Civilinė byla Nr. 2A-343/2007
Procesinio sprendimo kategorija 16.2.1.; 44.5.2.16.(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m.liepos 19 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės,
sekretoriaujant Jūratei Lajauskienei,
dalyvaujant ieškovų atstovei advokatei Svetlanai Proninai,
atsakovo atstovui Artūrui Marčiulioniui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. M. , I. M. , S. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-293-44/2007 pagal ieškovų V. M. , I. M. , S. M. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
Ieškovai V. M. , I. M. , S. M. 2006 m. balandžio 20 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimai vėliau buvo patikslinti, atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“, prašydami priteisti kiekvienam iš jų po 459,21 Lt/mėn. dydžio periodinę kompensaciją nuo 2005 m. spalio 27 d.: V. M. – iki jos gyvos galvos, I. M. – kol baigs VGTU Elektronikos fakultetą, S. M. – kol baigs vidurinę mokyklą, taip pat priteisti 100 000 Lt neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovai nurodė, kad ieškovės V. M. vyras ir ieškovų I. M. ir S. M. tėvas A. M. dirbo AB „Lietuvos geležinkeliai“ traukinių derintoju. 2005 m. spalio 27 d. apie 4.24 val. ryto išformuodamas traukinį A. M. pakliuvo po vienu iš vagonų ir buvo mirtinai sužalotas ant bėgio riedmenų. Ieškovai nurodė, kad žuvusiojo organizme rasta alkoholio, todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktoriaus 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. 1750 atsisakyta nelaimingą atsitikimą pripažinti draudiminiu įvykiu ir išmokėti vienkartinę laidojimo pašalpą, todėl tokiu atveju atsiradusią turtinę bei neturtinę žalą privalo atlyginti darbdavys bendrais pagrindais. Ieškovų nuomone, nelaimingą atsitikimą lėmė atsakovo netinkamas darbo organizavimas, darbo drausmės neužtikrinimas, darbo kontrolės nebuvimas. Ieškovai pažymėjo, kad pagal CK 6.282 straipsnio antrąją dalį į nukentėjusiojo asmens kaltę, išieškant dėl maitintojo gyvybės atėmimo atsiradusią žalą, neatsižvelgiama.
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. kovo 7 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės V. M. valstybei 27 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.
Teismas nurodė, kad, remiantis teisės aktų reikalavimais, darbdavys privalo sudaryti darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas, nepriklausomai nuo įmonės veiklos rūšies, darbuotojų skaičiaus, darbo vietos, aplinkos, pobūdžio, darbo dienos ar pamainos trukmės, privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų, darbo drausmės. Teismas pažymėjo, kad ieškovai bylose dėl turtinės ir/arba neturtinės žalos atlyginimo maitintojo gyvybės atėmimo atvejais privalo įrodyti, kad darbuotojas žuvo vykdydamas darbines pareigas bei atsiradusios žalos dydį, o darbdavio kaltė, t. y. kad jis nesudarė saugių darbo sąlygų, ir iš to kylantis neteisėtumas yra preziumuojami.
Teismas nurodė, kad nelaimingo atsitikimo darbe 2005 m. lapkričio 23 d. aktas Nr. 2 patvirtina, jog nelaimingo atsitikimo darbe priežastys yra susijusios su darbų saugos norminių teisės aktų reikalavimų nesilaikymu, pažeidžiant: 1) Traukinio derintojo darbų saugos instrukcijos Nr. 2 1.4.4 punktą, draudžiantį darbo metu naudoti alkoholines medžiagas; 2) Vaidotų stoties mechanizuotojo skirstomojo kalnelio darbo organizavimo instrukcijos 4.4. punktą, reikalaujantį atkabinėti vagonus su specialia šakute arba vagono sankabos rankena stovint vagono šone; 3) Vidaus darbo tvarkos taisyklių 20.3 punktą, kuris reikalauja iš darbuotojų laikytis minėtų darbų saugos ir sveikatos instrukcijų reikalavimų; 4) Stoties tvarkdario pareiginių nuostatų 2.2.11 punktą, reikalaujantį kontroliuoti, kaip darbuotojai laikosi darbų saugos instrukcijų bei taisyklių reikalavimų. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pirmieji trys išvardinti pažeidimai buvo padaryti A. M. , todėl teisminio nagrinėjimo dalyką sudaro nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės, kieno bei kokie veiksmai lėmė šias aplinkybes, kas tiesiogiai ar netiesiogiai sąlygojo (padidino) žalos atsiradimą.
Teismas, įvertinęs žuvusiojo sveikatą, išsilavinimą, darbo stažą, atsižvelgdamas į bylos medžiagą, konstatavo, jog A. M. buvo pasirengęs dirbti traukinių derintojo darbą, apmokytas ir atestuotas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, o darbdavys rūpinosi nuolatiniu darbuotojų, taip pat ir A. M. , teorinių žinių apie darbo ypatybes tobulinimu, suteikė A. M. specialius drabužius, tvarkingą darbo vietą ir mechanizmus, todėl nėra pagrindo teigti, kad darbdavys būtų pažeidęs darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus.
Teismas, įvertinęs nelaimingo atsitikimo aplinkybių visumą ir kiekvieno darbuotojo veiksmus, konstatavo, kad darbdavys ėmėsi visų įmanomų priemonių kontroliuoti, kaip A. M. laikosi darbo drausmės, ir kad taikomos priemonės, t. y. vizualinė patikra prieš pradedant darbą, ištisą parą budintis medicinos punktas, papildomas instruktažas, objektyviai buvo pakankamos užkirsti kelią nelaimei. Teismo nuomone, stoties tvarkdarys R. N. padarė viską, kas nuo jo priklauso, jog užtikrintų darbų saugos, instrukcijų ir taisyklių vykdymo kontrolę. Teismas pažymėjo, kad negali būti tokio reikalavimo, kad prie darbuotojo būtų pastatytas (paskirtas) kitas stebėti pirmąjį, nes tuomet reikėtų trečiojo stebėti juos abu ir t. t. ir tokia darbo organizavimo tvarka būtų neadekvati darbdavio pagrindinei veiklai – atlikti vežėjo ir su tuo susijusias funkcijas. Teismo manymu, minėti dalykai tarpusavy lygiaverčiai, t. y. vienodai svarbūs darbdaviui vykdant pagrindinę veiklą. Teismas pažymėjo, kad A. M. , kaip darbuotojas, turi ne tik teises, bet ir pareigas, kurių viena – laikytis saugos darbe norminių teisės aktų reikalavimų, tačiau jis pažeidė saugos darbe instrukcijas, su kuriomis buvo supažindintas ir kurių privalėjo laikytis nepriklausomai nuo darbdavio kontrolės buvimo ar nebuvimo. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad kas nors būtų prievarta nugirdęs A. M. , todėl laikytina, kad jis suvokė arba privalėjo suvokti, jog judančios transporto priemonės aptarnavimas būnant apsvaigus nuo alkoholio jam gali būti pražūtingas, tačiau gresiančio pavojaus nepaisė ir velionio konkliudentiniai veiksmai patvirtina, kad jis prisiėmė galimų negatyvių padarinių atsiradimo riziką.
Teismas pažymėjo, kad, remiantis CK 6.253 straipsnio penktąja dalimi, rizikos prisiėmimas yra savarankiškas pagrindas sumažinti ar visiškai atleisti darbdavį nuo atsakomybės. Teismas nurodė, kad nelaimingo atsitikimo darbe aktas, kaip oficialus dokumentas, yra vienas iš esminių įrodymų šios kategorijos bylose, kurio išvados gali būti paneigtos kitais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Teismas pažymėjo, kad nors nelaimingo atsitikimo darbe 2005 m. lapkričio 23 d. aktas įstatymų nustatyta tvarka neapskųstas, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad tik teismas, kilus ginčui, gali spręsti, ar yra saugos darbe teisės aktų pažeidimas, koks priežastinis ryšys tarp teisės pažeidimo ir nelaimingo atsitikimo, ar egzistuoja pagrindas taikyti teisinę atsakomybę. Teismas nurodė, kad dėl turinčių bylai reikšmės aplinkybių nustatymo teismas apklausė liudytojais nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą atlikusį, tyrime dalyvavusius ir nelaimingo atsitikimo darbe aktą pasirašiusius asmenis. Teismas taip pat nurodė, kad apklaustas liudytoju Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vyr. darbo inspektorius S. J. R. parodė, kad akte nelaimingo atsitikimo priežastys išvardintos mažėjančia pagal svarbą tvarka, kad pagrindine nelaimingo atsitikimo priežastimi laikytina A. M. neblaivumas ir kad nors darbo drausmės kontrolės pažeidimų iš darbdavio pusės nėra nustatyta, bet šis pažeidimas akte nurodytas paskutiniu, kad kontrolė ateityje būtų sustiprinta, t. y. prevencijos tikslais. Teismas, atsižvelgdamas į nelaimingo atsitikimo darbe aktą, apklaustų liudytojais aktą pasirašiusių asmenų parodymus, konstatavo, jog dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo kaltas žuvusysis, nes jis slapčiomis nuo aplinkinių darbo metu vartojo alkoholinius gėrimus, dėl ko nebesugebėjo tinkamai naudotis vagonų atkabinimo šakute ir/ar automatine sankaba ir, patekęs į pavojingą zoną tarp vagonų, tragiškai žuvo, o paties nukentėjusiojo neblaivumas, kaip vienintelė reali nelaimingo atsitikimo priežastis, yra teisinis pagrindas atleisti darbdavį nuo atsakomybės CK 6.282 straipsnio pirmosios bei antrosios dalių pagrindu.
Teismas nurodė, kad žala A. M. buvo padaryta didesnio pavojaus šaltiniu, t. y. mašinisto A. B. stumiamo traukinio sąstatu, kurį taip pat netiesiogiai kontroliavo ir stoties tvarkdarys R. N. , duodamas nurodymus manevrinio lokomotyvo mašinistui dėl stūmimo greičio pakeitimo. Teismo nuomone, jei kalnelio budėtojas (pagal Stoties tvarkdario pareiginių nuostatų 2.2.10 p stoties tvarkdarys vykdo kalnelio budėtojo ir II kat. kalnelio budėtojo funkcijas), užuot bandęs susisiekti su traukinių derintoju, iš karto būtų davęs nurodymą mašinistui sustoti, tai nebūtų išgelbėję A. M. , kadangi iki traukinio sustabdymo jį būtų pervažiavęs mažiausiai vienas vagonas, tuo labiau, kad praėjo tam tikras laiko tarpas, kol kalnelio budėtojas pastebėjo, jog sąstatas neatsikabino. Teismo manymu, vieno vagono užvažiavimas ant žmogaus laikytinas pakankamu, kad žmogus patirtų daugybinius sužalojimus ir nuo traumos mirtų. Teismas konstatavo, kad CK 6.270 straipsnio pirmosios dalies prasme A. M. veiksmai (darbas su pavojingais įrenginiais apsvaigus nuo alkoholio) traktuotini kaip didelis neatsargumas, kas panaikina civilinę atsakomybę be kaltės.
Dėl nurodytų motyvų teismas konstatavo, kad atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ negali būti įpareigojamas atlyginti dėl maitintojo gyvybės atėmimo atsiradusią turtinę ar neturtinę žalą, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas de jure ir de facto.
Apeliaciniu skundu ieškovai V. M. , I. M. , S. M. prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
- Teismo išvada, kad nelaimingą atsitikimą, kurio metu žuvo A. M. , nulėmė pačio žuvusiojo didelis neatsargumas, nes nukentėjusysis darbo metu vartojo alkoholinius gėrimus, nepagrįsta, nes prieštarauja nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagai.
- Teismas nepagrįstai atmetė esminį byloje įrodymą - nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktą ir vadovavosi nurodyto dokumento autoriaus paaiškinimais, kurie vertintini kritiškai.
- Teismas nepagrįstai atleido atsakovą AB „Lietuvos geležinkeliai“ nuo atsakomybės taikydamas CK 6.282 straipsnio pirmosios ir antrosios dalių nuostatas, nes, vadovaujantis CK 6.282 straipsnio antrąja dalimi, į nukentėjusio asmens kaltę neatsižvelgiama išieškant dėl maitintojo gyvybės atėmimo atsiradusią žalą.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ nurodo, kad su ieškovų apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo apeliacinės instancijos teismą apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Apeliacinis skundas atmestinas ir Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 7 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Byloje nustatyta, kad 2005 m. spalio 27 d. apie 4.24 val. AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo valdybos Vaidotų geležinkelio stoties skirstomajame kalnelyje, atliekant traukinio sąstato išformavimą, buvo mirtinai traumuotas riedmenimis traukinių derintojas A. M. . Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus 2005 m. lapkričio 17 d. pranešime Nr. 4134 nurodyta, kad 2005 m. spalio 28 d. buvo atliktas A. M. lavono tyrimas, lavono tyrimo metu nustatyta diagnozė: daugybiniai traiškytiniai kūno sužalojimai su kaulų ir vidaus organų pažeidimais, cheminio tyrimo metu kraujyje nustatyta 1,94 % etilo alkoholio ir šlapime 3,14 % etilo alkoholio.
Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus konstatuoja, kad nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu žuvo A. M. įvyko tiktai dėl traukinio derintojo A. M. , nesilaikiusio darbų saugos norminių teisės aktų reikalavimų, pažeidusio Traukinių derintojo darbų saugos instrukcijos Nr. 2 1.4.4. p. (laikytis stoties vidaus darbo tvarkos taisyklių, darbo metu nenaudoti alkoholinių medžiagų), Vaidotų stoties mechanizuoto skirstomojo kalnelio darbo organizavimo instrukcijos 4.4 p. (traukinių derintojas atkabinėja vagonus specialios šakutės pagalba arba atkabina vagono autosankabos rankeną stovėdamas vagono šone), Vidaus darbo tvarkos taisyklių 20.3 p. (laikytis darbų saugos ir sveikatos instrukcijų reikalavimų), kaltės ir tai yra civilinės atsakomybės netaikymo AB „Lietuvos geležinkeliai“ pagrindas (CK 6.253 str. 1, 5 d., 6.282 str., 6.284 str.; DK 227 str., 259 str.; Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 46 str. 2 d.).
Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų, kadangi apeliaciniame skunde iš dalies neteisingai nurodomos turinčios bylai reikšmės aplinkybės ir netinkamai aiškinamos teisės normos.
Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nepagrįstai atmetė esminį byloje įrodymą – nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktą ir vadovavosi nurodyto dokumento autoriaus paaiškinimais, nes aktas oficialus rašytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią nei liudytojo parodymai, o liudytojo S. J. R. parodymai, kad darbo drausmės kontrolė buvo pakankama, bet kaip nelaimingo atsitikimo priežastis nurodyta tik prevenciniais tikslais, vertintini kritiškai, yra nepagrįsti. Draudimas panaudoti liudytojo parodymus dėl oficialiuose rašytiniuose įrodymuose nurodytų aplinkybių netaikomas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (CK 197 str. 2 d.). Nelaimingo atsitikimo darbe akte 2005 m. lapkričio 23 d. Nr. 2 paskutine pagal svarbą nelaimingo atsitikimo priežastimi nurodyta Stoties tvarkdario pareigūnų nuostatų 2.2.11 p. (kontroliuoja darbų saugos, instrukcijų ir taisyklių reikalavimų vykdymą stoties darbuotojų) pažeidimas, tačiau paminėtame akte nėra nurodyta kaip konkrečiai ir kokiu būdu buvo padarytas nurodytas pažeidimas. Tik teismas, kilus ginčui, gali spręsti, ar yra saugos darbe teisės aktų pažeidimas, koks priežastinis ryšys tarp teisės akto pažeidimo ir nelaimingo atsitikimo, ar egzistuoja pagrindas taikyti teisinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-695/1999, 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-867/2003). Todėl pirmosios instancijos teismas, aiškindamas nelaimingo atsitikimo darbe akto paminėtos nuorodos pagrįstumą, teisėtai bei pagrįstai apklausė liudytojais nelaimingą atsitikimą tyrusį bei aktą surašiusį VPĮ Vilniaus skyriaus vyr. darbo inspektorių S. J. R. ir tyrime dalyvavusius bei aktą pasirašiusius darbdavio atstovą R. M. , darbuotojų atstovą F. J. , kadangi šiuo atveju CPK 197 straipsnio antrosios dalies draudimas panaudoti liudytojų parodymus dėl oficialiuose rašytiniuose įrodymuose nurodytų aplinkybių netaikomas, nes tai prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Apklaustas liudytoju S. J. R. parodė, kad akte nelaimingo atsitikimo priežastys išvardintos mažėjančia pagal svarbą tvarka, kad pagrindine nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi laikytina A. M. neblaivumas ir kad nors darbo drausmės kontrolės pažeidimų iš darbdavio pusės nėra nustatyta, bet šis pažeidimas akte nurodytas paskutiniu, kad kontrolė ateityje būtų sustiprinta, t.y. prevencijos tikslais. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir pagrįstai rėmėsi liudytojo S. J. R. parodymais, kadangi į bylą nepateikta įrodymų, paneigiančių minėto liudytojo parodymus, ir įrodymų, patvirtinančių darbdavio – atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ konkretų Stoties tvarkdarių pareiginių nuostatų 2.2.11 p. reikalavimų, t.y. kontrolės darbų saugos, instrukcijų ir taisyklių reikalavimų vykdymo stoties darbuotojų, pažeidimą. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo kritiškai vertinti liudytojo J. R. parodymus.
Apeliacinio skundo argumentą, kad jeigu kontrolė pakankama, tai kokiu būdu paryčiais žmogus (darbuotojas) yra girtas, nors į darbą atėjo blaivus, paneigia į bylą pateikti įrodymai. Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus sprendžia, kad atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ įrodė aplinkybes, pagal įstatymą atleidžiančias atsakovą nuo civilinės atsakomybės. Pateikti į bylą įrodymai patvirtina ir apeliaciniame skunde neneigiama, kad A. M. į darbą atvyko ir pradėjo dirbti blaivus. Todėl stoties tvarkdarys R. N. ar kiti atsakovo darbuotojai neturėjo pagrindo neleisti dirbti ir nušalinti A. M. nuo darbo. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovo darbuotojai iki nelaimingo atsitikimo nematė A. M. vartojant alkoholinius gėrimus ar neblaivaus, darbo metu darbo drausmės ir saugos reikalavimų nepažeidė, alkoholinių gėrimų nevartojo ir buvo blaivūs. Tai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadų, kad A. M. slaptai nuo aplinkinių darbo metu vartojo alkoholinius gėrimus, dėl ko nesugebėjo tinkamai naudotis vagonų atkabinimo šakute ir/ar automatine sankaba ir, patekęs į pavojingą zoną tarp vagonų, tragiškai žuvo, pagrįstumą. Pažymėtina, kad darbuotojas, darantis darbo drausmės pažeidimą (vartojantis alkoholinius gėrimus darbo metu) ir stengdamasis išvengti atsakomybės už tokį pažeidimą, tai daro slaptai nuo kitų nepažeidžiančių darbo drausmės darbuotojų, nepalieka darbo vietoje bei slepia alkoholinių gėrimų butelius (tarą) ar vartoja alkoholinius gėrimus, perpiltus į alkoholiniams gėrimams laikyti nebūdingus kitus indus. AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo valdybos Vaidotų geležinkelio stotis yra geležinkelio infrastruktūros dalis, naudojama krovinius vežantiems traukiniams aptarnauti, todėl į šios stoties teritoriją gali teisėtai patekti traukiniais vežamus krovinius lydintys asmenys. Todėl aplinkybė, kad pas A. M. ir A. M. darbo vietoje nebuvo rasta alkoholinių gėrimų butelių, tiktai patvirtina, kad atsakovas nelaimingo atsitikimo metu užtikrino reikiamą bei tinkamą darbo drausmės ir saugos reikalavimų kontrolę. Teisėjų kolegija sprendžia, kad esant reikiamai bei tinkamai darbo drausmės ir saugos reikalavimų kontrolei A. M. turėjo galimybę slaptai atsinešti į darbą alkoholinius gėrimus, kadangi atsakovo darbuotojai pagal įstatymų reikalavimus neturi teisės atlikti asmens kratą, o apsaugos darbuotojai neturi teisės nesant pagrindo bei įtarimo tikrinti visus ateinančius į darbą darbuotojus. Vaidotų geležinkelio stoties teritorija stebima vaizdo kamerų, tačiau atsižvelgiant į stoties teritoriją bei geležinkelio infrastruktūrą ir jos ypatybes, A. M. turėjo galimybę slaptai vartoti alkoholinius gėrimus, slaptai įsigyti alkoholinius gėrimus iš naudojančių šios stoties paslaugomis asmenų. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad priešpaskutinio ir paskutinio traukinių išformavimą skyrė 10 min. pertrauka, kad A. M. radijo ryšiu kalbėjo aiškiai, rišliai, todėl stoties tvarkdariui iš pokalbio nesusidarė įspūdis, jog A. M. būtų buvęs neblaivus, nepaneigia nustatytų bylos aplinkybių dėl reikiamos bei tinkamos darbo drausmės ir saugos kontrolės vykdymo. Pažymėtina, kad alkoholinių gėrimų kiekį, dėl kurio asmuo tampa neblaiviu, galima išgerti per žymiai trumpesnį nei 10 min. laiko tarpą. Asmuo, būdamas neblaivus ir stengdamasis, kad tai nepastebėtų kiti asmenys, stengiasi pagal galimybes kalbėti trumpai, aiškiai bei rišliai. Nerišli ir neaiški kalba yra vienas iš neblaivumo požymių, tačiau neblaivūs asmenys kalba skirtingai, t.y. vieni kalba nerišliai, neaiškiai, kiti sugeba kalbėti pakankamai aiškiai bei rišliai. Į bylą nepateikta įrodymų, kad A. M. kalba radijo ryšiu buvo neaiški, nerišli. Todėl dėl nurodytų aplinkybių stoties tvarkdarys R. N. iš A. M. kalbos darbo klausimais radijo ryšiu neturėjo pagrindo abejoti A. M. blaivumu bei įtarti jį esant neblaiviu. Teisės aktai nenustato atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ pareigos darbo metu periodiškai techninėmis priemonėmis (alkotesteriu ir pan.) ar medicininio patikrinimo būdu tikrinti traukinių derintojo darbą dirbančio darbuotojo. Netgi pačios griežčiausios darbo drausmės ir saugos reikalavimų kontrolės formos negali absoliučiai užtikrinti, kad būtų išvengta slapto darbo drausmės ar saugos reikalavimų pažeidimo, kai tokį pažeidimą darantis darbuotojas sąmoningai to siekia bei prisiima riziką. Teisės aktų reikalavimai darbdaviui dėl darbo drausmės kontrolės, saugių darbo sąlygų sudarymo neatleidžia darbuotojo nuo pareigos nepažeidinėti darbo drausmės, elgtis protingai, apdairiai bei rūpestingai.
Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo CK 6.282 straipsnio pirmosios ir antrosios dalių taikymo, kadangi apeliaciniame skunde netinkamai aiškinamos minėtos teisės normos. Kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, - ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas (CK 6.282 str. 1 d.). Pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad dėl nelaimingo atsitikimo kaltas tik A. M. ir dėl nelaimingo atsitikimo nėra atsakovo kaltės, todėl nėra mišrios kaltės. Pažymėtina, kad A. M. sąmoningai vartojo alkoholinius gėrimus darbo metu. Į nukentėjusiojo asmens kaltę neatsižvelgiama išieškant maitintojo gyvybės atėmimo atsiradusią žalą ir atlyginant laidojimo išlaidas (CK 6.282 str. 2 d.). CK 6.282 straipsnio antrosios dalies teisės norma aiškinama sistemiškai su kitomis teisės normomis, įskaitant normas, atleidžiančias nuo civilinės atsakomybės. Tai reiškia, kad į nukentėjusiojo asmens kaltę neatsižvelgiama išieškant dėl maitintojo gyvybės atėmimo atsiradusią žalą ir atlyginant laidojimo išlaidas tik esant mišriai, t.y. nukentėjusiojo asmens bei žalą padariusio asmens, kaltei. Paminėta teisės norma netaikoma nesant civilinės atsakomybės dėl maitintojo gyvybės atėmimo atsiradusios žalos.
Teisėjų kolegija pagal Civilinio proceso kodekse nustatytas įrodymų tyrimo bei įvertinimo taisykles sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepilnai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai įvertino surinktus įrodymus, išvadas grindė tik prielaidomis apie faktus, bet ne faktais, todėl teismo sprendimas yra nepagrįstas bei neteisėtas, yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad pateikti į bylą įrodymai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą.
Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, ir sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 7 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad priteistina iš ieškovės V. M. , kuri yra ieškovų I. M. ir S. M. motina, valstybei 9 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo (CPK 79 str.; 83 str. 1 d. 3 p., 2 d.; 88 str. 1 d. 3 p.; 92 str., 96 str. 2 d.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) valstybei 9 Lt (devynis litus) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.
Teisėjai Konstantinas Gurinas
Kazys Kailiūnas
Nijolė Piškinaitė