiama nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, ūkininko veikloje nėra nenumatytų nepalankių gamtinių sąlygų aplinkybių, todėl dėl netinkamo Grūdų pirkimo – pardavimo sutarčių vykdymo, atsakovė reikalavo iš ieškovo Ž. M. 12 977,17 Eur dydžio nuostolių atlyginimo, o iš ieškovo J. M. – 11 516,92 Eur dydžio nuostolių atlyginimo. Nesutikdami su reikalavimais atlyginti nuostolius, ieškovai 2018 m. lapkričio 30 d. raštais kreipėsi į atsakovę, nurodydami, kad mažesnį nei įprastai derlių sąlygojo nenumatytos nepalankios hidrometeorologinės sąlygos, todėl yra pagrindas atleisti pardavėjus (ieškovus) nuo atsakomybės dėl dalinio Grūdų pirkimo–pardavimo sutarčių neįvykdymo. Atsakovė 2018 m. gruodžio 14 d. pateikė ieškovams pretenzijas dėl 2018 m. balandžio 5 d. Grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutarčių vykdymo, kuriose nesutiko su ieškovų pateiktais argumentais bei reikalavo iki 2018 m. gruodžio 21 d. padengti likusią atsakovės patirtų nuostolių, susijusių su nepristatyta produkcija, dalį, o to nepadarius – bus priversta pradėti teismines procedūras. Pretenzijose taip pat buvo nurodyta, kad dalis ūkininkams priklausančios pinigų sumos už parduotą produkciją yra pervesta į UAB „Agrokoncernas“ atsiskaitomąją sąskaitą, tokiu būdu atlikta ieškovų skolų UAB „Agrokoncernas“ užskaita. Kita dalis ieškovams mokėtinų sumų, t. y. ieškovui Ž. M. už parduotas pupas mokėtina 4 175,63 Eur suma, o ieškovui J. M. mokėtina 4 484,93 Eur suma yra įskaityta į UAB „Agrokoncerno grūdai“ sąskaitą nuostolių daliai pagal Grūdų pirkimo–pardavimo sutartis padengti. Ieškovų manymu, šiuo atveju buvo visos sąlygos pripažinti, kad ieškovai neįvykdė grūdų pirkimo–pardavimo sutarčių dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, kartu pripažinti neteisėtais atsakovės atliktus įskaitymus, kadangi atsakovė neįgijo teisės iš ieškovų reikalauti atlyginti nuostolius. Todėl nėra visų CK 6.130 straipsnio taikymui būtinų sąlygų. Pripažinus atsakovės atliktus vienašalius įskaitymus negaliojančiais, ieškovai iš atsakovės prašė priteisti skolą už jų pateiktą derliaus dalį, kurios atsakovė nėra sumokėjusi. Minėtais argumentais ieškovai nesutiko su atsakovės priešieškiniu ir prašė jį atmesti.

3.                      Atsakovė UAB „Agrokoncerno grūdai“ pateikė priešieškinį ir atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame prašė ieškovų ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; iš ieškovo Ž. M. priteisti 8 801,54 Eur nuostolių, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas; iš ieškovo J. M., priteisti 7 031,99 Eur nuostolius, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad nėra dviejų nenugalimos jėgos konstatavimui ir atleidimui nuo civilinės atsakomybės būtinų aplinkybių: 1) ieškovai galėjo protingai numatyti, kad derlių gali įtakoti orų sąlygos; 2) ieškovai, parduodami visą numatomą užauginti produkciją prisiėmė neprotingai didelę riziką, dėl to prisiėmė šios produkcijos neužauginimo ir negalėjimo parduoti riziką, įskaitant ir negalėjimo užauginti pakankamai produkcijos dėl nepalankių oro sąlygų riziką. Pažymėjo, kad ieškovai, prognozuodami derlių ir sudarinėdamas sutartis turėjo remtis ne 1981-2010 m. laikotarpio vidurkio ar Lietuvos Respublikos Statistikos departamento duomenimis, o prieš Sutarčių sudarymą ėjusių kelerių metų duomenimis bei lemiamą reikšmę turinčiais individualiais kriterijais (ankstesnis derlius, turimos žemės derlingumo lygis, pasirinktos trąšos, pasėlių priežiūra, geografinė padėtis, palanki ūkio kultūra ir t.t.). Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad stichinė sausra sukėlė padarinių konkrečiai jų valdomiems žemės sklypams (nėra nustatytas šių padarinių mastas). Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos mastu 2018 m. nustatytas 2,14 t/ha derlingumo rodiklis yra didesnis nei nustatytas 2008 m., 2010 m. ir 2011 m. bei mažai kuo skiriasi nuo 2009 m., 2012 m. ir 2013 m. nustatytų derlingumo rodiklių. Atitinkamai Rokiškio rajono mastu nustatytas 1,18 t/ha derlingumo rodiklis mažai kuo skyrėsi nuo 2008 m., 2010 m. ir 2014 m. nustatytų derlingumo rodiklių. Todėl 2018 m. galimas mažesnis pupų derlingumas nėra aplinkybė, kurios ieškovai negalėjo numatyti. Jeigu ieškovai būtų apskaičiavę būsimą derlių pagal 2012 m. Rokiškio r. sav. pupų derlingumo rodiklį, kuris yra didžiausias vertinant 2008-2018 m. (11 metų) statistinius rezultatus, – ieškovai vis tiek nebūtų galėję pristatyti sutartyse sulygto pupų kiekio (175t), t. y. Ž. M. apskaičiuotas derlius būtų 149,4693 t (61,51hax2,43t/ha=149,4693t), o J. M. – 135,9342 t (55,94 ha x 2,43t/ha = 135,9342t). Vertinant atliktus skaičiavimus, atsakovės nuomone, ieškovai apie sudarytų sutarčių neįvykdymą žinojo arba turėjo žinoti dar iki sutarčių sudarymo. Todėl ieškovai taikė netinkamą skaičiavimo metodiką, elgėsi neapdairiai ir neatidžiai, bei prisiėmė ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius, t. y. riziką nepristatyti sutartyse sulygto pašarinių pupų kiekio ir padengti atsakovės patirtus nuostolius. Atsakovė pažymėjo, kad atlikti įskaitymai atitiko tai reglamentuojančius teisės aktus, todėl nėra pagrindo atliktų įskaitymų pripažinti negaliojančiais. Dėl likusios nepadengtos tiesioginių nuostolių dalies atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė iš Ž. M. priteisti 8801,54 Eur nuostolių, iš J. M. priteisti 7031,99 Eur  nuostolių. Nurodė, kad ieškovai, pagal pasirašytas sutartis nepristatę sutartyse numatyto kiekio derliaus, pažeidė sutartis, o atsakovė nepristatytą grūdų kiekį privalėjo įsigyti už didesnę kainą iš kitų trečiųjų šalių. Dėl esminio sutarties pažeidimo ji patyrė nuostolius, kuriuos prašo atlyginti iš ieškovų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.                      Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2021 m. gegužės 31 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį atmetė, pripažino, kad: ieškovas Ž. M. iš dalies neįvykdė 2018 m. balandžio 5 d. Grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. NDESPSK-49-180405-1, t. y. neužaugino bei atsakovei nepardavė 109 976 t pupų dėl egzistavusių nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių; pripažino, kad ieškovas J. M. iš dalies neįvykdė 2018 m. balandžio 5 d. Grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. NDESPSK-49-180405-2, t. y. neužaugino bei atsakovei nepardavė 97 601 tonų pupų dėl egzistavusių nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių; pripažino negaliojančiu atsakovės UAB „Agrokoncerno grūdai“ atliktą vienašalį sandorį – 4 175,63 Eur įskaitymą, atliktą ieškovo Ž. M. atžvilgiu; pripažino negaliojančiu atsakovės UAB „Agrokoncerno grūdai“ atliktą vienašalį sandorį – 4 484,93 Eur įskaitymą ieškovo J. M. atžvilgiu; priteisė iš atsakovės UAB „Agrokoncerno grūdai“ ieškovui Ž. M. 3 311,69 Eur skolą, 8 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 595 Eur žyminį mokestį; priteisė iš atsakovės UAB „Agrokoncerno grūdai“ ieškovui J. M. 4 484,93 Eur skolą, 8 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 580 Eur žyminį mokestį; priteisė iš atsakovės ieškovams 1 325 žyminį mokestį ir 8 067,27 Eur atstovavimo išlaidas.

5.                      Bylos duomenimis teismas nustatė, kad atsakovė ir ieškovai Ž. M. (toliau (ieškovas (1)) ir J. M. (ieškovas (2)) 2018 m. balandžio 5 d. sudarė Grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutartis, atitinkamai Nr. NDESPSK-49-180405-1 (toliau – Sutartis 1) ir Nr. NDESPSK-49-180405-2 (toliau – Sutartis 2), kuriomis kiekvienas ieškovas įsipareigojo parduoti po 175 t pašarinės klasės pupų (toliau – grūdai) per sutartyse numatytą laikotarpį (nuo 2018-07-01 iki 2018-11-30), o atsakovė įsipareigojo nupirkti iš ieškovų grūdus už sutartyje nustatytą 172 Eur už 1 t kainą. Ieškovai Ž. M. ir J. M. per sutartyje numatytą laikotarpį (nuo 2018-07-01 iki 2018-11-30) pristatė tik dalį grūdų, atitinkamai  – 65,024 t ir 77,399 t. 2018 m. rugsėjo 28 d. ieškovai kreipėsi į atsakovę su pranešimais, kuriuose nurodė, kad likusios grūdų dalies (109,976 t ir 97,601 t) nepristatys dėl susiklosčiusių nepalankių meteorologinių sąlygų. 2018 m. gruodžio 14 d. atsakovė pateikė ieškovams pretenzijas dėl 2018 m. balandžio 5 d. grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutarčių Nr. NDESPSK-49-180405-1 ir Nr. NDESPSK-49-180405-2 vykdymo, kuriose nurodė, kad ieškovų pateikta situacija neatitinka nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėmis keliamų reikalavimų bei nėra pagrįsta įrodymais. Pretenzijoje atsakovė nurodė patirtus tiesioginius nuostolius, jų apskaičiavimo tvarką bei datą (2018-12-21) iki kurios ieškovai turi padengti nurodytus nuostolius, kuriuos paskaičiavo  iš kainų skirtumo tarp sutartyje nustatytos grūdų kainos (172,00 Eur/t.) ir 2018-09-28 (ieškovo (1) pranešimo apie sutarties neįvykdymą data) galiojusios faktinės kainos (290 Eur/t), kuria atsakovė galėjo nusipirkti ieškovo (1) nepristatytą grūdų kiekį. Bendra atsakovės paskaičiuota nuostolių suma sudaro 12977,17 Eur ((172,00 Eur/t.-290,00 Eur/t.)x109,976 t.=-12977,17 Eur). Nagrinėjamu atveju atsakovė su trečiaisiais asmenimis sudarė: 1) Grūdų ir (arba) rapsų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)181002-4, kuria 2018 m. spalio 2 d. atsakovė įsigijo 22,92 t. pupų; 2) Grūdų ir (arba) rapsų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. MAU57-181003-3, kuria 2018 m. spalio 3 d. atsakovė įsigijo 25,7 t pupų; 3) Grūdų ir (arba) rapsų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. DIL52-181011-1, kuria 2018 m. spalio 11 d. atsakovė įsigijo 60 t pupų; 4) Grūdų ir (arba) rapsų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. DIL52-181011-4, kuria 2018 m. spalio 11 d. atsakovė įsigijo 7,335 t pupų. Atlikus šalių vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą buvo padengta 4175,63 Eur  tiesioginių nuostolių dalis. Atitinkamai nepadengta ieškovo (1) patirtų nuostolių dalis sudaro 8801,54 Eur (apskaičiavimo metodas: 12977,17 Eur - 4175,63 Eur = 8801,54 Eur). Nuostoliai dėl ieškovo (2) apskaičiuoti iš kainų skirtumo tarp Sutartyje nustatytos grūdų kainos (172 Eur/t.) ir 2018-09-28 (ieškovo 2 pranešimo apie sutarties neįvykdymą data) galiojusios faktinės kainos (290 Eur/t.), kuria atsakovė galėjo nusipirkti ieškovo 2 nepristatytą grūdų kiekį. Bendra nuostolių suma yra 11516,92 Eur (172 Eur/t.-290 Eur/t.)x97,601 t). Nagrinėjamu atveju atsakovė su trečiaisiais asmenimis sudarė: Grūdų ir (arba) rapsų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. MAU57-180928-1, kuria 2018 m. rugsėjo 28 d. atsakovė įsigijo 12,497 t pupų; Grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. MAU57-181002-1, kuria 2018 m. spalio 2 d. atsakovė įsigijo 52,613 t pupų; Grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. AGP-33-181004-1, kuria 2018 m. spalio 4 d. atsakovė įsigijo 10,3 t pupų; Grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. DIL52-181011-3, kuria 2018 m. spalio 11 d. atsakovė įsigijo 9,773 t pupų; Grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. DIL52-181011-2, kuria 2018 m. spalio 11 d. atsakovė įsigijo 14 t pupų. Atlikus šalių vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą buvo padengta 4484,93 Eur tiesioginių nuostolių dalis. Atitinkamai nepadengta atsakovės patirtų nuostolių dalis sudaro 7031,99 Eur (11516,92Eur - 4484,93Eur).

6.                      Teismas, pasisakydamas dėl CK 6.127 straipsnio taikymo sąlygų, nurodė, kad iš byloje pateiktos 2018 m. rugsėjo 28 d. Pažymos apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (5.58-6)-B8-2205 matyti, jog vertinant agrometeorologines sąlygas pagal hidroterminio koeficiento (HTK), naudojamo sausringumui įvertinti, reikšmes, Rokiškio rajone užsitęsęs sausas periodas 2018 m. birželio 14 d. pasiekė pavojingo meteorologinio reiškinio – sausringo laikotarpio aktyviosios augalų vegetacijos metu rodiklius, o 2018 m. birželio 30 d. rajone buvo pasiekti stichinės sausros rodikliai. 2019 m. vasario 21 d. Pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (5.58-10)-B8-665 iš esmės nurodoma analogiška informacija. Rokiškio AMS duomenimis, per 2018 m. iškrito 514,7 mm kritulių, o tai sudaro 74 % metinės kritulių SKN, kuri lygi 699 mm. Stichinė sausra Rokiškio rajone baigėsi liepos 3 d. Atsižvelgdama į bendrą situaciją šalyje, Lietuvoje Respublikos Vyriausybė 2018 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 633 paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje. Valstybės lygio ekstremalioji situacija atšaukta 2018 m. gruodžio 27 d. Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai, 2018 m. spalio 8 d. ieškovams išdavė Pažymą Nr. 23-18 ir Pažymą Nr. 22-18, kuriose nurodė, kad ekstremalios hidrometeorologinės sąlygos, t. y. sausros padariniai žemės ūkio sektoriuje, laikytinos nenugalimos jėgos (Force Majeure) aplinkybėmis; aplinkybių egzistavimo laikotarpis nuo 2018 m. liepos 4 d. Rokiškio rajono savivaldybės administracija 2018 m. rugsėjo 25 d. išdavė pažymą „Dėl sausros poveikio javų derliui“ Nr. ŽSD-62, ir 2018 m. rugsėjo 26 d. išdavė pažymą „Dėl sausros poveikio javų derliui“ Nr. ŽSD-61, kuriose nurodė, kad 2018 m. Rokiškio rajone aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu – gegužės – birželio mėnesiais sausra tęsėsi daugiau negu 30 d., o ilgas laikotarpis be kritulių labai pakenkė visai augalininkystei, ypač javams, dėl ko sustojo pasėlių augimas: negalėdami paimti maisto medžiagų, javai prastai išsikrūmijo, produktyvių stiebų išaugino mažai, augalams nepajėgiant jų išmaitinti, dalis stiebų vėliau sunyko. Dėl sausros sutrumpėjo augalų vystymosi fazių laikotarpis. Dėl šių priežasčių javų pasėliai išaugo reti, žemi, atskiruose plotuose visai sunykę. Išaugo mažas sėklių kiekis, grūdai išaugo labai maži, o tokios augimo sąlygos dalinai (didžiąja dalimi) sunaikino derlių. Vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas darė išvadą, kad 2018 m. vasarą buvusios hidrometeorologinės sąlygos buvo ne tik, kad apskritai viršijančios vidutines reikšmes, bet ir ekstremalios. Todėl ieškovai sutarčių pasirašymo metu negalėjo nei numatyti, nei kontroliuoti, nei išvengti būsimos lokaliai vyksiančios gamtos stichijos ir užkirsti kelio rapsų derliaus sunaikinimui. Todėl darė išvadą, kad sutartys nebuvo įvykdytos ir atsakovei nepristatytas visas sutartas derliaus kiekis ne dėl to, kad ieškovai elgėsi nesąžiningai, pvz.: elgėsi aplaidžiai, nerūpestingai ir nenuėmė derliaus ar netinkamai jį prižiūrėjo, bet dėl to, kad sausra sunaikino derlių t. y. dėl force majore aplinkybių (CK 6.212 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

7.                      Pagal byloje pateiktą informaciją iš Lietuvos Respublikos statistikos departamento Oficialiosios statistikos portalo apie prikultą pupų kiekį Rokiškio r. sav. ir visoje Lietuvoje, teismas nustatė, kad Rokiškio rajono savivaldybėje 2018 m. buvo prikulta 1 557 tonų pupų, kai 2017 m. – 2 501 tonų. Taigi, 2018 m. buvo prikulta 944 tonų mažiau nei 2017 m., o 2018 m. derlius sudaro tik 62,26 proc. 2017 metais prikulto derliaus. Pagal byloje pateiktus duomenis teismas nustatė, kad ieškovo (1) ūkio derlingumas itin sumažėjo dėl buvusios stichinės sausros: 2018 m. pupų derlingumas siekė vos 1,057 t/ha. Tuo tarpu, 2016-2017 metų ieškovo (1) ūkio pupų derlingumo vidurkis siekė 3,17 t/ha (Tomas II / p. 82). Taigi, pupų derlingumas ieškovo (1) ūkyje 2018 m. stipriai sumažėjo ir sudarė tik 33,34 proc. vidutinio 2016-2017 m. ieškovo (1) ūkio pupų derlingumo. Todėl teismas sprendė, kad šiomis meteorologinėmis sąlygomis ieškovas (1) būtų galėjęs pilnai įvykdyti Grūdų pirkimo – pardavimo sutartį, ieškovas (1) būtų turėjęs pupomis užsėti apie 2,69 karto didesnį žemės plotą nei įprastomis meteorologinėmis sąlygomis to reikėtų. Ieškovo (2) valdomo ūkio derlingumas taip pat itin sumažėjo dėl buvusios stichinės sausros: 2018 m. derliaus pupų derlingumas siekė vos 1,383 t/ha. Ieškovo (2) ūkio 2015-2017 metų pupų derlingumo vidurkis siekė 3,53 t/ha (Tomas II / p. 82). Taigi, pupų derlingumas ieškovo (2) ūkyje 2018 m. stipriai sumažėjo ir sudarė tik 39,17 proc. vidutinio 2015-2017 m. ieškovo (2) ūkio pupų derlingumo. Todėl tam, kad ieškovas (2) būtų galėjęs pilnai įvykdyti Grūdų pirkimo – pardavimo sutartį šiomis meteorologinėmis sąlygomis, buvusiomis 2018 m., jis būtų turėjęs pupomis užsėti apie 2,26 karto didesnį žemės plotą nei įprastomis meteorologinėmis sąlygomis to reikėtų. Teismas sutiko su ieškovų argumentais, kad tokie veiksmai viršytų bet kokios protingos rizikos valdymo veiksmus. Todėl sprendė, kad tokį didelį faktiškai prikultų pupų derliaus skirtumą lėmė ne ieškovų, kaip profesionalų, neatidumas, nesąžiningumas, ar negebėjimas tinkamai apskaičiuoti derlių ateityje, tačiau sausros padariniai. Kadangi pagal minėtus byloje pateiktus duomenis ieškovo (1) ūkio pupų derlingumo vidurkis per paskutinius 2 metus siekė 3,17 t/ha, o ieškovo (2) – per paskutinius 3 metus siekė 3,53 t/ha, teismas darė išvadą, kad ieškovas (1) 2018 m. galėjo planuoti užauginti ne mažesnį nei ~194,99 (61,51 ha * 3,17 t/ha) tonas siekiantį pupų derlių, o ieškovas (2) – 197,47 tonas pupų (55,94 ha * 3,53 t/ha). Atitinkamai ieškovas (1) turėjo 19,99 tonų pupų derliaus rezervą (194,99 t – 175 t), o ieškovas (2) turėjo 22,47 tonų derliaus rezervą (197,47 t – 175 t). Todėl teismas sutiko su ieškovų argumentais, kad sutartyse prisiimdami įsipareigojimus dėl konkrečių pupų kiekių dydžio, jie galėjo pagrįstai tikėtis gauti pupų derlių, kurio pakaktų sutarčių tinkamam įvykdymui. 

8.                      Teismas iš Rokiškio rajono savivaldybės pažymos apie pasėlių būklę, nustatė, kad 2018 metais gautas ieškovų pupų derliaus net tris kartus mažesnis už 2016-2017 metų derlių. Todėl vertino, kad 2018 metais numatyto derliaus dalies negauta būtent dėl sausros sukeltų padarinių. Teismas sutiko su atsakovės teiginiais, kad ieškovai turi ūkininkavimo patirties, yra savo srities profesionalai, dėl to žino ir protingai gali numatyti, jog Lietuvoje orai yra permainingi, dėl to yra įmanomas tiek kritulių perteklius, tiek jų trūkumas ar kitos nepalankios gamtinės sąlygos, galinčios iš esmės paveikti derlių. Tačiau teismas pažymėjo, kad stichinis, t. y. išskirtinis, ekstremaliai nepalankus gamtos sąlygų pobūdis nėra tiek dažnas ir įprastas, kad asmuo, netgi būdamas atitinkamos srities verslininkas, galėtų ir privalėtų jį numatyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-318-516/2020). Todėl teismas sprendė, kad  ieškovai, sudarydami su ieškove sutartis, iš anksto negalėjo numatyti tokio mąsto blogų gamtinių sąlygų, o kontroliuoti gamtines sąlygas ar joms užkirsti kelią ieškovai taip pat neturi galimybių. Teismas pažymėjo, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes ieškovai sutarties vykdymo metu (2018 m. rugsėjo 28 d.) kreipėsi į atsakovę su pranešimais, kuriuose nurodė, kad likusios grūdų dalies (atitinkamai 109,976 t ir 97,601 t) nepristatys dėl susiklosčiusių nepalankių meteorologinių sąlygų. Pranešimus teismas laikė savo turiniu iš esmės atitinkančiais CK 6.212 straipsnio 3 dalies nuostatų reikalavimą sutarties neįvykdžiusiai šaliai pranešti kitai šaliai apie nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių atsiradimą bei jų įtaką sutarties įvykdymui. 

9.                      Teismas, spręsdamas dėl priešieškinio reikalavimo iš ieškovų priteisti patirtus nuostolius ir atliktų įskaitymų, nustatė, kad Grūdų pirkimo–pardavimo sutartyse šalys susitarė, kokie atvejai nėra laikomi nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėmis. Sutarčių 31 punkte numatyta, kad lokalūs nepalankūs hidrometeorologiniai reiškiniai, kurie neatitinka Ekstremaliųjų įvykių sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 241 „Dėl ekstremaliųjų įvykių kriterijų sąrašo patvirtinimo“, nelaikomi nenugalimos jėgos (force majeure) reiškiniais. Tuo tarpu 2018 m. birželio mėn. Rokiškio raj. sav. teritorijoje buvęs ekstremalus meteorologinis reiškinys – stichinė sausra – patenka į Ekstremaliųjų įvykių sąrašą. Tai patvirtina ieškovų pateiktos pažymos. Todėl teismas darė išvadą, kad ieškovai pagal Grūdų pirkimo–pardavimo sutartis galimos sausros aplinkybių ir dėl to kylančių padarinių atsiradimo rizikos neprisiėmė. Teismas pastebėjo, kad Sutarčių 31 punkte vienareikšmiškai įrašyta, kad „šalis gali būti visiškai ar iš dalies atleidžiama nuo atsakomybės už Sutarties nevykdymą, jeigu įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti ir numatyti sutarties sudarymo metu ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui (force majore)“. Teismas darė išvadą, kad rizikos prisiėmimas dėl force majore aplinkybių sudarytų pagrindą atsakovei reikalauti nuostolių atlyginimo, tačiau tokios rizikos šalys sutartyje neaptarė ir ieškovai jos neprisiėmė, todėl konstatavus force majore aplinkybių egzistavimą, teismas atmetė atsakovės priešieškinį kaip nepagrįstą.

10.                      Pasisakydamas dėl atsakovės atliktų įskaitymų, teismas nustatė, kad Grūdų pirkimo–pardavimo sutarčių 31 p. nurodyta, kad šalis gali būti visiškai ar iš dalies atleidžiama nuo atsakomybės už Sutarties neįvykdymą, jeigu įrodo, kad Sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti ir numatyti Sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui (force majeure). <...>“. Nustačius, kad ieškovai savo prievolės negalėjo įvykdyti visa apimtimi ne dėl nenugalimos jėgos, ieškovams įvykdžius tą dalį sutarčių, kurią dar buvo galima įvykdyti, teismas konstatavo, jog nuo šio momento baigiasi jų prievolė vykdyti likusią Grūdų pirkimo–pardavimo sutarčių dalį, kurios įvykdyti nebeįmanoma (CK 6.127 straipsnio 1 dalis). Teismas bylos duomenimis nenustatė, kad atsakovė, įskaitymų atlikimo metu, būtų turėjusi kitų, ne iš neįvykdytų ginčo sutarčių, kylančių reikalavimų į ieškovus. Nustatęs mintas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovė neturėjo teisinio pagrindo atlikti vienašalių nuostolių įskaitymų, nes ieškovų prievolės pagal sutartis perduoti likusį kiekį pupų dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių baigėsi 2018 m. rugpjūčio mėn. (atitinkamai 23 d. bei 27 d.).

11.                      Teismas, spręsdamas dėl skolos už pristatytą produkciją priteisimo, bylos duomenimis nustatė, kad ieškovas (1) pristatė atsakovei 65,024 t pupų, už kurias buvo išrašytos 2018 m. rugpjūčio 24 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 2828 (10 655,74 Eur sumai) bei 2018 m. rugpjūčio 27 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 2866 (2 870,37 Eur sumai), viso už – 13 526,11 Eur. Ieškovas (2) pristatė atsakovei 77,399 t pupų, už kurias buvo išrašytos 2018 m. rugpjūčio 19 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 2700 (5 210,77 Eur), 2018 m. rugpjūčio 21 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 2755 (3 679,56 Eur) bei 2018 m. rugpjūčio 23 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 2809 (7 105,33 Eur), viso už – 15 995,66 Eur. Kaip nurodė ieškovai ieškinyje, dalis nurodytų sumų buvo pervestos į atsakovės atsiskaitomąją sąskaitą atlikus kitų ieškovų skolų atsakovei užskaitas. Šių įskaitymų ieškovai neginčija. Tačiau dalis ieškovams priklausančių mokėti sumų, t. y. 4 175,63 Eur už ieškovo (1) parduotą produkciją ir 4 484,93 Eur už ieškovo (2) parduotą produkciją, nebuvo išmokėtos dėl atsakovės atlikto vienašalio įskaitymo. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovė neginčijo, jog už ieškovų pristatytas pupas pagal ginčo sutartis pilnai neatsiskaitė, atsakovės atliktus vienašalius įskaitymus pripažinus negaliojančiais, teismas sprendė, kad atsakovei kyla pareiga pilnai atsiskaityti su ieškovais už jų pateiktą derlių. Todėl ieškovų patikslintą ieškinį šioje dalyje teismas tenkino ir iš atsakovės ieškovo J. M. naudai priteisė 4 484,93 Eur, o ieškovo Ž. M. naudai priteisė 3 311,69 Eur.

12.                      Teismas, nustatęs, kad Grūdų pirkimo–pardavimo sutarties 29 punkte šalys susitarė, kad pirkėjas, neatsiskaitęs už grūdus Sutartyje nurodytais atsiskaitymo terminais, moka pavėluoto mokėjimo palūkanas bei išieškojimo išlaidų kompensaciją, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 12 straipsnio nuostatomis, iš atsakovės ieškovams priteisė 8 proc. dydžio procesines palūkanas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis bei Atsiskaitymo įstatymo 12 straipsnio 1 dalis).

13.                      Priešieškinį atmetus, teismas sprendė, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

14.                      Spręsdamas dėl ieškovų prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų, teismas nustatė, kad ieškovas Ž. M. sumokėjo 595 Eur žyminį mokestį, ieškovas J. M. sumokėjo 580 Eur žyminį mokestį. Taip pat, už patikslintus ieškinio reikalavimus buvo sumokėtas 150 Eur dydžio žyminis mokestis bei už byloje teiktą apeliacinį skundą, kuris buvo tenkintas, sumokėtas 1 175 Eur žyminis mokestis. Ieškovų reikalavimus tenkinus pilnai, ieškovų sumokėtą žyminio mokesčio sumą teismas priteisė iš atsakovės. Iš byloje pateiktų įrodymų teismas nustatė, kad už ieškovams suteiktą teisinę pagalbą buvo sumokėta 11 067,27 Eur. Teismas, įvertinęs ieškovų atstovavimo išlaidų struktūrą, ieškovų prašomas priteisti išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą, patirtas ruošiant procesinius dokumentus, sumažino iki 8 067,27 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Agrokoncerno grūdai“ prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir tenkinti atsakovės priešieškinį; atsakovės naudai iš ieškovų priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

15.1. Teismas neįvykdė apeliacinės instancijos teismo nurodymo pakartotinai iš esmės atlikti šalių pateiktų įrodymų, paaiškinimų tyrimą ir vertinimą. Atsakovo įsitikinimu, teismas privalėjo ištirti visus duomenis, įskaitant – surinktus civilinėje byloje Nr. e2-2842-877/2020. Pvz., bylą pirmos instancijos teisme nagrinėjant iš naujo, nebuvo poreikio antrą kartą apklausti atsakovės atstovą T. U., kuris pateikė itin išsamius paaiškinimus tiek 2019 m. spalio 10 d., tiek 2019 m. gruodžio 10 d. Kauno apylinkės teismo posėdžiuose. Teismas šių paaiškinimų nevertino. Atsakovės nuomone, šioje civilinėje byloje yra svarbu įvertinti, kad būtent atsakovė, ieškovams neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, patyrusi ženklius tiesioginius nuostolius, vertindama ilgalaikį bendradarbiavimą bei siekdama konfliktinę situaciją išspręsti geranoriškai, pateikė ieškovams konkrečius pasiūlymus – patirtų tiesioginių nuostolių sumas sumažinti 20 proc. Tačiau ieškovai šiais pasiūlymais nesidomėjo ir neketino atsakovei kompensuoti bent dalį nuostolių.

15.2. Teismas ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė vadovaudamasis iš esmės vieninteliu argumentu, kad  2018 m. pavasarį buvo stichinė sausra, vadinasi, susiklostė nenugalimos jėgos aplinkybės, kurių ieškovai negalėjo numatyti ir kurių rizikos nebuvo prisiėmę. Teismas netyrė ir nevertino sausros poveikio būtent ieškovų pupų pasėliams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012). Teismas, darydamas išvadas, vadovavosi ieškovų pateiktomis pažymomis, patvirtinančiomis Lietuvoje ir Rokiškio rajone buvus itin sudėtingas meteorologines, tačiau jose nurodyta abstrakti informacija, konkrečiai apie ieškovų pupų pasėlius nepasisakyta, taip pat nenurodyta jokia informacija, kuri leistų pagrįstai teigti, kad institucijų, išdavusių pažymas, atstovai būtų apžiūrėję ieškovų pasėlius ir/ar vertinę būtent ieškovų pasėlių būklę. Pažymos ieškovams buvo išduotos 2018 m. rugsėjo 25 d. ir rugsėjo 26 d., t. y. praėjus beveik trims mėnesiams po to, kai stichinė sausra Rokiškio rajone buvo pasibaigusi. Todėl darytina išvada, kad savivaldybė išrašinėjo ūkininkams standartines pažymas, neapžiūrint ir nevertinant konkrečių pasėlių būklės, neįvardinant sunaikintos pasėlių dalies, o tiesiog abstrakčiai nurodant, jog derlius buvo sunaikintas „dalinai“. Apeliantės nuomone,  prastą ieškovų derlių įtakojo ne tik sausra, bet ir kitos priežastys, kurių teismas nesiaiškino, pirmiausia – nesertifikuotos sėklos naudojimas. Ieškovai kelis metus naudojo tą pačią nesertifikuotą sėklą, kas lėmė vis prastėjančią pupų derliaus kokybę. Susiklosčius sudėtingoms meteorologinėms sąlygoms prastos kokybės sėkla tapo dar vienu svariu veiksniu, lėmusiu itin prastą ieškovų užaugintų pupų derlingumą. Nesertifikuota sėkla galėjo būti dar prastesnės kokybės ir dėl sandėliavimo drėgnose patalpose. Minėtų atsakovės aplinkybių teismas visiškai nevertino, dėl jų nepasisakė ir atitinkamai padarė neteisingą išvadą, esą tokį ženklų derliaus suprastėjimą lėmė tik sausra.

15.3. Teismas nepagrįstai sprendė, esą ieškovai galėjo tikėtis gauti tokį derlių, kokį buvo įsipareigoję parduoti atsakovei, tačiau neįvykdė įsipareigojimų išimtinai dėl sausros. Apeliantės nuomone, jeigu ieškovai iš tiesų būtų veikę kaip rūpestingi ir atidūs verslininkai, atlikdami būsimo derliaus prognozių skaičiavimus, galėjo ir privalėjo vadovautis ne optimistiškiausiais rodikliais, o kritiškai vertinti situaciją, įskaitant – atsižvelgti į savo turimas žinias, kad derlius dėl nepalankių meteorologinių sąlygų gali būti mažesnis ir 40 proc. Teismas nevertino nusistovėjusios praktikos ir žemės ūkio produkcijos perdirbėjų rekomendacijų pagal išankstines sutartis parduoti ne daugiau trečdalio planuojamo gauti derliaus. Atsakovės nuomone, netenkinami net du kriterijai, kurie sudaro nenugalimos jėgos visumą: 1) net ir sutinkant, kad ūkininkai negalėjo numatyti stichinės sausros, prastas meteorologines sąlygas, dėl kurių derlius gali būti mažesnis 30-40 proc., ieškovai galėjo ir privalėjo numatyti, tačiau sutartimis įsipareigojo pristatyti tokį pupų kiekį, kuris teoriškai galėjo užaugti tik esant itin palankioms oro sąlygoms; 2) pristatyti sutartą pupų kiekį ieškovai negalėjo ne tik dėl to, kad dėl sausros užaugo prastas derlius, bet ir todėl, kad prisiimti įsipareigojimai buvo neadekvatūs.

15.4. Teismas nevertino aplinkybių, patvirtinančių, kad ieškovai elgėsi neatsakingai bei lengvabūdiškai ir nepagrįstai nusprendė, kad visos neigiamos ieškovų elgesio pasekmės tenka atsakovei. Atsakovė patyrė 24 494,09 Eur nuostolį. Sutarčių 27 p. punktuose numatyta, kad ieškovams yra žinoma, jog sudarius sutartį atsakovė dėl sutartyje sulygto grūdų kiekio sudarys analogiškas sutartis su savo klientais. Ieškovams vėluojant, nevykdant ar tik iš dalies vykdant sutarčių įsipareigojimus, atsakovė negalės įvykdyti įsipareigojimų savo klientams, todėl patirs nuostolius už kuriuos atsakingi ieškovai. Atsakovė nežinojo nei kokį plotą ieškovai ketino apsėti, nei kokią sėklą naudoti, nei kaip prižiūrėti pasėtas ir auginamas pupas, todėl atsakovė negalėjo būti atsakinga už ieškovų sprendimus (tame tarpe ir neteisingai vertinamą būsimą derlių) ir tokiais sprendimais prisiimtą riziką. Be to, atsakovė neturėjo kitos išeities, kaip tik trūkstamą pupų kiekį įsigyti iš trečiųjų asmenų.  

15.5. Teismo išaiškinimai dėl įskaitymų pripažinimo negaliojančiais ir skolos iš atsakovės priteisimo yra tiesiogiai susiję su sprendimu atleisti ieškovus nuo civilinės atsakomybės nenugalimos jėgos pagrindu. Pripažinus, kad ieškovai negali būti visiškai ar iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės dėl sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo, atlikti įskaitymai yra galiojantys.

15.6. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai iš jos ieškovams priteisė žyminį mokestį. Pažymi, kad 595 Eur ir 580 Eur žyminis mokestis buvo sumokėtas civilinėje byloje Nr. e2-2842-877/2020, kurioje ieškovai teikė reikalavimą dėl sutarčių pakeitimo. Apskaičiuojant žyminio mokesčio dydį ieškovai laikė, kad yra teikiamas turtinis reikalavimas, todėl žyminis mokestis apskaičiuojamas nuo sutarties kainos (Ieškovo 1 atveju – nepristatytų pupų vertė siekė 18 915,87 Eur ir nuo šios sumos buvo skaičiuojama žyminio mokesčio dalis; vadovaujantis tokiu pat principu buvo apskaičiuotas ir Ieškovo 2 mokėtinas žyminis mokestis). Apeliantė pažymi, kad civilinėje byloje Nr. e2-2842-877/2020 atsakovės atžvilgiu nebuvo priimtas neigiamas sprendimas, o apeliacinės instancijos teismui bylą perdavus nagrinėti iš naujo, ieškovai pakeitė ieškinio reikalavimus. Bylą vėl nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teismas net nesprendė dėl sutarčių pakeitimo, nes tokio reikalavimo nebebuvo. Atsižvelgiant į civilinėje byloje, kurioje yra priimtas sprendimas, teikiamus reikalavimus (atsakovės įskaitymus pripažinti negaliojančiais ir priteisti iš atsakovės skolas), mokėtinas žyminis mokestis būtų ženkliai mažesnis. Bendra ieškovų reikalavimo atsakovei suma, įvardinta patikslintame ieškinyje (nurodyta Sprendimo paragrafe Nr. 1), sudarė 16 457,18 Eur. Vadinasi nuo šio reikalavimo mokėtinas žyminis, pateikiant procesinius dokumentus elektroninėmis ryšio priemonėmis, sudaro 370 Eur.

15.7. Nepagrįstas teismo sprendimas dalyje dėl atstovavimo išlaidų priteisimo. Teismas, priteisdamas atstovavimo išlaidas, vertino tai, kad byla buvo nagrinėjama du kartus pirmosios instancijos teisme. Tačiau teismo sprendimas antrą kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme neturi nieko bendra su ieškovų pirminiu reikalavimu pakeisti sutartis, kuris nebuvo patenkintas. Be to, Kauno apygardos teismas 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi, kuria teismas grąžino bylą nagrinėti iš naujo, pripažino, kad ieškovų reikalavimas pakeisti sutartis buvo netenkintas pagrįstai.

16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai Ž. M. ir J. M. prašo teismo atmesti atsakovės apeliacinį skundą ir palikti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. sprendimą nepakeistą; priteisti iš atsakovės ieškovų naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

16.1. Atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvykdė aukštesnės instancijos teismo reikalavimų, kai byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo, t. y. antrą kartą neapklausė liudytojų atsakovės atstovo T. U.. Ieškovai pažymi, kad aukštesnės instancijos teismas bylą grąžino nagrinėti iš naujo, kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, kadangi jų nevertino nenugalimos jėgos (force majeure) instituto aspektu, ką teismas pakartotinai nagrinėjant bylą įvertino. Be to, atsakovė neprašė teismo pakartotinai apklausti liudytojų, kurie buvo apklausti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliantė nenurodė, kokias naujas aplinkybes atsakovės atstovas T. U. galėtų paliudyti bylą nagrinėjant pakartotinai. Apylinkės teismas vertino ir tyrė sausros poveikį būtent ieškovų pupų pasėliams (t. y. individualiai).

16.2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas netyrė ir nevertino sausros poveikio būtent ieškovų pupų pasėliams. Ieškovų pateikti rašytiniai įrodymai patvirtinto aplinkybę, kad stichinė sausra egzistavo vietovėje, kurioje ūkininkauja ieškovai. Atsakovas neneigė ieškovų pateiktuose įrodymuose esančios informacijos. Nors atsakovės nuomone, Rokiškio rajono savivaldybės administracijos ieškovams išduotos 2018 m. rugsėjo 25 d. ir 2018 m. rugsėjo 26 d. pažymos „Dėl sausros poveikio javų derliui“ yra standartinės ir išduotos po to, kai stichinė sausra Rokiškio rajone buvo pasibaigusi, todėl negalėtų patvirtinti aplinkybės, kad ieškovų dalis pupų sunyko dėl sausros sukeltų padarinių. Pažymi, kad Rokiškio rajono savivaldybės administracijos išduotose pažymose nurodyti objektyvūs duomenys apie sausros sukeltus padarinius Rokiškio rajone. Todėl tokias pažymas galima vertinti, kaip tipines, nes Rokiškio rajone augintiems javams kilę padariniai buvo tapatūs (tipiniai) ir vienodai pasireiškė nepriklausomai nuo pasėtų javų rūšies. Dėl to, pažymų išdavimo momentas nėra reikšmingas, nes pažymose nurodyti duomenys pagrindžia ieškovų paaiškinimus, jog dalis pupų derliaus sunyko dėl sausros sukeltų padarinių.

16.3. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad statistiniai duomenys apie vidutinį kritulių kiekį Lietuvoje ir Rokiškio rajone leidžia teigti, jog 2018 metų vasara nebuvo išskirtinė ir kažkuo ypatinga. Byloje nustatyta, jog 2018 metais pavasarį ir vasarą oro temperatūra Lietuvoje, įskaitant ir Rokiškio rajone, buvo žymiai didesnė nei standartinė klimato norma ir tai, kad sausra aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu Lietuvoje nėra dažnas reiškinys. Aptariamas ekstremalus reiškinys nėra susijęs su nežymiu ar įprastu kritulių pokyčiu, kaip teigia atsakovė. Būtent, gegužės – birželio mėn. stichinė sausra Lietuvoje nėra įprastas meteorologinis reiškinys ir to protingai nebūtų galima numatyti.

16.4. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovų 2018 metais gauto derliaus skirtumas nuo ankstesniais metais gauto pupų derliaus ar statistinių metinių rodiklių negali būti pateisinamas sausros sukeltais padariniais. Ieškovai pažymi, kad atsakovė neginčijo byloje nustatytos aplinkybės, kad 2018 m. visoje Lietuvoje, įskaitant ir Rokiškio rajone, fiksuota stichinė sausra ir tai, kad Lietuvoje 10 metų nebuvo tokio stichinio reiškinio, kaip sausros. Atsakovė nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinant, jog ieškovai dalį derliaus prarado ne dėl sausros sukeltų padarinių, o dėl pačių ieškovų neatsakingų ar neapdairių veiksmų; apeliantės teiginiai, kad ieškovai pristatė netinkamos kokybės pupas (t. y. pažeistas kenkėjų) ir, kad tai susiję su naudojama sėkla, nėra pagrįsti. Apeliantė dėl to ieškovams nereiškė jokių pretenzijų. Be to, kenkėjų sukelti pupų sėklų pažeidimai nesusiję su naudojamos sėklos kokybe, kadangi pupų sėklos kenkėjų pažeidžiamos augalui užaugus ir suformavus žiedynus ir juos subrandinus. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad atsiradę padariniai yra dėl ieškovų netinkamo ūkininkavimo, o ne dėl stichinės sausros.

16.5. Nepagrįstai apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad sutartyse prisiimdami įsipareigojimus dėl konkrečių pupų kiekių dydžio, ieškovai galėjo pagrįstai tikėtis gauti pupų derlių, kurio pakaktų sutarčių tinkamam įvykdymui. Ieškovai pažymi, kad visos faktiškai užaugintos pupos buvo parduotos apeliantei, net nepasiliekant pupų sėjai, tokiu būdu sąžiningai siekiant vykdyti sutartis. Kadangi dėl sausros padarinių Lietuvos rinkoje pupų kainos ypač išaugo, ieškovai, jeigu būtų elgęsi nesąžiningai, būtų galėjęs pupas rinkoje parduoti gerokai brangiau, nei sutartimi sutarta jas parduoti apeliantei, tačiau taip nepasielgė. Ieškovo 1 ūkio pupų derlingumo vidurkis per paskutinius 2 metus siekė 3,17 t/ha, o Ieškovo 2 – per paskutinius 3 metus siekė 3,53 t/ha (2 t., b. l. 81-83). Pagal minėtą derlingumą Ieškovas 1 2018 m. galėjo planuoti užauginti ne mažesnį nei ~194,99 (61,51 ha x 3,17 t/ha) tonas siekiantį pupų derlių, o Ieškovas 2 – 197,47 tonas pupų (55,94 ha x 3,53 t/ha). Todėl ieškovai sutartyse prisiimdami įsipareigojimus užauginti 175 tonas pupų, pagrįstai galėjo tikėtis gauti pupų derlių, kurio pakaktų sutarčių tinkamam įvykdymui.

16.6. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovai buvo neapdairūs sudarydami sutartis, nes žinojo apie grūdinių kultūrų auginimui nepalankias gamtos sąlygas, todėl patys prisiėmė sutarčių neįvykdymo padarinius. Pažymi, kad apeliantė nepaneigė aplinkybės, jog ieškovai sutartyse nurodytą pupų kiekį objektyviai galėjo išauginti. Pagal Sutarčių 31. p. „Lokalūs nepalankūs hidrometeorologiniai reiškiniai, kurie neatitinka Ekstremaliųjų įvykių kriterijų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 241 „Dėl ekstremaliųjų įvykių kriterijų sąrašo patvirtinimo“, nelaikomi nenugalimos jėgos (force majeure) reiškiniais.“ Hidrometeorologijos tarnybos pažymos patvirtina, kad 2018 m. Lietuvoje gegužės – liepos mėn. iškrito neįprastai mažas kritulių kiekis Rokiškio savivaldybės vietovėje, kurioje ieškovai ūkininkauja. Nuo 2018 m. liepos 4 d. visoje šalyje dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje buvo paskelbta ekstremalioji situacija, įskaitant ir teritoriją, kurioje ūkininkavo ieškovai. 2018 metais sausra buvo išskirtinė savo mastu, nes pranoko iki tol užfiksuotus meteorologinius reiškinius Lietuvoje. Sausra atitiko LR Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 241 „Dėl ekstremaliųjų įvykių kriterijų sąrašo patvirtinimo“ sąrašo (toliau - Ekstremaliųjų įvykių sąrašas) 10.4 p. kriterijų. Rokiškio savivaldybės administracijos pateiktose pažymose nurodyta, jog ieškovų laukuose dalis pasėlių žuvo būtent dėl sausros sukeltų padarinių. 2018 m. gegužės – liepos mėn. sausros sukeltų padarinių atsiradimo rizikos ieškovai 2021 m. balandžio 5 d. sudarydami sutartis negalėjo protingai numatyti ir pagal sutartis neprisiėmė galimos sausros aplinkybių ir dėl to kylančių padarinių atsiradimo rizikos. Ieškovų nuomone, šioje byloje yra pagrindas vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-1075/2020, kurios faktinės aplinkybės sutampa su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis.

16.7. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovės ieškovams priteisė žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas, kurios buvo patirtos pirmą kartą nagrinėtoje byloje, kadangi bylą nagrinėjant iš naujo liko nenagrinėti ieškovų pirminio ieškinio reikalavimai dėl sutarčių pakeitimo. Ieškovai pažymi, kad CPK nenustatyta išimčių dėl šalies byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kai byla iš naujo buvo nagrinėjama teisme. Tokiu atveju vertinamos viso bylos proceso metu šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos, o ne atskirose proceso stadijose. Be to, pirmosios instancijos teismas ieškovų prašomą priteisti 11 067,27 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už advokato pagalbą sumažino iki 8 067,27 Eur.

         Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

18. Teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenurodė ir apeliantės, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas paduoto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

19.  Byloje kilo ginčas dėl nenugalimos jėgos aplinkybių nustatymo, jas patvirtinančių įrodymų vertinimo ir dėl bylos šalių sudarytų pirkimo–pardavimo sutarčių tinkamo neįvykdymo kilusių pasekmių. Taip pat dėl teisės atlikti įskaitymą ir nuostolių priteisimo.

20.  Už sutarties pažeidimą taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, kuri atsiranda tada, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti ne tik sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), bet ir padarytą žalą bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.249 straipsnis). Skolininko kaltė, kaip dar viena būtinoji civilinės atsakomybės nustatymo sąlyga, yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Viena jų yra ta, kad skolininkas gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, jei įrodo, kad jis sutartinės prievolės nevykdė dėl nenugalimos jėgos (CK 6.253 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 4 dalis).

21. CK 6.212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir, kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Nenugalima jėga nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles.

22. Nenugalimos jėgos atveju šalies atleidimas nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą reiškia, kad sutartinių prievolių nevykdymas yra pateisinamas ir negali sutartį pažeidusiai šaliai sukelti įprastinių sutarties nevykdymo padarinių, nustatytų CK 6.205–6.216 straipsniuose, jai negali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė (CK šeštosios knygos XXII skyrius), atitinkamai apribojama kreditoriaus (nukentėjusiosios sutarties šalies) teisė į sutarties nevykdymu pažeistų teisių gynimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2015). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuoja tokie požymiai: 1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių kriterijų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012; 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-421/2020, 34 punktas).

23.  Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė ir ieškovai Ž. M. ir J. M. 2018 m. balandžio 5 d. sudarė Grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutartis, atitinkamai Nr. NDESPSK-49-180405-1 ir Nr. NDESPSK-49-180405-2, kuriomis kiekvienas ieškovas įsipareigojo parduoti po 175 t pašarinės klasės pupų per sutartyse numatytą laikotarpį (nuo 2018-07-01 iki 2018-11-30), o atsakovė įsipareigojo nupirkti iš ieškovų grūdus už sutartyje nustatytą 172 Eur už 1 t kainą. Ieškovai Ž. M. ir J. M. per sutartyje numatytą laikotarpį (nuo 2018-07-01 iki 2018-11-30) atsakovei pristatė tik dalį grūdų, atitinkamai – 65,024 t ir 77,399 t. 2018 m. rugsėjo 28 d. ieškovai kreipėsi į atsakovę su pranešimais, kuriuose nurodė, kad likusios grūdų dalies (109,976 t ir 97,601 t) nepristatys dėl susiklosčiusių nepalankių meteorologinių sąlygų. Taigi, darytina išvada, kad ieškovai pilnai neįvykdė sutartinių įsipareigojimų pagal sudarytas grūdų pirkimo–pardavimo sutartis. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovai įrodė, jog dėl 2018 m. gegužės–liepos mėnesiais ekstremalių meteorologinių sąlygų – sausros, t. y. nenugalimos jėgos aplinkybės, neįvykdė dalies sutartinių įsipareigojimų, todėl sprendė, kad ieškovai atleistini nuo sutartinės civilinės atsakomybės.

24. Apeliaciniu skundu atsakovė nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada, teigiant, kad šiuo atveju negalima konstatuoti visų nenugalimos jėgos buvimo sąlygų. Atsakovės nuomone, ieškovai galėjo numatyti klimato kaitą, be to, jie, neatsižvelgę į galimus klimato sąlygų svyravimus, atsakovei įsipareigojo pristatyti neadekvačiai didelį pupų kiekį pagal jų galimas išauginimo apimtis, bei prisiėmė riziką dėl atitinkamo kiekio pupų nepristatymo. Taigi, nagrinėjamoje byloje iš esmės yra kilęs nenugalimos jėgos aplinkybių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimas.

25. Kaip teisingai pastebėjo atsakovė, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.212 straipsnyje įtvirtintos nenugalimos jėgos sąlygos (požymiai) turi būti konstatuojamos kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, o force majeure besiremianti sutarties šalis privalo įrodyti, kad nenugalimos jėgos sąlygos egzistuoja būtent jos atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012).  CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktas). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; ir kt.). Teisėjų kolegija neturi pagrindo nustatyti, kad pirmosios instancijos teismas šias taisykles pažeidė.

27.  Nagrinėjamu atveju ieškovai, įrodinėdami force majeure aplinkybę – stichinę sausrą, dėl kurios jie negalėjo įvykdyti su atsakove sudarytų sutarčių visa apimtimi, pateikė 2018 m. rugsėjo 28 d. Pažymą apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (5.58-6)-B8-2205, iš kurios matyti, jog vertinant agrometeorologines sąlygas pagal hidroterminio koeficiento (HTK), naudojamo sausringumui įvertinti, reikšmes, Rokiškio rajone užsitęsęs sausas periodas 2018 m. birželio 14 d. pasiekė pavojingo meteorologinio reiškinio – sausringo laikotarpio aktyviosios augalų vegetacijos metu rodiklius, o 2018 m. birželio 30 d. rajone buvo pasiekti stichinės sausros rodikliai. 2019 m. vasario 21 d. byloje pateiktoje pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (5.58-10)-B8-665 iš esmės nurodoma analogiška informacija. Rokiškio AMS duomenimis, per 2018 m. iškrito 514,7 mm kritulių, o tai sudaro 74 % metinės kritulių SKN, kuri lygi 699 mm. Stichinė sausra Rokiškio rajone baigėsi liepos 3 d. Atsižvelgdama į bendrą situaciją šalyje, Lietuvoje Respublikos Vyriausybė 2018 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 633 paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje. Valstybės lygio ekstremalioji situacija atšaukta tik 2018 m. gruodžio 27 d. Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai, 2018 m. spalio 8 d. ieškovams išdavė Pažymą Nr. 23-18 ir Pažymą Nr. 22-18, kuriose nurodė, kad ekstremalios hidrometeorologinės sąlygos, t. y. sausros padariniai žemės ūkio sektoriuje, laikytinos nenugalimos jėgos (Force Majeure) aplinkybėmis. Rokiškio rajono savivaldybės administracija 2018 m. rugsėjo 25 d. išdavė ieškovams pažymą „Dėl sausros poveikio javų derliui“ Nr. ŽSD-62, ir 2018 m. rugsėjo 26 d. pažymą „Dėl sausros poveikio javų derliui“ Nr. ŽSD-61, kuriose nurodė, kad 2018 m. Rokiškio rajone aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu – gegužės – birželio mėnesiais sausra tęsėsi daugiau negu 30 d., o ilgas laikotarpis be kritulių labai pakenkė visai augalininkystei, ypač javams, dėl ko sustojo pasėlių augimas, o tokios augimo sąlygos dalinai (didžiąja dalimi) sunaikino derlių.

28. Taigi, ieškovai pateikė pakankamai įrodymų byloje, kuriuos vertinant teismas pagrįstai sprendė, kad 2018 m. birželio mėn. Rokiškio raj. sav. teritorijoje buvęs ekstremalus meteorologinis reiškinys – stichinė sausra – patenka į Ekstremaliųjų įvykių sąrašą, be to, tai įvyko augalų vegetacijos metu. Tuo tarpu atsakovė šią situaciją tiek atsakant į ieškovo Ž. M. 2018 m. rugsėjo 28 d. pranešimą, tiek teikiant jam pretenziją vertina kaip gamtines sąlygas, nepalankias žemės ūkio sektoriuje, kai Lietuvoje Respublikos Vyriausybė 2018 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 633 jau buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje. Teisėjų kolegija apeliantės argumentus, kad tokia situacija galėjo nepaveikti pupų derliaus ir pirmosios instancijos teismas tai turėjo tirti ir pasisakyti atskirai, vertina kaip jos atsikirtimą, kuris grįstas tik prielaidomis, o ne įrodymais.  Pastebėtina, kad byloje yra Rokiškio rajono savivaldybės 2018 m. rugsėjo 25 d. raštas Nr. SD-62, kuriame  paaiškintas sausros poveikis javų derliui, nurodant, kad sausra pakenkė visai augalininkystei, ypač javams.  

28. Sutarčių 31 punktu šalys susitarė, kad nustatydamos nenugalimos jėgos aplinkybes, jos vadovausis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 222 „Dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijančių pažymų išdavimo tvarkos patvirtinimo“, taigi sutarė, kad minėtomis pažymomis bus remiamasi sprendžiant dėl nenugalimos jėgos aplinkybių.

28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių egzistavimą, Prekybos ir pramonės rūmų išduota pažyma materialinių teisinių padarinių nesukuria, tokius padarinius (atleidimą nuo civilinės atsakomybės už sutarties nevykdymą, civilinės atsakomybės netaikymą) sukuria nenugalimos jėgos aplinkybių buvimas, bet ne pažymos išdavimas. Nenugalimos jėgos aplinkybes liudijanti pažyma turi tik procesinę teisinę reikšmę, nes vertintina kaip įrodymas civilinėje byloje dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo ar civilinės atsakomybės taikymo (CPK 177 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2013; 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2015). Taigi, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų 2018 m. spalio 8 d. Pažyma Nr. 23-18 ir Pažyma Nr. 22-18, vertintinos kaip vienas iš įrodymų, patvirtinančių 2018 m. gegužės–liepos mėnesį buvusias ekstremalias meteorologines sąlygas (sausrą) ir dėl tokios įrodinėjimo priemonės šalys buvo susitarę sutartyje.

29. Apeliantė nurodo, kad Rokiškio rajono savivaldybės administracijos ieškovams išduotos 2018 m. rugsėjo 25 d. ir 2018 m. rugsėjo 26 d. pažymos „Dėl sausros poveikio javų derliui“ yra standartinės ir išduotos po to, kai stichinė sausra Rokiškio rajone buvo pasibaigusi, todėl negalėtų patvirtinti aplinkybės, kad ieškovų dalis pupų sunyko būtent dėl sausros sukeltų padarinių. Pastebėtina, kad  minėtose pažymose nurodyti objektyvūs duomenys apie sausros sukeltus padarinius Rokiškio rajone. Todėl sutiktina su ieškovais, kad tokias pažymas galima vertinti, kaip tipines, nes Rokiškio rajone augintiems javams kilę padariniai buvo tapatūs (tipiniai) ir vienodai pasireiškė nepriklausomai nuo pasėtų javų rūšies. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ne pažymų išdavimo momentas, o jų turinys gali patvirtinti teisiškai reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju pateiktos pažymos patvirtino ieškovų įrodinėjamas aplinkybes dėl stichinės sausros, patenkančios į Ekstremaliųjų įvykių sąrašą, ir jos sukeltus padarinius. Pastebėtina, kad tik lokalūs nepalankūs hidrometeorologiniai reiškiniai, kurie neatitinka Ekstremaliųjų įvykių kriterijų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 241 „Dėl ekstremaliųjų įvykių kriterijų sąrašo patvirtinimo“, nelaikomi nenugalimos jėgos reiškiniais.

30. Teisėjų kolegija vertina apeliantės argumentus apie tai, kad ieškovai nepristatė sutartinio pupų derliaus kiekio ne tik dėl to, kad dėl sausros jis užaugo prastas, bet ir todėl, kad prisiimti įsipareigojimai buvo neadekvatūs. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas detaliai išnagrinėjo šias aplinkybes, lygino ieškovų pupų derlingumą su Lietuvos ir Rokiškio rajono pupų augintojų derlingumu, ir pagrįstai nustatė jo sumažėjimą dėl stichinės sausros. Iš byloje pateikto Lietuvos Respublikos statistikos departamento Oficialiosios statistikos portalo apie prikultą pupų kiekį Rokiškio r. sav. ir visoje Lietuvoje duomenų, matyti, kad Rokiškio rajono savivaldybėje 2018 m. buvo prikulta 1 557 tonų pupų, kai 2017 m. – 2 501 tonų, t. y. 2018 m. buvo prikulta 944 tonų mažiau nei 2017 m., o 2018 m. derlius sudaro tik 62,26 proc. 2017 metais prikulto derliaus. Pagal byloje pateiktus duomenis pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pupų derlingumas ieškovo (1) ūkyje 2018 m. stipriai sumažėjo ir sudarė tik 33,34 proc. vidutinio 2016-2017 m. ieškovo (1) ūkio pupų derlingumo. Pupų derlingumas ieškovo (2) ūkyje 2018 m. stipriai sumažėjo ir sudarė tik 39,17 proc. vidutinio 2015-2017 m. ieškovo (2) ūkio pupų derlingumo. Pagal byloje pateiktus duomenis ieškovo (1) ūkio pupų derlingumo vidurkis per paskutinius 2 metus siekė 3,17 t/ha, o ieškovo (2) – per paskutinius 3 metus siekė 3,53 t/ha. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas (1) 2018 m. galėjo planuoti užauginti ne mažesnį nei ~194,99 (61,51 ha * 3,17 t/ha) tonas siekiantį pupų derlių, o ieškovas (2) – 197,47 tonas pupų (55,94 ha * 3,53 t/ha). Atitinkamai ieškovas (1) turėjo 19,99 tonų pupų derliaus rezervą (194,99 t – 175 t), o ieškovas (2) turėjo 22,47 tonų derliaus rezervą (197,47 t – 175 t). Taigi, ieškovai pagal savo turimus pasėlius, sudarydami sutartį su atsakove, neįsipareigojo patiekti tokį kiekį pupų, kurio, esant normalioms (ar artimoms normalioms) gamtinėms sąlygoms, jie realiai negalėtų patiekti atsakovei, t. y. kad būtų prisiėmęs riziką pristatyti tokį pupų kiekį, kurio objektyviai nebūtų galėjęs išauginti. Pastebėtina, kad atsakovei būnant įsitikinus, jog ieškovų prisiimti įsipareigojimai jau sutarčių sudarymo metu buvo neadekvatūs, šias aplinkybes ji galėjo aiškintis ir vertinti jau sutarties sudarymo metu, nes ji turėjo taip pat būti suinteresuota išvengti nuostolių ateityje ieškovams vykdant sutartį.

31. Kasacinis teismas taip pat pripažįsta, kad galimos tokios situacijos, kurių žemės ūkio produkcijos gamintojas, pasirašydamas sutartį, negali numatyti, – tai tokie ekstremalūs įvykiai – nebūdingi Lietuvos klimatui gamtos reiškiniai, kai dėl susiklosčiusių gamtinių sąlygų, pvz., stichinės ar arti stichinei sausros, kuri negali būti prognozuojama sutarties sudarymo metu, ūkininkas praranda realią galimybę užauginti reikiamą derlių ir jį patiekti pagal sudarytą sutartį, ir netgi ne vienerius metus ūkininkaujantis asmuo negali protingai numatyti, jog iškris neįprastai mažas kritulių kiekis ar įvyks kitokio pobūdžio stichinis (ekstremalus) gamtos reiškinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-1075/2020). Teisėjų kolegija vertina, kad pagal esamus duomenis pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad kaip tik susiklosčiusios klimato sąlygos – ekstremalūs įvykiai – nebūdingi Lietuvos klimatui gamtos reiškiniai –  stichinė sausra, buvo ta aplinkybė, dėl kurios ieškovai prarado realią galimybę užauginti reikiamą pupų derlių ir jį patiekti pagal sudarytas su atsakove ir tokių įvykių tiek ieškovai, tiek ir atsakovė negalėjo numatyti.  

33. Atsakovė nurodo, kad ieškovai neužaugino atitinkamo kiekio derliaus ne dėl stichinės sausros, bet dėl nekokybiškos sėklos, tačiau teisėjų kolegija šiuos atsakovės argumentus laiko neįrodytais, tik  prielaidomis (CPK 178 straipsnis). Atsakovė nurodo, kad ieškovai kelis metus naudojo tą pačią nesertifikuotą sėklą, kas lėmė vis prastėjančią pupų derliaus kokybę. Tačiau atsakovė, nurodama į ilgalaikį bendradarbiavimą su ieškovais, nenurodė, kad ieškovai turėjo problemų dėl ankstesnių sutarčių (ne)vykdymo. Nagrinėjamu atveju vien ieškovų neįvykdytų sutarčių mastas neteikia pagrindo spręsti, kad prastą pupų derlių galėjo lemti bloga sėkla, todėl šie atsakovės argumentai yra deklaratyvūs.

34. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo į patirtus nuostolius, tačiau tokių nuostolių atsiradimo tikimybės neatmetė ir sutarčių šalys, sutarčių 31 punkte įtvirtinę nuostatą, kad šalis gali būti visiškai ar iš dalies atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti ir numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui (force majeure). Nenugalimos jėgos aplinkybėmis laikomos aplinkybės, nurodytos Civilinio kodekso 6.212 straipsnyje ir Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos aplinkybėms taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840 „Dėl atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių patvirtinimo“. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo nenugalimos jėgos aplinkybės egzistavimo faktą, tinkamai jį individualizavo, t. y. nustatė, kad ieškovai įrodė, jog nenugalimos jėgos aplinkybė – sausra lėmė pupų derliaus sunykimą, todėl jie negalėjo įvykdyti sutartinių įsipareigojimų visa apimtimi, o tai yra pagrindas atleisti ieškovus nuo sutartinės civilinės atsakomybės visa apimtimi (CK 6.212 straipsnio 1 dalis, 6.253 straipsnio 2 dalis, sutarties 5.6 punktas, CPK 178, 185 straipsniai).

36. Atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvykdė aukštesnės instancijos teismo reikalavimų, kai byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo, t. y. antrą kartą neapklausė atsakovės atstovo T. U., paaiškinimus teikusios 2019 m. spalio 10 d. ir 2019 m. gruodžio 10 d. teismo posėdžiuose. Pastebėtina, kad šis atsakovės atstovas 2019 m. spalio 10 d. parengiamajame teismo posėdyje neteikė paaiškinimų, o kokių reikšmingų paaiškinimų, kuriuos šis atstovas teikė 2019 m. gruodžio 10 d. teismo posėdyje, teismas neįvertino, apeliaciniame skunde nenurodyta. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas 2020 m gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-707-924/2020 bylą grąžino nagrinėti iš naujo, kadangi pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje esančių įrodymų nenugalimos jėgos (force majeure) instituto aspektu. Šie procesinės teisės pažeidimai buvo ištaisyti, bylą gražinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą įvertino įrodymų visetą, ir tik iš jų  visumos padarė išvadą, kad ieškovai įrodė ieškinį. Vien tai, kad tokia išvada netenkina atsakovės, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti procesinės teisės pažeidimo dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo, dėl ko galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla.  

       Dėl bylos procesinės baigties

37. Vadovaujantis tuo, kad išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovai neįrodė nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuojančių požymių bei teismas be pagrindo ieškovus atleido nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą ir nepagrįstai netenkino atsakovės priešieškinio. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovės apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38.  Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovės ieškovams priteisė žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas, kurios ieškovų buvo patirtos nagrinėjant bylą pirmą kartą dėl  ieškinio reikalavimų pakeisti sutartis, kurių ieškovai patikslintais ieškiniais nereiškė. Taip pat, apeliantės įsitikinimu, tai, jog bylą išnagrinėjus pirmą kartą ieškovų reikalavimai buvo atmesti, sudaro pagrindą nepriteisti ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų bylą nagrinėjant pirmą kartą.

39.        Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK nenustatyta išimčių dėl šalies byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kai byla iš naujo buvo nagrinėjama teisme.

40. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kasacinio teismo sprendimas, kuriuo panaikinamas apskųstas apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, paprastai negali būti laikomas materialiniu teisiniu atžvilgiu palankesniu kuriai nors proceso šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-611/2020). Nagrinėjamu atveju taip pat aktualus kasacinio teismo išaiškinimas, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tai šis teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, paskirsto bylinėjimosi išlaidas, susidariusias apeliacinės instancijos teisme, pagal pakartotinio bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos tvarka rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 20 punktas). Todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą iš esmės, pagrįstai sprendė dėl viso proceso metu bylos šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

41. Nagrinėjamu atveju ieškovas Ž. M. pradiniame ieškinyje suformulavo tris materialinio pobūdžio reikalavimus, už kuriuos buvo sumokėtas žyminis mokestis, t. y. už reikalavimą dėl sutarties pakeitimo ieškovas sumokėjo 426 Eur žyminį mokestį, už reikalavimą dėl atsakovės vienašalio įskaitymo pripažinimo negaliojančiu sumokėjo 94 Eur žyminį mokestį ir už reikalavimą dėl skolos už pristatytą produkciją atsakovei sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį. Atitinkamai ieškovas J. M. pradiniame ieškinyje suformulavo tris reikalavimus, už kuriuos buvo sumokėtas žyminis mokestis, t. y. už reikalavimą dėl sutarties pakeitimo ieškovas sumokėjo 378 Eur žyminį mokestį, už reikalavimą dėl atsakovės vienašalio įskaitymo pripažinimo negaliojančiu sumokėjo 101 Eur žyminį mokestį ir už reikalavimą dėl skolos už pristatytą produkciją atsakovei sumokėjo 101 Eur žyminį mokestį. Ieškovai už apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2842-877/2020 panaikinimo sumokėjo 1175 Eur (580 Eur + 595 Eur) žyminį mokestį.

41. Kauno apygardos teismas 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-707-924/2020 Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2842-877/2020 panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo pakeisti ieškovų prašomas sutarties sąlygas, grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, ieškovai patikslino ieškinio reikalavimus ir vietoje reikalavimų pakeisti su atsakove sudarytų sutarčių sąlygas (sumažinant atsakovei pristatytinų grūdų apimtis), prašė pripažinti, kad ieškovai iš dalies neįvykdė 2018 m. balandžio 5 d. Grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutarčių Nr. NDESPSK-49-180405-1 ir Nr. NDESPSK-49-180405-2 dėl egzistavusių nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių. Už papildomus reikalavimus ieškovai sumokėjo po 75 Eur žyminio mokesčio. Pastebėtina, kad ieškovams patikslinus ieškinio reikalavimus,  pakito tik ieškinio dalykas, o ieškinio pagrindas išliko tapatus pradiniam (CPK 377 straipsnis). Be to, ieškovai tiek pradiniu ieškiniu, tiek patikslintu ieškiniu siekė tapataus teisinio rezultato – atleidimo nuo atsakomybės už su atsakove sudarytų sutarčių neįvykdymą pilna apimtimi dėl nenugalimos jėgos. Todėl, pirmosios instancijos teismui tenkinus ieškinį visa apimtimi, ieškovai įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų viso teisminio bylos nagrinėjimo proceso metu, atlyginimą.

42. Pastebėtina, kad ieškovams patikslinus ieškinį ir juo nereiškiant ieškinio reikalavimų dėl sutarčių pakeitimo, už kuriuos buvo sumokėta atitinkamai ieškovo Ž. M. 426 Eur ir J. M. 378 Eur žyminio mokesčio suma, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, minėtas sumas turėjo laikyti grąžintinomis ieškovams iš valstybės biudžeto lėšų, o ne jas priteisti iš atsakovės (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Todėl apeliacinės instancijos teismas ieškovų permokėtą žyminio mokesčio dalį grąžina šia nutartimi. Tenkinus ieškinį visa apimtimi, bendra viso bylos nagrinėjimo proceso metu ieškovo Ž. M. sumokėta ir priteistina jam iš atsakovės žyminio mokesčio suma sudaro 1139 Eur (244 Eur + 595 Eur), o J. M. sumokėta ir priteistina jam iš atsakovės žyminio mokesčio suma sudaro 857 (277 Eur + 580 Eur). Nustačius minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) priteisimo keistina. Teisėjų kolegija pastebi, kad skundžiamo sprendimo 23.2 punkte nurodyta, kad „už byloje teiktą apeliacinį skundą, kuris buvo tenkintas, sumokėtas 1 175,00 Eur žyminis mokestis. Ieškovų reikalavimus tenkinus pilnai, sumokėti žyminiai mokesčiai priteistini iš atsakovės ieškovams“. Tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas, galimai dėl rašymo apsirikimo, nurodė, kad priteisia abiem ieškovams 1325,00 Eur žyminį mokestį. Pažymėtina, kad reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra materialinio pobūdžio, todėl apeliantas nelaikytinas laimėjęs apeliaciją, nors sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio priteisimo) pakeistina.  

43. Pirmosios instancijos teismas, detaliai įvertinęs ieškovų atstovavimo išlaidų struktūrą, ieškovų prašomą priteisti 11 067,27 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už advokato pagalbą sumažino iki 8 067,27 Eur. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi išlaidų vertinimu ir jų atlyginimu šioje dalyje.

43.  Dėl bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, patirtų apeliacinės instancijos teisme, taip pat spęstina pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas. 

44. Ieškovai už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą turėjo 3111,64 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

45. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad išlaidos, skirtos byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusio advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, yra su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos ir, jeigu CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu yra pateiktas prašymas (tiek raštu, tiek žodžiu teismo posėdyje; tiek byloje dalyvaujančio asmens, tiek jo atstovo) dėl atstovavimo išlaidų priteisimo bei šių išlaidų dydį (realumą) patvirtinantys įrodymai, jų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas, nepriklausomai nuo to, kas – byloje dalyvaujantis asmuo, kuriam mokama advokato teisinė pagalba realiai buvo suteikta, ar už jį kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo – faktiškai atsiskaitė su byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusiu advokatu ar jo padėjėju. Nustačius, kad mokama advokato ar advokato padėjėjo teisinė pagalba byloje dalyvavusiam asmeniui buvo suteikta ir dėl išlaidų jai apmokėti atlyginimo kreiptasi CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, yra pagrindas priteisti byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavimo išlaidas, nepaisant to, kad už jam suteiktas teisines paslaugas sumokėjo kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256-684/2015). Taigi, nežiūrint į tai, kad už ieškovams suteiktas atstovavimo paslaugas apeliacinės instancijos teisme sumokėjo Lietuvos grūdų augintojų asociacija, vadovaujantis minėta teismų praktika ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovams.

46.  Nagrinėjamu atveju pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos) 7 punktą ir 8.11 papunktį ieškovų prašomos priteisti atstovavimo išlaidos viršija rekomenduojamų priteisti išlaidų maksimalų dydį, kuris yra 1972,62 Eur (1517,4 x 1,3), todėl atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovų turėtos išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti, kurias už ieškovus apmokėjo Lietuvos grūdų augintojų asociacija, priteisiamos iš apeliaciją pralaimėjusios ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis), tačiau jų dydis mažintinas nuo 3111,64 Eur iki 1972,62 Eur sumos.  

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. sprendimo dalį dėl žyminio mokesčio priteisimo ieškovams pakeisti ir sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrokoncerno grūdai“, įmonės kodas 135793416, ieškovams Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 839 Eur (aštuonių šimtų trisdešimt devynių eurų) ir J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 857 (aštuonių šimtų penkiasdešimt septynių eurų) žyminį mokestį.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrokoncerno grūdai“, įmonės kodas 135793416, ieškovams Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8 067,27 Eur (aštuonių tūkstančių šešiasdešimt septynių eurų 27 ct) atstovavimo išlaidas

Grąžinti ieškovui Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 351 Eur (tris šimtus penkiasdešimt vieną eurą), o ieškovui J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 303 Eur (tris šimtus tris eurus) jų sumokėto žyminio mokesčio dalį ir šią nutarties dalį pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai“.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrokoncerno grūdai“, juridinio asmens kodas 135793416, ieškovams Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1972,62 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų septyniasdešimt dviejų eurų 62 ct) atstovavimo išlaidas.

    Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                Dalė Burdulienė

Anita Sereikienė

Arvydas