Baudžiamoji byla Nr. e1-1450-1143/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42447-2024-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.1
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. lapkričio 13 d.
Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Žanos Sokolovskos pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje
S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, pensininkas, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamoj kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Teismo nustatytos aplinkybės
S. K. smurtaudamas artimoje aplinkoje nežymiai sutrikdė savo šeimos nariui sveikatą, o būtent: jis 2024-10-28 apie 16.35 val., būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), kieme, kilusio žodinio konflikto su nukentėjusiąja sugyventine E. D. metu, tyčia ne mažiau kaip vieną kartą ranka sudavė nukentėjusiajai sugyventinei E. D. į veido sritį ir tokiais veiksmais sukėlė savo šeimos nariui – sugyventinei E. D. fizinį skausmą. S. K. savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis S. K. ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje. Nurodė, kad apie 7 metus yra pažįstamas ir kartu gyvena su sugyventine E. D. adresu (duomenys neskelbtini), kur veda bendrą šeimos ūkį, ji materialiai išlaiko juos abu, jis iš pensijos į bendrą biudžetą taip pat prisideda, tačiau didžiausias indelis E. Bendrų vaikų neturi, gyvena dviese. 2024-10-28 po 10.00 val. namuose nurodytu adresu kartu su sugyventine E. D. vartojo alkoholį – 0,5 l talpos degtinę. E. suvartojo labai mažai, jis daugiau. Nuo suvartoto alkoholio jautėsi neblaivus, apsvaigęs. Po pietų, tikslaus laiko nežino, į jų namus atvyko pažįstama S. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuri prašė E., kad ši nueitų į bankomatą ir išgrynintų iš jos (S.) kortelės pinigus, E. nesutiko. S. išeinant, būnant prie automobilio (šalia kiemo), tarp jo ir E. kilo žodinis konfliktas, dėl to, kad jis reiškė pretenzijas, kad E. nenori padėti S. Žodinio konflikto metu verandoje (prieškambaryje) susinervinęs metė ant grindų peleninę, kuri nepataikė į E. E. išėjus iš verandos į lauką, lauke kupinas pykčio vieną kartą dešinės rankos delnu sudavė E. į kairę veido pusę, pataikydamas į skruostikaulio sritį. Po smūgio E. šaukė, kad iškvies pareigūnus. Tuo tarpu jis atsisėdo su S. į automobilį ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) buvo surastas policijos pareigūnų kurie jį sulaikė. Nežino ar S. matė kai trenkė E. Įvykio metu kitų pašalinių asmenų šalia nebuvo, ar kas girdėjo, matė įvykį nežino. Dėl savo smurtinių veiksmų nuoširdžiai gailisi. Taip pasielgė dėl neblaivios būklės, nesuprato savo veiksmų padarinių, nesuvaldė emocijų. E. ketina atsiprašyti. Kol vyks ikiteisminis tyrimas gyvens pas sūnų adresu (duomenys neskelbtini) ir su E. D. neieškos ryšių.
Iš byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariate tarnybinio pranešimo matyti, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-42447-24 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad S. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., 2024-10-28 apie 16.35 val., būdamas neblaivus (nustatytas 2,87 prom. neblaivumas) gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), kieme, kilusio žodinio konflikto su nukentėjusiąja sugyventine E. D. metu, tyčia ne mažiau kaip vieną kartą ranka sudavė nukentėjusiajai sugyventinei E. D. į veido sritį ir tokiais veiksmais sukėlė šiai fizinį skausmą.
Nukentėjusioji E. D. apklausos metu parodė, kad gyvena savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventiniu S. K., gim. (duomenys neskelbtini). 2024-10-28 apie 16.35 val. jai būnant aukščiau minėtu adresu bei esant prieškambario patalpoje, kur buvo ir jos sugyventinis S. K., su juo pradėjo konfliktuoti dėl pinigų, t. y. jis būdamas neblaivus reikalavo, kad ji nuvažiuotų iki PC “Maxima” apsipirkti su jo pažįstamos socialine kortele ir ją gražinus už apsipirkimą kortele duotų grynų pinigų. To padaryti nesutiko ir žodinio konflikto metu sugyventinis S. K. paėmęs peleninę nuo stalo metė ją ant žemės šalia jos, po ko jai išėjus į kiemą, ties užėjimo vartais į teritoriją, užsimojęs ranka (kuria tiksliai neužfiksavo dėl susijaudinimo) trenkė jai į veido sritį ir užgavo rankų pirštus. Po suduoto smūgio 10 balų vertinime pajuto 8 balų skausmą. Po panaudoto smurto prieš ją sugyventinis išvažiavo automobiliu „Toyota”, daugiau jo nematė. Apie įvykį telefonu pranešė savo sūnui, kuris nebuvo vietoje, tačiau iškvietė jai policijos pagalbą. Sugyventinis prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, tačiau ankščiau jam atleisdavo.
Nukentėjusioji E. D. papildomos apklausos metu parodė, kad prisimena ankstesnės apklausos metu duotus parodymus, jie yra teisingi ir jų laikosi. Šios apklausos metu papildomai nurodo, kad 2024-10-28 iš ryto buvo darbe, apie 15.30 val. grįžo namo. Namuose neblaivus lovoje gulėjo, galimai ir miegojo, sugyventinis S. K.. Alkoholio ji 2024-10-28 nevartojo. Apie 16.00 val. pas juos į namus atvyko jų su S. bendra pažįstama S. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuri prašė, kad ji išgrynintų iš jos kortelės pinigus, ji tą daryti atsisakė. S. išeinant link automobilio, sugyventinis S. iškėlė jai pretenzijas, kodėl ji negali padėti, išgryninti, paskolinti pinigų S., dėl to tarp jų verandoje kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis į grindis metė peleninę, tačiau į ją nepataikė. Konflikto metu išėjo į lauką, paskui ją ėjęs S. gyvenamojo namo kieme kažkurios rankos, tikėtina kairės, kadangi jis kairiarankis, delnu sudavė jai į veido sritį dešinėje pusėje, pataikydamas į skruostikaulį. Tuo pačiu smūgiu jo ranka lietėsi prie jos dešinės rankos pirštų, kuriuos laikė prie krūtinės, dėl ko jis juos prilietė, tačiau skausmas nebuvo juntamas, labiau sąlytis. Po smūgio jis sėdęs į automobilį, kuriuo atvyko S., išvažiavo su ja į „Maximą”. Iš kart po įvykio ji paskambino sūnui G. D., kuriam papasakojo apie įvykį, o sūnus iškvietė policiją. Sūnus įvykyje nedalyvavo. S. galėjo matyti įvykį. Po įvykio buvo apžiūrėta greitosios medicinos pagalbos tarnybos, tačiau šiai atvykus jokių sužalojimų nenustatė. Į gydymo įstaigą nesikreipė, kadangi sužalojimų jokių nėra. Smūgis nebuvo stiprus, ne iš visos jėgos. Po smūgio jautė karštį smūgio vietoje, tačiau po kiek laiko praėjo. Į Valstybinę teismo medicinos tarnybą tyrimui nevyks. Civilinio ieškinio tyrimo medžiagoje nereikš nei dabar, nei ateityje, turtinės žalos nepatyrė. Ketina su S. susitaikyti, nenori konfliktų.
Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Matoma kiemo teritorija, kuri yra dalinai aptverta tvora. Nuo pagrindinės gatvės pusės matomi praviri vartai, pro kuriuos patenkame į kiemo teritorija. Esant kiemo teritorijoje matomas dviejų aukštų, baltos spalvos, plytinis, gyvenamasis namas, kurio verandos patalpa yra raudonų plytų. Ties veranda pirmame namo aukšte matomos baltos spalvos durys su stiklais, pro kurias patenkame į prieškambario patalpą, esant ties verandos durimis, priešais matoma pilkos spalvos lova, pro kaire puse, ties langu yra juodos spalvos stalas, ant kurio yra stiklinė peleninė (kaip nurodė nukentėjusioji, konflikto metu buvo mesta ant žemės). Apžiūrint prieškambario grindis matoma, kad jos yra rudos spalvos ir ant jų yra galimai konflikto požymis, išmėtytos nuorūkos. Detaliau apžiūrint minėtus kiemo vartus, ties jais, konflikto požymių nestebima, tačiau kaip nurodė nukentėjusioji, prie jų jai buvo suduotas smūgis ranka į veido sritį. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų įrengta nėra.
Iš byloje esančio medicininių dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad teismo medicinos specialistas Januš Rybalko išnagrinėjęs E. D., gim. (duomenys neskelbtini), GMP kvietimo kortelę ir susipažinęs su įvykio aplinkybėmis, daro išvadą, kad pateiktame medicinos dokumente objektyvių sužalojimų požymių neužfiksuota.
Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas mobiliosios vaizdo stebėjimo priemonės “Body” kameros vaizdo ir garso įrašas fiksuotas įvykio vietoje: 1. PSS-20241028-165819UTC+0200. Vaizdo įrašas peržiūrėtas panaudojant tarnybinį kompiuterį “hp” bei vaizdo peržiūrėjimo programą, kuri įrengta kompiuteryje.
Vaizdo įrašo pavadinimas “PSS-20241028-165819UTC+0200“, vaizdo įrašo trukmė 3 min. 35 s. Nuo pat vaizdo įrašo matoma, kad policijos pareigūnas yra įvykio vietoje prie gyvenamojo namo, kuris pažymėtas numeriu 16. Policijos pareigūnus prie gyvenamojo namo įėjimo pasitinka moteris, tyrimo metu nustatyta – nukentėjusioji E. D.. Įraše aiškiai E. D. veido nematyti, tačiau protarpiais judant kamerai ant veido nestebima akivaizdžių, sunkių sužalojimų. Įraše policijos pareigūnas bendrauja su E. D., kuri nurodo, kad K. geria juodai ir jai trenkė per ranką, per skruostą, pelenine, su kumščiu, skaudėjo.
Iš byloje esančios policijos registruojamų įvykių registro BIRT ataskaitos žiūryklės išrašo matyti, kad 2024-10-28 16.42 val. adresu (duomenys neskelbtini), registruotas smurto artimoje aplinkoje pranešimas (ROIK 0124000674255). Pranešėjo G. D. nurodytomis aplinkybėmis pranešėjo mama E. D. šiuo metu namuose konfliktuoja su savo sugyventiniu S. K., kuris yra neblaivus ir nuolat muša E. GMP nereikia. Mažamečių vaikų nėra. Pranešėjas ne vietoje. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2024-10-28 16:37, BPCID=92317189946. Informacijos patikrinimo metu nustatyta, kad atvykus nurodytu adresu pasitiko E. D., gim. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad jai būnant namuose adresu (duomenys neskelbtini), prieškambario patalpoje jos neblaivus sugyventinis S. K., gim. (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu dėl pinigų su kairės rankos delnu sudavė vieną smūgį į veido sritį bei trenkė į dešinės rankos plaštaką, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Iki atvykstant smurtautojas pasišalino. Gautas pareiškimas, pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad S. K. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatyme numatytą uždraustą nusikalstamą veiką – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu panaudojo prieš savo sugyventinę fizinį smurtą, tai yra tyčia ne mažiau kaip vieną kartą ranka sudavė nukentėjusiajai sugyventinei E. D. į veido sritį ir tokiais veiksmais sukėlė savo šeimos nariui – sugyventinei E. D. fizinį skausmą. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tarnybinius pranešimus, procesinių veiksmų protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę medžiagą. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, jie pakankami S. K. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus pagal nustatytas aplinkybes teismas kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka.
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 419 straipsnio reikalavimus.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumą ir pobūdį, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams, kaltės formą – tiesioginę tyčią, nukentėjusiajai sukeltas pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, kuris išsiskyręs, pensininkas, nedirba, neteistas, administracine tvarka baustas, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybės, bei tai, kad jis ir nukentėjusioji sutinka jog procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, jam skirtina prokurorės pareiškime teismui siūlomos rūšies ir dydžio bausmė – laisvės apribojimas.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 641 straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
BK 48 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, bausmės tikslai, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, dar gali būti pasiekti neskiriant jam intensyvios priežiūros, tačiau skiriant įstatyme numatytus įpareigojamus bei draudimus.
Vadovaujantis BK 67 straipsniu, 722 straipsniu, S. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
V. Kiti klausimai
Kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikintina.
Daiktinius įrodymus – sulaužytas ramentas, saugomas PD prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus sandėlyje (b. l. 136-137), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintinas.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas, kai S. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. spalio 28 d. 19.50 val. iki 2024 m. spalio 30 d. 10.37 val., kai viena laikino sulaikymo diena prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
S. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 9 mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę S. K. paskirti laisvės apribojimą 6 mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką, kai S. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2024-10-28 19.50 val. iki 2024-10-30 10.37 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu, 722 straipsniu, S. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.
S. K. išaiškinti, kad:
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Augustė Juozapavičienė