Civilinė byla Nr. e2A-393-881/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00188-2025-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.19.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos „Žaliasis taškas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VAATC“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Žaliasis taškas“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Gamintojų ir importuotojų asociacija „Gamtos ateitis“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „VAATC“ (toliau – ir VAATC) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) „Žaliasis taškas“, prašydama priteisti iš atsakovės 377 788,47 Eur skolą, 15 157,82 Eur delspinigius, 6 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Savivaldybė arba VMSA) ir UAB „VAATC“ jungtinės veiklos sutarčių (2017 m. balandžio 28 d. Nr. 29-130-(1.2.16-TD2) ir 2020 m. birželio 1 d. Nr. A72-396/20, toliau – ir JVS) pagrindu susitarė sujungti partnerių organizacinį ir finansinį potencialą, profesines žinias bei įgūdžius, siekdamos kartu įgyvendinti projektą „Komunalinių atliekų konteinerių aikštelių įrengimas ir komunalinių atliekų konteinerių aikštelėms įsigijimas Vilniaus mieste“ (toliau – ir Projektas). Projektas vykdomas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ priemonę 05.2.1-APVA-R-008 „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“, kurios finansuojama veikla – konteinerių aikštelių įrengimas ar rekonstrukcija bei konteinerių įsigijimas. Už Projekto įgyvendinimą atsakinga organizacija – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, prisiimanti organizacinę ir finansinę atsakomybę. Projekto partnerė – ieškovė UAB „VAATC“, 2003 m. kovo 26 d. įsteigta aštuonių Vilniaus apskrities savivaldybių (Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Trakų, Ukmergės ir Vilniaus rajonų, Elektrėnų bei Vilniaus miesto). VAATC siekia užtikrinti regioninės atliekų tvarkymo sistemos veikimą – įdiegtos infrastruktūros tinkamą eksploataciją, atliekų srautų surinkimą ir tolesnį tvarkymą. Projekto tikslas – sukurti ir plėtoti komunalinių atliekų rūšiuojamojo surinkimo bei (ar) paruošimo pakartotiniam naudojimui infrastruktūrą, aptarnaujančią apie 480 000 Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos gyventojų. Siekdama šio tikslo, Savivaldybė vykdo komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtrą, plėsdama esamą komunalinių atliekų surinkimo sistemą.

3.       JVS 6.17 papunkčiu nustatyta Savivaldybės pareiga apmokėti VAATC sąnaudas, numatytas JVS 7.11 ir 7.12 papunkčiuose: vykdyti sukurtos infrastruktūros (aikštelių ir konteinerių) eksploatavimą, naudoti infrastruktūrą VAATC ekonominėje veikloje – Vilniaus miesto savivaldybės atliekų turėtojų poreikiams tenkinti, taip pat atlikti projekte numatytas reinvesticijas. Projekto vykdymo metu sukurta infrastruktūra apima: 1) konteinerius mišrioms komunalinėms atliekoms; 2) konteinerius popieriui; 3) konteinerius plastikui; 4) konteinerius stiklui; 5) konteinerių aikšteles. Projekto metu įsigytų konteinerių ekonomiškai naudingas tarnavimo laikas yra trumpesnis už Projekto ataskaitinį laikotarpį, todėl Projekte numatytos reinvesticijos siekiant 11–12 ataskaitinio laikotarpio metais pakeisti susidėvėjusią įrangą. Reinvesticijų vertė prilygsta faktinei įrangos įsigijimo vertei. Kadangi konteinerių tarnavimo laikas yra 10 metų, o Projekto ataskaitinis laikotarpis – 15 metų, JVS numatyta pareiga VAATC kaupti reinvesticijoms reikalingas lėšas. Metinė reinvesticijų vertė apskaičiuojama taip: konteinerio įsigijimo vertė dalijama iš 10 metų ir pridedamas 5 proc. mokestis konteinerio pakeitimo darbams. Taigi, reinvesticijos yra kaupiamosios VAATC sąnaudos, kurios po 10 metų bus panaudotos konteinerių atnaujinimui ir įrengimui Vilniaus mieste. Pavyzdžiui, jei vieno konteinerio įsigijimo kaina yra 4 623 Eur, metinė reinvesticijos suma sudaro 4 623 Eur / 10 metų × 1,05 = 485,42 Eur, o mėnesio reinvesticijų sąnaudos – 485,42 Eur / 12 mėn. = 40,45 Eur už vienetą. Ieškovė nurodo, kad infrastruktūros eksploatavimui VAATC patiria šias sąnaudas (1 konteinerio 1 mėnesio įkainiai): dezinfekavimui ir plovimui – 40,73 Eur / 12 mėn. = 3,39 Eur; infrastruktūros būklės palaikymui – 29,12 Eur / 12 mėn. = 2,43 Eur; įrangos priežiūrai – 15,75 Eur / 12 mėn. = 1,31 Eur; įrangos remontui – 48,54 Eur / 12 mėn. = 4,05 Eur. Prie šių išlaidų pridedamos veiklos sąnaudos – VAATC administravimo išlaidos, kurios sudaro 5 proc. nuo bendrų priežiūros paslaugų sąnaudų. Jos apskaičiuojamos taip: (40,45 Eur + 3,39 Eur + 2,43 Eur + 1,31 Eur + 4,05 Eur) × 0,05 = 2,58 Eur už mėnesį.

4.       Projekto vykdymo metu pasikeitus teisės aktams, Savivaldybei priskirta VAATC sąnaudų apmokėjimo pareiga turėjo būti perduota licencijuotoms gamintojų ir importuotojų organizacijoms, kolektyviai organizuojančioms rūšiuojamojo pakuočių atliekų tvarkymą. Atsižvelgiant į tai, 2023 m. rugpjūčio 3 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, VšĮ „Žaliasis taškas“, Gamintojų ir importuotojų asociacija „Gamtos ateitis“ bei UAB „Ekonovus“ (toliau – ir Organizacijos) sudarė Pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir finansavimo sutartį (toliau – ir PATOF sutartis) dėl pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo, surinkimo sistemos infrastruktūros, jos įrengimo, atnaujinimo, priežiūros ir plėtros, taip pat dėl šių paslaugų ir veiklų administravimo bei finansavimo pirmoje Vilniaus miesto atliekų tvarkymo zonoje „Verkiai–Žirmūnai“. Analogiškos sutartys buvo sudarytos ir kitose Vilniaus miesto atliekų tvarkymo zonose, numatytose Projekte, iš viso penkios sutartys. Po PATOF sutarčių pasirašymo ieškovė nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. kiekvieną mėnesį pradėjo išrašyti ir teikti Organizacijoms (VšĮ „Žaliasis taškas“ ir Gamintojų ir importuotojų asociacijai „Gamtos ateitis“) pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitas faktūras už praėjusį kalendorinį mėnesį kartu su Atliktų darbų aktais. Sąskaitose nurodytos sumos buvo apskaičiuojamos pagal su Savivaldybe suderintas VAATC sąnaudas, kurias iki PATOF sutarčių sudarymo finansavo Savivaldybė. Kiekviena sąskaita susidėjo iš dviejų dalių: konteinerinių aikštelių reinvesticija; konteinerinių aikštelių eksploatacija. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė apmokėjo tik dalį sąskaitų reinvesticijų dalyje ir visiškai atsisakė apmokėti konteinerinių aikštelių eksploatacijos išlaidas. Tuo tarpu Gamintojų ir importuotojų asociacija „Gamtos ateitis“ apmokėjo visas VAATC išrašytas PVM sąskaitas faktūras.

5.       Atsakovė ir Gamintojų ir importuotojų asociacija „Gamtos ateitis“ 2024 m. spalio 2 d. pateikė ieškovei Pareiškimą Nr. B-0015, kuriuo atmetė dalį PVM sąskaitų faktūrų. VAATC 2024 m. lapkričio 14 d. išsiuntė pretenziją atsakovei, kurioje pareikalavo apmokėti 140 670 Eur reinvesticijas, 190 475 Eur eksploatavimo sąnaudas ir 10 827,26 Eur delspinigius. VšĮ „Žaliasis taškas“ 2024 m. lapkričio 29 d. atsakė į pretenziją ir nurodė, kad reinvesticijas laiko „nusidėvėjimu“ ir kartu eksploatacinėmis sąnaudomis, taip pat paaiškino, kad faktiškai sumokėjo per daug „nusidėvėjimo“ sąnaudų, nes visos VAATC išrašytos sąskaitos turi būti sumažintos faktiškai konteineriuose surinkta ne pakuočių dalimi bei nurodė, kad VAATC, išrašydama sąskaitas, nepagrindė sąnaudų ir nepridėjo sąnaudas pagrindžiančių dokumentų.

6.       Ieškovė nurodė, kad atsakovei ieškinio reikalavimus kelia dėl PATOF sutarčių 11 punkte ir 13.2 papunktyje numatytų finansavimo prievolių nevykdymo ir pažymėjo, jog PATOF sutartys šiuo aspektu numato dviejų rūšių Organizacijų finansavimo pareigas: 1) pakuočių rūšiuojamosios surinkimo infrastruktūros atnaujinimo ir plėtros (reinvesticijų) finansavimo (PATOF sutarties 11 punktas); 2) šios infrastruktūros priežiūros (eksploatavimo) paslaugų finansavimo (PATOF sutarties 11 punktas).

7.       Ieškovė, remdamasi Lietuvos Respublikos Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir PPATĮ) 10 straipsnio 4 dalies 2 punktu bei Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir ATĮ) 3426 straipsnio 1 dalies 8 punktu, nurodė, kad ginčas tarp šalių kyla ne dėl rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo paslaugų, bet dėl rūšiuojamojo surinkimo sistemos infrastruktūros įrengimo, atnaujinimo ir priežiūros. Ginčo esmė – konteinerių reinvesticijų ir jų priežiūros (eksploatavimo) išlaidų finansavimo pareigos turinys bei apimtis. PATOF sutarčių 9–12 punktai nustato pakuočių tvarkymo organizacijų, įskaitant atsakovę, finansavimo pareigas. 2017 m. balandžio 25 d. JVS sutarties (PATOF sutarties priedo) 7.12 papunktis numato, kad Partneris (ieškovė) atlieka projekte nustatytas reinvesticijas. PATOF sutarties priedai – VAATC viešojo pirkimo sutartys – detalizuoja pirkimo objektą (konteinerinių aikštelių įrengimą ir konteinerių įsigijimą) bei kainą. Šių aikštelių ir konteinerių įsigijimo vertė yra VAATC reinvesticijų suma per 10 metų, o dalį, susijusią su rūšiavimo konteineriais ir proporcinga aikštelės dalimi, pagal PATOF sutarties 10 punktą privalo finansuoti Organizacijos. Reinvesticijų sąnaudos kaupiamos tam, kad po 10 metų keičiant nusidėvėjusius konteinerius nereikėtų skirti vienkartinės didelės (apie 6 mln. Eur) sumos. Šios reinvesticijų sąnaudos yra tiesiogiai susijusios su Projekto įgyvendinimu, jų finansavimas aiškiai numatytas tiek JVS, tiek PATOF sutartyse. Tačiau atsakovė ginčija savo pareigos finansuoti rūšiavimo konteinerių reinvesticijas turinį ir dydį, nors ši pareiga visa apimtimi buvo perduota Organizacijoms. Reinvesticijų sąvoka ir jų turinys Organizacijoms buvo ne kartą paaiškintas, o Projekte apibrėžta, kad „Projekto metu įsigytų komunalinių atliekų konteinerių naudingo tarnavimo laikotarpis yra trumpesnis nei Projekto ataskaitinis laikotarpis, todėl 11–12 ataskaitinio laikotarpio metais numatytos reinvesticijos susidėvėjusiai įrangai pakeisti (reinvesticijų vertė lygi įsigijimo vertei).“

8.       Atsakovė siekė išsiaiškinti reinvesticijų skaičiavimą, o ieškovė pateikė paaiškinimus. 2023 m. lapkričio 13 d. VšĮ „Žaliojo taško“ Atliekų tvarkymo vadovas elektroniniu laišku patvirtino, kad reinvesticijų sumos yra aiškios ir sutiko jas apmokėti. Jis jų neprilygino nusidėvėjimui ar eksploatacinėms išlaidoms, o paprašė detalizuoti eksploatacijos sąskaitas. 2023 m. lapkričio 14 d. atsakovė atliko pirmąjį mokėjimą už reinvesticijas ir iki 2024 m. rugpjūčio 2 d. visiškai atsiskaitė. Vėliau atsakovė pateikė Pareiškimą Nr. B-0015, kuriame nurodė, kad ateityje PVM sąskaitos faktūros reinvesticijų dalyje nebus apmokamos. Atsakovė teigė, kad reinvesticijos turi būti skaičiuojamos tik pagal faktiškai išrūšiuotą pakuočių dalį (nes plastiko ir popieriaus konteineriuose nustatyta 49,10 proc. ne pakuočių, o stiklo – 6 proc.) ir pareikalavo atitinkamai sumažinti visas ankstesnes sąskaitas. Jos nuomone, ne pakuočių dalį turėtų finansuoti savivaldybių administracijos. Ieškovė šį reikalavimą atmetė, remdamasi PATOF sutarčių 11 punktu, Projekto sąlygomis ir Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo (toliau – LVAT) 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-11-822/2022, kuriame konstatuota, kad savivaldybėms nekyla pareiga finansuoti pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų rūšiavimo infrastruktūrą – ši pareiga tenka gamintojų ir importuotojų organizacijoms pagal principą „teršėjas moka“. Vilniaus miesto savivaldybėje pakuočių atliekos ir antrinės žaliavos nėra rūšiuojamos atskiruose konteineriuose, todėl infrastruktūra negali būti finansuojama pagal faktiškai išrūšiuotą pakuočių kiekį. PPATĮ 10 straipsnio 41 dalis aiškiai numato organizacijų pareigą finansuoti visą rūšiuojamojo surinkimo sistemos infrastruktūrą (įrengimą, priežiūrą, atnaujinimą, plėtrą). Todėl atsakovė, neapmokėdama dalies sąskaitų, yra skolinga ieškovei 157 808,42 Eur (su PVM). Be to, pagal PATOF sutarties 29 punktą, dėl pavėluotų mokėjimų susidarė 4 248,42 Eur delspinigiai (2025 m. sausio 25 d. duomenimis).

9.       Ieškovė paaiškino, kad patiriamų sąnaudų dydį pagrindžia atliktų darbų aktai, kurių pagrindu išrašomos sąskaitos. Kadangi visas finansuotinas eksploatavimo paslaugas teikia VAATC, sąskaitas Organizacijoms (ar Savivaldybei) pagal JVS gali išrašyti tik VAATC. Tai, kad dalis paslaugų (pvz., remonto ar plovimo) įsigyjama viešųjų pirkimų būdu iš trečiųjų asmenų, nereiškia, kad šių tiekėjų sąskaitos turi būti persiunčiamos Organizacijoms – jos įskaičiuojamos į bendrą VAATC nustatytą eksploatavimo paslaugų kainą. Atsakovės prašymu 2024 m. rugpjūčio 20 d. ieškovė pateikė visus 2024 m. I ketv. konteinerių remonto ir plovimo išlaidų dokumentus: PVM sąskaitas faktūras; darbų aktus; atsargų nurašymo dokumentus; paaiškinimą, kad remontas vykdomas tiek VAATC ūkio būdu, tiek viešųjų pirkimų pagrindu. Faktinės rūšiavimo konteinerių remonto sąnaudos 2024 m. I ketv. sudarė 82 314,96 Eur, t. y. vidutiniškai 27 438,32 Eur per mėnesį. Nepaisant to, 2024 m. lapkričio 29 d. pretenzijoje atsakovė pripažino neapmokėjusi eksploatacinių sąnaudų (išskyrus reinvesticijas) nuo 2023 m. rugpjūčio mėnesio, motyvuodama negautais sąnaudų dokumentais. Ieškovė su šia pozicija nesutinka, nes jau buvo pateikusi detalų apskaičiavimo mechanizmą ir įrodymus, pagrindžiančius įkainius pagal sąnaudų principą, todėl 2024 m. gruodžio 16 d. atsakovė yra skolinga: už eksploatavimo sąnaudas – 219 980,05 Eur (su PVM); už reinvesticijas – 157 808,42 Eur (su PVM). Iš viso atsakovės skola ieškovei yra 377 788,47 Eur, o delspinigiai 2025 m. sausio 25 d. – 15 157,82 Eur.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gegužės 20 d. sprendimu nusprendė ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovei UAB „VAATC“ iš atsakovės VšĮ „Žaliasis taškas“ 377 788,47 Eur skolą, 11 925,07 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (389 713,54 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. vasario 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 14 744,18 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitus ieškinio reikalavimus teismas atmetė bei priteisė ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11.       Teismas nurodė, kad atsakovė VšĮ „Žaliasis taškas“ šio civilinio ginčo kontekste laikytina gamintojų ir importuotojų organizacija, veikiančia pagal PPATĮ 10 straipsnį bei ATĮ. Šios organizacijos paskirtis – kolektyviai užtikrinti gamintojų ir importuotojų pareigų, susijusių su pakuočių atliekų tvarkymu, įgyvendinimą. Siekdama tai atlikti, organizacija privalo sudaryti sutartis su savivaldybėmis ar jų įgaliotais administratoriais bei jų pasirinktais atliekų tvarkytojais dėl komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo, rūšiavimo infrastruktūros įrengimo, atnaujinimo, priežiūros, plėtros, taip pat šių paslaugų administravimo ir finansavimo. Šių sutarčių privalomas sąlygas ir būtinus reikalavimus pakuočių atliekų tvarkymo paslaugoms bei infrastruktūrai tvirtina aplinkos ministras.

12.       Teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl PATOF sutarties 11 punkto taikymo. Ieškovė prašo priteisti 377 788,47 Eur skolą, teigdama, jog atsakovė nevykdo pareigos finansuoti reinvesticijas ir infrastruktūros eksploatavimo sąnaudas. Atsakovė kitų įsipareigojimų pagal PATOF sutartis neginčija, tačiau nesutinka su PATOF sutarties 11 punkte nustatytais finansavimo principais, argumentuodama, kad investicijas į įrangos atnaujinimą turi apmokėti tik faktiškai atlikus atitinkamus darbus, o ne avansu. Be to, atsakovės teigimu, ieškovė nepateikė tinkamų įrodymų, pagrindžiančių infrastruktūros eksploatavimo sąnaudų faktą ir dydį.

13.       Teismas, spręsdamas ginčą, pabrėžė sutartinių santykių esmę. Atsakovė yra pakuočių atliekų tvarkymo sistemos dalyvė, kurios teisės ir pareigos nustatytos įstatyme, todėl ji privalo sudaryti finansavimo sutartį su Savivaldybe, parinkusia atliekų tvarkytojus. PATOF sutartis yra būtent tokio pobūdžio finansavimo sutartis. Viešųjų sutarčių sudarymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.184 straipsnis, numatantis, kad šalis, įstatymo įpareigota sudaryti sutartį, gavusi kitos šalies pasiūlymą (ofertą), privalo per keturiolika dienų atsakyti dėl jos akceptavimo ar pateikti nesutarimų protokolą. Gavus tokį protokolą, šalys privalo derėtis dėl sąlygų arba kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo. Kai sutartis yra privaloma sudaryti, šalis negali ignoruoti šio proceso – ji turi pareigą priimti arba atmesti pasiūlytas sąlygas. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad nors pareiga sudaryti sutartį kyla iš įstatymo, teisėtai sudaryta sutartis tampa privaloma jos šalims ir turi būti vykdoma.

14.       Teismas pažymėjo, kad PATOF sutarčių sudėtinę dalį sudaro JVS, pagal kurias Savivaldybės partneriui UAB „VAATC“ yra pavesta vykdyti projekto metu sukurtos atliekų tvarkymo infrastruktūros priežiūrą, eksploatavimą ir administravimą (JVS 7 punktas, įskaitant 7.11 papunktį). Dėl to teismas konstatavo, kad nors UAB „VAATC“ nėra tiesioginė PATOF sutarties šalis, tačiau, turėdama savivaldybės administracijos suteiktus įgaliojimus ir pavedimą, ji turi teisę reikalauti vykdyti šias sutartis, todėl nėra pagrindo laikyti, jog UAB „VAATC“ yra netinkama ieškovė šioje byloje.

15.       Teismas pritarė ieškovės pozicijai, kad aiškinant PATOF sutarties 11 punktą būtina atsižvelgti į jos sudarymo tikslus ir aplinkybes. Šis punktas yra sutarties skyriaus „Kaina“ dalis, kurioje aiškiai nurodyta, kad atsakovės finansavimo įsipareigojimai siejami su Savivaldybės ir UAB „VAATC“ 2017 metais bei 2020 metais sudarytomis JVS ir infrastruktūros plėtros projektu „Komunalinių atliekų konteinerių aikštelių įrengimas ir komunalinių atliekų konteinerių aikštelėms įsigijimas Vilniaus mieste“. Pagal šiuos dokumentus savivaldybė buvo įsipareigojusi apmokėti reinvesticijas. Teismas konstatavo, kad šalys susitarė šią finansavimo pareigą visa apimtimi perkelti atsakovei, kaip tai buvo nustatyta Savivaldybei pagal minėtas sutartis ir projektą. Ši aplinkybė atsakovei buvo žinoma ir suprantama, nes tiek JVS, tiek Projektas yra PATOF sutarčių priedai.

16.       Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad PATOF sutartyje vartojama sąvoka „reinvesticijos“ turi būti suprantama tik kaip faktiškai patirtos investicijos ar nusidėvėjimo padengimas, nesiejant jos su Projektu ar JVS. Ieškovės pateiktame Projekto išraše aiškiai nurodyta, kad dėl trumpesnio konteinerių tarnavimo laikotarpio 11–12 projekto metais numatytos reinvesticijos, kurių vertė lygi įrangos įsigijimo vertei. Pagal Projektą ir JVS šių reinvesticijų metinė vertė apskaičiuojama dalijant konteinerio įsigijimo kainą iš 10 metų ir pridedant 5 proc. mokestį konteinerio pakeitimo darbams, t. y. 485,42 Eur per metus arba 40,45 Eur per mėnesį vienam konteineriui. Atsakovės teiginiai, kad ji turi finansuoti tik faktiškai atliktus atnaujinimus, prieštarauja tiek PATOF sutarčių turiniui, tiek jų ekonominei logikai, todėl šį argumentą teismas atmetė.

17.       Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ji turėtų finansuoti infrastruktūrą tik proporcingai faktiškai surinktų pakuočių kiekiui. PATOF sutarties 11 punktas ir Projekto dokumentai tokio proporcingumo principo nenumato. Atsakovės pateikti skaičiavimai dėl ne pakuočių atliekų dalies konteineriuose (49,10 proc. plastiko ir popieriaus konteineriuose bei 6 proc. stiklo konteineriuose) teisiškai nereikšmingi. Remiantis LVAT 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-11-822/2022, savivaldybėms nenustatyta pareiga prisidėti prie pakuočių atliekų surinkimo infrastruktūros finansavimo. Be to, pagal PPATĮ 10 straipsnio 41 dalį, organizacijos privalo finansuoti visą pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo sistemos infrastruktūrą – jos įrengimą, priežiūrą, atnaujinimą ir plėtrą, todėl finansavimas nėra siejamas su faktiškai surinktu pakuočių kiekiu.

18.       Teismas nustatė, kad infrastruktūros eksploatavimo sąnaudų dydis ir jų apskaičiavimo principai aiškiai apibrėžti PATOF sutarties 11 punkte, JVS ir Projekte. Kadangi Savivaldybės pareiga finansuoti konteinerių eksploatavimo sąnaudas buvo visa apimtimi perkelta atsakovei, ši negali jos ginčyti. Šalys nesiderėjo dėl kitokios finansavimo metodikos ar įkainių, todėl taikytini PATOF sutartyje numatyti skaičiavimo principai, kurie atitinka ir infrastruktūros plėtros projekto nuostatas, ir Aplinkos ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. D1-123 patvirtintas būtinas PATOF sutarties sąlygas.

19.       Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad PATOF sutarties 11 punkte nustatyta pareiga finansuoti „su konteinerių ir konteinerių aikštelių priežiūra susijusias sąnaudas“ reiškia prievolę apmokėti tik faktiškai patirtas ir įrodymais pagrįstas išlaidas. PATOF sutartyje tokia sąlyga nenustatyta – joje nurodyta, kad organizacija apmoka VAATC patiriamas sąnaudas, susijusias su pakuočių atliekų rūšiavimo konteineriais ir jų aikštelių priežiūra. Pagal JVS 7.11 papunktį būtent VAATC vykdo infrastruktūros eksploataciją, priežiūrą ir remontą, todėl šios veiklos sąnaudos yra apskaičiuojamos pagal sutartyse nustatytą metodiką, o ne pagal faktinių išlaidų įrodymus. Teismas sutiko su ieškovės argumentu, kad eksploatavimo sąnaudų skaičiavimo metodika ir įkainiai buvo suderinti su Savivaldybe kaip Projekto partnere ir taikyti iki finansavimo pareigos perdavimo atsakovei ir gamintojų bei importuotojų organizacijai „Gamtos ateitis“.

20.       Teismas nustatė, kad ieškovė pagrindė eksploatacinių išlaidų dydį pateikta jų apskaičiavimo metodika ir įkainių pagrindimu. Pagal šią metodiką konteinerių eksploatavimo sąnaudos susideda iš kelių elementų: konteinerių dezinfekavimo ir plovimo išlaidų, kurios pagal VAATC nustatytą įkainį sudaro 40,73?Eur per metus arba 3,39?Eur per mėnesį vienam konteineriui; infrastruktūros būklės palaikymo išlaidų, kurios vidutiniškai sudaro 0,525 proc. investicijų sumos, 1 konteinerio mėnesio sąnaudos 2,43?Eur, įskaitant konteinerių aikštelių remonto išlaidas; konteinerių įrangos priežiūros išlaidų – 1,3125?Eur per mėnesį vienam konteineriui; konteinerių įrangos remonto išlaidų – 4,05?Eur per mėnesį vienam konteineriui; bei veiklos (administravimo) sąnaudų, kurios sudaro 5?proc. visų konteinerių priežiūros paslaugų sąnaudų, t. y. 2,58?Eur per mėnesį vienam konteineriui. Visa tai sudaro vieno konteinerio mėnesio VAATC eksploatavimo sąnaudas.

21.       Teismas pažymėjo, kad nors atsakovė ginčijo ieškovės taikomą eksploatavimo sąnaudų apskaičiavimo metodiką ir jų dydį, ji nepateikė konkrečių įrodymų ar skaičiavimų, kurie pagrįstų, jog ieškovės nurodytos sąnaudos yra nepagrįstos, perteklinės ar neteisingos. Ieškovė priešingai, pagrindė eksploatacijos paslaugų apimtį Aplinkos ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. D1-123 ir pateikė įrodymus, kad įkainiai apskaičiuoti sąnaudų principu. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 20 d. atsakovei buvo perduoti remonto sąnaudas pagrindžiantys dokumentai – PVM sąskaitos faktūros, aktai ir paaiškinimai dėl darbų, atliekamų ūkio būdu arba viešųjų pirkimų būdu. Atsakovė nepaneigė, kad šiuo metodu apskaičiuotos eksploatavimo išlaidos viršija jos pačios taikomus įkainius, grindžiamus vidutinių sąnaudų skaičiavimu.

22.       Teismas įvertino, kad kiti atsakovės argumentai, kuriais ginčijamas faktinių sąnaudų pagrįstumas, įskaitant teiginius, jog ieškovė atliko aikštelių remontą už neprotingai didelę kainą, neturi reikšmės nustatant atsakovės skolą. Be to, faktinės išlaidos, kurios, atsakovės vertinimu, buvo nepagrįstos, nebuvo įtrauktos į atsakovei išrašytas sąskaitas.

23.       Teismas, atsižvelgdamas į visas nagrinėtas aplinkybes, konstatavo, kad atsakovės nurodytos priežastys ir argumentai, kuriais ji pagrindė pareigos pagal PATOF sutarties 11 punktą apmokėti reinvesticijas ir eksploatavimo sąnaudas nevykdymą, nėra pagrįsti ir nepateisina sutarties nevykdymo, todėl ieškinį dėl 377?788,47?Eur skolos priteisimo patenkino visiškai.

24.       Teismas iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą dėl sutartinių netesybų – delspinigių priteisimo. Pagal PATOF sutarties 17 punktą VAATC pateikia sąskaitas organizacijoms už eksploatacines ir reinvesticines išlaidas, kurios turi būti apmokėtos per 30 kalendorinių dienų; nesumokėjus per terminą ir gavus reikalavimą, skiriami 0,02 proc. delspinigiai už kiekvieną termino pažeidimo dieną. Ieškovė prašė priteisti 15?157,82?Eur delspinigius, skaičiuojamus nuo 2023?m. spalio?1?d. iki 2025?m. vasario?18?d., tačiau teismas, taikydamas 6 mėnesių ieškinio senatį pagal CK 1.125?straipsnio?5?dalį, perskaičiavo delspinigius nuo 2024?m. rugpjūčio?18?d. iki 2025?m. vasario?18?d., remdamasis ieškovės pateiktomis delspinigių apskaičiavimo lentelėmis. Už nesumokėtas eksploatavimo sąnaudas delspinigiai apskaičiuoti nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. vasario 18 d. (49?dienos) – 0,02 proc. nuo 219?980,05?Eur, ir nuo 2024 m. rugpjūčio 18 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. (135?dienos) – 0,02 proc. nuo 146?738,27?Eur, iš viso 6?117,73?Eur. Už nesumokėtas reinvestavimo sąnaudas delspinigiai skaičiuojami nuo 2024 m. rugpjūčio 18 d. iki 2025 m. vasario 18 d. (184?dienos) – 0,02?proc. nuo 157?808,42?Eur, iš viso 5?807,34?Eur. Iš viso teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 11?925,07?Eur delspinigius.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

25.       Apeliaciniu skundu atsakovė VšĮ „Žaliasis taškas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 20 d. sprendimą; bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; pranešti prokurorui apie teisėjo A. V. veiką, atitinkančią Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio „Piktnaudžiavimas“ požymius. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

25.1.                      Teismas apskųsto sprendimo 18 punkte nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė nesutinka su PATOF sutarties 11 punkto finansavimo principais, nes ji jokia forma tokio nesutikimo nėra išreiškusi.

25.2.                      Teismas savarankiškai „sukūrė“ naują reinvesticijų skaičiavimo tvarką, neatitinkančią Projekto ir JVS, nors abi šalys šią sąvoką suprato panašiai. Sąvoka „reinvesticijos“ turėtų būti suprantama kaip investicijos, atliekamos iš sukauptų nusidėvėjimo sumų, t. y. finansavimas turėtų vykti tik už faktiškai atnaujintą įrangą, o ne pagal Projekto vertę su papildomu 5?proc. priedu. Be to, teismas priteisė 562?633,80?Eur, viršijančią ieškovės faktiškai nurodytas 360?893,92?Eur sąnaudas, todėl dalis sumos priteista nepagrįstai.

25.3.                      Organizacijos privalo finansuoti tik pakuočių atliekų infrastruktūros dalį, faktiškai naudojamą pakuotėms, o ne kitų atliekų tvarkymui. Teismas nepaisė LVAT 2022?m. gruodžio 21?d. nutarties administracinėje byloje Nr. I-11-822/2022, kurioje aiškiai nurodyta, kad organizacijos finansuoja tik pakuočių atliekų tvarkymo sąnaudas. PATOF sutarties 6 ir 11 punktai bei teisės aktai riboja atsakovės pareigą tik pakuočių atliekų finansavimu. Jei infrastruktūroje surenkamos ir kitos atliekos, jų dalies finansavimas turi tekti savivaldybei. Todėl teismo išvada, kad atsakovė turi padengti visą infrastruktūrą nepriklausomai nuo atliekų rūšies, prieštarauja įstatymams ir iškraipo organizacijų paskirtį.

25.4.                      Teismas sprendimo 27 punkte nepagrįstai pripažino ieškovės apskaičiuotus eksploatacinių sąnaudų įkainius kaip faktiškai patirtas sąnaudas. Nei PATOF sutartis, nei JVS, nei Projektas nenustato eksploatacinių sąnaudų dydžių ar apskaičiavimo principų. Ieškovės pateikti įkainiai yra jos pačios skaičiavimų rezultatas, nepagrįstas dokumentais, todėl teismo sprendimas šiuo klausimu yra neteisėtas. Atsakovė privalo kompensuoti tik faktiškai patirtas sąnaudas, kurių ieškovė neįrodė.

25.5.                      Sprendimo 28 punkte teismas nepagrįstai atmetė atsakovės argumentą, kad pagal PATOF sutarties 11 punktą ieškovė privalo pagrįsti sąnaudas dokumentais. Vietoje faktiškai patirtų ir dokumentais pagrįstų sąnaudų teismas pripažino ieškovės išgalvotus apskaičiavimus (pardavimo įkainius), kurie pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą (toliau –  VSAĮ) nėra laikomi sąnaudomis. Tokiu sprendimu teismas veikia šališkai ieškovės naudai, ignoruoja įstatymo reikalavimą pateikti dokumentais pagrįstas sąnaudas ir pripažįsta nepatvirtintas, galimai neteisėtai vykdytas išlaidas.

25.6.                      Sprendimo 29 punkte teismas pripažino ieškovės pateiktą eksploatacinių išlaidų apskaičiavimo metodiką, nors ji iš tikrųjų nėra sąnaudos ar išlaidos, o tik ieškovės paslaugų pardavimo kaina (įkainiai). Pagal PATOF sutarties 11 punktą, atsakovė privalo apmokėti tik faktiškai patirtas ir dokumentais pagrįstas sąnaudas. Ieškovės pateikta metodika yra išgalvota, neturi teisės pagrindo ir negali būti pripažinta sąnaudomis.

25.7.                      Sprendimo 30 punkte teismas neteisingai konstatuoja, kad atsakovė ginčija ieškovės eksploatavimo sąnaudų apskaičiavimo metodiką ir nepateikė įrodymų, jog ieškovės apskaičiavimai nepagrįsti. Atsakovė neturi pareigos tikrinti ieškovės metodiką, nes ši yra išgalvota, nenustatyta PATOF sutartimis ar kitais teisės šaltiniais. Ieškovės apskaičiuotos sumos nėra sąnaudos, o paslaugų pardavimo įkainiai, o pagal PATOF sutarties 11 punktą mokėjimo pagrindas yra tik faktiškai patirtos ir dokumentais pagrįstos sąnaudos. Teismas nepagrįstai kaltina atsakovę, kad ši nepaneigė ieškovės metodikos, nors tai būtų absurdiška ir neįmanoma, ir naudoja ieškovės paslaugų sąrašų panašumą kaip pagrindimą, nors tai nesusiję su faktiškai patirtomis sąnaudomis. Be to, teismas pripažįsta ieškovės įkainius pagrįstais sąnaudų principu, nors jie nėra dokumentais patvirtintos sąnaudos. Faktiškai pateiktų PVM sąskaitų faktūrų duomenys rodo, kad realios ieškovės sąnaudos (11–12 tūkst. Eur per mėnesį) yra daug mažesnės už ieškovės nurodytus įkainius (iki 27,4 tūkst. Eur per mėnesį). Teismas sukuria dirbtinę atsakovės prievolę pagrįsti ieškovės neteisėtus įkainius, pripažįsta ieškovės neteisėtus interesus ir demonstruoja akivaizdų šališkumą.

25.8.                      Sprendimo 32 punkte teismas neteisingai konstatavo atsakovės pozicijos nepagrįstumą ir visiškai patenkino ieškovės pagrindinius reikalavimus (377 788,47 Eur), nors tai nėra pagrįsta faktais ir teisės aktais, todėl sprendimas yra neteisėtas.

25.9.                      Sprendimo 33–34 punktuose teismas iš dalies patenkino ieškovės delspinigių reikalavimą (11 925,07 Eur), tačiau turėjo jį atmesti, nes pagrindiniai ieškovės reikalavimai dėl reinvesticijų ir eksploatavimo sąnaudų taip pat turėjo būti atmesti.

25.10.                      Teisėjas A. V., veikdamas sąmoningai ir tiesiogine tyčia, siekė pakenkti atsakovei ir suteikti neteisėtą naudą ieškovei. Jis melavo, įrodymams priskirdamas neegzistuojantį turinį; savivaliavo, tenkindamas reikalavimus didesnius už teisingą sąnaudų vertę; pritarė nusikaltimams ir pažeidimams, atmesdamas atsakovės reikalavimus; atsisakė vykdyti įstatymo reikalavimus; veikė šališkai ieškovės naudai, kenkdamas atsakovei. Tokiu būdu teisėjo veiksmai sudaro piktnaudžiavimo tarnyba požymius pagal BK 222 straipsnį, sukeliant didelę žalą atsakovei (404 457,72 Eur) ir kelia pavojų visuomenei. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 300 straipsnyje nustatyta, kad tokiais atvejais teismas privalo pranešti prokurorui.

26.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą UAB „VAATC“ prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

26.1.                      Teismas teisingai konstatavo, kad atsakovė faktiškai nesutinka su PATOF sutarties 11 punkte nustatytais finansavimo principais, nes jos elgesys sutarties vykdymo metu reiškė selektyvų šių nuostatų taikymą ir dalinį prievolių vykdymą reinvesticijų dalyje.

26.2.                      Teismas pagrįstai konstatavo, kad PATOF sutarties 11 punkto „reinvesticijų“ sąvoka reiškia planuojamų naujų konteinerių įsigijimo išlaidų finansavimo mechanizmą, o ne buhalterinį nusidėvėjimą. Nei sutartyse, nei jų prieduose nevartojamas „nusidėvėjimo“ terminas, todėl tokia termino interpretacija būtų neteisėta. Reinvesticijos nėra avansas, o lėšų kaupimo mechanizmas, todėl atsakovės teiginiai, kad mokėjimai turėtų vykti tik po faktiško įrangos įsigijimo, neatitinka sutarties tikslo. Teismo aiškinimas dėl sąvokos ir finansavimo principų yra teisingas, o apeliantės bandymai susiaurinti sąvoką – nepagrįsti.

26.3.                      Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė pagal PATOF sutarties 11 punktą ir 13.2 papunktį privalo finansuoti visą rūšiuojamojo surinkimo infrastruktūrą, o ne tik proporcingai pagal konteineriuose rastų pakuočių kiekį. Ši prievolė kyla iš teisės aktų, o PATOF sutartys numato, kad visas infrastruktūros įrengimo, priežiūros ir plėtros išlaidas apmoka Organizacijos, o savivaldybėms tokia pareiga nenumatyta. Riboti finansavimą pagal faktiškai surastas pakuotes būtų nepagrįsta ir neatitiktų sutarties esmės bei teisės normų, todėl apeliantės argumentai dėl ribotos prievolės yra nepagrįsti.

26.4.                      Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė privalo finansuoti rūšiavimo konteinerių eksploatavimo sąnaudas pagal PATOF sutartis, nes ši prievolė aiškiai perduota iš Vilniaus miesto savivaldybės ir reglamentuota tiek Būtinosiose sąlygose, tiek JVS. Atsakovė ginčijo eksploatavimo sąnaudų dydį ir taikytą metodiką, teigdama, kad įkainiai nėra teisėti ar pagrįsti. Tačiau teismas nustatė, kad sąnaudos atitinka realias patirtas išlaidas, grindžiamos darbų aktais, VAATC dokumentais ir apima konteinerių plovimą, dezinfekavimą, įrangos priežiūrą, remontą bei administravimo sąnaudas. Atsakovė nepagrįstai reikalavo pateikti kiekvieną sąnaudų eilutę ir vienašališkai atsisakė vykdyti mokėjimus, nors sutartys numato apmokėjimą pagal nustatytus įkainius. Ginčas dėl sąnaudų apskaičiavimo metodikos teisėtumo yra  nepagrįstas konkrečiais duomenimis, skaičiavimais ar kitais įrodymais. Be to, atsakovės pozicija yra nenuosekli ir prieštaringa, nes ji vienur pripažįsta metodikos egzistavimą, kitur ginčija jos teisėtumą arba paneigia bet kokią jos teisinę reikšmę. Todėl teismo išvada, kad atsakovė turi finansuoti eksploatavimo sąnaudas pagal PATOF sutartis, yra pagrįsta, logiška, atitinka teisės aktus bei sutartinių santykių esmę, o apeliantės argumentai dėl metodikos, įkainių pagrįstumo ir atsiskaitymo sąlygų yra nepagrįsti, nenuoseklūs ir atmestini.

26.5.                      Apeliantės prašymas kreiptis į prokuratūrą dėl tariamų teisėjo nusikalstamos veikos požymių yra nepagrįstas ir kilęs tik po nepalankaus teismo sprendimo, todėl gali būti laikomas emocine reakcija. Pateikti teiginiai žemina teismo autoritetą, pažeidžia advokato etiką ir daro žalą VAATC dalykinei reputacijai. Civiliniame procese teismo sprendimas, tenkinantis vienos šalies reikalavimus, savaime nėra pagrindas kvestionuoti teisėjo šališkumą. Pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą įvertina apeliacinės instancijos teismas, remdamasis įrodymais, teisės normomis ir teismų praktika, o ne subjektyviomis nuomonėmis.

27.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

27.1.                      Teismas pagrįstai aiškino reinvesticijų sąvoką kaip planuotas infrastruktūros keitimo (konteinerių atnaujinimo) išlaidas, remdamasis Projekto nuostatomis, Europos Sąjungos fondų investicijų tvarkos aprašu ir PATOF sutartimis. Projekto konteinerių tarnavimo laikas trumpesnis nei ataskaitinis laikotarpis, todėl reinvesticijos numatomos 11–12 metų laikotarpiu. Apeliantė iki PATOF sutarčių pasirašymo reinvesticijų sąvokos nekvestionavo ir vykdė mokėjimus, todėl vėlesnis jos atsisakymas, remiantis savavališka interpretacija, neturi teisinio pagrindo. Teismas pagrįstai pripažino ieškovės reikalavimą, nes PATOF sutartyse nėra nuostatų, kad išlaidų dokumentai būtų būtini mokėjimui ar suteiktų atsakovei teisę atsisakyti vykdyti sutartines prievoles, o ieškinio suma pagrįsta PVM sąskaitomis faktūromis, kurių atsakovė nepaneigė.

27.2.                      Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė privalo finansuoti visą pakuočių rūšiuojamojo surinkimo infrastruktūrą, nes Vilniaus mieste pakuotės ir antrinės žaliavos nėra surenkamos atskiruose konteineriuose. Remiantis LVAT 2022 m. gruodžio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-11-822/2022, savivaldybės neturi pareigos finansuoti šios infrastruktūros išlaidų, nes ši prievolė tenka Organizacijoms. Todėl apeliantės argumentai dėl dalinio finansavimo pagal surastų pakuočių kiekį yra nepagrįsti, o apskųstame sprendime teisingai nustatyta atsakovės prievolė.

27.3.                      Apeliantė teigia, kad teismas esą nepagrįstai kaltina atsakovę dėl tų pačių pažeidimų, kuriuos vykdo Savivaldybė, ir taip tampa „pažeidimų bendrininku“. Šiuos samprotavimus apeliantė grindžia teiginiu, jog pagal PATOF sutarties 11 punktą atsakovė turi pareigą apmokėti ieškovės patirtas sąnaudas, kaip ir Savivaldybė pagal JVS. Tačiau šie teiginiai yra nepagrįsti, nes pagal aplinkos ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. D1-123 patvirtintų būtinųjų sąlygų (toliau – ir Bendrosios sąlygos) 47 punktą Organizacijos apmoka už tokias įsigytas prekes, atliktus darbus, suteiktas paslaugas pagal tokių prekių įsigijimo, darbų atlikimo ir paslaugų teikimo įkainius, nurodytus infrastruktūros įrengimo, atnaujinimo, plėtros, priežiūros paslaugų teikimo sutartyse.

27.4.                      Apeliantė prašo panaikinti teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, tačiau prašymo nepagrindžia nė vienu iš CPK 327 straipsnyje nurodytų pagrindų. Pagal šią normą byla gali būti perduota nagrinėti iš naujo tik tuo atveju, jei nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys) arba jei pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, t. y. neištyrė svarbiausių faktinių ir teisinių aplinkybių. Šiuo atveju nėra duomenų apie absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus ar apie tai, kad pirmosios instancijos teismas būtų neatskleidęs bylos esmės, todėl apeliantės prašymas perduoti bylą nagrinėti iš naujo yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

29.       Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio
2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

30.       Atsakovė VšĮ „Žaliasis taškas“ prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

31.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 nurodytus atvejus. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į atskirąjį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie atskirojo skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Taigi, proceso teisės normos nustato, kad apeliacine tvarka teismas paprastai bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teismų praktikoje įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiškinama tokiu būdu, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

32.       Nagrinėjamu atveju apeliantė prašymo, kad byla apeliacinės instancijos teisme būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nepagrindė.

33.       Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka ir teismo posėdžiuose apeliantės atstovas dalyvavo, jam buvo suteikta teisė pasisakyti, nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą nuspręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

34.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, VšĮ „Žaliasis taškas“, Gamintojų ir importuotojų asociacija „Gamtos ateitis“ ir UAB „Ekonovus“ 2023 m. rugpjūčio 3 d. sudarė Pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir finansavimo sutartį dėl pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo, pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo sistemos infrastruktūros, jos įrengimo, atnaujinimo, priežiūros ir plėtros, šių paslaugų ir veiklų administravimo ir finansavimo pirmoje Vilniaus miesto atliekų tvarkymo zonoje „Verkiai–Žirmūnai“ (PATOF sutartis).

35.       PATOF sutarties 3 punkte nustatyta, kad šios sutarties sudarymo pagrindas yra PPATĮ numatyta organizacijų pareiga savivaldybėms ar jų įgaliotiems komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriams sudaryti sutartis pagal aplinkos ministro patvirtintus būtinus reikalavimus dėl pakuočių atliekų, susidarančių komunalinių atliekų sraute, rūšiuojamojo surinkimo, vežimo, rūšiavimo sistemos infrastruktūros įrengimo, priežiūros, atnaujinimo, plėtros, šių paslaugų administravimo ir finansavimo, taip pat dėl paslaugų teikimo parinktiems pakuočių atliekų tvarkytojams. Todėl organizacija privalo sudaryti PATOF sutartį su visomis savivaldybėmis ar jų administratoriais ir jų parinktais pakuočių atliekų surinkėjais bei vežėjais.

36.       PATOF sutarties 6 punkte nustatyta, kad sutarties objektas yra pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo, rūšiavimo sistemos infrastruktūros įrengimo, atnaujinimo, priežiūros ir plėtros finansavimas, taip pat šių paslaugų ir veiklų administravimo ir finansavimo sąlygų nustatymas pagal Aplinkos ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. D1-123 patvirtintus būtinuosius reikalavimus bei būtinąsias sutarties sąlygas, tiek, kiek tai nėra tiesiogiai sureglamentuota galiojančiuose teisės aktuose.

37.       POTAF sutarties 11 punkte nustatyta, kad atsižvelgiant į tai, jog vadovaujantis Savivaldybės bei UAB „VAATC“ 2017 m. balandžio 28 d. sudaryta Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi Nr. 29-130(1.2.16-TD2) ir 2020 m. birželio 1 d. sudaryta Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi Nr. A72-396/20 Savivaldybė įsipareigojo apmokėti UAB „VAATC“ patirtas sąnaudas Projekto įgyvendinimo metu sukurto ar įsigyto turto eksploatacijai ir Projekte numatytoms reinvesticijoms, taip pat Savivaldybė UAB „VAATC“, vadovaujantis 2020 m. birželio 3 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-1260/20 „Dėl pavedimo uždarajai akcinei bendrovei „VAATC“ neatlygintinai perimti požeminius ir pusiau požeminius komunalinių atliekų surinkimo konteinerius“, yra įsipareigojusi apmokėti sąnaudas, patiriamas eksploatuojant nuosavybėn perimtus požeminius ir pusiau požeminius pakuočių atliekų surinkimo konteinerius, Organizacijos nuo PPATĮ 10 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyto termino skirto PATOF sutarties pasirašymui apmoka UAB „VAATC“ patiriamas atitinkamas su pakuočių atliekų, susidarančių komunalinių atliekų sraute, rūšiuojamajam surinkimui naudojamais konteineriais, konteinerių aikštelių priežiūra susijusias sąnaudas.

38.       POTAF sutarties 13.2 papunktyje nustatyta, kad Organizacijos įsipareigoja apmokėti UAB „VAATC“ PATOF sutarties 10 ir 11 punktuose nurodytas sąnaudas proporcingai pagal teisės aktų reglamentuota tvarka nustatytą Organizacijų finansuojamą rinkos dalį.

39.       PATOF sutarčių XIII skyriuje yra numatyti sutarčių priedai: priedas Nr. 1 – 2023 m. birželio 15 d. Pirkimo sutartis Nr. A62-442/23 „Komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų rūšiuojamojo surinkimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo paslaugos pirmoje zonoje „Verkiai–Žirmūnai“ ir jos priedai, 71 lapas; priedas Nr. 2 – 2017 m. balandžio 28 d. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis Nr. 29-130(1.2.16-TD2) tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „VAATC“, 8 lapai; priedas Nr. 3 – 2020 m. birželio 1 d. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis Nr. A72-396/20 tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „VAATC“, 12 lapų; priedas Nr. 4 – Vilniaus mieste vykdomo komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtros projekto „Komunalinių atliekų konteinerių aikštelių įrengimas ir komunalinių atliekų konteinerių aikštelėms įsigijimas Vilniaus mieste“, kuris įgyvendinamas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ priemonę 05.2.1-APVA-R-008 „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“ viešojo pirkimo sutartys: Sutartis Nr. A94-19/21, 2021-07-25, 123 lapai; Sutartis Nr. A62-444/23, 2023-06-19, 37 lapai.

40.       Ginčo šalys patvirtino, kad analogiškos sutartys buvo sudarytos ir dėl kitų Vilniaus miesto atliekų tvarkymo zonų, iš viso – 5 sutartys.

41.       Ginčas šioje byloje kilo dėl 2023 m. rugpjūčio 3 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, VšĮ „Žaliasis taškas“, Gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ ir UAB „Ekonovus“ sudarytos PATOF sutarties 11 punkto vykdymo bei šios sutarties pagrindu susidariusios 377 788,47 Eur skolos priteisimo iš atsakovės. Atsakovė ginčija teismo sprendimą dėl reinvesticijų sąvokos aiškinimo, teigdama, kad ji turėtų būti suprantama kaip investicijos iš sukaupto nusidėvėjimo ir finansavimas turi vykti tik už faktiškai atnaujintą įrangą, o ne pagal Projekto vertę su papildomu 5?proc. priedu; taip pat ginčija finansavimo apimtį, teigdama, kad ji privalo dengti tik proporcingą infrastruktūros dalį pagal konteineriuose surastas pakučių atliekas, o ne visą rūšiuojamojo surinkimo sistemą; be to, atsakovė ginčija ieškovės apskaičiuotų eksploatavimo sąnaudų dydį ir taikomą metodiką, teigdama, kad ji nėra pagrįsta ar teisėta.

Dėl skundo argumentų

42.       Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė nesutinka su PATOF sutarties 11 punkte nustatytais finansavimo principais, nors iš tikrųjų tokio nesutikimo nebuvo ir atsakovė su šiais principais sutinka. Teisėjų kolegija šį argumentą vertina kaip nepagrįstą.

43.       Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad „atsakovė nesutinka su PATOF sutarties 11 punkte nustatytais finansavimo principais“, įvertino faktinį atsakovės elgesį bylos nagrinėjimo metu. Ginčo metu atsakovė nepripažino pareigos finansuoti visas PATOF sutarties 11 punkte numatytas infrastruktūros finansavimo sudedamąsias dalis – tiek eksploataciją, tiek reinvesticijas. Ginčo esmė rodo, kad atsakovė iš esmės kvestionavo šio punkto taikymo apimtį, teigdama, jog neturi pareigos finansuoti reinvesticijų, nes jos esą prilygsta įrangos nusidėvėjimui; finansavimas turėtų būti ribojamas pagal faktinę pakuočių atliekų dalį; dalis eksploatacinių sąnaudų (plovimas, remontas) neturi būti įtrauktos į finansuotinas išlaidas. Tokiu būdu, nors atsakovė formaliai deklaruoja pritarimą bendriesiems finansavimo principams, jos faktiniai veiksmai ir teisinė pozicija byloje atskleidžia nesutikimą su šių principų taikymu konkrečioje apimtyje – t. y. ginčijamos ne principų egzistavimo, o jų taikymo ribos. Todėl apeliantės teiginiai, kad atsakovė visiškai sutinka su finansavimo principais, neatspindi jos pareikštos pozicijos ir yra klaidinantys.

44.       Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas savavališkai suformulavo naują „reinvesticijų“ sąvoką, kuri esą neatitinka nei teisės aktų, nei šalių pozicijos, nes, jos teigimu, ieškovės ir atsakovės pozicijos dėl šios sąvokos turinio sutapo, o atsakovė niekada neteigė, kad „reinvesticijos“ turi būti suprantamos kaip įrangos nusidėvėjimas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti šiems apeliantės argumentams.

45.       Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme nuosekliai laikėsi pozicijos, jog reinvesticijos iš esmės reiškia turto nusidėvėjimo sąnaudas, kurios turėtų būti dengiamos tik po faktiškai įvykusio įrangos pakeitimo, o ne planuojamos ir finansuojamos iš anksto. Toks aiškinimas buvo pateiktas tiek rašytiniuose paaiškinimuose, tiek žodinio bylos nagrinėjimo metu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šalys nesutaria dėl šios sąvokos turinio.

46.       Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB „VAATC“ Jungtinės veiklos sutarčių (2017 m. balandžio 28 d. Nr. 29-130-(1.2.16-TD2) ir 2020 m. birželio 1 d. Nr. A72-396/20) pagrindu įgyvendina projektą „Komunalinių atliekų konteinerių aikštelių įrengimas ir komunalinių atliekų konteinerių aikštelėms įsigijimas Vilniaus mieste“ pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 05.2.1-APVA-R-008 priemonės „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“ remiamą veiklą „konteinerių aikštelių įrengimas / rekonstrukcija ir konteinerių įsigijimas konteinerių aikštelėms“. Kadangi Projektas yra finansuojamas iš Europos Sąjungos fondų lėšų, jo įgyvendinimui taikomi specialieji finansavimo principai ir sąvokos, įtvirtintos viešosios teisės aktuose.

47.       Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 750 „Dėl Europos Sąjungos fondų lėšomis tikslingų finansuoti veiksmų ir projektų“ patvirtinto Europos Sąjungos fondų lėšomis tikslingų finansuoti veiksmų ir projektų įgyvendinimo tvarkos aprašo 6 priedo 5 eilutėje nustatyta, kad reinvesticijos – tai išlaidos, kurios patiriamos visiškai pakeičiant ilgalaikį turtą, į kurį buvo investuota lėšų (pavyzdžiui, visiškas kompiuterių ir programinės įrangos atnaujinimas kas tam tikrą laikotarpį). Taigi, reinvesticijos apibrėžiamos kaip faktinės išlaidos ilgalaikio turto pakeitimui, o ne kaip apskaitinis nusidėvėjimo procesas.

48.       Toks aiškinimas atitinka ir Projekto turinį, ir Plėtros ir atliekų tvarkymo organizavimo finansavimo (PATOF) sutartis. Projekto dokumentuose aiškiai nurodyta, kad 11–12 ataskaitinio laikotarpio metais planuojamos reinvesticijos susidėvėjusiai įrangai (konteineriams) pakeisti, nes konteinerių ekonominis tarnavimo laikas yra trumpesnis nei viso Projekto laikotarpis. Tai reiškia, kad reinvesticijos yra suplanuotas finansinis mechanizmas, skirtas infrastruktūros atnaujinimui ir tęstinumui užtikrinti, o ne apskaitinio nusidėvėjimo išraiška.

49.       Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas sutarties nuostatą dėl reinvesticijų finansavimo, pagrįstai vadovavosi CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais – sutartis aiškinama sistemiškai, atsižvelgiant į jos tikslą, šalių valią ir taikytinus teisės aktus. Teismas nenukrypo nuo sutarties turinio ir neperžengė šalių susitarimo ribų, o sisteminiu būdu išaiškino, kad jungtinės veiklos sutartyje bei infrastruktūros plėtros projekte vartojama „reinvesticijų“ sąvoka reiškia suplanuotų infrastruktūros keitimo (konteinerių atnaujinimo) sąnaudų padengimo mechanizmą.

50.       Priešingai nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas nesukūrė naujos sąvokos, o tik patikslino jos turinį, remdamasis Projekto dokumentais ir taikytinais teisės aktais. Apeliantės siūlomas „reinvesticijų“ tapatinimas su nusidėvėjimu prieštarautų Projekto finansavimo logikai ir šalių siekiui užtikrinti infrastruktūros tęstinumą viso Projekto laikotarpiu.

51.       Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismo pateiktas „reinvesticijų“ sąvokos aiškinimas yra teisingas, atitinkantis tiek Projekto tikslus, tiek taikytinus teisės aktus. Todėl apeliantės argumentai dėl tariamo sąvokos neteisingo interpretavimo yra nepagrįsti ir atmetami kaip neįrodyti.

52.       Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus dėl tariamai neteisėtos ir nepagrįstos reinvesticijų apskaičiavimo metodikos taikymo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ieškovės pateikta metodika, kuri atitinka Projekto, Jungtinės veiklos sutarties ir Pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir finansavimo sutarties (PATOF) nuostatas. Ši metodika grindžiama tuo, kad infrastruktūros (konteinerių įrangos) reinvesticijos apskaičiuojamos pagal 10 metų nusidėvėjimo laikotarpį ir 5 proc. įrangos vertės dydžio darbų sąnaudų priedą, skirtą konteinerių keitimui. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, toks skaičiavimo būdas logiškai išplaukia iš Projekto finansavimo struktūros – jis užtikrina ilgalaikį infrastruktūros atnaujinimą bei jos funkcinį tęstinumą.

53.       Nepagrįstas ir atmestinas apeliantės argumentas, kad reinvesticijos gali būti finansuojamos tik už faktiškai atnaujintus konteinerius. Reinvesticijų sąvoka pagal Projekto ir PATOF sutarčių nuostatas apima planinį, ilgalaikį infrastruktūros atnaujinimą ir jos vertės palaikymą, o ne vienkartinį kompensavimą už faktiškai atliktus darbus. Tokia samprata užtikrina nuoseklų sistemos veikimą ir atitinka Projekto finansavimo bei ilgalaikio turto valdymo logiką.

54.       Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino jos pareigą finansuoti visą pakuočių atliekų surinkimo infrastruktūrą, nes dalis infrastruktūros naudojama ir kitų atliekų surinkimui. Apeliantė nurodo, kad pagal galiojančius teisės aktus ir PATOF sutartis Organizacijos finansuoja tik pakuočių atliekų tvarkymą. Be to, teismas, pasak apeliantės, nepagrįstai ignoravo LVAT formuojamą praktiką ir rėmėsi Projekto dokumentais, kurie negali nustatyti papildomų pareigų atsakovei.

55.       Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka ir pažymi, kad PATOF sutarties 11 punktas aiškiai nustato VšĮ „Žaliasis taškas“ pareigą finansuoti visą rūšiuojamojo surinkimo infrastruktūrą, jos įrengimą, priežiūrą, atnaujinimą ir plėtrą. Nei PATOF sutartyse, nei PPATĮ 10 straipsnio 4 dalies 2 punktas ir 41 dalis nėra numatyta išimčių, leidžiančių atsakovei finansuoti tik dalį infrastruktūros proporcingai konteineriuose surastų pakuočių kiekiui ar svoriui.

56.       Vilniaus miesto savivaldybėje pakuočių atliekos ir antrinės žaliavos yra surenkamos vienuose konteineriuose, todėl nėra galimybės atskirti pakuočių atliekas nuo kitų atliekų. Dėl to teisinis reguliavimas numato, kad Organizacijos privalo finansuoti visą infrastruktūrą, skirtą rūšiuojamųjų pakuočių atliekų surinkimui, neatsižvelgiant į faktinę konteineriuose surinktų atliekų proporciją.

57.       ATĮ 30 straipsnio 162 dalis nustato, kad savivaldybės su licencijuotomis gamintojų ir importuotojų organizacijomis sudaro pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir finansavimo sutartis, pagal kurias atsakovė prisiima visą finansavimo atsakomybę už infrastruktūros įrengimą, priežiūrą, atnaujinimą ir plėtrą, įskaitant konteinerių aikšteles ir administravimo išlaidas. Ši pareiga grindžiama Pakuočių atliekų, susidarančių komunalinių atliekų sraute, rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo paslaugos teikimo būtinaisiais reikalavimais ir Pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir finansavimo sutarties būtinosiomis sąlygomis, patvirtintomis aplinkos ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. D1-123.

58.       Būtinųjų sąlygų VIII skyrius nustato ne tik pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo paslaugos teikimo finansavimo sąlygas, bet ir su infrastruktūros įrengimu, priežiūra, atnaujinimu ir plėtra susijusių prekių įsigijimo, darbų atlikimo ir paslaugų teikimo išlaidų finansavimo sąlygas. Būtent pastarąsias išlaidas organizacijos apmoka savivaldybei (arba jos pavedimu – administratoriui) proporcingai organizacijų užimamai rinkos daliai (48.5 papunktis). Šiuo byloje nagrinėjamu atveju Organizacijos minėtas infrastruktūros įrengimo, priežiūros, atnaujinimo ir plėtros išlaidas turi apmokėti UAB „VAATC“ pagal PATOF sutarčių 11 punktą ir 13.2 papunktį.

59.       Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į LVAT 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-11-822/2022, kuriame, priešingai nei teigia apeliantė, konstatuota, kad ATĮ nuostatose nėra numatyta savivaldybių pareiga savo biudžeto lėšomis prisidėti prie komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų rūšiuojamojo surinkimo paslaugos ar infrastruktūros finansavimo. Ši finansavimo prievolė priskiriama Organizacijoms, įskaitant atsakovę.

60.       Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė privalo finansuoti visą pakuočių tvarkymo organizavimo infrastruktūrą, skirtą rūšiuojamųjų pakuočių atliekų surinkimui, o ne tik proporcingai pagal faktiškai surinktų pakuočių kiekį ar svorį. Atsakovės argumentai dėl finansavimo ribojimo yra nepagrįsti ir prieštarauja PATOF sutarčių nuostatoms bei galiojančiam teisiniam reguliavimui.

61.       Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat ginčija ir savo pareigą finansuoti rūšiavimo konteinerių eksploatavimo sąnaudas, teigdama, kad ieškovės pateikta skaičiavimo metodika ir UAB „VAATC“ įkainiai, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, yra neteisėti ir nepagrįsti. Atsakovės teigimu, ieškovė nepateikė tinkamų eksploatacinių sąnaudų įrodymų, todėl reikalavimas priteisti 219 980,05 Eur esą yra nepagrįstas. 

62.       Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad PATOF sutarties 11 punkte numatyta Organizacijos pareiga finansuoti „su konteinerių ir konteinerių aikštelių priežiūra susijusias sąnaudas“ reiškia tik faktinių, dokumentais pagrįstų išlaidų kompensavimą. Nei PATOF sutartyse, nei Pakuočių atliekų, susidarančių komunalinių atliekų sraute, rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo paslaugos teikimo būtinųjų reikalavimų bei pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir finansavimo sutarties būtinosiose sąlygose tokios sąlygos nėra įtvirtinta.

63.       Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pagal Pakuočių atliekų, susidarančių komunalinių atliekų sraute, rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo paslaugos teikimo būtinųjų reikalavimų ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir finansavimo sutarties būtinąsias sąlygas infrastruktūros įrengimo, priežiūros, atnaujinimo ir plėtros finansavimo tvarka yra aiškiai apibrėžta. Šių sąlygų 47 punktas nustato, kad organizacijos apmoka su infrastruktūros įrengimu, priežiūra, atnaujinimu ir plėtra susijusių prekių, darbų ir paslaugų išlaidas pagal sutartyse nurodytus įkainius, proporcingai savo rinkos daliai. Taigi, įstatymų leidėjas ir Aplinkos ministerija nustatė, kad finansavimas vykdomas pagal įkainius, o ne tik pagal faktiškai patirtas vienkartines sąnaudas.

64.       Kaip nustatyta byloje, infrastruktūros priežiūros ir eksploatavimo funkcijas tiesiogiai vykdo UAB „VAATC“, kuriai šią pareigą nustato JVS 7.11 papunktis. Šios sąnaudos apskaičiuojamos pagal iš anksto suderintą metodiką ir įkainius, patvirtintus Vilniaus miesto savivaldybės, kurie buvo taikomi viso Projekto metu ir liko galioti, kai finansavimo pareigą perėmė Organizacijos – VšĮ „Žaliasis taškas“ ir Gamintojų ir importuotojų asociacija „Gamtos ateitis“.

65.       PATOF sutarties 11 punktas bei Būtinosios sąlygos nustato atsakovės pareigą finansuoti ne tik infrastruktūros įrengimą ar atnaujinimą, bet ir jos eksploatavimą – priežiūrą, valymą, remontą, dezinfekavimą, administravimą ir pan. Ši prievolė yra tęstinio pobūdžio, todėl negali būti siejama tik su pavienių PVM sąskaitų faktūrų pateikimu. Įkainiais pagrįstas modelis užtikrina finansavimo skaidrumą ir tęstinumą.

66.       Iš bylos duomenų matyti, kad įkainiai buvo nustatyti pagal JVS ir Projekto sąlygas, remiantis faktinėmis sąnaudomis, patirtomis teikiant konteinerių priežiūros, remonto ir plovimo paslaugas. Apeliantės teiginiai, kad šie įkainiai yra fiktyvūs ar neteisėti, nėra pagrįsti objektyviais įrodymais.

67.       Teismas pagrįstai konstatavo, kad VAATC sąskaitos pagrįstos atliktų darbų aktais ir atitinka įkainius, nustatytus pagal Projekto sąlygas. Be to, VAATC eksploatavimo sąnaudos savo turiniu atitinka Būtinųjų reikalavimų 22 punkto paslaugas – konteinerių paruošimą naudoti, remontą, dezinfekavimą ir plovimą.

68.       Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė nepagrįstai ginčija savo pareigą finansuoti eksploatacines išlaidas. Ši pareiga iš Savivaldybės buvo visa apimtimi perduota Organizacijoms, kurios įsipareigojo ją vykdyti. Vienašalis atsisakymas vykdyti šią prievolę laikytinas PATOF sutarčių pažeidimu.

69.       Ieškovė byloje pateikė paslaugų suteikimo aktus, PVM sąskaitas faktūras ir kitus dokumentus, patvirtinančius faktiškai patirtas sąnaudas. Šie dokumentai atsakovei buvo perduoti 2024 m. rugpjūčio 20 d., kartu pateikiant paaiškinimus dėl darbų, atliktų ūkio ar viešųjų pirkimų būdu. Apeliantė nepateikė priešingų įrodymų ar alternatyvių skaičiavimų, galinčių paneigti dokumentų tikrumą ar pagrįstumą. Vien abstraktūs teiginiai apie tariamą „įkainių neteisėtumą“ negali paneigti pateiktų dokumentų faktinio pagrįstumo ir realaus sąnaudų dydžio.

70.       Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pagal aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-123 22 punktą konteinerių plovimas ir dezinfekavimas privalo būti atliekamas du kartus per metus, todėl paslaugų mastas ir sąnaudos nustatytos pagal imperatyvų reikalavimą.

71.       Apeliantė taip pat nepateikė duomenų, leidžiančių abejoti įkainių atitikimu rinkos sąlygoms ar jų pertekliniu pobūdžiu. Teisėjų kolegija pažymi, kad būtent tokia įkainių sistema buvo taikoma nuo Projekto pradžios, kai finansavimą vykdė Savivaldybė, ir nebuvo ginčijama nei šalių, nei priežiūros institucijų.

72.       Apeliantės argumentai dėl VSAĮ taikymo yra nepagrįsti. Šis įstatymas reglamentuoja viešojo sektoriaus subjektų finansinės apskaitos ir atskaitomybės sudarymo bei pateikimo tvarką, tačiau nenustato taisyklių, susijusių su civilinių sutarčių vykdymu ar šalių prievolių įrodinėjimo būdais. Todėl juo negalima remtis vertinant, ar ieškovė tinkamai pagrindė reikalavimus pagal PATOF sutartį. Nei sutartis, nei teisės aktai nereikalauja, kad kiekviena sąnaudų pozicija būtų pagrįsta atskiru buhalteriniu dokumentu. Ieškovė pateikė pakankamus įrodymus – PVM sąskaitas faktūras, atliktų darbų aktus ir paaiškinimus dėl patirtų sąnaudų – kurie leido teismui pagrįstai nustatyti sąnaudų dydį.

73.       Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir pritaikė PATOF sutarčių bei aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatas, išsamiai įvertino bylos įrodymus ir pagrįstai priteisė ieškovei 219 980,05 Eur už eksploatacines sąnaudas. Ši suma atitinka tiek sutartinius įsipareigojimus, tiek teisės aktų reikalavimus, todėl apeliantės argumentai dėl sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo atmestini kaip neįrodyti ir deklaratyvūs.

74.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog pagal PATOF sutarčių 11 punktą ir Pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo bei finansavimo sutarties būtinąsias sąlygas atsakovė privalo finansuoti tiek infrastruktūros įrengimą, tiek jos eksploatavimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti ieškovei iš atsakovės 377 788,47 Eur yra teisėtas ir pagrįstas, o 11 925,07 Eur delspinigių suma – teisėtai nustatyta už faktinį vėlavimą atlikti mokėjimus už sutartines sąnaudas ir reinvesticijas, o apeliantės argumentai yra nepagrįsti.

75.       Apeliantė prašo pranešti prokurorui apie, jos manymu, galimai nusikalstamą pirmosios instancijos teismo teisėjo A. V. veiką, kuri, kaip teigiama, atitinka BK 228 straipsnyje („Piktnaudžiavimas“) numatytos nusikalstamos veikos požymius. Apeliantės teigimu, teisėjo veika ir priimtas teismo sprendimas neva sudaro piktnaudžiavimą tarnyba, kuriuo buvo siekiama padaryti didelę žalą atsakovei – 404 457,72 Eur.

76.       Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės kaltinimai dėl tariamo pirmosios instancijos teismo teisėjo melavimo, savivalės ar šališkumo yra nepagrįsti ir deklaratyvūs. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas laikantis CPK reikalavimų, remiantis byloje esančiais įrodymais, sutartinėmis nuostatomis ir taikytinais teisės aktais. Pagal CPK 300 straipsnį pranešimas prokurorui gali būti teikiamas tik esant pakankamai duomenų apie galimai padarytą nusikalstamą veiką. Kadangi šiuo atveju tokių duomenų nėra pateikta, apeliantės reikalavimas vertinamas kaip nepagrįstas, todėl atmetamas. 

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

77.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022 29 punktas).

78.       Apibendrindama išdėstytą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 20 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

79.       Netenkinus apeliantės apeliacinio skundo, teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą įgyja ieškovė (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnis). Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 3 146 Eur išlaidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu. Advokatų profesinės bendrijos sąskaita už teisines paslaugas išrašyta 2025 m. liepos 9 d., apmokėta 2025 m. liepos 23 d., t. y. iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (2025 m. spalio 7 d.). Teisėjų kolegija nusprendžia, kad šios išlaidos pagrįstos ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų 8.11 papunktyje nustatyto maksimalaus dydžio, todėl priteisiamos ieškovei iš atsakovės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovės viešosios įstaigos „Žaliasis taškas“ prašymą pranešti prokurorui apie pirmosios instancijos teismo teisėjo A. V. veiką, galimai atitinkančią Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnyje („Piktnaudžiavimas“) numatytus požymius, atmesti.

 Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,VAATC“, juridinio asmens kodas 181705485, iš atsakovės viešosios įstaigos „Žaliasis taškas“, juridinio asmens kodas 110884687, 3 146 Eur (trijų tūkstančių vieno šimto keturiasdešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.